Suvestinė redakcija nuo 2014-12-31
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2006, Nr. 142-5444, i. k. 106505ANUTA00000140
LIETUVOS BANKO VALDYBA
N U T A R I M A S
DĖL PATIKIMUMO VERTINIMO IR JO TIKRINIMO NUOSTATŲ
2006 m. lapkričio 9 d. Nr. 140
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 1 punktu, įgyvendindama 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL 2013 L 176, p. 338), Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:
Preambulės pakeitimai:
Nr. 03-343, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20969
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2006 m. lapkričio 9 d.
nutarimu Nr. 140
PATIKIMUMO VERTINIMO IR JO TIKRINIMO
NUOSTATOS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Patikimumo vertinimo ir jo tikrinimo nuostatos (toliau – nuostatos) taikomos Lietuvos banko licenciją turintiems bankams ir Lietuvos centrinei kredito unijai, kurie skaičiuodami kapitalo pakankamumą taiko vidaus reitingais pagrįstą kredito rizikos vertinimo metodą (toliau – IRB metodą) ir (arba) pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą (toliau – AMA metodą).
2. Šių nuostatų tikslas – nustatyti IRB metodo ir AMA metodo patikimumo vertinimo ir jo tikrinimo principus.
3. Nuostatos parengtos atsižvelgiant į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 575/2013) ir šiuos dokumentus:
3.1. Europos bankų priežiūros institucijų komiteto išleistų Pažangaus vertinimo (AMA) metodo ir vidaus reitingais pagrįsto (IRB) metodo įgyvendinimo, patikimumo vertinimo ir įvertinimo gairių (Guidelines on the implementation, validation and assessment of Advanced Measurement (AMA) and Internal Ratings Based (IRB) Approaches) principus;
3.2. Bazelio bankų priežiūros komiteto išleistų Vidaus reitingų sistemų patikimumo vertinimo studijų (Studies on the Validation of Internal Rating Systems), Žemo įsipareigojimų neįvykdymo lygio portfelio patikimumo vertinimo Bazelio 2 sistemoje (Validation of low default portfolios in the Basei II Framework) ir Tikėtino nuostolio traktavimo bankuose, naudojančiuose AMA pagal Bazelio 2 sistemą (The treatment of expected losses by banks using the AMA under the Basei II Framework), principus;
3.3. Federalinės indėlių draudimo korporacijos išleistus Vidaus reitingais pagrįstas sistemas įmonių kreditams ir pažangiuosius operacinės rizikos vertinimo metodus reguliuojamam kapitalui (Internal Ratings-Based Systems for Corporate Credit and Operational Risk Advanced Measurement Approaches for Regulatory Capital).
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-343, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20969
4. Neteko galios nuo 2014-12-31
Punkto naikinimas:
Nr. 03-343, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20969
II SKYRIUS
IRB METODO PATIKIMUMO VERTINIMAS
5. Šiame skyriuje vartojamos sąvokos:
5.1. Patikimumo vertinimas (angl. validation) – procesų ir veiklų visuma, siekiant įvertinti reitingų sistemų struktūros ir priskyrimo proceso, kiekybinio rizikos parametrų įvertinimo ir procesų patikimumą.
5.2. Grįžtamasis patikrinimas (angl. backtesting) – patikimumo vertinimo metodas, pagrįstas kiekybiškai įvertintų rizikos parametrų verčių lyginimu su atitinkamomis faktinėmis vertėmis.
5.3. Lyginamoji analizė (angl. benchmarking) – patikimumo vertinimo metodas, pagrįstas vidaus reitingų ir kiekybiškai įvertintų rizikos parametrų verčių lyginimu su atitinkamais vidaus ar išorės reitingais ir parametrais, kurie kiekybiškai įvertinti taikant kitokius metodus.
5.4. Žemo įsipareigojimų neįvykdymo lygio portfelis (angl. low-default portfolios) – portfelis, kai yra keli faktiniai įsipareigojimų neįvykdymo atvejai, arba portfelis, kai nebuvo faktinių įsipareigojimų neįvykdymo atvejų.
5.5. Rizikos parametrai (angl. risk parameters) – reitingų sistemos arba kiekybinio įvertinimo metodų kiekybiniai rezultatai, t. y. įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė (toliau – PD), nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo (toliau – LGD), perskaičiavimo veiksnys (toliau – CF), tikėtinas nuostolis (toliau – EL) ir kt.
5.6. Skolininko rangas (angl. obligor grade) – skolininko reitingų skalės rizikos kategorija, kuriai pagal tiksliai apibrėžtą ir aiškią reitingų kriterijų grupę turi būti priskiriami skolininkai ir pagal kurią turi būti nustatoma PD.
5.7. Priemonės rangas (angl. facility grade) – priemonės reitingų skalės rizikos kategorija, kuriai pagal tiksliai apibrėžtą ir aiškią reitingų kriterijų grupę turi būti priskiriamos pozicijos ir pagal kurią turi būti nustatomas LGD ir (arba) CF.
5.8. Priskyrimo procesas (angl. assignment process) – skolininko (pozicijos) susiejimas su atitinkamu skolininko (priemonės) reitingų skalės rangu arba, kai yra mažmeninės pozicijos, – su atitinkamomis rizikos grupėmis (angl. pool), atsižvelgiant į atitinkamus kriterijus.
5.9. Diskriminacinė (skiriamoji) galia (angl. discriminatory (separation) power) – reitingų sistemos gebėjimas atskirti įsipareigojimų neįvykdysiančius skolininkus nuo įsipareigojimus įvykdysiančių skolininkų arba, kai yra mažmeninės pozicijos, – pozicijas, kurios bus įvykdytos, nuo neįvykdytų pozicijų.
5.10. Rizikos parametrų įvertinimas (angl. calibration) – rizikos parametrų nustatymas skolininko arba priemonės rangams ir rizikos grupėms.
5.11. Kiekybinio rizikos parametrų įvertinimo procesas (angl. quantification procesas) – procesas, apimantis duomenų rinkimą, rizikos parametrų skaičiavimą, šių parametrų priskyrimą atitinkamiems skolininko arba priemonės rangams ar rizikos grupėms bei šių parametrų taikymą skaičiuojant kapitalo pakankamumą.
5.12. Pasikliautinasis intervalas (angl. confidence interval) – sritis tarp dviejų vertinamojo parametro reikšmių, kuriai su tam tikra tikimybe priklauso vertinamasis parametras.
5.13. Ekonominio ciklo reitingas (angl. trough-the-cycle rating) – reitingas, nustatomas, kai skolininko ar pozicijos rizika įvertinama darant prielaidą, kad yra ekonominio nuosmukio fazė.
5.14. Laiko momento reitingas (angl. point-in-time ratings) – reitingas, nustatomas, kai skolininko ar pozicijos rizika įvertinama pagal dabartinę situaciją ir dabartinę ekonominio ciklo fazę.
5.15. Reitingų pasikeitimo matrica (angl. rating transition matrix) – matrica, parodanti banko reitingų sistemos rangų arba rizikos grupių pasikeitimus per atitinkamą laikotarpį, t. y. parodanti, kokia procentinė skolininkų (pozicijų), anksčiau priskirtų tam tikram konkrečiam rangui arba rizikos grupei, dalis šiuo metu yra priskirta kiekvienam kitam rangui arba rizikos grupei.
5.16. Vidaus modelių metodas (angl. internal models method) – skaičiuojant kapitalo, reikalingo nuosavybės vertybinių popierių pozicijų kredito rizikai padengti, poreikį taikomas metodas.
5.17. Išorės modelis (angl. external vendor model) – trečiųjų šalių sukurtas kredito rizikos vertinimo modelis, taikomas vertinant ir valdant banko riziką.
