Suvestinė redakcija nuo 2008-02-06 iki 2009-12-05
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 56-1980, i. k. 10411DPNUTA0000N-40
LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO PRIEŽIŪROS KOMISIJA
N U T A R I M A S
DĖL MOKUMO ATSARGOS SKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO
2004 m. balandžio 13 d. Nr. N-40
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (Žin., 2003, Nr. 94-4246) 39 straipsnio 1 dalimi, 40 straipsnio 4 dalimi ir 224 straipsnio 4 dalimi bei įgyvendindama 1973 m. liepos 24 d. pirmąją Tarybos direktyvą 73/239/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir plėtojimu, suderinimo, 1988 m. birželio 22 d. antrąją Tarybos direktyvą 88/357/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, suderinimo, apibrėžiančią nuostatas, padedančias veiksmingai įgyvendinti laisvę teikti paslaugas, ir pataisančią Direktyvą 73/239/EEB, 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvą 92/49/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, suderinimo, iš dalies pakeičiančią direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB (trečioji ne gyvybės draudimo direktyva), 2002 m. kovo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/13/EB, iš dalies pakeičiančią Tarybos direktyvą 73/239/EEB dėl ne gyvybės draudimo įmonėms keliamų mokumo atsargų reikalavimų, 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/83/EB dėl gyvybės draudimo, Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija nutaria:
2. Šis nutarimas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d., išskyrus Mokumo atsargos skaičiavimo metodikos 11.6 punktą.
4. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. pripažinti netekusiais galios:
4.1. Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 2002 m. birželio 25 d. nutarimą Nr. 118 „Dėl Mokumo atsargos skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 66-2747);
4.2. Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 2003 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. N-410 „Dėl Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 2002 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 118 „Dėl Mokumo atsargos skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 97-4387).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros
komisijos 2004 m. balandžio 13 d. nutarimu
Nr. N-40
(Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros
komisijos 2008 m. sausio 29 d. nutarimo
Nr. N-13 redakcija)
MOKUMO ATSARGOS SKAIČIAVIMO METODIKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo atsarga yra turtas, viršijantis draudimo ar perdraudimo įmonės įsipareigojimus. Skirtingai nuo draudimo ar perdraudimo techninių atidėjinių, atitinkančių techninius draudimo ar perdraudimo veiklos įsipareigojimus, mokumo atsarga skirta sušvelninti neigiamas verslo svyravimo pasekmes. Mokumo atsarga yra papildoma priemonė draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir kitų kreditorių interesų apsaugos užtikrinimui.
2. Mokumo atsargos skaičiavimo metodika (toliau – metodika) taikoma visoms draudimo ir perdraudimo įmonėms, įskaitant užsienio valstybių draudimo ir užsienio valstybių perdraudimo įmonių filialus. Kai šios metodikos normos taikomos:
2.1. draudimo įmonėms ir užsienio valstybių draudimo įmonių filialams, toliau vartojama sąvoka draudimo įmonė;
3. Šioje metodikoje vartojamos sąvokos:
Būtinoji mokumo atsarga – reikalaujamas mokumo atsargos dydis, atitinkantis draudiko ar perdraudiko veiklos apimtį ir specifiką bei apskaičiuojamas pagal šios metodikos IV–X skyrių nuostatas.
Papildantis draudimas – kartu su gyvybės draudimu vykdoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų arba (ir) draudimo ligos atvejui grupė.
Rizikos kapitalas – skirtumas tarp gyvybės draudimo sutartyje numatytos pagrindinei rizikai tenkančios mirties atveju mokamos draudimo sumos ir pagrindinei rizikai sudaryto matematinio techninio atidėjinio.
Subordinuota paskola – draudimo ar perdraudimo įmonei išduota ilgalaikė paskola, kuri nėra užtikrinta įkeitimu, hipoteka, garantijomis, laidavimais. Subordinuotos paskolos sutartyje turi būti numatyta, kad paskolos gavėjo bankroto ar likvidavimo atveju paskola grąžinama tik atsiskaičius su kitais paskolos gavėjo kreditoriais.
Tikroji vertė – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti įskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti arba parduoti turtą arba įskaityti tarpusavio įsipareigojimą.
Turima mokumo atsarga – turto, viršijančio draudimo ar perdraudimo įmonės įsipareigojimus, dydis, apskaičiuotas sumuojant mokumo atsargos elementus, nurodytus šios metodikos 10 punkte, ir atimant sumas, nurodytas šios metodikos 12 punkte.
Tvirtos finansinės būklės atkūrimo planas – draudimo ar perdraudimo įmonės sudaromas ir Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos (toliau – Priežiūros komisija) tvirtinti pateikiamas pakankamos mokumo atsargos atkūrimo ir tolesnio jos išlaikymo planas, suskirstytas ketvirčių (pirmų prognozuojamų metų – mėnesių) laikotarpiais.
II. REIKALAVIMAI MOKUMO ATSARGOS DYDŽIUI
4. Kiekviena draudimo ir perdraudimo įmonė visą ūkinės komercinės veiklos laikotarpį privalo išlaikyti pakankamą mokumo atsargą: turima mokumo atsarga turi būti ne mažesnė už būtinąją mokumo atsargą ir garantinis fondas turi būti ne mažesnis už minimalų garantinį fondą.
5. Būtinoji mokumo atsarga yra lygi draudimo įmonių ne gyvybės draudimo veiklos būtinosios mokumo atsargos ir gyvybės draudimo veiklos būtinosios mokumo atsargos sumai ar perdraudimo įmonių gyvybės perdraudimo veiklos būtinosios mokumo atsargos ir ne gyvybės perdraudimo veiklos būtinosios mokumo atsargos sumai.
6. Garantinis fondas – turimos mokumo atsargos dalis, lygi didesniam iš šių dydžių: minimaliam garantiniam fondui ar 1/3 būtinosios mokumo atsargos.
