Suvestinė redakcija nuo 2012-09-09
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2012, Nr. 11-472, i. k. 1122250ISAK0000V-17
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL KLINIKINIŲ LABORATORINIŲ TYRIMŲ KOKYBĖS GERINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2012 m. sausio 12 d. Nr. V-17
Vilnius
Siekdamas pagerinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų atliekamų laboratorinių tyrimų ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2012 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-17
KLINIKINIŲ LABORATORINIŲ TYRIMŲ KOKYBĖS GERINIMO PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų atliekami laboratoriniai tyrimai, jų atlikimo kokybė, rezultatų tikslumas, patikimumas daro tiesioginę įtaką pacientų sveikatos priežiūrai, t. y. lemia tinkamos diagnozės ir tolesnio gydymo nustatymo eigą, ligų kontrolę ir pan. Apie 70 proc. objektyvios informacijos apie paciento būklę gaunama vadovaujantis laboratorinių tyrimų duomenimis.
2. Pagrindinis asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų uždavinys – teikti tokias medicinos laboratorijos paslaugas, įskaitant tinkamą interpretavimą ir konsultavimo paslaugas, kurios tenkintų pacientų ir darbuotojų, atsakingų už pacientų sveikatos priežiūrą, reikmes.
3. Šios Klinikinių laboratorinių tyrimų kokybės gerinimo programos (toliau – Programa) įgyvendinimas sudarys prielaidas asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorinių tyrimų kokybei, o kartu ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybei pagerinti.
4. Investicijas numatoma skirti laboratorinių tyrimų kokybės gerinimo priemonėms, kurios apims laboratorinių tyrimų spektro atitinkamo lygmens asmens sveikatos priežiūros įstaigose nustatymą, paslaugų teikimo organizavimą, veiksmų, reikalingų laboratorijų akreditavimui, įgyvendinimą, laboratorinių tyrimų paslaugų teikimo kontrolę ir priežiūrą, įgyvendinti.
5. Programoje vartojamos sąvokos:
Medicinos (klinikinė) laboratorija – laboratorija, kurioje siekiant gauti duomenų, padedančių diagnozuoti, numatyti ir gydyti žmonių ligas arba įvertinti jų sveikatos būklę, daromi biologiniai, mikrobiologiniai, imuniniai, cheminiai, imunohematologiniai, hematologiniai, biofizikiniai, citologiniai, patologiniai ir kitokie iš žmogaus kūno gautų medžiagų tyrimai, bei paciento saugai užtikrinti skirti aplinkos tyrimai, ir kuri gali teikti konsultavimo paslaugas, apimančias visus laboratorinių tyrimų aspektus, įskaitant rezultatų interpretavimą ir patarimus dėl papildomų tyrimų.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigos laboratorija (toliau – laboratorija) – juridinis asmuo, juridinio asmens filialas ar padalinys, turintis teisę teikti asmens sveikatos priežiūros laboratorinės diagnostikos paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka.
Laboratorinė diagnostika – licencijuojama asmens sveikatos priežiūros paslauga.
Laboratorijos specialistas – asmuo, atitinkantis Asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų kokybės reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-998 (Žin., 2007, Nr. 131-5311), nustatytus kvalifikacinius reikalavimus asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų sveikatos priežiūros specialistams ir dirbantis asmens sveikatos priežiūros įstaigos laboratorijoje.
Brangūs klinikiniai laboratoriniai tyrimai – visi klinikiniai laboratoriniai tyrimai, kurių sąnaudos yra didesnės kaip 50 litų. Tyrimo sąnaudos yra išlaidos, tiesiogiai susijusios su tyrimo atlikimu: reagentų, testų, kalibravimo ir kontrolės medžiagų, vienkartinių priemonių įsigijimo išlaidos.
Sudėtingi klinikiniai laboratoriniai tyrimai – nerutinine technologine įranga atliekami klinikiniai laboratoriniai tyrimai, kuriuos atlieka kvalifikuoti specialistai, gebantys dirbti multidisciplininiu komandiniu principu, leidžiančiu atliekant diagnostiką integruoti fundamentines mokslo ir medicinos žinias.
Skubūs klinikiniai laboratoriniai tyrimai – visi klinikiniai laboratoriniai tyrimai, atliekami ne vėliau kaip per 2 valandas nuo ėminio paėmimo ir kurių atlikimas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose laboratorinės diagnostikos paslaugas, arba pagal sutartis kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinamas visą parą.
Diagnostikos prie paciento tyrimai – ne laboratorijoje, o greta paciento atliekami tyrimai, kuriuos atlieka ne laboratorijos darbuotojai, o specialistai, kurie nėra įgiję laboratorinės medicinos specialisto kvalifikacijos (gydytojai, slaugytojos, paramedikai, vaistininkai ir kt.).
Klinikiniai laboratoriniai tyrimai – tai tyrimai, kurie atliekami klinikinėje laboratorijoje, siekiant gauti duomenų, padedančių įtarti, diagnozuoti, numatyti ir gydyti pacientų ligas arba įvertinti jų sveikatos būklę. Gali būti atliekami biologiniai, mikrobiologiniai, imuniniai, cheminiai, imunohematologiniai, hematologiniai, biofizikiniai, citologiniai, patologiniai ir kitokie iš žmogaus kūno gautų medžiagų tyrimai bei paciento saugai užtikrinti skirti aplinkos tyrimai.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-823, 2012-09-04, Žin., 2012, Nr. 105-5335 (2012-09-08), i. k. 1122250ISAK000V-823
II. SITUACIJOS ANALIZĖ
7. Šiuo metu Lietuvoje nėra pakankamai nustatytų rodiklių medicinos laboratorijų atliekamų tyrimų kokybei vertinti, lyginti, stebėti ir gerinti, vadovaujantis informacija apie teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, o sveikatos priežiūros politiką formuojantys ir įgyvendinantys asmenys negali objektyviai vertinti laboratorijų teikiamų paslaugų atskirose įstaigose ir, remiantis tokiu vertinimu, priimti tinkamų sprendimų. Veikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijose nepakankamai arba visai nėra apibrėžta laboratorijos darbuotojų, atliekančių pirminių mėginių tyrimą atsakomybė, įgaliojimai ir bendradarbiavimas, neužtikrinami atitinkami nuoseklūs visų lygių laboratorijų darbuotojų mokymai, kurie leistų tinkamai taikyti tyrimų atlikimo metodikas, įvertinti rezultatus.
8. Pavieniai tyrimai ženkliai padidina tyrimų kainas, riboja jų prieinamumą, todėl neracionalu ir ekonominiu požiūriu nenaudinga Lietuvoje turėti daug klinikinių laboratorijų. Iš kitos pusės, dėl ekonominės krizės mažėjančios Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamos iš darbuotojų bei darbdavių sveikatos draudimo įmokų mažina galimybes apmokėti už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 lentelė).
1 lentelė
Metai |
2008 m. |
2009 m. |
2010 m. |
2011 m. (tendencija) |
Darbuotojų, darbdavių sveikatos draudimo įmokos |
3,1 mlrd. Lt |
2,5 mlrd. Lt |
2,4 mlrd. Lt |
2,4 mlrd. Lt |
Šaltinis – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
9. Lietuvoje stebima gyventojų populiacijos senėjimo ir didelio aktyvių gyventojų grupių mirtingumo tendencija. Senėjančioje visuomenėje didėja asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir išlaidų joms kompensuoti poreikis, labai svarbi tampa darbingo amžiaus žmonių sveikatos būklė, lemianti darbo jėgos apimtį ir produktyvumą. Per paskutinius trejus metus stebimas Lietuvos populiacijos senėjimo indekso didėjimas (2 lentelė).
2 lentelė
Metai |
2006 m. |
2007 m. |
2008 m. |
2009 m. |
2010 m. |
Gyventojų senėjimo indeksas |
124 |
129 |
134 |
137 |
140 |
Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas.
10. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė rodo, kiek, tikėtina, gyvens žmogus, jeigu laikysime, kad mirtingumo lygis nekis. Kaip matyti iš 3 lentelės duomenų, vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje trumpesnė lygint su ES vidurkiu.
3 lentelė
Metai |
2006 m. |
2007 m. |
2008 m. |
2009 m. |
|
Lietuvos Respublikos gyventojai (vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė) |
moterys |
77,0 |
77,2 |
77,6 |
76,7 |
vyrai |
65,3 |
64,8 |
66,3 |
67,5 |
|
ES gyventojai (vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė) |
moterys |
82,0 |
82,2 |
82,4 |
: |
vyrai |
75,8 |
76,1 |
76,4 |
: |
Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas, Eurostatas (Europos Sąjungos statistikos tarnyba).
11. Mažas laboratorinės diagnostikos tarnybų darbo efektyvumas (mažas įrangos apkrovimas, personalo kvalifikacijos stoka). Atliktos asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų apklausos metu pastebėta, kad regiono ir rajono lygmens asmens sveikatos priežiūros įstaigose esanti klinikinių laboratorijų įranga nenaudojama pagal galimus maksimalius apkrovimus.
12. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijos specialistų personalo trūkumas antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Atliktos antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigos laboratorijų apklausos metu nustatyta, kad personalo trūksta Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (čia dirba 4 medicinos biologai), VšĮ Tauragės ligoninėje (1 medicinos biologas), VšĮ Druskininkų ligoninėje (1 medicinos biologas). Laboratorijoje dirbančio personalo amžius VšĮ Ukmergės ligoninėje – iki 62 m., VšĮ Šalčininkų ligoninėje – 40–57 m., VšĮ Šilalės ligoninėje, VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje amžiaus vidurkis – 49 m., VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje – 50–60 m. Nėra medicinos biologų pasiūlos.
13. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę prižiūrinčios institucijos nepakankamai skiria dėmesio laboratorinių tyrimų paslaugų kontrolei. Atlikti vertinimai nėra išsamūs. Pastarųjų trejų metų patirtis rodo, kad kontrolę atliekančios institucijos turėtų dažniau kontroliuoti šią licencijuojamą paslaugą. Taip pat reikėtų tobulinti laboratorinių tyrimų paslaugų teikimo ir kokybės reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.
14. Siekiant modernizuoti tyrimų atlikimą, kad jis atitiktų teikiamų paslaugų kokybę ir ES standartus (LST EN ISO 15189:2007 „Medicinos laboratorijos. Ypatingieji kokybės ir kompetencijos reikalavimai“, LST CEN ISO/TS 22367:2010 „Medicinos laboratorijos. Klaidų kiekio sumažinimas, taikant rizikos vadybos ir nuolatinio gerinimo priemones“, EN ISO 22870:2006 „Diagnostika prie ligonio (POCT) – kokybės ir kompetencijos reikalavimai“, EN ISO 15195:2003 „Laboratorinė medicina – reikalavimai pamatinių matavimų laboratorijoms“, LST EN ISO 20776-2:2007 „Klinikiniai laboratoriniai tyrimai ir in vitro diagnostikos tyrimo sistemos. Užkrečiamųjų agentų jautrumo tyrimai ir antimikrobinių priemonių veikimo jautrumo įvertinimas. 2 dalis. Antimikrobinių priemonių veikimo jautrumo įvertinimas“), plėsti jų spektrą šalies mastu, pritaikyti mokslo laimėjimus ligų diagnostikai, gydymo optimizavimui ir prognozei, kuo racionaliau panaudoti turimus žmogiškuosius ir techninius išteklius, užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, būtina atsižvelgiant į ES standartų reikalavimus optimizuoti laboratorijų darbą.
15. Sveikatos apsaugos ministerijos 2010 m. atliktos asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų ekspertų, Lietuvos laboratorinės medicinos draugijos narių ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių laboratorinių tyrimų paslaugas, apklausos rezultatai parodė, kad Lietuvos laboratorinių tyrimų kokybei užtikrinti reikalingas patalpų, atitinkančių įstaigose atliekamų tyrimų specifiką, reikiamos laboratorijose dirbančių specialistų kvalifikacijos, tinkamų aplinkos sąlygų užtikrinimas, taip pat kai kurių procesų vienodas reglamentavimas.
16. Daugelyje valstybių dažniausiai taikomi trys asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės užtikrinimo modeliai: licencijavimas, sertifikavimas ir akreditavimas. Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva 2004 m. Sveikatos priežiūros kokybės tarptautinės draugijos „Akreditavimo programos gairėse“ buvo atlikta palyginamoji šių modelių poveikio sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų kokybei analizė. Įvertinus klinikinio efektyvumo, viešosios atskaitomybės, kokybės bei saugumo augimo pokyčius nustatyta, kad greičiausiai pasikeitimą teigiama kryptimi lemia akreditavimas. Lietuvoje, 2010 metų duomenimis, laboratorinės diagnostikos paslaugas teikia 148 įstaigos. Nė viena iš jų nėra akredituota pagal LST EN ISO 15189:2007 „Medicinos laboratorijos. Ypatingieji kokybės ir kompetencijos reikalavimai“.
17. Kaimyninėse šalyse veikia įvairūs laboratorijų modeliai. Pvz., Suomijoje suformuotas 19 regioninių ligoninių, kuriose veikia centrinės laboratorijos, tinklas. Aplink šias laboratorijas formuojamas dukterinių laboratorijų, teikiančių paslaugas mažesniuose miesteliuose, nedidelėse ligoninėse ir pan., tinklas. Pati stambiausia yra Helsinkio universiteto ligoninės laboratorija HUSLAB. Be šios laboratorijos, HUSLAB priklauso dar 12 iki 150 km nuo šios pagrindinės laboratorijos nutolusių gydymo įstaigų laboratorijų. Visoje HUSLAB dirba apie 2000 darbuotojų. Per parą laboratorijoje ištiriama apie 20 000 ėminių. HUSLAB jau daugiau kaip 10 metų yra akredituota laboratorija. Visose dukterinėse laboratorijose įdiegta bendra kokybės valdymo sistema, suderinta laboratorinė įranga. Laboratorinės veiklos rezultatas – vienoda arba vienodais principais dirbanti laboratorinė įranga, centralizuoti brangūs, reti ir sudėtingi, didelės kompetencijos reikalaujantys tyrimai. Taip pat HUSLAB aktyviai plečiama diagnostika prie paciento tam naudojamus prietaisus sujungiant į bendrą laboratorijos informacinę sistemą. Pagal statistiką Suomijoje teikiant pirminio sveikatos priežiūros lygio paslaugas skiriama daugiau kaip 70 proc. visų šalyje atliekamų tyrimų. Tikslas – išsamiai ištirti pacientą ambulatorinėmis sąlygomis. (Informacijos šaltinis www.stm.fi, www.hus.fi).
