Suvestinė redakcija nuo 2010-09-19 iki 2011-06-30

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2008, Nr. 7-260; www.valstybes-zinios.lt 2008, Nr.7-260, i. k. 1072070ISAKSAK-2334

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL NACIONALINĖS STUDIJŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO

 

2007 m. gruodžio 3 d. Nr. ISAK-2334

Vilnius

 

Įgyvendindama Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (Žin., 2007, Nr. 114-4637), 10.2 punktą,

tvirtinu Nacionalinę studijų programą (pridedama).

 

 

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRĖ                                                            ROMA ŽAKAITIENĖ

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu

Nr. ISAK-2334

(Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2009 m. birželio 19 d.

įsakymo Nr. ISAK-1293 redakcija)

 

Nacionalinė studijų Programa

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Nacionalinės studijų programos (toliau – Programa) paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 metų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. K(2007)4475, 2 prioritetą „Mokymasis visą gyvenimą“ ir 3 prioritetą „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ bei Sanglaudos skatinimo veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2007 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. K(2007)3738, 2 prioritetą „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“.

2. Programoje pateikiamas Lietuvos aukštojo mokslo sistemos būklės įvertinimas, nustatomas Programos tikslas, uždaviniai aukštojo mokslo srityje, produktų, rezultatų ir poveikio rodikliai, Programos įgyvendinimo etapai ir priemonės, Programos įgyvendinimo ir administravimo modelis ir kita svarbi informacija, reikalinga 2007–2013 metų laikotarpio Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo paramos lėšoms sėkmingai panaudoti.

3. Programa parengta atsižvelgiant į Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą, Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 335 (Žin., 2006, Nr. 39-1394), Nacionalinę Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1047 (Žin., 2008, Nr.124-4718), Aviacijos specialistų rengimo ir mokomosios bazės atnaujinimo 2008–2013 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 159 (Žin., 2008, Nr. 25-923), Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2008–2010 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 732 (Žin., 2008, Nr. 85-3384), Lietuvos virtualaus universiteto 2007–2012 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. ISAK-791 „Dėl Lietuvos virtualaus universiteto 2007–2012 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 51-1997), ir kitus dokumentus.

4. Programoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (Žin., 2009, Nr. 54-2140) vartojamas sąvokas.

5. Programos vizija – konkurencinga Lietuvos aukštojo mokslo sistema teikia kokybiškas studijų ir mokslo paslaugas, užtikrina žmogiškųjų išteklių indėlį mokslo ir studijų proceso plėtrai. Diegiamos inovacijos Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje; ši sistema įtraukiama į šalies ūkio vystymosi raidos procesą, užtikrinama socialinė partnerystė tarp studijų, mokslo ir šalies ūkio sektorių bei atitikmuo Lietuvos valstybės vystymosi prioritetams. Efektyviai valdoma studijų sistema grindžiama novatoriškais metodais, sukuriančiais studijų sistemos gerovę, sudaranti saviraiškos galimybes pedagoginiam, moksliniam personalui ir studentams. Į ES ir pasaulinę aukštojo mokslo erdvę įsitraukianti Lietuvos aukštojo mokslo sistema, atitinkanti Lietuvos piliečių ir žinioms imlių mokslo bei studijų sričių poreikius.

6. Bendra suma, skirta Programoje numatytoms priemonėms finansuoti 2007–2013 metais, yra 764,04 mln. Lt (suma gali būti koreguojama, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 4 d. pasitarimo protokolo Nr. 17 siūlymus keisti 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos veiklų apimtis ir finansavimo prioritetus).

 

II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

 

7. Lietuvos aukštojo mokslo sistemos būklė analizuota ir įvertinta šiais aspektais: studijų kokybė, studijų tarptautiškumas ir prieinamumas, studijų sistemos efektyvumas.

8. Studijų sistema šalyje plėtojama deramai neatsižvelgiant į Lietuvos ūkio plėtros, žinių visuomenės poreikius. Universitetuose ir kolegijose daug siauros specializacijos, dubliuojamų studijų programų, kartais jų turinys neatitinka studijų krypties; studijos per mažai orientuotos į praktinius įgūdžius, komunikabilumą, atsakingumą, tolesnį gebėjimų tobulinimą – tai trukdo absolventų profesinei karjerai ir mažina gebėjimą prisitaikyti prie kintančios darbo rinkos. Studijų sistema orientuota į informacijos perteikimą, mažai skatinamas ir ugdomas studentų savarankiškas kritinis ir analitinis mąstymas, kūrybiškumas – tai trukdo absolventų profesinei karjerai (savarankiško darbo įgūdžių trūkumą nurodė 37,2% darbdavių).

9. Šalies ūkio plėtra ir naujos technologijos reikalauja, kad aukštosios mokyklos rengtų aukščiausios kvalifikacijos specialistus, galinčius prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių. Kvalifikacijų struktūra neatitinka darbo rinkos poreikių – vienų aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų stinga, o kai kurių sričių specialistų – perteklius; ne pagal specialybę įsidarbinusių absolventų dalis yra apie 20%.

10. Aukštosiose mokyklose dėl įvairių priežasčių didelė dalis dėstytojų ir jų vadovų neskiria reikiamo dėmesio pedagoginiam meistriškumui tobulinti, todėl naudojasi pedagoginėmis žiniomis ir kompetencijomis, gautomis dar prieš ateinant dirbti į aukštojo mokslo instituciją; tik nedidelė dalis dėstytojų dirba naujoviškai. Studijos mažai grindžiamos naujausiomis žiniomis ir tyrimų rezultatais, nes dėstytojai dažnai neturi pramonės ir verslo srityje reikalingos praktinės patirties. Pažymėtini ir kiti svarbūs veiksniai, stabdantys pedagoginio personalo kokybės gerėjimą: vyresnių dėstytojų kartos vyravimas visame studijų organizavimo procese; palyginti mažas pradedančių dirbti dėstytojų atlyginimas.

11. Studijų kokybei taip pat neigiamą įtaką daro moraliai pasenusi studijų infrastruktūra, modernių mokymo technologijų, mokymo medžiagos trūkumas. Retai naudojami inovatyvūs turinio perteikimo būdai, aktyvūs, savarankiškumą ir bendradarbiavimą skatinantys mokymosi metodai.

12. Aukštojo mokslo lygmeniu tik daliai studijų krypčių parengti studijų krypties aprašai, kurie nustato studijų programų bendruosius reikalavimus. Iš numatytų 63 parengti 25 pagrindinių studijų krypčių aprašai. Jų struktūra nebeatitinka Europos aukštojo mokslo erdvėje nustatytų principų, todėl reikalinga atnaujinti ir parengtuosius aprašus. Be to, nesukurti II studijų pakopų aprašai.

13. Siekdamos gerinti paslaugų kokybę, aukštosios mokyklos diegia ir plėtoja kokybės užtikrinimo mechanizmus, tačiau tokios sistemos yra dar ne visose aukštosiose mokyklose; dalis aukštųjų mokyklų, kurios tokias sistemas įdiegė, jas naudoja nesistemingai, nes kokybės kultūra aukštosiose mokyklose nėra išplėtota – ne tik trūksta žinių apie vidinius kokybės užtikrinimo mechanizmus, bet ir nėra terpės, kurioje itin vertinama kokybė, suvokiama ir demonstruojama kokybės užtikrinimo svarba. Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų plane nustatyta aukštųjų mokyklų pareiga užtikrinti studijų kokybę ir diegti kokybės užtikrinimo mechanizmus – kiekviena aukštoji mokykla vidinius kokybės užtikrinimo mechanizmus privalės įdiegti iki 2010 metų.

14. Lietuvos aukštųjų mokyklų tinklas labai išplėtotas – veikia 15 valstybinių ir 7 nevalstybiniai universitetai, 15 valstybinių ir 12 nevalstybinių kolegijų. Europos universitetų asociacijos ekspertai atkreipė dėmesį į aukštųjų mokyklų tinklo netolygumą šalyje. Vertinimo grupės požiūriu tai yra gana nenaudinga, nes mokymo institucijos yra palyginti mažos ir kiekvienai jų reikalingas administracinis antstatas bei mokymo ir mokslinių tyrimų bazė, o tai didina valdymo ir administravimo išlaidas. Taip pat mažose institucijose gali trūkti „kritinės masės“, būtinos stipriai intelektualiai polemikai ir moksliniams tyrimams. Pastaraisiais metais valstybinių aukštųjų mokyklų skaičius mažėjo joms jungiantis, tačiau akivaizdu, kad aukštojo išsilavinimo sistema vis dar patiria nuostolių dėl aukštųjų mokyklų išskaidymo. Ypač tai pasakytina apie nedideles specializuotas kolegijas, kurios neturi studijų procesui būtinos techninės bazės, arba jų funkcinius padalinius (bibliotekas, mokymo laboratorijas ir pan.), kurių užimtumas šiuo metu nėra pakankamas. Patalpų naudojimo efektyvumo problema būdinga ir kitoms aukštosioms mokykloms. Kita vertus, sujungtų aukštųjų mokyklų patirtis rodo, kad galima rasti naujų, efektyvesnių valdymo modelių – stambių mokyklų padaliniai gali įgyti daugiau savarankiškumo, tapti suinteresuoti savo veiklos rodikliais, skatinami racionaliau naudoti lėšas.

15. Kokybiškas aukštasis mokslas turi galimybių tapti svarbia eksporto šaka. Pagal tarptautinius susitarimus ir programas atvykstančių į Lietuvą ir išvykstančių iš Lietuvos studentų skaičiaus santykis (2006 metais 1 atvykstančiam studentui teko 4 išvykstantys), rodo, kad šalies aukštosios mokyklos tarptautiniu lygmeniu šiuo metu nėra konkurencingos. Pagrindinės to priežastys: nepakankamos dėstytojų kompetencijos, žemas užsienio kalbų mokėjimo lygis, žemas aukštojo mokslo studijų institucijų žinomumas, institucijų nepasirengimas priimti užsienio studentus (nepasirengęs pedagoginis ir administracinis personalas, neparengta metodinė ir materialinė bazė), nelanksti studijų organizavimo sistema.

16. Dirbantys asmenys studijuoja ir mokosi retai. Dalyvavimą tęstiniame studijų procese riboja įvairius žmonių poreikius tenkinančios mokomosios medžiagos nebuvimas, lanksčių studijų organizavimo formų ribotas taikymas, silpnai išplėtotas formaliojo ir neformaliojo mokymo būdu įgytų kompetencijų vertinimas.

17. Informaciją apie aukštojo mokslo būklę renka Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerija. Daug informacijos yra sukaupta pačiose mokslo ir studijų institucijose. Ši informacija nėra veiksmingai panaudojama, nes nėra sukurta bendra duomenų ir rodiklių sistema, ribotas institucinių duomenų bazių prieinamumas, neužtikrintas duomenų patikimumas.

18. Aukštojo mokslo stebėsenos ir efektyvumo vertinimo sistema taip pat tik pradėta kurti. Kol kas neparinkti pagrindiniai rodikliai, nesukurtos atitinkamos struktūros, neparengti specialistai.

19. Lietuvoje yra įteisinta ir veikia išorinio vertinimo ir akreditavimo sistema, nustatyti nacionalinės kokybės užtikrinimo sistemos dalyviai: už studijų kokybę atsako aukštoji mokykla, už nacionalinių kokybės standartų nustatymą ir jų pasiekimą atsakinga valstybė. Berlyno komunikate (2003 m.) pažymima, kad nacionalinę aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo sistemą turi sudaryti atsakingos struktūros ir institucijos su apibrėžta jų atsakomybe; programų ar institucijų vertinimas, kuris apimtų vidinį vertinimą, išorinį vertinimą įtraukiant studentus bei vertinimo rezultatų skelbimą; akreditavimo sistema, sertifikavimo arba jam prilygintos procedūros; tarptautinis dalyvavimas, bendradarbiavimas ir tinklų kūrimas. Nacionalinė (išorinė) kokybės užtikrinimo sistema turi trūkumų: išorinis vertinimas nėra sistemingas, atskiros išorinio kokybės užtikrinimo proceso grandys ir dalyviai neatitinka Europos aukštojo mokslo erdvėje joms keliamų reikalavimų.

20. Įgyvendintų programų apžvalga:

20.1. Studijų kokybei, prieinamumui ir efektyvumui plėtoti 2004–2006 metų programavimo laikotarpiu buvo skirta ES struktūrinių fondų paramos lėšų. Iš viso 2004–2006 metų programavimo laikotarpiu aukštojo mokslo sistemai skirta 305,4 mln. Lt. Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamų Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (Žin., 2004, Nr. 123-4486) (toliau – BPD), priemonių lėšas sudaro: ES lėšos – 228,7 mln. Lt, bendrojo finansavimo lėšų iš valstybės biudžeto – 64,3 mln. Lt, pareiškėjo indėlis – 12,4 mln. Lt.

20.2. Pagal BPD 1.5 priemonę „Darbo rinkos, švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų institucijų ir socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra (papildanti Europos socialinio fondo (toliau – ESF) remiamas priemones)“ aukštojo mokslo infrastruktūrai bei mokslinių tyrimų infrastruktūrai, kuri taip pat bus panaudojama ir studijoms, skirta 128,2 mln. Lt priemonei numatytų lėšų, iš jų: ES lėšos – 96,1 mln. Lt, bendrojo finansavimo lėšos iš valstybės biudžeto – 26,9 mln. Lt, pareiškėjo indėlis – 5,2 mln. Lt. Parama buvo skirta 33 šios srities projektams įgyvendinti, kurie numatė plėtoti mokslo ir studijų infrastruktūrą, atnaujinti studijoms reikalingą bazinę įrangą (mokomąją, laboratorinę, specializuotą įrangą), diegti modernias informacijos technologijas (informacijos technologijų kompiuterinės ir programinės įrangos bazei sukurti ir atnaujinti).

20.3. Pagal BPD 2.4 priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“ aukštojo mokslo sistemai buvo skirta 72,9 mln. Lt priemonei numatytų lėšų, iš jų: ES lėšos – 54,4 mln. Lt, bendrojo finansavimo lėšos iš valstybės biudžeto – 16 mln. Lt, pareiškėjo indėlis – 2,5 mln. Lt. Parama skirta 76 šios srities projektams įgyvendinti, kurie numatė inovatyvių mokymo(si) metodų ir formų kūrimą ir diegimą, nuotolinių studijų sistemos diegimą ir tobulinimą; mokymo(si) medžiagos kūrimą ir publikavimą, pedagoginės kompetencijos dėstytojams suteikimą ir tobulinimą, dėstytojų dalykinių-technologinių kompetencijų atnaujinimą.

20.4. Pagal BPD 2.5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“ aukštojo mokslo sistemai skirta 104,3 mln. Lt priemonei numatytų lėšų, iš jų: ES lėšos – 78,2 mln. Lt, bendrojo finansavimo lėšos iš valstybės biudžeto – 21,4 mln. Lt, pareiškėjo indėlis – 4,7 mln. Lt. Parama skirta 89 šios srities projektams įgyvendinti, kurie numatė aukštųjų mokyklų dėstytojų kvalifikacijos tobulinimą, kompetencijos kėlimą; studentų praktikantų gebėjimų ugdymą įmonėse, mokslo ir studijų institucinio vertinimo ekspertų mokymą, institucinio vertinimo sistemos sukūrimą, mokslo ir studijų institucijų informacinės sistemos ir duomenų bazių kūrimą. Daugiausia paramos skirta mokslininkų, kitų tyrėjų kvalifikacijai kelti ir magistrantūros bei doktorantūros studijoms prioritetinėse mokslo srityse tobulinti. Šių projektų, kuriems skirta parama sudaro net 73% visų skirtų lėšų – 55 mln. Lt, metu buvo atnaujinamos ir kuriamos naujos magistrantūros programos, organizuojama magistrantų praktika įmonėse, tobulinama dėstytojų ir mokslininkų kvalifikacija.

20.5. 2006 metais aukštosioms mokykloms suteikta parama būsimų projektų dokumentacijai – galimybių studijoms, investiciniams projektams – parengti. Be paramos šiam dokumentui rengti nemaža dalis valstybinių įstaigų nebūtų tinkamai pasirengusios konkursui dėl ES struktūrinių fondų paramos švietimo infrastruktūrai plėtoti. Visos aukštojo mokslo institucijos, parengusios galimybių studijas, pateikė paraiškas stambiems mokslo ir studijų infrastruktūros plėtros projektams – naujoms laboratorijoms steigti, mokymo bazėms įrengti, pastatams pritaikyti neįgaliųjų poreikiams ir kt.

21. Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė:

21.1. Stiprybės:

21.1.1. išplėtotas aukštųjų mokyklų tinklas, didelis bendrojo lavinimo įstaigų abiturientų noras stoti į šalies aukštąsias mokyklas;

21.1.2. pakankamai gera aukštųjų mokyklų patirtis ir gebėjimai valdyti projektus.

21.2. Silpnybės:

21.2.1. aukštosiose mokyklose įgytų kompetencijų nepakankama atitiktis darbdavių poreikiams;

21.2.2. aukštosiose mokyklose siūlomų studijų programų nepakankama atitiktis ūkio sektorių poreikiams;

21.2.3. pasenusios didelės dalies dėstytojų dalykinės ir pedagoginės kompetencijos;

21.2.4. menkas aukštųjų mokyklų dėmesys kokybės valdymo priemonėms;

21.2.5. silpnas aukštųjų mokyklų tarpusavio bendradarbiavimas;

21.2.6. sudėtingas studentų mobilumas tarp to paties lygmens aukštųjų mokyklų;

21.2.7. aukštųjų mokyklų uždarumas, savanoriška izoliacija nuo Europos aukštojo mokslo erdvės;

21.2.8. dirbančiųjų ir kitaip užimtųjų poreikių netenkinanti studijų organizavimo formų įvairovė;

21.2.9. valstybinių aukštųjų mokyklų infrastruktūros mažas panaudojimo efektyvumas;

21.2.10. nepakankamas socialinių partnerių vaidmuo aukštosios mokyklos veikloje;

21.2.11. valstybinių institucijų išteklių nepakankama kompetencija tinkamai organizuoti išorinį vertinimą ir kokybės užtikrinimą;

21.2.12. silpna aukštojo mokslo statistinių rodiklių parengimo ir kaupimo sistema, nesukurti aukštojo mokslo veiklos stebėsenos, rezultatų ir poveikio kontrolės mechanizmai;

21.2.13. tobulintina bendrojo priėmimo sistema.

21.3. Galimybės:

21.3.1. augsiantys šalies ūkio reikalavimai aukštajam mokslui, skatinantys aukštųjų mokyklų veiklą labiau orientuoti į darbdavių poreikius;

21.3.2. stiprėsiantis tarptautinis bendradarbiavimas aukštojo mokslo srityje;

21.3.3. daug dėmesio Europos aukštojo mokslo erdvei sukurti skirsianti ES švietimo politika aukštojo mokslo srityje;

21.3.4. laisvo asmenų judėjimo principų praktinis įgyvendinimas, skatinantis atvykstančiųjų studijuoti skaičiaus didėjimą;

21.3.5. gerėsiantis Lietuvos aukštojo mokslo sistemos žinojimas Europoje ir pasaulyje, skatinantis atvykstančiųjų studijuoti skaičiaus didėjimą.