7. Minimalus garantinis fondas yra lygus:
7.3. 3 200 000 eurų draudimo įmonei, vykdančiai bent vienos iš Draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10–15 punktuose nurodytoms draudimo grupėms priklausančios draudimo rizikos draudimo veiklą;
7.4. 3 200 000 eurų draudimo įmonei, užsiimančiai perdraudimo veikla, jei tenkinama viena iš šių sąlygų:
7.4.1. pasirašytų perdraudimo įmokų suma sudaro daugiau nei 10 procentų visos jos pasirašytų įmokų sumos;
8. Draudimo įmonių, įsteigtų iki 2004 m. sausio 1 d., minimalus garantinis fondas iki Draudimo įstatymo 223 straipsnyje nurodytų terminų yra lygus:
III. TURIMA MOKUMO ATSARGA
10. Turimą mokumo atsargą sudaro šie elementai (toliau skliaustuose pateikiama prieduose pateiktų lentelių eilutė, kurioje toliau nurodyti dydžiai turi būti atskleisti):
10.1. apmokėtas įstatinis kapitalas, atėmus kapitalo dalį, kuri yra lygi kaupiamojo dividendo privilegijuotųjų akcijų nominalių verčių sumai (1 priedo 1.1 eilutė);
10.4. rezervai, sudaryti iš paskirstytinojo pelno (rezervai ar jų dalis, kurie bus panaudoti tais kalendoriniais metais, kuriais buvo suformuoti, neįtraukiami):
10.5. ataskaitinių ir ankstesnių ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai), atėmus iš jo mokėtinus dividendus (1 priedo 1.5 eilutė);
10.6. kaupiamojo dividendo privilegijuotosios akcijos (1 priedo 1.6 eilutė) ir subordinuotos paskolos (1 priedo 1.7 eilutė). Šie elementai gali būti įtraukti apskaičiuojant turimą mokumo atsargą, tačiau jie negali viršyti dydžio, kuris yra apskaičiuojamas pasirenkant 50 % turimos mokumo atsargos ar 50 % būtinosios mokumo atsargos dydžio, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų yra mažesnis, be to, ne daugiau kaip 25 % šio dydžio (mažesnio iš turimos mokumo atsargos ar būtinosios mokumo atsargos) gali sudaryti nustatyto termino kaupiamojo dividendo privilegijuotosios akcijos ir nustatyto termino subordinuotos paskolos. Kaupiamojo dividendo privilegijuotųjų akcijų ir subordinuotų paskolų dalis, kuri yra visiškai apmokėta, į turimos mokumo atsargos elementų sumą gali būti įtraukta tik tada, kai atitinka šiuos reikalavimus:
10.6.1. bankroto ar likvidavimo atveju (užsienio valstybės draudimo ar užsienio valstybės perdraudimo įmonės filialo veiklos nutraukimo atveju) subordinuota paskola grąžinama bei kaupiamojo dividendo privilegijuotųjų akcijų savininkai teisę į bendrovės turto dalį gali įgyvendinti tik tada, kai įvykdyti įsipareigojimai visiems kitiems kreditoriams;
10.6.2. nustatyto termino subordinuota paskola turi būti išduota ne trumpesniam nei penkerių metų pirminiam terminui. Likus ne mažiau kaip vieneriems metams iki subordinuotos paskolos grąžinimo datos, draudimo ar perdraudimo įmonė turi raštu informuoti Priežiūros komisiją bei pateikti planą, nurodydama, kaip bus išlaikoma arba paskolos grąžinimo metu iki reikalaujamo dydžio padidinta turima mokumo atsarga (šių veiksmų draudimo ar perdraudimo įmonė neprivalo atlikti, jeigu į turimą mokumo atsargą įtrauktas subordinuotos paskolos likutis yra tolygiai mažinamas ne mažiau kaip 5 metus iki paskolos grąžinimo datos). Priežiūros komisija, gavusi atitinkamą prašymą, gali leisti grąžinti subordinuotą paskolą anksčiau paskolos sutartyje nustatyto termino, jei tai įvykdžius draudimo ar perdraudimo įmonės turima mokumo atsarga netaps mažesnė nei reikalaujama. Tokio prašymo pateikti nereikia, jeigu subordinuota paskola (jos dalis) yra naudojama didinti 10.1 ir 10.2 punktuose nurodytus turimos mokumo atsargos elementus;
10.6.3. jei subordinuotos paskolos grąžinimo data yra nenustatyta, subordinuotos paskolos sutartyje turi būti įrašyta sąlyga, kad paskola turi būti grąžinama ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo paskolos gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai Priežiūros komisija reikalauja šią paskolą grąžinti per trumpesnį laikotarpį. Šiais atvejais, ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki paskolos grąžinimo dienos, draudimo ar perdraudimo įmonė turi pateikti Priežiūros komisijai planą, nurodydama, kokia bus turima mokumo atsarga ir būtinoji mokumo atsarga prieš paskolos grąžinimą ir po jos grąžinimo. Priežiūros komisija gali pritarti subordinuotos paskolos grąžinimui tik tuo atveju, jei po šios paskolos grąžinimo bus išlaikyta pakankama mokumo atsarga. Tokio plano pateikti nereikia, jeigu subordinuota paskola (jos dalis) yra naudojama didinti 10.1 ir 10.2 punktuose nurodytus turimos mokumo atsargos elementus;
10.6.4. subordinuotos paskolos sutartyje nėra įrašyta jokių sąlygų, numatančių, kad esant tam tikroms aplinkybėms, išskyrus draudimo ar perdraudimo įmonės bankroto ir likvidavimo atvejus, gali būti pareikalauta subordinuotą paskolą grąžinti anksčiau sutartyje numatyto grąžinimo termino;
10.7. neturintys nustatyto išpirkimo termino draudimo ar perdraudimo įmonės išleisti vertybiniai popieriai ir kitos finansinės priemonės (1 priedo 1.8 eilutė), įskaitant ir kaupiamojo dividendo privilegijuotąsias akcijas, neįtrauktas į 10.6 punktą, jeigu pastarieji elementai kartu su subordinuotų paskolų suma, nurodyta 10.6 punkte, neviršija 50 % dydžio, mažesnio iš turimos mokumo atsargos ar būtinosios mokumo atsargos, ir tenkina šiuos reikalavimus:
10.7.1. šie vertybiniai popieriai negali būti išpirkti jų savininko iniciatyva arba be išankstinio Priežiūros komisijos pritarimo;
10.7.2. emisijos sutartyje nustatytos sąlygos turi leisti draudimo ar perdraudimo įmonei atidėti palūkanų pagal šiuos vertybinius popierius ir kitus instrumentus mokėjimą;
10.7.3. kreditorių reikalavimai draudimo ar perdraudimo įmonei turi būti tenkinami tik po to, kai bus patenkinti visi nesubordinuoti kreditorių reikalavimai;
10.7.4. vertybinių popierių emisijos sutartyje turi būti numatytas vertybinių popierių pirkėjo įsipareigojimas prisiimti nuostolius, susijusius su palūkanų ir įsiskolinimų pagal šiuos vertybinius popierius neapmokėjimu, jeigu tai nulemia, ar draudimo ir perdraudimo įmonė galės ar negalės toliau tęsti savo veiklą;
11. Į turimą mokumo atsargą gali būti įtraukti tik tie 10 punkte nurodyti turimos mokumo atsargos elementai, kurie nėra skirti ateityje numatomiems įsipareigojimams vykdyti.