18. Prancūzijoje laboratorinė medicina vadinama medicinos biologija. Medicinos biologijos laboratorijos apima biochemijos, hematologijos, mikrobiologijos, molekulinės diagnostikos tyrimus ir diagnostiką prie paciento. Yra tiek specializuotos, tiek multidisciplininės laboratorijos. Genetikos laboratorijos paprastai yra atskiros. Atskirai veikia 500 anatomocitopatologijos laboratorijų. Anatomocitopatologijos laboratorijose atliekami citologijos, histologijos tyrimai, taikomi molekulinės diagnostikos metodai. Prancūzijoje veikia apie 5350 laboratorijų, iš kurių 1110 viešajame sektoriuje, 4240 privačiame sektoriuje. Akredituotų laboratorijų pagal ISO 17025 yra 100 įstaigų ir apie 60 įstaigų pagal ISO 15189. Viešajame sektoriuje yra 563 bendrųjų ligoninių laboratorijos, 379 universitetų ligoninių laboratorijos, 168 laboratorijos, esančios „French blood establishments“. Viešajame sektoriuje dirba 3600 medicinos biologų ir 15 000 technologų. Privačios laboratorijos telkiasi į 2400 vadinamųjų SEL laboratorijų, jungiančių iki 5 mažesnių laboratorijų (vidutiniškai 2,1 laboratorijos vienam SEL junginiui). Šalyje veikia 2 komercinės referentinės megalaboratorijos (labai didelės): Pasteur Cerba ir Biomnix, atliekančios daug specializuotų tyrimų. Privačiame sektoriuje dirba 7600 medicinos biologų. Šiuo metu vykdomos laboratorinės veiklos pertvarkos tikslas – pakeisti ir nustatyti naujus bendrus viešojo ir privataus sektoriaus veiklos reikalavimus, siekiant maksimalios kokybės: akreditacija pagal EN ISO 15189 yra vienas stipriausių kokybės užtikrinimo būdų. (Informacijos šaltinis B. Gouget. Reform of the medical labs in France:a driving initiative for a proven EU-level quality in patient care,http://ihf-fih.org)
19. Šiuo metu Lietuvoje sudėtingi tyrimai (molekuliniai, genetiniai, didelė dalis imunohematologinių ir kt.) atliekami didžiausiose šalies laboratorijose, pvz., VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Laboratorinės diagnostikos centras atlieka daugiau kaip 1,3 mln. tyrimų per metus, 631 skirtingo pavadinimo tyrimus, iš jų sudėtingų ir brangių 0,24 mln. Dalį tyrimų atlieka pagal sutartis su kitomis Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigomis. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė VšĮ Kauno klinikos atlieka daugiau kaip 1,7 mln. tyrimų per metus, iš jų sudėtingų ir brangių 0,06 mln., 340 skirtingų pavadinimų tyrimų. VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė atlieka daugiau kaip 0,52 mln. tyrimų per metus, 400 skirtingų pavadinimų tyrimų. VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė atlieka daugiau kaip 0,7 mln. tyrimų per metus, 378 skirtingų pavadinimų tyrimus, iš jų sudėtingų ir brangių 0,009 mln. tyrimų. VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė – 0,68 mln., 390 skirtingų pavadinimų tyrimų, iš jų sudėtingų ir brangių 0,002 mln. tyrimų.
20. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos laboratorinei veiklai vykdyti dažniausiai įsigyja tik klinikiniams tyrimams reikalingus reagentus, o analizatorius naudoja panaudos pagrindais. Kadangi technologijos labai greitai keičiasi, o analizatoriaus veikimas tiesiogiai susijęs su konkrečiais naudojamais reagentais, jį įsigyti netikslinga.
III. PROGRAMOS RYŠYS SU KITOMIS LIETUVOJE VYKDOMOMIS AR RENGIAMOMIS SVEIKATOS PROGRAMOMIS IR STRATEGIJOMIS
21. Pagrindiniai nacionaliniai dokumentai, kuriuos atitinka ši Programa:
21.1. Valstybės ilgalaikė raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029);
21.2. Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr.146-5870);
21.3. Lietuvos sveikatos sistemos 2011–2020 metų plėtros metmenys, patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. XI-1430 (Žin., 2011, Nr. 73-3498);
21.5. Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1654 (Žin., 2009, Nr. 150-6713).
22. Investicijos pagal šią Programą papildys ir pratęs 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos, patvirtintos 2007 m. liepos 30 d. Europos Komisijos sprendimu, 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ uždaviniui „Teikti kokybiškas ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas“ įgyvendinti skirtas investicijas.
IV. TIKSLAS
V. UŽDAVINIAI
24. Programos uždaviniai:
24.1. asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų klinikinių laboratorinių tyrimų paslaugų infrastruktūros (patalpų, tyrimų aplinkos, įrangos, ėminių transportavimo) gerinimas;
24.4. vienodų paslaugų teikimo reikalavimų klinikinių laboratorinių tyrimų įstaigoms ir vienodų reikalavimų kontrolės funkcijas atliekančioms įstaigoms nustatymas;
VI. VERTINIMO KRITERIJAI
25. Programos vertinimo kriterijai:
25.3. asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose atnaujinta klinikinių laboratorijų infrastruktūra (patalpos, įranga), skaičius;
VII. NUMATOMI PASIEKTI REZULTATAI
26. Įgyvendinus Programą numatoma pasiekti šiuos rezultatus:
26.1. atnaujintų ir pritaikytų tinkamai laboratorijų veiklai asmens sveikatos priežiūros įstaigų – ne mažiau kaip 20;
26.7. klinikinių laboratorinių tyrimų pagal nustatytą tyrimo metodų klasifikaciją atliekama ne mažiau kaip 60 proc.;
VIII. UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
27. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų klinikinių laboratorinių tyrimų paslaugų infrastruktūros (patalpų, tyrimų aplinkos, įrangos, ėminių transportavimo) gerinimas:
27.1. Mažesnės asmens sveikatos priežiūros įstaigos visų pirma orientuojasi į pagrindinius bendruosius, biocheminius tyrimus, daugiaprofilinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos orientuojasi į platesnio pobūdžio tyrimus, būtinus įvairioms ligoms diagnozuoti ir gydyti.
27.2. Sudėtingus ir brangius klinikinius tyrimus, kuriems reikia specifinių patalpų, aplinkos, atitinkamų specialistų ir kurių atliekama gana mažai, būtina koncentruoti ne daugiau kaip 5-iose Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigose, atsižvelgiant į jų turimus žmogiškuosius išteklius, teritorinį pasiskirstymą. Taip būtų užtikrinamas didesnis atliekamų tyrimų skaičius laboratorijose, užtikrinama didesnė toje srityje dirbančių specialistų kompetencija, o kartu ir tyrimų kokybė, būtų maksimaliai išnaudojami technologiniai ištekliai. Tuo tikslu numatoma modernizuoti/atnaujinti ne daugiau kaip 5-ių asmens sveikatos priežiūros įstaigų klinikines laboratorijas (pradedant nuo universiteto ligoninių ir kitų respublikos lygmens asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų: Vilniuje – VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Kaune – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikos, Klaipėdoje – VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, Šiauliuose – VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė ir Panevėžyje – VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė) remontuojant/rekonstruojant, statant patalpas, atsižvelgiant į įstaigose atliekamų klinikinių tyrimų spektrą. Laboratorijos patalpos turi tikti tyrimams atlikti, įskaitant energijos šaltinius, apšvietimą ir aplinkos sąlygas, taip pat jos turi būti pritaikytos neįgaliems pacientams. Laboratorija turi užtikrinti, kad aplinkos sąlygos neturės įtakos rezultatams arba nedarys neigiamos įtakos rezultatų kokybei ir nepaveiks jų taip, kad jie taptų negaliojantys. Taip pat būtina jas aprūpinti reikalinga įranga, išskyrus analizatorius, retiems, specifiniams, brangiems tyrimams atlikti. Patalpas būtina įrengti taip, kad būtų užtikrinta tiek jose dirbančio personalo, tiek pacientų sauga.
27.3. Kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose laboratorijų patalpų ir įrangos atnaujinimas gali būti atliekamas tik tuo atveju, jei laboratorija atitinka teisės aktuose nustatytus laboratorinių tyrimų paslaugų teikimo ir kokybės reikalavimus (laboratorinių tyrimų paslaugų teikimo ir kokybės reikalavimus reglamentuojantys teisės aktai bus parengti įgyvendinant Programą) ir joje, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų ir (ar) valstybės biudžeto lėšų, atliekami būtini ir skubūs tyrimai.
28. IT diegimas, atnaujinimas:
28.1. Siekiant užtikrinti klinikinių laboratorinių tyrimų kokybę, svarbu užtikrinti tinkamą, kokybišką duomenų tvarkymą, mėginių identifikavimą, tyrimų rezultatų kaupimą, interpretavimą, archyvavimą, saugą ir pan. Būtina užtikrinti kokybišką informacinių sistemų, techninės ir programinės įrangos veikimą. Būtina informacinių sistemų apsauga, kad pacientai būtų apsaugoti nuo žalos, kurią gali sukelti duomenų praradimas ar pakeitimas. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijose nesuvienodinta laboratorinių tyrimų atsakymų pateikimo forma. Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijose nėra užtikrintas elektroninio tyrimų užsakymo, duomenų perdavimo ir atsakymų atidavimo diegimas. Elektroninis duomenų tvarkymas padėtų išvengti žmogaus daromų perrašymo klaidų. Taip pat nėra įdiegtas privalomas laboratorinių tyrimų duomenų archyvavimas.
28.2. IT diegimas ir (ar) atnaujinimas numatomas LDC. Kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose laboratorijų IT diegimas ir (ar) atnaujinimas gali būti atliekamas tik tuo atveju, jei laboratorija atitinka nustatytus laboratorinių tyrimų paslaugų teikimo ir kokybės reikalavimus (laboratorinių tyrimų paslaugų teikimo ir kokybės reikalavimus reglamentuojantys teisės aktai bus parengti įgyvendinant Programą) ir joje, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš PSDF biudžeto lėšų ir (ar) valstybės biudžeto lėšų, atliekami būtini ir skubūs tyrimai.
29. Klinikinės laboratorijos specialistų rengimas ir kvalifikacijos tobulinimas:
29.1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų materialinė techninė bazė ir žmogiškieji ištekliai, kaip ir šių tarnybų funkcijos, darbų apimtys bei veiklos efektyvumas labai skirtingi. Mažas pacientų srautas mažesnėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose lemia mažus laboratorijų darbo krūvius, žemą efektyvumą, o papildomų lėšų stoka lemia kvalifikuotų klinikinės laboratorijos specialistų trūkumą.
29.2. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijos specialistų paruošimui ir jų kvalifikacijos kėlimui skiriama nepakankamai dėmesio. Ypač tai pasakytina apie Lietuvoje nepopuliarias specialybes (pvz., mikrobiologo, parazitologo, virusologo), susijusias su dideliu biologiniu pavojumi ar kenksmingomis darbo sąlygomis. Medicinos biologų rengimo ir tobulinimo tvarka nesuderinta su Europos Sąjungos gairėmis, neužtikrinamas nuolatinis jų kvalifikacijos kėlimas kaip nustatyta reikalavimuose, pavyzdžiui, „EC4 Europos klinikinės chemijos ir Laboratorinės medicinos podiplominio mokymo programoje“ (Clin Chem Lab Med. 2006;44(1):110-20). Kitų Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų specialistų rengimo ir podiplominio tobulinimo tvarka iš dalies atitinka Europos šalių praktiką, tačiau nepakanka techninės bazės, laboratorinių darbų kabinetų ir auditorijų, kur būtų galima rengti aukštos kvalifikacijos laboratorinės medicinos gydytojus, medicinos biologus. Lietuvoje nesivadovaujama ir kitomis gairėmis: „Europos klinikinės chemijos ir laboratorinės medicinos specialistų registras: etikos kodeksas“ (Clin Chem Lab Med. 2009;47(3): 372-375), taip pat „Gairės klinikinės chemijos ir laboratorinės medicinos konsultanto kompetencijai nustatyti“ (Clin Chem Lab Med. 2005 Jun;43(6):654-9).
29.3. Siekiant užtikrinti tinkamą laboratorijose dirbančių specialistų kvalifikaciją būtina sudaryti nuolatinio jų mokymo programas, prieinamas visų lygių laboratorijų darbuotojams. Darbuotojai turi nuolat tobulinti savo profesinį pasirengimą ar dalyvauti kitokioje profesinėje veikloje. Šioje srityje investicijos numatomos į visų Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijose dirbančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą.
30. Vienodų paslaugų teikimo reikalavimų klinikinių laboratorinių tyrimų įstaigoms ir vienodų reikalavimų kontrolės funkcijas atliekančioms įstaigoms nustatymas:
30.1. Lietuvoje klinikinėse laboratorijose nėra vienodų ikityriminės, tyrimų, potyriminės ir rezultatų pateikimo procedūrų reglamentavimo, kuris užtikrintų tinkamą ėminių gabenimą, laikymą ir pan.
30.2. Taip pat nėra nustatyta, kada įvertinti ir pasirinkti papildomų tyrimų laboratorijas bei konsultantus, pateikiančius savo išvadas histopatologijos, citologijos ir susijusių disciplinų srityse. Turi būti nustatyta atsakomybė už papildomų tyrimų laboratorijų ir konsultantų atranką bei jų darbo kokybės priežiūrą ir turi būti užtikrinta, kad papildomų tyrimų laboratorija ar konsultantas yra kompetentingi atlikti pageidaujamus tyrimus.
