Suvestinė redakcija nuo 2008-08-06 iki 2009-07-11

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2008, Nr. 7-260; www.valstybes-zinios.lt 2008, Nr.7-260, i. k. 1072070ISAKSAK-2334

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL NACIONALINĖS STUDIJŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2007 m. gruodžio 3 d. Nr. ISAK-2334

Vilnius

Įgyvendindama Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (Žin., 2007, Nr. 114-4637), 10.2 punktą,

tvirtinu Nacionalinę studijų programą (pridedama).

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRĖ                                                            ROMA ŽAKAITIENĖ

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu

Nr. ISAK-2334

NACIONALINĖ STUDIJŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Nacionalinės studijų programos (toliau – Programa) paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 metų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos (patvirtinta Europos Komisijos sprendimu 2007 m. rugsėjo 24 d.) 2 prioritetą „Mokymasis visą gyvenimą“ ir 3 prioritetą „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ bei Sanglaudos skatinimo veiksmų programos (patvirtinta Europos Komisijos sprendimu 2007 m. liepos 30 d.) 2 prioritetą „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“.

2. Programoje pateikiamas Lietuvos aukštojo mokslo sistemos būklės įvertinimas, nustatomas Programos tikslas, uždaviniai aukštojo mokslo srityje, produktų, rezultatų ir poveikio rodikliai, Programos įgyvendinimo etapai ir priemonės, Programos įgyvendinimo ir administravimo modelis ir kita svarbi informacija, reikalinga 2007–2013 metų periodo Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo paramos lėšoms sėkmingai panaudoti.

3. Programa parengta atsižvelgiant į Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 (Žin., 2004, Nr. 56-1957), Nacionalinę Lisabonos strategijos įgyvendinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019), Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006- 2010 metų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 335 (Žin., 2006, Nr. 39-1394), 2007–2013 metų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, kitus dokumentus.

4. Pagrindinės sąvokos. Programoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 1991 Nr. 7-191; 2002 Nr. 68-2758) ir Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715) sąvokas. Kitos sąvokos:

4.1. Bendro naudojimo objektas – studijoms ir tiesiogiai su jomis susijusiai veiklai vykdyti skirta infrastruktūra, kuria nustatyta tvarka gali naudotis daugiau nei viena aukštoji mokykla.

4.2. Kokybės vadybos sistema – struktūruota ir dokumentuota priemonių visuma, apimanti studijų kokybę nusakančių duomenų pateikimo, sisteminimo, apskaitos, naudojimo ir vertinimo strategiją, tikslus, principus, planavimą, organizavimą, kontrolę bei gerinimą, tobulinimą arba plėtotę, siekiant užtikrinti aukštosios mokyklos nu(si)statytų kokybės standartų (arba reikalavimų) pasiekimą.

4.3. Kryžminis finansavimas – tai toks finansavimo būdas, kai nepažeidžiant leidžiančių nukrypti nuostatų, kurios nustatytos konkrečiuose struktūrinės paramos fondų reglamentuose (Europos regioninės plėtros fondo ir Europos socialinio fondo), kurie papildomai leidžia, neviršijant 10 % Bendrijos lėšų limito kiekvienai veiksmų programos prioritetinei krypčiai, finansuoti veiksmus, patenkančius į kito fondo paramos taikymo sritį su sąlyga, kad jie būtini veiksmui tinkamai įgyvendinti ir yra tiesiogiai su juo susiję.

5. Programos vizija – konkurencinga Lietuvos aukštojo mokslo sistema teikia kokybiškas studijų ir mokslo paslaugas, užtikrina žmogiškųjų išteklių indėlį mokslo ir studijų proceso plėtrai. Diegiamos inovacijos Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje; ši sistema įtraukiama į šalies ūkio vystimosi raidos procesą, užtikrinama socialinė partnerystė tarp studijų, mokslo ir šalies ūkio sektorių bei atitikmuo Lietuvos valstybės vystymosi prioritetams. Efektyviai valdoma studijų sistema grindžiama novatoriškais metodais, sukuriančiais studijų sistemos gerovę, sudaranti saviraiškos galimybes pedagoginiam, moksliniam personalui ir studentams. Į ES ir pasaulinę aukštojo mokslo erdvę įsitraukianti Lietuvos aukštojo mokslo sistema, atitinkanti Lietuvos piliečių ir žinioms imlių mokslo bei studijų sričių poreikius.

6. Bendra suma, skirta Programoje numatytoms priemonėms finansuoti 2007–2013 metais, yra 764,04 mln. Lt.

II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

7. Lietuvos aukštojo mokslo sistemos būklė analizuota ir įvertinta šiais aspektais: studijų kokybė, studijų tarptautiškumas ir prieinamumas, studijų sistemos efektyvumas.

8. Studijų sistema šalyje plėtojama deramai neatsižvelgiant į Lietuvos ūkio plėtros, žinių visuomenės poreikius. Universitetuose ir kolegijose daug siauros specializacijos, dubliuojamų studijų programų, kartais jų turinys neatitinka studijų krypties; studijos per mažai orientuotos į praktinius įgūdžius, komunikabilumą, atsakingumą, tolesnį gebėjimų tobulinimą – tai trukdo absolventų profesinei karjerai ir mažina gebėjimą prisitaikyti prie kintančios darbo rinkos. Studijų sistema orientuota į informacijos perteikimą, mažai skatinamas ir ugdomas studentų savarankiškas kritinis ir analitinis mąstymas, kūrybiškumas – tai trukdo absolventų profesinei karjerai (savarankiško darbo įgūdžių trūkumą nurodė 37,2 % darbdavių.

9. Šalies ūkio plėtra ir naujos technologijos reikalauja, kad aukštosios mokyklos rengtų aukščiausios kvalifikacijos specialistus, galinčius prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių. Kvalifikacijų struktūra neatitinka darbo rinkos poreikių – vienų aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų stinga, o kai kurių sričių specialistų – perteklius; ne pagal specialybę įsidarbinusių absolventų dalis yra apie 20 %.

10. Aukštosiose mokyklose dėl įvairių priežasčių didelė dalis dėstytojų ir jų vadovų neskiria reikiamo dėmesio pedagoginiam meistriškumui tobulinti, todėl naudojasi pedagoginėmis žiniomis ir kompetencijomis, gautomis dar prieš ateinant dirbti į aukštojo mokslo instituciją; tik nedidelė dalis dėstytojų dirba naujoviškai. Studijos mažai grindžiamos naujausiomis žiniomis ir tyrimų rezultatais, nes dėstytojai dažnai neturi pramonės ir verslo srityje reikalingos praktinės patirties. Pažymėtini ir kiti svarbūs veiksniai, stabdantys pedagoginio personalo kokybės gerėjimą: vyresnių dėstytojų kartos vyravimas visame studijų organizavimo procese; palyginti mažas pradedančių dirbti dėstytojų atlyginimas.

11. Studijų kokybei taip pat neigiamą įtaką daro moraliai pasenusi studijų infrastruktūra, modernių mokymo technologijų, mokymo medžiagos trūkumas. Retai naudojami inovatyvūs turinio perteikimo būdai, aktyvūs, savarankiškumą ir bendradarbiavimą skatinantys mokymosi metodai.

12. Aukštojo mokslo lygmeniu tik daliai studijų krypčių parengti studijų krypties aprašai, kurie nustato studijų programų bendruosius reikalavimus. Iš numatytų 63 parengti 25 pagrindinių studijų krypčių aprašai. Jų struktūra nebeatitinka Europos aukštojo mokslo erdvėje nustatytų principų, todėl reikalinga atnaujinti ir parengtuosius aprašus. Be to, nesukurti II studijų pakopų aprašai.

13. Siekdamos gerinti paslaugų kokybę, aukštosios mokyklos diegia ir plėtoja kokybės užtikrinimo mechanizmus, tačiau tokios sistemos yra dar ne visose aukštosiose mokyklose; dalis aukštųjų mokyklų, kurios tokias sistemas įdiegė, jas naudoja nesistemingai, nes kokybės kultūra aukštosiose mokyklose nėra išplėtota – ne tik trūksta žinių apie vidinius kokybės užtikrinimo mechanizmus, bet ir nėra terpės, kurioje itin vertinama kokybė, suvokiama ir demonstruojama kokybės užtikrinimo svarba. Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų plane nustatyta aukštųjų mokyklų pareiga užtikrinti studijų kokybę ir diegti kokybės užtikrinimo mechanizmus – kiekviena aukštoji mokykla vidinius kokybės užtikrinimo mechanizmus privalės įdiegti iki 2010 metų.

14. Lietuvos aukštųjų mokyklų tinklas labai išplėtotas – veikia 15 valstybinių ir 7 nevalstybiniai universitetai, 16 valstybinių ir 12 nevalstybinių kolegijų. Europos universitetų asociacijos ekspertai atkreipė dėmesį į aukštųjų mokyklų tinklo netolygumą šalyje. Vertinimo grupės požiūriu tai yra gana nenaudinga, nes mokymo institucijos yra palyginti mažos ir kiekvienai jų reikalingas administracinis antstatas bei mokymo ir mokslinių tyrimų bazė, o tai didina valdymo ir administravimo išlaidas. Taip pat mažose institucijose gali trūkti „kritinės masės“, būtinos stipriai intelektualiai polemikai ir moksliniams tyrimams. Pastaraisiais metais valstybinių aukštųjų mokyklų skaičius mažėjo joms jungiantis, tačiau akivaizdu, kad aukštojo išsilavinimo sistema vis dar patiria nuostolių dėl aukštųjų mokyklų išskaidymo. Ypač tai pasakytina apie nedideles specializuotas kolegijas, kurios neturi studijų procesui būtinos techninės bazės, arba jų funkcinius padalinius (bibliotekas, mokymo laboratorijas ir pan.), kurių užimtumas šiuo metu nėra pakankamas. Patalpų naudojimo efektyvumo problema būdinga ir kitoms aukštosioms mokykloms. Kita vertus, sujungtų aukštųjų mokyklų patirtis rodo, kad galima rasti naujų, efektyvesnių valdymo modelių – stambių mokyklų padaliniai gali įgyti daugiau savarankiškumo, tapti suinteresuoti savo veiklos rodikliais, skatinami racionaliau naudoti lėšas.

15. Kokybiškas aukštasis mokslas turi galimybių tapti svarbia eksporto šaka. Pagal tarptautinius susitarimus ir programas atvykstančių į Lietuvą ir išvykstančių iš Lietuvos studentų skaičiaus santykis (2006 metais 1 atvykstančiam studentui teko 4 išvykstantys), rodo, kad šalies aukštosios mokyklos tarptautiniu lygmeniu šiuo metu nėra konkurencingos. Pagrindinės to priežastys: nepakankamos dėstytojų kompetencijos, žemas užsienio kalbų mokėjimo lygis, žemas aukštojo mokslo studijų institucijų žinomumas, institucijų nepasirengimas priimti užsienio studentus (nepasirengęs pedagoginis ir administracinis personalas, neparengta metodinė ir materialinė bazė), nelanksti studijų organizavimo sistema.

16. Dirbantys asmenys studijuoja ir mokosi retai. EUROSTAT duomenimis, 2005 metais apie 6,3 % 25–64 metų šalies gyventojų per 4 paskutines savaites nuo tyrimo momento dalyvavo švietimo ir profesinio mokymo veikloje (25 ES šalių vidurkis – 10,8 %). Dalyvavimą tęstiniame studijų procese riboja įvairius žmonių poreikius tenkinančios mokomosios medžiagos nebuvimas, lanksčių studijų organizavimo formų ribotas taikymas, silpnai išplėtotas formaliojo ir neformaliojo mokymo būdu įgytų kompetencijų vertinimas.

17. Aukštojo mokslo įstatyme įteisintos dvi kolegialios valstybinio universiteto savivaldos ir visuomeninio reguliavimo institucijos – universiteto taryba ir senatas, tačiau, kitaip nei rekomenduota Baltojoje knygoje, universitetų taryboms paliktos vien universiteto visuomeninės priežiūros ir globos funkcijos. Nesant realios atskaitomybės visuomenei ir ryšio su socialiniais partneriais, nėra galimybių sujungti svarbiausius inovacijų partnerius – ūkio subjektus, aukštąsias mokyklas ir mokslinių tyrimų įstaigas.

18. Informaciją apie aukštojo mokslo būklę renka Statistikos departamentas, Švietimo ir mokslo ministerija. Daug informacijos yra sukaupta pačiose mokslo ir studijų institucijose. Ši informacija nėra veiksmingai panaudojama, nes nėra sukurta bendra duomenų ir rodiklių sistema, ribotas institucinių duomenų bazių prieinamumas, neužtikrintas duomenų patikimumas.

19. Aukštojo mokslo stebėsenos ir efektyvumo vertinimo sistema taip pat tik pradėta kurti. Kol kas neparinkti pagrindiniai rodikliai, nesukurtos atitinkamos struktūros, neparengti specialistai.

20. 2007 metais bendrajame priėmime į aukštąsias mokyklas dalyvavo visos 16 Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų ir 3 neuniversitetinės aukštosios mokyklos. Bendrojo priėmimo sistema 2006 metais pasinaudojo 35,8 tūkstančio stojančiųjų. Netobula priėmimo sistema neskatina abituriento atsakingai planuoti savo karjeros – nuo 1 iki 2 pageidavimų prašymų skaičius 2006 metais sudarė 8446, nuo 3 iki 6 – 11704, nuo 7 iki 20 – 15675.

21. Lietuvoje yra įteisinta ir veikia išorinio vertinimo ir akreditavimo sistema, nustatyti nacionalinės kokybės užtikrinimo sistemos dalyviai: už studijų kokybę atsako aukštoji mokykla, už nacionalinių kokybės standartų nustatymą ir jų pasiekimą atsakinga valstybė. Berlyno komunikate (2003 m.) pažymima, kad nacionalinę aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo sistemą turi sudaryti atsakingos struktūros ir institucijos su apibrėžta jų atsakomybe; programų ar institucijų vertinimas, kuris apimtų vidinį vertinimą, išorinį vertinimą įtraukiant studentus bei vertinimo rezultatų skelbimą; akreditavimo sistema, sertifikavimo arba jam prilygintos procedūros; tarptautinis dalyvavimas, bendradarbiavimas ir tinklų kūrimas. Nacionalinė (išorinė) kokybės užtikrinimo sistema turi trūkumų: išorinis vertinimas nėra sistemingas, atskiros išorinio kokybės užtikrinimo proceso grandys ir dalyviai neatitinka Europos aukštojo mokslo erdvėje joms keliamų reikalavimų.

22. Įgyvendintų programų apžvalga:

22.1. Studijų kokybei, prieinamumui ir efektyvumui plėtoti 2004–2006 metų programavimo laikotarpiu buvo skirta Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšų. Iš viso 2004–2006 metų programavimo laikotarpiu aukštojo mokslo sistemai skirta 305,4 mln. Lt. Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamų Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (Žin., 2004, Nr. 123-4486) (toliau – BPD) priemonių lėšas sudaro: ES lėšos – 228,7 mln. Lt, bendrojo finansavimo lėšų iš valstybės biudžeto – 64,3 mln. Lt, pareiškėjo indėlis – 12,4 mln. Lt.

22.2. Pagal BPD 1.5 priemonę „Darbo rinkos, švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų institucijų ir socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra (papildanti Europos socialinio fondo (toliau – ESF) remiamas priemones)“ aukštojo mokslo infrastruktūrai bei mokslinių tyrimų infrastruktūrai, kuri taip pat bus panaudojama ir studijoms, skirta 128,2 mln. Lt priemonei numatytų lėšų, iš jų: ES lėšos – 96,1 mln. Lt, bendrojo finansavimo lėšos iš valstybės biudžeto – 26,9 mln. Lt, pareiškėjo indėlis – 5,2 mln. Lt. Parama buvo skirta 33 šios srities projektams įgyvendinti, kurie numatė plėtoti mokslo ir studijų infrastruktūrą, atnaujinti studijoms reikalingą bazinę įrangą (mokomąją, laboratorinę, specializuotą įrangą), diegti modernias informacijos technologijas (informacijos technologijų kompiuterinės ir programinės įrangos bazei sukurti ir atnaujinti).

22.3. Pagal BPD 2.4 priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“ aukštojo mokslo sistemai buvo skirta 72,9 mln. Lt priemonei numatytų lėšų, iš jų: ES lėšos – 54,4 mln. Lt., bendrojo finansavimo lėšos iš valstybės biudžeto – 16 mln. Lt, pareiškėjo indėlis – 2,5 mln. Lt. Parama skirta 76 šios srities projektams įgyvendinti, kurie numatė inovatyvių mokymo(si) metodų ir formų kūrimą ir diegimą, nuotolinių studijų sistemos diegimą ir tobulinimą; mokymo(si) medžiagos kūrimą ir publikavimą, pedagoginės kompetencijos dėstytojams suteikimą ir tobulinimą, dėstytojų dalykinių- technologinių kompetencijų atnaujinimą.

22.4. Pagal BPD 2.5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“ aukštojo mokslo sistemai skirta 104,3 mln. Lt priemonei numatytų lėšų, iš jų: ES lėšos – 78,2 mln. Lt, bendrojo finansavimo lėšos iš valstybės biudžeto – 21,4 mln. Lt, pareiškėjo indėlis – 4,7 mln. Lt. Parama skirta 89 šios srities projektams įgyvendinti, kurie numatė aukštųjų mokyklų dėstytojų kvalifikacijos tobulinimą, kompetencijos kėlimą; studentų praktikantų gebėjimų ugdymą įmonėse, mokslo ir studijų institucinio vertinimo ekspertų mokymą, institucinio vertinimo sistemos sukūrimą, mokslo ir studijų institucijų informacinės sistemos ir duomenų bazių kūrimą. Daugiausia paramos skirta mokslininkų, kitų tyrėjų kvalifikacijai kelti ir magistrantūros bei doktorantūros studijoms prioritetinėse mokslo srityse tobulinti. Šių projektų, kuriems skirta parama sudaro net 73 % visų skirtų lėšų – 55 mln. Lt, metu bus atnaujinamos ir kuriamos naujos magistrantūros programos, organizuojama magistrantų praktika įmonėse, tobulinama dėstytojų ir mokslininkų kvalifikacija.

22.5. 2006 metais aukštosioms mokykloms suteikta parama būsimų projektų dokumentacijai – galimybių studijoms, investiciniams projektams – parengti. Be paramos šiam dokumentui rengti nemaža dalis valstybinių įstaigų nebūtų tinkamai pasirengusios konkursui dėl ES struktūrinių fondų paramos švietimo infrastruktūrai plėtoti. Visos aukštojo mokslo institucijos, parengusios galimybių studijas, pateikė paraiškas stambiems mokslo ir studijų infrastruktūros plėtros projektams – naujoms laboratorijoms steigti, mokymo bazėms įrengti, pastatams pritaikyti neįgaliųjų poreikiams ir kt.

23. Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė:

23.1. Stiprybės:

23.1.1. išplėtotas aukštųjų mokyklų tinklas, didelis bendrojo lavinimo įstaigų abiturientų noras stoti į šalies aukštąsias mokyklas;

23.1.2. pakankamai gera aukštųjų mokyklų patirtis ir gebėjimai valdyti projektus.

23.2. Silpnybės:

23.2.1. aukštosiose mokyklose įgytų kompetencijų nepakankama atitiktis darbdavių poreikiams;

23.2.2. aukštosiose mokyklose siūlomų studijų programų nepakankama atitiktis ūkio sektorių poreikiams;

23.2.3. pasenusios didelės dalies dėstytojų dalykinės ir pedagoginės kompetencijos;

23.2.4. menkas aukštųjų mokyklų dėmesys kokybės valdymo priemonėms;

23.2.5. silpnas aukštųjų mokyklų tarpusavio bendradarbiavimas;

23.2.6. sudėtingas studentų mobilumas tarp to paties lygmens aukštųjų mokyklų;

23.2.7. aukštųjų mokyklų uždarumas, savanoriška izoliacija nuo Europos aukštojo mokslo erdvės;

23.2.8. dirbančiųjų ir kitaip užimtųjų poreikių netenkinanti studijų organizavimo formų įvairovė;

23.2.9. valstybinių aukštųjų mokyklų infrastruktūros mažas panaudojimo efektyvumas;

23.2.10. nepakankamas socialinių partnerių vaidmuo aukštosios mokyklos veikloje;

23.2.11. valstybinių institucijų išteklių nepakankama kompetencija tinkamai organizuoti išorinį vertinimą ir kokybės užtikrinimą;

23.2.12. silpna aukštojo mokslo statistinių rodiklių parengimo ir kaupimo sistema, nesukurti aukštojo mokslo veiklos stebėsenos, rezultatų ir poveikio kontrolės mechanizmai;

23.2.13. tobulintina bendrojo priėmimo sistema.

23.3. Galimybės:

23.3.1. augsiantys šalies ūkio reikalavimai aukštajam mokslui, skatinantys aukštųjų mokyklų veiklą labiau orientuoti į darbdavių poreikius;

23.3.2. stiprėsiantis tarptautinis bendradarbiavimas aukštojo mokslo srityje;

23.3.3. daug dėmesio Europos aukštojo mokslo erdvei sukurti skirsianti ES švietimo politika aukštojo mokslo srityje;

23.3.4. laisvo asmenų judėjimo principų praktinis įgyvendinimas, skatinantis atvykstančiųjų studijuoti skaičiaus didėjimą;

23.3.5. gerėsiantis Lietuvos aukštojo mokslo sistemos žinojimas Europoje ir pasaulyje, skatinantis atvykstančiųjų studijuoti skaičiaus didėjimą.

23.4. Grėsmės:

23.4.1. tikėtinas studentų skaičiaus mažėjimas dėl toliau mažėsiančio gimstamumo, ekonominės migracijos ir užsienio universitetų konkurencijos;

23.4.2. visuomenės pasitikėjimo aukštosiomis mokyklomis mažėjimas dėl nepakankamos studijų kokybės;

23.4.3. dėstytojų išvykimas dirbti į užsienio universitetus, verslo ir kitas veiklos sritis;

23.4.4. mažėsiantis aukštųjų mokyklų konkurencingumas užsienio universitetų atžvilgiu – pavojus likti tik pagrindinių studijų teikėja, antrąją ir trečiąją pakopą užleidžiant užsienio universitetams.

III. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

24. Atsižvelgiant į esamos būklės analizę nustatytas bendrasis Programos tikslas – sukurti geros kokybės aukštąjį išsilavinimą teikiančią studijų sistemą. To siekiant bus pagerinta studijų kokybė, padidintas studijų tarptautiškumas, pagerintas studijų prieinamumas įvairių poreikių asmenims, padidintas studijų sistemos efektyvumas. Programoje bus remiamas inovatyvių rinkos poreikius atitinkančių studijų programų rengimas, aukštos kvalifikacijos specialistų rengimas, jų praktinių įgūdžių tobulinimas, studijų krypčių aprašų rengimas ir atnaujinimas, dėstytojų pedagoginių ir dalykinių įgūdžių tobulinimas, studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas, kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimas, studijų sistemos pristatymas tarptautiniu lygmeniu, studijų programų tarptautiškumo didinimas, įvairius žmonių poreikius atitinkančių studijų organizavimo būdų diegimas, neformaliu būdu įgytų įgūdžių vertinimo tobulinimas, aukštųjų mokyklų ir jų padalinių struktūros optimizavimas, bendro naudojimo objektų studijoms kūrimas, aukštųjų mokyklų vidaus valdymo sąrangos tobulinimas, priėmimo sistemos tobulinimas ir įdiegimas ir kt.

25. Programos tikslai yra šie:

25.1. pagerinti studijų kokybę;

25.2. padidinti studijų tarptautiškumą ir užtikrinti prieinamumą;

25.3. padidinti studijų sistemos efektyvumą.

26. 1 tikslas – studijų kokybės gerinimas. Šiuo tikslu siekiama padidinti šalies aukštosiose mokyklose vykdomų studijų kokybę, didžiausią dėmesį skiriant studijų turiniui ir rezultatams, žmonių ir infrastruktūros išteklių bei studijų turinio tobulinimui. Investuojant bus siekiama ištaisyti studijų kokybę ribojančius tarpusavyje susijusius veiksnius: dėstytojų kvalifikacijos trūkumą, šiuolaikiškų metodikų ir technologijų, vadovėlių ir kitos mokymo medžiagos ir informacijos šaltinių ir šiuolaikinius ūkio poreikius tenkinančių mokymo ir studijų programų stoką. Tikslui pasiekti nustatyti šie uždaviniai:

1.1 uždavinys – tobulinti studijų turinį;

1.1 uždavinys – didinti dėstytojų pedagoginę ir dalykinę kompetenciją;

1.3 uždavinys – gerinti aukštųjų mokyklų studijų infrastruktūrą;

1.4 uždavinys – diegti aukštosiose mokyklose vidines kokybės užtikrinimo sistemas.

27. 2 tikslas – studijų tarptautiškumo didinimas ir prieinamumo užtikrinimas. Šiuo tikslu siekiama sudaryti sąlygas Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtrai, prisidėti prie žinių visuomenės kūrimo, panaudoti tarptautiškumo plėtrą Lietuvos aukštojo mokslo kokybei gerinti ir konkurencingumui Europos ir pasaulio aukštojo mokslo sistemoje didinti; užtikrinti studijų prieinamumą įvairius poreikius turinčioms visuomenės grupėms. Tikslui pasiekti nustatyti šie uždaviniai:

2.1 uždavinys – skatinti studijų tarptautiškumą;

2.2 uždavinys – skatinti prieinamumo didinimą diegiant aukštojo mokslo institucijose inovatyvias studijų organizavimo formas.

28. 3 tikslas – studijų sistemos efektyvumo didinimas. Šiuo tikslu siekiama didesnio visos studijų sistemos veiklos efektyvumo optimizuojant aukštųjų mokyklų ar jų padalinių tinklą, tobulinant aukštųjų mokyklų vidaus valdymo sistemas ir priėmimą į aukštąsias mokyklas. Investicijos padės užtikrinti jų sklandų jungimą, optimalių šiuolaikiškai mokymo įstaigai vidaus pertvarkos sprendimų paiešką ir diegimą, kurie padės įstaigoms mažinti veiklos sąnaudas, optimaliau panaudoti infrastruktūrą ir išnaudoti masto ekonomiją. Tikslui pasiekti nustatyti šie uždaviniai:

3.1 uždavinys – optimizuoti aukštųjų mokyklų ar jų padalinių tinklą;

3.2 uždavinys – gerinti aukštųjų mokyklų vidaus valdymo sistemas;

3.3 uždavinys – tobulinti aukštojo mokslo veiklos vertinimą ir stebėseną;

3.4 uždavinys – tobulinti studentų praktinius įgūdžius ir verslumą.

29. Įgyvendindama tikslams ir uždaviniams pasiekti numatytas veiklos sritis, Programa atsižvelgs į horizontaliuosius prioritetus:

29.1. Lygių galimybių skatinimas. Visose Programos veiksmuose bus užtikrinama lygybė tarp vyrų ir moterų ir integruotas lyčių lygybės principas. Visiems naudos gavėjams ir skirtingų tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti projektų veikloje ir naudotis projektų rezultatais. Programos 2 tikslo įgyvendinimas prisidės prie lygių galimybių užtikrinimo šiais būdais: skatinama socialinės atskirties ir specialiųjų poreikių asmenų integracija bei galimybės įgyti aukštąjį išsilavinimą, skatinamas aktyvesnis visų grupių dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą sistemoje. Įgyvendinant Programos 2 tikslą bus skatinamos inovatyvi individualių poreikių turinčių asmenų įtraukimo veikla, siekiant juos paskatinti studijuoti, ieškoma netradicinių mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumo sprendimų.

29.2. Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai. Tarptautinis bendradarbiavimas Programoje suprantamas kaip veikla, didinanti užsienio dėstytojų, studentų ar institucijų tiesioginį dalyvavimą Lietuvos aukštosiose mokyklose vykdomų studijų programų rengime, vykdyme (pavyzdžiui, kuriant ir įgyvendinant jungtines aukštojo mokslo studijų programas)ar stebėsenoje. Novatoriškos veiklos Programoje suprantamos kaip inovatyvių (aukštosios mokyklos, regiono ar visos šalies kontekste) studijų organizavimo būdų, studentų mokymo(si) metodų kūrimas, išbandymas ir diegimas; kaip naujoviškas visų projekto produktų gavimo būdas. Partnerystė Programoje suprantama kaip aukštosios mokyklos bendradarbiavimas su kitomis aukštosiomis mokyklomis, verslo subjektais, verslo ir profesinėmis asociacijomis, bendrai kuriant projekto produktus arba atsižvelgiant į pastarųjų poreikius.

29.3. Informacinės visuomenės plėtra. Pagrindinės informacinės visuomenės plėtros nuostatos patvirtintos Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patikslintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 984 (Žin., 2001, Nr. 71-2534). Bus skatinamas teigiamas poveikis informacinei visuomenei naudojant paramą pagal visus Programos uždavinius. Programos veiklų grupėse bus skatinami įvairūs inovatyvūs veiksmai, susiję su informacinės visuomenės plėtra. Pagal Programos 1 tikslą bus skatinamas šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimas atnaujinant mokymo ir studijų programų turinį, diegiant lanksčias mokymosi formas, tobulinant personalo kompetenciją informacinių technologijų naudojimo švietimui srityje ir didinant mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumą individualių poreikių asmenims.

29.4. Regioninė plėtra. Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Programoje bus siekiama užtikrinti tolygią šalies regionų plėtrą. Investicijos į studijas, personalo kompetencijas padės Lietuvos Respublikai, kaip regionui ES lygmeniu, ir atskiriems regionams Lietuvos viduje geriau prisitaikyti prie išorės konkurencijos ir išplėtoti naujus konkurencinius pranašumus. Ypatingas dėmesys bus skiriamas lanksčių ir individualizuotų mokymosi būdų, kuriais galės naudotis nuo aukštojo mokslo centrų nutolę gyventojai, ilgesnį laiką neatsitraukdami nuo savo pagrindinio užsiėmimo, plėtojimui. Įgyvendinant regioninių skirtumų mažinimo politiką taip pat bus siekiama optimizuoti ir sustiprinti regioninį valstybinių kolegijų tinklą.

29.5. Darnus vystymasis. Darnios plėtros pagrindiniai principai nustatyti Lietuvos nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patikslintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029). Įgyvendinant Programą bus vadovaujamasi ES ir nacionaliniais teisės aktais, susijusiais su horizontaliuoju darnaus vystymosi prioritetu. Programa numato investicijas į studijų infrastruktūrą. Šios investicijos nedarys neigiamo poveikio darnaus vystymosi siekiams.

30. Tarptautinis bendradarbiavimas Programoje suprantamas kaip bet kokia valstybines šalies sienas peržengianti veikla, didinanti užsienio dėstytojų, studentų ar institucijų tiesioginį dalyvavimą Lietuvos aukštosiose mokyklose vykdomų studijų programų rengime, vykdyme ar stebėsenoje.

30.1. Inovatyvumas Programoje suprantamas kaip inovatyvių (aukštosios mokyklos, regiono ar visos šalies kontekste) studijų organizavimo būdų, studentų mokymo(si) metodų kūrimas, išbandymas ir diegimas; kaip naujoviškas visų projekto produktų gavimo būdas.

30.2. Partnerystė Programoje suprantama kaip aukštosios mokyklos bendradarbiavimas su kitomis aukštosiomis mokyklomis, verslo subjektais, verslo ir profesinėmis asociacijomis, bendrai kuriant projekto produktus arba atsižvelgiant į pastarųjų poreikius (pastariesiems tiesiogiai projekte nedalyvaujant).

IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS, ETAPAI IR PROJEKTŲ ATRANKA

31. Programos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti numatytos veiklų grupės nurodytos 1 priede (Programos įgyvendinimo priemonės).

32. Programa pradedama įgyvendinti 2008 metais.

33. Programą sudarantys projektai įgyvendinami valstybės projektų planavimo ir projektų konkurso būdais, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis. Pažymėtina, kad šiose taisyklėse nustatyti finansuojamų pagal veiksmų programas (išskyrus techninės paramos prioritetus ir Techninės paramos veiksmų programą) projektų atrankos būdai, kvietimų teikti paraiškas, projektų vertinimo ir atrankos, projektams finansuoti skiriamų Europos Sąjungos fondų ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų dydžio nustatymo tvarka, išlaidų apmokėjimo, projektų administravimo procesų nuostatos ir kita.

34. Programos projektai turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

35. Programos 2 priede (Veiklų grupių aprašyme) nurodyti specialieji atitikties ir specialieji prioritetiniai projektų atrankos kriterijai:

35.1. valstybės projektams numatomi specialieji atitikties atrankos kriterijai;

35.2. projektų konkursų projektams numatomi specialieji atitikties ir specialieji prioritetiniai atrankos kriterijai.

V. PROGRAMOS VYKDYMO KOORDINAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

36. Bendri ES struktūrinės paramos valdymo principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 kovo 14 d. nutarimu Nr. 252 „Dėl atsakomybės už Europos Sąjungos 2007–2013 metų struktūrinės paramos, gaunamos pagal Europos Sąjungos sanglaudos politikos konvergencijos tikslą, administravimą paskirstymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės Europos Sąjungos struktūrinės paramos komiteto 2004–2006 metų ir 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos klausimams spręsti sudarymo“.

37. Vadovaujantis „Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas taisyklėmis“, pavirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (Žin., 2007, Nr. 114-4637) (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija yra tarpinė institucija ir atlieka funkcijas, numatytas Taisyklių 10 punkte.

38. Valstybės projektams ir konkurso būdu atrenkamiems projektams, kurie bus finansuojami pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioritetą „Mokymasis visą gyvenimą ir 3 prioritetą „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“, įgyvendinančioji institucija yra Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra. Įgyvendinančioji institucija atlieka funkcijas, numatytas Taisyklių 13 punkte.

39. Valstybės projektams ir konkurso būdu atrenkamiems projektams, kurie bus finansuojami pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioritetą „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“, įgyvendinančioji institucija yra Centrinė projektų valdymo agentūra. Įgyvendinančioji institucija atlieka funkcijas, numatytas Taisyklių 13 punkte.

Siekiant geresnio veiksmų koordinavimo, planuojant ir įgyvendinant Programos tikslus, remiamas veiklų sritis, fizinius ir finansinius rodiklius bus siekiama užtikrinti Programos valdymą ir stebėseną. Bendrą Programos stebėseną atlieka Švietimo ir mokslo ministerija. Programos valdymą ir stebėseną užtikrina Programos valdymo komitetas ir Programos stebėsenos komitetas:

39.1. Programos valdymo komitetas veikia pagal Programos valdymo komiteto reglamentą. Programos valdymo komiteto reglamentas sudaromas vadovaujantis Pavyzdiniu Programos valdymo grupės darbo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro.

39.2. Programos stebėsenos komitetas veikia pagal Programos stebėsenos komiteto reglamentą. Programos stebėsenos komiteto reglamentas sudaromas vadovaujantis Pavyzdiniu Programos stebėsenos komiteto darbo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro.

40. Už Programos įgyvendinimą atsakingos institucijos, vykdančios ir koordinuojančios valstybės projektus, konkurso būdu atrinktų projektų vykdytojai ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamentas (toliau – ESPKD):

41. Institucijos, vykdančios valstybės projektus, rengia paraiškas Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, pasirašo paramos sutartis, vykdo atskirų projektų veiklą ir teikia atskaitomybę Įgyvendinančiai institucijai ir Programos valdymo komitetui;

42. Konkursinių projektų pareiškėjai pagal atskirus kvietimus teikia paraiškas Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, pasirašo paramos sutartis, vykdo atskirų projektų veiklą ir teikia atskaitomybę Įgyvendinančiai institucijai.

43. Programos veiklų grupių įgyvendinimo ir pasiektų rezultatų viešinimo funkciją atlieka tarpinė institucija (projektų atveju – institucijos, vykdančios valstybės ir konkursinius projektus).

44. Programos pavyzdinė valdymo ir įgyvendinimo schema pateikiama 3 priede.

VI. PROGRAMOS FIZINIAI RODIKLIAI

45. Kiekvienam Programos tikslui ir uždaviniui yra nustatyti pagrindiniai skaičiais išreikšti rodikliai.

46. Atsižvelgiant į tai, kad Programa turės prisidėti prie Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programų uždavinių įgyvendinimo, Programos ir veiksmų programų rodikliai yra tarpusavyje suderinti.

47. Taip pat pateikiami poveikio lygio rodikliai ir jų išraiška skaičiais. Pastarieji išreiškia bendrus siekius, įtvirtintus nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje ir kituose strateginiuose dokumentuose, ir apibrėžia bendrą Programos įgyvendinimo strateginį kontekstą.

48. Bendrieji Programos poveikio rodikliai pateikti 4 priede.

49. Kiekvieno Programos tikslo ir uždavinio įgyvendinimui sekti yra sudaryta išsami rodiklių sistema, pateikta 5 priede (Programos produkto ir rezultatų rodikliai).

VII. PROGRAMOS FINANSAVIMAS

50. Programai įgyvendinti 2007–2013 m. laikotarpiu numatoma 764,04 mln. Lt Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalinių projektų lėšų, iš kurių pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą numatoma 455,6 mln. Lt (pagal 2 prioritetą – 418,34 mln. Lt, pagal 3 prioritetą – 37,26 mln. Lt), pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą (2 prioritetą) numatoma 308,44 mln. Lt.