21.4. Grėsmės:

21.4.1. tikėtinas studentų skaičiaus mažėjimas dėl toliau mažėsiančio gimstamumo, ekonominės migracijos ir užsienio universitetų konkurencijos;

21.4.2. visuomenės pasitikėjimo aukštosiomis mokyklomis mažėjimas dėl nepakankamos studijų kokybės;

21.4.3. dėstytojų išvykimas dirbti į užsienio universitetus, verslo ir kitas veiklos sritis;

21.4.4. mažėsiantis aukštųjų mokyklų konkurencingumas užsienio universitetų atžvilgiu – pavojus likti tik pagrindinių studijų teikėja, antrąją ir trečiąją pakopą užleidžiant užsienio universitetams.

 

III. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

22. Atsižvelgiant į esamos būklės analizę nustatytas bendrasis Programos tikslas – sukurti geros kokybės aukštąjį išsilavinimą teikiančią studijų sistemą. To siekiant bus pagerinta studijų kokybė, padidintas studijų tarptautiškumas, pagerintas studijų prieinamumas įvairių poreikių asmenims, padidintas studijų sistemos efektyvumas. Programoje bus remiamas inovatyvių rinkos poreikius atitinkančių studijų programų rengimas, aukštos kvalifikacijos specialistų rengimas, jų praktinių įgūdžių tobulinimas, studijų krypčių aprašų rengimas ir atnaujinimas, dėstytojų pedagoginių ir dalykinių įgūdžių tobulinimas, studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas, kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimas, studijų sistemos pristatymas tarptautiniu lygmeniu, studijų programų tarptautiškumo didinimas, įvairius žmonių poreikius atitinkančių studijų organizavimo būdų diegimas, neformaliu būdu įgytų įgūdžių vertinimo tobulinimas, aukštųjų mokyklų ir jų padalinių struktūros optimizavimas, aukštųjų mokyklų vidaus valdymo sąrangos tobulinimas, priėmimo sistemos tobulinimas ir įdiegimas ir kt.

23. Programos tikslai yra šie:

23.1. pagerinti studijų kokybę;

23.2. padidinti studijų tarptautiškumą ir užtikrinti prieinamumą;

23.3. padidinti studijų sistemos efektyvumą.

24. 1 tikslas – studijų kokybės gerinimas. Šiuo tikslu siekiama padidinti šalies aukštosiose mokyklose vykdomų studijų kokybę, didžiausią dėmesį skiriant studijų turiniui ir rezultatams, žmonių ir infrastruktūros išteklių bei studijų turinio tobulinimui. Investuojant bus siekiama ištaisyti studijų kokybę ribojančius tarpusavyje susijusius veiksnius: dėstytojų kvalifikacijos trūkumą, šiuolaikiškų metodikų ir technologijų, vadovėlių ir kitos mokymo medžiagos ir informacijos šaltinių ir šiuolaikinius ūkio poreikius tenkinančių mokymo ir studijų programų stoką. Tikslui pasiekti nustatyti šie uždaviniai:

1.1 uždavinys – tobulinti studijų turinį;

1.2 uždavinys – didinti dėstytojų pedagoginę ir dalykinę kompetenciją;

1.3 uždavinys – optimizuoti aukštąsias mokyklas ir/ar jų padalinius bei gerinti aukštųjų mokyklų studijų infrastruktūrą;

1.4 uždavinys – diegti aukštosiose mokyklose vidines kokybės užtikrinimo sistemas.

25. 2 tikslas – studijų tarptautiškumo didinimas ir prieinamumo užtikrinimas. Šiuo tikslu siekiama sudaryti sąlygas Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtrai, prisidėti prie žinių visuomenės kūrimo, panaudoti tarptautiškumo plėtrą Lietuvos aukštojo mokslo kokybei gerinti ir konkurencingumui Europos ir pasaulio aukštojo mokslo sistemoje didinti; užtikrinti studijų prieinamumą įvairius poreikius turinčioms visuomenės grupėms. Tikslui pasiekti nustatyti šie uždaviniai:

2.1 uždavinys – skatinti studijų tarptautiškumą;

2.2 uždavinys – skatinti prieinamumo didinimą diegiant aukštojo mokslo institucijose inovatyvias studijų organizavimo formas.

26. 3 tikslas – studijų sistemos efektyvumo didinimas. Šiuo tikslu siekiama didesnio visos studijų sistemos veiklos efektyvumo optimizuojant aukštųjų mokyklų ar jų padalinių tinklą, tobulinant aukštųjų mokyklų vidaus valdymo sistemas ir priėmimą į aukštąsias mokyklas. Investicijos padės užtikrinti jų sklandų jungimą, optimalių šiuolaikiškai mokymo įstaigai vidaus pertvarkos sprendimų paiešką ir diegimą, kurie padės įstaigoms mažinti veiklos sąnaudas, optimaliau panaudoti infrastruktūrą ir išnaudoti masto ekonomiją. Tikslui pasiekti nustatyti šie uždaviniai:

3.1 uždavinys – gerinti aukštųjų mokyklų vidaus valdymo sistemas;

3.2 uždavinys – tobulinti aukštojo mokslo veiklos vertinimą ir stebėseną;

3.3 uždavinys – tobulinti studentų praktinius įgūdžius ir verslumą.

27. Įgyvendindama tikslams ir uždaviniams pasiekti numatytas veiklos sritis, Programa atsižvelgs į horizontaliuosius prioritetus:

27.1. Lygių galimybių skatinimas. Visuose Programos veiksmuose bus užtikrinama lygybė tarp vyrų ir moterų ir integruotas lyčių lygybės principas. Visiems naudos gavėjams ir skirtingų tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti projektų veikloje ir naudotis projektų rezultatais. Programos 2 tikslo įgyvendinimas prisidės prie lygių galimybių užtikrinimo šiais būdais: skatinama socialinės atskirties ir specialiųjų poreikių asmenų integracija bei galimybės įgyti aukštąjį išsilavinimą, skatinamas aktyvesnis visų grupių dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą sistemoje. Įgyvendinant Programos 2 tikslą bus skatinama inovatyvi individualių poreikių turinčių asmenų įtraukimo veikla, siekiant juos paskatinti studijuoti, ieškoma netradicinių mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumo sprendimų.

27.2. Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai. Tarptautinis bendradarbiavimas Programoje suprantamas kaip veikla, didinanti užsienio dėstytojų, studentų ar institucijų tiesioginį dalyvavimą Lietuvos aukštosiose mokyklose vykdomų studijų programų rengime, vykdyme (pavyzdžiui, kuriant ir įgyvendinant jungtines aukštojo moklo studijų programas) ar stebėsenoje. Novatoriškos veiklos Programoje suprantamos kaip inovatyvių (aukštosios mokyklos, regiono ar visos šalies kontekste) studijų organizavimo būdų, studentų mokymo(si) metodų kūrimas, išbandymas ir diegimas; kaip naujoviškas visų projekto produktų gavimo būdas. Partnerystė Programoje suprantama kaip aukštosios mokyklos bendradarbiavimas su kitomis aukštosiomis mokyklomis, verslo subjektais, verslo ir profesinėmis asociacijomis, bendrai kuriant projekto produktus arba atsižvelgiant į pastarųjų poreikius.

27.3. Informacinės visuomenės plėtra. Pagrindinės informacinės visuomenės plėtros nuostatos išdėstytos Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 984 (Žin., 2001, Nr. 71-2534). Bus skatinamas teigiamas poveikis informacinei visuomenei naudojant paramą pagal visus Programos uždavinius. Programos veiklų grupėse bus skatinami įvairūs inovatyvūs veiksmai, susiję su informacinės visuomenės plėtra. Pagal Programos 1 tikslą bus skatinamas šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimas atnaujinant mokymo ir studijų programų turinį, diegiant lanksčias mokymosi formas, tobulinant personalo kompetenciją informacinių technologijų naudojimo švietimui srityje ir didinant mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumą individualių poreikių asmenims.

27.4. Regioninė plėtra. Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Programoje bus siekiama užtikrinti tolygią šalies regionų plėtrą. Investicijos į studijas, personalo kompetencijas padės Lietuvos Respublikai, kaip regionui ES lygmeniu, ir atskiriems regionams Lietuvos viduje geriau prisitaikyti prie išorės konkurencijos ir išplėtoti naujus konkurencinius pranašumus. Ypatingas dėmesys bus skiriamas lanksčių ir individualizuotų mokymosi būdų, kuriais galės naudotis nuo aukštojo mokslo centrų nutolę gyventojai, ilgesnį laiką neatsitraukdami nuo savo pagrindinio užsiėmimo, plėtojimui. Įgyvendinant regioninių skirtumų mažinimo politiką taip pat bus siekiama optimizuoti ir sustiprinti regioninį valstybinių kolegijų tinklą.

27.5. Darnus vystymasis. Darnios plėtros pagrindiniai principai nustatyti Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029). Įgyvendinant Programą bus vadovaujamasi ES ir nacionaliniais teisės aktais, susijusiais su horizontaliuoju darnaus vystymosi prioritetu. Programa numato investicijas į studijų infrastruktūrą. Šios investicijos nedarys neigiamo poveikio darnaus vystymosi siekiams.

28. Tarptautinis bendradarbiavimas Programoje suprantamas kaip bet kokia valstybines šalies sienas peržengianti veikla, didinanti užsienio dėstytojų, studentų ar institucijų tiesioginį dalyvavimą Lietuvos aukštosiose mokyklose vykdomų studijų programų rengime, vykdyme ar stebėsenoje.

28.1. Inovatyvumas Programoje suprantamas kaip inovatyvių (aukštosios mokyklos, regiono ar visos šalies kontekste) studijų organizavimo būdų, studentų mokymo(si) metodų kūrimas, išbandymas ir diegimas; kaip naujoviškas visų projekto produktų gavimo būdas.

28.2. Partnerystė Programoje suprantama kaip aukštosios mokyklos bendradarbiavimas su kitomis aukštosiomis mokyklomis, verslo subjektais, verslo ir profesinėmis asociacijomis, bendrai kuriant projekto produktus arba atsižvelgiant į pastarųjų poreikius (pastariesiems tiesiogiai projekte nedalyvaujant).

 

IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS, ETAPAI IR PROJEKTŲ ATRANKA

 

29. Programos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti numatytos veiklų grupės nurodytos 1 priede (Programos įgyvendinimo priemonės).

30. Programa pradedama įgyvendinti 2009 metais.

31. Programą sudarantys projektai įgyvendinami valstybės projektų planavimo ir projektų konkurso būdais, remiantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132).

32. Valstybės projektų planavimas organizuojamas vadovaujantis Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. ISAK-977 „Dėl Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 44-1665; 2009, Nr. 46-1819).

33. Programos projektai turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti ES struktūrinę paramą atrankos kriterijus, nustatytus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti, sudaryto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2007, Nr. 10-396; 2008, Nr. 4-133).

34. Programos 2 priede nurodyti specialieji atitikties ir specialieji prioritetiniai projektų atrankos kriterijai:

34.1. valstybės projektams numatomi specialieji atitikties atrankos kriterijai;

34.2. konkursiniams projektams numatomi specialieji atitikties ir specialieji prioritetiniai atrankos kriterijai;

34.3. svarbos kriterijai, numatomi valstybės projektų idėjoms atrinkti išankstiniuose kvietimuose.

 

V. Programos VYKDYMO KOORDINAVIMAS ir įgyvendinimas

 

35. Programos vadovas – Ministerijos departamento, tematiškai atsakingo už Programos turinį, direktorius, kuris dalyvauja Valdymo komiteto posėdžiuose, teikia būtiną su projektais susijusią informaciją bei poziciją dėl projektų tinkamumo finansuoti, atsižvelgiant į departamento įgyvendinamus strateginius prioritetus.

36. Siekiant geresnio veiksmų koordinavimo, planuojant ir įgyvendinant Programos tikslus, remiamas veiklų sritis, fizinius ir finansinius rodiklius, bus siekiama užtikrinti tinkamą Programos valdymą ir stebėseną. Programos valdymą ir stebėseną užtikrina Programos valdymo komitetas ir Programos stebėsenos komitetas:

36.1. Programos valdymo komitetas veikia pagal Programos valdymo komiteto darbo reglamentą. Programos valdymo komiteto darbo reglamentas tvirtinamas vadovaujantis Pavyzdiniu programos valdymo komiteto darbo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. ISAK-166 „Dėl Pavyzdinio programos valdymo komiteto darbo reglamento ir Pavyzdinio programos stebėsenos komiteto darbo reglamento patvirtinimo“.

36.2. Programos stebėsenos komitetas veikia pagal Programos stebėsenos komiteto darbo reglamentą. Programos stebėsenos komiteto darbo reglamentas tvirtinamas vadovaujantis Pavyzdiniu programos stebėsenos komiteto darbo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. ISAK-166 „Dėl Pavyzdinio programos valdymo komiteto darbo reglamento ir Pavyzdinio programos stebėsenos komiteto darbo reglamento patvirtinimo“.

37. Institucijos, vykdančios valstybės projektus, rengia paraiškas ES struktūrinių fondų paramai gauti, pasirašo projektų finansavimo ir administravimo sutartis, vykdo atskirų projektų veiklą ir teikia atskaitomybę Įgyvendinančiajai institucijai ir Programos valdymo komitetui.

38. Konkursinių projektų pareiškėjai pagal atskirus kvietimus teikia paraiškas ES struktūrinių fondų paramai gauti, pasirašo projektų finansavimo ir administravimo sutartis, vykdo atskirų projektų veiklą ir teikia atskaitomybę Įgyvendinančiajai institucijai.

39. Programos veiklų grupių įgyvendinimo ir pasiektų rezultatų viešinimo funkciją atlieka tarpinė institucija (projektų atveju – institucijos, vykdančios valstybės ir konkursinius projektus).

40. Programos Pavyzdinė valdymo ir įgyvendinimo schema pateikiama 3 priede.

 

VI. PROGRAMOS FIZINIAI RODIKLIAI

 

41. Atsižvelgiant į tai, kad Programa turės prisidėti prie Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programos uždavinių įgyvendinimo, Programos ir veiksmų programų rodikliai yra tarpusavyje suderinti.

42. Kiekvienam Programos tikslui ir uždaviniui yra nustatyti pagrindiniai skaičiais išreikšti rodikliai.

43. Taip pat pateikiami poveikio lygio rodikliai ir jų išraiška skaičiais. Pastarieji išreiškia bendrus siekius, įtvirtintus Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programoje ir kituose strateginiuose dokumentuose, ir apibrėžia bendrą Programos įgyvendinimo strateginį kontekstą.

44. Bendrieji Programos poveikio rodikliai pateikti 4 priede.

45. Kiekvieno Programos tikslo ir uždavinio įgyvendinimui sekti yra sudaryta išsami rodiklių sistema, pateikta 5 priede „Numatomi pasiekti programos rezultatai“.

 

VII. Programos FINANSAVIMAS

 

46. Programai įgyvendinti 2007–2013 m. laikotarpiu numatoma 731,13 mln. Lt ES struktūrinių fondų ir nacionalinių projektų lėšų, iš kurių pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą numatoma 455,6 mln. Lt (pagal 2 prioritetą – 418,34 mln. Lt, pagal 3 prioritetą – 37,26 mln. Lt), pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą (2 prioritetą) numatoma 275,53 mln. Lt.

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-2403, 2009-11-26, Žin., 2009, Nr. 143-6317 (2009-12-02), i. k. 1092070ISAKSAK-2403

 

47. Kryžminis finansavimas galimas iki 10 % nuo visų Programos veiklų grupėms skirtų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto (41,834 mln. Lt) ir 3 prioriteto (3,726 mln. Lt) bei Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto (27,553 mln. Lt) lėšų, pagal Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 (Žin., 2007, Nr. 117-4789).

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-2403, 2009-11-26, Žin., 2009, Nr. 143-6317 (2009-12-02), i. k. 1092070ISAKSAK-2403

 

48. Neapstatytos žemės pirkimo ir nekilnojamojo turto pirkimo išlaidos yra netinkamos apmokėti Programos lėšomis.

49. Programos tikslų finansavimo šaltiniai nurodyti 6 priede.

50. Veiklų grupėms finansavimą numatyta skirti tokiomis proporcijomis, kurios nurodytos 7 priede.

51. Programos finansavimas detalizuotas 8 priede, 9 priede ir 10 priede.

 

VIII. PROGRAMOS SĄSAJOS SU KITOMIS PROGRAMOMIS

 

52. 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ bei Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ veiklų sritys papildo Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ bei Ekonomikos augimo veiksmų programos 1 prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ intervencijas.

53. Programa teikia prioritetą veiklų integracijai ir sistemingam veiklų derinimui, remiantis įdirbiu 2004–2006 m. programavimo laikotarpiu, įgyvendinant Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamas BPD priemones.

54. Ši programa papildo ir yra tematiškai susijusi su: Mokyklų tobulinimo programa plius, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2331 „Dėl Mokyklų tobulinimo programos plius patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 7-257), nes iš dalies apima pedagogų rengimą bei kompetencijų tobulinimą, jei tai tiesiogiai susieta su bendrojo ugdymo sistemos poreikiais; Nacionaline profesinio orientavimo švietimo sistemoje programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2332 „Dėl Nacionalinės profesinio orientavimo švietimo sistemoje programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 7-258, Nr. 143-5731), nes apima aukštųjų mokyklų studentų karjeros valdymo kompetencijų ugdymo ir absolventų karjeros stebėsenos modelio sukūrimą ir įdiegimą; Bendrąja nacionaline kompleksine programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2336 „Dėl Bendrosios nacionalinės kompleksinės programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 7-262, Nr. 122-4641), nes apima numatytų aukštojo mokslo studijų programų įgyvendinimą (ypač II, III pakopose) žinioms bei  moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai imliuose sektoriuose, jei tai tiesiogiai numatyta teminėse nacionalinėse kompleksinėse programose; Tyrėjų karjeros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2335 „Dėl Tyrėjų karjeros programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 7-261; 2009, Nr. 32-1252), nes apima doktorantūros, rezidentūros, meno aspirantūros studijų programų atnaujinimą, naujų kūrimą ir įgyvendinimą, jei tai nėra numatyta (teminėse) nacionalinėse kompleksinėse programose.

55. Programoje numatytas naujų aukštojo mokslo studijų programų kūrimas ir atnaujinimas I–II studijų pakopose bei jungtinių studijų programų kūrimas bei įgyvendinimas, taip pat aukštojo mokslo studijų programų įgyvendinimas – tradiciniuose, stabiliai augančiuose ar viešojo administravimo ir viešąsias paslaugas teikiančiuose bei dideliuose, žinioms neimliuose, lėtai augančiuose ūkio sektoriuose ir kituose ūkio sektoriuose, jei tai nėra numatyta nacionalinėse kompleksinėse programose, atsižvelgiant į rengtinų nacionalinių kompleksinių programų pirmąjį sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. ISAK-963 „Dėl nacionalinių kompleksinių programų projektų rengimo darbo grupių sudarymo“ (Žin., 2008, Nr. 52-1936), rengtinų nacionalinių kompleksinių programų antrąjį sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. ISAK-3376 „Dėl nacionalinių kompleksinių programų projektų rengimo darbo grupių sudarymo“ (Žin., 2008, Nr. 145-5837).

56. Tie projektai, kurie finansuojami įgyvendinant kitas ministerijos ES struktūrinių fondų programas, negali būti finansuojami pagal šią Programą.

