Įsakymas netenka galios 2004-05-01:

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas

Nr. 3D-216, 2004-04-23, Žin., 2004, Nr. 63-2277 (2004-04-28), i. k. 1042330ISAK003D-216

Dėl Pelėsinių grybų skaičiaus nustatymo pagal Hovardą pomidorų produktuose metodikos patvirtinimo ir žemės ūkio ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 450 bei žemės ūkio ministro 2002 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. 443 pripažinimo netekusiais galios

Suvestinė redakcija nuo 2002-11-23 iki 2004-04-30

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2002, Nr. 1-13, i. k. 1012330ISAK00000450

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL PRIVALOMŲJŲ KONSERVUOTŲ KAULAVAISIŲ IR PRIVALOMŲJŲ KONSERVUOTŲ POMIDORŲ PRODUKTŲ KOKYBĖS REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO

2001 m. gruodžio 18 d. Nr. 450

Vilnius

Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 112 „Dėl rinkos prekių (paslaugų) kokybės priežiūros priemonių“ (Žin., 1998, Nr. 12-279, 1999, Nr. 42-1337) patvirtinto priemonių sąrašo 8.6 punktą bei įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 192 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė Acquis priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir Acquis įgyvendinimo priemonių 2001 metų planų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 18-554) patvirtintą teisės derinimo priemonių 2001 metų planą (3.4.2.9–T–B11),

1. Tvirtinu pridedamus:

1.1. Privalomuosius konservuotų kaulavaisių kokybės reikalavimus;

1.2. Privalomuosius konservuotų pomidorų produktų kokybės reikalavimus;

2. Nustatau, kad patvirtinti privalomieji reikalavimai įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS JERONIMAS KRAUJELIS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 450

PRIVALOMIEJI KONSERVUOTŲ KAULAVAISIŲ KOKYBĖS REIKALAVIMAI

Šie reikalavimai nustato privalomuosius kokybės reikalavimus (toliau – Reikalavimai) į Lietuvos rinką tiekiamiems konservuotiems kaulavaisiams (kompotams), pagamintiems Lietuvoje arba importuotiems į Lietuvą.

Reikalavimai parengti vadovaujantis: CODEX STAN 14–1981 Konservuoti persikai; CODEX STAN 59–1981 Konservuotos slyvos; 1989 m. liepos 28 d. Komisijos reglamentu 2320/89/EEC dėl minimalių kokybės reikalavimų persikams sirupe ir persikams natūraliose vaisių sultyse, tenkinantys paramos gamybai sąlygas; 1998 m. kovo 16–20 d. Kodekso komiteto 19–ojoje sesijoje, vykusioje Vašingtone, pranešimu „Konservuoti vaisiai ir daržovės“; 2000 m. rugsėjo 11–15 d. Kodekso komiteto 20–ojoje sesijoje, vykusioje Vašingtone, pranešimu „Konservuoti vaisiai ir daržovės“; Lietuvos Respublikos parduodamų prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 137 „Dėl Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 38–1024).

I. REIKALAVIMŲ TAIKYMO SRITIS

1. Reikalavimai taikomi konservuotiems kaulavaisiams, pagamintiems tiktai iš Prunus rūšių kaulavaisių ir atitinkantiems šių Reikalavimų II skyriuje pateiktas sąvokas (prekių kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą):

konservuotiems persikams (prekės kodas 2008. 70.61.0, 2008.70.71.0);

konservuotiems abrikosams (prekės kodas 2008.50.61.0, 2008.50.71.0);

konservuotoms slyvoms (prekės kodas 2008.99.45.0, 2008.99.55.0);

konservuotoms vyšnioms (prekės kodas 2008.60.59.0, 2008.60.69.0).

2. Reikalavimai nėra taikomi konservuotiems kaulavaisiams, kurie skiriami perdirbimui.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

3. Konservuoti kaulavaisiai – produktai, pagaminti iš šviežių arba greitai užšaldytų arba iš anksto konservuotų, prinokusių, be kotelių, su kauliukais arba be jų, kaulavaisių, išfasuoti į hermetiškai uždaromus indelius bei užpilti arba neužpilti užpilu su cukrumi ir /arba kitais angliavandeniais, pvz., medumi, prieskoniais, actu, konservuoti karštu būdu, sterilizuoti ar pasterizuoti.

III. ŽALIAVOS REIKALAVIMAI

4. Reikalavimų II skyriuje apibūdintų konservuotų kaulavaisių gamybai gali būti naudojamos tik šios pramoninės kaulavaisių veislės, kilusios iš Prunus rūšių: abrikosai – Prunus armeniaca L.; persikai – Prunus persica L.; slyvos – Prunus domestica L., Prunus italica L., Prunus insititia L., Prunus cerasifera E hrb.; vyšnios – Prunus avium L., Prunus cerasus L.

5. Kaulavaisių ypatumai

5.1. Persikai:

5.1.1. pagal kauliuko atskyrimą: su lengvai atsiskiriančiais kauliukais; su sunkiai atsiskiriančiais kauliukais;

5.1.2. pagal spalvą:

geltonieji – kuriuose prinokusio vaisiaus minkštimo spalva įvairuoja nuo blyškiai geltonos iki sodrios raudonai oranžinės;

baltieji – kuriuose prinokusio vaisiaus minkštimo spalva įvairuoja nuo baltos iki gelsvai baltos;

raudonieji – kuriuose prinokusio vaisiaus minkštimo spalva įvairuoja nuo blyškiai geltonos iki oranžinio raudonumo;

žalieji – kuriuose prinokusio vaisiaus minkštimo spalva įvairuoja nuo blyškiai geltonos iki žalios visiškai prinokusiuose vaisiuose.

