Suvestinė redakcija nuo 2021-01-01 iki 2021-12-22

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2012, Nr. 141-7289, i. k. 1122250ISAK00V-1080

Nauja redakcija nuo 2021-01-01:

Nr. V-3076, 2020-12-31, paskelbta TAR 2020-12-31, i. k. 2020-29381

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 147:2020 „GYDYTOJAS ORTOPEDAS TRAUMATOLOGAS“ PATVIRTINIMO

2012 m. lapkričio 29 d. Nr. V-1080
Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi:

1. T v i r t i n u Lietuvos medicinos normą MN 147:2020 „Gydytojas ortopedas traumatologas“ (pridedama).

2. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal veiklos sritį.

LAIKINAI EINANTIS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

PAREIGAS                                                                                             RAIMONDAS ŠUKYS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2012 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. V-1080

(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2020 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. V-3076

redakcija)

LIETUVOS MEDICINOS NORMa mn 147:2020

Gydytojas ORTOPEDAS TRAUMATOLOGAS

I skyrius

bendrosios nuostatos

1. Lietuvos medicinos norma MN 147:2020 „Gydytojas ortopedas traumatologas“ (toliau – Lietuvos medicinos norma) nustato gydytojo ortopedo traumatologo veiklos sritis, teises, pareigas ir kompetenciją.

2. Lietuvos medicinos norma privaloma visiems gydytojams ortopedams traumatologams, dirbantiems Lietuvos Respublikoje, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms šiuos specialistus, tobulinančioms jų kvalifikaciją bei kontroliuojančioms jų veiklą.

3. Lietuvos medicinos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:

3.1. Gydytojas ortopedas traumatologas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo ortopedo traumatologo profesinę kvalifikaciją.

3.2. Gydytojo ortopedo traumatologo praktika – gydytojo ortopedo traumatologo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją vykdoma asmens sveikatos priežiūra, apimanti  žmogaus jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto sistemos traumų ir jų pasekmių, degeneracinių, uždegiminių, infekcinių, metabolinių, įgimtų ligų ir sveikatos sutrikimų, navikų diagnostiką, gydymą chirurginiu (intervenciniu) ir konservatyviu (neintervenciniu būdu) būdu, medicininę reabilitaciją ir profilaktiką.

3.3. Ortopedija traumatologija – medicinos sritis, nagrinėjanti žmogaus jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto  sistemos ligas ir sutrikimus bei traumas.

3.4. Kitos Lietuvos medicinos normoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos kituose asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

4. Gydytojo ortopedo traumatologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus universitetines medicinos studijas ir ortopedijos traumatologijos rezidentūrą. Užsienyje įgyta gydytojo ortopedo traumatologo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo ir kitų profesinių kvalifikacijų pripažinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

5. Teisę verstis gydytojo ortopedo traumatologo praktika turi asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo ortopedo traumatologo profesinę kvalifikaciją ir turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo ortopedo traumatologo profesinę kvalifikaciją.

6. Gydytojas ortopedas traumatologas verčiasi gydytojo ortopedo traumatologo praktika Lietuvos Respublikoje tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti vaikų ir (ar) suaugusiųjų ortopedijos traumatologijos paslaugas ir (ar) kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais turi teisę teikti ir gydytojas ortopedas traumatologas.

7. Gydytojas ortopedas traumatologas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros specialistais.

8. Gydytojas ortopedas traumatologas vadovaujasi asmens sveikatos priežiūros specialisto praktiką, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiais teisės aktais, Lietuvos medicinos norma, įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis bei savo pareigybės aprašymu.

II SKYRIUS

TEISĖS

9. Gydytojas ortopedas traumatologas turi teisę:

9.1. verstis gydytojo ortopedo traumatologo praktika Lietuvos medicinos normos ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, nustatyta tvarka;

9.2. išrašyti receptus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 112 „Dėl Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos pagalbos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;

9.3. išduoti medicininius ar sveikatos pažymėjimus (pažymas) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

9.4. pagal kompetenciją konsultuoti pacientus, fizinius ir juridinius asmenis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

9.5. atsisakyti teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;

9.6. nustatyti asmens mirties faktą Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo nustatyta tvarka;

9.7. gauti darbui būtiną informaciją apie gydomus ir konsultuojamus pacientus;

9.8. vykdydamas Lietuvos medicinos normos 15 – 17 punktuose nurodytą veiklą, tvarkyti paciento duomenis, įskaitant sveikatos duomenis, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių pacientų asmens duomenų tvarkymą, nustatyta tvarka.