 

IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

57. Programa nustato studijų srities plėtojimo gaires iki 2015 m. Programa, kurią galima apibūdinti kaip sprendimų visumą, apibrėžiančią pagrindinius tikslus ir svarbiausius valstybės veiksmus bei priemones šiems tikslams pasiekti, turi atitikti nacionalinių strateginio planavimo dokumentų nuostatas.

58. Programos vertinimo veiklos (strateginė analizė, priežiūra, einamasis ir galutinis vertinimas) organizuojamos vadovaujantis Finansų ministerijos nustatytomis ES programų Lietuvoje vertinimo gairėmis.

 

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. ISAK-1293, 2009-06-19, Žin., 2009, Nr. 82-3435 (2009-07-11), i. k. 1092070ISAKSAK-1293

 

Nacionalinės studijų programos

1 priedas

 

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

 

Tikslas

Uždavinys

Veiklų grupė

1. Studijų kokybės gerinimas

1.1. Tobulinti studijų turinį

1.1.1. Darbo rinkos ir šalies ūkio poreikius atitinkančių studijų programų atnaujinimas, naujų rengimas ir įgyvendinimas, studijų programų tarptautiškumo didinimas, jungtinių studijų programų rengimas.

1.1.2. Studijų programų atnaujinimas, naujų rengimas ir įgyvendinimas šalies ūkio ir visuomenės poreikiams.

1.1.3. Studijų programų įgyvendinimas žinioms imliuose sektoriuose

1.1.4. Skirtingų pakopų studijas reglamentuojančių aprašų rengimas ir atnaujinimas atsižvelgiant į naujus kokybinius reikalavimus ir aukštųjų mokyklų misiją.

1.2. Didinti dėstytojų pedagoginę kompetenciją

1.2.1. Dėstytojų pedagoginės ir dalykinės kompetencijos tobulinimo priemonių sukūrimas ir įgyvendinimas.

1.3. Gerinti aukštųjų mokyklų studijų infrastruktūrą

1.3.1. Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas.

1.4. Diegti vidines kokybės užtikrinimo sistemas

1.4.1. Vidinių kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimas ir tobulinimas.

2. Studijų tarptautiškumo didinimas ir prieinamumo užtikrinimas

2.1. Skatinti studijų tarptautiškumą

2.1.1. Nacionalinės aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo programos įgyvendinimas.

2.2. Diegti aukštojo mokslo institucijose inovatyvias studijų organizavimo formas

2.2.1. Įvairius žmonių poreikius atitinkančių studijų organizavimo būdų diegimas.

2.2.2. Neformaliu būdu įgytų žinių ir gebėjimų formalizavimo sistemos parengimas ir įgyvendinimas.

3. Studijų sistemos efektyvumo didinimas

3.1. Gerinti aukštųjų mokyklų vidaus valdymo sistemas

3.1.1. Aukštųjų mokyklų vidaus valdymo sąrangos tobulinimas.

3.1.2. Aukštųjų mokyklų vidaus valdymo tobulinimas: informacinių sistemų, susietų su aukštosios mokyklos valdymu, kūrimas ir (arba) diegimas

3.2. Tobulinti aukštojo mokslo veiklos vertinimą ir stebėseną

3.2.1. Išorinio vertinimo sistemos stiprinimas.

3.2.2. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės sistemos tobulinimas bei priėmimo sistemos tobulinimas ir įdiegimas

3.3. Tobulinti studentų praktinius įgūdžius ir verslumą

3.3.1. Studentų praktinių įgūdžių, verslumo stiprinimas.

 

 

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. ISAK-1293, 2009-06-19, Žin., 2009, Nr. 82-3435 (2009-07-11), i. k. 1092070ISAKSAK-1293

 

Nacionalinės studijų programos

2 priedas

 

VEIKLŲ GRUPIŲ APRAŠYMAS

 

Eil. Nr.

1.1.1 veiklų grupė. Darbo rinkos ir šalies ūkio poreikius atitinkančių studijų programų atnaujinimas, naujų rengimas ir įgyvendinimas, studijų programų tarptautiškumo didinimas, jungtinių studijų programų rengimas

1.1.1.1.

Veiklų grupės pagrindimas

Šia veiklų grupe siekiama patobulinti studijų aukštosiose mokyklose turinį, kad studijų turinys ir specialistų parengimas atitiktų darbo rinkos, konkretaus ūkio sektoriaus poreikius, didintų studijų tarptautiškumą bei patrauklumą užsienio studentams ir institucijoms.

1.1.1.2.

Remiamos veiklos

Šios dienos ir/ar perspektyvinius darbo rinkos, konkretaus ūkio sektoriaus poreikius atitinkančių, su tradiciniais, stabiliai augančiais, viešojo administravimo ir viešąsias paslaugas teikiančiais, dideliais, žinioms neimliais, lėtai augančiais ūkio sektoriais susijusių I studijų pakopos ir vientisųjų studijų programų atnaujinimas ir/arba pakeitimas: inovatyvių mokymo(si) metodų diegimas, siejant juos su studentų gebėjimų ugdymu ir mokymosi pasiekimų vertinimu, mokymo(si) ir metodinių priemonių (pavyzdžiui, vadovėlių) rengimas ir įsigijimas, leidyba, dėstytojų kvalifikacijos tobulinimas, susietas su studijų programų atnaujinimu, studijų programų turinio ekspertinis vertinimas, taip pat privalomas atnaujintų studijų programų modulių (dalykų) bandomasis įgyvendinimas.

Studijų programų tarptautiškumo didinimas (I bei II studijų pakopos jungtinių studijų programų su užsienio aukštosiomis mokyklomis koncepcijos rengimas arba I bei II studijų pakopos jungtinių studijų programų su užsienio aukštosiomis mokyklomis rengimas arba įgyvendinimas): partnerystės užmezgimas ir interesų suderinimas:

– naujų koleginių ir universitetinių I bei II studijų pakopos jungtinių studijų programų su užsienio aukštosiomis mokyklomis koncepcijos rengimas (galimybių studijų rengimas dėl jungtinės studijų programos poreikio ir/arba rengimo). Taip pat tinkama veikla yra dėstytojų mobilumas (dėstytojų stažuotės);

- jungtinių studijų programų parengimas: naujų koleginių ir universitetinių I bei II studijų pakopos jungtinių studijų programų su užsienio aukštosiomis mokyklomis rengimas (įskaitant jungtinių studijų programų metodinių priemonių rengimą, leidybą, įsigijimą), dėstytojų mobilumo skatinimas (dėstytojų stažuotės) ir studijų programų tarpinis ir išorinis ekspertinis vertinimas, akreditavimas. Taip pat tinkama veikla yra studijų programų dalykų (modulių) testavimas (pavyzdžiui, intensyvių kursų ir kitų neformalaus švietimo ugdymo formų ir metodų bandomasis įgyvendinimas), jungtinės studijų programos valorizacijos, rinkodaros planų (įskaitant rinkos tyrimus) rengimas;

- jungtinių studijų programų įgyvendinimas: akredituotų koleginių ir I bei II universitetinių studijų pakopų jungtinių studijų programų su užsienio aukštosiomis mokyklomis įgyvendinimas (įskaitant dėstytojų mobilumo skatinimą (dėstytojų stažuotes), jungtinių studijų programų dalykų (modulių) (pavyzdžiui, intensyvių kursų ir kitų neformalaus švietimo ugdymo formų ir metodų bandomasis įgyvendinimas), studentų mentorių rengimas, jungtinės studijų programos valorizacijos plano įgyvendinimas.

Lietuvoje registruotos I ir II studijų pakopos studijų programos (arba jos dalies, t.y. atskirų modulių) atnaujinimas parengiant ir pritaikant ją dėstyti užsienio kalba ir/arba užsienio aukštųjų mokyklų studijų programų atskirų modulių (dalykų) įsigijimas (franšizė), studijų programų ekspertinis vertinimas ir atnaujintų studijų programų modulių bandomasis įgyvendinimas. Taip pat tinkama veikla yra dėstytojų mobilumo skatinimas (dėstytojų stažuotės) dalyvaujant tarptautiniuose akademiniuose tinkluose, atnaujintų studijų programų dalykų (modulių) testavimas (pavyzdžiui, intensyvių kursų ir kitų neformalaus švietimo ugdymo formų ir metodų bandomasis įgyvendinimas).

Papildomųjų ir/arba išlyginamųjų studijų (studijų programų) organizavimas ir įgyvendinimas aukštosiose mokyklose, kuriant saitus („tiltus“) tarp profesinių mokyklų ir kolegijų arba tarp kolegijų ir universitetų (įskaitant tyrimų, studijų konkrečios studijų srities lygmeniu aukštojoje mokykloje atlikimą, inovatyvių, lanksčių studijų būdų ir metodų rengimą bei diegimą, mokymo priemonių rengimą ir įsigijimą).

1.1.1.3.

Galimi pareiškėjai

Aukštosios mokyklos, tarptautinės organizacijos

1.1.1.4.

Galimi partneriai

Aukštosios mokyklos; mokslo ir studijų ekspertinės ir koordinavimo institucijos, viešojo administravimo institucijos; valstybės įstaigos; asociacijos; tarptautinės organizacijos.

1.1.1.5.

Tiesioginės tikslinės grupės

Studentai, dėstytojai

1.1.1.6.

Projektų atrankos būdas

Konkursas

1.1.1.7.

Projektų trukmė

Nuo 24 mėn. iki 36 mėn.

1.1.1.8.

Paramos vertė, Lt

Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne didesnė nei 4 500 000 Lt.

1.1.1.9.

Projektų išlaidų finansavimo šaltiniai

Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo ir nacionalinėmis projekto lėšomis.

1.1.1.10.

Paramos intensyvumas, %

Iki 100 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos

1.1.1.11.

Projektų įgyvendinimo vieta

Lietuvos Respublika

1.1.1.12.

Projektų atitikties kriterijai

Projektas turi atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas.

 

1.1.1.13.

Projektų prioritetiniai atrankos kriterijai

Prioritetas teikiamas projektams, jei:

1. Projektas yra skirtas siauros paskirties studijų programoms jungti;

2. Projektas skatina tarptautinį bendradarbiavimą;

3. Projektas kuria ir (arba) diegia inovatyvius mokymo metodus;

4. Projektas didina bendradarbiavimą tarp vienodo ir skirtingų lygių mokslo ir studijų institucijų;

5. Projektas turi verslo asociacijų pritarimą ir skatina bendradarbiavimą;

6. Kokybiškai įvertintos projekto rizikos.

1.1.1.14.

Europos socialinio fondo ir nacionalinės projektų lėšos, numatomos skirti veiklų grupei

112,29 mln. Lt (Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“ (toliau – VP 1.2 prioritetas)

Eil. Nr.

1.1.2 veiklų grupė. Studijų programų atnaujinimas, naujų rengimas ir įgyvendinimas šalies ūkio ir visuomenės poreikiams

1.1.2.1.

Veiklų grupės pagrindimas

Šia veiklų grupe siekiama patobulinti studijų aukštosiose mokyklose turinį, kad studijų turinys ir specialistų parengimas atitiktų darbo rinkos ir šalies ūkio poreikius. Bus remiamas šiandienos ir perspektyvinius rinkos bei valstybės poreikius atitinkančių studijų programų atnaujinimas ir naujų programų rengimas bei įgyvendinimas.

1.1.2.2.

Remiamos veiklos

Šios dienos ir/ar perspektyvinius darbo rinkos, konkretaus ūkio sektoriaus poreikius atitinkančių naujų studijų programų rengimas; inovatyvių mokymosi metodų kūrimas ir pritaikymas rengiamai, atnaujinamai studijų programai; studijų programą atnaujinant ar naują programą rengiant dalyvaujančių dėstytojų ir kitų programą atnaujinant ar rengiant dalyvaujančių asmenų kvalifikacijos tobulinimas; atnaujinamų ir naujų studijų programų turinio ekspertinis vertinimas. Bus remiamas aukštojo mokslo studijų programų atnaujinimas, naujų kūrimas, jei tai tiesiogiai susiję su Lietuvos Respublikos strateginiais dokumentais įgyvendinančių programų arba kitų teisės aktų nuostatomis.

1.1.2.3.

Galimi pareiškėjai

Vilniaus universitetas, atsižvelgiant į Aukštos kvalifikacijos vertėjų rengimo kokybės gerinimo ir plėtros Lietuvoje skatinimo 2009-2012 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. ISAK-106 (Žin., 2009, Nr. 12-484).

Aukštosios mokyklos, atsižvelgiant į Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. ISAK-977 (Žin., 2008, Nr. 44-1665; 2009, Nr. 46-1819).

1.1.2.4.

Galimi partneriai

Mokslo ir studijų institucijos, viešojo administravimo institucijos, valstybės įstaigos, asociacijos, atsižvelgiant į Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašą.

1.1.2.5.

Tiesioginės tikslinės grupės

Studentai, dėstytojai

1.1.2.6.

Projektų atrankos būdas

Planavimas

1.1.2.7.

Projektų trukmė

Nuo 24 mėn. iki 36 mėn.

1.1.2.8.

Paramos vertė, Lt

Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 300.000 Lt ir ne didesnė nei 3 000 000 Lt

1.1.2.9.

Projektų išlaidų finansavimo šaltiniai

Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo ir nacionalinėmis projekto lėšomis.

1.1.2.10.

Paramos intensyvumas, %

Iki 100 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos

 

1.1.2.11.

Projektų įgyvendinimo vieta

Lietuvos Respublika

1.1.2.12.

Projektų atitikties kriterijai

Projektas turi tiesiogiai atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas.

1.1.2.13.

Projektų prioritetiniai atrankos kriterijai

Netaikoma

1.1.2.14.

Europos socialinio fondo ir nacionalinės projektų lėšos, numatomos skirti veiklų grupei

8,00 mln. Lt (VP 1.2 prioritetas)

Eil. Nr.

1.1.3 veiklų grupė. Studijų programų įgyvendinimas žinioms imliuose sektoriuose

1.1.3.1.

Veiklų grupės pagrindimas

Studijų programų įgyvendinimas apima: studijų proceso įgyvendinimą, studentų praktiką, stažuotę, metodinę paramą studentams (ypač baigiamųjų darbų), studijų metodų tobulinimą, diegimą, studentų pasiekimų vertinimo tobulinimą. Studijų procesų valdymas ir administravimas.

Bus remiamos dėstytojų, kurie įgyvendina remiamas studijų programas kvalifikacijos kėlimo veiklos (taip pat ir užsienio institucijose), vizituojančių dėstytojų samdymas ir kt.

1.1.3.2.

Remiamos veiklos

Aukštojo mokslo studijų programų įgyvendinimas žinioms imliuose sektoriuose. Studentų praktika, stažuotė įmonėse, jei tai susiję su studijų programos įgyvendinimu, ir pan. Studijų programai reikalingų šiuolaikinių mokymo priemonių ir informacijos šaltinių (vadovėlių, garso ir vaizdinių priemonių, mokomosios programinės įrangos, elektroninių imitacinių priemonių ir pan.) kūrimas ir įsigijimas.

1.1.3.3.

Galimi pareiškėjai

Vytauto Didžiojo universitetas ir kiti universitetai, atsižvelgiant į Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašą.

1.1.3.4.

Galimi partneriai

Mokslo ir studijų institucijos, viešojo administravimo institucijos, valstybės įstaigos, asociacijos, atsižvelgiant į Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašą.

1.1.3.5.

Tiesioginės tikslinės grupės

Studentai, dėstytojai

1.1.3.6.

Projektų atrankos būdas

Planavimas

1.1.3.7.

Projektų trukmė

Nuo 24 mėn. iki 36 mėn.

1.1.3.8.

Paramos vertė, Lt

Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 300 000 Lt ir ne didesnė nei 3 000 000 Lt

1.1.3.9.

Projektų išlaidų finansavimo šaltiniai

Projektas iš dalies finansuojamas Europos socialinio fondo, Pareiškėjo ir (arba) partnerių lėšomis.

1.1.3.10.

Paramos intensyvumas,%

Iki 100 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos

1.1.3.11.

Projektų įgyvendinimo vieta

Lietuvos Respublika

1.1.3.12.

Projektų atitikties kriterijai

Projektas turi tiesiogiai atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas

1.1.3.13.

Projektų prioritetiniai atrankos kriterijai

Netaikoma

1.1.3.14.

Europos socialinio fondo ir nacionalinės projektų lėšos, numatomos skirti veiklų grupei

37,26 mln. Lt (Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioritetas „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ (toliau – VP 1.3 prioritetas).

Eil. Nr.

1.1.4 veiklų grupė. Skirtingų pakopų studijas reglamentuojančių aprašų rengimas ir atnaujinimas atsižvelgiant į naujus kokybinius reikalavimus ir aukštųjų mokyklų misiją

1.1.4.1.

Veiklų grupės pagrindimas

Pirmosios pakopos studijų programos sudaromos pagal studijų krypties reglamentą, kurio pagrindinė paskirtis – nustatyti tos krypties studijų tikslus, suteikiamas kvalifikacijas, studijų apimtį ir studijų trukmę, studijų formas, santykius tarp tos krypties studijų programose studijuojamų dalykų grupių. Rengiant reglamentus, itin svarbu studijoms nustatyti tokius reikalavimus, kurie derėtų su Europos aukštojo mokslo erdvės (EAME) reikalavimais ir praktika. Panašiai turi būti aprašytas ir aukštesnių studijų pakopų programų vykdymas.

Veiklų grupė skirta skirtingų pakopų studijas reglamentuojančių aprašų rengimui ir atnaujinimui, siekiant suderinti Lietuvos teisės aktus su Bolonijos proceso dokumentais, atsižvelgti į ūkio poreikius, aukštosioms mokykloms keliamus tikslus, aukštųjų mokyklų misiją.

1.1.4.2.

Remiamos veiklos

Naujų studijų krypčių reglamentų rengimas pirmosios pakopos studijų programoms. Parengtų studijų krypčių reglamentų tobulinimas. Skirtingų pakopų studijas reglamentuojančių aprašų kūrimo metodikų rengimas ir tobulinimas. Aukštesnių pakopų studijas reglamentuojančių aprašų rengimas. Mokymai.

1.1.4.3.

Galimi pareiškėjai

Studijų kokybės vertinimo centras

1.1.4.4.

Galimi partneriai

Mokslo ir studijų institucijos, mokslo ir studijų ekspertinės (Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras) institucijos, viešojo administravimo institucijos, valstybės įstaigos, asociacijos.

1.1.4.5.

Tiesioginės tikslinės grupės

Dėstytojai, studentai, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ekspertinių institucijų darbuotojai, ekspertai.

1.1.4.6.

Projektų atrankos būdas

Planavimas

1.1.4.7.

Projektų trukmė

Nuo 24 mėn. iki 36 mėn.

1.1.4.8.

Paramos vertė, Lt

Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 300 000 Lt ir ne didesnė nei 3 000 000 Lt

1.1.4.9.

Projektų išlaidų finansavimo šaltiniai

Projektas iš dalies finansuojamas Europos socialinio fondo, Pareiškėjo ir (arba) partnerių lėšomis.

1.1.4.10.

Paramos intensyvumas, %

Iki 100 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos

1.1.4.11.

Projektų įgyvendinimo vieta

Lietuvos Respublika

1.1.4.12.