12. Turimos mokumo atsargos elementų suma turi būti sumažinama sumomis, kurias sudaro:
12.2. ateinančių laikotarpių sąnaudos (1 priedo 2.2 eilutė). Ši suma negali būti sumažinama perdraudimo komisinių dalimi, kuri ateinančiais laikotarpiais mažins draudimo veiklos sąnaudas;
12.4. uždelsti debitorių įsipareigojimai (1 priedo 2.4 eilutė): debitorių įsipareigojimai tų ūkio subjektų, kurie uždelsė palūkanų mokėjimą daugiau kaip 90 dienų (atimamos tik gautinos palūkanos) ir (arba) uždelsė debitorių įsipareigojimo grąžinimą daugiau kaip 180 dienų (atimama debitorių įsipareigojimo suma), kitos gautinos sumos, kurių mokėjimas uždelstas daugiau kaip 180 dienų, jeigu šios sumos nėra atimtos vertinant šiuos straipsnius įmonės finansinės atskaitomybės balanso formoje;
12.5. kitas šios metodikos 12.4 punkte nepaminėtas riboto patikimumo turtas (1 priedo 2.5 eilutė), kurio susigrąžinimas apribotas dėl to, kad skolininkas yra likviduojamas arba skolininkui iškelta bankroto byla;
12.6. teigiami skirtumai tarp atskirų turtui priskiriamų finansinių priemonių balansinės ir tikrosios vertės bei teigiami skirtumai tarp nekilnojamojo turto balansinės ir rinkos vertės (1 priedo 2.6 eilutė), įvertintos nepriklausomų turto vertintojų (tokie skirtumai gali būti nevertinami, jei jie sudaro ne daugiau kaip 5 % vertinamo turto objekto balansinės vertės);
12.7. nebalansiniai įsipareigojimai (1 priedo 2.7 eilutė), susiję su trečiųjų asmenų naudai suteiktomis garantijomis ir laidavimais, išskyrus nebalansinius įsipareigojimus, atsirandančius iš draudimo, perdraudimo ar pensijų kaupimo sutarčių ar susijusius su jomis. Prie tokių nebalansinių įsipareigojimų taip pat turėtų būti priskirti ir kiti nebalansiniai įsipareigojimai, kurie artimiausiais ataskaitiniais laikotarpiais gali, įmonės nuomone, turėti reikšmingos neigiamos įtakos įmonės finansinei būklei;
12.8. skirtumas tarp nediskontuotų techninių atidėjinių ir diskontuotų techninių atidėjinių (1 priedo 2.8 eilutė), apskaičiuotu vadovaujantis Priežiūros komisijos 2004 m. spalio 1 d. Nr. N-117 nutarimo „Dėl metodikos draudimo techninių atidėjinių dydžiams apskaičiuoti patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 150-5471) 46 punktu. Šis punktas taikomas visoms Draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 3-18 punktuose nurodytų grupių rizikoms.
IV. DRAUDIMO ĮMONIŲ NE GYVYBĖS DRAUDIMO VEIKLOS BŪTINOJI MOKUMO ATSARGA
14. Ne gyvybės draudimo veiklos būtinoji mokumo atsarga yra apskaičiuojama pasirenkant įmokų ar išmokų rodiklį, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų yra didesnis, ir pasirinktą įmokų ar išmokų rodiklį padauginant iš persidraudimo rodiklio:
max {įmokų rodiklis; išmokų rodiklis} x persidraudimo rodiklis.
15. Skaičiuojant įmokų ir išmokų rodiklius, turi būti naudojamos sumos, apimančios tiek draudimo, neišskaičiavus perdraudikų dalies, tiek ir perdraudimo, neišskaičiavus perdraudiko perdraudikų dalies, veiklą. Skaičiuojant įmokų rodiklį, turi būti naudojami 4 paskutinių ketvirčių duomenys, o skaičiuojant išmokų rodiklį – 12 paskutinių ketvirčių duomenys. Draudimo įmonės, vykdančios kredito, audros, sausros ar šalnos rizikų draudimą, išmokų rodiklį privalo skaičiuoti naudodamos 28 paskutinių ketvirčių duomenis.
16. Įmokų rodiklis (2 priedo 1 eilutė) apskaičiuojamas šia tvarka:
16.1. nustatoma įmokų bazė, lygi per 15 punkte nurodytą laikotarpį pasirašytų įmokų sumai arba uždirbtų įmokų sumai, jei ji didesnė už pasirašytų įmokų sumą. Įmokų bazė Draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 11–13 punktuose nurodytoms grupėms yra didinama 50 %;
16.2. įmokų bazė koreguojama atimant į draudimo įmokas įtrauktus mokesčius ir atskaitymus (transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokestis, atskaitymai Priežiūros komisijai išlaikyti ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui), jeigu tokie atskaitymai nebuvo atlikti nustatant įmokų bazę;
17. Išmokų rodiklis (2 priedo 2 eilutė) apskaičiuojamas šia tvarka:
17.1. nustatoma išmokų bazė, lygi 15 punkte nurodyto laikotarpio išmokų sąnaudoms, (pagalbos draudimo atveju draudimo išmokų suma, naudojama skaičiuojant išmokų bazę, privalo būti įvertinta pagal patirtas draudimo įmonės išlaidas, susijusias su suteikta pagalba). Išmokų bazė Draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 11–13 punktuose nurodytoms grupėms yra didinama 50 %;
17.2. išmokų bazė koreguojama, ją dauginant iš koeficiento 1/3 (jeigu naudojami 12 ketvirčių duomenys) arba 1/ 7 (jei naudojami 28 ketvirčių duomenys);
18. Persidraudimo rodiklis (2 priedo 3 eilutė) apskaičiuojamas naudojant paskutinių 12 ketvirčių duomenis pagal pateiktą formulę, suapvalinant gautą rezultatą iki keturių skaitmenų po kablelio:
persidraudimo rodiklis = max {0,5; 1 – perdraudikų dalis išmokų sąnaudose / išmokų sąnaudos}.