5.2. Slyvos:

5.2.1. pagal spalvą: geltonosios; raudonosios; purpurinės;

5.2.2. pagal veisles: Damsono slyvos; Vyšninės slyvos; Renklodo slyvos; Mirabelės slyvos.

5.3. Vyšnios: saldžiosios šviesios (Sweet Light); saldžiosios tamsios (Sweet Dark); rūgščiosios.

6. Kaulavaisiai gali būti paruošti šiais būdais:

6.1. Persikai:

6.1.1. nulupti;

6.1.2. nepjaustyti – su kauliukais arba be jų;

6.1.3. puselės – be kauliukų ir perpjautos į dvi apylyges dalis;

6.1.4. ketvirtadaliai – be kauliukų ir supjaustyti į keturias apylyges dalis;

6.1.5. griežinėliai – be kauliukų ir supjaustyti pleišto formos dalimis;

6.1.6. kubeliai –be kauliukų ir supjaustyti kubelio formos dalimis;

6.1.7. gabalėliai – be kauliukų, įvairios netaisyklingos formos.

6.2. Slyvos, abrikosai:

6.2.1. nepjaustyti – nulupti ar nenulupti, su kauliukais ar be jų;

6.2.2. nulupti ar nenulupti, supjaustyti į dvi apylyges dalis;

6.2.3. be užpilo fasuoti abrikosai – tame pačiame indelyje gali būti nulupti ir nenulupti vaisiai.

6.3. Vyšnios – su kauliukais arba be jų.

IV. KONSERVUOTŲ KAULAVAISIŲ PAGRINDINĖ SUDĖTIS

7. Pagrindinės konservuotų kaulavaisių sudėtinės dalys: kaulavaisiai ir užpilas.

7.1. Kaulavaisiai gali būti užpilami užpilu:

7.1.1. vandeniu;

7.1.2. vaisių sultimis ar vaisių tyre, ar sumaišytomis vaisių sultimis ir/ar vaisių tyre, į kurias pridedama arba nepridedama cukraus ir/ar kitų angliavandenių, pvz., medaus.

Pasaldintų vaisių sulčių ir /ar tyrės koncentracija gatavame produkte, išreikšta Brikso laipsniais, turi būti: pasaldintų sulčių (tyrės) – nuo 14o iki 18o; stipriai pasaldintų sulčių (tyrės) – daugiau kaip 18o iki 22o.

7.1.3. sirupu: vandens ir cukraus mišiniu ir/ar kitais angliavandeniais, pvz. medumi.

Sirupo koncentracija gatavame produkte, išreikšta Brikso laipsniais, turi būti: labai silpno sirupo – nuo 10o iki 14o; silpno sirupo – daugiau kaip 14o iki 18o; sirupo – daugiau kaip 17o iki 20o; stipraus sirupo – daugiau kaip 18o iki 22o; labai stipraus sirupo – daugiau kaip 22o.

7.1.4. vandeniu ir vaisių sultimis ar vandeniu ir kelių rūšių vaisių sultimis, kuriose vaisių sulčių kiekis didesnis nei 50 %;

7.1.5. nektarais (vaisių sultys ar vaisių tyrė, cukrus ar kiti angliavandeniai ir vanduo).

7.2. Užpilo koncentracija turi būti nustatoma iš mėginių užpilų koncentracijų vidurkio, tačiau nė viename indelyje užpilo koncentracija pagal Briksą neturi būti mažesnė už 8.1.2 – 8.1.3 punktuose nurodyto užpilo mažiausią koncentraciją.

7.3. Kaulavaisiai gali būti neužpilti užpilu arba užpilti labai mažu jo kiekiu, pridedant ar nepridedant cukraus ar kitų angliavandenių.

8. Kitos leistinos medžiagos: prieskoniai, actas.

V. PAGRINDINIAI KONSERVUOTŲ KAULAVAISIŲ KOKYBĖS REIKALAVIMAI

9. Skonis, kvapas ir spalva, išskyrus dirbtinai nudažytus slyvų ir vyšnių konservuotus kaulavaisius, turi būti natūralūs, būdingi kaulavaisiams ir kitoms sudedamosioms dalims, neturėti pašalinio skonio ir kvapo.

10. Konservuotiems kaulavaisiams būdinga konsistencija –vaisiai mėsingi, vienodo minkštimo, nesuvirę į košę ar pernelyg kieti.

11. Reikalavimai, keliami vaisių dydžiui konservuotuose kaulavaisiuose:

11.1. Persikai – nepjaustyti ar pjaustyti puselėmis ar ketvirtadaliais. 95 % visų vaisių turi būti maždaug vienodo dydžio. Didžiausio vaisiaus masė neturi viršyti mažiausio vaisiaus masės daugiau nei du kartus, tačiau jei indelyje yra mažiau nei 20 vaisių, šis skirtumas nėra svarbus. Jei indelyje yra perskilęs vaisius, jo gabalėliai laikomi vienu vienetu.