10. Gydytojas ortopedas traumatologas turi ir kitų teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais asmens sveikatos priežiūros specialisto praktiką.

III skyrius

PAREIGOS

11. Gydytojas ortopedas traumatologas privalo:

11.1. teikti būtinąją medicinos pagalbą;

11.2. pagal savo kompetenciją, nurodytą Lietuvos medicinos normoje, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, licenciją kvalifikuotai tirti, diagnozuoti ir gydyti ligas, būkles bei sveikatos sutrikimus, rekomenduoti ir dalyvauti organizuojant profilaktikos priemones bei užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;

11.3. nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir (ar) gydytis pas atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros specialistą;

11.4. bendradarbiauti su asmens sveikatos priežiūros ir kitais specialistais;

11.5. propaguoti sveiką gyvenseną, ligų profilaktikos ir sveikatos tausojimo bei ugdymo priemones;

11.6. turėti spaudą, kurio numeris suteikiamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. V-1 „Dėl Specialisto spaudo numerio suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;

11.7. pagal kompetenciją vykdyti privalomąsias sveikatos programas;

11.8. laikytis gydytojo profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti, saugoti profesinę paslaptį ir visą informaciją apie pacientą laikyti konfidencialia; kitiems asmenims ši informacija gali būti atskleista Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytais pagrindais ir tvarka;

11.9. tobulinti profesinę kvalifikaciją sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

11.10. laikytis licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros specialisto veiklos sąlygų;

11.11. paaiškinti asmens sveikatos priežiūros specialisto praktikos aplinkybes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų ir kitų kontroliuojančių institucijų prašymu;

11.12. taikyti tik medicinos mokslo ir praktikos įrodymais pagrįstus, saugius tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus, išskyrus kituose teisės aktuose nustatytus atvejus;

11.13. naudoti tik teisės aktų reikalavimus atitinkančias medicinos priemones (prietaisus), išskyrus kituose teisės aktuose nustatytas išimtis. Užtikrinti, kad medicinos priemonės (prietaisai) būtų naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovaujantis gamintojų su medicinos priemone (prietaisu) pateikiama informacija;

11.14. tinkamai tvarkyti medicinos praktikos dokumentus, teikti statistinę ir kitą informaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

11.15. informuoti teisėsaugos institucijas apie visus atvejus, kai į sveikatos priežiūros įstaigą kreipiasi arba pristatomas asmuo, kurio gyvybei kelia pavojų padaryti kūno sužalojimai, taip pat asmuo, kurio gyvybei pavojus negresia, tačiau jam padarytos durtinės, pjautinės, šautinės ar dėl sprogimo atsiradusios žaizdos arba kitokio pobūdžio kūno sužalojimai, kurie gali būti susiję su nusikaltimu;

11.16. atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros specialisto praktiką, nustatytas pareigas.

IV SKYRIUS

KOMPETENCIJA

12. Gydytojo ortopedo traumatologo profesinę kompetenciją sudaro žinios ir gebėjimai, kuriuos jis įgyja baigęs gydytojo ortopedo traumatologo profesinę kvalifikaciją suteikiančias studijas bei nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją, atsižvelgdamas į nuolatinę ortopedijos traumatologijos mokslo ir praktikos pažangą.

13. Gydytojas ortopedas traumatologas turi žinoti:

13.1. dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos pagrindus;

13.2. medicinos statistikos pagrindus;

13.3. sveikatos draudimo pagrindus;

13.4. sveikatos teisės pagrindus;

13.5. naudojimosi informacinėmis ir ryšio technologijomis būdus ir mokėti jais naudotis;

13.6. medicinos etikos pagrindus;

13.7. sveikatos priežiūros ir socialinės pagalbos organizavimo pagrindus;

13.8. asmens duomenų apsaugos principus.