19. Pagal 14–18 punktus apskaičiuota ne gyvybės draudimo veiklos būtinoji mokumo atsarga (2 priedo 4 eilutė) turi būti koreguojama, sudedant 19.1–19.2 punktuose nurodytas sumas ir gautą rezultatą parodant 2 priedo 5 eilutėje:
19.1. suma apskaičiuojama pagal šią formulę:
max {BMA; BMA0 x min(KNITA; 1)},
kur BMA – ataskaitinio laikotarpio ne gyvybės draudimo veiklos būtinoji mokumo atsarga;
BMA0 – ne gyvybės draudimo veiklos būtinoji mokumo atsarga (prieš koregavimą) apskaičiuota prieš metus (naudojami praeitų metų to paties ataskaitinio laikotarpio duomenys);
KNITA – NITA (numatomų išmokėjimų techninio atidėjinio, išskaičiavus perdraudikų dalį) pokyčio koeficientas, apskaičiuojamas kaip vertinamo laikotarpio NITA ir laikotarpio prieš metus NITA santykis;
19.2. jeigu draudimo įmonės, vykdančios transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir / ar perdraudimo veiklą, maksimali galima draudimo išmoka pagal vieną draudžiamąjį įvykį, išskaičiavus perdraudikų dalį, nors pagal vieną transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį viršija 2 procentus draudimo įmonės nuosavo kapitalo dydžio, tuomet yra apskaičiuojama suma, lygi tokių sutarčių vienai maksimaliai galimai draudimo išmokai pagal vieną draudžiamąjį įvykį, išskaičiavus perdraudikų dalį. Maksimaliai galima draudimo išmoka pagal vieną draudžiamąjį įvykį bet kuriuo atveju laikoma apribota Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 46-1498) 11 straipsnio 1 dalyje nurodytomis draudimo sumomis.
V. PERDRAUDIMO ĮMONIŲ NE GYVYBĖS PERDRAUDIMO VEIKLOS BŪTINOJI MOKUMO ATSARGA
20. Ne gyvybės perdraudimo veiklos būtinoji mokumo atsarga yra didesnė suma iš įmokų ar išmokų rodiklių, pakoreguotų atsižvelgiant į persidraudimo rodiklį:
max {įmokų rodiklis; išmokų rodiklis} x persidraudimo rodiklis.
21. Skaičiuojant įmokų ir išmokų rodiklius, turi būti naudojamos sumos, apimančios perdraudimo, neišskaičiavus perdraudiko perdraudikų dalies, veiklą. Skaičiuojant įmokų rodiklį, turi būti naudojami 4 paskutinių ketvirčių duomenys, o skaičiuojant išmokų rodiklį – 12 paskutinių ketvirčių duomenys. Perdraudimo įmonės, vykdančios kredito, audros, sausros ar šalnos rizikų perdraudimą, išmokų rodiklį privalo skaičiuoti naudodamos 28 paskutinių ketvirčių duomenis.
22. Įmokų rodiklis (2 priedo 1 eilutė) apskaičiuojamas šia tvarka:
22.1. nustatoma įmokų bazė, lygi per 21 punkte nurodytą laikotarpį pasirašytų įmokų sumai arba uždirbtų įmokų sumai, jei ji didesnė už pasirašytų įmokų sumą. Įmokų bazė Draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 11–13 punktuose nurodytoms grupėms yra didinama 50 %;
22.2. įmokų bazė koreguojama atimant į perdraudimo įmokas įtrauktus mokesčius ir atskaitymus (transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokestis, atskaitymai Priežiūros komisijai išlaikyti), jeigu tokie atskaitymai nebuvo atlikti nustatant įmokų bazę;
23. Išmokų rodiklis (2 priedo 2 eilutė) apskaičiuojamas šia tvarka:
23.1. nustatoma išmokų bazė, lygi 21 punkte nurodyto laikotarpio išmokų sąnaudoms (pagalbos perdraudimo atveju perdraudimo išmokų suma, naudojama skaičiuojant išmokų bazę, privalo būti įvertinta pagal perdraudimo įmonės patirtas išlaidas, susijusias su suteikta pagalba). Išmokų bazė Draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 11–13 punktuose nurodytoms grupėms yra didinama 50 %;
23.2. išmokų bazė koreguojama, ją dauginant iš koeficiento 1/3 (jeigu naudojami 12 ketvirčių duomenys) arba 1/7 (jei naudojami 28 ketvirčių duomenys);
24. Persidraudimo rodiklis (2 priedo 3 eilutė) apskaičiuojamas naudojant paskutinių 12 ketvirčių duomenis pagal pateiktą formulę, suapvalinant gautą rezultatą iki keturių skaitmenų po kablelio:
persidraudimo rodiklis = max {0,5; 1 – perdraudikų dalis išmokų sąnaudose / išmokų sąnaudos}.
25. Pagal 20–24 punktus apskaičiuota ne gyvybės perdraudimo veiklos būtinoji mokumo atsarga (2 priedo 4 eilutė) turi būti koreguojama pagal šią formulę:
max {BMA; BMA0 X min(KNITA; 1)},
kur BMA – ataskaitinio laikotarpio ne gyvybės perdraudimo veiklos būtinoji mokumo atsarga;
BMA0 – ne gyvybės perdraudimo veiklos būtinoji mokumo atsarga (prieš koregavimą), apskaičiuota prieš metus (naudojami praeitų metų to paties ataskaitinio laikotarpio duomenys);
KNITA – NITA (numatomų išmokėjimų techninio atidėjinio, išskaičiavus perdraudiko perdraudikų dalį) pokyčio koeficientas, apskaičiuojamas kaip vertinamo laikotarpio NITA ir laikotarpio prieš metus NITA santykis;
Gautas rezultatas parodomas 2 priedo 5 eilutėje.