11.2. Abrikosai, slyvos – nepjaustyti ar pjaustyti puselėmis. 90 % vaisių turi būti maždaug vienodo dydžio. Jei indelyje yra perskilęs vaisius, jo gabalėliai laikomi vienu vienetu.

12. Kaulavaisiai ir užpilas indelyje turi užimti ne mažiau kaip 90 % indelio vandens talpos. Indelio vandens talpa yra distiliuoto vandens tūris esant 20 °C temperatūrai, kuris telpa į sklidinai pripildytą uždarytą indelį.

13. Kaulavaisių masė, nuvarvinus užpilą, indelyje turi būti ne mažesnė už toliau nurodytą procentinę dalį, apskaičiuotą pagal distiliuoto vandens tūrį esant 20 °C temperatūrai, kuris telpa į sklidinai pripildytą uždarytą indelį:

13.1. Konservuotiems persikams:

nepjaustyti – 44 %;

pjaustyti su sunkiai atsiskiriančiais kauliukais:

stipriame ir labai stipriame sirupe – 57 %;

silpname ir labai silpname sirupe – 59 %;

be užpilo – 84 %;

pjaustyti su lengvai atsiskiriančiais kauliukais:

stipriame ir labai stipriame sirupe – 54 %;

silpname ir labai silpname sirupe – 56 %;

be užpilo – 82 %.

13.2. Konservuotiems abrikosams:

nepjaustyti – 45 %;

pjaustyti puselėmis: stipriai pasaldintose vaisių sultyse arba nektaruose, stipriame ir labai stipriame sirupe – 54 %; pasaldintose vaisių sultyse ar nektaruose, silpname ir labai silpname sirupe – 55; be užpilo – 82 %;

13.3. Konservuotoms slyvoms: nepjaustytos – 50 %; pjaustytos puselėmis – 55 %;

13.4. Konservuotoms vyšnioms: su kauliukais ar be jų – 50 %.

14. Leidžiami defektai:

14.1. Konservuose neturi būti pašalinių ar kaulinių medžiagų, vaisių odelių (tiktai luptų vaisių konservuose), dėmėtų ir perskilusių kaulavaisių.

14.2. Leidžiamų defektų kiekiai neturi viršyti priede nurodytų apribojimų.

V. HIGIENOS REIKALAVIMAI

15. Konservuotų kaulavaisių gamyboje gali būti naudojami Lietuvos HN 53 Leidžiami vartoti maisto priedai nurodyti priedai, neviršijant nurodytų ribų.

16. Didžiausios leidžiamos cheminių teršalų koncentracijos ir didžiausi leidžiami užterštumo radioaktyviaisiais izotopais lygiai neturi viršyti normų, nurodytų Lietuvos HN 54 Maisto žaliavos ir maisto produktai. Didžiausios leidžiamos cheminių teršalų koncentracijos ir didžiausi leidžiami užterštumo radioaktyviaisiais izotopais lygiai.

17. Mikrobinis užterštumas turi atitikti reikalavimus, nurodytus Lietuvos HN 26 Maisto žaliavos ir produktai. Didžiausias leidžiamas mikrobinio užterštumo lygis.

18. Konservuoti kaulavaisiai turi būti gaminami, laikomi, gabenami ir parduodami laikantis reikalavimų, nurodytų Lietuvos HN 15 Maisto higiena. Bendrieji reikalavimai.

19. Tara ir įpakavimo medžiagos turi atitikti reikalavimus, nurodytus Lietuvos HN 16 Medžiagos ir gaminiai, kontaktuojantys su maisto produktais. Bendrieji reikalavimai.

VI. ŽENKLINIMAS

20. Pavadinime turi būti nurodoma:

20.1. „Konservuoti persikai“, „Konservuoti abrikosai“, „Konservuotos slyvos“, „Konservuotos vyšnios“ ir šalia užpilo pavadinimas, vaisių ypatumai: persikai – „lengvai atsiskiriančiais kauliukais“ arba „sunkiai atsiskiriančiais kauliukais“ ir „geltonieji“, „baltieji“, „raudonieji“ arba „žalieji“; slyvos – „geltonosios“, „raudonosios“ arba „violetinės“ arba konkretus kultūrinės rūšies pavadinimas, arba „Renklodo slyvos“, „Damsono slyvos“, „Vyšninės slyvos“, „Mirabelės slyvos“; vyšnios – „saldžiosios šviesios“, „saldžiosios tamsios“, „rūgščiosios“.

21. Etiketėje nurodomas vaisių paruošimo būdas (pjaustyti, nepjaustyti, puselės ir t. t), lupti ar nelupti vaisiai; sirupas – „silpnas“, „labai silpnas“, „stiprus“ arba „labai stiprus“, sultys (tyrė) – „pasaldintos“ arba „stipriai pasaldintos.

VII. PAMATINIAI MĖGINIŲ ĖMIMO IR TYRIMO METODAI

22. Konservuotų kaulavaisių mėginiai imami ir jų kokybė nustatoma vadovaujantis:

Fasuotų vaisių ir daržovių produktų priėmimo ir mėginių ėmimo laboratorinėms analizėms metodika;

LST ISO 2173 Vaisių ir daržovių produktai. Tirpių sausųjų medžiagų kiekio nustatymas. Refraktometrinis metodas;

LST 1543 Indelių vandens talpos nustatymas;

LST 1777 Produktų masės nustatymas pašalinus skystį.