51. Kryžminis finansavimas galimas iki 10 % nuo visų Programos veiklų grupėms skirtų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 (41,834 mln. Lt) ir 3 (3,726 mln. Lt) prioriteto bei Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 (30,844 mln. Lt) prioriteto lėšų (pagal vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31d. nutarimu Nr. 1179 (Žin., 2007, Nr. 117-4789)

52. Neapstatytos žemės pirkimo ir nekilnojamojo turto pirkimo išlaidos yra netinkamos apmokėti Programos lėšomis.

53. Programos tikslų finansavimo šaltiniai nurodyti 6 priede.

54. Veiklų grupėms finansavimą numatyta skirti tokiomis proporcijomis, kurios nurodytos 7 priede.

55. Programos finansavimas detalizuotas 8 priede (Programos veiklų grupių finansavimas), 9 priede (Programos paramos sutarčių pasirašymo apimtys (mln. Lt)) ir 10 priede (Preliminarus lėšų įsisavinimo planas).

VIII. PROGRAMOS SĄSAJOS SU KITOMIS PROGRAMOMIS

56. 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ bei Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ (siekiama modernizuoti aukštųjų mokyklų infrastruktūros, skirtos studijoms (auditorijų, bibliotekų, mokomųjų ir mokslinių laboratorijų infrastruktūra (įskaitant informacines sistemas) kompleksinį atnaujinimą ir plėtrą; pirmenybė teikiant studijų kokybės gerinimui socialinių ir humanitarinių mokslų bei meno studijų sritims) veiklų sritys papildo Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ bei Ekonomikos augimo veiksmų programos 1 prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ intervencijas.

57. Programa teikia prioritetą veiklų integracijai ir sistemingam veiklų derinimui, remiantis įdirbiu 2004–2006 m. programavimo periode, įgyvendinant Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamas BPD priemones.

58. Ši programa (papildo) tematiškai susijusi su Mokyklų tobulinimo programa plius (iš dalies apima pedagogų rengimą bei kompetencijų tobulinimą, jei tai tiesiogiai susieta su bendrojo ugdymo sistemos poreikiais), Nacionaline profesinio orientavimo švietimo sistemoje programa (apima aukštųjų mokyklų studentų karjeros valdymo kompetencijų ugdymo ir absolventų karjeros stebėsenos modelio sukūrimą ir įdiegimą), Bendrąja nacionaline kompleksine programa (apima numatytas aukštojo mokslo studijų programų įgyvendinimą (ypač II, III pakopose) žinioms bei moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai imliuose sektoriuose, jei tai tiesiogiai numatyta (teminėse) nacionalinėse kompleksinėse programose), Tyrėjų karjeros programa (apima doktorantūros, rezidentūros, meno aspirantūros studijų programų atnaujinimą, naujų kūrimą ir įgyvendinimą, jei tai nėra numatyta (teminėse) nacionalinėse kompleksinėse programose).

59. Programoje numatytas naujų aukštojo mokslo studijų programų kūrimas ir atnaujinimas I-II studijų pakopose bei jungtinių studijų programų kūrimas bei įgyvendinimas, taip pat aukštojo mokslo studijų programų įgyvendinimas (tradiciniuose, stabiliai augančiuose; viešojo administravimo ir viešąsias paslaugas teikiančiuose bei dideliuose, žinioms neimliuose, lėtai augančiuose ūkio sektoriuose ir kituose) ūkio sektoriuose, jei tai nėra numatyta teminėse nacionalinėse kompleksinėse programose. Tie projektai, kurie finansuojami, įgyvendinant kitas ministerijos ES struktūrinių fondų programas, negali būti finansuojami pagal šią Programą.

IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

60. Programa nustato studijų srities plėtojimo gaires iki 2015 m. Programa, kurią galima apibūdinti kaip sprendimų visumą, apibrėžiančią pagrindinius tikslus ir svarbiausius valstybės veiksmus bei priemones šiems tikslams pasiekti, turi atitikti nacionalinių strateginio planavimo dokumentų nuostatas.

61. Programos vertinimo veiklos (strateginė analizė, priežiūra, einamasis ir galutinis vertinimas) organizuojamas vadovaujantis Finansų ministerijos nustatytomis ES programų Lietuvoje vertinimo gairėmis.

______________

Nacionalinės studijų programos

1 priedas

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Tikslas	Uždavinys	Veiklų grupė
1. Studijų kokybės gerinimas	1.1. Tobulinti studijų turinį	1.1.1. Darbo rinkos ir šalies ūkio poreikius atitinkančių studijų programų atnaujinimas, naujų rengimas ir įgyvendinimas.
		1.1.2. Studijų programų atnaujinimas, naujų rengimas ir įgyvendinimas šalies ūkio ir visuomenės poreikiams.
		1.1.3. Studijų programų įgyvendinimas žinioms imliuose sektoriuose
		1.1.4. Skirtingų pakopų studijas reglamentuojančių aprašų rengimas ir atnaujinimas atsižvelgiant į naujus kokybinius reikalavimus ir aukštųjų mokyklų misiją.
	1.2. Didinti dėstytojų pedagoginę kompetenciją	1.2.1. Dėstytojų pedagoginės ir dalykinės kompetencijos tobulinimo priemonių sukūrimas ir įgyvendinimas.
	1.3. Gerinti aukštųjų mokyklų studijų infrastruktūrą	1.3.1. Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas.
	1.4. Diegti vidines kokybės užtikrinimo sistemas	1.4.1. Vidinių kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimas ir tobulinimas.
2. Studijų tarptautiškumo didinimas ir prieinamumo užtikrinimas	2.1. Skatinti studijų tarptautiškumą	2.1.1. Nacionalinės aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo programos įgyvendinimas.
		2.1.2. Studijų programų tarptautiškumo didinimas
	2.2. Diegti aukštojo mokslo institucijose inovatyvias studijų organizavimo formas	2.2.1. Įvairius žmonių poreikius atitinkančių studijų organizavimo būdų diegimas.
		2.2.2. Neformaliu būdu įgytų žinių ir gebėjimų formalizavimo sistemos parengimas ir įgyvendinimas.
3. Studijų sistemos efektyvumo didinimas	3.1. Optimizuoti aukštųjų mokyklų tinklą	3.1.1. Valstybinių aukštųjų mokyklų ir jų padalinių struktūros optimizavimas.
		3.1.2. Bendro naudojimo objektų studijoms kūrimas.
	3.2. Gerinti aukštųjų mokyklų vidaus valdymo sistemas	3.2.1. Aukštųjų mokyklų vidaus valdymo sąrangos tobulinimas.
	3.3. Tobulinti aukštojo mokslo veiklos vertinimą ir stebėseną	3.3.1. Išorinio vertinimo sistemos stiprinimas.
		3.3.2. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės sistemos tobulinimas bei priėmimo sistemos tobulinimas ir įdiegimas
	3.4. Tobulinti studentų praktinius įgūdžius ir verslumą	3.4.1. Studentų praktinių įgūdžių, verslumo stiprinimas.

______________

Nacionalinės studijų programos

2 priedas

VEIKLŲ GRUPIŲ APRAŠYMAS

Eil. Nr.	1.1.1 veiklų grupė. Darbo rinkos ir šalies ūkio poreikius atitinkančių studijų programų atnaujinimas, naujų į rengimas ir įgyvendinimas
1.	Veiklų grupės pagrindimas	Šia veiklų grupe siekiama patobulinti studijų aukštosiose mokyklose turinį, kad studijų turinys ir specialistų parengimas atitiktų darbo rinkos, konkretaus ūkio sektoriaus poreikius. Bus remiamas šiandienos ir perspektyvinius rinkos bei valstybės poreikius atitinkančių studijų programų atnaujinimas ir naujų programų rengimas bei įgyvendinimas.
2.	Remiamos veiklos	Šios dienos ir/ar perspektyvinius darbo rinkos, konkretaus ūkio sektoriaus poreikius atitinkančių naujų studijų programų rengimas; inovatyvių mokymosi metodų kūrimas ir pritaikymas rengiamai, atnaujinamai studijų programai; studijų programą atnaujinant ar naują programą rengiant dalyvaujančių dėstytojų ir kitų programą atnaujinant ar rengiant dalyvaujančių asmenų kvalifikacijos tobulinimas; atnaujinamų ir naujų studijų programų turinio ekspertinis vertinimas; studentų praktika, stažuotė įmonėse, jei tai susiję su studijų programos atnaujinimu ir įgyvendinimu. Bus remiamas aukštojo mokslo studijų programų atnaujinimas, naujų kūrimas, jei tai susiję su tradiciniais, stabiliai augančiais; viešojo administravimo ir viešąsias paslaugas teikiančiais; dideliais, žinioms neimliais, lėtai augančiais ūkio sektoriais. Bus remiamas aukštojo mokslo naujų jungtinių studijų programų kūrimas bei įgyvendinimas.
3.	Galimi pareiškėjai	Mokslo ir studijų institucijos
4.	Galimi partneriai	Mokslo ir studijų institucijos; viešojo administravimo institucijos; valstybės įstaigos; asociacijos.
5.	Tiesioginės tikslinės grupės	Studentai, dėstytojai
6.	Projektų atrankos būdas	Konkursas
7.	Projektų trukmė	iki 36 mėn. (iki 24 mėn., jei sutartys pasirašomos 2008 m.)
8.	Paramos vertė, Lt	Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 300.000 Lt ir ne didesnė nei 3.000.000 Lt.
9.	Projektų išlaidų finansavimo šaltiniai	Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo ir nacionalinėmis projekto lėšomis.
10.	Paramos intensyvumas, %	Iki 100 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos, jei pareiškėjas yra valstybinė aukštoji mokykla. Iki 85 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos, jei pareiškėjas yra nevalstybinė aukštoji mokykla.
11.	Projektų įgyvendinimo vieta	Lietuvos Respublika
12.	Projektų atitikties kriterijai	Projektas turi atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas
13.	Projektų prioritetiniai atrankos kriterijai	Prioritetas teikiamas projektams, kurie: didina bendradarbiavimą tarp skirtingų mokslo ir studijų institucijų; yra skirti siauros paskirties studijų programoms jungti.
14.	Europos socialinio fondo ir nacionalinės projektų lėšos, numatomos skirti veiklų grupei	39,63 mln. Lt (Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“ (toliau – VP 1.2 prioritetas))

Eil. Nr.	1.1.2 veiklų grupė. Studijų programų atnaujinimas, naujų rengimas ir įgyvendinimas šalies ūkio ir visuomenės poreikiams
1.	Veiklų grupės pagrindimas	Šia veiklų grupe siekiama patobulinti studijų aukštosiose mokyklose turinį, kad studijų turinys ir specialistų parengimas atitiktų darbo rinkos ir šalies ūkio poreikius. Bus remiamas šiandienos ir perspektyvinius rinkos bei valstybės poreikius atitinkančių studijų programų atnaujinimas ir naujų programų rengimas bei įgyvendinimas.
2.	Remiamos veiklos	Šios dienos ir/ar perspektyvinius darbo rinkos, konkretaus ūkio sektoriaus poreikius atitinkančių naujų studijų programų rengimas; inovatyvių mokymosi metodų kūrimas ir pritaikymas rengiamai, atnaujinamai studijų programai; studijų programą atnaujinant ar naują programą rengiant dalyvaujančių dėstytojų ir kitų programą atnaujinant ar rengiant dalyvaujančių asmenų kvalifikacijos tobulinimas; atnaujinamų ir naujų studijų programų turinio ekspertinis vertinimas. Bus remiamas aukštojo mokslo studijų programų atnaujinimas, naujų kūrimas, jei tai tiesiogiai susiję su Lietuvos Respublikos strateginiais dokumentais įgyvendinančių programų arba kitų teisės aktų nuostatomis.
3.	Galimi pareiškėjai	Mokslo ir studijų institucijos, jei projektas tiesiogiai atitinka Lietuvos Respublikos strateginių dokumentų įgyvendinamų programų arba kitų teisės aktų nuostatas.
4.	Galimi partneriai	Mokslo ir studijų institucijos; viešojo administravimo institucijos; valstybės įstaigos; asociacijos.
5.	Tiesioginės tikslinės grupės	Studentai, dėstytojai
6.	Projektų atrankos būdas	Planavimas
7.	Projektų trukmė	iki 36 mėn. (iki 24 mėn., jei sutartys pasirašomos 2008 m.)
8.	Paramos vertė, Lt	Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 300.000 Lt ir ne didesnė nei 3.000.000 Lt
9.	Projektų išlaidų finansavimo šaltiniai	Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo ir nacionalinėmis projekto lėšomis.
10.	Paramos intensyvumas, %	Iki 100 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos
11.	Projektų įgyvendinimo vieta	Lietuvos Respublika
12.	Projektų atitikties kriterijai	Projektas turi tiesiogiai atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas
13.	Projektų prioritetiniai atrankos kriterijai	Netaikoma
14.	Europos socialinio fondo ir nacionalinės projektų lėšos, numatomos skirti veiklų grupei	8,00 mln. Lt (VP 1.2 prioritetas)

Eil. Nr.	1.1.3. veiklų grupė. Studijų programų įgyvendinimas žinioms imliuose sektoriuose
1.	Veiklų grupės pagrindimas	Studijų programų įgyvendinimas apima: studijų proceso įgyvendinimą, studentų praktiką, stažuotę, metodinę paramą studentams (ypač baigiamųjų darbų), studijų metodų tobulinimą, diegimą, studentų pasiekimų vertinimo tobulinimą. Studijų procesų valdymas ir administravimas. Bus remiamos dėstytojų, kurie įgyvendina remiamas studijų programas kvalifikacijos kėlimo veiklos (taip pat ir užsienio institucijose), vizituojančių dėstytojų samdymas ir kt.
2.	Remiamos veiklos	Aukštojo mokslo studijų programų įgyvendinimas žinioms imliuose sektoriuose. Studentų praktika, stažuotė įmonėse, jei tai susiję su studijų programos įgyvendinimu, ir pan. Studijų programai reikalingų šiuolaikinių mokymo priemonių ir informacijos šaltinių (vadovėlių, garso ir vaizdinių priemonių, mokomosios programinės įrangos, elektroninių imitacinių priemonių ir pan.) kūrimas ir įsigijimas.
3.	Galimi pareiškėjai	Mokslo ir studijų institucijos, jei projektas tiesiogiai atitinka Lietuvos Respublikos strateginių dokumentų įgyvendinamų programų arba kitų teisės aktų nuostatas.
4.	Galimi partneriai	Mokslo ir studijų institucijos, viešojo administravimo institucijos; valstybės įstaigos; asociacijos, jei projektas tiesiogiai atitinka Lietuvos Respublikos strateginių dokumentų įgyvendinamų programų arba kitų teisės aktų nuostatas.
5.	Tiesioginės tikslinės grupės	Studentai, dėstytojai
6.	Projektų atrankos būdas	Planavimas
7.	Projektų trukmė	Iki 36 mėn. (iki 24 mėn., jei sutartys pasirašomos 2008 m.)
8.	Paramos vertė, Lt	Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 300.000 Lt ir ne didesnė nei 3.000.000 Lt
9.	Projektų išlaidų finansavimo šaltiniai	Projektas iš dalies finansuojamas Europos socialinio fondo, Pareiškėjo ir (arba) partnerių lėšomis.
10.	Paramos intensyvumas, %	Iki 100 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos
11.	Projektų įgyvendinimo vieta	Lietuvos Respublika
12.	Projektų atitikties kriterijai	Projektas turi tiesiogiai atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas
13.	Projektų prioritetiniai atrankos kriterijai	Netaikoma
14.	Europos socialinio fondo ir nacionalinės projektų lėšos, numatomos skirti veiklų grupei	37,26 mln. Lt (Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioritetas „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ (toliau – VP 1.3 prioritetas)).

Eil. Nr.	1.1.4 veiklų grupė. Skirtingų pakopų studijas reglamentuojančių aprašų rengimas ir atnaujinimas atsižvelgiant į naujus kokybinius reikalavimus ir aukštųjų mokyklų misiją
1.	Veiklų grupės pagrindimas	Pirmosios pakopos studijų programos sudaromos pagal studijų krypties reglamentą, kurio pagrindinė paskirtis – nustatyti tos krypties studijų tikslus, suteikiamas kvalifikacijas, studijų apimtį ir studijų trukmę, studijų formas, santykius tarp tos krypties studijų programose studijuojamų dalykų grupių. Rengiant reglamentus, itin svarbu studijoms nustatyti tokius reikalavimus, kurie derėtų su Europos aukštojo mokslo erdvės (EAME) reikalavimais ir praktika. Panašiai turi būti aprašytas ir aukštesnių studijų pakopų programų vykdymas. Veiklų grupė skirta skirtingų pakopų studijas reglamentuojančių aprašų rengimui ir atnaujinimui, siekiant suderinti Lietuvos teisės aktus su Bolonijos proceso dokumentais, atsižvelgti į ūkio poreikius, aukštosioms mokykloms keliamus tikslus, aukštųjų mokyklų misiją.
2.	Remiamos veiklos	Naujų studijų krypčių reglamentų rengimas pirmosios pakopos studijų programoms. Parengtų studijų krypčių reglamentų tobulinimas. Skirtingų pakopų studijas reglamentuojančių aprašų kūrimo metodikų rengimas ir tobulinimas. Aukštesnių pakopų studijas reglamentuojančių aprašų rengimas. Mokymai.
3.	Galimi pareiškėjai	Studijų kokybės vertinimo centras
4.	Galimi partneriai	Aukštosios mokyklos mokslo ir studijų ekspertinės (Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras) institucijos; viešojo administravimo institucijos; valstybės įstaigos; asociacijos.
5.	Tiesioginės tikslinės grupės	Studentai, dėstytojai, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ekspertinių, institucijų darbuotojams, ekspertams, vertintojams
6.	Projektų atrankos būdas	Planavimas
7.	Projektų trukmė	Iki 36 mėn. (iki 24 mėn., jei sutartys pasirašomos 2008 m.)
8.	Paramos vertė, Lt	Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 300.000 Lt ir ne didesnė nei 3.000.000 Lt
9.	Projektų išlaidų finansavimo šaltiniai	Projektas iš dalies finansuojamas Europos socialinio fondo, Pareiškėjo ir (arba) partnerių lėšomis.
10.	Paramos intensyvumas, %	Iki 100 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos
11.	Projektų įgyvendinimo vieta	Lietuvos Respublika
12.	Projektų atitikties kriterijai	Projektas turi tiesiogiai atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas
13.	Projektų prioritetiniai atrankos kriterijai	Netaikoma
14.	Europos socialinio fondo ir nacionalinės projektų lėšos numatomos skirti veiklų grupei	8,00 mln. Lt (1.2 prioritetas)