30.3. Lietuvoje neįdiegti vienodi kokybiško klinikinių laboratorijų paslaugų teikimo (mėginių ėmimo ir tvarkymo, rezultatų įteisinimo, kokybės valdymo, prietaisų, reagentų ir kitų naudojamų reikmenų vadybos, saugos, aplinkosaugos, laboratorijų informacinės sistemos, rezultatų pateikimo, nepageidaujamų įvykių stebėsenos, prevencinių veiksmų ir kt.) reikalavimai.
30.4. Siekiant užtikrinti vienodą kokybiškų laboratorinių tyrimų paslaugų teikimą bei vykdyti kontrolę, numatoma parengti nacionalinius laboratorinių tyrimų paslaugų teikimo ir kokybės reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus ir galiojančių teisės aktų pakeitimus, kurių laikymasis būtų privalomas visoms klinikinius laboratorinius tyrimus atliekančioms sveikatos priežiūros įstaigoms.
31. Laboratorinių tyrimų grupių atlikimo centralizacija ir LDC akreditacija:
31.1. Siekiant sutelkti ir pagerinti klinikinių laboratorijų veiklą, tikslinga centralizuotai atlikti sudėtingus, brangius laboratorinius tyrimus, diegti naujus tyrimų metodus LDC – įstaigose ar jų padaliniuose, kuriuose bus palaipsniui centralizuojamas brangių, sudėtingų tyrimų atlikimas ir diegiamos naujos medicininės technologijos šių tyrimų spektrui plėsti. Siekiant užtikrinti LDC atliekamų laboratorinių tyrimų kokybę būtina juos akredituoti, taikant standarto LST EN ISO 15189:2007 reikalavimus. Tam būtina suformuoti reikiamą materialinę bazę, įdiegti kokybės valdymo sistemą, vystyti LDC infrastruktūrą.
31.2. Tyrimų centralizavimas leistų ne tik taupyti lėšas, skiriamas tyrimams atlikti, bet ir leistų plačiau pritaikyti naujas laboratorinės diagnostikos kryptis, dėl to pagerėtų Lietuvos gyventojų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas.
31.3. Siekiant akredituotis LDC pirmaeilis uždavinys yra rekonstruoti LDC patalpas ir jas įrengti pagal LST EN ISO 15189:2007 standartą, nes daugumos klinikinių laboratorijų dabartinės patalpos neatitinka šio standarto reikalavimų ir šios laboratorijos negali būti akredituotos. Pagrindiniai LST EN ISO 15189:2007 standarto reikalavimai:
31.3.1. laboratorijos patalpos, įskaitant energijos šaltinius, apšvietimą ir aplinkos sąlygas, turi tikti bandymams ir (arba) kalibravimams atlikti. Laboratorija turi užtikrinti, kad aplinkos sąlygos neturėtų įtakos rezultatams arba nedarytų neigiamos įtakos rezultatų kokybei bei nepaveiktų jų taip, jog jie taptų negaliojantys;
31.3.2. laboratorija turi prižiūrėti ir kontroliuoti aplinkos sąlygų duomenis, kaip to reikalauja techninės sąlygos, metodai ir procedūros arba kai jos turi įtakos rezultatų kokybei. Priklausomai nuo tam tikros techninės veiklos, dėmesys turi būti skiriamas, pvz.: biologiniam sterilumui, dulkėms, elektromagnetinei interferencijai, radiacijai, drėgmei, energijos tiekimui, temperatūrai, garso ir vibracijos lygiams. Jei aplinkos sąlygos neigiamai veikia tyrimų ir/arba kalibravimo rezultatus, pastarųjų vykdymas turi būti sustabdytas;
31.3.3. jeigu gretimose patalpose vykdomi nesuderinami darbai, tokios patalpos turi būti patikimai atskirtos. Turi būti imamasi priemonių, įgalinančių išvengti bendro užterštumo;
31.4. Europos akreditavimo organizacijos parengtame EA-04/10 dokumente „Mikrobiologijos laboratorijų akreditavimas“ mikrobiologijos laboratorijos patalpoms keliami papildomi reikalavimai:
31.4.2. sienos, lubos ir grindys turi būti lygios, lengvai plaunamos, atsparios naudojamoms plovimo, valymo ir kenksmingumo pašalinimo priemonėms;
31.4.3. langai (su stiklo paketais, išorinės žaliuzės) ir durys uždaromi hermetiškai, durys su kodinėmis spynomis, siekiant apriboti pašalinių asmenų patekimą į bandymų atlikimo zoną;
31.5. Taip pat būtina užtikrinti kokybišką duomenų tvarkymą, įdiegti ir užtikrinti kokybišką informacinių sistemų, techninės ir programinės įrangos veikimą, tinkamus, reikiamos kvalifikacijos žmogiškuosius išteklius ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus LDC akreditacijai.
31.6. Akreditavus iki 5 LDC pagal standarto LST EN ISO 15189:2007 reikalavimus bus vienodai atliekami tyrimai, padidės pasitikėjimas asmens sveikatos priežiūros įstaigų atliktais tyrimais. Sudėtingus tyrimus ir brangius tyrimus, įgyvendinus Programą, t. y. nuo 2021 m. galės atlikti tik akredituotos asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijos.
IX. VYKDYTOJAI
32. Numatomi Programos vykdytojai:
32.2. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, atliekančios klinikinius laboratorinius tyrimus, apmokamus iš PSDF biudžeto lėšų ir (ar) valstybės biudžeto lėšų.
32.3. Vilniaus universitetas;
Papildyta punktu:
Nr. V-823, 2012-09-04, Žin., 2012, Nr. 105-5335 (2012-09-08), i. k. 1122250ISAK000V-823
32.4. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
Papildyta punktu:
Nr. V-823, 2012-09-04, Žin., 2012, Nr. 105-5335 (2012-09-08), i. k. 1122250ISAK000V-823
33. Programą taip pat gali įgyvendinti:
X. NUMATOMOS SKIRTI LĖŠOS
34. Programai įgyvendinti numatoma skirti iki 84 mln. litų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų tiek 2007–2013 m., tiek 2014–2020 m. programavimo laikotarpiais. Taip pat galimas savivaldybių ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų prisidėjimas nuosavomis lėšomis bei kiti finansavimo šaltiniai Programai įgyvendinti.
XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Klinikinių laboratorinių tyrimų
kokybės gerinimo programos
1 priedas
KLINIKINIŲ LABORATORINIŲ TYRIMŲ KOKYBĖS GERINIMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS
Uždavinio pavadinimas |
Priemonės pavadinimas |
Vykdytojai |
Preliminarus įgyvendinimo laikotarpis |
Preliminari lėšų suma, mln. Lt |
|
|
|
|
|
1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų klinikinių laboratorinių tyrimų paslaugų infrastruktūros (patalpų, tyrimų aplinkos, įrangos, ėminių transportavimo) gerinimas |
1.1. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų laboratorinės diagnostikos infrastruktūros atnaujinimas / sukūrimas |
SAM, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikos |
2012–2017 |
20 |
1.2. Klaipėdos universitetinės*, Respublikinės Šiaulių ir Respublikinės Panevėžio ligoninių laboratorinių tyrimų infrastruktūros atnaujinimas/sukūrimas |
SAM, Klaipėdos universitetinė*, Respublikinė Šiaulių ir Respublikinė Panevėžio ligoninės |
2012–2017 |
15 |
|
1.3. Kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, atliekančių klinikinius laboratorinius tyrimus, apmokamus iš PSDF biudžeto lėšų ir (ar) valstybės biudžeto lėšų, laboratorinės diagnostikos infrastruktūros atnaujinimas / sukūrimas |
Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, atliekančios klinikinius laboratorinius tyrimus, apmokamus iš PSDF biudžeto lėšų ir (ar) valstybės biudžeto lėšų, ir atitinkančios teisės aktuose nustatytus laboratorinių tyrimų paslaugų teikimo ir kokybės reikalavimus** |
2014–2020 |
15 |
|
2. IT diegimas, atnaujinimas |
2.1. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų laboratorinių tyrimų duomenų archyvavimo, apskaitos, saugos asmens sveikatos priežiūros įstaigos lygmeniu sukūrimas / atnaujinimas |
SAM, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikos |
2012–2017 |
2 |
2.2. Klaipėdos universitetinės*, Respublikinės Šiaulių ir Respublikinės Panevėžio ligoninių laboratorinių tyrimų duomenų archyvavimo, apskaitos, saugos asmens sveikatos priežiūros įstaigos lygmeniu sukūrimas / atnaujinimas |
SAM, Klaipėdos universitetinė*, Respublikinė Šiaulių ir Respublikinė Panevėžio ligoninės |
2012–2017 |
3 |
|
2.3. Laboratorinių tyrimų duomenų archyvavimo, apskaitos, saugos kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų lygmeniu sukūrimas / atnaujinimas |
SAM, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, atliekančios klinikinius laboratorinius tyrimus, apmokamus iš PSDF biudžeto lėšų ir (ar) valstybės biudžeto lėšų, ir atitinkančios teisės aktuose nustatytus laboratorinių tyrimų paslaugų teikimo ir kokybės reikalavimus** |
2014–2020 |
16,3 |
|
2.4. Duomenų keitimosi tarp asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir kitų institucijų funkcionalumų sukūrimas |
SAM |
2014–2020 |
4 |
|
3. Klinikinės laboratorijos specialistų rengimas ir kvalifikacijos tobulinimas |
3.1. Klinikinių laboratorijų specialistų kvalifikacijos tobulinimas |
SAM, Nevyriausybinė organizacija, asmens sveikatos priežiūros įstaigos |
2012–2020 |
4,5 |
3.2. Klinikinių laboratorijų specialistų rengimo tvarkos tobulinimas |
SAM, Nevyriausybinė organizacija, Vilniaus universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas |
2012–2014 |
0,5 |
|
4. Vienodų paslaugų teikimo reikalavimų klinikinių laboratorinių tyrimų įstaigoms ir vienodų reikalavimų kontrolės funkcijas atliekančioms įstaigoms nustatymas |
4.1. Vienodas ikityriminės, tyrimų, potyriminės ir rezultatų pateikimo procedūrų reglamentavimas |
SAM, Nevyriausybinė organizacija |
2012–2014 |
0,35 |
4.2 Papildomų tyrimų laboratorijų bei konsultantų pasirinkimo reglamentavimas nacionaliniu lygmeniu |
SAM, Nevyriausybinė organizacija |
2012–2014 |
0,35 |
|
4.3. Kokybės užtikrinimo reikalavimų tyrimų kokybės kontrolei užtikrinti paketo parengimas |
SAM, Nevyriausybinė organizacija |
2012–2014 |
0,35 |
|
5. Tam tikrų laboratorinių tyrimų grupių atlikimo centralizacija ir LDC akreditacija |
5.1. Parengti, apmokyti specialistus Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų laboratorijoms akredituoti |
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikos |
2017–2020 |
0,27 |
5.2. Parengti, apmokyti specialistus Klaipėdos universitetinės*, Respublikinės Šiaulių ir Respublikinės Panevėžio ligoninių laboratorijoms akredituoti |
Klaipėdos universitetinė* Respublikinė Šiaulių ir Respublikinė Panevėžio ligoninės |
2017–2020 |
0,27 |
|
5.3. Parengti dokumentų paketą, būtiną Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų laboratorijų akreditacijai |
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikos |
2017–2020 |
0,25 |
|
5.4. Parengti dokumentų paketą, būtiną Klaipėdos universitetinės*, Respublikinės Šiaulių ir Respublikinės Panevėžio ligoninių laboratorijų akreditacijai |
Klaipėdos universitetinė*, Respublikinė Šiaulių ir Respublikinė Panevėžio ligoninės |
2018–2020 |
0,25 |
|
5.5. Akredituoti iki 5 LDC |
5 LDC (Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikos, Klaipėdos universitetinė*, Respublikinė Šiaulių ir Respublikinė Panevėžio ligoninės) |
2017–2020 |
0,5 |
|
6. Programos įgyvendinimo stebėsena |
6.1. Atlikti tarpinį ir galutinį Programos įgyvendinimo vertinimą |
SAM |
2015; 2020 |
0,3 |
Iš viso: |
|
|
2012–2020 |
83,19 |
*Įvertinus sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo rezultatus ir pasikeitus situacijai dėl laboratorinių tyrimų apimčių ir (ar) įstaigose teikiamų paslaugų, asmens sveikatos priežiūros įstaiga gali keistis.
**Laboratorinių tyrimų paslaugų teikimo ir kokybės reikalavimus reglamentuojantys teisės aktai bus parengti įgyvendinant Klinikinių laboratorinių tyrimų kokybės gerinimo programą.