Projektų atitikties kriterijai

Projektas turi tiesiogiai atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas

1.1.4.13.

Projektų prioritetiniai atrankos kriterijai

Netaikoma

1.1.4.14.

Europos socialinio fondo ir nacionalinės projektų lėšos, numatomos skirti veiklų grupei

8,00 mln. Lt (VP 1.2 prioritetas)

Eil. Nr.

1.2.1 veiklų grupė. Dėstytojų pedagoginės ir dalykinės kompetencijos tobulinimo priemonių sukūrimas ir įgyvendinimas

1.2.1.1.

Veiklų grupės pagrindimas

Veiklų grupė skirta dėstytojų naujoms pedagoginėms ir dalykinėms kompetencijoms ugdyti ir mokymosi visą gyvenimą skatinančiai sistemai sukurti.

Dėstytojai turi naudoti ir nuolat tobulinti modernias mokymo priemones bei metodus, patys juos kurti ir diegti. Veikla skirta universitetų ar kolegijų dėstytojų praktinio mokymosi plėtrai, bendrųjų ir specialiųjų kvalifikacijos tobulinimo programų plėtrai bei atnaujinimui.

Veiklų grupė skatins kurti ypač kolegijose dirbančių dėstytojų pedagoginio meistriškumo kėlimo modelius ir mechanizmus; kurti pedagoginio meistriškumo kėlimo centrus ar mokyklas, įtraukiant socialinius partnerius. Šios iniciatyvos turės užtikrinti veiklos grupės tęstinumą ir mokymąsi visą gyvenimą tarp pedagogų.

1.2.1.2.

Remiamos veiklos

Dėstytojų kompetencijų tobulinimas: sisteminis dėstytojų kompetencijų ugdymas aukštosiose mokyklose, apimantis bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi ir specialiųjų gebėjimų tobulinimą, stažuotes (įskaitant užsienyje), dalykų mokymo(si) metodų kūrimą ir įgyvendinimą. Mokymai.

1.2.1.3.

Galimi pareiškėjai

Aukštosios mokyklos, asociacijos, viešosios įstaigos

1.2.1.4.

Galimi partneriai

Aukštosios mokyklos, viešojo administravimo institucijos, valstybės įstaigos, asociacijos

1.2.1.5.

Tiesioginės tikslinės grupės

Dėstytojai

1.2.1.6.

Projektų atrankos būdas

Konkursas

1.2.1.7.

Projektų trukmė

Nuo 24 mėn. iki 36 mėn.

1.2.1.8.

Paramos vertė, Lt

Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 300 000 Lt ir ne didesnė nei 3 000 000 Lt

1.2.1.9.

Projektų išlaidų finansavimo šaltiniai

Projektas iš dalies finansuojamas Europos socialinio fondo, Pareiškėjo ir (arba) partnerių lėšomis.

1.2.1.10.

Paramos intensyvumas,%

Iki 100 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos

1.2.1.11.

Projektų įgyvendinimo vieta

Lietuvos Respublika

1.2.1.12.

Projektų atitikties kriterijai

Projektas turi atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas

1.2.1.13.

Projektų prioritetiniai atrankos kriterijai

Prioritetas teikiamas projektams, jei:

1. Projektas kuria ir (arba) diegia inovatyvius mokymo metodus.

2. Projektas skatina tarptautinį bendradarbiavimą.

1.2.1.14.

Europos socialinio fondo ir nacionalinės projektų lėšos, numatomos skirti veiklų grupei

28,70 mln. Lt (VP 1.2 prioritetas)

Eil. Nr.

1.3.1. (a) veiklų grupė. Kolegijų studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas, kolegijų optimizavimas

1.3.1.1.(a)

Veiklų grupės pagrindimas

Viena iš pagrindinių studijų kokybės gerinimo sąlygų – tinkamos infrastruktūros sukūrimas. Investavus į kolegijų infrastruktūrą, šie sektoriai geriau atitiks galutinių vartotojų studentų, dėstytojų poreikius ir užtikrins geresnę mokymosi paslaugų kokybę.

Ši veiklų grupė glaudžiai susijusi su inovatyvių rinkos poreikius atitinkančių studijų programų atnaujinimu ir naujų rengimu.

Įgyvendinant šią veiklų grupę, bus siekiama pagerinti kolegijų infrastruktūros kokybę ir jos atitiktį kolegijų misijai, jų veiklai keliamiems uždaviniams. Tai turėtų iš dalies sumažinti kokybiškų aukštojo mokslo paslaugų netolygų teritorinį pasiskirstymą šalyje, pagerinti kolegijų įvaizdį ir padidinti motyvuotų stojančiųjų skaičių.            

1.3.1.2.(a)

Remiamos veiklos

Studijų infrastruktūros (pirmiausia – auditorijų, laboratorijų) plėtojimas (nauja statyba, rekonstravimas ir (ar) remontas);

pagrindinės įrangos (mokomosios, laboratorinės), kurios reikia konkrečiai studijų programai vykdyti, atnaujinimas ir naujos įsigijimas;

modernių informacijos technologijų diegimas, tiesiogiai reikalingas studijų programų kokybei pagerinti (parama bus skiriama institucijoms informacijos technologijų kompiuterinei ir programinei įrangai atnaujinti, naujai įsigyti ar sukurti).

Remiamos veiklos įgyvendinamos jungiantis aukštosioms mokykloms ar sujungus aukštąsias mokyklas arba jų padalinius, arba reorganizavus aukštąsias mokyklas.

1.3.1.3.(a)

Galimi pareiškėjai

 

 

 

Klaipėdos valstybinė kolegija, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, Kauno kolegija, Šiaulių kolegija, Vilniaus kolegija, Panevėžio kolegija, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, Žemaitijos kolegija.

1.3.1.4.(a)

Galimi partneriai

 

1.3.1.5.(a)

Tiesioginės tikslinės grupės

Studentai, dėstytojai

1.3.1.6.(a)

Projektų atrankos būdas

Planavimas

1.3.1.7.(a)

Projektų trukmė

Nuo 24 mėn. iki 36 mėn.

1.3.1.8.(a)

Paramos vertė, Lt

Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 500 000 Lt ir ne didesnė nei 20 000 000 Lt.

1.3.1.9.(a)

Projektų išlaidų finansavimo šaltiniai

Projektą finansuoja Europos regioninės plėtros fondas, Pareiškėjas ir (arba) Partneriai.

1.3.1.10.(a)

Paramos intensyvumas, %

Iki 100% projekto tinkamų išlaidų bendros sumos

1.3.1.11.(a)

Projektų įgyvendinimo vieta

Lietuvos Respublika

1.3.1.12.(a)

Projektų atitikties kriterijai

Projektas turi tiesiogiai atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas.

1.3.1.3.(a)

Projektų svarbos kriterijai

–

1.3.1.14.(a)

Europos regioninės plėtros fondo ir nacionalinės projektų lėšos, numatomos skirti veiklų grupės projektų tipui

23,5 mln. Lt (VP 3.2 prioritetas)

Eil. Nr.

1.3.1 (b) veiklų grupė. Kolegijų studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas

1.3.1.1.(b)

Veiklų grupės pagrindimas

Viena iš pagrindinių studijų kokybės gerinimo sąlygų – tinkamos infrastruktūros sukūrimas. Investavus į kolegijų infrastruktūrą, jų teikiamos mokymo paslaugos geriau atitiks galutinių vartotojų stojančiųjų, dėstytojų, poreikius ir užtikrins geresnę mokymosi paslaugų kokybę.

Ši veiklų grupė glaudžiai susijusi su inovatyvių rinkos poreikius atitinkančių studijų programų atnaujinimu ir naujų rengimu.

Įgyvendinant šią veiklų grupę, bus siekiama pagerinti kolegijų infrastruktūros kokybę ir jos atitiktį kolegijų misijai, jų veiklai keliamiems uždaviniams. Tai turėtų iš dalies sumažinti kokybiškų aukštojo mokslo paslaugų netolygų teritorinį pasiskirstymą šalyje, pagerinti kolegijų įvaizdį ir padidinti motyvuotų stojančiųjų arba tobulinančių savo kvalifikaciją skaičių.

1.3.1.2.(b)

Remiamos veiklos

Studijų infrastruktūros (pirmiausia – auditorijų, laboratorijų) plėtojimas (nauja statyba, rekonstravimas ir (ar) remontas);

pagrindinės įrangos (mokomosios, laboratorinės), kurios reikia konkrečiai studijų programai vykdyti, atnaujinimas ir naujos įsigijimas;

modernių informacijos technologijų diegimas, tiesiogiai reikalingas studijų programų kokybei pagerinti.

Remiamos veiklos įgyvendinamos jungiantis aukštosioms mokykloms ar sujungus aukštąsias mokyklas arba jų padalinius, arba reorganizavus aukštąsias mokyklas; vykstant vidinei struktūros optimizacijai.

1.3.1.3.(b)

Galimi pareiškėjai

Kolegijos

1.3.1.4.(b)

Galimi partneriai

Kolegijos

1.3.1.5.(b)

Tiesioginės tikslinės grupės

Studentai, dėstytojai

1.3.1.6.(b)

Projektų atrankos būdas

Konkursas

1.3.1.7.(b)

Projektų trukmė

Nuo 24 mėn. iki 36 mėn.

1.3.1.8.(b)

Paramos vertė, Lt

Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 1 000 000 Lt

1.3.1.9.(b)

Projektų išlaidų finansavimo šaltiniai

Projektą finansuoja Europos regioninės plėtros fondas, Pareiškėjas ir (arba) Partneriai.

1.3.1.10.(b)

Paramos intensyvumas, %

Iki 100 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos

1.3.1.11.(b)

Projektų įgyvendinimo vieta

Lietuvos Respublika

1.3.1.12.(b)

Projektų atitikties kriterijai

Projektas turi atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas

1.3.1.13.(b)

Projektų prioritetiniai atrankos kriterijai

Prioritetas teikiamas, jei:

1. Projekto metu atnaujinama infrastruktūra naudojama vykdant daugiau nei vieną studijų programą toje pačioje ar keliose kolegijose*.

*Prioritetas teikiamas, jei projekto vykdymo metu atnaujinama infrastruktūra naudojama vykdant daugiau nei vieną studijų programą toje pačioje kolegijose, taip pat atnaujinta infrastruktūra gali naudotis kelios kolegijos, vykdančios panašias studijų programas.

2. Projektas įgyvendinamas vykdant vidinę kolegijų optimizaciją*.

*Jeigu projektas įgyvendinamas vykdant vidinę kolegijų optimizaciją (vidinių kolegijų padalinių sujungimą arba prijungimą), jis atitinka šį kriterijų.

3. Studijų infrastruktūros atnaujinimo projektai, tiesiogiai susieti su studentų praktinių gebėjimų ugdymu*.

*Jeigu studijų infrastruktūros atnaujinimo projektai yra tiesiogiai susieti su studentų praktinių gebėjimų ugdymu plėtojant praktinio mokymo centrus, jie atitinka šį kriterijų.

4. Studijų infrastruktūros projektai, tiesiogiai susieti su technologijos mokslų studijų sričių plėtra*.

*Jeigu studijų infrastruktūros projektai yra tiesiogiai susieti su technologijos mokslų studijų sričių plėtra, jie atitinka šį kriterijų.

1.3.1.14.(b)

Europos regioninės plėtros fondo ir nacionalinės projektų lėšos, numatomos skirti veiklų grupės projektų tipui

47,00 mln. Lt (VP 3.2 prioritetas)

Eil. Nr.

1.3.1. (c) veiklų grupė. Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas.

Projektų tipas – Universitetų infrastruktūra, skirta studijoms

1.3.1.1.(c)

Veiklų grupės pagrindimas

Viena iš pagrindinių studijų kokybės gerinimo sąlygų – tinkamos infrastruktūros sukūrimas. Investavus į universitetų mokslo ir studijų infrastruktūrą, šie geriau atitiks galutinių vartotojų (studentų, dėstytojų, tyrėjų) poreikius ir užtikrins geresnį mokymosi paslaugų prieinamumą.

Ši veiklų grupė glaudžiai susijusi su inovatyvių rinkos poreikius atitinkančių studijų programų atnaujinimu ir naujų rengimu.

Įgyvendinant šią veiklų grupę, bus siekiama pagerinti universitetų infrastruktūros kokybę ir jos atitiktį universitetų misijai, jų veiklai keliamiems uždaviniams.       

Tobulinant mokslo ir studijų sistemą bei suteikiant jai bazinę įrangą, bus siekiama, kad ši sistema atitiktų ekonominės plėtros poreikius, taip pat pasaulio bei ES šalių standartus. Universitetų studentams ir dėstytojams bus sudarytos sąlygos tarptautinio lygio veiklai, padėsiančiai padidinti nacionalinės studijų sistemos konkurencingumą.

Pagal šią veiklų grupę finansuojami 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 1.5 priemonės rezerviniai projektai.

1.3.1.2.(c)

Remiamos veiklos

Studijų infrastruktūros (pirmiausia – auditorijų, laboratorijų) plėtojimas (nauja statyba, rekonstravimas ir (ar) remontas), bazinės įrangos (mokomosios, laboratorinės), reikalingos konkrečiai studijų programai, atnaujinimas ir naujos įsigijimas; modernių informacijos technologijų diegimas, tiesiogiai reikalingas studijų programų kokybei pagerinti (parama bus skiriama institucijoms ir (arba) jų padaliniams informacijos technologijų kompiuterinei ir programinei įrangai atnaujinti, naujai įsigyti ar sukurti). Parama neskiriama bendrabučių atnaujinimui ir statybai. Sporto salių ir aikštynų, baseinų, valgyklų, aktų ir konferencijų salių atnaujinimui ir statybai parama skiriama, jeigu jos būtinos studijų programų įgyvendinimui.

1.3.1.3.(c)

Galimi pareiškėjai

Lietuvos kūno kultūros akademija, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. ISAK-1978 „Dėl paramos skyrimo Lietuvos kūno kultūros akademijos projektui „Studijų infrastruktūros plėtojimas ir bazinės įrangos atnaujinimas, juos pritaikant sunkias fizines negalias turinčių studentų specialiesiems poreikiams LKKA“ įgyvendinti“ (Žin., 2007, Nr. 81-1101).

Vilniaus dailės akademija, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 13 d. įsakymą Nr. ISAK-1815 „Dėl paramos projektams, įgyvendinantiems Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos tikslus, skyrimo“ (Žin., 2007, Nr. 73-1035).

1.3.1.4.(c)

Galimi partneriai

1.3.1.5.(c)

Tiesioginės tikslinės grupės

Studentai, dėstytojai

1.3.1.6.(c)

Projektų atrankos būdas

Planavimas

1.3.1.7.(c)

Projektų trukmė

Nuo 24 mėn. iki 36 mėn.

1.3.1.8.(c)

Paramos vertė, Lt

Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 1 000 000 Lt ir ne didesnė nei 20 000 000 Lt

1.3.1.9.(c)

Projektų išlaidų finansavimo šaltiniai

Projektą finansuoja Europos regioninės plėtros fondas, Pareiškėjas ir (arba) Partneriai.

1.3.1.10.(c)

Paramos intensyvumas, %

Iki 100% projekto tinkamų išlaidų bendros sumos

1.3.1.11.(c)

Projektų įgyvendinimo vieta

Lietuvos Respublika

1.3.1.12.(c)

Projektų atitikties kriterijai

Projektas turi tiesiogiai atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas

1.3.1.13.(c)

Prioritetiniai atrankos kriterijai

Netaikoma

1.3.1.14.(c)

Europos regioninės plėtros fondo ir nacionalinės projektų lėšos, numatomos skirti veiklų grupės projektų tipui

20,43 mln. Lt (VP 3.2 prioritetas)

Eil. Nr.

1.3.1. (d) veiklų grupė. Universitetų studijų infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas

1.3.1.1.(d)

Veiklų grupės pagrindimas

Viena iš pagrindinių studijų kokybės gerinimo sąlygų – tinkamos infrastruktūros sukūrimas. Investavus į universitetų mokslo ir studijų infrastruktūrą, šie geriau atitiks galutinių vartotojų (studentų, dėstytojų, tyrėjų) poreikius ir užtikrins geresnį mokymosi paslaugų prieinamumą.

Įgyvendinant šią veiklų grupę, bus siekiama pagerinti universitetų infrastruktūros kokybę ir jos atitikimą universitetų misijai, jų veiklai keliamiems uždaviniams.

Tobulinant mokslo ir studijų sistemą bei suteikiant jai bazinę įrangą, bus siekiama, kad ši sistema atitiktų ekonominės plėtros poreikius, taip pat pasaulio bei ES šalių standartus. Universitetų studentams ir dėstytojams bus sudarytos sąlygos tarptautinio lygio veiklai, padėsiančiai padidinti nacionalinės studijų sistemos konkurencingumą.

1.3.1.2.(d)

Remiamos veiklos

– valstybinių universitetų infrastruktūros plėtojimas (nauja statyba, rekonstravimas ir (ar) remontas) reorganizavus aukštąsias mokyklas arba reorganizavus ar sujungus aukštųjų mokyklų padalinius;

– pagrindinės įrangos (mokomosios, laboratorinės), kurios reikia konkrečiai studijų programai įgyvendinti, atnaujinimas ir naujos įsigijimas (parama taip pat gali būti skiriama patalpų, kuriose pagal šią veiklą laikoma įsigyjama ar atnaujinama pagrindinė įranga, pritaikymui ir atnaujinimui);

– modernių informacijos technologijų diegimas, tiesiogiai reikalingas studijų programų kokybei gerinti (parama bus skiriama institucijoms informacijos technologijų kompiuterinei ir programinei įrangai atnaujinti, naujai įsigyti ar sukurti).

1.3.1.3.(d)

Galimi pareiškėjai

Kauno medicinos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Klaipėdos universitetas, Vilniaus universitetas, LCC tarptautinis universitetas, Šiaulių universitetas, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Lietuvos žemės ūkio universitetas ir kiti universitetai, atsižvelgiant į Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašą.

1.3.1.4.(d)

Galimi partneriai

Mokslo ir studijų institucijos, atsižvelgiant į Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašą.

1.3.1.5.(d)

Tiesioginės tikslinės grupės

Studentai, dėstytojai

1.3.1.6.(d)

Projektų atrankos būdas

Planavimas

1.3.1.7.(d)

Projektų trukmė

Nuo 24 mėn. iki 36 mėn.

1.3.1.8.(d)

Paramos vertė, Lt

Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 1 000 000 Lt ir ne didesnė nei 20 000 000 Lt

1.3.1.9.(d)

Projektų išlaidų finansavimo šaltiniai

Projektą finansuoja Europos regioninės plėtros fondas, Pareiškėjas ir (arba) Partneriai.

1.3.1.10.(d)

Paramos intensyvumas, %

Iki 100% projekto tinkamų išlaidų bendros sumos

1.3.1.11.(d)

Projektų įgyvendinimo vieta

Lietuvos Respublika

1.3.1.12.(d)

Projektų atitikties kriterijai

Projektas turi tiesiogiai atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas.

1.3.1.13.(d)

Prioritetiniai atrankos kriterijai

Netaikoma

1.3.1.14.(d)

Europos regioninės plėtros fondo ir nacionalinės projektų lėšos, numatomos skirti veiklų grupės projektų tipui

150,59 mln. Lt (VP 3.2 prioritetas)

Eil. Nr.