I SKIRSNIS
PATIKIMUMO VERTINIMO PROCESAS
6. Banko vidaus IRB metodo patikimumo vertinimo procesas turi būti tinkamas, t. y. apimantis visas 1 priede pateiktas sudedamąsias dalis ir leidžiantis nuosekliai ir prasmingai įvertinti vidaus reitingų sistemų ir procesų patikimumą bei nustatyti, ar šios sistemos ir procesai atitinka šių nuostatų ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyriaus reikalavimus. Šių nuostatų reikalavimai taikomi tiek, kiek jie tinka kiekvienu konkrečiu atveju, pvz., kai bankas specializuoto skolinimo pozicijoms taiko priskyrimo kriterijų metodą, kiekybinio rizikos parametrų įvertinimo proceso patikimumo vertinti bankui nereikės.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-343, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20969
7. Bankas turi atlikti kokybinį patikimumo vertinimą (reitingų sistemos struktūros, duomenų kokybės, reitingų sistemų naudojimo kitoje veikloje (t. y. ne tik skaičiuojant kapitalo pakankamumą) įvertinimą ir pan.) ir kiekybinį patikimumo vertinimą (diskriminacinės galios, rizikos parametrų įvertinimo tikslumo, stabilumo įvertinimą ir pan.). Bankas pats turi pasirinkti tinkamiausius patikimumo vertinimo metodus. Kai atliekamas kiekybinis patikimumo vertinimas nėra patikimas dėl nepakankamos kiekybinės informacijos apimties, bankas turi didesnį dėmesį skirti kokybiniam patikimumo vertinimui.
8. Patikimumo vertinimas – nuolatinis reguliarus procesas. Patikimumo vertinimo metodai ir duomenys turi būti naudojami nuosekliai. Bankas turi reguliariai peržiūrėti patikimumo vertinimo metodus ir naudojamus duomenis, atsižvelgdamas į pasikeitusias rinkos ar veiklos sąlygas (pvz., pasikeitus priskyrimo ar kiekybinio rizikos parametrų įvertinimo procesuose taikomų duomenų mastui, istorinių duomenų kaupimo periodų trukmei, pozicijų ar skolininkų charakteristikoms, kreditavimo standartams ir t. t.).
9. Banko patikimumo vertinimo procesą ir jo rezultatus turi peržiūrėti atitinkami banko darbuotojai, nepriklausomi nuo atsakingų už patikimumo vertinimo proceso kūrimą ir įgyvendinimą darbuotojų. Nepriklausomą peržiūrą gali atlikti vienas struktūrinis padalinys arba keli struktūriniai padaliniai. Vidaus audito komitetas turi prižiūrėti, kad būtų įgyvendinami tokie patikimumo vertinimo procesai, kokie buvo sukurti.
10. Patikimumo vertinimo procesas ir visi jo elementai (taikomi metodai, jų pagrindimas, naudojami duomenys, atsakomybė, atskaitomybė, nepriklausomybė, mastas, dokumentavimas, reguliarumas, rezultatai ir veiksmai, atsižvelgiant į gautus rezultatus) bei šių elementų pokyčiai ir pokyčių priežastys aprašomi dokumentuose. Dokumentai turi būti reguliariai peržiūrimi ir, jei reikia, keičiami. Patikimumo vertinimo procesas ir visi jo elementai patvirtinami atitinkamo banko ar banko grupės valdymo organo, struktūrinio padalinio arba komiteto.
11. Bankas turi numatyti bendrus principus, kokių veiksmų turėtų būti imamasi, atsižvelgiant į patikimumo vertinimo rezultatus. Banke turi būti patikimi vidaus standartai tokioms situacijoms, kai faktinių rizikos parametrų reikšmių nuokrypiai nuo prognozuojamų rizikos parametrų reikšmių tampa pakankamai reikšmingi. Kai įmanoma, atsižvelgdamas į taikomų kiekybinių patikimumo vertinimo metodų specifiką, bankas turi nustatyti priimtinus diskriminacinei galiai, rizikos parametrų įvertinimo tikslumui, stabilumui nustatyti taikomų metodų ir kitų kiekybinių patikimumo vertinimo metodų rezultatų reikšmių intervalus bei atitinkamus veiksmus, kai gautos rezultatų reikšmės nepatenka į šį nustatytą priimtinų reikšmių intervalą. Bankas turi atsižvelgti į ekonominius ciklus ir kitokį sisteminio pobūdžio rizikos parametrų kintamumą Bankas, kiek tai įmanoma, turi numatyti situacijas, kada šie intervalai ir atitinkami veiksmai gali būti keičiami.
12. Lietuvos bankas reguliariai tikrina banko patikimumo vertinimo procesą ir atskirus jo elementus (banko taikomus patikimumo vertinimo metodus, jų taikymo pagrindimą, naudojamus duomenis, reguliarumą, atskaitomybę, nepriklausomybę, mastą, rezultatus ir veiksmus, atsižvelgiant į gautus rezultatus), siekdamas įvertinti, ar banko patikimumo vertinimo procesas atitinka šių nuostatų reikalavimus, banko naudojamos vidaus reitingų sistemos ir procesai yra patikimi ir atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyriaus reikalavimus.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-343, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20969
II SKIRSNIS
REITINGŲ SISTEMŲ PATIKIMUMO VERTINIMAS
13. Vertindamas vidaus reitingų sistemų (ir taikomų metodų) patikimumą, bankas turi vadovautis objektyvumo, tikslumo, stabilumo, monotoniškumo, priimtinumo, konservatyvumo ir nuoseklumo principais:
13.1. remdamasis objektyvumo principu, bankas turi užtikrinti, kad tam pačiam skolininko (priemonės) rangui arba rizikos grupei būtų priskiriami skolininkai (pozicijos) su panašiomis charakteristikomis ir panašiu rizikos lygiu. Reitingų sistemų kūrimo, skolininkų (pozicijų) priskyrimo rangams arba rizikos grupėms bei rizikos parametrų kiekybinio įvertinimo procesuose bankas turi atsižvelgti į ekspertų vertinimą, įskaitant ir nustatytų reitingų peržiūrėjimus (angl. override). Bankas turi įvertinti, kaip ekspertų vertinimas yra taikomas siekiant gauti objektyvius reitingų sistemos rezultatus. Jei bankas, skolininkus ar pozicijas priskirdamas rangams, vadovaujasi vien tik ekspertų vertinimais, priskyrimo kriterijai turi būti suformuluoti aiškiai, kad neliktų vietos interpretacijoms, turi būti tinkamai parengtas vertinimo vadovas;
13.2. remdamasis tikslumo principu, bankas turi užtikrinti, kad skolininko (pozicijos) kreditingumo įvertinimas tikslus, kiekybiškai įvertinti rizikos parametrai atitinka faktinius atitinkamus parametrus, o įvesties dydžiai tinkami;
13.3. remdamasis stabilumo principu, bankas turi užtikrinti, kad reitingai ir rizikos parametrai išliks nepakitę, kai skolininkų arba pozicijų pagrindinės rizikos charakteristikos nekinta (neįskaitant su ekonominio ciklo pokyčiais susijusių reitingų arba rizikos parametrų pasikeitimų);
13.4. remdamasis monotoniškumo principu, bankas turi užtikrinti, kad žemesnio rango ar rizikos grupės rizikos parametrų dydžiai bus konservatyvesni nei aukštesnio rango arba rizikos grupės atitinkami rizikos parametrų dydžiai;
13.5. remdamasis priimtinumo principu, bankas turi užtikrinti, kad bus įvertinta visa su skolininku (pozicija) susijusi informacija, pvz., ar bankas, kai jis, priskirdamas skolininkus atitinkamiems rangams, taiko ekspertų vertinimus, naudoja pakankamai priskyrimo kriterijų. Jeigu bankas taiko statistinius modelius ir, pvz., nevertina pelningumo, likvidumo, apyvartumo, skolos aptarnavimo rodiklio ar kito svarbaus kriterijaus, tada jis turi įrodyti, kad kriterijus nėra reikšmingas;
13.6. remdamasis konservatyvumo principu, bankas turi užtikrinti, kad reitingai bus nustatomi konservatyviai, o rizikos parametrams bus taikoma atitinkama konservatyvumo marža, atsižvelgiant į tikėtiną skaičiavimo paklaidų intervalą;
III SKIRSNIS
REITINGŲ SISTEMŲ STRUKTŪROS IR PRISKYRIMO PROCESO PATIKIMUMO VERTINIMAS
15. Bankas turi reguliariai vertinti reitingų sistemos struktūrą ir skolininkų arba pozicijų priskyrimo rangams arba rizikos grupėms procesą, siekdamas nustatyti, ar jie atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 II antraštinės dalies 3 skyriaus reikalavimus.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-343, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20969
1. Reitingų sistemų struktūros vertinimas
16. Bankas turi įvertinti:
16.1. ar naudojant atskiroms skolininkų arba pozicijų grupėms kelias reitingų sistemas skolininkai arba pozicijos tinkamai priskiriami konkrečiai reitingų sistemai, ar tokio priskyrimo kriterijai bei procesas yra tinkami ir ar jie reguliariai peržiūrimi;
16.2. ar reitingų sistemoje yra atskira skolininkų reitingų skalė (centrinės valdžios ir centrinių bankų, institucijų ir įmonių pozicijų grupėms) ir, naudojant paties apskaičiuotus LGD ir (arba) CF, – sava priemonių reitingų skalė;
16.3. atsižvelgdamas į atitinkamos pozicijos grupės arba pogrupio savybes, ar kiekvienoje reitingų skalėje naudojamas pakankamas rangų arba rizikos grupių skaičius (angl. granularity), galimą skolininkų arba pozicijų koncentraciją ranguose arba rizikos grupėse ir t. t.;
16.4. ar kiekviename range arba rizikos grupėje pakanka skolininkų arba pozicijų kiekybiškai įvertinti rizikos parametrus bei vertinti jų patikimumą;
16.5. ar tokiems patiems rangams ir rizikos grupėms priskiriami skolininkai arba pozicijos, turinčios panašias rizikos savybes;
16.6. ar reitingų sistemos struktūra atitinka kitus Reglamento (ES) Nr. 575/2013 170 straipsnio reikalavimus.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-343, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20969
2. Priskyrimo proceso patikimumo vertinimas
17. Bankas turi įvertinti skolininkų arba pozicijų priskyrimo rangams arba rizikos grupėms procese taikomų metodų (ekspertų vertinimų, modelių (statistinių modelių, ekspertų išvestų modelių) ir (arba) mišrių metodų) patikimumą.