Eil. Nr.	1.2.1 veiklų grupė. Dėstytojų pedagoginės ir dalykinės kompetencijos tobulinimo priemonių sukūrimas ir įgyvendinimas
1.	Veiklų grupės pagrindimas	Veiklų grupė skirta dėstytojų naujoms pedagoginėms ir dalykinėms kompetencijoms ugdyti ir mokymosi visą gyvenimą skatinančiai sistemai sukurti. Dėstytojai turi naudoti ir nuolat tobulinti modernias mokymo priemones bei metodus, patys juos kurti ir diegti. Veikla skirta universitetų ar kolegijų dėstytojų praktinio mokymosi plėtrai, bendrųjų ir specialiųjų kvalifikacijos tobulinimo programų plėtrai bei atnaujinimui. Veiklų grupė skatins kurti dėstytojų pedagoginio meistriškumo kėlimo modelius ir mechanizmus; kurti pedagoginio meistriškumo kėlimo centrus ar mokyklas, įtraukiant socialinius partnerius. Šios iniciatyvos turės užtikrinti veiklos grupės tęstinumą ir mokymąsi visą gyvenimą tarp pedagogų.
2.	Remiamos veiklos	Neformaliojo mokymo programų, skirtų aukštųjų mokyklų dėstytojų kompetencijai tobulinti, rengimas ir vykdymas (programos turi būti skirtos šiuolaikiškoms mokymo metodikoms ir technologijoms įsisavinti ir bendriesiems pedagoginiams gebėjimams ugdyti); dėstytojų pedagoginių įgūdžių gerinimo programų vykdymas; dėstytojų praktikos ir stažuotės darbdavių įmonėse vykdymas (mokymo seminarų, konsultacijų, pedagoginių stažuočių šalies ir užsienio aukštojo mokslo institucijose); dėstytojų pedagoginio meistriškumo kėlimo modelių kūrimas ir diegimas praktikoje, ir pan.
3.	Galimi pareiškėjai	Aukštosios mokyklos
4.	Galimi partneriai	Aukštosios mokyklos; viešojo administravimo institucijos; valstybės įstaigos; asociacijos.
5.	Tiesioginės tikslinės grupės	Dėstytojai
6.	Projektų atrankos būdas	Konkursas
7.	Projektų trukmė	Iki 36 mėn. (iki 24 mėn., jei sutartys pasirašomos 2008 m.)
8.	Paramos vertė, Lt	Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 300.000 Lt ir ne didesnė nei 3.000.000 Lt
9.	Projektų išlaidų finansavimo šaltiniai	Projektas iš dalies finansuojamas Europos socialinio fondo, Pareiškėjo ir (arba) partnerių lėšomis.
10.	Paramos intensyvumas, %	Iki 100 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos, jei pareiškėjas yra valstybinė aukštoji mokykla, viešojo administravimo institucijos, kitos valstybinės ir savivaldybių institucijos, organizacijos ir įstaigos. Ne daugiau kaip 85 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos, jei pareiškėjas yra nevalstybinė institucija ar įstaiga; ne mažiau kaip 15 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos turi sudaryti pareiškėjo ir (arba) jo partnerio (-ių) įnašas pinigais.
11.	Projektų įgyvendinimo vieta	Lietuvos Respublika
12.	Projektų atitikties kriterijai	Projektas turi atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas
13.	Projektų prioritetiniai atrankos kriterijai	Prioritetas teikiamas projektams, kurie: tiesiogiai atitinka aukštosios mokyklos strategiją; skatina mokslo ir studijų institucijų, asociacijų bendradarbiavimą; užtikrina mokslo ir studijų tarpinstitucinę partnerystę; užtikrina tarptautinį bendradarbiavimą; diegia inovatyvius studijų metodus.
14.	Europos socialinio fondo ir nacionalinės projektų lėšos numatomos skirti veiklų grupei	53,70 mln. Lt (VP 1.2 prioritetas)

Eil. Nr.	1.3.1. (a) veiklų grupė. Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas Projektų tipas – Kolegijų infrastruktūra, skirta studijoms
1.	Veiklų grupės pagrindimas	Viena iš pagrindinių studijų kokybės gerinimo sąlygų – tinkamos infrastruktūros sukūrimas. Investavus į kolegijų infrastruktūrą, šie sektoriai geriau atitiks galutinių vartotojų studentų, dėstytojų poreikius ir užtikrins geresnę mokymosi paslaugų kokybę. Ši veiklų grupė glaudžiai susijusi su inovatyvių rinkos poreikius atitinkančių studijų programų atnaujinimu ir naujų rengimu. Įgyvendinant šią veiklų grupę, bus siekiama pagerinti kolegijų infrastruktūros kokybę ir jos atitikimą kolegijų misijai, jų veiklai keliamiems uždaviniams. Tai turėtų iš dalies sumažinti kokybiškų aukštojo mokslo paslaugų netolygų teritorinį pasiskirstymą šalyje, pagerinti kolegijų įvaizdį ir padidinti motyvuotų stojančiųjų skaičių.
2.	Remiamos veiklos	Studijų infrastruktūros (pirmiausia – auditorijų, laboratorijų) plėtojimas (nauja statyba, rekonstravimas ir (ar) remontas), bazinės įrangos (mokomosios, laboratorinės), reikalingos konkrečiai studijų programai, atnaujinimas ir naujos įsigijimas; modernių informacijos technologijų diegimas, tiesiogiai reikalingas studijų programų kokybei pagerinti (parama bus skiriama institucijoms ir (arba) jų padaliniams informacijos technologijų kompiuterinei ir programinei įrangai atnaujinti, naujai įsigyti ar sukurti). Parama neskiriama bendrabučių atnaujinimui ir statybai. Sporto salių ir aikštynų, baseinų, valgyklų, aktų ir konferencijų salių atnaujinimui ir statybai parama skiriama, jeigu jos būtinos studijų programų įgyvendinimui.
3.	Galimi pareiškėjai	Kolegijos
4.	Galimi partneriai	Kolegijos
5.	Tiesioginės tikslinės grupės	Studentai, dėstytojai
6.	Projektų atrankos būdas	Planavimas
7.	Projektų trukmė	Iki 36 mėn. (iki 24 mėn., jei sutartys pasirašomos 2008 m.)
8.	Paramos vertė, Lt	Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 500.000 Lt ir ne didesnė nei 5.000.000 Lt
9.	Projektų išlaidų finansavimo šaltiniai	Projektą finansuoja Europos regioninės plėtros fondas, Pareiškėjas ir (arba) Partneriai.
10.	Paramos intensyvumas, %	Iki 100 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos
11.	Projektų įgyvendinimo vieta	Lietuvos Respublika
12.	Projektų atitikties kriterijai	Projektas turi tiesiogiai atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas.
13.	Projektų prioritetiniai atrankos kriterijai	Netaikoma
14.	Europos regioninės plėtros fondo ir nacionalinės projektų lėšos numatomos skirti veiklų grupės projektų tipui	15,50 mln. Lt (Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioritetas „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ (toliau – VP 3.2 prioritetas)).

Eil. Nr.	1.3.1 (b) veiklų grupė. Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas Projektų tipas – Kolegijų infrastruktūra, skirta studijoms
1.	Veiklų grupės pagrindimas	Viena iš pagrindinių studijų kokybės gerinimo sąlygų – tinkamos infrastruktūros sukūrimas. Investavus į kolegijų infrastruktūrą, jų teikiamos mokymo paslaugos geriau atitiks galutinių vartotojų stojančiųjų, dėstytojų, poreikius ir užtikrins geresnę mokymosi paslaugų kokybę. Ši veiklų grupė glaudžiai susijusi su inovatyvių rinkos poreikius atitinkančių studijų programų atnaujinimu ir naujų rengimu. Įgyvendinant šią veiklų grupę, bus siekiama pagerinti kolegijų infrastruktūros kokybę ir jos atitikimą kolegijų misijai, jų veiklai keliamiems uždaviniams. Tai turėtų iš dalies sumažinti kokybiškų aukštojo mokslo paslaugų netolygų teritorinį pasiskirstymą šalyje, pagerinti kolegijų įvaizdį ir padidinti motyvuotų stojančiųjų arba tobulinančių savo kvalifikaciją skaičių.
2.	Remiamos veiklos	Studijų infrastruktūros (pirmiausia – auditorijų, laboratorijų) plėtojimas (nauja statyba, rekonstravimas ir (ar) remontas), bazinės įrangos (mokomosios, laboratorinės), reikalingos konkrečiam ūkio sektoriui studijų programai, atnaujinimas ir naujos įsigijimas; modernių informacijos technologijų diegimas, tiesiogiai reikalingas studijų programų kokybei pagerinti. Parama neskiriama bendrabučių atnaujinimui ir statybai. Sporto salių ir aikštynų, baseinų, valgyklų, aktų ir konferencijų salių atnaujinimui ir statybai parama skiriama, jeigu jos būtinos studijų programų įgyvendinimui.
3.	Galimi pareiškėjai	Kolegijos
4.	Galimi partneriai	Kolegijos
5.	Tiesioginės tikslinės grupės	Studentai, dėstytojai
6.	Projektų atrankos būdas	Konkursas
7.	Projektų trukmė	Iki 36 mėn. (iki 24 mėn., jei sutartys pasirašomos 2008 m.)
8.	Paramos vertė, Lt	Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 1.000.000 Lt ir ne didesnė nei 10.000.000 Lt
9.	Projektų išlaidų finansavimo šaltiniai	Projektą finansuoja Europos regioninės plėtros fondas, Pareiškėjas ir (arba) Partneriai.
10.	Paramos intensyvumas, %	Iki 100 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos, jei pareiškėjas yra valstybinė kolegija, viešojo administravimo institucijos, kitos valstybinės ir savivaldybių institucijos, organizacijos ir įstaigos; Ne daugiau kaip 85 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos, jei pareiškėjas yra nevalstybinė kolegija, institucija ar įstaiga; ne mažiau kaip 15 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos turi sudaryti pareiškėjo ir (arba) jo partnerio (-ių) įnašas pinigais.
11.	Projektų įgyvendinimo vieta	Lietuvos Respublika
12.	Projektų atitikties kriterijai	Projektas turi atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas;
13.	Projektų prioritetiniai atrankos kriterijai	Prioritetas teikiamas projektams, kurie: atitiks aukštosios mokyklos strategiją; skatins tarpinstitucinį bendradarbiavimą; projektai turi atitikti bent 2 prioritetinius atrankos kriterijus.
14.	Europos regioninės plėtros fondo ir nacionalinės projektų lėšos numatomos skirti veiklų grupės projektų tipui	47,00 mln. Lt (VP 3.2 prioritetas)

Eil. Nr.	1.3.1. (c) veiklų grupė. Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas Projektų tipas – Universitetų infrastruktūra, skirta studijoms
1.	Veiklų grupės pagrindimas	Viena iš pagrindinių studijų kokybės gerinimo sąlygų – tinkamos infrastruktūros sukūrimas. Investavus į universitetų mokslo ir studijų infrastruktūrą, šie geriau atitiks galutinių vartotojų (studentų, dėstytojų, tyrėjų) poreikius ir užtikrins geresnį mokymosi paslaugų prieinamumą. Ši veiklų grupė glaudžiai susijusi su inovatyvių rinkos poreikius atitinkančių studijų programų atnaujinimu ir naujų rengimu. Įgyvendinant šią veiklų grupę, bus siekiama pagerinti universitetų infrastruktūros kokybę ir jos atitikimą universitetų misijai, jų veiklai keliamiems uždaviniams. Tobulinant mokslo ir studijų sistemą bei suteikiant jai bazinę įrangą, bus siekiama, kad ši sistema atitiktų ekonominės plėtros poreikius, taip pat pasaulio, bei ES šalių standartus. Universitetų studentams ir dėstytojams bus sudarytos sąlygos tarptautinio lygio veiklai, padėsiančiai padidinti nacionalinės studijų sistemos konkurencingumą.
2.	Remiamos veiklos	Studijų infrastruktūros (pirmiausia – auditorijų, laboratorijų) plėtojimas (nauja statyba, rekonstravimas ir (ar) remontas), bazinės įrangos (mokomosios, laboratorinės), reikalingos konkrečiai studijų programai, atnaujinimas ir naujos įsigijimas; modernių informacijos technologijų diegimas, tiesiogiai reikalingas studijų programų kokybei pagerinti (parama bus skiriama institucijoms ir (arba) jų padaliniams informacijos technologijų kompiuterinei ir programinei įrangai atnaujinti, naujai įsigyti ar sukurti). Parama neskiriama bendrabučių atnaujinimui ir statybai. Sporto salių ir aikštynų, baseinų, valgyklų, aktų ir konferencijų salių atnaujinimui ir statybai parama skiriama, jeigu jos būtinos studijų programų įgyvendinimui.
3.	Galimi pareiškėjai	Universitetai, jei projektas tiesiogiai atitinka Lietuvos Respublikos strateginių dokumentų įgyvendinamų programų arba kitų teisės aktų nuostatas. Vilniaus dailės akademija. Lietuvos kūno kultūros akademija
4.	Galimi partneriai	Universitetai, jei projektas tiesiogiai atitinka Lietuvos Respublikos strateginių dokumentų įgyvendinamų programų arba kitų teisės aktų nuostatas.
5.	Tiesioginės tikslinės grupės	Studentai, dėstytojai
6.	Projektų atrankos būdas	Planavimas
7.	Projektų trukmė	Iki 36 mėn. (iki 24 mėn., jei sutartys pasirašomos 2008 m.)
8.	Paramos vertė, Lt	Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 1.000.000 Lt ir ne didesnė nei 10.000.000 Lt
9.	Projektų išlaidų finansavimo šaltiniai	Projektą finansuoja Europos regioninės plėtros fondas, Pareiškėjas ir (arba) Partneriai.
10.	Paramos intensyvumas, %	Iki 100 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos
11.	Projektų įgyvendinimo vieta	Lietuvos Respublika
12.	Projektų atitikties kriterijai	Projektas turi tiesiogiai atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas
13.	Prioritetiniai atrankos kriterijai	Netaikoma
14.	Europos regioninės plėtros fondo ir nacionalinės projektų lėšos numatomos skirti veiklų grupės projektų tipui	25,00 mln. Lt (VP 3.2 prioritetas)

Eil. Nr.	1.3.1. (d) veiklų grupė. Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas Projektų tipas – Universitetų infrastruktūra, skirta studijoms
1.	Veiklų grupės pagrindimas	Ši veiklų grupė glaudžiai susijusi su inovatyvių rinkos poreikius atitinkančių studijų programų atnaujinimu ir naujų rengimu. Įgyvendinant šią veiklų grupę, bus siekiama pagerinti universitetų infrastruktūros kokybę ir jos atitikimą universitetų misijai, jų veiklai keliamiems tikslams. Šia priemone remiamos veiklos, kuriomis siekiama sutelkti vienos srities studijas viename (kamieniniame) padalinyje.
2.	Remiamos veiklos	Studijų infrastruktūros (pirmiausia – auditorijų, laboratorijų) plėtojimas (nauja statyba, rekonstravimas ir (ar) remontas), bazinės įrangos (mokomosios, laboratorinės), reikalingos konkrečiai studijų programai, atnaujinimas ir naujos įsigijimas; modernių informacijos technologijų diegimas, tiesiogiai reikalingas studijų programų kokybei pagerinti (parama bus skiriama institucijoms ir (arba) jų padaliniams informacijos technologijų kompiuterinei ir programinei įrangai atnaujinti, naujai įsigyti ar sukurti). Parama neskiriama bendrabučių atnaujinimui ir statybai. Sporto salių ir aikštynų, baseinų, valgyklų, aktų ir konferencijų salių atnaujinimui ir statybai parama skiriama, jeigu jos būtinos studijų programų įgyvendinimui.
3.	Galimi pareiškėjai	Universitetai
4.	Galimi partneriai	Mokslo ir studijų institucijos
5.	Tiesioginės tikslinės grupės	Studentai, dėstytojai
6.	Projektų atrankos būdas	Konkursas
7.	Projektų trukmė	Iki 36 mėn. (iki 24 mėn., jei sutartys pasirašomos 2008 m.)
8.	Paramos vertė, Lt	Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 1.000.000 Lt ir ne didesnė nei 10.000.000 Lt
9.	Projektų išlaidų finansavimo šaltiniai	Projektą finansuoja Europos regioninės plėtros fondas, Pareiškėjas ir (arba) Partneriai.
10.	Paramos intensyvumas, %	Iki 100 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos
11.	Projektų įgyvendinimo vieta	Lietuvos Respublika
12.	Projektų atitikties kriterijai	Projektas turi atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas
13.	Projektų prioritetiniai atrankos kriterijai	Prioritetas teikiamas projektams, kurie: 1. Prisideda prie universitetų vykdomų socialinių ir humanitarinių mokslų bei meno studijų sričių infrastruktūros plėtros; 2. Atitinka valstybės prioritetinius specialistų rengimo poreikius; 3. Ne daugiau kaip dviejuose struktūriniuose padaliniuose vykdomos tos pačios srities studijos ir ne daugiau kaip viename – tos pačios krypties studijos; 4. vykdo III pakopos studijas; 5. bendradarbiauja skirtingų lygių institucijos; 6. demonstruoja inovatyvumą. Prioritetiniai atrankos kriterijai išdėstyti prioriteto tvarka.
14.	Europos regioninės plėtros fondo ir nacionalinės projektų lėšos numatomos skirti veiklų grupės projektų tipui	48,00 mln. Lt (VP 3.2 prioritetas)