1.3.1. (e) veiklų grupė. Universitetų studijų infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas

1.3.1.1.(e)

Veiklų grupės pagrindimas

Neteko galios nuo 2010-05-12

1.3.1.2.(e)

Remiamos veiklos

Neteko galios nuo 2010-05-12

 

1.3.1.3.(e)

Galimi pareiškėjai

Neteko galios nuo 2010-05-12

1.3.1.4.(e)

Galimi partneriai

Neteko galios nuo 2010-05-12

1.3.1.5.(e)

Tiesioginės tikslinės grupės

Neteko galios nuo 2010-05-12

1.3.1.6.(e)

Projektų atrankos būdas

Neteko galios nuo 2010-05-12

1.3.1.7.(e)

Projektų trukmė

Neteko galios nuo 2010-05-12

1.3.1.8.(e)

Paramos vertė, Lt

Neteko galios nuo 2010-05-12

1.3.1.9.(e)

Projektų išlaidų finansavimo šaltiniai

Neteko galios nuo 2010-05-12

1.3.1.10.(e)

Paramos intensyvumas, %

Neteko galios nuo 2010-05-12

1.3.1.11.(e)

Projektų įgyvendinimo vieta

Neteko galios nuo 2010-05-12

1.3.1.12.(e)

Projektų atitikties kriterijai

Neteko galios nuo 2010-05-12

1.3.1.13.(e)

Projektų prioritetiniai atrankos kriterijai

Neteko galios nuo 2010-05-12

1.3.1.14.(e)

Europos regioninės plėtros fondo ir nacionalinės projektų lėšos, numatomos skirti veiklų grupės projektų tipui

Neteko galios nuo 2010-05-12

Eil. Nr.

1.3.1. (f) veiklų grupė. Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas.

Projektų tipas – Aukštųjų mokyklų infrastruktūra, skirta studijoms

1.3.1.1.(f)

Veiklų grupės pagrindimas

Šia veiklų grupe siekiama patobulinti studijų aukštosiose mokyklose infrastruktūrą, atnaujinti bazinę įrangą reikalingos mokslui ir studijoms, numatytą valstybinėse specialistų rengimo programose. Bus remiami šiandienos ir perspektyvinius rinkos bei valstybės poreikius atitinkantys projektai, numatantys studijų infrastruktūros modernizavimą ir atnaujinimą.

1.3.1.2.(f)

Remiamos veiklos

Studijų aukštosiose mokyklose infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas, jei projektas tiesiogiai atitinka Lietuvos Respublikos strateginių dokumentų įgyvendinamų programų arba kitų teisės aktų nuostatas:

*Vilniaus universiteto teikiamo projekto veiklos privalo atitikti Aukštos kvalifikacijos vertėjų rengimo kokybės gerinimo ir plėtros Lietuvoje skatinimo 2009–2012 m. programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. ISAK-106, nuostatas.

*Vilniaus Gedimino technikos universiteto teikiamų projektų veiklos privalo atitikti Aukštos kvalifikacijos vertėjų rengimo kokybės gerinimo ir plėtros Lietuvoje skatinimo 2009–2012 m. programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. ISAK-106, nuostatas.

1.3.1.3.(f)

Galimi pareiškėjai

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, atsižvelgiant į Aviacijos specialistų rengimo ir mokomosios bazės atnaujinimo 2008–2013 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 159 (Žin., 2008, Nr. 25-923).

Vilniaus universitetas, atsižvelgiant į Aukštos kvalifikacijos vertėjų rengimo kokybės gerinimo ir plėtros Lietuvoje skatinimo 2009–2012 m. programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. ISAK-106.

1.3.1.4.(f)

Galimi partneriai

1.3.1.5.(f)

Tiesioginės tikslinės grupės

Studentai, dėstytojai

1.3.1.6.(f)

Projektų atrankos būdas

Planavimas

1.3.1.7.(f)

Projektų trukmė

Nuo 24 mėn. iki 36 mėn.

1.3.1.8.(f)

Paramos vertė, Lt

Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 1 000 000 Lt ir ne didesnė nei 20 000 000 Lt

1.3.1.9.(f)

Projektų išlaidų finansavimo šaltiniai

Projektą finansuoja Europos regioninės plėtros fondas, Pareiškėjas ir (arba) Partneriai.

1.3.1.10.(f)

Paramos intensyvumas, %

Iki 100% projekto tinkamų išlaidų bendros sumos

1.3.1.11.(f)

Projektų įgyvendinimo vieta

Lietuvos Respublika

1.3.1.12.(f)

Projektų atitikties kriterijai

Projektas turi atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas

arba

Projektas turi atitikti Aukštos kvalifikacijos vertėjų rengimo kokybės gerinimo ir plėtros Lietuvoje skatinimo 2009–2012 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. ISAK-106, nuostatas.

1.3.1.13.(f)

Prioritetiniai atrankos kriterijai

Netaikoma

1.3.1.14.(f)

Europos regioninės plėtros fondo ir nacionalinės projektų lėšos, numatomos skirti veiklų grupės projektų tipui

17,94 mln. Lt (VP 3.2 prioritetas)

Eil. Nr.

1.3.1. (g) veiklų grupė. Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas.

Projektų tipas – Universitetų ligoninių įrangos pritaikymas studijoms

1.3.1.1.(g)

Veiklų grupės pagrindimas

Viena iš pagrindinių studijų kokybės gerinimo sąlygų – tinkamos infrastruktūros sukūrimas. Investavus į universitetų ligoninėse esančią studijų infrastruktūrą, ji geriau atitiks galutinių vartotojų (studentų, dėstytojų) poreikius ir užtikrins geresnį kokybiškų mokymosi paslaugų prieinamumą.

Įgyvendinant šią veiklų grupę, bus siekiama pagerinti universitetų ligoninių studijų procese naudojamos infrastruktūros kokybę. Siekiant šio tikslo pagal šią veiklų grupę bus investuojama tik į universitetų gydymo įstaigų (Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, Kauno medicinos universiteto klinikų, Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės, Vilniaus universiteto vaikų ligoninės) projektus.

1.3.1.2.(g)

Remiamos veiklos

Studijų infrastruktūros (pirmiausia – auditorijų, laboratorijų) plėtojimas (nauja statyba, rekonstravimas ir (ar) remontas), bazinės įrangos (mokomosios, laboratorinės), reikalingos konkrečiai studijų programai, atnaujinimas ir naujos įsigijimas; modernių informacijos technologijų diegimas, tiesiogiai reikalingas studijų programų kokybei pagerinti (parama bus skiriama institucijoms ir (arba) jų padaliniams informacijos technologijų kompiuterinei ir programinei įrangai atnaujinti, naujai įsigyti ar sukurti).

Parama neskiriama bendrabučių atnaujinimui ir statybai. Sporto salių ir aikštynų, baseinų, valgyklų, aktų ir konferencijų salių atnaujinimui ir statybai parama skiriama, jeigu jos būtinos studijų programų įgyvendinimui.

1.3.1.3.(g)

Galimi pareiškėjai

Universitetų ligoninės, Vilniaus universitetas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 13 d. įsakymą Nr. ISAK-1815 „Dėl paramos projektams, įgyvendinantiems Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos tikslus, skyrimo“.

1.3.1.4.(g)

Galimi partneriai

Universitetų ligoninės

1.3.1.5.(g)

Tiesioginės tikslinės grupės

Studentai, dėstytojai

1.3.1.6.(g)

Projektų atrankos būdas

Planavimas

1.3.1.7.(g)

Projektų trukmė

Nuo 24 mėn. iki 36 mėn.

1.3.1.8.(g)

Paramos vertė, Lt

Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 1 000 000 Lt ir ne didesnė nei 6 000 000 Lt

1.3.1.9.(g)

Projektų išlaidų finansavimo šaltiniai

Projektą finansuoja Europos regioninės plėtros fondas, Pareiškėjas ir (arba) Partneriai.

1.3.1.10.(g)

Paramos intensyvumas, %

Iki 100 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos

1.3.1.11.(g)

Projektų įgyvendinimo vieta

Lietuvos Respublika

1.3.1.12.(g)

Projektų atitikties kriterijai

Projektas turi tiesiogiai atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas.

1.3.1.13.(g)

Projektų prioritetiniai atrankos kriterijai.

Netaikoma

1.3.1.14.(g)

Europos regioninės plėtros fondo ir nacionalinės projektų lėšos, numatomos skirti veiklų grupės projektų tipui

5,92 mln.Lt (VP 3.2 prioritetas)

Eil. Nr.

1.4.1 veiklų grupė. Vidinių kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimas ir tobulinimas

1.4.1.1.

Veiklų grupės pagrindimas

Skirtingose aukštosiose mokyklose yra skirtingas specialistų parengimo lygis, todėl kokybės užtikrinimas tampa tam tikru iššūkiu aukštojo mokslo institucijoms tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu lygmeniu. Gerinant kokybę, itin svarbiais akcentais tampa Berlyno komunikate (2003 m.) deklaruoti siekiai – pačios kokybės sampratos kaip vertybės diegimas visiems aukštojo mokslo institucijos bendruomenės nariams, vienodas jos supratimas.

Viena iš pagrindinių studijų proceso kokybės užtikrinimo sąlygų – tinkamas vidinių kokybės užtikrinimo mechanizmų veikimas. Šiuos mechanizmus turi ir tinkamai jais naudojasi tik dalis mokslo ir studijų institucijų.

Taip pat planuojama remti socialinių ekonominių partnerių įtraukimo į kokybės užtikrinimo veiklą, iniciatyvas, kurios padidins universitetų atvirumą ir atitiktį šalies ūkio poreikiams.

1.4.1.2.

Remiamos veiklos

Kokybės vadybos sistemų kūrimas ir įgyvendinimas (įskaitant mokymus, kokybės vadybos sistemų bandomąjį diegimą (testavimą)

1.4.1.3.

Galimi pareiškėjai

Aukštosios mokyklos

1.4.1.4.

Galimi partneriai

Aukštosios mokyklos, mokslo ir studijų ekspertinės (Studijų kokybės vertinimo centras, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras) institucijos.

1.4.1.5.

Tiesioginės tikslinės grupės

Aukštųjų mokyklų ir/ar jų padalinių administracijos darbuotojai

1.4.1.6.

Projektų atrankos būdas

Konkursas

1.4.1.7.

Projektų trukmė

Nuo 24 mėn. iki 36 mėn.

1.4.1.8.

Paramos vertė, Lt

Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 300 000 Lt ir ne didesnė nei 3 000 000 Lt

1.4.1.9.

Projektų išlaidų finansavimo šaltiniai

Projektas iš dalies finansuojamas Europos socialinio fondo, Pareiškėjo ir (arba) partnerių lėšomis.

1.4.1.10.

Paramos intensyvumas, %

Iki 100 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos

1.4.1.11.

Projektų įgyvendinimo vieta

Lietuvos Respublika

1.4.1.12.

Projektų atitikties kriterijai

Projektas turi atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas.

1.4.1.13.

Projektų prioritetiniai atrankos kriterijai

Prioritetas teikiamas, kai:

1. Įgyvendinto projekto poveikis veiksmų programos prioriteto tikslui ir uždaviniui bus teigiamas (įrodytas projekto aktualumas ir poveikis tikslinių grupių problemų sprendimui).

2. Pareiškėjas yra pajėgus įgyvendinti projektą.

3. Projektai, skatinantys mokslo ir studijų institucijų tarpinstitucinę partnerystę.

1.4.1.14.

Europos socialinio fondo ir nacionalinės projektų lėšos, numatomos skirti veiklų grupei

35,00 mln. Lt (VP 1.2 prioritetas)

Eil. Nr.

2.1.1 (a) veiklų grupė. Nacionalinės aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo programos įgyvendinimas

2.1.1.1.(a)

Veiklų grupės pagrindimas

Šalies aukštosiose mokyklose teikiamų paslaugų žinomumas ir patrauklumas užsienio piliečiams yra viena pagrindinių studijų tarptautiškumo užtikrinimo sąlygų. Investavus į šalies patrauklumą užsienio valstybėse, bus atkreiptas dėmesys į Lietuvos studijų sistemos galimybes, suformuotas atitinkamas įvaizdis. Projektas turi atsižvelgti į Europos švietimo plėtros strateginių dokumentų nuostatas (Bergeno komunikatas, 2005; Londono komunikatas, 2007; Liuveno komunikatas, 2009).

2.1.1.2.(a)

Remiamos veiklos

Kvalifikacijų (ir užsienyje įgytų), suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, turėtojų žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos sukūrimas, pripažinimo sistemos tobulinimas.

1.  

Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas ir įgyvendinimas; Nacionalinės institucijų tarptautiškumo vertinimo sistemos (taip pat ir duomenų bazės) sukūrimas.

2.  

Lietuvos aukštojo mokslo žinomumo pasaulyje didinimas (Lietuvos aukštojo mokslo prekės ženklo ir Lietuvos aukštąjį mokslą pristatančios interneto svetainės sukūrimas; dalyvavimo tarptautiniuose renginiuose koncepcijos parengimas ir įgyvendinimas; reprezentatyvių leidinių apie Lietuvos aukštąjį mokslą užsienio kalbomis parengimas bei leidyba ir pan.).

3.  

Nacionalinės Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų ir dėstytojų tarptautinių praktikų/stažuočių sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas (Lietuvos aukštųjų mokyklų poreikio tarptautinėms praktikoms nustatymas; užsienio kapitalo įmonių ir (arba) tarptautinių organizacijų, bendradarbiaujančių organizuojant Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų ir dėstytojų praktikas/stažuotes, tinklo sukūrimas ir įgyvendinimas; karjeros centrų koordinatorių įtraukimas; studentų ir dėstytojų praktikų/stažuočių vietų informacinės sistemos sukūrimas; mentorių ir tutorių ugdymo sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas ir pan.).

Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų mobilumo administravimo mechanizmo sukūrimas.

Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų mobilumo pagal ES aukštojo mokslo programas rėmimas.

2.1.1.3.(a)

Galimi pareiškėjai

Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, kitos aukštosios mokyklos, tarptautinės organizacijos (Jungtinių Tautų vystymo programa Lietuvoje), teisėtai veikiančios Lietuvos Respublikoje, Studijų kokybės vertinimo centras, Švietimo mainų paramos fondas, atsižvelgiant į Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašą arba Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2008–2010 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 732 (Žin., 2008, Nr. 85-3384).

2.1.1.4.(a)

Galimi partneriai

2.1.1.5.(a)

Tiesioginės tikslinės grupės

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ekspertinių institucijų ekspertai , studentai, dėstytojai, mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai (aukštųjų mokyklų ir/ar jų padalinių administracijos darbuotojai)

2.1.1.6.(a)

Projektų atrankos būdas

Planavimas

2.1.1.7.(a)

Projektų trukmė

Nuo 24 mėn. iki 36 mėn.

2.1.1.8.(a)

Paramos vertė, Lt

Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne didesnė nei 11 000 000 Lt.

2.1.1.9.(a)

Projekto išlaidų finansavimo šaltiniai

Projektas iš dalies finansuojamas Europos socialinio fondo, Pareiškėjo ir (arba) partnerių lėšomis.

2.1.1.10.(a)

Paramos intensyvumas, %

Iki 100% projekto tinkamų išlaidų bendros sumos

2.1.1.11.(a)

Projekto įgyvendinimo vieta

Lietuvos Respublika

2.1.1.12.(a)

Projektų atitikties kriterijai

Projektas turi tiesiogiai atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas.

2.1.1.13.(a)

Projekto prioritetiniai atrankos kriterijai

Netaikoma

2.1.1.14.(a)

Europos socialinio fondo ir nacionalinės projektų lėšos, numatomos skirti veiklų grupės projektų tipui

23,57 mln. Lt (VP 1.2 prioritetas)

Eil. Nr.

2.1.1 (b) veiklų grupė. Nacionalinės aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo programos įgyvendinimas

2.1.1.1.(b)

Veiklų grupės pagrindimas

Šalies aukštosiose mokyklose teikiamų paslaugų žinomumas ir patrauklumas užsienio šalių piliečiams yra viena pagrindinių studijų tarptautiškumo užtikrinimo sąlygų. Investavus į šalies pristatymą užsienio valstybėse, bus atkreiptas dėmesys į Lietuvos studijų sistemos galimybes, suformuotas atitinkamas įvaizdis.         

2.1.1.2.(b)

Remiamos veiklos

Pavienių Lietuvos aukštųjų mokyklų ir užsienio kapitalo įmonių ir (arba) tarptautinių organizacijų bendradarbiavimas (tarptautiškumo plėtros strategijų rengimas ir įgyvendinimas, studentų, dėstytojų praktikos/stažuotės užsienio kapitalo įmonėse ir (arba) tarptautinėse organizacijose, bendradarbiavimas per informacijos mainus, tarpininkavimo paslaugas bei kt. modelių (sistemų) kūrimas ir įgyvendinimas, bendrų renginių organizavimas ir dalyvavimas juose, ir pan.);

 

Lietuvos aukštųjų mokyklų padalinių, atsakingų už tarptautinių ryšių plėtrą, veiklos skatinimas: aukštųjų mokyklų tarptautiškumo plėtros įgyvendinimo strategijų, įskaitant tarptautinių studijų rinkodaros planus, rengimas; pavienių aukštųjų mokyklų tarptautiškumo vertinimo sistemų kūrimas ir diegimas; aukštųjų mokyklų tarptautiškumo skatinimo priemonių kūrimas ir įgyvendinimas (dalyvavimas ir/ar organizavimas tarptautiniuose renginiuose, leidyba, rinkodaros priemonių kūrimas ir įgyvendinimas bei pan.). Taip pat tinkama veikla yra užsienio šalių studentų mentorystės programų kūrimas ir įgyvendinimas.

2.1.1.3.(b)

Galimi pareiškėjai

Aukštosios mokyklos

2.1.1.4.(b)

Galimi partneriai

Aukštosios mokyklos, mokslo ir studijų ekspertinės ir koordinavimo institucijos (Studijų kokybės vertinimo centras, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, Švietimo mainų paramos fondas), viešojo administravimo institucijos, asociacijos, tarptautinės organizacijos.

2.1.1.5.(b)

Tiesioginės tikslinės grupės

Studentai, dėstytojai, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ekspertinių institucijų ekspertai, aukštųjų mokyklų ir/ar jų padalinių, atsakingų už tarptautinių ryšių plėtrą, administracijos darbuotojai

2.1.1.6.(b)

Projektų atrankos būdas

Konkursas

2.1.1.7.(b)

Projektų trukmė

Nuo 24 mėn. iki 36 mėn.

2.1.1.8.(b)

Paramos vertė, Lt

Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 300 000 Lt ir ne didesnė nei 3 000 000 Lt

2.1.1.9.(b)

Projekto išlaidų finansavimo šaltiniai

Projektas iš dalies finansuojamas Europos socialinio fondo, Pareiškėjo ir (arba) partnerių lėšomis.

2.1.1.10.(b)

Paramos intensyvumas, %

Iki 100% projekto tinkamų išlaidų bendros sumos

2.1.1.11.(b)

Projektų atitikties kriterijai

Projektas turi atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas;

arba

Projektas turi tiesiogiai atitikti Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2008–2010 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 732, nuostatas.