18. Bankas turi vertinti priskyrimo procese taikomų metodų patikimumą, kai jie kuriami (angl. ex ante validation) ir kai jie taikomi veikloje (angl. ex post validation).
19. Bankas turi įvertinti priskyrimo kriterijų tinkamumą, pvz., ar:
19.1. kriterijai suderinti su banko vidaus kreditavimo standartais ir jo politika, kai yra probleminių kreditų;
19.2. individualaus priskyrimo kriterijaus diskriminacinės galios pakanka, t. y. ar galima vadovaujantis šiuo kriterijumi atskirti įsipareigojimus įvykdysiančius skolininkus nuo neįvykdysiančiųjų;
19.5. individualus kriterijus arba visi priskyrimo rangams ar rizikos grupėms procese taikomi kriterijai galėtų būti pakeičiami išorės informacija;
19.6. yra sisteminio pobūdžio įvesties parametrų arba priskyrimo kriterijų pokyčių, jei taip, kokie jie;
20. Bankas turi įvertinti, ar priskyrimo procese buvo vadovautasi atitinkamais banko vidaus dokumentais.
21. Bankas turi įvertinti vartojamus skolininko (priemonės) rangų ir rizikos grupių apibrėžimus, siekdamas nustatyti, ar jie atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 171–173 straipsniuose numatytus reikalavimus.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-343, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20969
22. Bankas turi įvertinti priskyrimo procese naudotą informaciją apie skolininką (poziciją), t. y. nustatyti, ar skolininkų (pozicijų) priskyrimo rangams arba rizikos grupėms procese naudota informacija apie skolininką (poziciją) atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 171–173 straipsniuose numatytus reikalavimus.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-343, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20969
23. Kai priskiriant skolininkus (pozicijas) rangams arba rizikos grupėms taikomas statistinis modelis, bankas turi atlikti:
23.3. įvesties parametrų tinkamumo įvertinimą. Jei bankas taiko regresinius modelius, jų kūrimo metu vertindamas įvesties parametrų tinkamumą bankas turi įvertinti išskirtinai dideles įvesties parametrų reikšmes (angl. outliers), įvesties parametrų ekonominę logiką ir statistinį reikšmingumą:
23.3.1. vertindamas įvesties parametrų ekonominę logiką, bankas turi įvertinti atitinkamo įvesties parametro pliuso arba minuso ženklo pagrįstumą. Pvz., bankas, kurdamas logistinės regresijos kredito rizikos vertinimo modelį, kaip vieną iš įvesties parametrų naudoja pelningumo rodiklį, tačiau sukurtoje regresinėje lygtyje pelningumo rodiklio parametras gaunamas su pliuso ženklu, t. y. didėjant skolininko pelningumui lygties rezultatas (t. y. PD) didėtų, o tai prieštarauja ekonominei logikai. Tada šis parametras turėtų būti atmestas;
24. Kai yra mišrūs metodai, bankas turi įvertinti ekspertų vertinimo reikšmę priskyrimo procese. Pvz., bankas gali lyginti skolininkų, pradiniame priskyrimo rangams arba rizikos grupėms proceso etape turėjusių vienodus reitingus, bet gavusių skirtingus reitingus po ekspertų vertinimo, grupių įsipareigojimų neįvykdymo lygius su šioms grupėms nustatytais PD. Atitinkamai bankas gali lyginti skolininkų, pradiniame priskyrimo procese turėjusių skirtingus reitingus, bet po ekspertų vertinimo gavusių vienodus reitingus, grupių įsipareigojimų neįvykdymo lygius su šioms grupėms nustatytais PD.
25. Bankas turi įvertinti, ar laikomasi kitų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 171–174, 183 straipsnių reikalavimų.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-343, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20969
26. Bankas turi įvertinti nustatytų reitingų peržiūrėjimo procesą. Bankas turi nustatyti ir dokumentuose aprašyti priimtinas priskyrimo procese nustatyto skolininko arba priemonės reitingo ir naujo nustatyto reitingo skirtumų ribas. Bankas turi naudoti ir dokumentuose aprašyti nustatytų reitingų peržiūrėjimų stebėjimo sistemą. Bankas turi reguliariai atlikti pozicijų, kurių nustatyti reitingai buvo peržiūrėti, charakteristikų analizę pagal kiekvieną už tokius peržiūrėjimus atsakingą asmenį. Bankas turi įvertinti, ar laikomasi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 171–173 straipsnių reikalavimų.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-343, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20969
27. Bankas turi reguliariai įvertinti reitingų sistemų ir taikomų metodų diskriminacinę galią. Bankas gali taikyti 2 priede nurodytus arba kitus tinkamus metodus. Bankas turi:
27.1. nustatyti, ar taikytinų diskriminacinės galios nustatymo metodų rezultatai patenka į priimtiną, iš anksto nustatytą, reikšmių intervalą, jei ne, įvertinti kodėl;
27.2. remtis faktiniais duomenimis (įskaitant ir Lietuvos Respublikoje veikiančio banko duomenis), apimančiais kuo ilgesnį laikotarpį;
27.3. atsižvelgti į reitingų sistemos filosofiją (t. y. ar taikomi ekonominio ciklo reitingai ar laiko momento reitingai), kuria vadovaujantis reitingų sistema buvo kuriama. Bankas, naudodamas skirtingos reitingų filosofijos reitingų sistemas, įvertindamas diskriminacinę galią, turi atsižvelgti į visus šių sistemų skirtumus.
28. Bankas turi reguliariai vertinti reitingų pasikeitimus per atitinkamą laikotarpį, pvz.:
28.1. nustatyti, ar reitingų pasikeitimo matricoje įstrižainės reikšmės yra didesnės už kitas tos pačios eilutės reikšmes, jei ne, tai kodėl;
28.2. įvertinti reitingų pasikeitimo matricos monotoniškumą, jei ne, nustatyti galimas priežastis, kodėl reitingų pasikeitimo matrica nėra monotoniška;
29. Bankas turi reguliariai atlikti reitingų sistemų jautrumo analizę (įskaitant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis), nustatyti rangų arba rizikos grupių pasikeitimus pagal naudotinus testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijus. Bankas turi įvertinti, ar laikomasi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 177 straipsnio reikalavimų.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-343, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20969
30. Bankas turi reguliariai lyginti savo vidaus reitingus su atitinkamais išorės arba vidaus ribiniais lyginamaisiais reitingais, pvz., su išorės kredito rizikos vertinimo institucijų nustatytais reitingais (išskyrus atvejus, kai neįmanoma rasti lyginimui tinkamų ribinių dydžių). Bankas gali:
30.1. reguliariai atlikti pakartotinius skolininkų arba pozicijų priskyrimus rangams arba rizikos grupėms, pvz., gali būti:
30.1.1. vėl kartojamas ekspertų atliktas skolininkų arba pozicijų priskyrimo rangams arba rizikos grupėms procesas ir naujai gauti reitingai lyginami su senaisiais;
30.1.2. taikomas statistinis modelis skolininkus arba pozicijas, kurios anksčiau buvo priskirtos rangams arba rizikos grupėms pagal ekspertų vertinimus, priskiriant rangams arba rizikos grupėms;
30.3. įvertinti reitingų sistemos stabilumą, pvz.:
31. Atlikdamas lyginamąją analizę, bankas turi:
31.1. tinkamai pasirinkti ribinius dydžius ir priskirti vidaus reitingus šiems ribiniams dydžiams, atsižvelgdamas į:
31.1.1. galimus vidaus reitingų sistemos, kurios rezultatai lyginami, ir kitos (ribinės) reitingų sistemos reitingų dinamikos arba priskyrimo proceso skirtumus;
31.1.2. galimą išorės reitingų įsipareigojimų neįvykdymo dažnių arba kitų faktinių rizikos parametrų ir vidaus reitingų sistemos atitinkamų rangų arba rizikos grupių nesuderinamumą:
31.2. naudoti tinkamus, reguliariai atnaujinamus ir atitinkamą duomenų kaupimo periodą apimančius duomenis. Banko atliekama lyginamoji analizė turi apimti kiek įmanoma ilgesnį laikotarpį;
IV SKIRSNIS
KIEKYBINIO RIZIKOS PARAMETRŲ ĮVERTINIMO PROCESO PATIKIMUMO VERTINIMAS
32. Bankas turi reguliariai (bent kartą per metus) įvertinti kiekybinio rizikos parametrų (PD, LGD, CF, EL ir kitų) įvertinimo proceso patikimumą.