VI. DRAUDIMO ĮMONIŲ GYVYBĖS DRAUDIMO VEIKLOS
BŪTINOJI MOKUMO ATSARGA
26. Gyvybės draudimo įmonei, kurios perdraudimo veikla tenkina vieną iš 7.4.1–7.4.3 punktuose nurodytų sąlygų, būtinoji mokumo atsarga perdraudimo veiklai apskaičiuojama pagal 14–19 punktus.
27. Gyvybės draudimo veiklos būtinoji mokumo atsarga yra suma, gauta sudedant 28.1, 28.2, 29–32 punktuose nurodytus rodiklius.
28. Sutuoktuvių ir gimimų draudimo bei gyvybės draudimo, kiek nenumatyta Draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2–5 punktuose, grupių būtinosios mokumo atsargos dydis susideda iš dviejų dalių: draudimo techninių atidėjinių bei techninės rizikos rodiklių. Skaičiuojant šiuos rodiklius, turi būti naudojamos sumos, apimančios tiek draudimo, neišskaičiavus perdraudikų dalies, tiek ir perdraudimo, neišskaičiavus perdraudiko perdraudikų dalies, veiklą.
28.1. Draudimo techninių atidėjinių rodiklis (3 priedo 1 eilutė) apskaičiuojamas 4 % matematinio techninio atidėjinio sumos laikotarpio pabaigoje, neišskaičiavus perdraudikų dalies, (MTApab.) padauginant iš persidraudimo rodiklio, kuris lygus santykiui tarp matematinio techninio atidėjinio laikotarpio pabaigoje sumos, išskaičiavus perdraudikų dalį, (MTApab.(-)) bei matematinio techninio atidėjinio laikotarpio pabaigoje sumos, neišskaičiavus perdraudikų dalies, (MTApab.). Persidraudimo rodiklis turi būti ne mažesnis kaip 0,85:
28.2. Techninės rizikos rodiklis (3 priedo 2 eilutė) apskaičiuojamas gyvybės draudimo sutartims, kurių rizikos kapitalas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje nėra neigiamas, 0,3 % šio rizikos kapitalo sumos, neišskaičiavus perdraudikų dalies, (RKpab.) padauginant iš persidraudimo rodiklio, kuris lygus santykiui tarp rizikos kapitalo sumos, išskaičiavus perdraudikų dalį rizikos kapitalo sumoje, (RKpab.(-)) ir rizikos kapitalo sumos (RKpab.), neišskaičiavus perdraudikų dalies. Persidraudimo rodiklis turi būti ne mažesnis kaip 0,5:
28.3. Gyvybės draudimo, kai draudimo sutartyje numatytas draudžiamasis įvykis – apdraustojo mirtis yra vienintelė pagrindinė rizika, atveju, jeigu draudimo sutarties galiojimo terminas yra ne ilgesnis nei 3 metai, vietoj 28.2 punkte taikomo 0,3 % koeficiento naudojamas 0,1 % koeficientas. Šiam draudimui, jei draudimo sutarties terminas ilgesnis kaip 3 metai, bet ne ilgesnis kaip 5 metai, taikomas 0,15 % koeficientas.
29. Papildančiojo draudimo rodiklis (3 priedo 3 eilutė), skirtas įvertinti papildantį draudimą, turi būti apskaičiuojamas pagal reikalavimus draudimo įmonių ne gyvybės draudimo veiklos būtinajai mokumo atsargai. Jei papildančio draudimo rizikai padengti draudimo įmonė atlieka atskaitymus iš techninių atidėjinių (pavyzdžiui, gyvybės draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjui, techninio atidėjinio), sudaromų įsipareigojimams pagal gyvybės draudimo sutartis atspindėti, tokie atskaitymai yra prilyginami pasirašytų įmokų sumai.
30. Tontinų draudimo grupei skaičiuojamas tontinų rodiklis (3 priedo 4 eilutė), lygus 1 % pagal tontinų draudimo sutartis sukaupto turto sumos laikotarpio pabaigoje.
31. Gyvybės draudimo, susijusio su investiciniais fondais (kai investavimo rizika tenka draudėjui), grupei skaičiuojamas investicinės veiklos rodiklis (3 priedo 5 eilutė). Šį rodiklį sudaro 31.1–31.4 punktuose pateiktų dydžių suma:
31.1. jei draudimo įmonė prisiima investavimo riziką, 4 % matematinio techninio atidėjinio dydžio laikotarpio pabaigoje suma, apskaičiuota 28.1 punkte nurodyta tvarka;
31.2. jei draudimo įmonė neprisiima investavimo rizikos, kol numatyti maksimalūs atskaitymai, skirti padengti sutarties valdymo sąnaudas, yra fiksuoti (santykiniu ar absoliutiniu dydžiu) ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui, 1 % matematinio techninio atidėjinio laikotarpio pabaigoje suma, apskaičiuota 28.1 punkte nurodyta tvarka;
31.3. jei draudimo įmonė neprisiima investavimo rizikos, kol numatyti maksimalūs atskaitymai, skirti padengti sutarties valdymo sąnaudas, nėra fiksuoti (santykiniu ar absoliutiniu dydžiu) ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui, 25 % per paskutinius keturis ketvirčius patirtų sąnaudų, susijusių su tokių draudimo sutarčių administravimu;
32. Pensijų kaupimo veiklos draudimo grupei skaičiuojamas pensijų kaupimo veiklos rodiklis (3 priedo 6 eilutė), kurį sudaro 32.1–32.2 punktuose pateiktų dydžių suma:
32.1. jei draudimo įmonė garantuoja santykinę arba absoliutinę jos valdomo pensijų fondo investicijų grąžą (prisiima investavimo riziką), 4 % draudimo įmonės valdomo pensijų fondo grynosios aktyvų vertės ir šiai veiklai sudarytų pensijų kaupimo techninių atidėjinių dydžio laikotarpio pabaigoje suma;
VII. PERDRAUDIMO ĮMONIŲ GYVYBĖS PERDRAUDIMO VEIKLOS BŪTINOJI MOKUMO ATSARGA
VIII. PERSIDRAUDIMO RODIKLIO APRIBOJIMAI
34. Draudimo ar perdraudimo įmonės, skaičiuodamos persidraudimo rodiklį, neįtraukia perdraudimo ar retrocesijos sutarčių, kuriose perdraudikas ar perdraudiko perdraudikas neprisiima rizikos arba šios rizikos prisiėmimas yra nereikšmingas. Draudimo įmonės, skaičiuodamos persidraudimo rodiklį, taip pat neįtraukia perdraudimo sutarčių, kurios neatitinka reikalavimų persidraudimui ir perdraudiko pasirinkimo kriterijų, patvirtintų Priežiūros komisijos 2004 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. N-8 (Žin., 2004, Nr. 29-952).