SUDERINTA SUDERINTA

Valstybinės maisto ir veterinarijos Respublikinio mitybos centro

tarnybos direktorius direktorius

Kazimieras Lukauskas Albertas Barzda

2001 11 23 2001 11 22

______________

Privalomųjų konservuotų kaulavaisių kokybės

reikalavimų

priedas

LEIDŽIAMŲ DEFEKTŲ KIEKIAI

1. Konservuoti persikai:

Defektai	Maksimalus leistinas vaisių kiekis nuvarvintame produkte
Defektai	Su užpilu	Be užpilo
Dėmėti ir apipjaustyti vaisiai	30 % viso vaisių skaičiaus	3 vienetai 500 produkto gramuose
Perskilę vaisiai (nepjaustyti, puselės, ketvirtadaliai)	5 % viso vaisių skaičiaus	Netaikomas
Vaisių odelė (vidurkis) tiktai luptų vaisių konservuose	Ne didesnis kaip 15 cm² viso ploto viename produkto kilograme	Ne didesnis kaip 30 cm² viso ploto viename produkto kilograme
Kauliukai arba kaulinė medžiaga (vidurkis)	1 kauliukas* penkiuose produkto kilogramuose	1 kauliukas* penkiuose produkto kilogramuose
Augalinės kilmės priemaišos, ne daugiau kaip, %	0,02	0,02
Pašalinės priemaišos	Neturi būti

2. Konservuoti abrikosai:

Defektai	Maksimalus leistinas vaisių kiekis nuvarvintame produkte
	Su užpilu	Be užpilo
Dėmėti ir apipjaustyti vaisiai	30 % viso vaisių skaičiaus	3 vienetai 500 produkto gramuose
Perskilę vaisiai (nepjaustyti, puselės, ketvirtadaliai)	15 % viso vaisių skaičiaus	Netaikomas
Vaisių odelė (vidurkis) tiktai luptų vaisių konservuose	Ne didesnis kaip 6 cm² viso ploto 500 produkto gramuose	Ne didesnis kaip 12 cm² viso ploto 500 produkto gramuose
Kauliukai arba kaulinė medžiaga	1 kauliukas* 500 produkto gramuose	1 kauliukas* 500 produkto gramuose
Augalinės kilmės priemaišos, ne daugiau kaip, %	0,02	0,02
Pašalinės priemaišos	Neturi būti

PASTABA. *1 kauliukas yra vienas ištisas kauliukas arba vienas didelis jo gabalėlis, lygus pusei kauliuko arba didesnis, arba iki trijų mažų kietų gabalėlių, kurių bendras dydis masė yra mažesnis už pusę kauliuko.

3. Konservuotos slyvos, konservuotos vyšnios:

Defektai	Maksimalus leistinas vaisių kiekis nuvarvintame produkte
Dėmėti vaisiai	30 % m/m
Suskilę vienetai (nepjaustyti, puselės)	25 % m/m
Iš viso paminėtų defektų	35 % m/m
Palaidi kauliukai (vidurkis) (nepjaustyti vaisiai)	3 vienetai 500 produkto gramuose
Kauliukai arba kauliuko gabalėliai (nepjaustyti, puselės)	2 vienetai 500 produkto gramuose
Augalinės kilmės priemaišos, ne daugiau kaip, %	0,02
Pašalinės priemaišos	Neturi būti

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 450

PRIVALOMIEJI KONSERVUOTŲ POMIDORŲ PRODUKTŲ KOKYBĖS REIKALAVIMAI

Šie reikalavimai nustato privalomuosius kokybės reikalavimus (toliau – Reikalavimai) į Lietuvos rinką tiekiamiems konservuotiems pomidorų produktams, pagamintiems Lietuvoje arba importuotiems į Lietuvą.

Reikalavimai parengti vadovaujantis: 1986 m. gegužės 27 d. Komisijos reglamentu 1764/86/EEC dėl minimalių kokybės reikalavimų pomidorų produktams, tenkinantiems paramos gamybai sąlygas; 1998 m. liepos 23 d. Komisijos reglamentu 1593/98/EEC, pataisančiu reglamentą 1764/86/EEC dėl minimalių kokybės reikalavimų pomidorų produktams pagal paramos gamybai schemą; CODEX STAN 13–1981 Konservuoti pomidorai; CODEX STAN 49–1981 Pomidorų sultys, koncentruotos vien tik fizinėmis priemonėmis; CODEX STAN 57–1981 Pomidorų koncentratai; Lietuvos Respublikos parduodamų prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 137 „Dėl Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 38–1024).

I. REIKALAVIMŲ TAIKYMO SRITIS

1. Reikalavimai taikomi konservuotiems pomidorų produktams (prekių kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą):

1.1. greitai užšaldytiems pomidorams (prekės kodas 07108070);

1.2. konservuotiems pomidorams (prekės kodai 2002.10.10, 2002.10.90);

1.3. pomidorų koncentratams (pomidorų tyrei, pomidorų pulpai, pomidorų pastai) (prekės kodai 2002.90, 2002.90.31, 2002.90.39);

1.4. pomidorų sultims (prekės kodai 2002.90.11, 2002.90.19);

1.5. koncentruotoms pomidorų sultims (prekės kodai 2002.90.91, 2002.90.99).