33. Banko patikimumo vertinimo procesas turi apimti visus rizikos parametrų kiekybinio įvertinimo proceso etapus: duomenų rinkimą, rizikos parametrų skaičiavimą, apskaičiuotų rizikos parametrų priskyrimą rangams arba rizikos grupėms ir priskirtų rizikos parametrų taikymą skaičiuojant kapitalo pakankamumą.
34. Bankas turi reguliariai:
34.3. atlikti lyginamąją analizę (išskyrus atvejus, kai neįmanoma rasti lyginimui tinkamų ribinių dydžių), pvz., bankas gali:
35. Atlikdamas grįžtamąjį patikrinimą, bankas turi:
35.1. lyginti atitinkamam rangui arba rizikos grupei nustatytus PD, LGD, CF ir kitus rizikos parametrus su to rango arba rizikos grupės faktiniais įsipareigojimų neįvykdymo lygiais, nuostolių lygiais, CF ir kitais faktiniais rizikos parametrais;
35.2. nustatyti priimtinus faktinių parametrų nukrypimo nuo atitinkamų prognozuotų rizikos parametrų intervalus. Bankas gali taikyti 3 priede nurodytus arba kitus tinkamus rizikos parametrų įvertinimo tikslumo nustatymo metodus;
35.3. nustatyti faktinių rizikos parametrų dydžių nukrypimo nuo atitinkamų prognozuotų rizikos parametrų priežastis;
35.4. remtis faktiniais duomenimis (įskaitant ir Lietuvos Respublikoje veikiančio banko duomenis), apimančiais kuo ilgesnį laikotarpį;
35.5. atsižvelgti į reitingų sistemos filosofiją (t. y. ar taikomi ekonominio ciklo reitingai ar laiko momento reitingai), kuria vadovaujantis reitingų sistema buvo kuriama. Bankas, naudodamas skirtingos reitingų filosofijos reitingų sistemas, atlikdamas rizikos parametrų grįžtamąjį patikrinimą, turi atsižvelgti į visus šių sistemų skirtumus;
35.6. koreguoti kiekybiškai įvertintus rizikos parametrus, jei faktiniai rizikos parametrai išlieka didesni už atitinkamus prognozuotus dydžius ir, jei reikia, naudoti kitas trūkumų šalinimo priemones;
36. Atlikdamas lyginamąją analizę, bankas turi:
36.1. naudoti portfeliui tinkamus, reguliariai atnaujinamus ir atitinkamą duomenų kaupimo periodą apimančius duomenis. Banko atliekama lyginamoji analizė turi apimti kiek įmanoma ilgesnį periodą:
36.2. tinkamai pasirinkti ribinius dydžius ir jiems priskirti rizikos parametrus, atsižvelgdamas į visus galimus ribinių dydžių ir rizikos parametrų skirtumus;
37. Bankas turi įvertinti, ar laikomasi kitų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 II antraštinės dalies 3 skyriaus 4 skirsnio ir 178, 179 straipsnių reikalavimų.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-343, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20969
V SKIRSNIS
PROCESŲ PATIKIMUMO VERTINIMAS
38. Bankas turi reguliariai vertinti reitingų sistemų sąsajas su kitais banko procesais ir nustatyti, kaip reitingų sistemos yra integruotos į kitus valdymo procesus. Vertindamas procesų patikimumą, bankas turi įvertinti:
38.1. bendrąjį valdymą ir priežiūrą. Bankas turi įvertinti, ar laikomasi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 189–191 straipsnių ir kitų susijusių reikalavimų;
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-343, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20969
38.2. kaip laikomasi reitingų sistemų naudojimo reikalavimo ne kapitalo pakankamumo skaičiavimo veikloje (angl. use test), t. y.:
38.2.1. ar reitingų sistemos, kredito rizikos parametrai, naudojami apskaičiuojant kapitalo poreikį, ir su tuo susijusios sistemos ir procesai nuolat naudojami ne kapitalo pakankamumo skaičiavimo procesuose (paskirstant kapitalą, vertinant banko norimą prisiimti rizikos lygį, banko strategiją, pelningumą ir veiklos efektyvumą, teikiant pozicijas, priimant kainodaros sprendimus, valdybos informavimo sistemoje ir kituose procesuose). Jei banko vidaus tikslais taikomų rizikos parametrų reikšmės skiriasi nuo analogiškų rizikos parametrų, naudojamų skaičiuojant kapitalo pakankamumą, reikšmių, bankas turi dokumentuose aprašyti tokius skirtumus ir jų priežastis;
38.2.2. ar reitingų sistemos, kredito rizikos parametrai, naudojami skaičiuojant kapitalo pakankamumą, ir su tuo susijusios sistemos ir procesai vaidina pagrindinį vaidmenį ne kapitalo pakankamumo skaičiavimo procesuose;
38.2.3. kaip bankas, naudodamas reitingų sistemas ne kapitalo pakankamumo skaičiavimo veikloje, laikosi patirties reikalavimo (angl. experience test), t. y. ar bankas reitingų sistemas ir kredito rizikos parametrus, naudojamus skaičiuojant kapitalo pakankamumą, ir su tuo susijusias sistemas ir procesus vidaus tikslais naudoja ne trumpesnį nei Reglamento (ES) Nr. 575/2013 145 straipsnyje nurodytą laikotarpį;
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-343, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20969
38.3. duomenų valdymą:
38.3.1. įvertinti duomenų rinkimo, saugojimo ir sujungimo, skaičiuojant kapitalo pakankamumą, procesų tinkamumą, taip pat įvertinti, kaip įgyvendinami IRB metodo reikalavimai, keliami duomenimis, kaip užtikrinamas duomenų išsamumas, kokybė, tikslumas, tinkamumas ir reprezentatyvumas. Bankas turi įvertinti, ar laikomasi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 176 straipsnio reikalavimų;
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-343, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20969
38.4. dokumentų kokybę. Bankas turi įvertinti, ar laikomasi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 175 straipsnio reikalavimų ir kitų su atitinkamų reitingų sistemų ir jų elementų aprašymu dokumentuose susijusių reikalavimų.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-343, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20969
VI SKIRSNIS
PATIKIMUMO VERTINIMAS, KAI YRA SPECIFINIAI PORTFELIAI
39. Kai bankas, skaičiuodamas kapitalo, reikalingo nuosavybės vertybinių popierių pozicijų kredito rizikai padengti, poreikį, taiko vidaus modelių metodą, vertindamas vidaus modelių patikimumą, bankas turi laikytis šių reikalavimų:
39.1. Bankas turi turėti tvirtas vidaus modelių ir modeliavimo procesų tikslumo ir nuoseklumo vertinimo sistemas. Visi reikšmingi vidaus modelių ir modeliavimo procesų ir jų patikimumo vertinimo elementai turi būti aprašomi dokumentuose.
39.2. Banko vidaus patikimumo vertinimo procesas turi užtikrinti nuoseklų ir prasmingą vidaus modelių ir procesų charakteristikų įvertinimą.