Klinikinių laboratorinių tyrimų
kokybės gerinimo programos
2 priedas
ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS įstaigų LABORATORINIai TYRimai
Mėginys* |
Analitė arba tyrimai |
Trukmė |
Brangumas |
Sudėtingumas |
Tyrimo lygis ir pastabos |
|
HEMATOLOGINIAI TYRIMAI: |
|
|
|
|
K |
Automatizuotas hematologinis (kraujo) tyrimas (ne mažiau kaip 3 dalių leukocitų diferenciacijos hematologiniu analizatoriumi) |
skubus (2 val.) |
|
|
I |
K |
Automatizuotas hematologinis (kraujo) tyrimas (ne mažiau kaip 5 dalių leukocitų diferenciacijos hematologiniu analizatoriumi) |
skubus (2 val.) |
|
|
II |
K |
Eritrocitų nusėdimo greičio (ENG) nustatymas |
skubus (2 val.) |
|
|
II |
K |
Automatizuotas eritrocitų nusėdimo greičio (ENG) nustatymas |
skubus (2 val.) |
|
|
II |
K |
Kraujo tepinėlio citomorfologinis tyrimas |
|
|
|
II |
K |
Hemoglobino koncentracijos nustatymas |
|
|
|
II |
K |
Mikroskopinis leukocitų skaičiaus tyrimas |
|
|
|
II |
K |
Mikroskopinis eritrocitų skaičiaus tyrimas |
|
|
|
II |
K |
Mikroskopinis leukocitų skaičiaus tyrimas |
|
|
|
II |
K |
Mikroskopinis retikulocitų tyrimas |
|
|
|
II |
K |
Automatizuotas retikulocitų tyrimas |
III lygio – skubus (2 val.) |
|
|
II |
K |
Osmosinio eritrocitų rezistentiškumo tyrimas |
|
|
|
II |
K |
Ūminių leukemijų fenotipo tyrimas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
K |
Lėtinių limfoproliferacinių ligų fenotipo tyrimas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
K |
Minimalios liekamosios ligos tyrimas tėkmės citometrijos metodu |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
K |
Absoliutaus kamieninių ląstelių skaičiaus ir gyvybingumo tyrimas tėkmės citometrijos metodu |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
K |
Absoliutaus CD3+ limfocitų skaičiaus tyrimas tėkmės citometrijos metodu |
|
|
Sudėtingas |
III |
K |
Paroksizminės naktinės hemoglobinurijos tyrimas tėkmės citometrijos metodu |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
K |
DNR indekso tyrimas tėkmės citometrijos metodu |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
Absoliutaus trombocitų skaičiaus trombocitų masėje nustatymas tėkmės citometrijos metodu |
|
|
Sudėtingas |
III |
P |
Liekamųjų kraujo forminių elementų taršos nustatymas šviežioje plazmoje tėkmės citometrijos metodu |
|
|
Sudėtingas |
III |
Kt |
Liekamųjų leukocitų taršos nustatymas trombocitų masėje tėkmės citometrijos metodu |
|
|
Sudėtingas |
III |
Kt |
Liekamųjų leukocitų taršos nustatymas eritrocitų masėje tėkmės citometrijos metodu |
|
|
Sudėtingas |
III |
KČ |
Kaulų čiulpų aspiranto citomorfologinis tyrimas |
|
|
Sudėtingas |
III |
KČ |
Kaulų čiulpų trepanobioptato atspaudo citomorfologinis tyrimas |
|
|
Sudėtingas |
III |
KČ |
Kaulų čiulpų aspirato citocheminis mieloperoksidazės tyrimas |
|
|
Sudėtingas |
III |
KČ |
Kaulų čiulpų aspirato citocheminis nespecifinės esterazės tyrimas |
|
|
Sudėtingas |
III |
KČ |
Kaulų čiulpų aspirato citocheminis sideroblastų tyrimas |
|
|
Sudėtingas |
III |
Kt |
Limfmazgio aspirato citomorfologinis tyrimas |
|
|
Sudėtingas |
III |
Kt |
Limfmazgio atspaudo citomorfologinis tyrimas |
|
|
Sudėtingas |
III |
K |
Kraujo parazitų tyrimas kraujo tepinėlyje |
|
|
Sudėtingas |
III |
|
ORGANIZMO SKYSČIŲ TYRIMAI: |
|
|
|
|
Š |
Šlapimo tyrimai: |
|
|
|
|
Š |
Vizualinis juostelinis šlapimo tyrimas |
skubus (2 val.) |
|
|
I |
Š |
Automatizuotas juostelinis šlapimo tyrimas |
skubus (2 val.) |
|
|
I |
Š |
Šlapimo nuosėdų natyvinio tepinėlio mikroskopinis tyrimas |
skubus (2 val.) |
|
|
II |
Š |
Šlapimo nuosėdų tepinėlio mikroskopinis tyrimas dažant supravitaliai |
|
|
|
II |
Š |
Šlapimo nuosėdų tepinėlio citomorfologinis tyrimas |
|
|
Sudėtingas |
III |
Š |
Automatizuotas šlapimo forminių elementų tyrimas |
|
|
|
III |
Š |
Atrankinis automatizuotas šlapimo takų infekcijos tyrimas |
|
|
Sudėtingas |
III |
Š |
Šlapimo takų akmens cheminės sudėties nustatymas |
|
|
|
III |
|
Išskyrų, nuoplovų ir aspiratų tyrimai: |
|
|
|
|
Kt |
Skreplių natyvinio tepinėlio mikroskopinis tyrimas |
|
|
|
II |
Kt |
Nosies sekreto mikroskopinis tyrimas |
|
|
|
II |
Kt |
Lyties takų išskyrų mikroskopinis tyrimas |
|
|
|
II |
Kt |
Ejakuliato mikroskopinis tyrimas |
|
|
|
II |
Kt |
Spermos natyvinio tepinėlio mikroskopinis tyrimas |
|
|
|
II |
Kt |
Prostatos sekreto natyvinio tepinėlio mikroskopinis tyrimas |
|
|
|
II |
Kt |
Skreplių citomorfologinis tyrimas |
|
|
Sudėtingas |
III |
Kt |
Skreplių citomorfologinis tyrimas citocentrifugavimo metodu |
|
|
|
III |
Kt |
Bronchoalveolinių nuoplovų citomorfologinis tyrimas |
|
|
|
III |
Kt |
Bronchoalveolinių nuoplovų citomorfologinis tyrimas citocentrifugavimo metodu |
|
|
|
III |
Kt |
Automatizuotas bronchoalveolinių nuoplovų citomorfologinis tyrimas |
|
|
|
III |
Kt |
Bronchų aspirato citomorfologinis tyrimas |
|
|
|
III |
Kt |
Bronchų aspirato citomorfologinis tyrimas citocentrifugavimo metodu |
|
|
|
III |
Kt |
Prostatos sekreto citomorfologinis tyrimas |
|
|
|
III |
Kt |
Prostatos sekreto citomorfologinis tyrimas citocentrifugavimo metodu |
|
|
|
III |
Kt |
Mažojo dubens, pilvaplėvės ertmės nuoplovų citomorfologinis tyrimas |
|
|
|
III |
Kt |
Mažojo dubens, pilvaplėvės ertmės nuoplovų citomorfologinis tyrimas citocentrifugavimo metodu |
|
|
|
III |
Kt |
Šlapimo pūslės nuoplovų citomorfologinis tyrimas |
|
|
|
III |
Kt |
Šlapimo pūslės nuoplovų citomorfologinis tyrimas citocentrifugavimo metodu |
|
|
|
III |
|
Smegenų skysčio tyrimai: |
|
|
|
|
L |
Automatizuotas smegenų skysčio tyrimas |
skubus (2 val.) nestabilios analitės |
|
|
II |
L |
Smegenų skysčio natyvinio mėginio mikroskopinis tyrimas |
skubus (2 val.) nestabilios analitės |
|
|
II |
L |
Smegenų skysčio citomorfologinis tyrimas |
|
|
|
III |
L |
Smegenų skysčio citomorfologinis tyrimas citocentrifugavimo metodu |
|
|
|
III |
L |
Smegenų skysčio citomorfologinis tyrimas |
|
|
|
III |
L |
Smegenų skysčio citomorfologinis tyrimas citocentrifugavimo metodu |
|
|
|
III |
|
Sąnarių skysčio tyrimai: |
|
|
|
|
Kt |
Sąnarių skysčio natyvinio tepinėlio mikroskopija |
|
|
|
II |
Kt |
Automatizuotas sąnarių skysčio tyrimas |
|
|
|
II |
Kt |
Sąnarių skysčio citomorfologinis tyrimas |
|
|
|
II |
|
Serozinių ertmių skysčio tyrimai: |
|
|
|
|
Kt |
Ertmių (pleuros, perikardo, pilvaplėvės) skysčio aspirato citomorfologinis tyrimas |
|
|
|
II |
Kt |
Ertmių (pleuros, perikardo, pilvaplėvės) skysčio aspirato citomorfologinis tyrimas citocentrifugavimo metodu |
|
|
|
III |
Kt |
Limfmazgio aspirato citomorfologinis tyrimas |
|
|
|
II |
Kt |
Kasos, kepenų, skydliaukės, krūties punktatų citomorfologinis tyrimas |
|
|
|
II |
Kt |
Kasos, kepenų, skydliaukės, krūties punktatų citomorfologinis tyrimas skystojoje terpėje |
|
|
|
II |
Kt |
Cistos turinio mikroskopinis tyrimas |
|
|
|
II |
Kt |
Įvairių cistų punktatų citomorfologinis tyrimas |
|
|
|
II |
Kt |
Įvairių cistų punktatų citomorfologinis tyrimas citocentrifugavimo metodu |
|
|
|
III |
|
Kitų lokalizacijų skysčių tyrimai: |
|
|
|
|
Kt |
Kitos lokalizacijos aspirato citomorfologinis tyrimas |
|
|
|
III |
Kt |
Kitos lokalizacijos aspirato citomorfologinis tyrimas citocentrifugavimo metodu |
|
|
|
III |
Kt |
Kitos lokalizacijos išskyrų citomorfologinis tyrimas |
|
|
|
III |
Kt |
Kitos lokalizacijos išskyrų citomorfologinis tyrimas citocentrifugavimo metodu |
|
|
|
III |
Kt |
Kitos lokalizacijos nuoplovų citomorfologinis tyrimas |
|
|
|
III |
Kt |
Kitos lokalizacijos nuoplovų citomorfologinis tyrimas citocentrifugavimo metodu |
|
|
|
III |
Kt |
Kitos lokalizacijos punktatų citomorfologinis tyrimas |
|
|
|
III |
Kt |
Burnos gleivinės ir liežuvio nuograndų citomorfologinis tyrimas |
|
|
|
III |
|
Koprologiniai tyrimai: |
|
|
|
|
I |
Slapto kraujavimo nustatymas išmatose cheminiu metodu |
|
|
|
I |
I |
Slapto kraujavimo nustatymas išmatose imunochromatografijos metodu |
|
|
|
I |
I |
Išmatų tepinėlio mikroskopinis tyrimas |
|
|
|
II |
I |
Pirmuonių ir jų cistų nustatymas išmatose |
nestabilios analitės (2 val.) |
|
|
II |
I |
Kirminų kiaušinėlių nustatymas išmatų tepinėlyje |
|
|
|
II |
I |
Kirminų kiaušinėlių nustatymas išmatose koncentravimo metodu |
|
|
|
II |
I |
Kirminų kiaušinėlių nustatymas išmatose lipnios plėvelės metodu |
|
|
|
II |
|
BIOCHEMINIAI TYRIMAI: |
|
|
|
|
K |
Gliukozės koncentracijos kraujyje nustatymas |
skubus (2 val.) |
|
|
I |
S, P, L |
Gliukozės koncentracijos serume/plazmoje, likvore nustatymas |
skubus (2 val.), |
|
|
II |
S, P |
Laktato koncentracijos nustatymas |
skubus (2 val.) |
|
|
II |
K |
Glikozilinto hemoglobino koncentracijos kraujyje nustatymas diagnostikos prie ligonio metodais |
|
|
|
I, POCT** |
K |
Glikozilinto hemoglobino koncentracijos kraujyje nustatymas |
|
|
|
II |
S, P, Kt. |
Albumino koncentracijos nustatymas |
|
|
|
II |
Š |
Mikroalbumino koncentracijos šlapime nustatymas |
|
|
|
I lygis, priklauso nuo metodo |
S, Kt |
Bendro baltymo koncentracijos nustatymas |
S skubus (2 val.) |
|
|
II |
Š, L, Kt |
Bendro baltymo koncentracijos nustatymas |
L skubus (2 val.) |
|
|
II |
S, P, Š |
Šlapalo koncentracijos nustatymas |
S skubus (2 val.) |
|
|
II |
S, P, Š |
Kreatinino koncentracijos nustatymas |
S skubus (2 val.) |
|
|
II |
S, P, Š |
Šlapimo rūgšties koncentracijos nustatymas |
|
|
|
II |
K |
Osmoliališkumo nustatymas apskaičiavimo metodu |
skubus (1 val.) |
|
|
II |
K, S, P, Š, L |
Kalio koncentracijos nustatymas |
skubus (2 val.) |
|
|
II |
K, S, P, Š, L |
Natrio koncentracijos nustatymas |
skubus (2 val.) |
|
|
II |
K, S, P, Š, L |
Chloridų kiekio nustatymas |
skubus (2 val.) |
|
|
II |
Kt |
Chloridų koncentracijos prakaite nustatymas |
|
|
|
II |
K, S, P |
Kalcio koncentracijos nustatymas |
skubus (2 val.) |
|
|
II |
K, S, P, L |
Jonizuoto kalcio koncentracijos nustatymas |
skubus (2 val.) |
|
|
II |
S, P, Š |
Magnio koncentracijos nustatymas |
skubus (2 val.) |
|
|
II |
S, P, Š |
Fosforo koncentracijos nustatymas |
|
|
|
II |
K, S, P |
Geležies koncentracijos nustatymas |
|
|
|
II |
S, P |
Bendros /laisvos geležies surišimo gebos nustatymas |
|
|
|
II |
K, S, P, Kt |
Cholesterolio koncentracijos nustatymas |
|
|
|
II |
K, S, P |
DTL(? ) cholesterolio koncentracijos nustatymas |
|
|
|
II |
K, S, P |
MTL (? ) cholesterolio koncentracijos apskaičiavimas pagal Friedewaldo formulę |
|
|
|
II |
S, P |
MTL (? ) cholesterolio koncentracijos nustatymas |
|
|
|
II |
K, S, P |
Trigliceridų koncentracijos nustatymas |
|
|
|
II |
S, P, Kt |
Bendrojo bilirubino koncentracijos nustatymas |
skubus (2 val.) |
|
|
II |
S, P, Kt |
Tiesioginio (konjuguoto) bilirubino koncentracijos nustatymas ir netiesioginio (nekonjuoguoto) bilirubino koncentracijos apskaičiavimas |
skubus (2 val.) |
|
|
II |
S, P |
Aspartataminotransferazės (ASAT) aktyvumo nustatymas |
skubus (2 val.) |
|
|
II |
S, P |
Alaninaminotransferazės (ALAT) aktyvumo nustatymas |
skubus (2 val.) |
|
|
II |
S, P |
Gamaglutamiltransferazės (GGT) aktyvumo nustatymas |
skubus (2 val.) |
|
|
II |
S, P |
Šarminės fosfatazės aktyvumo nustatymas |
skubus (2 val.) |
|
|
II |
S, P, Š, Kt |
? amilazės aktyvumo nustatymas |
skubus (2 val.) |
|
|
II |
S, P, Š, Kt |
Kasos amilazės aktyvumo nustatymas |
skubus (2 val.) |
|
|
II |
S, P |
Lipazės aktyvumo nustatymas |
skubus (2 val.) |
|
|
II |
S |
Rūgščios fosfatazės aktyvumo nustatymas |
|
|
|
II |
S |
Prostatos rūgščios fosfatazės aktyvumo nustatymas |
|
|
|
II |
S, P, Kt |
Laktatdehidrogenazės (LDH) aktyvumo nustatymas |
|
|
|
II |
S, P |
Kreatinkinazės (CK) aktyvumo nustatymas |
|
|
|
II |
K, S, P |
Kreatinkinazės širdies izofermento (CK-MB) masės nustatymas |
skubus (1 val.) |
|
|
II |
S, P |
CK izofermentų elektroforezė |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
K, S, P, Š |
Mioglobino koncentracijos nustatymas |
skubus (1 val.) |
|
|
II |
S, P |
Troponino T nustatymas |
skubus (1 val.) |
|
|
II |
K |
Kokybinis arba pusiaukiekybinis troponino T nustatymas |
skubus (1 val.) |
|
|
II |
S, P |
Troponino I nustatymas |
skubus (1 val.) |
|
|
II |
K |
Kokybinis arba pusiaukiekybinis troponino I nustatymas |
skubus (1 val.) |
|
|
II |
S |