2.1.1.12.(b)

Projektų prioritetiniai atrankos kriterijai

Prioritetas teikiamas, jei:

1. Projektas skatina tarptautinį bendradarbiavimą.

2. Įgyvendinto projekto poveikis veiksmų programos prioriteto tikslui ir uždaviniui bus teigiamas (įrodytas projekto aktualumas ir poveikis tikslinių grupių problemų sprendimui).

3. Projekte atskleistos pastangos skatinti darnaus vystymosi principo įgyvendinimą.

4. Projekte nurodytos pastangos skatinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo principų įgyvendinimą.

2.1.1.13.(b)

Projekto įgyvendinimo vieta

Lietuvos Respublika

2.1.1.14.(b)

Europos socialinio fondo ir nacionalinės projektų lėšos, numatomos skirti veiklų grupės projektų tipui

42,14 mln. Lt (VP 1.2 prioritetas)

Eil. Nr.

2.2.1 veiklų grupė. Įvairius žmonių poreikius atitinkančių studijų organizavimo būdų diegimas

2.1.2.1.

Veiklų grupės pagrindimas

Įgyvendinant šią veiklų grupę, siekiama padidinti mokslo ir studijų sistemos prieinamumą dirbantiems ar kitaip užimtiems asmenims, taip pat socialiai pažeidžiamų žmonių grupėms.

2.1.2.2.

Remiamos veiklos

Studijų programų, skirtų specialiųjų poreikių studentams, atnaujinimas ir dalinis įgyvendinimas: (studijų programų atnaujinimas ir dalinis įgyvendinimas specialiųjų poreikių (įvairias negalias turintiems) studentams (įskaitant dėstytojų kompetencijų tobulinimą, inovatyvių, lanksčių studijų būdų ir metodų rengimą ir diegimą, mokymo priemonių rengimą ir įsigijimą) arba specialiuosius poreikius turinčių asmenų, siekiančių aukštojo išsilavinimo, organizacinių-psichologinių paslaugų teikimas (įskaitant specialiųjų poreikių studentų mentorystės programų diegimą ir koordinavimą, neįgaliųjų informavimą-konsultavimą; darbo su specialiųjų poreikių studentais metodų rengimą ir diegimą, mokymo priemonių rengimą ir įsigijimą).

 

Papildomųjų (išlyginamųjų) studijų įgyvendinimas konkrečios studijų srities lygmeniu aukštosiose mokyklose: papildomųjų (išlyginamųjų) studijų įgyvendinimas konkrečios studijų srities lygmeniu aukštosiose mokyklose, kuriant saitus („tiltus“) tarp profesinių mokyklų ir kolegijų, kolegijų ir universitetų (įskaitant tyrimų, studijų konkrečios studijų srities lygmeniu aukštojoje mokykloje atlikimą, inovatyvių, lanksčių studijų būdų ir metodų rengimą bei diegimą, mokymo priemonių rengimą ir įsigijimą).

2.1.2.3.

Galimi pareiškėjai

Švietimo informacinių technologijų centras, Kauno technologijos universitetas ir kitos aukštosios mokyklos, atsižvelgiant į Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašą.

2.1.2.4.

Galimi partneriai

Aukštosios mokyklos, švietimo įstaigos, asociacijos, viešosios įstaigos.

2.1.2.5.

Tiesioginės tikslinės grupės

Studentai, dėstytojai

2.1.2.6.

Projektų atrankos būdas

Konkursas

2.1.2.7.

Projektų trukmė

Nuo 24 mėn. iki 36 mėn.

2.1.2.8.

Paramos vertė, Lt

Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 300 000 Lt ir ne didesnė nei 5 000 000 Lt

2.1.2.9.

Projekto išlaidų finansavimo šaltiniai

Projektas iš dalies finansuojamas Europos socialinio fondo, Pareiškėjo ir (arba) partnerių lėšomis.

2.1.2.10.

Paramos intensyvumas, %

Iki 100 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos.

2.1.2.11.

Projekto įgyvendinimo vieta

Lietuvos Respublika

2.1.2.12.

Projektų atitikties kriterijai

Projektas turi atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas.

2.1.2.13.

Projektų prioritetiniai atrankos kriterijai

1. Prioritetas teikiamas projektams, kurie numato specialiojo ugdymo paslaugų kūrimą nacionaliniu mastu.

2. Prioritetas teikiamas projektams, kurie numato bendradarbiavimą su socialiniais partneriais.

3. Įgyvendinto projekto poveikis veiksmų programos prioriteto tikslui ir uždaviniui bus teigiamas (įrodytas projekto aktualumas ir poveikis tikslinių grupių problemų sprendimui).

4. Projekte nurodytos pastangos skatinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo principų įgyvendinimą.

5. Prioritetas teikiamas projektams, kurie užtikrina geresnį socialiai pažeidžiamų

grupių prieinamumą įgyti aukštąjį išsilavinimą.

2.1.2.14.

Europos socialinio fondo ir nacionalinės projektų lėšos, numatomos skirti veiklų grupei

31,09 mln. Lt (VP 1.2 prioritetas)

Eil. Nr.

2.2.2 veiklų grupė. Neformaliu būdu įgytų žinių ir gebėjimų formalizavimo sistemos parengimas ir įgyvendinimas

2.2.2.1.

Veiklų grupės pagrindimas

Ši veiklų grupė siekia sudaryti geresnes sąlygas suaugusiesiems patirtiniam mokymuisi įvertinti ir pripažinti, mokantis savaiminiu bei neformaliuoju būdu ir siekiant formalizuoti kompetencija priskirtinus Europos kvalifikacijų sąrangos 5–8 lygmenis. Tai stiprins ryšius tarp aukštųjų mokyklų ir profesinių asociacijų.

2.2.2.2.

Remiamos veiklos

Testavimo sistemos sukūrimas ir išbandymas; kompetencijų vertinimo centrų aukštosiose mokyklose kūrimas; administracijos darbuotojų mokymai taikyti testavimo sistemas ir pan.

2.2.2.3.

Galimi pareiškėjai

Aukštosios mokyklos, asociacijos

2.2.2.4.

Galimi partneriai

Mokslo ir studijų institucijos, mokslo ir studijų ekspertinės (Studijų kokybės vertinimo centras, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras) institucijos; asociacijos; valstybės įstaigos; viešosios įstaigos.

2.2.2.5.

Tiesioginės tikslinės grupės

Asmenys, įgiję žinių ir gebėjimų neformaliuoju arba savišvietos būdu, mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai (aukštųjų mokyklų ir/ar jų padalinių administracijos darbuotojai), Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ekspertinių institucijų ekspertai

2.2.2.6.

Projektų atrankos būdas

Konkursas

2.2.2.7.

Projektų trukmė

Nuo 24 mėn. iki 36 mėn.

2.2.2.8.

Paramos vertė, Lt

Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 300 000 Lt ir ne didesnė nei 3 000 000 Lt

2.2.2.9.

Projekto išlaidų finansavimo šaltiniai

Projektas iš dalies finansuojamas Europos socialinio fondo, Pareiškėjo ir (arba) partnerių lėšomis.

2.2.2.10.

Paramos intensyvumas,%

Iki 100 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos.

2.2.2.11.

Projekto įgyvendinimo vieta

Lietuvos Respublika

2.2.2.12.

Projektų atitikties kriterijai

Projektas turi atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas.

2.2.2.13.

Projektų prioritetiniai atrankos kriterijai

Prioritetas teikiamas, jei:

1. Projektai, skatinantys mokslo ir studijų institucijų tarpinstitucinę partnerystę.

2. Projektu skatinamas bendradarbiavimas su verslo sektoriumi.

3. Projekte skatinamas arba praktika paremtas aukštųjų mokyklų ir profesinių asociacijų bendradarbiavimas.

4. Projektas vykdomas institucijų, turinčių patirties įgyvendinant neformaliu būdu įgytų žinių ir gebėjimų formalizavimo veiklas.

5. Projektą teikianti institucija turi vykdyti pirmosios, antrosios ir trečiosios studijų pakopos programas ne mažiau kaip penkiose studijų srityse.

2.2.2.14.

Europos socialinio fondo ir nacionalinės projektų lėšos, numatomos skirti veiklų grupei

6,00 mln. Lt (VP 1.2 prioritetas)

Eil. Nr.

3.1.1 veiklų grupė. Aukštųjų mokyklų vidaus valdymo sąrangos tobulinimas

3.1.1.1.

Veiklų grupės pagrindimas

Šia veiklų grupe siekiama tobulinti aukštųjų mokyklų valdymą, skiriant dėmesio veiklos planavimo, vykdymo, administravimo, kontrolės, atskaitomybės gerinimo sritims.

3.1.1.2.

Remiamos veiklos

Aukštųjų mokyklų vidaus valdymo sąrangos tobulinimas, jungiantis aukštosioms mokykloms ir/arba keičiantis jų vidinei sąrangai ir/arba juridiniam statusui ir/arba taryboms įgyjant naujas funkcijas: aukštųjų mokyklų ir/ar jų padalinių integruotų plėtros strategijų ir valdymo tobulinimo koncepcijų parengimas ir aukštųjų mokyklų ir/ar jų padalinių tarybų narių specialiųjų kompetencijų, susietų su aukštųjų mokyklų ir/ar jų padalinių valdymu, tobulinimas. Mokymai galimi ir aukštosios mokyklos administracijos padalinio darbuotojams, kurių pareigybės tiesiogiai susijusios su integruotų plėtros strategijų formulavimu.

3.1.1.3.

Galimi pareiškėjai

Aukštosios mokyklos

3.1.1.4.

Galimi partneriai

Lietuvos aukštosios mokyklos, viešojo administravimo įstaigos

3.1.1.5.

Tiesioginės tikslinės grupės

Aukštųjų mokyklų ir/ar jų padalinių administracijos darbuotojai, kurių pareigybės tiesiogiai susijusios su integruotų plėtros strategijų formulavimu, ir aukštųjų mokyklų ir/ar jų padalinių tarybų nariai

3.1.1.6.

Projektų atrankos būdas

Konkursas

3.1.1.7.

Projektų trukmė

Nuo 24 mėn. iki 36 mėn.

3.1.1.8.

Paramos vertė, Lt

Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 300 000 Lt ir ne didesnė nei 2 000 000 Lt

3.1.1.9.

Projektų išlaidų finansavimo šaltiniai

Projektas iš dalies finansuojamas Europos socialinio fondo, Pareiškėjo ir (arba) partnerių lėšomis.

3.1.1.10.

Paramos intensyvumas, %

Iki 100 %, jei pareiškėjas yra valstybinė aukštoji mokykla.

3.1.1.11.

Projektų įgyvendinimo vieta

Lietuvos Respublika

3.1.1.12.

Projektų atitikties kriterijai

Projektas turi atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas.

3.1.1.13.

Projektų prioritetiniai atrankos kriterijai

Prioritetas teikiamas, jei:

1. Įgyvendinto projekto poveikis veiksmų programos prioriteto tikslui ir uždaviniui bus teigiamas (įrodytas projekto aktualumas ir poveikis tikslinių grupių problemų sprendimui).

2. Pareiškėjas yra pajėgus įgyvendinti projektą.

3. Projektai, skatinantys mokslo ir studijų institucijų tarpinstitucinę partnerystę.

3.1.1.14.

Europos socialinio fondo ir nacionalinės projektų lėšos, numatomos skirti veiklų grupei

51,94 mln. Lt (VP 1.2 prioritetas)

Eil. Nr.

3.1.2. Aukštųjų mokyklų vidaus valdymo tobulinimas: informacinių sistemų, susietų su aukštosios mokyklos valdymu, kūrimas ir (arba) diegimas

3.1.2.1.

Veiklų grupės pagrindimas

Šia veiklų grupe siekiama Lietuvos mokslo ir studijų institucijose diegti finansų ir buhalterinės apskaitos sistemas, kurios turi būti suderinamos su LieMSIS informacine sistema (numatoma įdiegti 25 universitetuose ir kolegijose), tai pat bus siekiama sudaryti Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų registrą.

3.1.2.2.

Remiamos veiklos

Finansų ir buhalterinės apskaitos sistemos diegimas Lietuvos mokslo ir studijų institucijose.

 

Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų registro sudarymas.

E. mokymo(si) technologijų panaudojimas kartu su nuotolinio mokymosi sistemos plėtra, panaudojant Lietuvos nuotolinio mokymosi tinklą LieDM – visuomenei atvirą nuotolinio ir e. mokymosi infrastruktūrą, palaikančią mokymosi procesus virtualioje erdvėje mokslo ir studijų bei švietimo institucijose: universitetuose, kolegijose, profesinio rengimo mokyklose, gimnazijose bei kitose organizacijose.

Mokslo ir studijų publikacijų duomenų bazės integracija į Lietuvos akademinę e. biblioteką (kataloguose kaupiami studijų ir mokslo literatūros bibliografiniai įrašai ir e.dokumentai) siekiant tenkinti akademinių institucijų poreikius studijoms ir mokslinei tiriamajai veiklai informacijos ištekliais.

3.1.2.3.

Galimi pareiškėjai

Švietimo informacinių technologijų centras, aukštosios mokyklos, atsižvelgiant į Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašą.

3.1.2.4.

Galimi partneriai

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, Švietimo mainų paramos fondas, aukštosios mokyklos, asociacijos, atsižvelgiant į Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašą.

3.1.2.5.

Tiesioginės tikslinės grupės

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ekspertinių institucijų ekspertai, aukštųjų mokyklų ir/ar jų padalinių administracijos darbuotojai, dėstytojai, studentai

3.1.2.6.

Projektų atrankos būdas

Planavimas

3.1.2.7.

Projektų trukmė

Nuo 24 mėn. iki 36 mėn.

3.1.2.8.

Paramos vertė, Lt

Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 500 000 Lt ir ne didesnė nei 6 000 000 Lt

3.1.2.9.

Projektų išlaidų finansavimo šaltiniai

Projektas iš dalies finansuojamas Europos socialinio fondo, Pareiškėjo ir (arba) partnerių lėšomis.

3.1.2.10.

Paramos intensyvumas, %

Iki 100% projekto tinkamų išlaidų bendros sumos

3.1.2.11.

Projektų įgyvendinimo vieta

Lietuvos Respublika

3.1.2.12.

Projektų atitikties kriterijai

Projektas turi tiesiogiai atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas.

3.1.2.13.

Projektų svarbos kriterijai

Projektų, skirtų Nacionalinės studijų programos 3.1.2 veiklų grupės įgyvendinimui, svarbos kriterijai yra šie:

1. Projektai, atitinkantys Lietuvos virtualaus universiteto 2007–2012 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. ISAK-791 (Žin., 2007, Nr. 51-1997), nuostatas.

2. Projektai, diegiantys Finansų ir buhalterinės apskaitos sistemas ne mažiau kaip 25 valstybiniuose universitetuose ir kolegijose, atitinkant LieMSIS informacinės sistemos reikalavimus.

3.1.2.14.

Europos socialinio fondo ir nacionalinės projektų lėšos, numatomos skirti veiklų grupei

12,00 mln. Lt (VP 1.2 prioritetas)

Eil. Nr.

3.2.1 veiklų grupė. Išorinio vertinimo sistemos stiprinimas

3.2.1.1.

Veiklų grupės pagrindimas

Šia veiklų grupe siekiama toliau stiprinti kokybę vertinančių ir metodinę paramą teikiančių institucijų ekspertinius gebėjimus. Tokiu būdu bus prisidėta prie mokslo ir studijų sistemos veiklos kokybės ir efektyvumo užtikrinimo pagal Europos aukštojo mokslo erdvės (EAME) kūrimo nuostatas.

3.2.1.2.

Remiamos veiklos

Vertinimo metodikų rengimas ir tobulinimas; išorinio vertinimo ekspertų kvalifikacijos tobulinimo programų rengimas ir įgyvendinimas; išorinio kokybės vertinimo procesų tobulinimas, kokybės vertinimo agentūroje diegiant vidinę kokybės užtikrinimo sistemą; išorinio vertinimo organizatorių kompetencijos kėlimas; mokslo ir studijų institucijų išorinis kokybės auditas; ekspertinės vertinimo institucijos išorinis vertinimas; mokslo ir studijų institucijų veiklos ir užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo duomenų bazių plėtojimas ir pan.

3.2.1.3.

Galimi pareiškėjai

Studijų kokybės vertinimo centras, mokslo ir studijų institucijos, viešosios įstaigos, atsižvelgiant į Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašą.

3.2.1.4.

Galimi partneriai

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, Švietimo mainų paramos fondas, mokslo ir studijų institucijos, atsižvelgiant į Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašą.

3.2.1.5.

Tiesioginės tikslinės grupės

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ekspertinių institucijų ekspertai, aukštųjų mokyklų ir/ar jų padalinių administracijos darbuotojai, studentai, dėstytojai.

3.2.1.6.

Projektų atrankos būdas

Planavimas

3.2.1.7.

Projektų trukmė

Nuo 24 mėn. iki 36 mėn.

3.2.1.8.

Paramos vertė, Lt

Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 500 000 Lt ir ne didesnė nei 5 000 000 Lt

3.2.1.9.

Projektų išlaidų finansavimo šaltiniai

Projektas iš dalies finansuojamas Europos socialinio fondo, Pareiškėjo ir (arba) partnerių lėšomis.

3.2.1.10.

Paramos intensyvumas, %

Iki 100 % projekto tinkamų išlaidų bendros sumos

3.2.1.11.

Projektų įgyvendinimo vieta

Lietuvos Respublika

3.2.1.12.

Projektų atitikties kriterijai

Projektas turi tiesiogiai atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas.

3.2.1.13.

Prioritetiniai projektų atrankos kriterijai

Netaikoma

3.2.1.14.

Europos socialinio fondo ir nacionalinės projektų lėšos, numatomos skirti veiklų grupei

11,00 mln. Lt (VP 1.2 prioritetas)

Eil. Nr.

3.2.2 veiklų grupė. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės sistemos tobulinimas bei priėmimo sistemos tobulinimas ir įdiegimas

3.2.2.1.

Veiklų grupės pagrindimas

Šia veiklų grupe siekiama tobulinti nacionalinę mokslo ir studijų sistemos stebėsenos ir analizės sistemą, kuri leistų operatyviai reaguoti formuojant nacionalinę mokslo ir studijų politiką.

Taip pat planuojama remti projektus, kurie tobulintų bendrojo priėmimo sistemą, siekiant ją pritaikyti bendrojo lavinimo ir aukštųjų mokyklų absolventų ir darbdavių poreikiams, kad į studijų programas būtų priimami motyvuoti ir pasirengę asmenys, o aukštosios mokyklos galėtų užtikrinti deramą studijų kokybę. Sukurta sistema leis pritaikyti kitų šalių patirtį ir gauti išsamius ir pagrįstus duomenis, kurie reikalingi didinant mokslo ir studijų politikos efektyvumą.

Šioje veiklų grupėje bus remiami projektai, kurių pagrindu bus kuriama ir diegiama aukštųjų mokyklų reitingavimo sistema.

3.2.2.2.

Remiamos veiklos

Mokslo ir studijų politikos tyrimai, stebėsenos ir analizės, ateities prognozių ir įžvalgų metodikų sukūrimas, diegimas ir praktinis veiklų įgyvendinimas. Šių sričių specialistų rengimas, ekspertų kvalifikacijos tobulinimas ir mokymų organizavimas ir pan.