39.3. Kiekybinio patikimumo vertinimo metodai ir duomenys turi būti taikomi nuosekliai. Visi apskaičiavimo ir patikimumo vertinimo metodų ar taikomų duomenų (ir duomenų šaltinių, ir apimamų laikotarpių) pokyčiai turi būti aprašomi dokumentuose.
39.4. Bankas turi reguliariai atlikti grįžtamąjį patikrinimą, lygindamas faktinį nuosavybės vertybinių popierių pelningumą (įskaitant realizuotąjį ir nerealizuotąjį pelną bei nuostolį) su apskaičiuotu pelningumu. Bankas turi remtis istoriniais duomenimis, apimančiais kuo ilgesnį laikotarpį. Taikomi grįžtamojo patikrinimo metodai ir duomenys turi būti aprašomi dokumentuose, ši analizė ir aprašymas dokumentuose turi būti atnaujinami bent kartą per metus.
39.5. Bankas taip pat turi taikyti kitus kiekybinio patikimumo vertinimo metodus ir atlikti lyginamąją analizę. Analizė turi būti grindžiama portfeliui tinkamais, reguliariai atnaujinamais ir tinkamą duomenų kaupimo periodą apimančiais duomenimis. Banko atliekamas modelių charakteristikų vidaus vertinimas turi būti grindžiamas kuo ilgesniu laikotarpiu.
39.6. Banke turi būti patikimi vidaus standartai, kai faktinio pelningumo nuokrypis nuo prognozuojamo pelningumo tampa pakankamai reikšmingas. Bankas, nustatydamas šiuos standartus, turi atsižvelgti į ekonominius ciklus ir kitus sisteminio pobūdžio nuosavybės vertybinių popierių pelningumo svyravimus. Visi po vidaus modelių peržiūros atlikti vidaus standartus atitinkantys koregavimai turi būti aprašomi dokumentuose.
40. Kai įsigyjamos gautinos sumos, bankas turi įvertinti, ar laikomasi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 184 straipsnio reikalavimų.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-343, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20969
41. Kai specializuoto skolinimo pozicijoms taikomas priskyrimo kriterijų metodas, bankas turi įvertinti, ar laikomasi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 II antraštinės dalies 3 skyriuje specializuoto skolinimo pozicijoms nustatytų reikalavimų.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-343, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20969
42. Kai yra žemo įsipareigojimų neįvykdymo lygio portfeliai, bankas gali:
42.1. vertindamas diskriminacinę galią, naudoti lyginamąją analizę, lyginimui taikydamas kitus reitingus, kitų modelių rezultatus arba išorės informaciją;
42.2. vertindamas rizikos parametrų įvertinimo tikslumą, remtis ekspertų vertinimais, atsižvelgdamas į vidaus ir (arba) išorės patirtį atitinkamame verslo segmente;
III SKYRIUS
AMA METODO PATIKIMUMO VERTINIMAS
43. Bankas, siekiantis taikyti AMA metodą apskaičiuodamas kapitalo pakankamumą, privalo tenkinti bendruosius rizikos valdymo standartus ir AMA metodui taikomus kokybinius bei kiekybinius kriterijus, kaip tai yra nustatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 III antraštinės dalies 4 skyriuje.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-343, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20969
44. Bankas turi būti įdiegęs vidaus AMA metodo patikimumo vertinimo procesą, leidžiantį išsamiai įvertinti, ar visos operacinės rizikos valdymo sistemos sudedamosios dalys veikia tinkamai ir patikimai.
45. Lietuvos banko atliekamas banko operacinės rizikos valdymo sistemos patikimumo vertinimas apima šiuos pagrindinius elementus:
46. Šiame skyriuje vartojamos sąvokos:
46.1. Operacinės rizikos klasė – terminas, apibūdinantis homogeniškos operacinės rizikos kategoriją, vertinant pagal rizikos pobūdį ir šios rizikos analizei prieinamus duomenis (pvz., įvykių rūšies klasė, verslo linijų klasė, įvykių verslo linijoje klasė, juridinių vienetų klasė ir pan.).
46.2. Operacinės rizikos įvertis – kiekvienoje operacinės rizikos klasėje nustatytų nuostolių pasiskirstymas.
46.3. Operacinės rizikos įverčio parametras – iš operacinės rizikos įverčio išskirtas atskiras statistinis elementas arba parametras. Banko bendras operacinės rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas kaip operacinės rizikos įverčių, apskaičiuotų visoms operacinės rizikos klasėms, derinys.
46.4. Skaičiavimo duomenų rinkinys – banko operacinės rizikos vidaus duomenų dalis, naudojama generuojant operacinės rizikos įverčius ir operacinės rizikos įverčių parametrus priežiūros tikslais.
46.5. Greitai susigrąžintų nuostolių įvykis – operacinės rizikos įvykis, dėl kurio patirtus nuostolius pavyko susigrąžinti per trumpą laikotarpį.
46.6. Daugybiniai nuostoliai – grupė vienas po kito sekančių nuostolių, patiriamų skirtingais laiko periodais, tačiau susijusių su tuo pačiu operacinės rizikos įvykiu.
46.7. Daugybinio poveikio nuostoliai – grupė tarpusavyje susijusių nuostolių, kuriuos patiria skirtingi banko padaliniai arba verslo linijos dėl to paties įvykio.
VII SKIRSNIS
KOKYBINIŲ KRITERIJŲ PATIKIMUMO VERTINIMAS
47. Banko operacinės rizikos vertinimo sistema turi būti glaudžiai integruota į kasdienį rizikos valdymo procesą (angl. use test). Tuo tikslu bankas turi įrodyti, kad kasdienėje veikloje vadovaujasi tokiais principais:
47.1. AMA metodas taikomas ne vien tik skaičiuojant kapitalo pakankamumą (pvz., bankas sugeba parodyti, kokiu būdu įvesties duomenys, įverčiai, prognozės arba operacinės rizikos vertinimo sistemos generuojami rezultatai naudojami priimant sprendimus; parodyti, kaip rizikos vertinimo sistema naudojama valdant operacinę riziką atskirose verslo linijose);
47.2. AMA metodas plėtojamas atsižvelgiant į banko įgyjamą naują patirtį taikant rizikos valdymo metodus (pvz., bankas gali parodyti, kad AMA metodo įvesties duomenų pobūdis ir mastas tinkamai parodo banko verslo ypatumus; parodyti, kad didėja rizikos valdymo sistemos jautrumas pokyčiams);
47.3. AMA metodo taikymas padeda vykdyti ir stiprina operacinės rizikos valdymą banke (pvz., bankas sugeba parodyti, kokie yra priimti sprendimai dėl procesų ir kontrolės gerinimo; parodyti, kad banko vidaus padaliniai yra susipažinę su operacinės rizikos valdymo tikslais ir veikla);
47.4. AMA metodo taikymas suteikia galimybę stiprinti banko operacinės rizikos kontrolę (pvz., bankas gali parodyti, kad banko valdyba ėmėsi veiksmų po to, kai buvo gauta informacija iš rizikos vertinimo sistemos; parodyti, kad AMA metodas didina veiklos skaidrumą, rizikos supratimą ir operacinės rizikos valdymo kompetenciją, skatina tobulinti operacinės rizikos valdymą banke).
48. Operacinės rizikos valdymo sistemoje naudojami duomenys gali būti saugomi vienoje arba keliose duomenų bazėse. Banko IT sistemos turi užtikrinti:
48.1. galimybę nekliudomai naudotis šiose duomenų bazėse saugoma informacija ir atlikti jų priežiūrą;
49. Siekiant užtikrinti galimybę, jei reikia, atkurti būtiną informaciją, šios IT sistemos turi būti įtrauktos į bendrus banko nepaprastosios padėties ir veiklos tęstinumo planus (angl. contingency plans). Įdiegtos kontrolės procedūros turi užkirsti kelią pasinaudoti nesankcionuoto priėjimo prie duomenų galimybe ir užtikrinti duomenų vientisumą.
50. Vertinant AMA metodo patikimumą tikrinama, kaip bankas laikosi bendrų kokybinių reikalavimų, taikomų duomenims:
50.1. bankas turi nusistatyti savo duomenų kokybės standartus ir juos nuolatos peržiūrėti bei tobulinti. Bankas turi sugebėti parodyti, kad sukaupti duomenys, viršijantys nusistatytas minimalias ribas, atitinka išsamumo, tinkamumo ir tikslumo standartus;
50.2. banke turi būti atliekama nepriklausoma duomenų kokybės peržiūra, apimanti kontrolės procedūras ir sistemas, užtikrinančias banko duomenų kokybės standartų laikymąsi;
51. Lietuvos banko atliekamo banko operacinės rizikos valdymo sistemos patikimumo vertinimo metu bankas turi pateikti dokumentus, apimančius duomenų kaupimo ir saugojimo politiką, duomenų bazių aprašymus, vertinant vidaus AMA metodo patikimumą rastų trūkumų aprašymą ir numatytas koregavimo priemones.