IX. UŽSIENIO VALSTYBĖS DRAUDIMO IR UŽSIENIO VALSTYBĖS PERDRAUDIMO ĮMONĖS FILIALO MOKUMO ATSARGOS SKAIČIAVIMAS
36. Minimalus garantinis fondas yra:
36.1. ne mažesnis nei pusė 7.1–7.4 punktuose nustatytos sumos, atsižvelgiant į draudimo grupes, kurių veiklą vykdo įsteigtas užsienio valstybės draudimo įmonės filialas;
37. Užsienio valstybės draudimo ar užsienio valstybės perdraudimo įmonės filialas, skaičiuodamas mokumo atsargą, į turimą mokumo atsargą įskaičiuoja lėšas, nurodytas Draudimo įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje ir 72 straipsnio 1 dalyje, parodydamas jas metodikos 1 priede pateiktos lentelės 1.1 eilutėje.
X. MOKUMO ATSARGOS IR GARANTINIO FONDO NEPAKANKAMUMAS
38. Jeigu garantinis fondas tampa mažesnis nei draudimo ar perdraudimo įmonės minimalus garantinis fondas, šią padėtį draudimo ar perdraudimo įmonė privalo ištaisyti ne vėliau kaip per vienerius metus nuo mokumo atsargos apskaičiavimo datos arba per Priežiūros komisijos nustatytą trumpesnį laikotarpį. Susidarius šiai padėčiai, draudimo ar perdraudimo įmonė per 30 dienų nuo mokumo atsargos apskaičiavimo datos turi šią padėtį ištaisyti arba Priežiūros komisijai tvirtinti pateikti trumpalaikį (ne ilgesnio nei pirmame šio punkto sakinyje nurodyto termino) tvirtos finansinės būklės atkūrimo planą. Jeigu šis planas yra nepateiktas laiku arba, Priežiūros komisijai jį patvirtinus, yra neįgyvendinamas daugiau kaip vieną mėnesį, Priežiūros komisija privalo imtis visų būtinų poveikio priemonių, įskaitant draudimo ar perdraudimo įmonės turto, dengiančio draudimo ar perdraudimo techninius atidėjinius, areštą, ir turi teisę panaikinti draudimo ar perdraudimo veiklos licencijos galiojimą.
39. Jeigu turima mokumo atsarga tampa mažesnė už būtinąją mokumo atsargą, draudimo ar perdraudimo įmonė bei Priežiūros komisija, atsižvelgdamos į tai, kuri būtinosios mokumo atsargos dalis yra padengiama, privalo imtis atitinkamų veiksmų, nurodytų 39.1–39.4 punktuose:
39.1. Jei turima mokumo atsarga sudaro nuo 75 % iki 100 % būtinosios mokumo atsargos, draudimo ar perdraudimo įmonė per 30 dienų nuo mokumo atsargos apskaičiavimo datos privalo raštu pateikti Priežiūros komisijai priežastis, dėl kurių turima mokumo atsarga yra mažesnė nei būtinoji mokumo atsarga, taip pat pateikti Priežiūros komisijai tvirtinti draudimo ar perdraudimo įmonės parengtą ilgalaikį tvirtos finansinės būklės atkūrimo planą, apimantį ne ilgesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį.
39.2. Jeigu draudimo ar perdraudimo įmonė neįgyvendina 39.1 punkte nurodytame tvirtos finansinės būklės atkūrimo plane išdėstytus įsipareigojimus 3 mėnesius iš eilės arba iš viso ilgiau kaip 5 mėnesius, Priežiūros komisija privalo imtis visų būtinų poveikio priemonių, įskaitant turto, dengiančio draudimo ar perdraudimo techninius atidėjinius, areštą. Jeigu šio punkto pirmame sakinyje nurodyta situacija pasikartoja du kartus, Priežiūros komisija turi teisę panaikinti draudimo ar perdraudimo įmonės veiklos licencijos galiojimą.
39.3. Jei turima mokumo atsarga sudaro nuo 50 % iki 75 % būtinosios mokumo atsargos, draudimo ar perdraudimo įmonė privalo nedelsdama padidinti turimą mokumo atsargą ne mažiau kaip iki 75 % būtinosios mokumo atsargos ir po tokio padidinimo pateikti 39.1 punkte nurodytą tvirtos finansinės būklės ištaisymo planą dėl tolesnio mokumo atsargos atkūrimo ir išlaikymo. Esant būtinybei, Priežiūros komisija turi teisę areštuoti turtą, dengiantį draudimo ar perdraudimo techninius atidėjinius. Jeigu po padėties, kai turima mokumo atsarga tapo mažesnė kaip 75 % būtinosios mokumo atsargos, praėjus 6 mėnesiams turima mokumo atsarga nepadidinama bent iki 75 % būtinosios mokumo atsargos, Priežiūros komisija turi teisę panaikinti draudimo ar perdraudimo įmonės veiklos licencijos galiojimą.
39.4. Jei turima mokumo atsarga sudaro mažiau nei 50 % būtinosios mokumo atsargos, draudimo ar perdraudimo įmonė privalo nedelsdama padidinti turimą mokumo atsargą ne mažiau kaip iki 75 % būtinosios mokumo atsargos ir po tokio padidinimo pateikti 39.1 punkte nurodytą tvirtos finansinės būklės ištaisymo planą dėl tolesnio mokumo atsargos atkūrimo ir išlaikymo. Esant padėčiai, kai turima mokumo atsarga tapo mažesnė kaip 50 % būtinosios mokumo atsargos, Priežiūros komisija privalo areštuoti turtą, dengiantį draudimo ar perdraudimo techninius atidėjinius. Jeigu po šios būklės susidarymo praėjus 3 mėnesiams turima mokumo atsarga nepadidinama bent iki 75 % būtinosios mokumo atsargos, Priežiūros komisija turi teisę panaikinti draudimo ar perdraudimo įmonės veiklos licencijos galiojimą.