Antistreptolizino O kokybinis nustatymas |
|
|
|
I |
S |
Antistreptolizino O kiekybinis nustatymas |
|
|
|
II |
S, P |
C reaktyviojo baltymo kokybinis ar pusiau kiekybinis nustatymas |
skubus (2 val.) |
|
|
I lygio, POCT |
S, P |
C reaktyviojo baltymo nustatymas |
skubus (2 val.) |
|
|
II |
S, P |
Didelio jautrumo CRB nustatymas |
|
|
|
II |
S |
Reumatoidinio faktoriaus kokybinis nustatymas |
|
|
|
I |
S |
Reumatoidinio faktoriaus kiekybinis nustatymas |
|
|
|
II |
S |
Baltymų frakcijų nustatymas elektroforezės būdu |
|
|
|
II |
K |
Kraujo dujų ir pH nustatymas |
skubus, nestabilios analitės |
|
|
II |
K, P |
Etanolio koncentracijos nustatymas (atrankinis) |
|
|
|
II |
S, P |
Feritino koncentracijos nustatymas |
|
|
|
II |
Š |
Psichotropinių ir narkotinių medžiagų nustatymas šlapime (atrankinis) |
|
|
|
II |
S, P |
Prostatai specifinio antigeno (PSA) koncentracijos nustatymas |
|
|
|
II |
S, P |
Laisvo PSA koncentracijos nustatymas |
|
|
|
II |
S, P |
Folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) koncentracijos nustatymas |
|
|
|
II |
S, P |
Prolaktino koncentracijos nustatymas |
|
|
|
II |
S, P |
Estradiolio (E2) koncentracijos nustatymas |
|
|
|
II |
S, P |
Progesterono koncentracijos nustatymas |
|
|
|
II |
S, P |
Testosterono koncentracijos nustatymas |
|
|
|
II |
S, P |
Liuteinizuojančio hormono (LH) koncentracijos nustatymas |
|
|
|
II |
S, P |
Tireotropinio hormono (TTH) nustatymas |
|
|
|
II |
S, P |
Laisvo tiroksino (LT4) koncentracijos nustatymas |
|
|
|
II |
S, P |
Tiroksino (T4) koncentracijos nustatymas |
|
|
|
II |
S, P |
Trijodtironino (T3) koncentracijos nustatymas |
|
|
|
II |
S, P |
Laisvo trijodtironino (LT3) koncentracijos nustatymas |
|
|
|
II |
S, P |
Tiroglobulino koncentracijos nustatymas |
|
Brangus |
|
III |
S, P |
Tiroglobulino antikūnų (Anti-TG) nustatymas |
|
Brangus |
|
III |
S, P |
Skydliaukės peroksidazės antikūnų (ATPO) nustatymas |
|
|
|
II |
S, P |
Vėžio žymens CA 19-9 nustatymas |
|
|
|
II |
S, P |
Vėžio žymens CA 125 nustatymas |
|
|
|
II |
S, P |
Vėžio žymens CA 15-3 nustatymas |
|
|
|
II |
S, P |
Karcinoembrioninio antigeno nustatymas |
|
|
|
II |
S, P |
Chorioninio gonadotropino (HCG) nustatymas |
|
|
|
II |
S, Š |
Vario koncentracijos nustatymas |
|
|
|
III |
S, P |
Ličio koncentracijos nustatymas |
|
|
|
II |
S |
Vitamino B12 koncentracijos nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
S |
25-OH Vitamino D koncentracijos nustatymas |
|
Brangus |
|
III |
S |
1,25-OH Vitamino D koncentracijos nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
K, S |
Folio rūgšties koncentracijos nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
S |
Kortizolio koncentracijos nustatymas |
|
|
|
III |
S |
Parathormono koncentracijos nustatymas |
|
|
|
III |
S |
Tiroglobulino antikūnų nustatymas |
|
|
|
III |
S |
Augimo hormono (HGH) nustatymas |
|
|
|
III |
S |
Navikų polipeptido specifinio antigeno nustatymas |
|
Brangus |
|
III |
S |
Navikų nekrozės ? faktoriaus (TNF-? ) nustatymas |
|
Brangus |
|
III |
S |
Plokščialąstelinio vėžio žymens (SCC) nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
S |
Vėžio žymens CA 72-4 nustatymas |
|
Brangus |
|
III |
S |
Vėžio žymens CA S-100 nustatymas |
|
Brangus |
|
III |
S |
Vėžio žymens CA P1 NP nustatymas |
|
Brangus |
|
III |
S |
Vėžio žymens Cyfra 21-1 nustatymas |
|
Brangus |
|
III |
S |
Vėžio žymuo NSE (neuronų specifinė endolazė) |
|
Brangus |
|
III |
S |
HE4 (Žmogaus epidymio baltymas 4) |
|
Brangus |
|
III |
P |
Amoniako nustatymas |
Nestabili analitė, skubus |
|
|
III |
S |
Osmoliališkumo (osmometrijos metodu) nustatymas |
|
|
|
III |
S, Š |
Cinko koncentracijos nustatymas |
|
|
|
III |
S |
Lipoproteinų elektroforezė |
|
Brangus |
|
III |
S |
Apolipoproteino A-I koncentracijos nustatymas |
|
|
|
III |
S |
Apolipoproteino A-II koncentracijos nustatymas |
|
|
|
III |
S |
Apolipoproteino B koncentracijos nustatymas |
|
|
|
III |
S |
Apolipoproteino E koncentracijos nustatymas |
|
|
|
III |
S |
Lipoproteino (a) koncentracijos nustatymas |
|
|
|
III |
P, S |
Homocisteino (HCY) koncentracijos nustatymas |
|
Brangus |
|
III |
S, P |
Smegenų natriuretinio peptido (BNP) koncentracijos nustatymas |
|
Brangus |
|
III |
P |
N-galinio smegenų natriuretinio propeptido (NT-proBNP) koncentracijos nustatymas |
|
Brangus |
|
III |
S |
Interleukinų nustatymas |
|
Brangus |
|
III |
S |
Prokalcitonino kokybinis arba pusiau kiekybinis nustatymas |
|
Brangus |
|
II |
S |
Prokalcitonino kiekybinis nustatymas |
|
Brangus |
|
III |
S |
Ceruloplazmino koncentracijos nustatymas |
|
|
|
III |
S |
Krioglobulinų nustatymas |
|
|
|
III |
S |
? 2-makroglobulino nustatymas |
|
|
|
III |
Š |
? 1-mikroglobulino šlapime nustatymas |
|
|
|
III |
S |
? 2-mikroglobulino nustatymas |
|
|
|
III |
K |
Hemoglobino frakcijų (O2Hb; COHb; HbR; MetHb) nustatymas |
Nestabilios analitės |
|
|
III |
S |
Transferino nustatymas |
|
|
|
III |
S |
Tirpių transferino receptorių nustatymas |
|
Brangus |
|
III |
S |
Decialotransferino (CDT-transferino) nustatymas |
|
Brangus |
|
III |
S |
Eritropoetino EPO nustatymas |
|
Brangus |
|
III |
Š |
Deoksipiridinolino šlapime nustatymas |
|
Brangus |
|
III |
S |
Kaulų apykaitos žymuo Osteokalcinas N-MID |
|
Brangus |
|
III |
S |
Kaulų rezorbcijos žymuo beta kryžminės jungtys |
|
Brangus |
|
III |
S |
Digoksino koncentracijos nustatymas |
|
Brangus |
|
III |
K |
Ciklosporino koncentracijos nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
K |
Takrolimo koncentracijos nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
K |
Sirolimo koncentracijos nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
K |
Everolimo koncentracijos nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
P |
Mikofenolinės rūgšties koncentracijos nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
S |
Gentamicino koncentracijos nustatymas |
|
Brangus |
|
III |
S |
Teofilino koncentracijos nustatymas |
|
Brangus |
|
III |
S |
Karbamazepino koncentracijos nustatymas |
|
Brangus |
|
III |
S |
Valproinės rūgšties koncentracijos nustatymas |
|
Brangus |
|
III |
S |
Vankomicino koncentracijos nustatymas |
|
Brangus |
|
III |
S |
Amikacinas |
|
Brangus |
|
III |
S |
Metotreksato koncentracijos nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
S |
? -fetoproteino koncentracijos nustatymas |
|
|
|
III |
S |
Nekonjuguoto estriolio (E3) koncentracijos nustatymas |
|
|
Sudėtingas |
III |
S |
Tiroglobulino koncentracijos nustatymas |
|
|
|
III |
S |
Tiroksiną sujungiančio globulino koncentracijos nustatymas |
|
|
|
III |
S |
Antikūnų prieš tirotropino receptorius nustatymas |
|
|
Sudėtingas |
III |
S |
Laisvo ? -chorioninio gonatropino ? -HCG nustatymas |
|
|
|
III |
S |
Su nėštumu susijusio plazmos baltymo PAPP-A nustatymas |
|
|
Sudėtingas |
III |
S |
Gastrino koncentracijos nustatymas |
|
|
|
III |
S |
Insulino koncentracijos nustatymas |
|
|
|
III |
S |
C peptido koncentracijos nustatymas |
|
|
|
III |
S |
Dehidroepiandrosterono (DHEA-SO4) koncentracijos nustatymas |
|
|
|
III |
P |
Adrenokortikoptropinio hormono (AKTH) nustatymas |
Nestabili analitė |
|
|
III |
S, P, Š |
Adrenalino koncentracijos nustatymas |
Nestabili analitė |
|
Sudėtingas |
III |
S, P, Š |
Noradrenalino koncentracijos nustatymas |
Nestabili analitė |
|
Sudėtingas |
III |
S, P, Š |
Dopamino koncentracijos nustatymas |
Nestabili analitė |
|
Sudėtingas |
III |
Š |
5-hidroksiindolilacto rūgšties nustatymas |
Nestabili analitė |
|
Sudėtingas |
III |
S |
Šarminės fosfatazės izofermentų nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
S |
LDH izofermentų nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
K |
Hemoglobino frakcijų nustatymas EF būdu |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
S, Š |
Bence-Jones baltymo nustatymas EF būdu |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
L |
Imunoglobulinų likvore nustatymas |
|
Brangus |
|
III |
L |
IgG oligokloninių juostų nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
S |
Imunofiksacijos (imunoglobulinų lengvųjų grandžių monoklonų tipavimas) tyrimas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
S, Š |
Imunoglobulinų bendrų ? lengvųjų grandžių nustatymo tyrimas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
S, Š |
Imunoglobulinų bendrų ? lengvųjų grandžių nustatymo tyrimas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
S, Š |
Imunoglobulinų laisvų ? lengvųjų grandžių nustatymo tyrimas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
S, Š |
Imunoglobulinų laisvų ? lengvųjų grandžių nustatymo tyrimas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
S |
Haptoglobino nustatymas |
|
|
|
III |
S |
? 1-antitripsino nustatymas |
|
Brangus |
|
III |
S |
? 1-rūgštaus glikoproteino nustatymas |
|
|
|
III |
S |
Cistatino C nustatymas |
|
|
Sudėtingas |
III |
S |
Mieloperoksidazės nustatymas |
|
Brangus |
|
III |
S |
17-OH progesterono nustatymas |
|
|
Sudėtingas |
III |
S |
IGF-1 (somatomedino) nustatymas |
|
|
Sudėtingas |
III |
S |
Audinių augimo III faktorių surišantis baltymas (IGFBP-3) |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
P |
Renino nustatymas |
|
|
Sudėtingas |
III |
S |
Kalcitonino nustatymas |
|
|
Sudėtingas |
III |
S |
Lytinius hormonus surišančio globulino (SHBG) nustatymas |
|
|
|
III |
S |
Leptino nustatymas |
|
|
Sudėtingas |
III |
S |
Chromogranino A nustatymas |
|
|
Sudėtingas |
III |
S |
Aldosterono nustatymas |
|
|
Sudėtingas |
III |
S |
Acetilcholino receptorių antikūnų (ARAb) nustatymas |
|
|
Sudėtingas |
III |
S |
Adiponektino nustatymas |
|
|
Sudėtingas |
III |
S |
Rezistino nustatymas |
|
|
Sudėtingas |
III |
S |
Insuliną antikūnų nustatymas |
|
|
Sudėtingas |
III |
S |
TSH receptorių antikūnų (anti-TSH) nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
S |
Gliutamatdekarboksilazės antikūnų (anti-GAD) nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
S |
Tirozinfosfatazės antikūnų nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
|
S |
Acetilcholino koncentracijos nustatymas |
|
|
Sudėtingas |
III |
K |
Presepsino koncentracijos nustatymas |
|
Brangus |
|
III |
I |
Kalprotektino koncentracijos nustatymas |
|
Brangus |
|
III |
S |
NGAL (su neutrofilų želatinaze asocijuotas lipokalinas) koncentracijos nustatymas |
|
Brangus |
|
III |
S |
ProGRP (progastrino liberino peptidas) |
|
Brangus |
|
III |
S |
Chrmograninas A |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
S |
Laisvas metanefrinas ir normetenefrinas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
S |
Serotoninas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
S |
Galektinas-3 |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
|
KRAUJO KREŠĖJIMO TYRIMAI: |
|
|
|
|
K |
Protrombino laiko tyrimas |
skubus (2 val.) |
|
|
I lygio, POCT |
P |
Protrombino laiko tyrimas |
skubus (2 val.) |
|
|
II |
P |
Aktyvinto dalinio tromboplastino laiko (ADTL) nustatymas |
skubus (2 val.) |
|
|
II |
K |
Aktyvinto krešėjimo laiko (ACT) nustatymas |
skubus (1 val.) |
|
|
II lygio, POCT |
K |
Kraujavimo laiko nustatymas |
skubus (1 val.) |
|
|
II lygio, POCT |
P |
Fibrinogeno koncentracijos nustatymas |
skubus (2 val.) |
|
|
II |
S, P |
D-Dimerų nustatymas |
skubus (2 val.) |
|
|
II |
P |
Fibrino monomerai |
|
Brangus |
|
II |
P |
Trombino laiko nustatymas |
|
|
|
III |
P |
Antitrombino III nustatymas |
|
Brangus |
|
III |
P |
Fibrino / fibrinogeno degradacijos produktų nustatymas |
|
|
|
III |
P |
Fon-Willebrando faktoriaus nustatymas |
|
|
|
III |
P |
Faktoriaus II nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
P |
Faktoriaus V nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
P |
Faktoriaus VII nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
P |
Faktoriaus VIII nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
P |
Faktoriaus IX nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
P |
Faktoriaus X nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
P |
Faktoriaus XI nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
P |
Faktoriaus XII nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