Eil. Nr.	1.3.1. (e) veiklų grupė. Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas Projektų tipas – Universitetų infrastruktūra, skirta studijoms
1.	Veiklų grupės pagrindimas	Ši veiklų grupė glaudžiai susijusi su inovatyvių rinkos poreikius atitinkančių studijų programų atnaujinimu ir naujų rengimu. Įgyvendinant šią veiklų grupę, bus siekiama pagerinti universitetų infrastruktūros kokybę ir jos atitikimą universitetų misijai, jų veiklai keliamiems tikslams. Planuojama remti modernių informacijos technologijų diegimą, įskaitant valdymui ir administravimui naudojamas informacines technologijas, siekiant gerinti studijų programos kokybę. Parama bus skiriama institucijoms ir (arba) jų padaliniams kompiuterinei ir programinei įrangai įsigyti, sukurti ir atnaujinti, kad naudą greičiausiai pajustų galutiniai studijų sistemos naudos gavėjai – studentai.
2.	Remiamos veiklos	Studijų infrastruktūros (auditorijų, laboratorijų) plėtojimas (nauja statyba, rekonstravimas ir (ar) remontas), bazinės įrangos (mokomosios, laboratorinės), reikalingos konkrečiai studijų programai, atnaujinimas ir naujos įsigijimas; modernių informacijos technologijų diegimas, tiesiogiai reikalingas studijų programų kokybei pagerinti (parama bus skiriama institucijoms ir (arba) jų padaliniams informacijos technologijų kompiuterinei ir programinei įrangai atnaujinti, naujai įsigyti ar sukurti). Parama neskiriama bendrabučių atnaujinimui ir statybai. Sporto salių ir aikštynų, baseinų, valgyklų, aktų ir konferencijų salių atnaujinimui ir statybai parama skiriama, jeigu jos būtinos studijų programų įgyvendinimui.
3.	Galimi pareiškėjai	Universitetai
4.	Galimi partneriai	Mokslo ir studijų institucijos
5.	Tiesioginės tikslinės grupės	Studentai, dėstytojai
6.	Projektų atrankos būdas	Konkursas
7.	Projektų trukmė	Iki 36 mėn. (iki 24 mėn., jei sutartys pasirašomos 2008 m.)
8.	Paramos vertė, Lt	Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 1.000.000 Lt ir ne didesnė nei 10.000.000 Lt
9.	Projektų išlaidų finansavimo šaltiniai	Projektą finansuoja Europos regioninės plėtros fondas, Pareiškėjas ir (arba) Partneriai.
10.	Paramos intensyvumas, %	Iki 100 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos
11.	Projektų įgyvendinimo vieta	Lietuvos Respublika
12.	Projektų atitikties kriterijai	Projektas turi atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas
13.	Projektų prioritetiniai atrankos kriterijai	Prioritetas teikiamas projektams, kurie: 1. prisideda prie universitetų vykdomų fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų studijų sričių infrastruktūros plėtros, bazinės įrangos atnaujinimo; 2. vykdo trečiosios pakopos studijas; 3. užtikrina, kad ne daugiau kaip dviejuose struktūriniuose padaliniuose vykdomos tos pačios srities studijos ir ne daugiau kaip viename – tos pačios krypties studijos; 4. demonstruoja inovatyvumą.
14.	Europos regioninės plėtros fondo ir nacionalinės projektų lėšos numatomos skirti veiklų grupės projektų tipui	70,00 mln. Lt (VP 3.2 prioritetas)

Eil. Nr.	1.3.1. (f) veiklų grupė. Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas Projektų tipas – Aukštųjų mokyklų infrastruktūra, skirta studijoms
1.	Veiklų grupės pagrindimas	Šia veiklų grupe siekiama patobulinti studijų aukštosiose mokyklose infrastruktūrą, atnaujinti bazinę įrangą reikalingos mokslui ir studijoms, numatytą valstybinėse specialistų rengimo programose. Bus remiami šiandienos ir perspektyvinius rinkos bei valstybės poreikius atitinkantys projektai numatantys studijų infrastruktūros modernizavimą ir atnaujinimą.
2.	Remiamos veiklos	Studijų aukštosiose mokyklose infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas, jei projektas tiesiogiai atitinka Lietuvos Respublikos strateginių dokumentų įgyvendinamų programų arba kitų teisės aktų nuostatas.
3.	Galimi pareiškėjai	Mokslo ir studijų institucijos, jei projektas tiesiogiai atitinka Lietuvos Respublikos strateginių dokumentų įgyvendinamų programų arba kitų teisės aktų nuostatas. Vilniaus Gedimino technikos universitetas
4.	Galimi partneriai	Aukštosios mokyklos, viešojo administravimo institucijos; valstybės įstaigos; asociacijos, jei projektas tiesiogiai atitinka Lietuvos Respublikos strateginių dokumentų įgyvendinamų programų arba kitų teisės aktų nuostatas.
5.	Tiesioginės tikslinės grupės	Studentai, dėstytojai
6.	Projektų atrankos būdas	Planavimas
7.	Projektų trukmė	Iki 36 mėn. (iki 24 mėn., jei sutartys pasirašomos 2008 m.)
8.	Paramos vertė, Lt	Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 1.000.000 Lt ir ne didesnė nei 10.000.000 Lt
9.	Projektų išlaidų finansavimo šaltiniai	Projektą finansuoja Europos regioninės plėtros fondas, Pareiškėjas ir (arba) Partneriai.
10.	Paramos intensyvumas, %	Iki 100 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos
11.	Projektų įgyvendinimo vieta	Lietuvos Respublika
12.	Projektų atitikties kriterijai	Projektas turi atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas.
13.	Prioritetiniai atrankos kriterijai	Netaikoma
14.	Europos regioninės plėtros fondo ir nacionalinės projektų lėšos numatomos skirti veiklų grupės projektų tipui	17,94 mln. Lt (VP 3.2 prioritetas)

Eil. Nr.	1.3.1. (g) veiklų grupė. Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas Projektų tipas – Universitetų ligoninių įrangos pritaikymas studijoms
1.	Veiklų grupės pagrindimas	Viena iš pagrindinių studijų kokybės gerinimo sąlygų – tinkamos infrastruktūros sukūrimas. Investavus į universitetų ligoninėse esančią studijų infrastruktūrą, ji geriau atitiks galutinių vartotojų (studentų, dėstytojų) poreikius ir užtikrins geresnį kokybiškų mokymosi paslaugų prieinamumą. Įgyvendinant šią veiklų grupę, bus siekiama pagerinti universitetų ligoninių studijų procese naudojamos infrastruktūros kokybę. Siekiant šio tikslo pagal šią veiklų grupę bus investuojama tik į universitetų gydymo įstaigų (Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, Kauno medicinos universiteto klinikų, Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės, Vilniaus universiteto vaikų ligoninės) projektus.
2.	Remiamos veiklos	Studijų infrastruktūros (pirmiausia – auditorijų, laboratorijų) plėtojimas (nauja statyba, rekonstravimas ir (ar) remontas), bazinės įrangos (mokomosios, laboratorinės), reikalingos konkrečiai studijų programai, atnaujinimas ir naujos įsigijimas; modernių informacijos technologijų diegimas, tiesiogiai reikalingas studijų programų kokybei pagerinti (parama bus skiriama institucijoms ir (arba) jų padaliniams informacijos technologijų kompiuterinei ir programinei įrangai atnaujinti, naujai įsigyti ar sukurti). Parama neskiriama bendrabučių atnaujinimui ir statybai. Sporto salių ir aikštynų, baseinų, valgyklų, aktų ir konferencijų salių atnaujinimui ir statybai parama skiriama, jeigu jos būtinos studijų programų įgyvendinimui.
3.	Galimi pareiškėjai	Universitetų ligoninės, jei projektas tiesiogiai atitinka Lietuvos Respublikos strateginių dokumentų įgyvendinamų programų arba kitų teisės aktų nuostatas. Vilniaus universitetas
4.	Galimi partneriai	Mokslo ir studijų institucijos, jei projektas tiesiogiai atitinka Lietuvos Respublikos strateginių dokumentų įgyvendinamų programų arba kitų teisės aktų nuostatas.
5.	Tiesioginės tikslinės grupės	Studentai, dėstytojai
6.	Projektų atrankos būdas	Planavimas
7.	Projektų trukmė	Iki 36 mėn. (iki 24 mėn., jei sutartys pasirašomos 2008 m.)
8.	Paramos vertė, Lt	Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 1.000.000 Lt ir ne didesnė nei 10.000.000 Lt
9.	Projektų išlaidų finansavimo šaltiniai	Projektą finansuoja Europos regioninės plėtros fondas, Pareiškėjas ir (arba) Partneriai.
10.	Paramos intensyvumas, %	Iki 100 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos
11.	Projektų įgyvendinimo vieta	Lietuvos Respublika
12.	Projektų atitikties kriterijai	Projektas turi tiesiogiai atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas;
13.	Projektų prioritetiniai atrankos kriterijai.	Netaikoma
14.	Europos regioninės plėtros fondo ir nacionalinės projektų lėšos numatomos skirti veiklų grupės projektų tipui	20,50 mln. Lt (VP 3.2 prioritetas)

Eil. Nr.	1.4.1 veiklų grupė. Vidinių kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimas ir tobulinimas
1.	Veiklų grupės pagrindimas	Skirtingose aukštosiose mokyklose yra skirtingas specialistų parengimo lygis, todėl kokybės užtikrinimas tampa tam tikru iššūkiu aukštojo mokslo institucijoms tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu lygmeniu. Gerinant kokybę, itin svarbiais akcentais tampa Berlyno komunikate (2003) deklaruoti siekiai – pačios kokybės sampratos kaip vertybės diegimas visiems aukštojo mokslo institucijos bendruomenės nariams, vienodas jos supratimas. Viena iš pagrindinių studijų proceso kokybės užtikrinimo sąlygų – tinkamas vidinių kokybės užtikrinimo mechanizmų veikimas. Šiuos mechanizmus turi ir tinkamai jais naudojasi tik dalis mokslo ir studijų institucijų. Taip pat planuojama remti socialinių ekonominių partnerių įtraukimo į kokybės užtikrinimo veiklą, iniciatyvas, kurios padidins universitetų atvirumą ir atitikimą šalies ūkio poreikiams.
2.	Remiamos veiklos	Kokybės vadybos sistemų kūrimas ir įgyvendinimas (sistemos kūrimas, personalo mokymas, sistemos testavimas, tobulinimas); gerosios praktikos pavyzdžių diegimas; socialinių ekonominių partnerių įtraukimo į kokybės užtikrinimo procesą iniciatyvų vykdymas.
3.	Galimi pareiškėjai	Aukštosios mokyklos
4.	Galimi partneriai	Mokslo ir studijų institucijos, mokslo ir studijų ekspertinės (Studijų kokybės vertinimo centras, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras) institucijos.
5.	Tiesioginės tikslinės grupės	Studentai, dėstytojai.
6.	Projektų atrankos būdas	Konkursas
7.	Projektų trukmė	Iki 36 mėn.
8.	Paramos vertė, Lt	Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 300.000 Lt ir ne didesnė nei 2.000.000 Lt
9.	Projektų išlaidų finansavimo šaltiniai	Projektas iš dalies finansuojamas Europos socialinio fondo, Pareiškėjo ir (arba) partnerių lėšomis.
10.	Paramos intensyvumas, %	Iki 100 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos, jei pareiškėjas yra valstybinė aukštoji mokykla, viešojo administravimo institucijos, kitos valstybinės ir savivaldybių institucijos, organizacijos ir įstaigos; Ne daugiau kaip 85 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos, jei pareiškėjas yra nevalstybinė institucija ar; ne mažiau kaip 15 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos turi sudaryti pareiškėjo ir (arba) jo partnerio (-ių) įnašas pinigais.
11.	Projektų įgyvendinimo vieta	Lietuvos Respublika
12.	Projektų atitikties kriterijai	Projektas turi atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas;
13.	Projektų prioritetiniai atrankos kriterijai	Prioritetas teikiamas projektams, kuriuose dalyvauja užsienio ekspertai
14.	Europos socialinio fondo ir nacionalinės projektų lėšos numatomos skirti veiklų grupei	70,00 mln. Lt (VP 1.2 prioritetas)

Eil. Nr.	2.1.1 (a) veiklų grupė. Nacionalinės aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo programos įgyvendinimas
1.	Veiklų grupės pagrindimas	Šalies aukštosiose mokyklose teikiamų paslaugų žinomumas ir patrauklumas užsienio piliečiams yra viena pagrindinių studijų tarptautiškumo užtikrinimo sąlygų. Investavus į šalies patrauklumą užsienio valstybėse, bus atkreiptas dėmesys į Lietuvos studijų sistemos galimybes, suformuotas atitinkamas įvaizdis. Projektas turi atsižvelgti į Europos švietimo plėtros strateginių dokumentų nuostatas (Bergeno komunikatas, 2005; Londono komunikatas, 2007).
2.	Remiamos veiklos	Teisinių prielaidų aukštojo mokslo institucijoms rengti studijų programas užsienio kalba kūrimas; kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, turėtojų žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos sukūrimas; užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo sistemos tobulinimas; Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas, ECTS kredito įgyvendinimas Lietuvos aukštosiose mokyklose, aukštųjų mokyklų administracijos personalo kompetencijos kėlimas ECTS įgyvendinimo temomis; nacionalinės institucijų tarptautiškumo vertinimo sistemos (taip pat ir duomenų bazės) sukūrimas; tarptautinių sutarčių dėl bendradarbiavimo mokslo, kultūros ir kitose srityse su prioritetinių regionų šalimis rengimas; paramos teikimo užsienio šalių piliečių studijoms programos parengimas ir įgyvendinimas; valstybinių stipendijų užsienio šalių studentų studijoms ir mokslinėms stažuotėms Lietuvoje programos parengimas ir įgyvendinimas; leidimų laikinai gyventi Lietuvoje ir vizų išdavimo studijoms Lietuvoje procedūrų ne ES šalių studentams supaprastinimas; programos Lietuvos dėstytojų stažuotėms užsienyje remti sukūrimas ir įgyvendinimas; užsienio šalių dėstytojų pritraukimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas programos parengimas ir įgyvendinimas; mokslinės ir meninės produkcijos (veiklos) vertinimo sistemos tobulinimas; sąlygų sudarymas vertinant dėstytojus pripažinti ir įskaityti jų mokslinių stažuočių metu užsienyje ar dėstant užsienio kalba Lietuvoje įgytas žinias; Lietuvos aukštąjį mokslą pristatančios interneto svetainės sukūrimas; Lietuvos aukštojo mokslo prekės ženklo sukūrimas, jo pristatymas tarptautiniu mastu; reprezentatyvių leidinių apie Lietuvos aukštąjį mokslą užsienio kalbomis parengimas ir leidyba
3.	Galimi pareiškėjai	Mokslo ir studijų ekspertinės ir koordinavimo (Studijų kokybės vertinimo centras, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, Švietimo mainų paramos fondas) institucijos, viešojo administravimo institucijos; mokslo ir studijų institucijos, jei projektas tiesiogiai atitinka Lietuvos Respublikos strateginių dokumentų įgyvendinamų programų arba kitų teisės aktų nuostatas.
4.	Galimi partneriai	Mokslo ir studijų ekspertinės ir koordinavimo (Studijų kokybės vertinimo centras, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, Švietimo mainų paramos fondas) institucijos, viešojo administravimo institucijos; valstybės įstaigos; mokslo ir studijų institucijos, jei projektas tiesiogiai atitinka Lietuvos Respublikos strateginių dokumentų įgyvendinamų programų arba kitų teisės aktų nuostatas.
5.	Tiesioginės tikslinės grupės	Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ekspertinių institucijų ekspertai, bei vertintojai, studentai, dėstytojai
6.	Projektų atrankos būdas	Planavimas
7.	Projektų trukmė	Iki 36 mėn. (iki 24 mėn., jei sutartys pasirašomos 2008 m.)
8.	Paramos vertė, Lt	Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 300.000 Lt ir ne didesnė nei 3.000.000 Lt
9.	Projekto išlaidų finansavimo šaltiniai	Projektas iš dalies finansuojamas Europos socialinio fondo, Pareiškėjo ir (arba) partnerių lėšomis.
10.	Paramos intensyvumas, %	Iki 100 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos
11.	Projekto įgyvendinimo vieta	Lietuvos Respublika
12.	Projektų atitikties kriterijai	Projektas turi tiesiogiai atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas; Projektas turi tiesiogiai atitikti Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2008–2010 metų programos nuostatas;
13.	Projekto prioritetiniai atrankos kriterijai	Netaikoma
14.	Europos socialinio fondo ir nacionalinės projektų lėšos numatomos skirti veiklų grupės projektų tipui	23,57 mln. Lt (VP 1.2 prioritetas)

Eil. Nr.	2.1.1 (b) veiklų grupė. Nacionalinės aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo programos įgyvendinimas
1.	Veiklų grupės pagrindimas	Šalies aukštosiose mokyklose teikiamų paslaugų žinomumas ir patrauklumas užsienio šalių piliečiams yra viena pagrindinių studijų tarptautiškumo užtikrinimo sąlygų. Investavus į šalies pristatymą užsienio valstybėse, bus atkreiptas dėmesys į Lietuvos studijų sistemos galimybes, suformuotas atitinkamas įvaizdis.
2.	Remiamos veiklos	Lietuvos aukštųjų mokyklų ir užsienio tarptautinių įmonių ir organizacijų atstovų bendradarbiavimo projektų (studentų praktika, bendri renginiai ir pan.) įgyvendinimas; dalyvavimas tarptautinių tinklų, tarptautinių organizacijų veikloje; tarptautiškumo plėtros strategijų ir studijų programų Lietuvos aukštosiose mokyklose rengimas bei įgyvendinimas; informacijos sklaida apie studijas Lietuvos universitetuose galimybes užsienio šalių piliečiams tarptautiniuose renginiuose; informacinių dienų apie studijų Lietuvoje galimybes Lietuvos ambasadose užsienyje organizavimas, efektyviau išnaudojant garbės konsulų korpusą, ir pan.
3.	Galimi pareiškėjai	Aukštosios mokyklos; mokslo ir studijų ekspertinės ir koordinavimo institucijos; Švietimo mainų paramos fondas; viešojo administravimo institucijos; valstybės įstaigos; asociacijos.
4.	Galimi partneriai	Mokslo ir studijų institucijos (aukštosios mokyklos); mokslo ir studijų ekspertinės ir koordinavimo institucijos (Studijų kokybės vertinimo centras, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, Švietimo mainų paramos fondas); viešojo administravimo institucijos; asociacijos
5.	Tiesioginės tikslinės grupės	Studentai, dėstytojai
6.	Projektų atrankos būdas	Konkursas
7.	Projektų trukmė	Iki 36 mėn. (iki 24 mėn., jei sutartys pasirašomos 2008 m.)
8.	Paramos vertė, Lt	Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 300.000 Lt ir ne didesnė nei 3.000.000 Lt
9.	Projekto išlaidų finansavimo šaltiniai	Projektas iš dalies finansuojamas Europos socialinio fondo, Pareiškėjo ir (arba) partnerių lėšomis.
10.	Paramos intensyvumas, %	Iki 100 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos
11.	Projektų atitikties kriterijai	Projektas turi atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas; Projektas turi atitikti Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2008–2010 metų programos nuostatas;
12.	Projektų prioritetiniai atrankos kriterijai	Prioritetas teikiamas projektams, kurie: diegia ir panaudoja inovatyvius tarptautiškumo skatinimo metodus; atitinka Europos švietimo plėtros strateginių dokumentų nuostatas (Bergeno komunikatas, 2005; Londono komunikatas, 2007).
13.	Projekto įgyvendinimo vieta	Lietuvos Respublika
14.	Europos socialinio fondo ir nacionalinės projektų lėšos numatomos skirti veiklų grupės projektų tipui	42,14 mln. Lt (VP 1.2 prioritetas)