40. Jeigu dėl draudimo įmonės veiklos specifikos ir standartinių mokumo reikalavimų taikymo nepakankamumo iškyla pavojus draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesų užtikrinimui, Priežiūros komisija turi teisę iš draudimo įmonės reikalauti turėti didesnę nei minimalią turimą mokumo atsargą (didinant reikalavimus būtinajai mokumo atsargai) tam, kad ir artimiausioje ateityje draudimo įmonė galėtų tenkinti mokumo atsargos reikalavimus. Šių didesnių reikalavimų įvykdymą draudimo įmonė turi pagrįsti tvirtos finansinės būklės atkūrimo planu.
41. Jeigu dėl draudimo įmonės finansinės būklės blogėjimo iškyla pavojus draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesų užtikrinimui, Priežiūros komisija turi teisę iš draudimo įmonės reikalauti pagerinti finansinę būklę ar iš anksto imtis priemonių, kad ateityje būtų užtikrinta pakankama mokumo atsarga.
42. Jeigu perdraudimo įmonės finansinė būklė blogėja ir perdraudimo įmonės sutartiniams įsipareigojimams kyla grėsmė, Priežiūros komisija turi teisę reikalauti, kad perdraudimo įmonės turėtų didesnę nei teisės aktų reikalaujamą mokumo atsargą. Tam gali būti didinami būtinosios mokumo atsargos reikalavimai, kad ir artimiausioje ateityje perdraudimo įmonė galėtų tenkinti mokumo atsargos reikalavimus.
43. Jeigu, draudimo įmonei vadovaujantis 38–41 punktais ar perdraudimo įmonei vadovaujantis 38, 39 ir 42 punktais, taikomos tam tikros poveikio priemonės, Priežiūros komisija privalo apie tai informuoti kitas Europos Sąjungos šalis, kuriose draudimo ar perdraudimo įmonė vykdo draudimo ar perdraudimo veiklą. Šiuo atveju, Priežiūros komisijai pareikalavus, kitų Europos Sąjungos šalių priežiūros institucijos draudimo ar perdraudimo įmonei taip pat gali taikyti tas pačias poveikio priemones.
44. Tvirtos finansinės būklės atkūrimo plane turi būti atskleista, kokiu būdu ir kada draudimo ar perdraudimo įmonė pasieks, kad jos mokumo atsarga būtų pakankama, bei detaliai ir pagrįstai nurodyta:
44.1. prognozuojami draudimo, persidraudimo ir perdraudimo veiklos rezultatai, išskiriant visas su tuo susijusias pajamas ir sąnaudas;
44.2. laukiama grynųjų veiklos sąnaudų, išskiriant administracinių sąnaudų, įsigijimo sąnaudų, atidėtų įsigijimo sąnaudų pasikeitimo bei perdraudimo komisinių ir perdraudikų pelno dalies, sumos dinamika;
44.4. tikėtini finansiniai ištekliai, skirti padengti draudimo ar perdraudimo techninius atidėjinius, būtinąją mokumo atsargą ir garantinį fondą (pateikiama draudimo ar perdraudimo techninių atidėjinių padengimo turtu, turimos mokumo atsargos elementų, būtinosios mokumo atsargos elementų ir garantinio fondo dinamika);
44.7. priemonės, užtikrinsiančios ir tolesnį atkurtos pakankamos mokumo atsargos išlaikymą (tvirtos finansinės būklės atkūrimo planą sudarant taip, kad jame būtų nurodyta, kaip bus išlaikoma pakankama mokumo atsarga ne trumpesniam laikotarpiui kaip vieneri metai po datos, kada pakankama mokumo atsarga bus atkurta).
XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
45. Draudimo ir perdraudimo įmonės mokumo atsargos apskaičiavimą privalo pateikti Priežiūros komisijai ne rečiau kaip kas finansinių metų ketvirtį, užpildydamos visas 1–3 prieduose pateiktų lentelių eilutes:
45.1. gruodžio 31 dienos mokumo atsargos apskaičiavimas privalo būti pateiktas iki kitų ataskaitinių metų gegužės 1 dienos. Kovo 31 dienos, birželio 30 dienos ir rugsėjo 30 dienos mokumo atsargos apskaičiavimas privalo būti pateiktas iki kito ketvirčio antro mėnesio 1 dienos;
46. Esant 38–42 punktuose nurodytoms aplinkybėms, Priežiūros komisija gali pareikalauti mokumo atsargos apskaičiavimą teikti ir dažniau kaip kas finansinių metų ketvirtį. Šiuo ir 45 punkte nurodytais atvejais Priežiūros komisija mokumo atsargos apskaičiavimo pateikimo terminus gali sutrumpinti iki 5 darbo dienų.
47. Dydžiai, nurodyti 7 punkte, yra kasmet indeksuojami, atsižvelgiant į Europos vartotojų kainų indekso, skelbiamo Eurostat, kitimo procentinį pokytį nuo 2002 m. kovo 20 d. iki dydžių peržiūrėjimo dienos. Jeigu šis procentinis pokytis nuo paskutinės dydžių adaptacijos dienos buvo mažesnis kaip 5 %, indeksacija neatliekama. Jeigu šio indekso pokytis yra ne mažesnis kaip 5 %, indeksacija yra atliekama suapvalinant į didesnę pusę po indeksacijos gautus dydžius 100 000 eurų tikslumu.