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

2. Greitai užšaldyti pomidorai – nulupti, supjaustyti ar nesupjaustyti, užšaldyti greitojo šaldymo būdu, kad galutinė produkto temperatūra būtų minus 18 oC arba žemesnė, ir išfasuoti į atitinkamą tarą pomidorai.

3. Konservuoti pomidorai – nenulupti arba nulupti, nepjaustyti arba gabalėliais, griežinėliais, skiltelėmis, kubeliais, smailiais gabaliukais supjaustyti arba smulkinti pomidorai, užpilti užpilu, nurodytu Reikalavimų 8 punkte, pridėjus arba nepridėjus Reikalavimų 9 punkte nurodytų sudedamųjų dalių, išfasuoti į hermetiškai uždaromus indelius ir sterilizuoti ar pasterizuoti.

4. Pomidorų koncentratai – produktai, pagaminti koncentruojant, iš šviežių, prinokusių raudonų pomidorų nukošus odeles, sėklas ir kietąsias medžiagas, gautą skystį, išfasuoti į atitinkamą tarą. Atsižvelgiant į koncentracijos laipsnį ir tirpių sausųjų medžiagų kiekį gaminama:

4.1. pomidorų tyrė ar pomidorų pulpa – pomidorų koncentratas, turintis ne mažiau kaip 8 % ir ne daugiau kaip 24 % tirpių sausųjų medžiagų;

4.2. pomidorų pasta – pomidorų koncentratas, turintis ne mažiau kaip 24 % tirpių sausųjų medžiagų.

5. Koncentruotos pomidorų sultys – produktas, pagamintas koncentruojant pomidorų sultis iki ne mažiau kaip 40 % tirpių sausųjų medžiagų, išpilstytas į atitinkamą tarą.

6. Pomidorų sultys – iš šviežių, prinokusių pomidorų mechaniniu būdu išspaustos sultys, kuriose, nukošus odeles, sėklas ir kietąsias medžiagas, turi būti ne mažiau kaip 4,5 % tirpių sausųjų medžiagų (išskyrus pridėtą druską) arba pagamintos iš koncentruotų pomidorų sulčių, atskiedus jas vandeniu iki ne mažiau kaip 5 % tirpių sausųjų medžiagų, išpilstytos aseptiniu būdu į hermetiškai uždaromą tarą arba sterilizuotos.

III. ŽALIAVOS REIKALAVIMAI

7. Konservuotų produktų gamybai naudojami tik švieži, prinokę, raudoni ar rausvi (tik konservuotiems pomidorams), nesugedę, sveiki pomidorai (Lycopersicum esculentum P. Mill vaisiai).

IV. KONSERVUOTŲ POMIDORŲ PRODUKTŲ PAGRINDINĖ SUDĖTIS

8. Pomidorai užpilami užpilu:

8.1. pomidorų sultimis, pomidorų tyre, pomidorų pulpa ar pomidorų pasta;

8.2. aromatizuotu ar daržovių, ar prieskoninių augalų užpilu.

9. Kitos leistinos sudedamosios dalys:

9.1. prieskoniai, prieskoniniai aliejai, kvapiosios medžiagos, žalumynai, rūgštinamosios medžiagos;

9.2. natūralios daržovės – svogūnai, saldieji pipirai, salierai ir kiti, kurių bendras kiekis neturi viršyti 10 % produktų masės;

9.3. druska;

9.4. cukrus, dekstrozė, išdžiovintas gliukozės sirupas, jei buvo naudojamos rūgštinamosios medžiagos.

10. Į pomidorų koncentratus galima įdėti: druskos, prieskonių, kvapiųjų medžiagų, džiovintų prieskoninių daržovių, kvapiųjų prieskoninių augalų ir jų ekstraktų, citrinų sulčių (kaip rūgštinamosios medžiagos).

11. Į pomidorų sultis galima įdėti druskos.

V. KONSERVUOTŲ POMIDORŲ PRODUKTŲ PAGRINDINIAI KOKYBĖS REIKALAVIMAI

12. Reikalavimai konservuotiems pomidorams:

12.1. Išvaizda – pomidorai nepjaustyti ar pjaustyti, ar smulkinti, nulupti ar nenulupti, be vaiskočių, vienodos brandos ir dydžio, be mechaninių ir kitokių paviršiaus defektų, užpilti užpilu.

12.2. Spalva – natūralios spalvos, būdingos konservuotiems pomidorams.

12.3. Kvapas ir skonis – būdingas pomidorams su pridėtų sudedamųjų dalių aromatu, be pašalinio skonio ir kvapo.

12.4. Nuvarvinus skystį, pomidorų masė indelyje turi nebūti mažesnė negu 56 %.

12.5. Pomidorai ir užpilas indelyje turi užimti ne mažiau kaip 90 % indelio vandens talpos.

12.6. Druska (chloridai) – ne daugiau kaip 3 % neto masės.

12.7. pH turi būti ne daugiau kaip 4,5.

12.8. Augalinės kilmės ir pašalinių priemaišų neturi būti.

12.9. Galimi produktų defektai:

12.9.1. Nulupti pomidorai turi būti beveik be odelės, o nenuluptų pomidorų odelė beveik nepažeista.

12.9.2. Nuluptų pomidorų odelės kiekis vidutiniškai ne daugiau kaip 30 cm2 bendro ploto, skaičiuojant nuo 1 kg indelio turinio.