52. Banko AMA modelis turi atitikti šiuos bendrus kokybinius reikalavimus:
52.1. modelis turi būti taikomas nuosekliai, derinant su banko naudojamomis operacinės rizikos klasėmis;
VIII SKIRSNIS
KIEKYBINIŲ KRITERIJŲ PATIKIMUMO VERTINIMAS
1. Tikėtinas nuostolis
53. Bankas turi apskaičiuoti kapitalo, kurio reikia operacinei rizikai padengti, poreikį tiek tikėtinam, tiek netikėtam nuostoliui (angl. unexpected loss). Kapitalo poreikis vien tik netikėtam nuostoliui padengti gali būti skaičiuojamas su sąlyga, kad bankas gali įrodyti, jog tikėtinas nuostolis jau yra atitinkamai fiksuojamas jo vidaus veiklos praktikoje.
54. Vertindamas, ar tikėtino operacinės rizikos nuostolio traktavimas banko vidaus tvarkoje atitinka 53 punkto reikalavimą, Lietuvos bankas vadovaujasi šiais principais:
54.1. banko tikėtino nuostolio įverčiai turi būti tarpusavyje suderinami su kapitalo poreikiu, apskaičiuotu kaip tikėtino ir netikėto nuostolio suma taikant Lietuvos banko patvirtintą AMA modelį. Tikėtinas operacinės rizikos nuostolis gali būti laikomas įtrauktu į apskaitą kitu būdu (nenustatant jam padengti kapitalo poreikio ar rezervų) tik tuo atveju, jeigu bankas gali įrodyti, kad atitinkamas nuostolis yra iš anksto lengvai numatomas ir pagrįstai pastovus ir jo vertinimo procesas laikui bėgant bus nuoseklus;
54.2. didžiausia tikėtino nuostolio padengimo sumos (angl. offset) riba nustatoma atsižvelgiant į tikėtino nuostolio vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos banko patvirtintą AMA modelį;
54.3. leistinoms tikėtino nuostolio padengimo sumoms turi būti numatytas aiškus kapitalo pakaitalas arba kitas tikėtino nuostolio padengimo būdas vienų metų laikotarpiu. Kai naudojamas kitas būdas (rezervai nesudaromi), turi būti ribojamas jo taikymas operacijoms, kurių galimi patirti nuostoliai yra iš anksto lengvai numatomi ir nusistovėję. Kadangi išimtiniai operacinės rizikos įvykiai nepatenka į tikėtino nuostolio kategoriją, jiems sudaryti rezervai negali būti pripažįstami tinkamais padengti tikėtiną nuostolį;
2. Patikimumo standartas
55. Operacinės rizikos vertinimas privalo apimti galimus didelių nuokrypių zonos įvykius, galinčius lemti ypač rimtus nuostolius, pasiekdamas patikimumo standartą, palyginamą su 99,9 proc. pasikliautinuoju intervalu (angl. confidence level) per vienų metų laikotarpį.
56. Bankas gali atlikti tiesioginius skaičiavimus, atitinkančius 99,9 proc. pasikliautinąjį intervalą per vienų metų laikotarpį. Jeigu tokių galimybių nėra, bankas gali apskaičiuoti pradinį operacinės rizikos įverčio parametrą, atitinkantį žemesnį pasikliautinąjį intervalą dešiniojoje nuostolių pasiskirstymo pusėje, apimančioje nedažnai pasitaikančius, tačiau ypač rimtus nuostolius dėl didelių nuokrypių zonos įvykių (angl. low probability high severity events), o vėliau padidinti jo mastą iki 99,9 proc. lygmens taikant tinkamus metodus.
57. Skaičiuojant pradinį operacinės rizikos įverčio parametrą, atitinkamas pasikliautinasis intervalas turi būti toks, kad siektų dešiniojoje nuostolių pasiskirstymo pusėje esančius nedažnai pasitaikančius, tačiau ypač rimtus nuostolius dėl didelių nuokrypių zonos įvykių.
3. Keturi pagrindiniai AMA metodo elementai
59. Banko operacinės rizikos vertinimo sistemoje turi būti naudojami visi keturi pagrindiniai elementai: vidaus duomenys, išorės duomenys, scenarijų analizė ir veiksniai, susiję su verslo aplinka bei vidaus kontrolės sistemomis. Bankas turi apsispręsti, koks lyginamasis svoris jo operacinės rizikos vertinimo sistemoje tenka kiekvienam iš minėtų elementų ir kokiu būdu jie suderinami tarpusavyje.
60. Modelis turi būti išsamiai pagrįstas dokumentais, o dokumentacija periodiškai atnaujinama. Šiuose dokumentuose turi būti apibrėžta, kaip keturi pagrindiniai elementai derinami tarpusavyje ir koks lyginamasis svoris jiems suteiktas, bei pateiktas proceso modeliavimo aprašymas, iliustruojantis keturių elementų panaudojimą.
61. Bankas gali naudoti kokybinius duomenis kaip vieną iš keturių pagrindinių elementų sudedamųjų dalių (pvz., situacijoms, kurioms įvertinti ir apibūdinti naudojamos kokybinės charakteristikos). Tada bankas turi sugebėti parodyti, kad:
3.1. Vidaus duomenys
62. Bankas turi būti sukaupęs mažiausiai penkerių metų istorinius stebėjimų duomenis. Kai bankas pirmą kartą pradeda taikyti AMA metodą, priimtinas trejų metų istorinis stebėjimo laikotarpis. Kadangi nedažnai pasitaikančių įvykių operacinės rizikos klasėje per penkerius metus gali būti sukaupta pernelyg mažai duomenų, šiai klasei gali būti nustatytas ilgesnis minimalus istorinių duomenų kaupimo periodas. Kai trūksta duomenų, bankas turi naudoti konservatyvius operacinės rizikos įverčius.
63. Bankas turi būti nustatęs politiką, kuria vadovaujantis vidaus nuostolių įvykių duomenų bazėje užfiksuoti nuostoliai įtraukiami ir į skaičiavimo duomenų rinkinį. Lietuvos bankui turi būti pateikiama atitinkama informacija apie banko nuostolių identifikavimo ir klasifikavimo politiką.
64. Bankas turi sugebėti išskirti tuos operacinės rizikos įvykius, kurie susiję su draudimo ir kitų rizikos perkėlimo priemonių naudojimu. Lietuvos bankas gali leisti bankui neįtraukti duomenų apie greitai susigrąžintų nuostolių įvykius į skaičiavimo duomenų rinkinį.
65. Daugybiniai nuostoliai prieš įtraukimą į skaičiavimo duomenų rinkinį turi būti agreguoti į vieną nuostolį. Daugybinio poveikio nuostoliai prieš įtraukimą į skaičiavimo duomenų rinkinį taip pat turi būti agreguoti į vieną nuostolį. Banko numatytos galimos išimtys turi būti pagrįstos dokumentais.
66. Bankas turi būti nustatęs specifinius kriterijus, kuriais remiantis priskiriami duomenys apie nuostolius, susijusius su centralizuotai vykdomomis funkcijomis arba veikla, kuri apima daugiau kaip vieną verslo liniją. Tai gali būti daroma keliais būdais, pvz., visi nuostoliai priskiriami tai verslo linijai, kuriai poveikis yra didžiausias, arba nuostoliai proporcingai paskirstomi paveiktoms verslo linijoms.
67. Bankas privalo nustatyti tinkamas minimalias patirtų nuostolių ribas, renkant vidaus nuostolių duomenis. Šių ribų dydis priklauso nuo būdingos rizikos ir operacinės rizikos klasės kompleksiškumo, taip pat gali būti atsižvelgiama į naudos arba sąnaudų analizę kaupiant duomenis, kurie nesiekia minimalios ribos. Vertinant patikimumą, įvertinamas minimalių ribų nustatymo pagrįstumas ir analizuojama, ar šios ribos neturi reikšmingos įtakos modelio rezultatams. Bankas turi įrodyti, kad:
3.2. Išorės duomenys
69. Bankas savo operacinės rizikos vertinimo sistemoje turi naudoti tinkamus išorės duomenis. Jie gali būti gaunami iš viešai prieinamų informacijos šaltinių, specializuotas informacines paslaugas teikiančių įmonių arba kitų kredito įstaigų, pvz., priklausančių bendrai apsikeitimo informacija sistemai (angl. consortium data).