P |
Faktoriaus XIII nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
P |
Faktoriaus VIII inhibitorių nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
P |
Baltymo S nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
P |
Laisvo baltymo S nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
P |
Baltymo C nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
P |
Rezistentiškumo aktyvintam baltymui C tyrimas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
P |
Lupus antikoaguliantų nustatymas (kokybinis tyrimas) |
|
Brangus |
|
III |
P |
Lupus antikoaguliantų atrankinis tyrimas (LA1) |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
P |
Lupus antikoaguliantų patvirtinamasis tyrimas (LA2) |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
K, P |
Trombocitų agregacijos tyrimas |
|
|
Sudėtingas |
III |
K |
Trombocitų funkcijų tyrimas |
|
|
|
III |
K |
Tromboelastografija |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III, POCT |
P |
Anti Xa (Mažos molekulinės masės heparino) nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
|
IMUNOHEMATOLOGINIAI TYRIMAI |
|
|
|
|
K |
Kraujo grupės pagal ABO sistemą nustatymas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje) |
skubus (2 val.) |
|
|
II |
K |
Rezus faktoriaus Rh(D) nustatymas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje) |
skubus (2 val.) |
|
|
II |
K |
DVI kategorijos antigeno nustatymas ir patvirtinimas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje) |
|
|
|
II |
K |
Antikūnų nustatymas, naudojant 3-jų donorų standartinius eritrocitus (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje) |
|
|
|
II |
K |
Kraujo suderinamumo mėginys recipientui (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje) |
skubus (2 val.) |
|
Sudėtingas |
II |
K |
Antigeno A pogrupių A1, A2 nustatymas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje) |
|
|
Sudėtingas |
III |
K |
Eritrocitų antigenų profilis I (P1–Le(a)–Le(b)–Lu(a)–Lu(b)–ctl.) (hemagliutinacijos reakcija stulpelyje) |
|
|
Sudėtingas |
III |
K |
Eritrocitų antigenų profilis II (K–Kp(a)–Kp(b)–Jk(a)–Jk(b) –ctl.) (hemagliutinacijos reakcija stulpelyje) |
|
|
Sudėtingas |
III |
K |
Eritrocitų antigenų profilis III (M–N–S–s–Fy(a)–Fy(b)) (hemagliutinacijos reakcija stulpelyje) |
|
|
Sudėtingas |
III |
K |
Rh fenotipo ir Kell antigeno nustatymas (D, Kell, C,c, Cw,E,e) (hemagliutinacijos reakcija stulpelyje) |
|
|
Sudėtingas |
III |
K |
Antigeno Kell nustatymas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje) |
|
|
Sudėtingas |
III |
K |
Antigeno N nustatymas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje) |
|
|
Sudėtingas |
III |
K |
Antigeno M nustatymas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje) |
|
|
Sudėtingas |
III |
K |
Antigeno P1 nustatymas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje) |
|
|
Sudėtingas |
III |
K |
Antigeno Lewis (a) (Lea) nustatymas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje) |
|
|
Sudėtingas |
III |
K |
Antigeno Lewis (b) (Leb) nustatymas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje) |
|
|
Sudėtingas |
III |
K |
Antigeno Lu (a) (Lua) nustatymas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje) |
|
|
Sudėtingas |
III |
K |
Antigeno Lu (b) (Lub) nustatymas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje) |
|
|
Sudėtingas |
III |
K |
Antigeno Fy (a) (Fya) nustatymas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje) |
|
|
Sudėtingas |
III |
K |
Antigeno Fy (b) (Fyb) nustatymas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje) |
|
|
Sudėtingas |
III |
K |
Antigeno Kidd (a) (Jka) nustatymas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje) |
|
|
Sudėtingas |
III |
K |
Antigeno Kidd (b) (Jkb)nustatymas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje) |
|
|
Sudėtingas |
III |
K |
Antigeno C nustatymas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje) |
|
|
Sudėtingas |
III |
K |
Antigeno Cw nustatymas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje) |
|
|
Sudėtingas |
III |
K |
Antigeno c nustatymas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje) |
|
|
Sudėtingas |
III |
K |
Antigeno S nustatymas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje) |
|
|
Sudėtingas |
III |
K |
Antigeno s nustatymas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje) |
|
|
Sudėtingas |
III |
K |
Antigeno E nustatymas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje) |
|
|
Sudėtingas |
III |
K |
Antigeno e nustatymas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje) |
|
|
Sudėtingas |
III |
K |
Antikūnų identifikavimas (Rh-hr, Kell, Duffy, Kidd, Lewis, P, MNS, Lutheran, Xg) (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje) |
|
|
Sudėtingas |
III |
K |
Antikūnų titro nustatymas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje) |
|
|
Sudėtingas |
III |
K |
Tiesioginė Kumbso reakcija (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje) |
|
|
Sudėtingas |
III |
K |
Tiesioginė Kumbso reakcija, nurodant IgG, IgA, IgM buvimą (hemagliutinacijos reakcija stulpelyje) |
|
|
Sudėtingas |
III |
K |
Tiesioginė Kumbso reakcija, nurodant C3c, C3d buvimą (hemagliutinacijos reakcija stulpelyje) |
|
|
Sudėtingas |
III |
K |
Tiesioginė Kumbso reakcija, nurodant IgG, IgA, IgM, C3c, C3d buvimą (hemagliutinacijos reakcija stulpelyje) |
|
|
Sudėtingas |
III |
K |
Šalčio agliutininų nustatymas (hemagliutinacijos reakcija stulpelyje) |
|
|
|
III |
K |
Heparino antikūnų nustatymas |
|
Brangus |
|
III |
K |
Individualus kraujo suderinamumo mėginys recipientui pagal surastus antikūnus (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje) |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
|
KLINIKINIAI IMUNOLOGINIAI TYRIMAI |
|
|
|
|
S |
Imunoglobulinų A koncentracijos nustatymas |
|
|
|
II |
S |
Imunoglobulinų G koncentracijos nustatymas |
|
|
|
II |
S |
Imunoglobulinų M koncentracijos nustatymas |
|
|
|
II |
S |
Bendro IgE nustatymas |
|
|
|
II |
S |
Neutrofilų nitromėlio tetrazolio mėginys |
Nestabili analitė (1 val.) |
|
|
III |
S |
Cirkuliuojančių imuninių kompleksų kiekio nustatymas |
|
|
|
III |
S |
Imunoglobulino G poklasių tyrimas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
S |
Komplemento faktoriaus C3 nustatymas |
|
|
|
III |
S |
Komplemento faktoriaus C4 nustatymas |
|
|
|
III |
S |
C1 esterazės inhibitoriaus nustatymas |
|
Brangus |
|
III |
S |
Alergenui specifinių IgE nustatymas (1 specifikos) |
|
|
|
III |
S |
Alergenui specifinių IgE nustatymas (20 specifikų) |
|
|
|
III |
S |
Alergenui specifinių IgE nustatymas (35-36 specifikų) |
|
|
|
III |
K |
Branduolio antigenų antikūnų (angl. ANA) nustatymas |
|
|
Sudėtingas |
III |
K |
Išskiriamų iš branduolio antigenų antikūnų (angl. ENA) nustatymas |
|
Brangus |
|
III |
K |
Neutrofilų citoplazmos antigenų antikūnų (angl. ANCA) nustatymas |
|
|
Sudėtingas |
III |
K |
Neuronų antigenus antikūnų nustatymas |
|
Brangus |
|
III |
K |
Mitochondrijų antigenų antikūnų nustatymas (angl. AMA) |
|
|
Sudėtingas |
III |
K |
Kepenų, inkstų mikrosomų antikūnų nustatymas (angl. anti-LKM) |
|
|
Sudėtingas |
III |
K |
Lygiųjų audinių antigenų antikūnų nustatymas (ang. ASMA) |
|
|
Sudėtingas |
III |
K |
Gliadino antikūnų nustatymas |
|
|
Sudėtingas |
III |
K |
Audinių transgliutaminazės antikūnų nustatymas |
|
|
|
III |
K |
Glomerulų bazinės membranos antikūnų nustatymas (angl. anti-GBM) netiesioginės imunofluorescencijos metodu |
|
|
Sudėtingas |
III |
K |
Glomerulų bazinės membranos antikūnų nustatymas (angl. anti-GBM) imunocheminiu metodu |
|
|
|
III |
K |
Glomerulų bazinės membranos antikūnų nustatymas (angl. anti-GBM) imunofermentiniu metodu |
|
|
|
III |
K |
Kardiolipino antikūnų nustatymas (IgGAM) |
|
|
|
III |
K |
Kardiolipino antikūnų nustatymas (IgG klasės) |
|
|
|
III |
K |
Kardiolipino antikūnų nustatymas (IgM klasės) |
|
|
|
III |
K |
? 2-glikoproteino 1 antikūnų (anti- ? 2-GP1) nustatymas (IgGAM) |
|
|
|
III |
K |
? 2-glikoproteino 1 antikūnų (anti-? 2-GP1) nustatymas (IgG klasės) |
|
|
|
III |
K |
? 2-glikoproteino 1 antikūnų (anti-? 2-GP1) nustatymas (IgM klasės) |
|
|
|
III |
K |
Cklinio citrulinizuoto peptido antikūnų (anti-CCP) nustatymas |
|
|
|
III |
K |
Dvispiralės DNR antikūnų (anti-dsDNR) nustatymas |
|
|
|
III |
K |
? iIterferono antikūnų (anti-IFN? ) nustatymas |
|
Brangus |
|
III |
K |
Periferinio kraujo ląstelių imunofenotipavimas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
K |
Bronchoalveolinio lavažo skysčio ląstelių imunofenotipavimas |
Nestabili analitė (1 val.) |
Brangus |
Sudėtingas |
III |
K |
Neutrofilų fagocitinis aktyvumas |
Nestabili analitė (1 val.) |
|
|
III |
K |
Stimuliuotas neutrofilų nitromėlio tetrazolio mėginys |
Nestabili analitė (1 val.) |
|
|
III |
K |
Limfocitų blasttransformacijos savaiminė reakcija |
|
|
Sudėtingas |
III |
K |
Limfocitų blasttransformacijos reakcija į fitohemagliutininą (angl. PHA) |
|
|
Sudėtingas |
III |
K |
Limfocitų blasttransformacijos reakcija į Phytolacca americana (angl. PWM) |
|
|
Sudėtingas |
III |
K |
Imuninio atsako nustatymas pagal gama interferono kiekį in vitro stimuliuojant Mycobacterium tuberculosis antigenais ESAT-6, CTP-10 ir TB7.7 (Quantiferon) |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
K |
Alfa-glicerofosfatdehidrogenazės aktyvumo limfocituose nustatymas citocheminiu metodu |
|
|
Sudėtingas |
III |
K |
Sukcinatdehidrogenazės (SDH) aktyvumo limfocituose nustatymas citocheminiu metodu |
|
|
Sudėtingas |
III |
K |
ŽLA B27 antigeno nustatymas tėkmės citometrijos metodu |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
K |
ŽLA B27 antigeno nustatymas molekulinės biologijos metodu |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
K |
Žmogaus leukocitų I klasės antigenų (ŽLA-A, B, C) nustatymas limfocitotoksiniu metodu |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
K |
Žmogaus leukocitų II klasės antigenų (ŽLA-DR, DQ) nustatymas limfocitotoksiniu metodu |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
K |
Autokryžminė reakcija limfocitotoksiniu metodu |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
K |
Kryžminės donoro-recipiento dermės mėginys su recipientų serumų rinkiniu (kadaverinis donoras) |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
K |
Kryžminės donoro-recipiento dermės mėginys su vienu serumu limfocitoksiniu metodu |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
K |
Kryžminė donoro-recipiento reakcija su vienu serumu tėkmės citometrijos būdu |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
K |
Žmogaus I klasės leukocitų antigenų antikūnų nustatymas atrankiniu būdu |
|
Brangus |
|
III |
K |
Žmogaus II klasės leukocitų antigenų antikūnų nustatymas atrankiniu būdu |
|
Brangus |
|
III |
K |
Žmogaus I klasės leukocitų antigenų antikūnų specifiškumo nustatymas |
|
|
|
III |
K |
Žmogaus II klasės leukocitų antigenų antikūnų specifiškumo nustatymas |
|
|
|
III |
K |
Limfocitotoksinių antikūnų tyrimas su 30 specifikų ląstelėmis |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
K |
Limfocitotoksinių antikūnų tyrimas su 40 specifikų ląstelėmis |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
|
Mikrobiologiniai tyrimai: |
|
|
|
|
|
1. Diagnostinės mikrobiologijos tyrimai |
|
|
|
|
Kt |
Skreplių pasėlis rankiniu būdu |
|
|
|
II |
Kt |
Bronchoalveolinio lavažo pasėlis rankiniu būdu |
|
|
|
II |
Š |
Šlapimo pasėlis rankiniu būdu |
|
|
|
II |
Š |
Automatizuotas bakterijų auginimas šlapime |
|
|
|
II |
K |
Kraujo pasėlis rankiniu būdu |
|
|
|
II |
K |
Kraujo pasėlis automatizuotu būdu (aerobams ir anaerobams) |
|
|
|
II |
K |
Kraujo pasėlis grybams automatizuotu būdu nustatyti |
|
|
|
II |
L |
Stuburo smegenų skysčio pasėlis rankiniu būdu |
|
|
|
II |
L |
Sterilių organizmo skysčių pasėlis rankiniu būdu |
|
|
|
II |
L |
Smegenų skysčio pasėlis automatizuotu būdu |
|
|
|
II |
Kt |
Sterilių organizmo skysčių pasėlis automatizuotu būdu |
|
|
|
II |
Kt |
Pūlingų eksudatų pasėlis |
|
|
|
II |
Kt |
Tepinėlių iš žaizdų aerobams pasėlis |
|
|
|
II |
Kt |