12.9.3. Nenulupti, nepjaustyti pomidorai: deformuotų – ne daugiau kaip 15 % bendro pomidorų skaičiaus indelyje; pomidorų įskilusia, bet nenusilupusia odele – ne daugiau kaip 30 % bendro pomidorų skaičiaus indelyje; dėmėtų – vidutiniškai ne daugiau kaip 3,5 cm2 bendro ploto, skaičiuojant nuo 1 kg indelio turinio.

13. Reikalavimai pomidorų koncentratams, koncentruotoms pomidorų sultims ir pomidorų sultims:

13.1. Išvaizda ir konsistencija

Pomidorų tyrės, pomidorų pastos – vienoda, homogeniška, tyrės – pusiau skysta, pastos – tepama masė.

Koncentruotų pomidorų sulčių – vienoda, homogeniška, su plaukiojančiomis smulkiomis dalelėmis masė.

Pomidorų sulčių – vienalytė, skysta masė su tolygiai pasiskirsčiusiomis smulkiomis pomidorų minkštimo dalelėmis.

Šiuose produktuose neturi būti tamsių dėmelių ar taškelių, pašalinių augalinių priemaišų (pomidorų odelių, sėklelių, kitų kietų dalelių).

13.2. Skonis ir kvapas – būdingas pomidorų koncentratams ir pomidorų sultims, pagamintoms iš prinokusių, termiškai apdorotų pomidorų, be jokio pašalinio, ypač deginto arba karamelizuoto, produkto skonio.

13.3. Spalva – įvairių atspalvių raudona, būdinga prinokusiems pomidorams, vienoda visoje produkto masėje.

13.4. Pomidorų koncentratuose turi būti ne mažiau kaip 10 % titruojamasis rūgštingumas, išreikštas citrinų rūgštimi perskaičiavus į sausąsias medžiagas.

13.5. pH turi būti ne daugiau kaip 4,3.

13.6. Produktas indelyje turi užimti ne mažiau kaip 90 % indelio vandens talpos.

13.7. Mineralinių priemaišų, atskiedus produktą vandeniu iki 8 % sausųjų medžiagų, turi būti ne daugiau kaip 60 mg/kg.

13.8. Augalinės kilmės ir pašalinių priemaišų neturi būti.

VI. HIGIENOS REIKALAVIMAI

14. Pomidorų produktų gamyboje gali būti naudojami Lietuvos higienos normoje HN 53 Leidžiami vartoti maisto priedai nurodyti priedai.

15. Didžiausios leidžiamos cheminių teršalų koncentracijos ir didžiausi leidžiami užterštumo radioaktyviaisiais izotopais lygiai neturi viršyti normų, nurodytų Lietuvos higienos normoje HN 54:1998 Maisto žaliavos ir maisto produktai. Didžiausios leidžiamos cheminių teršalų koncentracijos ir didžiausi leidžiami užterštumo radioaktyviaisiais izotopais lygiai.

16. Pelėsių skaičius, nustatomas Hovardo metodu, konservuotuose pomidoruose neturi viršyti 50 % regos lauko; pomidorų koncentratuose, atskiedus vandeniu iki 8 % tirpių sausųjų medžiagų, neturi viršyti 40 % regos lauko; pomidorų sultyse – 30 % regos lauko.

17. Mikrobinis užterštumas turi atitikti reikalavimus, nurodytus Lietuvos higienos normos HN 26 Maisto žaliavos ir produktai. Didžiausias leidžiamas mikrobinio užterštumo lygis.

18. Pomidorų produktai turi būti gaminami, laikomi, gabenami ir parduodami laikantis reikalavimų, nurodytų Lietuvos higienos normos HN 15 Maisto higiena. Bendrieji reikalavimai.

19. Tara ir įpakavimo medžiagos turi atitikti reikalavimus, nurodytus Lietuvos higienos normoje HN 16:1998 Medžiagos ir gaminiai, kontaktuojantys su maisto produktais. Bendrieji reikalavimai.

VII. ŽENKLINIMAS

20. Konservuotų pomidorų produktų pavadinime turi būti nurodoma: „Konservuoti pomidorai“ ir šalia jo užpilo pavadinimas arba „Pomidorai“, nurodant „pomidorų sultyse“, „pomidorų tyrėje“ ar „pomidorų pastoje“. Etiketėje turi būti nurodyta: „pjaustyti“, „nepjaustyti“, „smulkinti“ arba „nulupti’ ar „nenulupti“ ir t. t.

21. Pomidorų koncentratų pavadinime turi būti nurodyta: „Pomidorų koncentratas“, nurodant tirpių sausųjų medžiagų procentą.

22. Turi būti nurodytas koncentruotų pomidorų sulčių praskiedimo laipsnis.

23. Pomidorų sulčių pavadinime turi būti užrašas: „Pomidorų sultys“, o jeigu jos gaminamos iš koncentruotų pomidorų sulčių, sudedamųjų dalių sąraše arba etiketėje turi būti nurodyta: „ Pomidorų sultys, pagamintos iš koncentruotų pomidorų sulčių“.