70. Bankas, naudodamas išorės duomenis, turi įsitikinti, kad šie duomenys suklasifikuoti pagal tuos pačius principus kaip ir banko vidaus duomenys, informacija yra išsami ir patikima. Išorės duomenys naudojami, kai bankui neužtenka vidaus duomenų (pvz., pradėjus naują verslą). Įtraukdamas išorės duomenis į rizikos vertinimo sistemą, bankas turi įvertinti savo ir informaciją pateikusios kredito įstaigos veiklos masto skirtumus ir atitinkamai priderinti duomenis.
71. Kai nepakanka bendrai apsikeitimo informacija sistemai priklausančių bankų duomenų apie nedažnus, tačiau galimai didelius nuostolius ir ypač apie jų priežastis, naudinga papildoma informacija gali būti gaunama iš viešų informacijos šaltinių. Naudodamas duomenis, gaunamus iš viešų informacijos šaltinių, bankas turi įsitikinti, kad jie tinkami, nėra reikšmingų nukrypimų, jie atitinka banko rizikos pobūdį.
3.3. Scenarijų analizė
72. Scenarijų analizė kartu su išorės duomenimis visų pirma naudojama vertinant banko riziką patirti didelių nuostolių dėl labai nepalankių įvykių, tačiau gali būti naudojama ir kaip vienas iš informacijos šaltinių nustatant bendrą banko operacinės rizikos lygį.
73. Atlikdamas scenarijų analizę, bankas turi siekti kuo labiau sumažinti subjektyvumo ir nukrypimų įtaką. Scenarijaus prielaidos turi būti pagrįstos praktiniais įrodymais. Rengiant scenarijų gali būti naudojami tinkami vidaus ir išorės duomenys. Scenarijaus prielaidos ir procesas turi būti tinkamai pagrįsti dokumentais.
3.4. Verslo aplinkos ir vidaus kontrolės veiksniai
74. Operacinės rizikos vertinimo sistemoje naudojami verslo aplinkos ir vidaus kontrolės (VAVK) veiksniai turi parodyti potencialius operacinės rizikos didėjimo šaltinius, tokius kaip spartus banko veiklos masto augimas, naujų produktų diegimas, darbuotojų kaita, sistemų prastovos.
75. VAVK veiksniai turi parodyti, kaip prisiimama operacinė rizika yra mažinama (arba padidėja) dėl vidaus ir išorės veiksnių įtakos. VAVK veiksniai gali būti integruojami į operacinės rizikos vertinimo sistemą įvairiais būdais, pvz., nustatant pagrindinius rizikos rodiklius (angl. key risk indicators). Bankas turi dokumentais pagrįsti, kokia vieta jo operacinės rizikos vertinimo sistemoje tenka VAVK veiksniams.
4. Koreliacija
77. Atskirų operacinės rizikos įverčių koreliacijos gali būti pripažįstamos tik tada, jei bankas gali Lietuvos bankui įrodyti, kad jo naudojamos koreliacijos vertinimo sistemos yra patikimos, įgyvendintos išlaikant vientisumą ir atsižvelgiant į koreliacijos įvertinimų neapibrėžtumą, ypač esant nepalankioms sąlygoms.
78. Bankas, AMA modelyje nedarantis koreliacijos prielaidų, apskaičiuoja bendrą kapitalo, kurio reikia operacinei rizikai padengti, poreikį, sumuodamas individualius operacinės rizikos įverčius.
79. Bankas, savo AMA modelyje darantis koreliacijos prielaidas, turi atsižvelgti į šias sąlygas:
79.1. modelio dokumentacijoje turi būti apibrėžtos ir pagrįstos koreliacijos prielaidos, pateiktas modelio jautrumo šioms prielaidoms įvertinimas;
79.2. nedažnai pasitaikančių, tačiau ypač rimtus nuostolius lemiančių didelių nuokrypių zonos įvykių tarpusavio priklausomybė turi būti analizuojama ypač atsargiai, taikant tinkamus kiekybinius ir kokybinius metodus, kurie gali skirtis nuo tų, kurie taikomi vertinant pagrindinės nuostolių pasiskirstymo zonos įvykių (angl. body events) koreliaciją, nes minėtų įvykių prigimtis skirtinga.
5. Draudimas ir kitos rizikos perkėlimo priemonės
80. Banko veiklą papildančių paslaugų pirkimas nepriskiriamas rizikos perkėlimo priemonių kategorijai.
IX SKIRSNIS
VIDAUS BANKO OPERACINĖS RIZIKOS SISTEMOS PATIKIMUMO VERTINIMAS
82. Bankas atsako už vidaus AMA metodo patikimumo vertinimo (toliau – vidaus vertinimo) proceso organizavimą, kuris turi būti atliekamas vadovaujantis banko nustatyta aiškia metodologija (įskaitant vidaus vertinimo dažnumą). Ši metodika turi būti tinkamai aprašyta dokumentuose.
83. Atlikdamas vidaus vertinimą, bankas vadovaujasi šiais principais:
83.1. turi būti parinkti tokie vidaus vertinimo metodai, kurie atitiktų banko rizikos mastą ir tiktų būti taikomi besikeičiančiomis veiklos sąlygomis;
84. Vidaus vertinimo dažnumas priklauso nuo vertinamo elemento svarbumo banko operacinės rizikos valdymo sistemoje.
85. Bankas turi periodiškai peržiūrėti ir patikslinti vidaus vertinimo metodologiją. Rizikos vertinimo sistemos ir rizikos valdymo procesų sudedamosios dalys turi būti iš naujo vertinamos bent jau tada, kai reikšmingai pasikeičia banko operacinės rizikos pobūdis ir/arba modelio metodologija, daromos prielaidos arba valdymo procesas.
86. Atlikdamas vidaus vertinimą bankas turi įsitikinti, kad visi reikšmingi operacinės rizikos vertinimo sistemoje naudojami duomenys (įskaitant realius ir modeliuojamus duomenis, scenarijų analizės rezultatus, VAVK veiksnius), viršijantys nustatytas minimalias ribas, yra išsamūs, tinkami ir tikslūs, prielaidos neturi reikšmingų nukrypimų, o rezultatai tikroviški.
87. Modelio patikimumo vertinimas turi užtikrinti, kad modelio įvesties duomenų ir generuojamų rezultatų sąryšis yra logiškai pagrįstas ir patvarus, o modelio metodai yra skaidrūs.
88. Vidaus vertinimo metu bankas taip pat turėtų įvertinti, ar operacinės rizikos valdymo procesai yra tinkami. Bankas turi parodyti Lietuvos bankui, kad:
88.4. atsižvelgdamas į rizikos vertinimo sistemos generuojamus rezultatus, bankas laiku imasi atitinkamų koregavimo priemonių;
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
89. Bankas pirmą kartą IRB metodo patikimumo vertinimą turi atlikti prieš pradėdamas taikyti IRB metodą skaičiuojant kapitalo pakankamumą. Pateikdamas prašymą dėl leidimo taikyti IRB metodą išdavimo, bankas turi pateikti atlikto IRB metodo patikimumo vertinimo ataskaitą. Kai yra naujai sukurtos kredito rizikos vertinimo sistemos arba sistemos, kurių patikimumo bankas dar nespėjo įvertinti iki pateikdamas prašymą taikyti IRB metodą, bankas gali pateikti patikimumo vertinimo metodus, taikytus kuriant kredito rizikos vertinimo sistemą, ir jų rezultatus ir (arba) planus, kada ir kokie patikimumo vertinimo metodai bus pradėti taikyti ateityje.
90. Išsamus visų banko operacinės rizikos valdymo sistemos elementų vidaus vertinimas turi būti atliekamas prieš bankui pateikiant prašymą dėl leidimo taikyti AMA metodą, skaičiuojant kapitalo pakankamumą. Pateikdamas prašymą dėl leidimo taikyti AMA metodą išdavimo, bankas turi pateikti atlikto AMA metodo vidaus patikimumo vertinimo ataskaitą.