Tepinėlių iš akių pasėlis |
|
|
|
II |
Kt |
Tepinėlių iš ausų pasėlis |
|
|
|
II |
Kt |
Tepinėlis iš nosies auksiniam stafilokokui nustatyti |
|
|
|
II |
Kt |
Tepinėlis iš nosiaryklės kokliušui |
|
|
|
II |
Kt |
Veido daubų punktatų tyrimas |
|
|
|
II |
Kt |
Tepinėlio iš gerklų pasėlis hemoliziniams streptokokams nustatyti |
|
|
|
II |
Kt |
Pasėlis gonokokams nustatyti |
|
Brangus |
|
II |
Kt |
Tepinėlio iš genitalijų pasėlis |
|
|
|
II |
Kt |
Spermos, prostatos sekreto pasėlis |
|
|
|
II |
Kt |
Kateterių, drenų pasėlis |
|
|
|
II |
Kt |
Bioptatų (limfmazgių, plaučių, kepenų ir kt.) |
|
|
|
II |
I |
Išmatų diagnostinis |
|
Brangus |
|
II |
I |
Kiekybinis išmatų pasėlis |
|
Brangus |
|
II |
Kt |
Tulžies pasėlis |
|
|
|
II |
Kt |
Įvairios patologinės medžiagos pasėlis grybams (išskyrus odos, nagų ir plaukų) nustatyti |
|
|
|
II |
Kt |
Odos, nagų ir plaukų mikroskopinis tyrimas grybams nustatyti |
|
|
|
II |
Kt |
Odos, nagų ir plaukų pasėlis grybams nustatyti |
|
|
Sudėtingas |
II |
Kt |
Moters lyties organų išskyrų mikroskopija |
|
|
|
II |
Kt |
Vyro lyties organų išskyrų mikroskopija |
|
|
|
II |
Kt |
Patologinės medžiagos tepinėlio, dažyto Gramo būdu, mikroskopija |
|
|
|
II |
Kt |
Jautrumo antibakteriniams vaistams nustatymas diskų difuzijos metodu (6 diskai) |
|
|
|
II |
Kt |
Jautrumo antibakteriniams vaistams nustatymas diskų difuzijos metodu (12 diskų) |
|
|
|
II |
Kt |
Jautrumo antibakteriniams vaistams nustatymas automatizuota sistema |
|
Brangus |
|
II |
Kt |
Enterobakterijų identifikavimas iki genties |
|
|
|
II |
Kt |
Enterobakterijų identifikavimas iki rūšies |
|
|
|
II |
Kt |
Šigelių identifikavimas iki rūšies |
|
Brangus |
Sudėtingas |
II |
Kt |
Salmonelių identifikavimas iki genties |
|
|
|
II |
Kt |
Salmonelių identifikavimas iki rūšies |
|
Brangus |
Sudėtingas |
II |
Kt |
Jersinijų identifikavimas iki rūšies |
|
|
|
II |
Kt |
Kampilobakterijų identifikavimas |
|
Brangus |
|
II |
Kt |
Staphylococcus aureus (S.aureus) identifikavimas |
|
|
|
II |
Kt |
Meticilinui rezistentinių S.aureus nustatymas automatizuotu būdu |
|
Brangus |
|
II |
I |
Roto virusų nustatymas imunochromatografiniu metodu |
|
|
|
II |
I |
Adeno virusų nustatymas imunochromatografiniu metodu |
|
|
|
II |
Kt |
Norovirusų nustatymas imunochromatografiniu metodu |
|
|
|
II |
Kt |
Giardijų nustatymas imunochromatografiniu metodu |
|
|
|
II |
Kt |
Kriptosporidijų nustatymas imunochromatografiniu metodu |
|
|
|
II |
Kt |
Amebiazės nustatymas imunochromatografiniu metodu |
|
|
|
II |
Kt |
C.difficile A+B toksino nustatymas imunochromatografiniu metodu |
|
|
|
II |
Kt |
RSV antigeno nustatymas imunochromatografiniu metodu |
|
|
|
II |
Kt |
Gripo A nustatymas imunochromatografiniu metodu |
|
|
|
II |
Kt |
Gripo B nustatymas imunochromatografiniu metodu |
|
|
|
II |
Kt |
Streptokokų, alfa-hemolitinių streptokokų identifikavimas iki rūšies kraujo pasėliuose |
|
Brangus |
|
II |
Kt |
Beta-hemolitinių streptokokų identifikavimas |
|
|
|
II |
Kt |
Streptococcus pneumoniae identifikavimas |
|
|
|
II |
Kt |
Meningokokų ir gonokokų identifikavimas |
|
Brangus |
|
II |
Kt |
Enterokokų identifikavimas iki genties |
|
|
|
II |
Kt |
Enterokokų identifikavimas iki rūšies |
|
|
|
II |
Kt |
Hemofilų identifikavimas |
|
|
|
II |
Kt |
Pseudomonų identifikavimas iki rūšies |
|
Brangus |
|
II |
Kt |
Pseudomonų ir kt. biochemiškai neaktyvių lazdelių identifikavimas |
|
Brangus |
|
II |
Kt |
Listerijų identifikavimas iki rūšies |
|
Brangus |
|
II |
Kt |
Anaerobų identifikavimas iki genties |
|
|
|
II |
Kt |
Anaerobų identifikavimas iki rūšies |
|
Brangus |
|
II |
Kt |
Candida genties grybų nustatymas auginant ant chromogeninio agaro |
|
|
|
II |
Kt |
Candida genties grybų nustatymas testų sistemos metodu |
|
Brangus |
|
II |
Kt |
Ureaplasma urealyticum ir Mycoplasma hominis identifikavimas ir jautrumo antibiotikams nustatymas testų sistemos metodu |
|
|
|
II |
I |
Clostridium difficile (C. difficile) toksino A nustatymas išmatose latex agliutinacijos metodu |
|
|
|
II |
Š |
Legionella pneumophila Ag nustatymas šlapime juosteliniu metodu |
|
|
|
II |
Kt |
Antibakterinio vaisto MIK (mg/ml) nustatymas E-testų metodu (viena bakterija-vienas vaistas) |
|
Brangus |
|
III |
Kt |
Antibakterinio vaisto MIK (mg/ml) nustatymas automatizuota skiedimo sistema |
|
Brangus |
|
III |
Kt |
Candida jautrumo antigrybiniams vaistams nustatymas E-testų metodu (vienas vaistas vienai kultūrai) |
|
Brangus |
|
III |
Kt |
Grybų jautrumas antibiotikams MIK metodu |
|
Brangus |
|
III |
Kt |
Jautrumo antibakteriniams vaistams nustatymas automatizuota sistema |
|
Brangus |
|
III |
Kt |
Dermatofitų identifikavimas iki rūšies |
|
|
Sudėtingas |
III |
Kt |
Sukėlėjų atsparumo antibiotikams mechanizmų nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
|
2. Tuberkuliozės tyrimai: |
|
|
|
|
Kt |
Rūgščiai atsparių bakterijų skreplių tepinėlyje nustatymas |
|
|
|
II |
Kt |
Rūgščiai atsparių bakterijų bronchų aspirato tepinėlyje nustatymas |
|
|
|
II |
Kt |
Rūgščiai atsparių bakterijų bronchoalveolinio lavažo tepinėlyje nustatymas |
|
|
|
II |
Kt |
M. tuberculosis auginimas Levenšteino-Jenseno mitybos terpėje, identifikavimas |
|
|
Sudėtingas |
II |
Kt |
M. tuberculosis jautrumo nustatymas I eilės prieštuberkulioziniams vaistams |
|
|
Sudėtingas |
III |
Kt |
M. tuberculosis bakterijų auginimas BACTEC MGIT terpėje, identifikavimas ir jautrumas prieštuberkulioziniams vaistams |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
M. tuberculosis jautrumo nustatymas II eilės prieštuberkulioziniams vaistams |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
|
3. Sanitariniai tyrimai: |
|
|
|
|
Kt |
Patalpų oro mikrobinio užterštumo tyrimas–Kolonijas sudarančių vienetų skaičiaus nustatymas sedimentacijos metodu |
|
|
|
II |
Kt |
Patalpų oro mikrobinio užterštumo tyrimas–Mielių ir/arba pelėsinių grybų kolonijas sudarančių vienetų skaičiaus nustatymas sedimentacijos metodu |
|
|
|
II |
Kt |
Nuoplovų, nuograndų, indelių (plovinių) tyrimai– Staphylococcus aureus ar kitų stafilokokų aptikimas |
|
|
|
II |
Kt |
Nuoplovų, nuograndų, indelių (plovinių) tyrimai–Enterobakterijų (Enterobacteriaceae) aptikimas |
|
|
|
II |
Kt |
Nuoplovų, nuograndų, indelių (plovinių) tyrimai–sterilumo nustatymas |
|
|
|
II |
Kt |
Farmacijos preparatų, medicinos priemonių ir kiti tyrimai–sterilumo nustatymas (tirpalai) |
|
|
|
II |
Kt |
Vandens tyrimai–Žarnyno lazdelių (E.coli) ir koliforminių bakterijų skaičiaus nustatymas membraninio filtravimo metodu |
|
|
|
II |
|
4 Infekcijų serologiniai tyrimai: |
|
|
|
|
S |
Citomegalo viruso (CMV) bendrų Ig nustatymas imunofermentiniu metodu |
|
|
|
II |
S |
Citomegalo viruso (CMV) IgM nustatymas imunofermentiniu metodu |
|
|
|
II |
S |
Citomegalo viruso (CMV) IgG nustatymas imunofermentiniu metodu |
|
|
|
II |
S |
Citomegalo viruso (CMV) IgG avidiškumo tyrimas imunofermentiniu metodu |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
S |
Herpes simplex viruso 1IgM nustatymas imunofermentiniu metodu |
|
|
|
II |
S |
Herpes simplex viruso 2 IgM nustatymas imunofermentiniu metodu |
|
|
|
II |
S |
Herpes simplex viruso 1/2 (HSV 1/2) IgM nustatymas imunofermentiniu metodu |
|
|
|
II |
S |
Herpes simplex viruso 1IgG nustatymas imunofermentiniu metodu |
|
|
|
II |
S |
Herpes simplex viruso 2 IgG nustatymas imunofermentiniu metodu |
|
|
|
II |
S |
Herpes simplex viruso 1/2 (HSV 1/2) IgG nustatymas imunofermentiniu metodu |
|
|
|
II |
S |
Varicella zoster viruso (VZV) IgM nustatymas |
|
|
|
II |
S |
Varicella zoster viruso (VZV) IgG nustatymas |
|
|
|
II |
S |
Hepatito A viruso (HAV) IgM nustatymas imunofermentiniu metodu |
|
|
|
II |
S |
Hepatito A viruso (HAV) IgG nustatymas |
|
|
|
II |
S |
Hepatito B viruso (HBV) HBsAg antigeno nustatymas imunofermentiniu metodu |
|
|
|
II |
S |
Hepatito B viruso (HBV) HBcor antikūnų nustatymas imunofermentiniu metodu |
|
|
|
II |
S |
Hepatito B viruso (HBV) antikūnų IgM (Hbcor IgM) nustatymas imunofermentiniu metodu |
|
|
|
II |
S |
Hepatito B viruso (HBV) HBe antikūnų nustatymas imunofermentiniu metodu |
|
|
|
II |
S |
Hepatito B viruso (HBV) HBs antikūnų nustatymas imunofermentiniu metodu |
|
|
|
II |
S |
Hepatito C viruso (HCV) antikūnų nustatymas |
|
|
|
II |
S |
Žmogaus imunodeficito viruso 1/2 (ŽIV 1/2) antikūnų nustatymas imunofermentiniu metodu |
|
|
|
II |
S |
Žmogaus imunodeficito viruso 1/2 (ŽIV 1/2) antikūnų ir p24 Ag nustatymas imunofermentiniu metodu |
|
|
|
II |
S |
Rino sincicinio viruso IgM/IgG (RSV) nustatymas imunofermentiniu metodu |
|
|
|
II |
S |
Raudonukės viruso IgG nustatymas imunofermentiniu metodu |
|
|
|
II |
S |
Raudonukės viruso IgM nustatymas imunofermentiniu metodu |
|
|
|
II |
S |
T. gondii IgM nustatymas imunofermentiniu metodu |
|
|
|
II |
S |
T. gondii IgG nustatymas imunofermentiniu metodu |
|
|
|
II |
S |
T. gondii IgG avidiškumo tyrimas imunofermentiniu metodu |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
S |
Toxocara canis IgM antikūnų nustatymas imunofermentiniu metodu |
|
|
|
II |
S |
Toxocara canis IgG antikūnų nustatymas imunofermentiniu metodu |
|
|
|
II |
S |
Aspergillus antigeno (Galaktomanano) nustatymas imunofermentiniu metodu |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
S |
Candida antigeno (Manano) nustatymas imunofermentiniu metodu |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
S |
Treponema pallidum IgM,-G antikūnų nustatymas |
|
|
|
II |
S |
EBV viruso IgM antikūnų (anti–EBV IgM) nustatymas imunofermentiniu metodu |
|
|
|
II |
S |
EBV viruso IgG antikūnų (anti–EBV IgG) nustatymas imunofermentiniu metodu |
|
|
|
II |
S |
EBV branduolio antigeno IgG antikūnų nustatymas serume ir plazmoje (anti–EBBA IgG) |
|
|
|
III |
S |
EBV ankstyvojo antigeno antikūnai (EBV–AA IgG) (ELISA) |
|
|
|
III |
S |
Mycoplasma pneumoniae IgM antikūnų nustatymas imunofermentiniu metodu |
|
|
|
II |
S |
Mycoplasma pneumoniae IgG antikūnų nustatymas imunofermentiniu metodu |
|
|
|
II |
S |
Chlamydia pneumoniae IgM antikūnų nustatymas imunofermentiniu metodu |
|
|
|
II |
S |
Chlamydia pneumoniae IgG antikūnų nustatymas imunofermentiniu metodu. |
|
|
|
II |
S |
Boreliozės (Laimo ligos) IgG antikūnų nustatymas imunofermentiniu metodu |
|
|
|
II |
S |
Boreliozės (Laimo ligos) IgM antikūnų nustatymas imunofermentiniu metodu |
|
|
|
II |
S |
Boreliozės (Laimo ligos) IgG antikūnų nustatymas imunobloto metodu |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
S |
Boreliozės (Laimo ligos) IgM antikūnų nustatymas imunobloto metodu |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
S |
Borrelia burgdorferi IgM,A,G antikūnų nustatymas netiesioginės imunofluorescencijos metodu |
|
|
Sudėtingas |
III |
S |
Echinococcus spp. IgG antikūnų nustatymas imunofermentiniu metodu |
|
|
|
III |
S |
Echinococcus granulosis IgG antikūnų nustatymas imunofermentiniu metodu. |
|
Brangus |
|
III |
S |
Echinococcus multilocularis IgG antikūnų nustatymas imunofermentiniu metodu. |
|
Brangus |
|
III |
S |
RPR kokybinė reakcija |
|
|
|
II |
S |
RPR pusiaukiekybinė reakcija |
|
|
|
II |
S |
TPHA-kokybinė hemagliutinacijos reakcija su Treponema pallidum antigenu |
|
|
|
II |
S |
Chlamydia trachomatis Ag nustatymas tiesiogine imunofluorescencija |
|
|
|
III |
S |
Specifinių leptospirų Ak nustatymas agliutinacijos reakcija su specifiniais leptospirų Ag |
|
Brangus |
|
III |
S |
Užkrečiamųjų ligų diagnostika, nustatant žmogaus antikūnus imunobloto reakcija |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
S |
H. pylori IgG nustatymas |
|
|
|
II |
S |
T. gondii IgA nustatatymas |
|
|
|
III |
S |
Beta-D-gliukono nustatymas |
|
|
|
III |
S |
Kokliušo IgG ir IgA koncentracijos nustatymas |
|
|
|
III |
|
Genetiniai tyrimai: |
|
|
|
|
|
Citogenetiniai tyrimai: |
|
|
|
|
Kt |
Fragilios X chromosomos nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
Chromosomų skaičiaus ir struktūros (kariotipo) nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
Lytinio chromatino kūnelių skaičiaus 100-e ląstelių nustatymas |
|
|
|
III |
Kt |