VIII. PAMATINIAI MĖGINIŲ ĖMIMO IR TYRIMO METODAI

24. Konservuotų pomidorų produktų mėginiai imami ir jų kokybė nustatoma vadovaujantis:

Fasuotų vaisių ir daržovių produktų priėmimo ir šių produktų mėginių ėmimo laboratorinėms analizėms metodika.

LST ISO 750 Vaisių ir daržovių gaminiai. Titruojamojo rūgštingumo nustatymas.

LST ISO 762 Vaisių ir daržovių gaminiai. Mineralinių priemaišų kiekio nustatymas.

LST ISO 1842 Vaisių ir daržovių gaminiai. pH nustatymas.

LST ISO 2173 Vaisių ir daržovių produktai. Tirpių sausųjų medžiagų kiekio nustatymas. Refraktometrinias metodas.

LST ISO 3634 Daržovių gaminiai. Chloridų kiekio nustatymas.

LST 1777 Produktų masės nustatymas pašalinus skystį.

LST 1698 Vaisių ir daržovių gaminiai. Cukraus nustatymo metodas.

LST 1543 Indelių vandens talpos nustatymas.

Pelėsių skaičius nustatomas pagal Hovardo metodiką, nurodytą priede.

SUDERINTA SUDERINTA

Valstybinės maisto ir veterinarijos Respublikinio mitybos centro

tarnybos direktorius direktorius

Kazimieras Lukauskas Albertas Barzda

2001 11 23 2001 11 23

Punkto pakeitimai:

Nr. 443, 2002-11-14, Žin., 2002, Nr. 112-5021 (2002-11-22), i. k. 1022330ISAK00000443

______________

Privalomųjų konservuotų pomidorų produktų

kokybės reikalavimų

priedas

PELĖSIŲ SKAIČIAUS NUSTATYMO PAGAL HOWARDĄ METODIKA

Pelėsių skaičiaus nustatymo pagal Howardą metodika parengta vadovaujantis: Oficialiųjų chemikų analitikų asociacijos (AOAC) tarptautinių analizių metodu, AOAC, 2000, 1 tomas, 945.75, 965.41, 984.25; 1986 m. gegužės 27 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 1764/86 dėl minimalių pomidorų produktų kokybės reikalavimų, atitinkančių paramos gamybai sąlygas.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Pelėsių skaičiaus nustatymo pagal Howardą metodikos (toliau – Metodika) tikslas – nustatyti Howardo skaičių: regos laukų su pelėsiais procentą, gaunamą mikroskopuojant produktus šioje Metodikoje nurodytomis sąlygomis.

2. Metodika taikoma įvairiems konservuotiems pomidorų produktams – pomidorų sultims, koncentruotų pomidorų produktams (sultims, pastai, tyrei), konservuotiems pomidorams, kuriuose nematyti pelėsių vystymosi požymių. Joje aprašomas pelėsių hifų kiekio skaičiavimas pagal Howardą.

II. PRODUKTŲ MĖGINIŲ ĖMIMAS

3. Pomidorų produktų mėginiai atrenkami pagal Greitai užšaldytų vaisių ir daržovių, vaisių sulčių, džemų ir panašių produktų kokybės tyrimo metodų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 355 (Žin., 2000, Nr. 109-3497; 2001, Nr. 104-3727), VI skyriaus reikalavimus.

4. Naudojamos priemonės:

4.1. Howardo kamera, turinti plokščią paviršių, apsuptą grioveliu ir iškilusiomis 0,1 mm aukščio briaunelėmis bei įrėžtu 1,382 mm skersmens apskritimu arba 2 plonomis tiesėmis, 1,382 mm atstumu viena nuo kitos;

4.2. mikroskopas, skirtas pelėsiams skaičiuoti, turintis binokuliaro korpusą su pasvirusiais okuliarais, 4 parfokalinius achromatinius objektyvus – maždaug 4 ×, 10 ×, 20 × ir 40 ×; 4 vietų revolverinį objektyvo laikiklį, Abbės kondensatorius, kurių skaitmeninė aparatūra (N. A.) 0,90 ×; 10 × Hiuigenso arba plataus lauko okuliarų tiksliojo reguliavimo įtaisą, mechaninį objektinį stalelį;

4.3. refraktometras;

4.4. 400 ml cheminė stiklinė;

4.5. stiklinė lazdelė (H = 100 – 150 mm; d = 5,7 mm);

4.6. bakteriologinė kilpa;

4.7. 0,1–1,0 mm storio dengiamasis stiklas;

4.8. distiliuotas vanduo;

4.9. etanolis;

4.10. acetonas arba eteris;

4.11. gyvsidabrio stiklinis laboratorinis termometras, tinkamas matuoti nuo 0 °C iki 50 °C;

4.12. laboratorinės svarstyklės iki 500 g, kurių svėrimo paklaida ne didesnė kaip 0,001 g;

4.13. laboratoriniai sietai, kurių skylučių skermuo 0,4 mm;

4.14. detergentas (ploviklis).

III. MĖGINIŲ PARUOŠIMAS

5.1. Pomidorų produktai prieš analizuojant netermostatuojami. Kiekvienas produkcijos vienetas analizuojamas atskirai. Kiekviename analizuojamos produkcijos mėginyje nustatomas sausųjų medžiagų kiekis pagal LST ISO 2173.

Pomidorų produktai, kuriuose yra sveiki arba tyrės pavidalo pomidorai, prieš analizę pertrinami per laboratorinį sietą, kurio skylučių skersmuo 0,4 mm.