Eil. Nr.	2.1.2 veiklų grupė. Studijų programų tarptautiškumo didinimas
1.	Veiklų grupės pagrindimas	Studijų tarptautiškumas yra vienas iš studijų kokybės sudedamųjų elementų, todėl jo didinimas leis pagerinti studijų šalies aukštosiose mokyklose kokybę, padidinti aukštųjų mokyklų patrauklumą užsienio studentams ir institucijoms.
2.	Remiamos veiklos	Jungtinių tarptautinių programų rengimas; pagrindinių ir II-III studijų pakopų studijų programų dalykų rengimas, atsižvelgiant į tikslinių grupių poreikius (t. y. programų užsienio kalba rengimas; inovatyvių mokymo būdų ir metodų pritaikymas studijų procese ir pan.); programų turinio tarptautinis ekspertinis vertinimas; dėstytojų pasirengimas šioms programoms įgyvendinti -kompetencijos taikyti inovatyvius metodus mokymo procese ugdymas, pasirengimas pedagoginiam darbui užsienio kalba.
3.	Galimi pareiškėjai	Aukštosios mokyklos
4.	Galimi partneriai	Mokslo ir studijų institucijos (aukštosios mokyklos), mokslo ir studijų ekspertinės ir koordinavimo (Studijų kokybės vertinimo centras, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, Švietimo mainų paramos fondas) institucijos; viešojo administravimo institucijos; valstybės įstaigos; asociacijos
5.	Tiesioginės tikslinės grupės	Studentai, dėstytojai, kiti aukštųjų mokyklų darbuotojai, bendrojo lavinimo, profesinių ir aukštųjų mokyklų absolventai
6.	Projektų atrankos būdas	Konkursas
7.	Projektų trukmė	Iki 36 mėn.
8.	Paramos vertė, Lt	Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 300.000 Lt ir ne didesnė nei 3.000.000 Lt
9.	Projekto išlaidų finansavimo šaltiniai	Projektas iš dalies finansuojamas Europos socialinio fondo, Pareiškėjo ir (arba) partnerių lėšomis.
10.	Paramos intensyvumas, %	Iki 100 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos, jei pareiškėjas yra valstybinė aukštoji mokykla, viešojo administravimo institucijos, kitos valstybinės ir savivaldybių institucijos, organizacijos ir įstaigos; Ne daugiau kaip 85 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos, jei pareiškėjas yra nevalstybinė institucija ar įstaiga; ne mažiau kaip 15 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos turi sudaryti pareiškėjo ir (arba) jo partnerio (-ių) įnašas pinigais.
11.	Projekto įgyvendinimo vieta	Lietuvos Respublika
12.	Projektų atitikties kriterijai	Projektas turi atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas;
13.	Projektų prioritetiniai atrankos kriterijai	Prioritetas teikiamas projektams: kurie demonstruos inovatyvumą institucijos ar regiono mastu, kuriuos teikia aukštosios mokyklos, turinčios tarptautinio bendradarbiavimo patirtį su projektu susijusioje srityje; atitinka Europos švietimo plėtros strateginių dokumentų nuostatas (Bergeno komunikatas, 2005; Londono komunikatas, 2007); užtikrina projekto tęstinumą; užtikrina tarptautinį bendradarbiavimą.
14.	Europos socialinio fondo ir nacionalinės projektų lėšos numatomos skirti veiklų grupei	52,66 mln. Lt (VP 1.2 prioritetas)

Eil. Nr.	2.2.1 veiklų grupė. Įvairius žmonių poreikius atitinkančių studijų organizavimo būdų diegimas
1.	Veiklų grupės pagrindimas	Įgyvendinant šią veiklų grupę, siekiama padidinti mokslo ir studijų sistemos prieinamumą dirbantiems ar kitaip užimtiems asmenims, taip pat socialiai pažeidžiamų žmonių grupėms.
2.	Remiamos veiklos	Inovatyvių, lanksčių studijų būdų ir metodų rengimas ir diegimas; mokymo priemonių rengimas ir įsigijimas, ypatinguosius žmonių poreikius atitinkančios metodinės bazės plėtojimas; dėstytojų parengimas specialius žmonių poreikius atitinkančios metodikos taikymui studijų procese; sąsajų tarp studijų pakopų ir aukštųjų mokyklų tipų („tiltų tarp kolegijų ir universitetų“) kūrimas, ir pan.
3.	Galimi pareiškėjai	Aukštosios mokyklos
4.	Galimi partneriai	Aukštosios mokyklos
5.	Tiesioginės tikslinės grupės	Studentai, dėstytojai (socialiai pažeidžiamų grupių nariai)
6.	Projektų atrankos būdas	Konkursas
7.	Projektų trukmė	Iki 36 mėn.
8.	Paramos vertė, Lt	Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 300.000 Lt ir ne didesnė nei 3.000.000 Lt
9.	Projekto išlaidų finansavimo šaltiniai	Projektas iš dalies finansuojamas Europos socialinio fondo, Pareiškėjo ir (arba) partnerių lėšomis.
10.	Paramos intensyvumas, %	Iki 100 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos, jei pareiškėjas yra valstybinė aukštoji mokykla, viešojo administravimo institucijos, kitos valstybinės ir savivaldybių institucijos, organizacijos ir įstaigos; ne mažiau kaip 5 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos turi sudaryti pareiškėjo ir (arba) jo partnerio (-ių) įnašas pinigais; Ne daugiau kaip 85 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos, jei pareiškėjas yra nevalstybinė institucija ar įstaiga; ne mažiau kaip 15 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos turi sudaryti pareiškėjo ir (arba) jo partnerio (-ių) įnašas pinigais.
11.	Projekto įgyvendinimo vieta	Lietuvos Respublika
12.	Projektų atitikties kriterijai	Projektas turi atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas
13.	Projektų prioritetiniai atrankos kriterijai	Prioritetas teikiamas projektams, kurie užtikrina: geresnį socialiai pažeidžiamų grupių prieinamumą įgyti aukštąjį išsilavinimą; bendradarbiavimą su socialiniais partneriais
14.	Europos socialinio fondo ir nacionalinės projektų lėšos numatomos skirti veiklų grupei	31,09 mln. Lt (VP 1.2 prioritetas)

Eil. Nr.	2.2.2 veiklų grupė. Neformaliu būdu įgytų žinių ir gebėjimų formalizavimo sistemos parengimas ir įgyvendinimas
1.	Veiklų grupės pagrindimas	Ši veiklų grupė siekia sudaryti geresnes sąlygas suaugusiesiems patirtiniam mokymuisi įvertinti ir pripažinti, mokantis savaiminiu bei neformaliuoju būdu ir siekiant formalizuoti kompetencija priskirtinus Europos kvalifikacijų sąrangos 5-8 lygmenis. Tai stiprins ryšius tarp aukštųjų mokyklų ir profesinių asociacijų.
2.	Remiamos veiklos	Testavimo sistemos sukūrimas ir išbandymas; kompetencijų vertinimo centrų aukštosiose mokyklose kūrimas; administracijos darbuotojų mokymai taikyti testavimo sistemas ir pan.
3.	Galimi pareiškėjai	Aukštosios mokyklos, asociacijos
4.	Galimi partneriai	Mokslo ir studijų institucijos, mokslo ir studijų ekspertinės (Studijų kokybės vertinimo centras, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras) institucijos; asociacijos; valstybės įstaigos; viešosios įstaigos.
5.	Tiesioginės tikslinės grupės	Asmenys įgiję žinių ir gebėjimų neformaliuoju arba savišvietos būdu
6.	Projektų atrankos būdas	Konkursas
7.	Projektų trukmė	Iki 36 mėn.
8.	Paramos vertė, Lt	Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 300.000 Lt ir ne didesnė nei 3.000.000 Lt
9.	Projekto išlaidų finansavimo šaltiniai	Projektas iš dalies finansuojamas Europos socialinio fondo, Pareiškėjo ir (arba) partnerių lėšomis.
10.	Paramos intensyvumas, %	Iki 100 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos, jei pareiškėjas yra valstybinė aukštoji mokykla, viešojo administravimo institucijos, kitos valstybinės ir savivaldybių institucijos, organizacijos ir įstaigos; Ne daugiau kaip 85 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos, jei pareiškėjas yra nevalstybinė institucija ar įstaiga (t. y. kurios steigėjas nėra Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Švietimo ir mokslo ministerija, kitos ministerijos, Vyriausybės įstaigos, įstaigos prie ministerijų, apskrities viršininkas, savivaldybės taryba); ne mažiau kaip 15 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos turi sudaryti pareiškėjo ir (arba) jo partnerio (-ių) įnašas pinigais.
11.	Projekto įgyvendinimo vieta	Lietuvos Respublika
12.	Projektų atitikties kriterijai	Projektas turi atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas.
13.	Projektų prioritetiniai atrankos kriterijai	Prioritetas teikiamas projektams, kurie: skatina mokslo ir studijų tarpinstitucinę partnerystę; skatina aukštųjų mokyklų ir profesinių asociacijų bendradarbiavimą; užtikrina projekto tęstinumą.
14.	Europos socialinio fondo ir nacionalinės projektų lėšos numatomos skirti veiklų grupei	6,00 mln. Lt (VP 1.2 prioritetas)

Eil. Nr.	3.1.1 veiklų grupė. Valstybinių aukštųjų mokyklų ir jų padalinių struktūros optimizavimas
1.	Veiklų grupės pagrindimas	Šia veiklų grupe siekiama padidinti valstybinių aukštųjų mokyklų veiklos efektyvumą ir teikiamų paslaugų kokybę. Šios investicijos padės užtikrinti sklandų valstybinių aukštųjų mokyklų jungimąsi, optimalių šiuolaikiškai mokymo įstaigai vidaus pertvarkos sprendimų paiešką ir diegimą, kurie įstaigoms sumažins fiksuotus kaštus, optimaliau panaudos infrastruktūrą ir išnaudos masto ekonomiją.
2.	Remiamos veiklos	Valstybinių aukštųjų mokyklų patalpų įrengimas arba atnaujinimas, reorganizavus aukštąsias mokyklas arba reorganizavus ar sujungus aukštųjų mokyklų padalinius ir pan. Parama neskiriama bendrabučių atnaujinimui ir statybai. Sporto salių ir aikštynų, baseinų, valgyklų, aktų ir konferencijų salių atnaujinimui ir statybai parama skiriama, jeigu jos būtinos studijų programų įgyvendinimui.
3.	Galimi pareiškėjai	Valstybinės aukštosios mokyklos
4.	Galimi partneriai	Aukštosios mokyklos
5.	Tiesioginės tikslinės grupės	Studentai, dėstytojai
6.	Projektų atrankos būdas	Konkursas
7.	Projektų trukmė	Iki 36 mėn.
8.	Paramos vertė, Lt	Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 1.000.000 Lt ir ne didesnė nei 10.000.000 Lt
9.	Projektų išlaidų finansavimo šaltiniai	Projektą finansuoja Europos regioninės plėtros fondas, Pareiškėjas ir (arba) Partneriai.
10.	Paramos intensyvumas, %	Iki 100 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos, jei pareiškėjas yra valstybinė aukštoji mokykla, viešojo administravimo institucijos, kitos valstybinės ir savivaldybių institucijos, organizacijos ir įstaigos.
11.	Projektų įgyvendinimo vieta	Lietuvos Respublika
12.	Projektų atitikties kriterijai	Projektas turi atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas.
13.	Projektų prioritetiniai atrankos kriterijai	Prioritetas teikiamas projektams: kuriuos teikia bent 2 aukštosios mokyklos; jei pertvarkomas padalinys yra kitame mieste nei pati aukštoji mokykla; jei mažiausias pertvarkomas struktūrinis padalinys yra fakultetas.
14.	Europos regioninės plėtros fondo ir nacionalinės projektų lėšos numatomos skirti veiklų grupei	17,50 mln. Lt (VP 3.2 prioritetas)

Eil. Nr.	3.1.2 (a) veiklų grupė. Bendro naudojimo objektų studijoms kūrimas Projektų tipas – Studijų sistemos infrastruktūros efektyvumo didinimas
1.	Veiklų grupės pagrindimas	Šia veiklų grupe siekiama padidinti aukštųjų mokyklų teikiamų paslaugų kokybę, užtikrinant racionalų biudžetinių lėšų naudojimą, efektyvų turimos patalpų ir įrangos bazės administravimą. Tokiu būdu aukštosios mokyklos bus paskatintos orientuotis į teikiamų paslaugų kokybę.
2.	Remiamos veiklos	Dviejų ar daugiau aukštųjų mokyklų bendro naudojimo studijoms skirtos infrastruktūros (auditorijų, mokymo laboratorijų,), kitos mokymo bazės (bibliotekų) kūrimas; įrangos (mokomosios programinės, elektroninių imitacinių priemonių ir pan.) įsigijimas; viename mieste esančių universitetų bendro naudojimo sporto centro kūrimas, ir pan. Parama neskiriama bendrabučių atnaujinimui ir statybai. Sporto salių ir aikštynų, baseinų, valgyklų, aktų ir konferencijų salių atnaujinimui ir statybai parama skiriama, jeigu jos būtinos studijų programų įgyvendinimui.
3.	Galimi pareiškėjai	Universitetai
4.	Galimi partneriai	Universitetai
5.	Tiesioginės tikslinės grupės	Studentai, dėstytojai
6.	Projektų atrankos būdas	Konkursas
7.	Projektų trukmė	Iki 36 mėn.
8.	Paramos vertė, Lt	Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 300.000 Lt ir ne didesnė nei 5.000.000 Lt
9.	Projektų išlaidų finansavimo šaltiniai	Projektą finansuoja Europos regioninės plėtros fondas, Pareiškėjas ir (arba) Partneriai.
10.	Paramos intensyvumas, %	Iki 100 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos, jei pareiškėjas yra valstybinė aukštoji mokykla, viešojo administravimo institucijos, kitos valstybinės ir savivaldybių institucijos, organizacijos ir įstaigos;
11.	Projektų įgyvendinimo vieta	Lietuvos Respublika
12.	Projektų atitikties kriterijai	Projektas turi atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas;
13.	Projektų prioritetiniai atrankos kriterijai	Prioritetas teikiamas projektams, kurie: skatina tarpinstitucinę partnerystę.
14.	Europos regioninės plėtros fondo ir nacionalinės projektų lėšos numatomos skirti veiklų grupės projektų tipui	25,00 mln. Lt (VP 3.2 prioritetas)

Eil. Nr.	3.1.2 (b) veiklų grupė. Bendro naudojimo objektų studijoms kūrimas Projektų tipas – Studijų sistemos infrastruktūros efektyvumo didinimas
1.	Veiklų grupės pagrindimas	Šia veiklų grupe siekiama padidinti aukštųjų mokyklų teikiamų paslaugų kokybę, užtikrinant racionalų biudžetinių lėšų naudojimą, efektyvų turimos patalpų ir įrangos bazės administravimą. Tokiu būdu aukštosios mokyklos bus paskatintos orientuotis į teikiamų paslaugų kokybę.
2.	Remiamos veiklos	Dviejų ar daugiau aukštųjų mokyklų bendro naudojimo studijoms skirtos infrastruktūros (auditorijų, mokymo laboratorijų), kitos mokymo bazės (bibliotekų) kūrimas, įrangos (mokomosios programinės, elektroninių imitacinių priemonių ir kt.) įsigijimas; viename mieste esančių kolegijų bendro naudojimo sporto centro kūrimas ir pan. Parama neskiriama bendrabučių atnaujinimui ir statybai. Sporto salių ir aikštynų, baseinų, valgyklų, aktų ir konferencijų salių atnaujinimui ir statybai parama skiriama, jeigu jos būtinos studijų programų įgyvendinimui.
3.	Galimi pareiškėjai	Kolegijos
4.	Galimi partneriai	Kolegijos
5.	Tiesioginės tikslinės grupės	Studentai, dėstytojai
6.	Projektų atrankos būdas	Konkursas
7.	Projektų trukmė	Iki 36 mėn.
8.	Paramos vertė, Lt	Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 300.000 Lt ir ne didesnė nei 8.000.000 Lt
9.	Projektų išlaidų finansavimo šaltiniai	Projektą finansuoja Europos regioninės plėtros fondas, Pareiškėjas ir (arba) Partneriai.
10.	Paramos intensyvumas, %	Iki 100 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos
11.	Projektų įgyvendinimo vieta	Lietuvos Respublika
12.	Projektų atitikties kriterijai	Projektas turi atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas;
13.	Projektų prioritetiniai atrankos kriterijai	Prioritetas teikiamas projektams, kuris: skatina tarpinstitucinę partnerystę.
14.	Europos regioninės plėtros fondo ir nacionalinės projektų lėšos numatomos skirti veiklų grupės projektų tipui	22,00 mln. Lt (VP 3.2 prioritetas)

Eil. Nr.	3.2.1 veiklų grupė. Aukštųjų mokyklų vidaus valdymo sąrangos tobulinimas
1.	Veiklų grupės pagrindimas	Šia veiklų grupe siekiama tobulinti aukštųjų mokyklų valdymą, skiriant dėmesio veiklos planavimo, vykdymo, administravimo, kontrolės, atskaitomybės gerinimo sritims.
2.	Remiamos veiklos	Inovatyvių vadybos metodų kūrimas ir diegimas; administracinio personalo vadybinių kompetencijų kėlimo programų parengimas ir įgyvendinimas; aukštųjų mokyklų tarybų narių mokymai, aukštųjų mokyklų tarybų narių kompetencijos tobulinimo programų kūrimas ir įgyvendinimas; vidinių vadybos sistemų ekspertinis vertinimas ir pan.
3.	Galimi pareiškėjai	Aukštosios mokyklos
4.	Galimi partneriai	Mokslo ir studijų institucijos; mokslo ir studijų ekspertinės (Studijų kokybės vertinimo centras, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras) institucijos; viešojo administravimo institucijos; valstybės įstaigos; asociacijos
5.	Tiesioginės tikslinės grupės	Dėstytojai, studentai, kiti studijuojantys, kiti aukštųjų mokyklų darbuotojai
6.	Projektų atrankos būdas	Konkursas
7.	Projektų trukmė	Iki 36 mėn. (iki 24 mėn., jei sutartys pasirašomos 2008 m.)
8.	Paramos vertė, Lt	Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 300.000 Lt ir ne didesnė nei 2.000.000 Lt
9.	Projektų išlaidų finansavimo šaltiniai	Projektas iš dalies finansuojamas Europos socialinio fondo, Pareiškėjo ir (arba) partnerių lėšomis.
10.	Paramos intensyvumas, %	Iki 100 %, jei pareiškėjas yra valstybinė aukštoji mokykla, viešojo administravimo institucijos, kitos valstybinės ir savivaldybių institucijos, organizacijos ir įstaigos. Ne daugiau kaip 85 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos, jei pareiškėjas yra nevalstybinė institucija ar); ne mažiau kaip 15 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos turi sudaryti pareiškėjo ir (arba) jo partnerio (-ių) įnašas pinigais.
11.	Projektų įgyvendinimo vieta	Lietuvos Respublika
12.	Projektų atitikties kriterijai	Projektas turi atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas
13.	Projektų prioritetiniai atrankos kriterijai	Prioritetas teikiamas projektams, kurie: užtikrina mokslo ir studijų institucijų tarpinstitucinę partnerystę; remiasi aukštojo mokslo reformas atlikusių Europos šalių aukštųjų mokyklų valdymo patirtimi; skatina mokslo ir studijų institucijų ir ūkio sektorių bendradarbiavimą.
14.	Europos socialinio fondo ir nacionalinės projektų lėšos numatomos skirti veiklų grupei	23,94 mln. Lt (VP 1.2 prioritetas)