Filadelfinės chromosomos nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
Chromosomų mikrodelecijų nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
Subtelomerų tyrimas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
Pakitusių chromosomų fragmentų kilmės nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
Smulkių chromosomų fragmentų skaičiaus pokyčių nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
|
Biocheminiai genetiniai tyrimai: |
|
|
|
|
K |
Tireotropinio hormono koncentracijos sausame kraujyje nustatymas |
|
|
|
III |
K |
Fenilalanino koncentracijos sausame kraujyje nustatymas |
|
|
|
III |
S |
Tirozino koncentracijos serume nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
P |
Aminorūgščių koncentracijos kraujo plazmoje nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Š |
Aminorūgščių šlapime nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Š |
Glikozoaminoglikanų koncentracijos šlapime nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Š |
Glikozoaminoglikanų frakcijų šlapime nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Š |
Organinių rūgščių tyrimas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Š |
Oligosacharidų šlapime nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Š |
Sialooligosacharidų šlapime nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Š |
Manozil-N-acetilgliukozamino šlapime nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Š |
Aspartilgliukozamino šlapime nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Š |
Disacharidų šlapime nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Š |
Oroto rūgšties koncentracijos šlapime nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Š |
Sulfitų šlapime nustatymas |
|
|
|
III |
Š |
Kokybinė metabolitų analizė šlapime: |
|
|
|
III |
Š |
Fenilpirovynuogių rūgštis |
|
|
|
III |
Š |
Ketonai (kokybinė reakcija) |
|
|
|
III |
Š |
Ksantureno rūgštis |
|
|
|
III |
Š |
Homogentizino rūgštis |
|
|
|
III |
Š |
Redukuojančios medžiagos |
|
|
|
III |
Š |
Homocistinas / cistinas |
|
|
|
III |
Š |
Fruktozė |
|
|
|
III |
Š |
Galaktozė |
|
|
|
III |
Š |
Metilmalono rūgštis |
|
|
|
III |
Š |
Prolinas |
|
|
|
III |
Kt |
Elektrolitų koncentracijos prakaite nustatymas |
|
|
|
III |
|
Molekuliniai genetiniai tyrimai: |
|
|
|
|
Kt |
DF508 mutacijos cistinės fibrozės transmembraninio laidumo reguliavimo baltymo (CFTR) gene nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
CFTR 2,3dele (21 kb) mutacijos nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
36 mutacijų cistinės fibrozės transmembraninio laidumo reguliavimo baltymo (CFTR) gene nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
CFTR geno oligonukleotidų ligavimo tyrimas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
R408W mutacijos fenilalaninhidroksilazės gene nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
R158Q mutacijos fenilalaninhidroksilazės gene nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
R261Q mutacijos fenilalaninhidroksilazės gene nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
G272X mutacijos fenilalaninhidroksilazės gene nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
E280K mutacijos fenilalaninhidroksilazės gene nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
IVS12nt1 mutacijos fenilalaninhidroksilazės gene nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
R261X mutacijos fenilalaninhidroksilazės gene nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
Pasikartojančios sekos fenilalaninhidroksilazės gene nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
DNR daktiloskopija (pasikartojančios sekos introninėje geno srityje – 12 polimorfinių sistemų) |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
Viengrandės DNR konformacijų polimorfizmo nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
Nukleotidų sekos pakitimų amplifikuotame DNR fragmente nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
Nukleotidų sekos pakitimų amplifikuotame FAH geno DNR fragmente nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
Nukleotidų sekos pakitimų amplifikuotame CFTR geno DNR fragmente nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
Nukleotidų sekos pakitimų amplifikuotuose Col1A1 ir Col1A2 genų DNR fragmentuose nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
Delecijos distrofino gene nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
Nukleotidų sekos pakitimų mitochondrinėje DNR nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
Amplifikuoto DNR fragmento nukleotidų sekos nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
DNR polimorfizmo (XV-2c) CFTR gene nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
DNR polimorfizmo (D7S23) CFTR gene nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
DNR polimorfizmo (FC09) CFTR gene nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
CA pasikartojančių sekų polimorfizmo nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
CA polimorfizmo (DMD-50) distrofino gene nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
DNR polimorfizmo (pRT87-15) distrofino gene nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
DNR polimorfizmo (MPIP) distrofino gene nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
CA polimorfizmo (DMD-45) distrofino gene nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
Delecijos SMN1 geno 7 egzone nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
CA polimorfizmo SMN1 gene nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
DNR polimorfizmo (In22-XbaI) VIII faktoriaus gene nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
DNR polimorfizmo (In18-BclII) VIII faktoriaus gene nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
CAG pasikartojančių sekų skaičiaus hantingtino gene nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
CTG pasikartojančių sekų skaičiaus DMPK gene nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
CGG pasikartojančių sekų skaičiaus FMR1 gene nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
CAG pasikartojančios sekų skaičiaus SCA1 gene nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
DNR polimorfizmo Col1A1 gene nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
DNR polimorfizmo Col1A2 gene nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
Prader-Willi/Angelman sindromo tyrimas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
Kurtumo diagnostika |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
Charcot-Marie-Tooth ligos tyrimas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
Y chromosomos mikrodelecijų nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
13, 18, 21 chromosomų ploidiškumo tyrimas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
Lytinių chromosomų ploidiškumo tyrimas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijų tyrimas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
T1799A mutacijos BRAF gene tyrimas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
DNR žymenų, susijusių su prostatos vėžiu, genotipavimas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
1138A ir 1138C alelių FGFR3 gene tyrimas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
p p.G20210A mutacijos II-jame kraujo krešumo faktoriaus (Protrombino) gene nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
p.R506Q mutacijos V-jame kraujo krešumo faktoriaus (Leideno faktoriaus) gene nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
p.C282Y ir p.H63D mutacijų HFE (hemochromatozes) gene nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
p.H1069Q mutacijos ATP7B gene (Vilsono liga) nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
JAK2 V617F mutacijos genomineje DNR (JAK2 kokybinis) nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
Alfa 1 antitripsino genotipo nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
EGFR nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
Williams-Beuren sindromo tyrimas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
DiGeorge sindromo tyrimas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
Miller-Dieker sindromo tyrimas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
Smith-Magenis sindromo tyrimas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
p53 (17p13) nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
MLL(11q23) nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
AML/ETO t(8;21) nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
FIP1L1-CHIC2-PDGFRA (4q12) nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
5q-( 5q31; 5q33) nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
PML/RARA t(15;17) nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
|
MOLEKULINĖS DIAGNOSTIKOS TYRIMAI |
|
|
|
|
|
1. Neinfekciniai molekulinės diagnostikos tyrimai |
|
|
|
|
K |
Žmogaus leukocitų I klasės antigenų (ŽLA-A, B, C) nustatymas molekulinės biologijos metodu |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
K |
Žmogaus leukocitų II klasės antigenų (ŽLA-DR, DQ) nustatymas molekulinės biologijos metodu |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
K |
Žmogaus leukocitų II klasės antigenų (ŽLA-DR) nustatymas molekulinės biologijos metodu |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
K |
Žmogaus leukocitų II klasės antigenų (ŽLA-DQ) nustatymas molekulinės biologijos metodu |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
K |
Žmogaus leukocitų antigenų A (ŽLA-A) nustatymas molekulinės biologijos metodu |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
K |
Žmogaus leukocitų antigenų B (ŽLA-B) nustatymas molekulinės biologijos metodu |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
K |
Žmogaus leukocitų antigenų C (ŽLA-C) nustatymas molekulinės biologijos metodu |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
|
2. Infekciniai molekulinės diagnostikos tyrimai |
|
|
|
|
K |
Hepatito B viruso (HBV) DNR kiekybinis nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
K |
Citomegaloviruso (CMV) DNR kiekybinis nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
K |
Epštein Baro viruso (EBV) DNR kiekybinis nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
K |
Polyoma viruso (BK viruso) DNR nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
K |
Polyoma viruso (JC viruso) DNR nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
Chlamydia trachomatis DNR nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
Chlamydia trachomatis ir gonorėjos DNR nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
Kombinuotas Chlamydia trachomatis, Ureaplasma urealyticum, Mycoplasma genitalium DNR nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
K |
Kokybinis Toxoplasma gondii DNR nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
K |
HCV RNR kiekybinis nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
K |
HCV genotipo nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
K |
Herpes simplex viruso 1/2 (HSV 1/2) DNR nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) genotipų – aukštos rizikos grupės nustatymas |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
M. tuberculosis atsparumo prieštuberkulioziniams vaistams nustatymas molekulinės diagnostikos metodu |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
K |
ŽIV1/2, HCV, HBV nukleorūgščių tyrimas (NAT) |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
Kt |
Užkrečiamųjų ligų sukėlėjų specifinių nukleininių rūgščių sekos nustatymas (polimerazės grandininė reakcija, ligazės grandininė reakcija ir kt.) |
|
Brangus |
Sudėtingas |
III |
*Mėginio trumpiniai:
K – kraujas
Kt – kita tiriamoji medžiaga
P – plazma
KČ – kaulų čiulpai
Š – šlapimas
L – smegenų skystis (likvoras)
I – išmatos
S – serumas
** POCT – (Point-of-care testing) tyrimas atliekamas prie paciento
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. V-823, 2012-09-04, Žin., 2012, Nr. 105-5335 (2012-09-08), i. k. 1122250ISAK000V-823
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. V-17 "Dėl Klinikinių laboratorinių tyrimų kokybės gerinimo programos patvirtinimo" pakeitimo