 

Priėmimo sistemos nuostatų, atsižvelgiant į asmens individualius gebėjimus ir polinkius ir suteikiant priemones jam prognozuoti savo galimybes (karjerą), tobulinimas; priėmimo sistemos naudojamos techninės ir programinės įrangos tobulinimas ir susiejimas su aukštojo mokslo stebėsenos sistema; priėmimo sistemos dalyvių mokymų organizavimo sistemos bei priėmimo kontrolės sistemos sukūrimas; bendrųjų stojamųjų egzaminų į meno studijų srities koncepcijos kūrimas ir įgyvendinimas.

 

Aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemos sukūrimas ir įdiegimas.

3.2.2.3.

Galimi pareiškėjai

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO), Demokratinės politikos institutas, mokslo ir studijų institucijos, viešosios įstaigos, asociacijos, atsižvelgiant į Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašą.

3.2.2.4.

Galimi partneriai

Aukštosios mokyklos, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti, Studijų kokybės vertinimo centras, viešojo administravimo institucijos; valstybės įstaigos, asociacijos, atsižvelgiant į Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašą.

3.2.2.5.

Tiesioginės tikslinės grupės

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ekspertinių institucijų ekspertai; mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai (aukštųjų mokyklų ir/ar jų padalinių administracijos darbuotojai, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijų nariai)

3.2.2.6.

Projektų atrankos būdas

Planavimas

3.2.2.7.

Projektų trukmė

Nuo 24 mėn. iki 36 mėn.

3.2.2.8.

Paramos vertė, Lt

Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 300 000 Lt ir ne didesnė nei 5 000 000 Lt

3.2.2.9.

Projektų išlaidų finansavimo šaltiniai

Projektas iš dalies finansuojamas Europos socialinio fondo, Pareiškėjo ir (arba) partnerių lėšomis.

3.2.2.10.

Paramos intensyvumas, %

Iki 100% projekto tinkamų išlaidų bendros sumos

3.2.2.11.

Projektų įgyvendinimo vieta

Lietuvos Respublika

3.2.2.12.

Projektų atitikties kriterijai

Projektas turi tiesiogiai atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas.

3.2.2.13.

Projektų svarbos kriterijai

Projektų, skirtų Nacionalinės studijų programos 3.2.2 veiklų grupės įgyvendinimui, svarbos kriterijai yra šie:

1. Projektai, nacionaliniu mastu užtikrinantys bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas sistemos tobulinimą.

2. Projektai, nacionaliniu mastu kuriantys ir įgyvendinantys bendrųjų stojamųjų egzaminų koncepciją universitetų meno studijų srityje.

3. Projektai, skatinantys bendradarbiavimą su skirtingomis suinteresuotomis šalimis (socialiniais-ekonominiais partneriais).

4. Projektai, nacionaliniu mastu kuriantys ir diegiantys aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemas.

3.2.2.14.

Europos socialinio fondo ir nacionalinės projektų lėšos, numatomos skirti veiklų grupei

10,00 mln. Lt (VP 1.2 prioritetas)

Eil. Nr.

3.3.1 veiklų grupė. Studentų praktinių įgūdžių, verslumo stiprinimas

3.3.1.1.

Veiklų grupės pagrindimas

Siekiama sudaryti sąlygas aukštųjų mokyklų studentams atlikti profesinės veiklos praktiką Lietuvos privataus ir visuomeninio ūkio subjektų įmonėse, įstaigose ir organizacijose, ugdyti verslumą ir skatinti aukštųjų mokyklų partnerystę su įvairiais socialiniais partneriais. Dalyvaudami praktikose studentai įgis praktinių įgūdžių realioje socialinėje aplinkoje ir bus parengti konkrečiai praktinei veiklai. Praktiką organizuojančios įmonės bus supažindintos su naująja specialistų karta, jų teorinėmis žiniomis ir praktinėmis galimybėmis.

3.3.1.2.

Remiamos veiklos

I studijų pakopos ir vientisųjų studijų studentų praktikų organizavimo modelių (sistemų) kūrimas ir įmonėse ir (arba) ne pelno organizacijose, įskaitant studentų praktikų vadovų parengimą, jų kompetencijų tobulinimą, praktikų vietų informacinių sistemų kūrimą ir diegimą, bandomąjį studentų praktikų atlikimą pagal sukurtą modelį (sistemą). Taip pat tinkamos veiklos yra metodinės informacinės literatūros rengimas, leidyba, specialistų poreikio darbo rinkoje tyrimai, tačiau tik kaip sudedamoji šiame punkte pirmiau išvardytų veiklų dalis.

1.  

Imitacinių įmonių (centrų) kūrimas ir/arba jų veiklos įgyvendinimas: imitacinių verslo (paslaugų ir produktų kūrimo) praktinio mokymo įmonių arba kitų praktinio mokymo centrų kūrimas ir jų veiklos organizavimas (įskaitant studentų praktikų atlikimą, metodinės informacinės literatūros rengimą, leidybą, praktinių mokymo firmų mugių organizavimą).

2.  

Neformalus studentų verslumo ugdymas

3.3.1.3.

Galimi pareiškėjai

Asociacijos, aukštosios mokyklos, tarptautinės organizacijos, viešosios įstaigos.

3.3.1.4.

Galimi partneriai

Mokslo ir studijų institucijos, viešojo administravimo institucijos, valstybės įstaigos, asociacijos, viešosios įstaigos.

3.3.1.5.

Tiesioginės tikslinės grupės

Studentai, dėstytojai

3.3.1.6.

Projektų atrankos būdas

Konkursas

3.3.1.7.

Projektų trukmė

Nuo 24 mėn. iki 36 mėn.

3.3.1.8.

Paramos vertė, Lt

Projektų, finansuojamų pagal šią veiklų grupę, vertė turi būti ne mažesnė nei 1 000 000 Lt ir ne didesnė nei 5 000 000 Lt

3.3.1.9.

Projektų išlaidų finansavimo šaltiniai

Projektas iš dalies finansuojamas Europos socialinio fondo, Pareiškėjo ir (arba) partnerių lėšomis.

3.3.1.10.

Paramos intensyvumas, %

Iki 95 %

3.3.1.11.

Projektų įgyvendinimo vieta

Lietuvos Respublika

3.3.1.12.

Projektų atitikties kriterijai

Projektas turi atitikti Nacionalinės studijų programos nuostatas

3.3.1.13.

Projektų prioritetiniai atrankos kriterijai

Prioritetas teikiamas projektams, jei:

1. Projektas didina bendradarbiavimą tarp vienodo ir skirtingų lygių mokslo ir studijų institucijų.

2. Projektas turi verslo asociacijų pritarimą ir skatina bendradarbiavimą.

3. Projektas kuria ir (arba) diegia inovatyvius (novatoriškus) mokymo metodus.

4. Projektas skatina tarptautinį bendradarbiavimą.

5. Kokybiškai įvertintos projekto rizikos.

3.3.1.14.

Europos socialinio fondo ir nacionalinės projektų lėšos, numatomos skirti veiklų grupei

38,61 mln. Lt (VP 1.2 prioritetas)

 

_________________

 

 

Priedo pakeitimai:

Nr. ISAK-2403, 2009-11-26, Žin., 2009, Nr. 143-6317 (2009-12-02), i. k. 1092070ISAKSAK-2403

Nr. V-615, 2010-04-28, Žin., 2010, Nr. 54-2671 (2010-05-11), i. k. 1102070ISAK000V-615

Nr. V-1548, 2010-09-15, Žin., 2010, Nr. 110-5658 (2010-09-18), i. k. 1102070ISAK00V-1548

 

 

Nacionalinės studijų programos

3 priedas

 

NACIONALINĖ STUDIJŲ PROGRAMOS PRINCIPINĖ VALDYMO IR ĮGYVENDINIMO SCHEMA

 

 

 

_________________

 

 

 

Priedo pakeitimai:

Nr. ISAK-1293, 2009-06-19, Žin., 2009, Nr. 82-3435 (2009-07-11), i. k. 1092070ISAKSAK-1293

 

 

 

Nacionalinės studijų programos

4 priedas

 

BENDRIEJI PROGRAMOS POVEIKIO RODIKLIAI

 

Tipas

Rodiklis (vertinimo vienetas)

Pradinė situacija

Situacija 2016 metais

Efektas

Teigiamai studentų darbo gebėjimus vertinančių darbdavių dalis

62,8%

75,0%

Įsidarbinusių pagal specialybę dalis

~ 80%

87,0%

 

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. ISAK-1293, 2009-06-19, Žin., 2009, Nr. 82-3435 (2009-07-11), i. k. 1092070ISAKSAK-1293

 

Nacionalinės studijų programos

5 priedas

 

Numatomi pasiekti Programos rezultatai

 

Programos įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir pažangą vertina pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 2 uždavinio „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“, 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ 1 uždavinio „Tobulinti tyrėjų kvalifikaciją ir kompetenciją, skatinti jų mobilumą“ bei 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ įgyvendinimo lygio rodiklius.

 

1 Lentelė. Veiksmų Programų lygmens stebėsenos rodikliai

 

Veiksmų programa

Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa

Prioritetas

2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“

Rodiklio tipas

Rodiklis (vertinimo vienetas)

Skaičiais išreikšti uždaviniai 2015 metais

(Veiksmų programų lygmuo)

Skaičiais išreikšti uždaviniai 2015 metais (Programos dalis)

Rezultato

Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis

80 proc.

80 proc.

Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis

90 proc.

90 proc.

Dėstytojų (aukštojo mokslo studijos), kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis

90 proc.

90 proc.

Studentų (aukštojo mokslo studijos), kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis

80 proc.

80 proc.

Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis

80 proc.

80 proc.

Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba  socialinę atskirtį patiriančių asmenų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis

90 proc.

90 proc.

Švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis

90 proc.

90 proc.

Švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis 

80 proc.

80 proc.

Produkto

Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius

1000

950

Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius

6900

3650

Dėstytojų (aukštojo mokslo studijos), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius

5000

3800

Studentų (aukštojo mokslo studijos), kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius

3000

2850

Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius

2000

1100

Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius

8800

2000

Švietimo pagalbos specialistų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius

2000

1680

Švietimo pagalbos specialistų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius

5000

60

Aukštųjų mokyklų (isced 5–6 lygis), kurios diegia kokybės vadybos sistemas, skaičius ir dalis nuo visų aukštųjų mokyklų

40,

75 proc.

40,

75 proc.

Veiksmų programa

Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa

Prioritetas

3 prioritetas „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“

Rodiklio tipas

Rodiklis (vertinimo vienetas)

Skaičiais išreikšti uždaviniai 2015 metais

(Veiksmų programų lygmuo)

Skaičiais išreikšti uždaviniai 2015 metais (Programos dalis)

Rezultato

Studentų, kurie sėkmingai baigė formaliojo švietimo programas ir įgijo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis

85 proc.

85 proc.

Produkto

Studentų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius

1000

530

Veiksmų programa

Sanglaudos skatinimo veiksmų programa

Prioritetas

2 prioritetas „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“

Rodiklio tipas

Rodiklis (vertinimo vienetas)

Skaičiais išreikšti uždaviniai 2015 metais

(Veiksmų programų lygmuo)

Skaičiais išreikšti uždaviniai 2015 metais (Programos dalis)

Rezultato

Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos)

110000

7030

Produkto

Projektų skaičius

100

29

 

2 lentelė. Nacionalinio lygmens stebėsenos rodikliai pagal numatomas priemones

 

Programos tikslas

Veiklų grupė

Rodiklio tipas

Rodiklio pavadinimas

Numatoma pasiekti kiekybinė išraiška

Veiksmų programų, Nacionalinių programų lygmuo

Duomenų šaltinis

1. Studijų kokybės gerinimas

1.1.1. Darbo rinkos ir šalies ūkio poreikius atitinkančių studijų programų atnaujinimas, naujų rengimas ir įgyvendinimas, studijų programų tarptautiškumo didinimas, jungtinių studijų programų rengimas

Rezultato

Studentų (aukštojo mokslo studijos), kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis

80 proc.

VP

Projektų ataskaitos

Dėstytojų (aukštojo mokslo studijos), kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis

90 proc.

VP

Teigiamai įvertintų studijų programų skaičius

30

NAC

Produkto

Studentų (aukštojo mokslo studijos), kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius

500

VP

Dėstytojų (aukštojo mokslo studijos), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius

2350

VP

Parengtų studijų programų skaičius

20

NAC

Atnaujintų studijų programų skaičius

40

NAC

Parengtų jungtinių studijų programų skaičius

10

NAC

1.1.2. Studijų programų atnaujinimas, naujų rengimas ir įgyvendinimas šalies ūkio ir visuomenės poreikiams

Rezultato

Studentų (aukštojo mokslo studijos), kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis

80 proc.

VP

Ataskaitos

Dėstytojų (aukštojo mokslo studijos), kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis

90 proc.

VP

Produkto

Studentų (aukštojo mokslo studijos), kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius

230

VP

Dėstytojų (aukštojo mokslo studijos), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius

50

VP

1.1.3. Studijų programų įgyvendinimas žinioms imliuose sektoriuose

Rezultato

Studentų, kurie sėkmingai baigė formaliojo švietimo programas ir įgijo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis

85 proc.

VP

Ataskaitos

Produkto

Studentų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius

530

VP

Įgyvendintų studijų programų skaičius

16

NAC

1.1.4. Skirtingų pakopų studijas reglamentuojančių aprašų rengimas ir atnaujinimas atsižvelgiant į naujus kokybinius reikalavimus ir aukštųjų mokyklų misiją

Rezultato

Dėstytojų (aukštojo mokslo studijos), kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis

90 proc.

VP

Ataskaitos

Produkto

Dėstytojų (aukštojo mokslo studijos), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius

170

VP

Parengtų arba atnaujintų studijas reglamentuojančių aprašų skaičius

25

NAC

1.2.1. Dėstytojų pedagoginės ir dalykinės kompetencijos tobulinimo priemonių sukūrimas ir įgyvendinimas

Rezultato

Dėstytojų (aukštojo mokslo studijos), kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis

90 proc.

VP

Ataskaitos

Produkto

Dėstytojų (aukštojo mokslo studijos), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius

650

VP

Dėstytojų stažuočių skaičius

10

NAC

1.3.1. (a) Kolegijų studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas, kolegijų optimizavimas

Rezultato

Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos)

800

VP

Ataskaitos

Produkto

Projektų skaičius

5

VP

Kolegijų, pagerinusių infrastruktūrą, skaičius

6

NAC

1.3.1. (b) Kolegijų studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas

Rezultato

Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos)

400

VP

Ataskaitos

Produkto

Projektų skaičius

8

VP

Kolegijų, pagerinusių infrastruktūrą, skaičius

8

NAC

1.3.1. (c) Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas.

Projektų tipas – Universitetų infrastruktūra, skirta studijoms

Rezultato

Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos)

800

VP

Ataskaitos

Produkto

Projektų skaičius

2

VP

Universitetų, pagerinusių studijų infrastruktūrą, skaičius

2

NAC

1.3.1. (d) Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas, optimizuojant Valstybinių universitetų ir jų padalinių struktūrą

Rezultato

Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos)

4750

VP

Ataskaitos

Produkto

Projektų skaičius

11

VP

Universitetų, pagerinusių studijų infrastruktūrą, skaičius

11

NAC

1.3.1. (e) Universitetų studijų infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas

Neteko galios nuo 2010-05-12

 

1.3.1. (f) Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas.

Projektų tipas – Aukštųjų mokyklų infrastruktūra, skirta studijoms

Rezultato

Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos)

200

VP

Ataskaitos

Produkto

Projektų skaičius

2

VP

Aukštųjų mokyklų, pagerinusių studijų infrastruktūrą, skaičius

2

NAC

1.3.1. (g) Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas.

Projektų tipas – Universitetų ligoninių įrangos pritaikymas studijoms

Rezultato

Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos)

80

VP

Ataskaitos

Produkto

Projektų skaičius

1

VP

Modernizuotų universitetų ligoninių skaičius

2

NAC

1.4.1. Vidinių kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimas ir tobulinimas

Rezultato

Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis

90 proc.

VP

Ataskaitos

Produkto

Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius

30

VP

Aukštųjų mokyklų (ISCED 5–6 lygis), kurios diegia kokybės vadybos sistemas, skaičius

25

VP

Aukštųjų mokyklų (ISCED 5–6 lygis), kurios diegia kokybės vadybos sistemas, dalis nuo visų aukštųjų mokyklų

50 proc.

VP

2. Studijų tarptautiškumo didinimas ir prieinamumo užtikrinimas

2.1.1. (a) Nacionalinės aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo programos įgyvendinimas

Rezultato

Dėstytojų (aukštojo mokslo studijos), kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis

90 proc.

VP

Ataskaitos

Studentų (aukštojo mokslo studijos), kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis

90 proc.

NAC

Studentų (aukštojo mokslo studijos), kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis

80 proc.

VP

Produkto

Dėstytojų (aukštojo mokslo studijos), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius

200

VP

Studentų (aukštojo mokslo studijos), kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius

800

VP

Studentų (aukštojo mokslo studijos), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius

100

NAC

Aukštųjų mokyklų, kuriose buvo sukurta ir įdiegta tarptautiškumo kokybės vertinimo sistema, skaičius

10

NAC

Parengtų ir įgyvendintų mokslo ir studijų institucijų pristatymo programų skaičius

7

NAC

2.1.1. (b) Nacionalinės aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo programos įgyvendinimas

Rezultato

Dėstytojų (aukštojo mokslo studijos), kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis

90 proc.

VP

Ataskaitos

Studentų (aukštojo mokslo studijos), kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis

90 proc.

NAC

Produkto

Dėstytojų (aukštojo mokslo studijos), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius

280

VP

Studentų (aukštojo mokslo studijos), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius

100

NAC

Parengtų ir įgyvendintų mokslo ir studijų institucijų pristatymo programų skaičius

11

NAC

Dėstytojų stažuočių skaičius

130

NAC

2.2.1. Įvairius žmonių poreikius atitinkančių studijų organizavimo būdų diegimas

Rezultato

Švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis

80 proc.

VP

Ataskaitos

Švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis

90 proc.

VP

Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis

80 proc.

VP

 

Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis

90 proc.

VP

Produkto

Švietimo pagalbos specialistų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius

1680

VP

 

Švietimo pagalbos specialistų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius

60

VP

Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius

1100

VP

Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius

2000

VP

2.2.2. Neformaliu būdu įgytų žinių ir gebėjimų formalizavimo sistemos parengimas ir įgyvendinimas

Rezultato

Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis

80 proc.

VP

Ataskaitos

Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis

90 proc.

VP

Asmenų, kurie siekė gauti neformaliu būdu įgytos kvalifikacijos pripažinimą per metus po projekto pabaigos, skaičius

95

NAC

Produkto

Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius

150

VP

Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius

50

VP

Sukurtų neformaliu būdu įgytų žinių testavimo sistemų skaičius

15

NAC

3. Studijų sistemos efektyvumo didinimas

3.1.1. Aukštųjų mokyklų vidaus valdymo sąrangos tobulinimas

Rezultato

Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis

80 proc.

VP

Ataskaitos

Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis

90 proc.

VP

Produkto

Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius

600

VP

Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius

3220

VP

3.1.2 Aukštųjų mokyklų vidaus valdymo tobulinimas: informacinių sistemų, susietų su aukštosios mokyklos valdymu, kūrimas ir (arba) diegimas

Rezultato

Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis

90 proc.