Patikimumo vertinimo ir jo tikrinimo nuostatų
1 priedas
IRB METODO PATIKIMUMO VERTINIMO SUDEDAMOSIOS DALYS
______________
Patikimumo vertinimo ir jo tikrinimo nuostatų
2 priedas
DISKRIMINACINĖS GALIOS NUSTATYMO METODAI
1. Kaupiamojo tikslumo kreivė (angl. cumulative accuracy profile curve; toliau – CAP kreivė) – nustatant diskriminacinę galią taikomas patikimumo vertinimo metodas, parodantis įsipareigojimų neįvykdžiusių skolininkų kaupiamosios procentinės dalies ir visų skolininkų kaupiamosios procentinės dalies ryšį. Naudodamas CAP kreivę, bankas gali įvertinti tikslumo santykį (angl. accuracy ratio), t. y. įvertinti ploto tarp diagonalės ir reitingų sistemos CAP kreivės ir ploto tarp diagonalės ir idealios reitingų sistemos CAP kreivės santykį. Tikslumo santykio reikšmių intervalas yra [0; l], didesnis tikslumo santykis yra stipresnės diskriminacinės galios indikatorius.
2. Gavėjų veiklos charakteristikų kreivė (angl. receiver operating characteristic curve; toliau – ROC kreivė) – nustatant diskriminacinę galią taikomas patikimumo vertinimo metodas, parodantis teisingai prognozuotų įsipareigojimų neįvykdymo atvejų kaupiamosios procentinės dalies bendroje faktinių įsipareigojimų neįvykdymo atvejų struktūroje (angl. hit rate) ir neteisingai prognozuotų įsipareigojimų neįvykdymo atvejų kaupiamosios procentinės dalies bendroje faktinių įsipareigojimų įvykdymo atvejų struktūroje (angl. false alarm rate) ryšį. Naudodamas ROC kreivę, bankas gali įvertinti tikslumo santykį, kurio reikšmių intervalas yra [0; l], didesnis tikslumo santykis yra stipresnės diskriminacinės galios indikatorius.
3. Atitikimo kreivė (angl. curve of concordance; toliau – COC kreivė) – nustatant diskriminacinę galią taikomas patikimumo vertinimo metodas, parodantis įsipareigojimų neįvykdžiusių skolininkų kaupiamosios procentinės dalies ir įsipareigojimus įvykdžiusių skolininkų kaupiamosios procentinės dalies ryšį. Naudodamas COC kreivę, bankas gali įvertinti atitikimo koeficientą (angl. coefficient of concordance), gaunamą kaip ploto tarp diagonalės ir reitingų sistemos COC kreivės ir ploto tarp diagonalės ir idealios reitingų sistemos COC kreivės santykį. Atitikimo koeficiento reikšmių intervalas yra [0; l], didesnis santykis yra stipresnės diskriminacinės galios indikatorius.
4. Informacijos entropija pagrįsti metodai. Entropija – nežinomybės mastas, kuris mažinamas taikant reitingų sistemą ar modelį, kurio patikimumas vertinamas. Taikydamas entropija pagrįstus metodus, bankas gali taikyti sąlyginę entropiją (angl. conditional entropy), sąlyginės informacijos entropijos santykį (angl. conditional information entropy ratio), abipusės informacijos entropijos santykį (angl. mutual information entropy ratio), informacijos vertę (angl. information value).
5. Brier balų metodas (angl. Brier score method) – nustatant diskriminacinę galią taikomas patikimumo vertinimo metodas, kai skaičiuojamas skolininko rangui arba rizikos grupei prognozuoto PD ir įsipareigojimų įvykdymo arba neįvykdymo indikatoriaus reikšmės (t. y. 1, kai įsipareigojimai neįvykdyti, ir 0, kai įsipareigojimai įvykdyti) skirtumų kvadratų sumos vidurkis. Mažesnė Brier balo reikšmė yra stipresnės diskriminacinės galios indikatorius, reikšmės kinta intervale [0; 2].
6. Alfa/beta (klasifikavimo) paklaidos santykis (angl. alpha/beta (classification) error rate) – nustatant diskriminacinę galią taikomas patikimumo vertinimo metodas, kai darant prielaidą, jog reitingų sistemos rezultatai gali būti tik dviejų rūšių (t. y. įsipareigojimų įvykdymas arba neįvykdymas), nustatoma minimali paklaidos tikimybė. Ši tikimybė lygi įsipareigojimų neįvykdžiusių skolininkų, remiantis reitingų sistema pripažintų įvykdysiančiais įsipareigojimus, procentinės dalies bendrojoje įsipareigojimų neįvykdžiusių skolininkų struktūroje (alfa), padaugintos iš atitinkamos tikimybės, ir įsipareigojimus įvykdžiusių skolininkų, remiantis reitingų sistema pripažintų neįvykdysiančiais įsipareigojimų, procentinės dalies bendrojoje įsipareigojimus įvykdžiusių skolininkų struktūroje (beta), padaugintos iš atitinkamos tikimybės, sumai. Alfa/beta (klasifikavimo) paklaidos reikšmės kinta intervale [0; 1], mažesnės reikšmės yra stipresnės diskriminacinės galios indikatorius.
Patikimumo vertinimo ir jo tikrinimo nuostatų
3 priedas
RIZIKOS PARAMETRŲ ĮVERTINIMO TIKSLUMO NUSTATYMO METODAI
1. Binominis testas (angl. binomial test) – statistinis grįžtamojo patikrinimo metodas, taikomas siekiant nustatyti, ar kintančios atitinkamo rango arba rizikos grupės rizikos parametrų reikšmės patenka į atitinkamą intervalą. Šis testas gali būti taikomas vienam reitingų skalės rangui arba rizikos grupei, be to, daroma prielaida, kad įsipareigojimų neįvykdymo atvejai yra nepriklausomi vienas nuo kito. Pvz., atitinkamame range arba rizikos grupėje yra 1 000 skolininkų, kurių kiekvieno PD yra lygi 1 procentui. Tada apskaičiuotas įsipareigojimų neįvykdymo atvejų skaičius būtų lygus dešimčiai. Realybėje įsipareigojimų neįvykdymo atvejų skaičius būtų kitoks, atsižvelgiant į skolininkų skaičių. Atlikdamas binominį testą, bankas gali nustatyti, koks yra atitinkamo rango arba rizikos grupės įsipareigojimų neįvykdymo atvejų skaičius, kai yra tam tikras statistinio reikšmingumo lygis ir nustatytas pasikliautinasis intervalas.
2. Normalusis testas (angl. normal test) – statistinis grįžtamojo patikrinimo metodas, taikomas siekiant nustatyti, ar atitinkamo rizikos parametro kiekybiškai įvertintų dydžių vidurkis yra patikimas, atsižvelgiant į faktinių rizikos parametrų standartinį nuokrypį. Pvz., atitinkamame range arba rizikos grupėje yra 1 000 skolininkų, vidutinė PD yra lygi 1 procentui. Faktiniai įsipareigojimų neįvykdymo lygiai per paskutinius 5 metus buvo atitinkamai 1,2 proc, 1,8 proc, 0,8 proc, 0,7 proc. ir 1,1 proc. Normalusis testas padeda įvertinti vidutinės PD patikimumą, atsižvelgiant į istorinį įsipareigojimų neįvykdymo lygių standartinį nuokrypį.
3. Hosmer-Lemeshow testas (angl. Hosmer-Lemeshow test) – statistinis grįžtamojo patikrinimo metodas, taikomas siekiant nustatyti, ar kintančios atitinkamų rangų arba rizikos grupių rizikos parametrų reikšmės patenka į atitinkamą intervalą. Šis testas gali būti taikomas ne vienam reitingų skalės rangui arba rizikos grupei, be to, daroma prielaida, kad įsipareigojimų neįvykdymo atvejai yra nepriklausomi vienas nuo kito.
4. „Eismo šviesos“ metodas (angl. traffic light approach) – statistinis grįžtamojo patikrinimo metodas, kurį taikant vienų metų įsipareigojimų neįvykdymo lygių pasiskirstymas yra aproksimuojamas į normalųjį skirstinį, ir atsižvelgiant į pasikliautinąjį intervalą, atitinkamoms „eismo šviesos“ spalvoms priskiriamas tam tikras įsipareigojimų neįvykdymo atvejų skaičius. Pagal atitinkamų spalvų įsipareigojimų neįvykdymo atvejų pasiskirstymą galima nustatyti prognozuotos PD įvertinimo tikslumą.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos bankas, Nutarimas
Nr. 03-343, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20969
Dėl Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. 140 „Dėl Patikimumo vertinimo ir jo tikrinimo nuostatų“ pakeitimo