5.2. Cheminėje stiklinėje atsveriama 50 g analizuojamojo produkto.

5.3. Koncentruoti pomidorų produktai (pomidorų tyrė, pasta ar sultys) vandeniu praskiedžiami iki sausųjų medžiagų kiekio pagal refraktometrą (8,35 ± 0,45) % taip, kad lūžio rodiklis būtų 1,3448–1,3460, esant 20 °C temperatūrai.

5.4. Skiedžiant koncentruotus pomidorų produktus distiliuotu vandeniu, pridėto distiliuoto vandens kiekis (m) gramais apskaičiuojamas pagal formulę:

m = m1 [(0,1198 × X) – 1]

čia:

m1 – produkto masė, g;

X – sausųjų medžiagų kiekis, %.

5.5. Vandens kiekis, kurį reikia pridėti skiedžiant pomidorų produktus, sūdytus druska, apskaičiuojamas pirmiausia pagal LST 3634 nustatant chloridų kiekį, kuris atimamas iš sausųjų medžiagų kiekio.

5.6. Pomidorų produktai, kuriuose yra (8,35 ± 0,45) % sausųjų medžiagų, prieš analizę neskiedžiami.

IV. NUSTATYMAS

6.1. Howardo kamera paeiliui plaunama ploviklių tirpalu, distiliuotu vandeniu, etanoliu, eteriu ar acetonu.

6.2. Howardo kamera išvaloma taip, kad Niutono žiedai susidarytų tarp mikroskopinio ir dengiamojo stiklelių.

6.3. Nuimamas dengiamasis stiklelis, gerai išmaišyto mėginio dalis skalpeliu arba bakteriologine kilpa uždedama ant centrinės plokštumos, tolygiai paskleidžiama ir uždengiama stikleliu.

Naudojama tik tiek mėginio, kad produktas siektų plokštumos kraštus, bet nepatektų į griovelius ar į kitą jų pusę (ypač svarbu, kad mėginys būtų paimtas iš gerai išmaišyto ėminio ir būtų tolygiai paskleistas ant mikroskopinio stiklelio plokštumos). Pašalinami visi netolygiai pasiskirstę preparatai, trukdantys susidaryti Niutono žiedams, arba skystis, susidaręs griovelyje ir tarp dengiamojo stiklelio ir briaunelės.

6.4. Mikroskopo optinė sistema reguliuojama pagal specialias kalibravimo linijas, įrėžtas Howardo kameroje.

6.5. Objektinis stiklelis su preparatu dedamas po mikroskopu ir reguliuojama taip, kad kiekvienas regos laukas užimtų 1,5 mm² plotą (tokį plotą galima pasiekti taip reguliuojant traukomąjį vamzdį, kad regos lauko skersmuo būtų 1,382 mm. Jeigu taip reguliuoti neįmanoma, įstatoma papildoma okuliaro diafragma su reikiamo dydžio išpjauta anga. Regos lauko ploto skersmenį galima nustatyti naudojant pakopinį mikrometrą. Kai prietaisas tinkamai sureguliuotas, tiriamo skysčio tūris viename laukelyje yra 0,15 mm²).

6.6. Nustatoma 90^x–125^xdidinimo galia. Tais atvejais, kai standartiniame laukelyje pelėsių hifų identifikacinės charakteristikos yra neaiškiai atskiriamos, nustatoma 200^x didinimo galia (8 mm objektyvas), kad būtų galima patvirtinti anksčiau standartiniame laukelyje stebėtų pelėsių hifų tapatybę.

6.7. Tiriami ne mažiau kaip 4 mėginio preparatai. Kiekviename preparate tiriami ne mažiau kaip 25 regos laukai, tolygiai išsidėstę po visą preparatą. Kiekviename regos lauke žiūrima, yra ar nėra pelėsių hifų, taikant 1,2 prieduose nurodytas charakteristikas.

6.8. Pagal šią metodiką laukelis (ar regos laukas) laikomas teigiamu (turintis pelėsių hifų), jei vieno pelėsių hifo arba bendras dviejų ar trijų pelėsių hifų ilgis viršija vieną šeštadalį laukelio skersmens.

V. REZULTATŲ APSKAIČIAVIMAS

7.1. Teigiamų laukelių procentas – Howardo skaičius apskaičiuojamas pagal formulę:

čia:

n – teigiamų laukelių skaičius;

n1 – stebėtų laukelių skaičius.

Gautas dydis išreiškiamas regos laukų, turinčių pelėsių hifų, procentu.

SUDERINTA SUDERINTA

Valstybinės maisto ir veterinarijos Respublikinio mitybos centro

tarnybos direktorius direktorius

Kazimieras Lukauskas Albertas Barzda

2002 11 07 2002 11 04

______________

Papildyta priedu:

Nr. 443, 2002-11-14, Žin., 2002, Nr. 112-5021 (2002-11-22), i. k. 1022330ISAK00000443

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas

Nr. 443, 2002-11-14, Žin., 2002, Nr. 112-5021 (2002-11-22), i. k. 1022330ISAK00000443

Dėl žemės ūkio ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 450 "Dėl Privalomųjų konservuotų kaulavaisių ir Privalomųjų konservuotų pomidorų produktų kokybės reikalavimų patvirtinimo" pakeitimo ir papildymo