Eil. Nr.	3.3.1 veiklų grupė. Išorinio vertinimo sistemos stiprinimas
1.	Veiklų grupės pagrindimas	Šia veiklų grupe siekiama toliau stiprinti kokybę vertinančių ir metodinę paramą teikiančių institucijų ekspertinius gebėjimus. Tokiu būdu bus prisidėta prie mokslo ir studijų sistemos veiklos kokybės ir efektyvumo užtikrinimo pagal Europos aukštojo mokslo erdvės (EAME) kūrimo nuostatas.
2.	Remiamos veiklos	Vertinimo metodikų rengimas ir tobulinimas; išorinio vertinimo ekspertų kvalifikacijos tobulinimo programų rengimas ir įgyvendinimas; išorinio kokybės vertinimo procesų tobulinimas, kokybės vertinimo agentūroje diegiant vidinę kokybės užtikrinimo sistemą; išorinio vertinimo organizatorių kompetencijos kėlimas; mokslo ir studijų institucijų išorinis kokybės auditas; ekspertinės vertinimo institucijos išorinis vertinimas; mokslo ir studijų institucijų veiklos ir užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo duomenų bazių plėtojimas ir pan.
3.	Galimi pareiškėjai	Studijų kokybės vertinimo centras
4.	Galimi partneriai	Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, Švietimo mainų paramos fondas, mokslo ir studijų institucijos, jei projektas tiesiogiai atitinka Lietuvos Respublikos strateginių dokumentų įgyvendinamų programų arba kitų teisės aktų nuostatas.
5.	Tiesioginės tikslinės grupės	Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ekspertinių institucijų ekspertai, bei vertintojai, studentai, dėstytojai.
6.	Projektų atrankos būdas	Planavimas
7.	Projektų trukmė	Iki 36 mėn. (iki 24 mėn., jei sutartys pasirašomos 2008 m.)
8.	Paramos vertė, Lt	Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 500.000 Lt ir ne didesnė nei 5.000.000 Lt
9.	Projektų išlaidų finansavimo šaltiniai	Projektas iš dalies finansuojamas Europos socialinio fondo, Pareiškėjo ir (arba) partnerių lėšomis.
10.	Paramos intensyvumas, %	Iki 100 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos
11.	Projektų įgyvendinimo vieta	Lietuvos Respublika
12.	Projektų atitikties kriterijai	Projektas turi tiesiogiai atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas;
13.	Prioritetiniai projektų atrankos kriterijai	Netaikoma
14.	Europos socialinio fondo ir nacionalinės projektų lėšos numatomos skirti veiklų grupei	15,00 mln. Lt (VP 1.2 prioritetas)

Eil. Nr.	3.3.2 veiklų grupė. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės sistemos tobulinimas bei priėmimo sistemos tobulinimas ir įdiegimas
1.	Veiklų grupės pagrindimas	Šia veiklų grupe siekiama tobulinti nacionalinę mokslo ir studijų sistemos stebėsenos ir analizės sistemą, kuri leistų operatyviai reaguoti formuojant nacionalinę mokslo ir studijų politiką, o taip pat patobulinti ir priėmimo sistemą, kad ji tenkintų stojančiųjų bei šalies ūkio poreikius ir tinkamai vykdytų atranką aukštosioms mokykloms, užtikrintų sistemos veiklų skaidrumą. Šioje veiklų grupėje planuojama, kad bus tobulinama stebėsenos sistema, studijų, mokslo ir technologijų politikos tyrimų, prognozių ir ateities įžvalgų metodikų rengimas, tobulinimas bei šių veiklų praktinis įgyvendinimas. Planuojama remti šią sistemą valdančio, ja besinaudojančio administracinio personalo bei srities ekspertų rengimą ir kvalifikacijos tobulinimą. Šioje veiklų grupėje taip pat planuojama remti projektus, kurie tobulintų bendrojo priėmimo sistemą, kuri būtų pritaikyta bendrojo lavinimo ir aukštųjų mokyklų absolventų, ir darbdavių poreikiams, kad į studijų programas būtų priimami motyvuoti ir pasirengę asmenys, o aukštosios mokyklos galėtų užtikrinti deramą studijų kokybę. Sukurta sistema leis pritaikyti kitų šalių patirtį ir gauti išsamius ir pagrįstus duomenis, kurie reikalingi didinant mokslo ir studijų politikos efektyvumą.
2.	Remiamos veiklos	Mokslo ir studijų politikos tyrimai, stebėsenos ir analizės, ateities prognozių ir įžvalgų metodikų sukūrimas, diegimas ir praktinis veiklų įgyvendinimas. Šių sričių specialistų rengimas, ekspertų kvalifikacijos tobulinimas ir mokymų organizavimas ir pan. Priėmimo sistemos nuostatų, atsižvelgiant į asmens individualius gebėjimus ir polinkius ir suteikiant priemones jam prognozuoti savo galimybes (karjerą), tobulinimas; priėmimo sistemos naudojamos techninės ir programinės įrangos tobulinimas ir susiejimas su aukštojo mokslo stebėsenos sistema; priėmimo sistemos dalyvių mokymų organizavimo sistemos bei priėmimo kontrolės sistemos sukūrimas.
3.	Galimi pareiškėjai	Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO)
4.	Galimi partneriai	Mokslo ir studijų institucijos, Studijų kokybės vertinimo centras; viešojo administravimo institucijos; valstybės įstaigos, asociacijos.
5.	Tiesioginės tikslinės grupės	Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ekspertinių institucijų ekspertai, bei vertintojai; Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos nariai.
6.	Projektų atrankos būdas	Planavimas
7.	Projektų trukmė	Iki 36 mėn. (iki 24 mėn., jei sutartys pasirašomos 2008 m.)
8.	Paramos vertė, Lt	Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 300.000 Lt ir ne didesnė nei 3.000.000 Lt
9.	Projektų išlaidų finansavimo šaltiniai	Projektas iš dalies finansuojamas Europos socialinio fondo, Pareiškėjo ir (arba) partnerių lėšomis.
10.	Paramos intensyvumas, %	Iki 100 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos
11.	Projektų įgyvendinimo vieta	Lietuvos Respublika
12.	Projektų atitikties kriterijai	Projektas turi tiesiogiai atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas;
13.	Projektų prioritetiniai atrankos kriterijai	Netaikoma
14.	Europos socialinio fondo ir nacionalinės projektų lėšos numatomos skirti veiklų grupei	6,00 mln. Lt (VP 1.2 prioritetas)

Eil. Nr.	3.4.1 veiklų grupė. Studentų praktinių įgūdžių, verslumo stiprinimas
1.	Veiklų grupės pagrindimas	Siekiama sudaryti sąlygas aukštųjų mokyklų studentams atlikti profesinės veiklos praktiką Lietuvos privataus ir visuomeninio ūkio subjektų įmonėse, įstaigose ir organizacijose, ugdyti verslumą ir skatinti aukštųjų mokyklų partnerystę su įvairiais socialiniais partneriais. Dalyvaudami praktikose studentai įgis praktinių įgūdžių realioje socialinėje aplinkoje ir bus parengti konkrečiai praktinei veiklai. Praktiką organizuojančios įmonės bus supažindintos su naująja specialistų karta, jų teorinėmis žiniomis ir praktinėmis galimybėmis.
2.	Remiamos veiklos	I ir II pakopos studentų praktika ir stažuotė įmonėse, įstaigose ir organizacijose, praktikų vietų informacinės sistemos, vadovavimas praktikai.
3.	Galimi pareiškėjai	Asociacijos
4.	Galimi partneriai	Mokslo ir studijų institucijos, viešojo administravimo institucijos; valstybės įstaigos; asociacijos
5.	Tiesioginės tikslinės grupės	I ir II pakopos studijų studentai
6.	Projektų atrankos būdas	Konkursas
7.	Projektų trukmė	Iki 36 mėn. (iki 24 mėn., jei sutartys pasirašomos 2008 m.)
8.	Paramos vertė, Lt	Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 1.000.000 Lt ir ne didesnė nei 5.000.000 Lt
9.	Projektų išlaidų finansavimo šaltiniai	Projektas iš dalies finansuojamas Europos socialinio fondo, Pareiškėjo ir (arba) partnerių lėšomis.
10.	Paramos intensyvumas, %	Iki 95 %
11.	Projektų įgyvendinimo vieta	Lietuvos Respublika
12.	Projektų atitikties kriterijai	Projektas turi atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas
13.	Projektų prioritetiniai atrankos kriterijai	Bus remiami projektai, kurie: paremti aukštųjų mokyklų ir verslo bei profesinių asociacijų partneryste; prisideda prie verslumo ugdymo.
14.	Europos socialinio fondo ir nacionalinės projektų lėšos, numatomos skirti veiklų grupei	38,61 mln. Lt (VP 1.2 prioritetas)

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. ISAK-2276, 2008-07-25, Žin., 2008, Nr. 89-3565 (2008-08-05), i. k. 1082070ISAKSAK-2276

Nacionalinės studijų programos

3 priedas

NACIONALINĖ STUDIJŲ PROGRAMOS PRINCIPINĖ VALDYMO IR ĮGYVENDINIMO SCHEMA

_________________

Nacionalinės studijų programos

4 priedas

BENDRIEJI PROGRAMOS POVEIKIO RODIKLIAI

Tipas	Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija	Situacija 2016 metais
Efektas	Teigiamai studentų darbo gebėjimus vertinančių darbdavių dalis	62,8 %	75,0 %
	Įsidarbinusių pagal specialybę dalis	~ 80 %	87,0 %

______________

Nacionalinės studijų programos

5 priedas

PROGRAMOS PRODUKTO IR REZULTATŲ RODIKLIAI

Žymėjimas lentelėje:

* – Vidutiniškai po 4 semestrus arba 6400 akademinių valandų kiekvienas.

** – Vidutiniškai po 80 akademinių valandų kiekvienas.

PROGRAMOS TIKSLAS	Veiklų grupė	Rodiklio tipas	Rodiklio pavadinimas	VP lygio, Nac. lygio	Kiekybinė išraiška pradžioje (metai)	Numatoma pasiekti kiekybinė išraiška		Duomenų šaltinis	PROGRAMOS TIKSLO SUMINIAI RODIKLIAI
1. Studijų kokybės gerinimas	1.1.1. Darbo rinkos ir šalies ūkio poreikius atitinkančių studijų programų atnaujinimas, naujų rengimas ir įgyvendinimas	Rezultatų	Dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (%)	VP	–	95		Ataskaitos	Rezultatų: Dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (%) – 95 Studentų, kurie sėkmingai baigė formaliojo švietimo programas ir įgijo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis (%) – 95 Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (%) – 95 Aukštųjų mokyklų, kurios diegia kokybės vadybos sistemas, skaičius ir dalis nuo visų aukštųjų mokyklų – 40 (75) Produkto: Studentų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius* – 320 Dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius – 1218** Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius – 750**
		Rezultatų	Dėstytojų, mokytojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją dalis (%)	VP	–	95		Ataskaitos
		Produkto	Dėstytojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius	VP	–	600		Ataskaitos
		Produkto	Dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius **	VP	–	1150		Ataskaitos
		Produkto	Mokytojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius	VP	–	1400		Ataskaitos
		Produkto	Naujų studijų programų skaičius	NAC	–	20		Ataskaitos
		Produkto	Atnaujintų studijų programų skaičius	NAC	–	40		Ataskaitos
	1.1.2. Studijų programų atnaujinimas, naujų rengimas ir įgyvendinimas šalies ūkio ir visuomenės poreikiams	Rezultato	Studentų, kurie sėkmingai baigė formaliojo švietimo programas ir įgijo valstybės	VP	–	95		Ataskaitos
			pripažįstamą kvalifikaciją, dalis (%)		–
		Rezultato	Dėstytojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją dalis (%)	VP	–	95		Ataskaitos
		Rezultato	Dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (%)	VP	–	95		Ataskaitos
		Produkto	Studentų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius	VP	–	230		Ataskaitos
		Produkto	Dėstytojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius	VP	–	50		Ataskaitos
		Produkto	Dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius	VP	–	50		Ataskaitos
	1.1.3. Studijų programų įgyvendinimas žinioms imliuose sektoriuose	Rezultatų	Studentų, kurie sėkmingai baigė formaliojo švietimo programas ir įgijo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis (%)	VP	–	95		Ataskaitos
		Rezultato	Dėstytojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją dalis (%)	VP	–	95		Ataskaitos
		Produkto	Studentų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius*	VP	–	1000		Ataskaitos
		Produkto	Dėstytojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius	VP	–	100		Ataskaitos
		Produkto	Remiamų programų skaičius	NAC	–	16		Ataskaitos
	1.1.4. Skirtingų pakopų studijas reglamentuojančių aprašų rengimas ir atnaujinimas atsižvelgiant į naujus kokybinius reikalavimus ir aukštųjų mokyklų misiją	Rezultatų	Dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (%)	VP	–	95		Ataskaitos
		Produkto	Dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius**	VP	–	170		Ataskaitos
		Produkto	Atnaujintų studijų krypčių reglamentų skaičius	NAC	–	54		Ataskaitos
		Produkto	Parengtų studijų krypčių reglamentų projektų skaičius	NAC	15 (2007)	30		Ataskaitos
	1.2.1. Dėstytojų pedagoginė s ir dalykinės kompetencijos tobulinimo priemonių sukūrimas ir įgyvendinimas	Rezultatų	Dėstytojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis (%)	VP	–	95		Ataskaitos
		Rezultatų	Dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (%)	VP	–	95		Ataskaitos
		Rezultatų	Mokytojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją dalis (%)	VP	–	95		Ataskaitos
		Rezultatų	Doktorantų ir meno aspirantų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (%)	VP	–	95		Ataskaitos
		Produkto	Dėstytojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius	VP	–	70		Ataskaitos
		Produkto	Dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius**	VP	–	1300		Ataskaitos
		Produkto	Mokytojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius	VP	–	2300		Ataskaitos
		Produkto	Doktorantų ir meno aspirantų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius**	NAC	–	200		Ataskaitos
	1.3.1. Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas	Rezultatų	Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos)	VP	–	Universitetai – 4400; Kolegijos – 1300		Ataskaitos
		Produkto	Projektų skaičius	VP	–	Universitetai – 44; Kolegijos – 20		Ataskaitos
		Produkto	Universitetų, pagerinusių studijų infrastruktūrą, skaičius	NAC	–	19		Ataskaitos
		Produkto	Kolegijų, pagerinusių infrastruktūrą, skaičius	NAC	–	20		Ataskaitos
	1.4.1. Vidinių kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimas ir tobulinimas	Rezultatų	Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (%)	VP	–	90		Ataskaitos
		Rezultatų	Dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (%)	NAC	–	90		Ataskaitos
		Produkto	Dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius**	NAC	–	830		Ataskaitos
		Produkto	Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius**	VP	–	150		Ataskaitos
		Produkto	Aukštųjų mokyklų, kurios diegia kokybės vadybos sistemas, skaičius ir dalis nuo visų aukštųjų mokyklų (ISCED 5-6 lygis)	VP	–	45		Ataskaitos
		Produkto	Įdiegtų kokybės valdymo sistemų skaičius	NAC	–	30		Ataskaitos
2. Studijų tarptautiškumo didinimas ir prieinamumo užtikrinimas	2.1.1. Nacionalinės aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo programos įgyvendinimas	Rezultatų	Dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (%)	VP	–	95		Ataskaitos	Rezultatų: Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (%) – 95 Moksleivių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (%) – 95 Produktų: Dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius – 1038** Užsienio šalių studentų, gavusių paramą studijuoti Lietuvoje skaičius – 145; Lietuvos dėstytojų, kurie gavo paramą stažuotis užsienyje, skaičius – 130 Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius** – 240
		Rezultatų	Dėstytojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją dalis (%)	VP	–	95		Ataskaitos
		Produkto	Dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius**	VP	–	480		Ataskaitos
		Produkto	Dėstytojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius	VP	–	180	Ataskaitos
		Produkto	Užsienio šalių studentų, gavusių paramą studijuoti Lietuvoje, skaičius	NAC	–	145	Ataskaitos
		Produkto	Lietuvos dėstytojų, kurie gavo paramą stažuotis užsienyje, skaičius	NAC	–	130	Ataskaitos
		Produkto	Parengtų ir įgyvendintų aukštojo mokslo studijų institucijų pristatymo užsienyje programų skaičius	NAC	–	18	Ataskaitos
	2.1.2. Studijų programų tarptautiškumo didinimas	Rezultatų	Dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (%)	VP	–	95	Ataskaitos
		Produkto	Dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius**	VP	–	650	Ataskaitos
		Produkto	Teigiamai įvertintų programų skaičius	NAC	–	30	Ataskaitos
		Produkto	Parengtų jungtinių, tarptautinių studijų programų, programų užsienio kalba skaičius	NAC	–	34	Ataskaitos
		Produkto	Parengtų dėstomųjų dalykų skaičius	NAC	–	30	Ataskaitos
	2.2.1. Įvairius žmonių poreikius atitinkančių studijų organizavimo būdų diegimas	Rezultatų	Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (%)	VP	–	95	Ataskaitos
		Rezultatų	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis (%)	VP	–	80		Ataskaitos
		Rezultatų	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (%)	VP	–	90		Ataskaitos
		Rezultatų	Studentų, studijavusių pagal naujus studijų būdus ir metodus, skaičius, iš jų studijavusių socialiai pažeidžiamų studentų skaičius	NAC	–	360 (30)		Ataskaitos
		Produkto	Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius**	VP	–	450		Ataskaitos
		Produkto	Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius	VP	–	200		Ataskaitos
		Produkto	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius	VP	–	2000		Ataskaitos
		Produkto	Švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius	VP	–	1880		Ataskaitos
		Produkto	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius	VP	–	2000		Ataskaitos
		Produkto	Įdiegtų naujų metodų studijų procese skaičius	NAC	–	30		Ataskaitos
	2.2.2. Neformaliu būdu įgytų žinių ir gebėjimų formalizavimo sistemos parengimas ir įgyvendinimas	Rezultatų	Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (%)	VP	–	95		Ataskaitos
		Rezultatų	Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis (%)	VP	–	95		Ataskaitos
		Rezultatų	Asmenų, kurie siekė gauti neformaliu būdu įgytos kvalifikacijos pripažinimą, skaičius per metus	NAC	–	95		Ataskaitos
		Produkto	Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius**	VP	–	150		Ataskaitos
		Produkto	Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius**	VP	–	50		Ataskaitos
		Produkto	Sukurtų neformaliu būdu įgytų žinių testavimo sistemų skaičius	NAC	–	15		Ataskaitos
3. Studijų sistemos efektyvumo didinimas	3.1.1. Valstybinių aukštųjų mokyklų ir jų padalinių struktūros optimizavimas	Rezultatų	Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos)	VP	–	Universitetų – 1300; kolegijų – 700		Ataskaitos	Rezultatų: Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos) – 16000 Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (%) – 95 Studentų, kurie sėkmingai baigė formaliojo ir neformaliojo švietimo programas bei gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus ir/arba įgijo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis (%) – 95 Produktų: (Infrastruktūros) projektų skaičius – 23 Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius – 570** Studentų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius – 1950*
		Produkto	Projektų skaičius	VP	–	Universitetų – 2; kolegijų – 3		Ataskaitos
		Produkto	Jungimosi iniciatyvų skaičius	NAC	–	5		Ataskaitos
	3.1.2. Bendro naudojimo objektų studijoms kūrimas	Rezultatų	Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos)	VP	–	Universitetų – 500; kolegijų – 500	Ataskaitos
		Produkto	Projektų skaičius	VP	–	Universitetų – 5; kolegijų – 5.	Ataskaitos
		Produkto	Sukurtų bendrojo naudojimo objektų skaičius	NAC	–	Universitetų – 5; kolegijų – 5.	Ataskaitos
	3.2.1. Aukštųjų mokyklų vidaus valdymo sąrangos tobulinimas	Rezultatų	Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (%)	VP	–	95	Ataskaitos
		Rezultatų	Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis (%)	VP	–	95	Ataskaitos
		Produkto	Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius**	VP	–	4650	Ataskaitos
		Produkto	Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius	VP	–	600	Ataskaitos
		Produkto	Aukštųjų mokyklų kuriose įdiegtos arba patobulintos vadybos sistemos, skaičius	NAC	–	20	Ataskaitos
	3.3.1. Išorinio vertinimo sistemos stiprinimas	Rezultatų	Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (%)	VP	–	95	Ataskaitos
		Produkto	Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius**	VP	–	80	Ataskaitos
		Produkto	Išorinį įvertinimą gavusių mokslo ir studijų institucijų skaičius	NAC	–	15	Ataskaitos
		Produkto	Parengtų ekspertų skaičius	NAC	–	50	Ataskaitos
	3.3.2. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės sistemos tobulinimas bei priėmimo sistemos tobulinimas ir įdiegimas	Rezultatų	Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (%)	VP	–	95	Ataskaitos
		Produkto	Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius**	VP	–	50	Ataskaitos
		Rezultatų	Periodiškai renkamų ir analizuojamų rodiklių dalis (%)	NAC	–	100	Ataskaitos
		Produkto	Sukurtų nacionalinių studijų, mokslo ir technologijų prognozavimo ir ateities įžvalgų sistemų skaičius	NAC	–	1	Ataskaitos
	3.4.1. Studentų praktinių įgūdžių, verslumo stiprinimas	Rezultatų	Studentų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis (%)	VP	–	95	Ataskaitos
		Produkto	Studentų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius*	VP	–	1900	Ataskaitos
		Produkto	Studentų, kurie atliko praktiką, skaičius	NAC	–	2500	Ataskaitos