VP

Ataskaitos

Produkto

Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius

120

VP

Aukštųjų mokyklų (isced 5–6 lygis), kurios diegia kokybės vadybos sistemas, skaičius

15

VP

Aukštųjų mokyklų (isced 5–6 lygis), kurios diegia kokybės vadybos sistemas, dalis nuo visų aukštųjų mokyklų

30 proc.

VP

3.2.1. Išorinio vertinimo sistemos stiprinimas

Rezultato

Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis

90 proc.

VP

Ataskaitos

Išorinio vertinimo išvadas gavusių mokslo ir studijų institucijų skaičius

15

NAC

Produkto

Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius

80

VP

Mokslo ir studijų institucijų, pateikusių prašymą dėl išorinio vertinimo, skaičius

25

NAC

3.2.2. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės sistemos tobulinimas bei priėmimo sistemos tobulinimas ir įdiegimas

Rezultato

Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis

90 proc.

VP

Ataskaitos

Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis

80 proc.

VP

Produkto

Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius

50

VP

Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius

300

VP

Sukurtų nacionalinių studijų, mokslo ir technologijų prognozavimo ir ateities įžvalgų sistemų skaičius

1

NAC

3.3.1. Studentų praktinių įgūdžių, verslumo stiprinimas

Rezultato

Studentų (aukštojo mokslo studijos), kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis

80 proc.

VP

Ataskaitos

Dėstytojų (aukštojo mokslo studijos), kurie gavo neformaliojo švietimo programos pažymėjimus, dalis

90 proc.

VP

Studentų (aukštojo mokslo studijos), kurie gavo neformaliojo švietimo programos pažymėjimus, dalis

90 proc.

NAC

Produkto

Studentų (aukštojo mokslo studijos), kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius

2120

VP

 

Dėstytojų (aukštojo mokslo studijos), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius

100

VP

Studentų (aukštojo mokslo studijos), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius

200

NAC

 

Lentelės pakeitimai:

Nr. V-615, 2010-04-28, Žin., 2010, Nr. 54-2671 (2010-05-11), i. k. 1102070ISAK000V-615

 

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. ISAK-2403, 2009-11-26, Žin., 2009, Nr. 143-6317 (2009-12-02), i. k. 1092070ISAKSAK-2403

 

Nacionalinės studijų programos

6 priedas

 

PROGRAMOS TIKSLŲ FINANSAVIMO ŠALTINIAI

 

Programos tikslas

VP prioritetas, iš kurio finansuojamas tikslas

Iš viso, mln. Lt

1.2

1.3

3.2

1. Studijų kokybės gerinimas

191,99

37,26

275,53

504,78

2. Studijų tarptautiškumo didinimas ir prieinamumo užtikrinimas

102,8

 

 

102,8

3. Studijų sistemos efektyvumo didinimas

123,55

 

 

123,55

Iš viso, mln. Lt

418,34

37,26

275,53

731,13

 

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. ISAK-2403, 2009-11-26, Žin., 2009, Nr. 143-6317 (2009-12-02), i. k. 1092070ISAKSAK-2403

 

Nacionalinės studijų programos

7 priedas

 

PROGRAMOS VEIKLŲ GRUPIŲ FINANSAVIMO PROPORCIJOS

 

Programos veiklų grupė

Veiksmų programų prioritetas, iš kurio finansuojama veiklų grupė

Numatoma lėšų dalis Programos tikslui,%

Numatoma lėšų dalis Programos uždaviniui,%

Numatoma lėšų dalis Programos veiklų grupei,%

1.1.1. Darbo rinkos ir šalies ūkio poreikius atitinkančių studijų programų atnaujinimas, naujų rengimas ir įgyvendinimas

1.2

69,04

22,64

15,36

1.1.2. Studijų programų atnaujinimas, naujų rengimas ir įgyvendinimas šalies ūkio ir visuomenės poreikiams

1.2

1,09

1.1.3. Studijų programų įgyvendinimas žinioms imliuose sektoriuose

1.3

5,10

1.1.4. Skirtingų pakopų studijas reglamentuojančių aprašų rengimas ir atnaujinimas atsižvelgiant į naujus kokybinius reikalavimus ir aukštųjų mokyklų misiją

1.2

1,09

1.2.1. Dėstytojų pedagoginės ir dalykinės kompetencijos tobulinimo priemonių sukūrimas ir įgyvendinimas

1.2

3,92

3,92

1.3.1. Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas

3.2

37,69

37,69

1.4.1. Vidinių kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimas ir tobulinimas

1.2

4,79

4,79

2.1.1. Nacionalinės aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo programos įgyvendinimas

1.2

14,06

8,99

8,99

2.2.1. Įvairius žmonių poreikius atitinkančių studijų organizavimo būdų diegimas

1.2

5,07

4,25

2.2.2 . Neformaliu būdu įgytų žinių ir gebėjimų formalizavimo sistemos parengimas ir įgyvendinimas

1.2

0,82

3.1.1. Aukštųjų mokyklų vidaus valdymo sąrangos tobulinimas

1.2

16,90

8,74

7,10

3.1.2. Aukštųjų mokyklų vidaus valdymo tobulinimas: informacinių sistemų, susietų su aukštosios mokyklos valdymu, kūrimas ir (arba) diegimas

1.2

1,64

3.3.1. Išorinio vertinimo sistemos stiprinimas

1.2

2,88

1,51

3.3.2. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės sistemos tobulinimas bei priėmimo sistemos tobulinimas ir įdiegimas

1.2

1,37

3.4.1. Studentų praktinių įgūdžių, verslumo stiprinimas

1.2

5,28

5,28

Iš viso

 

100,00

100,00

100,00

 

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. ISAK-2403, 2009-11-26, Žin., 2009, Nr. 143-6317 (2009-12-02), i. k. 1092070ISAKSAK-2403

 

Nacionalinės studijų programos

8 priedas

 

PROGRAMOS VEIKLŲ GRUPIŲ FINANSAVIMAS

 

 

Veiklų grupės Nr.

Veiklų grupės (pogrupio) pavadinimas

Atrankos būdas

Veiksmų programų prioritetas, iš kurio finansuojamos veiklų grupės

ES struktūrinių fondų lėšos, mln. Lt

Nacionalinės projektų lėšos, mln. Lt

Lėšos, iš viso (ES struktūrinių fondų ir nacionalinės projektų lėšos), mln. Lt

1.1.1.

Darbo rinkos ir šalies ūkio poreikius atitinkančių studijų programų atnaujinimas, naujų rengimas ir įgyvendinimas, studijų programų tarptautiškumo didinimas, jungtinių studijų programų rengimas

K

1.2

95,45

16,84

112,29

1.1.2.

Studijų programų atnaujinimas, naujų rengimas ir įgyvendinimas šalies ūkio ir visuomenės poreikiams

P

1.2

6,8

1,2

8

1.1.3.

Studijų programų įgyvendinimas žinioms imliuose sektoriuose

P

1.3

31,671

5,589

37,26

1.1.4.

Skirtingų pakopų studijas reglamentuojančių aprašų rengimas ir atnaujinimas atsižvelgiant į naujus kokybinius reikalavimus ir aukštųjų mokyklų misiją

P

1.2

6,8

1,2

8

1.2.1.

Dėstytojų pedagoginės ir dalykinės kompetencijos tobulinimo priemonių sukūrimas ir įgyvendinimas

K

1.2

24,40

4,31

28,7

1.3.1 (a).

Kolegijų studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas, kolegijų optimizavimas

P

3.2

46,88

8,27

55,15

1.3.1 (b).

Kolegijų studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas

K

3.2

19,98

3,53

23,5

1.3.1 (c).

Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas.

Projektų tipas – Universitetų infrastruktūra, skirta studijoms

P

3.2

19,07

3,36

22,43

1.3.1 (d).

Universitetų studijų infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas

P

3.2

128,00

22,59

150,59

1.3.1 (e).

Universitetų studijų infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas

Neteko galios nuo 2010-05-12

1.3.1 (f).

Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas.

Projektų tipas – Aukštųjų mokyklų infrastruktūra, skirta studijoms

P

3.2

15,249

2,691

17,94

1.3.1 (g).

Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas.

Projektų tipas – Universitetų ligoninių įrangos pritaikymas studijoms

P

3.2

5,03

0,89

5,92

1.4.1.

Vidinių kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimas ir tobulinimas

K

1.2

29,75

5,25

35

2.1.1 (a).

Nacionalinės aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo programos įgyvendinimas

P

1.2

20,035

3,535

23,57

2.1.1 (b).

Nacionalinės aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo programos įgyvendinimas

K

1.2

35,82

6,32

42,14

2.2.1.

Įvairius žmonių poreikius atitinkančių studijų organizavimo būdų diegimas

K

1.2

26,427

4,663

31,09

2.2.2.

Neformaliu būdu įgytų kvalifikacijų formalizavimo sistemos parengimas ir įgyvendinimas

K

1.2

5,1

0,9

6

3.1.1.

Aukštųjų mokyklų vidaus valdymo sąrangos tobulinimas

K

1.2

44,15

7,79

51,94

3.1.2.

Aukštųjų mokyklų vidaus valdymo tobulinimas: informacinių sistemų, susietų su aukštosios mokyklos valdymu, kūrimas ir (arba) diegimas

P

1.2

10,20

1,80

12

3.2.1.

Išorinio vertinimo sistemos stiprinimas

P

1.2

9,35

1,65

11

3.2.2.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės sistemos tobulinimas bei priėmimo sistemos tobulinimas ir įdiegimas

P

1.2

8,50

1,50

10

3.3.1.

Studentų praktinių įgūdžių, verslumo stiprinimas

K

1.2

32,82

5,79

38,61

Iš viso

731,13

 

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. ISAK-2403, 2009-11-26, Žin., 2009, Nr. 143-6317 (2009-12-02), i. k. 1092070ISAKSAK-2403

Nr. V-615, 2010-04-28, Žin., 2010, Nr. 54-2671 (2010-05-11), i. k. 1102070ISAK000V-615

 

Nacionalinės studijų programos

9 priedas

 

PROGRAMOS PARAMOS SUTARČIŲ PASIRAŠYMO APIMTYS (MLN. LT)

 

Veiklų grupė

Atrankos būdas

Suma iš viso, mln. Lt

2009 m.

2010 m.

2011 m.

1.1.1. Darbo rinkos ir šalies ūkio poreikius atitinkančių studijų programų atnaujinimas, naujų rengimas ir įgyvendinimas, studijų programų tarptautiškumo didinimas, jungtinių studijų programų rengimas

K

112,29

-

80,00

32,29

1.1.2. Studijų programų atnaujinimas, naujų rengimas ir įgyvendinimas šalies ūkio ir visuomenės poreikiams

P

8,00

3,00

2,00

3,00

1.1.3. Studijų programų įgyvendinimas žinioms imliuose sektoriuose

P

37,26

-

10,00

27,26

1.1.4. Skirtingų pakopų studijas reglamentuojančių aprašų rengimas ir atnaujinimas atsižvelgiant į naujus kokybinius reikalavimus ir aukštųjų mokyklų misiją

P

8,00

2,00

2,00

4,00

1.2.1 veiklų grupė. Dėstytojų pedagoginės ir dalykinės kompetencijos tobulinimo priemonių sukūrimas ir įgyvendinimas

K

28,70

-

12,00

16,70

1.3.1. (a) veiklų grupė. Kolegijų studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas, kolegijų optimizavimas

P

55,15

-

55,15

-

1.3.1 (b) veiklų grupė. Kolegijų studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas

K

23,5

-

23,5

-

1.3.1. (c) veiklų grupė. Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas

Projektų tipas – Universitetų infrastruktūra, skirta studijoms

P

22,43

20,43

2,00

 

1.3.1. (d) veiklų grupė. Universitetų studijų infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas

P

150,59

-

150,59

-

1.3.1. (e) veiklų grupė. Universitetų studijų infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas

Neteko galios nuo 2010-05-12

1.3.1. (f) veiklų grupė. Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas

Projektų tipas – Aukštųjų mokyklų infrastruktūra, skirta studijoms

P

17,94

10,65

7,29

 

1.3.1. (g) veiklų grupė. Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas

Projektų tipas – Universitetų ligoninių įrangos pritaikymas studijoms

P

5,92

5,92

 

 

1.4.1. Vidinių kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimas ir tobulinimas

K

35,00

-

25,00

10,00

2.1.1 (a). Nacionalinės aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo programos įgyvendinimas

P

23,57

5,00

17,00

1,57

2.1.1 (b). Nacionalinės aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo programos įgyvendinimas

K

42,14

-

12,14

30,00

2.2.1. Įvairius žmonių poreikius atitinkančių studijų organizavimo būdų diegimas

K

31,09

-

31,09

 

2.2.2. Neformaliu būdu įgytų žinių ir gebėjimų formalizavimo sistemos parengimas ir įgyvendinimas

K

6,00

 

6,00

 

3.1.1. Aukštųjų mokyklų vidaus valdymo sąrangos tobulinimas

K

51,94

17,00

34,94

 

3.1.2. Aukštųjų mokyklų vidaus valdymo tobulinimas: informacinių sistemų, susietų su aukštosios mokyklos valdymu, kūrimas ir (arba) diegimas (įskaitant mokymus)

P

12,00

-

9,00

3,00

3.2.1. Išorinio vertinimo sistemos stiprinimas

P

11,00

-

8,50

2,50

3.2.2. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės sistemos tobulinimas bei priėmimo sistemos tobulinimas ir įdiegimas

P

10,00

-

7,00

3,00

3.3.1. Studentų praktinių įgūdžių, verslumo stiprinimas

K

38,61

-

38,61

-

 

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. ISAK-2403, 2009-11-26, Žin., 2009, Nr. 143-6317 (2009-12-02), i. k. 1092070ISAKSAK-2403

Nr. V-615, 2010-04-28, Žin., 2010, Nr. 54-2671 (2010-05-11), i. k. 1102070ISAK000V-615

 

Nacionalinės studijų programos

10 priedas

 

PRELIMINARUS LĖŠŲ ĮSISAVINIMO PLANAS

 

Veiklų grupė

Atrankos būdas

Suma iš viso, mln. Lt

2009 m.

2010 m.

2011–2015 m.

1.1.1. Darbo rinkos ir šalies ūkio poreikius atitinkančių studijų programų atnaujinimas, naujų rengimas ir įgyvendinimas, studijų programų tarptautiškumo didinimas, jungtinių studijų programų rengimas

K

112,29

-

5,10

107,19

1.1.2. Studijų programų atnaujinimas, naujų rengimas ir įgyvendinimas šalies ūkio ir visuomenės poreikiams

P

8,00

-

0,80

7,20

1.1.3. Studijų programų įgyvendinimas žinioms imliuose sektoriuose

P

37,26

-

1,86

35,40

1.1.4. Skirtingų pakopų studijas reglamentuojančių aprašų rengimas ir atnaujinimas atsižvelgiant į naujus kokybinius reikalavimus ir aukštųjų mokyklų misiją

P

8,00

-

0,40

7,60

1.2.1 veiklų grupė. Dėstytojų pedagoginės ir dalykinės kompetencijos tobulinimo priemonių sukūrimas ir įgyvendinimas

K

28,70

-

1,44

27,26

1.3.1. (a) veiklų grupė. Kolegijų studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas, kolegijų optimizavimas

P

55,15

-

5,52

49,63

1.3.1 (b) veiklų grupė.  Kolegijų studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas

K

23,5

-

2,35

21,15

1.3.1. (c) veiklų grupė. Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas

Projektų tipas – Universitetų infrastruktūra, skirta studijoms

P

22,43

11,00

9,43

2,00

1.3.1. (d) veiklų grupė. Universitetų studijų infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas

P

150,59

-

7,53

143,06

1.3.1. (e) veiklų grupė. Universitetų studijų infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas

Neteko galios nuo 2010-05-12

1.3.1. (f) veiklų grupė. Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas

Projektų tipas – Aukštųjų mokyklų infrastruktūra, skirta studijoms

P

17,94

0,55

5,14

12,25

1.3.1. (g) veiklų grupė. Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas

Projektų tipas – Universitetų ligoninių įrangos pritaikymas studijoms

P

5,92

0,3

1,78

3,84

1.4.1. Vidinių kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimas ir tobulinimas

K

35,00

-

1,75

33,25

2.1.1 (a). Nacionalinės aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo programos įgyvendinimas

P

23,57

-

3,50

20,07

2.1.1 (b). Nacionalinės aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo programos įgyvendinimas

K

42,14

-

0,61

41,53

2.2.1. Įvairius žmonių poreikius atitinkančių studijų organizavimo būdų diegimas

K

31,09

-

1,55

29,54

2.2.2. Neformaliu būdu įgytų žinių ir gebėjimų formalizavimo sistemos parengimas ir įgyvendinimas

K

6,00

-

0,9

5,1

3.1.1. Aukštųjų mokyklų vidaus valdymo sąrangos tobulinimas

K

51,94

-

4,1

47,84

3.1.2. Aukštųjų mokyklų vidaus valdymo tobulinimas: informacinių sistemų, susietų su aukštosios mokyklos valdymu, kūrimas ir (arba) diegimas (įskaitant mokymus)

P

12,00

-

0,5

11,5

3.2.1. Išorinio vertinimo sistemos stiprinimas

P

11,00

-

0,4

10,6

3.2.2. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės sistemos tobulinimas bei priėmimo sistemos tobulinimas ir įdiegimas

P

10,00

-

0,35

9,65

3.3.1. Studentų praktinių įgūdžių, verslumo stiprinimas

K

38,61

-

2,5

36,11

 

_________________

 

 

Priedo pakeitimai:

Nr. ISAK-2403, 2009-11-26, Žin., 2009, Nr. 143-6317 (2009-12-02), i. k. 1092070ISAKSAK-2403

Nr. V-615, 2010-04-28, Žin., 2010, Nr. 54-2671 (2010-05-11), i. k. 1102070ISAK000V-615

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. ISAK-2276, 2008-07-25, Žin., 2008, Nr. 89-3565 (2008-08-05), i. k. 1082070ISAKSAK-2276

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. ISAK-2334 "Dėl Nacionalinės studijų programos patvirtinimo" pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. ISAK-1293, 2009-06-19, Žin., 2009, Nr. 82-3435 (2009-07-11), i. k. 1092070ISAKSAK-1293

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. ISAK-2334 "Dėl Nacionalinės studijų programos patvirtinimo" pakeitimo

 

3.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. ISAK-2403, 2009-11-26, Žin., 2009, Nr. 143-6317 (2009-12-02), i. k. 1092070ISAKSAK-2403

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. ISAK-2334 "Dėl Nacionalinės studijų programos patvirtinimo" pakeitimo

 

4.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-615, 2010-04-28, Žin., 2010, Nr. 54-2671 (2010-05-11), i. k. 1102070ISAK000V-615

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. ISAK-2334 "Dėl Nacionalinės studijų programos patvirtinimo" pakeitimo

 

5.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-1548, 2010-09-15, Žin., 2010, Nr. 110-5658 (2010-09-18), i. k. 1102070ISAK00V-1548

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. ISAK-2334 "Dėl Nacionalinės studijų programos patvirtinimo" pakeitimo