Priedo pakeitimai:
Nr. N-13, 2008-01-29, Žin., 2008, Nr. 15-551 (2008-02-05), i. k. 10811DPNUTA0000N-13
Mokumo atsargos skaičiavimo metodikos
1 priedas
___________________________________________________________________________
(draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės pavadinimas didžiosiomis paryškintomis raidėmis)
___________________________________________________________________________
(draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės kodas, adresas, telefonas, faksas, el. paštas)
200 M. KETVIRČIO ĮMONĖS TURIMA MOKUMO ATSARGA
___________________ Nr. ___________
(sudarymo data) (numeris)
| Eil. Nr. |
Turimos mokumo atsargos elementai |
Ataskaitinio laikotarpio rezultatai, Lt |
Prieš metus apskaičiuoti rezultatai, Lt |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
| 1. |
Dydžiai, didinantys turimą mokumo atsargą: |
|
|
| 1.1. |
Apmokėtas įstatinis kapitalas (kaupiamojo dividendo privilegijuotosios akcijos nurodomos atskirai 1.6 eilutėje) |
|
|
| 1.2. |
Akcijų priedai: |
|
|
| 1.3. |
Perkainojimo rezervas |
|
|
| 1.4. |
Rezervai, sudaryti iš paskirstytinojo pelno: |
|
|
| 1.4.1. |
Privalomasis rezervas |
|
|
| 1.4.2. |
Rezervas savoms akcijoms įsigyti |
|
|
| 1.4.3. |
Kiti rezervai |
|
|
| 1.5. |
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) |
|
|
| 1.6. |
Kaupiamojo dividendo privilegijuotosios akcijos |
|
|
| 1.7. |
Subordinuotos paskolos |
|
|
| 1.8. |
Kiti išleisti vertybiniai popieriai |
|
|
| 2. |
Dydžiai, mažinantys turimą mokumo atsargą: |
|
|
| 2.1. |
Nematerialusis turtas |
|
|
| 2.2. |
Ateinančių laikotarpių sąnaudos |
|
|
| 2.3. |
Savos akcijos |
|
|
| 2.4. |
Uždelsti debitoriniai įsipareigojimai |
|
|
| 2.5. |
Kitas riboto patikimumo turtas |
|
|
| 2.6. |
Turto vertės skirtumai |
|
|
| 2.7. |
Nebalansiniai įsipareigojimai |
|
|
| 2.8. |
Techninių atidėjinių skirtumas |
|
|
| 3. |
Turima mokumo atsarga (1)–(2) |
|
|
| 4. |
Garantinis fondas |
|
|
______________________________ ___________ ____________________
(įmonės vadovo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)
______________________________ ___________ ____________________
(atsakingo asmens pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)
Priedo pakeitimai:
Nr. N-13, 2008-01-29, Žin., 2008, Nr. 15-551 (2008-02-05), i. k. 10811DPNUTA0000N-13
Mokumo atsargos skaičiavimo metodikos
2 priedas
___________________________________________________________________________
(draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės pavadinimas didžiosiomis paryškintomis raidėmis)
___________________________________________________________________________
(draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės kodas, adresas, telefonas, faksas, el. paštas)
200 M. KETVIRČIO BŪTINOJI MOKUMO ATSARGA NE GYVYBĖS DRAUDIMO AR NE GYVYBĖS IR GYVYBĖS PERDRAUDIMO VEIKLAI
__________________ Nr. __________
(sudarymo data) (numeris)
| Eil. Nr. |
Rodikliai |
Ataskaitinio laikotarpio rezultatai, Lt |
Prieš metus apskaičiuoti rezultatai, Lt |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
| 1. |
Įmokų rodiklis |
|
|
| 2. |
Išmokų rodiklis |
|
|
| 3. |
Persidraudimo rodiklis |
|
|
| 4. |
Būtinoji mokumo atsarga [max { (1), (2) }] x (3) |
|
|
| 5. |
Būtinoji mokumo atsarga po koregavimo |
|
|
______________________________ ___________ ____________________
(įmonės vadovo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)
______________________________ ___________ ____________________
(atsakingo asmens pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)
Priedo pakeitimai:
Nr. N-13, 2008-01-29, Žin., 2008, Nr. 15-551 (2008-02-05), i. k. 10811DPNUTA0000N-13
Mokumo atsargos skaičiavimo metodikos
3 priedas
___________________________________________________________________________
(draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės pavadinimas didžiosiomis paryškintomis raidėmis)
___________________________________________________________________________
(draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės kodas, adresas, telefonas, faksas, el. paštas)
200 M. KETVIRČIO BŪTINOJI MOKUMO ATSARGA GYVYBĖS DRAUDIMO VEIKLAI
________________ Nr. ___________
(sudarymo data) (numeris)
| Eil. Nr. |
Rodikliai |
Ataskaitinio laikotarpio rezultatai, Lt |
Prieš metus apskaičiuoti rezultatai, Lt |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
| 1. |
Draudimo techninių atidėjinių rodiklis |
|
|
| 2. |
Techninės rizikos rodiklis |
|
|
| 3. |
Papildančio draudimo rodiklis |
|
|
| 4. |
Tontinų rodiklis |
|
|
| 5. |
Investicinės veiklos rodiklis |
|
|
| 6. |
Pensijų kaupimo veiklos rodiklis |
|
|
| 7. |
Būtinoji mokumo atsarga (1)+(2)+(3)+(4)+(5) |
|
|
______________________________ ___________ ____________________
(draudimo įmonės vadovo pareigų (parašas) (vardas ir pavardė)
pavadinimas)
______________________________ ___________ ____________________
(atsakingo asmens pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)
Priedo pakeitimai:
Nr. N-13, 2008-01-29, Žin., 2008, Nr. 15-551 (2008-02-05), i. k. 10811DPNUTA0000N-13
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija, Nutarimas
Nr. N-139, 2005-11-29, Žin., 2005, Nr. 143-5230 (2005-12-08), i. k. 10511DPNUTA000N-139
Dėl Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. N-40 "Dėl Mokumo atsargos skaičiavimo metodikos patvirtinimo" pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija, Nutarimas
Nr. N-13, 2007-01-30, Žin., 2007, Nr. 15-576 (2007-02-03), i. k. 10711DPNUTA0000N-13
Dėl Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. N-40 "Dėl Mokumo atsargos skaičiavimo metodikos patvirtinimo" pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija, Nutarimas
Nr. N-13, 2008-01-29, Žin., 2008, Nr. 15-551 (2008-02-05), i. k. 10811DPNUTA0000N-13
Dėl Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. N-40 "Dėl Mokumo atsargos skaičiavimo metodikos patvirtinimo" pakeitimo