______________

Nacionalinės studijų programos

6 priedas

PROGRAMOS TIKSLŲ FINANSAVIMO ŠALTINIAI

Programos tikslas	VP prioritetas, iš kurio finansuojamas tikslas			Iš viso, mln. Lt
	1.2	1.3	3.2
1. Studijų kokybės gerinimas	179,33	37,26	243,94	460,53
2. Studijų tarptautiškumo didinimas ir prieinamumo užtikrinimas	155,46			155,46
3. Studijų sistemos efektyvumo didinimas	83,55		64,50	148,05
Iš viso, mln. Lt^1	418,34	37,26	308,44	764,04

______________

Nacionalinės studijų programos

7 priedas

PROGRAMOS VEIKLŲ GRUPIŲ FINANSAVIMO PROPORCIJOS

Programos veiklų grupė	Veiksmų programų prioritetas, iš kurio finansuojama veiklų grupė	Numatoma lėšų dalis Programos tikslui, %	Numatoma lėšų dalis Programos uždaviniui, %	Numatoma lėšų dalis Programos veiklų grupei, %
1.1.1. Darbo rinkos ir šalies ūkio poreikius atitinkančių studijų programų atnaujinimas, naujų rengimas ir įgyvendinimas	1.2	60,29	12,17	5,19
1.1.2. Studijų programų atnaujinimas, naujų rengimas ir įgyvendinimas šalies ūkio ir visuomenės poreikiams	1.2			1,05
1.1.3. Studijų programų įgyvendinimas žinioms imliuose sektoriuose	1.3			4,88
1.1.4. Skirtingų pakopų studijas reglamentuojančių aprašų rengimas ir atnaujinimas atsižvelgiant į naujus kokybinius reikalavimus ir aukštųjų mokyklų misiją	1.2			1,05
1.2.1. Dėstytojų pedagoginės ir dalykinės kompetencijos tobulinimo priemonių sukūrimas ir įgyvendinimas	1.2		7,03	7,03
1.3.1. Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas	3.2		31,93	31,93
1.4.1. Vidinių kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimas ir tobulinimas	1.2		9,16	9,16
2.1.1. Nacionalinės aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo programos įgyvendinimas	1.2	20,34	15,49	8,60
2.1.2. Studijų programų tarptautiškumo didinimas	1.2			6,89
2.2.1. Įvairius žmonių poreikius atitinkančių studijų organizavimo būdų diegimas	1.2		4,85	4,07
2.2.2. Neformaliu būdu įgytų žinių ir gebėjimų formalizavimo sistemos parengimas ir įgyvendinimas	1.2			0,78
3.1.1. Valstybinių aukštųjų mokyklų ir jų padalinių struktūros optimizavimas	3.2	19,37	8,44	2,29
3.1.2. Bendro naudojimo objektų studijoms kūrimas	3.2			6,15
3.2.1. Aukštųjų mokyklų vidaus valdymo sąrangos tobulinimas	1.2		3,13	3,13
3.3.1. Išorinio vertinimo sistemos stiprinimas	1.2		2,75	1,96
3.3.2. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės sistemos tobulinimas bei priėmimo sistemos tobulinimas ir įdiegimas	1.2			0,79
3.4.1. Studentų praktinių įgūdžių, verslumo stiprinimas	1.2		5,05	5,05
Iš viso		100,00	100,00	100,00

______________

Nacionalinės studijų programos

8 priedas

PROGRAMOS VEIKLŲ GRUPIŲ FINANSAVIMAS

Veiklų grupės Nr.	Veiklų grupės (pogrupio) pavadinimas	Atrankos būdas	VP prioritetas, iš kurio finansuojamos veiklų grupės	ES struktūrinių fondų lėšos, mln. Lt.	Nacionalinės projektų lėšos, mln. Lt.	Lėšos iš viso (ES struktūrinių fondų ir nacionalinės projektų lėšos), mln. Lt
1.1.1.	Darbo rinkos ir šalies ūkio poreikius atitinkančių studijų programų atnaujinimas, naujų rengimas ir įgyvendinimas	K	1.2	33,685	5,945	39,63
1.1.2.	Studijų programų atnaujinimas, naujų rengimas ir įgyvendinimas šalies ūkio ir visuomenės poreikiams	P	1.2	6,8	1,2	8
1.1.3.	Studijų programų įgyvendinimas žinioms imliuose sektoriuose	P	1.3	31,671	5,589	37,26
1.1.4.	Skirtingų pakopų studijas reglamentuojančių aprašų rengimas ir atnaujinimas atsižvelgiant į naujus kokybinius reikalavimus ir aukštųjų mokyklų misiją	P	1.2	6,8	1,2	8
1.2.1.	Dėstytojų pedagoginės ir dalykinės kompetencijos tobulinimo priemonių sukūrimas ir įgyvendinimas	K	1.2	45,645	8,055	53,7
1.3.1 (a).	Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas (kolegijų studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas (2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 1.5 priemonės rezerviniai projektai)	P	3.2	13,175	2,325	15,5
1.3.1 (b).	Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas (kolegijų studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas)	K	3.2	39,95	7,05	47
1.3.1 (c).	Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas (universitetų socialinių, humanitarinių ir meno, taip pat fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas (2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 1.5 priemonės rezerviniai projektai))	P	3.2	21,25	3,75	25
1.3.1 (d).	Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas (universitetų socialinių, humanitarinių ir meno studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas)	K	3.2	40,8	7,2	48
1.3.1 (e).	Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas (universitetų fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas)	K	3.2	59,5	10,5	70
1.3.1 (f).	Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas (Nacionalinės svarbos studijų programų veiklos)	P	3.2	15,249	2,691	17,94
1.3.1 (g).	Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas (universitetų ligoninių studijoms reikalingos infrastruktūros ir bazinės įrangos atnaujinimas)	P	3.2	17,425	3,075	20,5
1.4.1.	Vidinių kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimas ir tobulinimas	K	1.2	59,5	10,5	70
2.1.1 (a).	Nacionalinės aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo programos įgyvendinimas	P	1.2	20,035	3,535	23,57
2.1.1 (b).	Nacionalinės aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo programos įgyvendinimas	K	1.2	35,82	6,32	42,14
2.1.2.	Studijų programų tarptautiškumo didinimas	K	1.2	44,76	7,9	52,66
2.2.1.	Įvairius žmonių poreikius atitinkančių studijų organizavimo būdų diegimas	K	1.2	26,427	4,663	31,09
2.2.2.	Neformaliu būdu įgytų kvalifikacijų formalizavimo sistemos parengimas ir įgyvendinimas	K	1.2	5,1	0,9	6
3.1.1.	Valstybinių aukštųjų mokyklų ir jų padalinių struktūros optimizavimas	K	3.2	14,875	2,625	17,5
3.1.2 (a).	Bendro naudojimo objektų studijoms kūrimas (universitetų bendro naudojimo objektų kūrimas)	K	3.2	21,25	3,75	25
3.1.2 (b).	Bendro naudojimo objektų studijoms kūrimas (kolegijų bendro naudojimo objektų kūrimas)	K	3.2	18,7	3,3	22
3.2.1.	Aukštųjų mokyklų vidaus valdymo sąrangos tobulinimas	K	1.2	20,35	3,59	23,94
3.3.1.	Išorinio vertinimo sistemos stiprinimas	P	1.2	12,75	2,25	15
3.3.2.	Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės sistemos tobulinimas bei priėmimo sistemos tobulinimas ir įdiegimas	P	1.2	5,1	0,9	6
3.4.1.	Studentų praktinių įgūdžių, verslumo stiprinimas	K	1.2	32,82	5,79	38,61
Iš viso				764,04

______________

Nacionalinės studijų programos

9 priedas

PROGRAMOS PARAMOS SUTARČIŲ PASIRAŠYMO APIMTYS (MLN. LT)

Veiklų grupė	Atrankos būdas	Suma iš viso, mln. Lt	2008 m.	2009 m.	2010 m.	2011 m.	2012 m.	2013 m.
1.1.1. Darbo rinkos ir šalies ūkio poreikius atitinkančių studijų programų atnaujinimas, naujų rengimas ir įgyvendinimas	K	39,63	20,00				19,63
1.1.2. Studijų programų atnaujinimas, naujų rengimas ir įgyvendinimas šalies ūkio ir visuomenės poreikiams	P	8,00	8,00
1.1.3. Studijų programų įgyvendinimas žinioms imliuose sektoriuose	P	37,26	11,00				26,26
1.1.4. Skirtingų pakopų studijas reglamentuojančių aprašų rengimas ir atnaujinimas atsižvelgiant į naujus kokybinius reikalavimus ir aukštųjų mokyklų misiją	P	8,00		2,00		6,00
1.2.1 veiklų grupė. Dėstytojų pedagoginės ir dalykinės kompetencijos tobulinimo priemonių sukūrimas ir įgyvendinimas	K	53,70	24,5				29,20
1.3.1(a). Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas (kolegijų studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas (2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 1.5 priemonės rezerviniai projektai)	P	15,50	15,50
1.3.1(b). Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas (kolegijų studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas)	K	47,00		27,00		20,00
1.3.1(c). Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas (universitetų socialinių, humanitarinių ir meno, taip pat fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas (2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 1.5 priemonės rezerviniai projektai))	P	25,00	25,00
1.3.1(d). Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas (universitetų socialinių, humanitarinių ir meno studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas)	K	48,00		28,00		20,00
1.3.1(e). Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas (universitetų fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas)	K	70,00		40,00		30,00
1.3.1(f). Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas (Nacionalinės svarbos studijų programų veiklos)	P	17,94	12,94		5,00
1.3.1(g). Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas (universitetų ligoninių studijoms reikalingos infrastruktūros ir bazinės įrangos atnaujinimas)	P	20,50	20,50
1.4.1. Vidinių kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimas ir tobulinimas	K	70,00		40,00		30,00
2.1.1 (a). Nacionalinės aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo programos įgyvendinimas	P	23,57	8,00	8,57	7,00
2.1.1 (b). Nacionalinės aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo programos įgyvendinimas	K	42,14		22,14		20,00
2.1.2. Studijų programų tarptautiškumo didinimas	K	52,66		25,50			27,16
2.2.1. Įvairius žmonių poreikius atitinkančių studijų organizavimo būdų diegimas	K	31,09		15,00			16,09
2.2.2. Neformaliu būdu įgytų žinių ir gebėjimų formalizavimo sistemos parengimas ir įgyvendinimas	K	6,00	–		6,00
3.1.1. Valstybinių aukštųjų mokyklų ir jų padalinių struktūros optimizavimas	K	17,50	–	17,50
3.1.2. Bendro naudojimo objektų studijoms kūrimas	K	47,00	–		25,00		22,00
3.2.1. Aukštųjų mokyklų vidaus valdymo sąrangos tobulinimas	K	23,94	12,00			11,94
3.3.1. Išorinio vertinimo sistemos stiprinimas	P	15,00	9,00	3,00	3,00
3.3.2. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės sistemos tobulinimas bei priėmimo sistemos tobulinimas ir įdiegimas	P	6,00	0,50	5,50
3.4.1. Studentų praktinių įgūdžių, verslumo stiprinimas	K	38,61	19,50			19,11

______________

Nacionalinės studijų programos

10 priedas

PRELIMINARUS LĖŠŲ ĮSISAVINIMO PLANAS

Veiklų grupė	Atrankos būdas	Suma iš viso, mln. Lt	2008 m., mln. Lt	2009 m., mln. Lt	2010 m., mln. Lt	2011–2013 m., mln. Lt
1.1.1. Darbo rinkos ir šalies ūkio poreikius atitinkančių studijų programų atnaujinimas, naujų rengimas ir įgyvendinimas	K	39,63	1,5	8	10,5	19,63
1.1.2. Studijų programų atnaujinimas, naujų rengimas ir įgyvendinimas šalies ūkio ir visuomenės poreikiams	P	8,00	–	2,4	5,6	–
1.1.3. Studijų programų įgyvendinimas žinioms imliuose sektoriuose	P	37,26	–	3,3	7,7	26,26
1.1.4. Skirtingų pakopų studijas reglamentuojančių aprašų rengimas ir atnaujinimas atsižvelgiant į naujus kokybinius reikalavimus ir aukštųjų mokyklų misiją	P	8,00	–	0,45	1,5	6,05
1.2.1. Dėstytojų pedagoginės ir dalykinės kompetencijos tobulinimo priemonių sukūrimas ir įgyvendinimas	K	53,70	1,83	9,8	12,86	29,21
1.3.1(a). Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas (kolegijų studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas (2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 1.5 priemonės rezerviniai projektai)	P	15,50				15,50
1.3.1(b). Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas (kolegijų studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas)	K	47,00	–	9,11	14,1	23,79
1.3.1(c). Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas (universitetų socialinių, humanitarinių ir meno, taip pat fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas (2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 1.5 priemonės rezerviniai projektai))	P	25,00				25
1.3.1(d). Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas (universitetų socialinių, humanitarinių ir meno studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas)	K	48,00	–	9,45	14,7	23,85
1.3.1(e). Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas (universitetų fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas)	K	70,00	–	13,5	21	35,5
1.3.1(f). Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas (Nacionalinės svarbos studijų programų veiklos)	P	17,94	–	5,82	8,79	3,33
1.3.1(g). Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas (universitetų ligoninių studijoms reikalingos infrastruktūros ir bazinės įrangos atnaujinimas)	P	20,50				20,50
1.4.1. Vidinių kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimas ir tobulinimas	K	70,00	v	9	24	37
2.1.1. Nacionalinės aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo programos įgyvendinimas	P	23,57	1,2	5,9	7,9	8,57
2.1.1. Nacionalinės aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo programos įgyvendinimas	K	42,14	v	4,9	13,2	24,04
2.1.2. Studijų programų tarptautiškumo didinimas	K	52,66	–	5,73	15,3	31,63
2.2.1. Įvairius žmonių poreikius atitinkančių studijų organizavimo būdų diegimas	K	31,09	–	3,37	9	18,72
2.2.2. Neformaliu būdu įgytų žinių formalizavimo sistemos sukūrimas	K	6,00	–	–	1,35	4,65
3.1.1. Valstybinių aukštųjų mokyklų ir jų padalinių struktūros optimizavimas	K	17,50	–	5,9	9,2	2,4
3.1.2. Bendro naudojimo objektų studijoms kūrimas	K	47,00	–	–	8,43	38,57
3.2.1 veiklų grupė. Aukštųjų mokyklų vidaus valdymo sąrangos tobulinimas	K	23,94	0,9	4,8	6,3	11,94
3.3.1. Išorinio vertinimo sistemos stiprinimas	P	15,00	1,35	5,17	5,62	2,86
3.3.2. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės sistemos tobulinimas bei priėmimo sistemos tobulinimas ir įdiegimas	P	6,00	0,08	1,48	3,48	0,96
3.4.1. Studentų praktinių įgūdžių stiprinimas, verslumo stiprinimas	P	38,61	1,46	7,8	10,23	19,12

______________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. ISAK-2276, 2008-07-25, Žin., 2008, Nr. 89-3565 (2008-08-05), i. k. 1082070ISAKSAK-2276

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. ISAK-2334 "Dėl Nacionalinės studijų programos patvirtinimo" pakeitimo

---

¹ Lentelėje pateikiama bendra Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalinių projektų lėšų suma pagal VP prioritetus.