14. Gydytojas ortopedas traumatologas turi išmanyti:

14.1. saugos darbe reikalavimus;

14.2. žmogaus anatomiją ir fiziologiją;

14.3. žmogaus psichologijos ypatumus, psichikos sutrikimus, sveiko ir sergančio žmogaus bei jo artimųjų psichologiją;

14.4. jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto sistemos ligų ir traumų etiologiją, patogenezę, simptomatiką bei diagnostiką, gydymą ir prevenciją;

14.5. anatomijos, biochemijos, fiziologijos, biomechanikos, patologijos, mikrobiologijos klausimus, susijusius su ortopedinėmis ligomis ir traumomis;

14.6. jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto sistemos ligoms gydyti skiriamų vaistų veikimą, jų šalutinį poveikį, sukeliamas komplikacijas;

14.7. sergančiųjų jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto sistemos ligomis ir patyrusių traumas medicininės reabilitacijos, chirurginio gydymo, ilgalaikio stebėjimo klausimus;

14.8. įvairaus amžiaus žmonių jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto sistemos ligų ir traumų ypatumus;

14.9. kliniškai interpretuoti laboratorinių, morfologinių, radiologinių tyrimų rezultatus;

14.10. chirurginės intervencijos metu taikomus pacientų priežiūros ir anestezijos ypatumus:

14.10.1. tinkamos paciento padėties parinkimą, pragulų profilaktiką;

14.10.2. nervų, kraujagyslių ir kitų pažeidimų prevenciją anestezijos metu;

14.10.3. anestezijoje esančio paciento priežiūrą ir stebėseną;

14.11. po chirurginės intervencijos taikomus pacientų priežiūros ir gydymo metodus:

14.11.1. skausmo malšinimą ir valdymą;

14.11.2. paciento pooperacinę priežiūrą ir pooperacinių komplikacijų valdymą;

14.12. venų ir arterijų punkcijos metodus;

14.13. skysčių ir elektrolitų pusiausvyros įvertinimą ir palaikymą;

14.14. kraujo, jo komponentų ir pakaitalų perpylimo indikacijas, pavojus ir komplikacijas;

14.15. ūmaus kvėpavimo nepakankamumo diagnostiką;

14.16. klinikinės mitybos indikacijas;

14.17. audinių infekcijų bei infekcinių komplikacijų gydymo ir prevencijos metodus.

15. Gydytojas ortopedas traumatologas turi gebėti:

15.1. sudaryti tyrimo ir gydymo planą;

15.2. įtarti žemiau išvardytas ligas ar traumas:

15.2.1. periferinių nervų ir autonominės (vegetacinės) nervų sistemos piktybinius navikus C47;

15.2.2. hemangiomą ir limfangiomą D18;

15.2.3. melanocitinius apgamus D22;

15.2.4. kitus odos gerybinius navikus D23;

15.2.5. rankos mononeuropatijas G56;

15.2.6. kojos mononeuropatijas G57;

15.2.7. kitas patikslintas mononeuropatijas G58.8;

15.2.8. nepatikslintą mononeuropatiją G58.9;

15.2.9. rankų arterijų emboliją ir trombozę I74.2;

15.2.10. kojų arterijų emboliją ir trombozę I74.3;

15.2.11. galūnių arterijų nepatikslintą emboliją ir trombozę I74.4;

15.2.12. klubinės arterijos emboliją ir trombozę I74.5;

15.2.13. galūnės odos abscesus (pūlinius), furunkulus (šunvotes) ir karbunkulus (piktvotes) L02.4;

15.2.14. nepatikslintos srities odos abscesus (pūlinius), furunkulus (šunvotes) ir karbunkulus (piktvotes) L02.9;

15.2.15. rankos ar kojos piršto celiulitą L03.0;

15.2.16. kitų galūnių sričių celiulitą L03.1;

15.2.17. nepatikslintą celiulitą L03.9;

15.2.18. ūminį rankos limfadenitą L04.2;

15.2.19. kitas patikslintas neišplitusias odos ir poodinių audinių infekcijas L08.8;

15.2.20. odos ir poodinių audinių neišplitusias infekcijas, nepatikslintas L08.9;

15.2.21. seropozityvų reumatoidinį artritą M05;

15.2.22. kaklo diskų ligas M50;

15.2.23. kitas tarpslankstelinio disko ligas M51;

15.2.24. dorsalgijas M54;

15.2.25. raumenų ligas sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur M63;

15.2.26. kaklo žaizdas S11;

15.2.27. kaklo traiškytinius sužalojimus S17;

15.2.28. krūtinės ląstos traiškytinį sužalojimą ir krūtinės ląstos dalies trauminę amputaciją S28;

15.2.29. nervų sužalojimus peties ir žasto lygyje S44;

15.2.30. kraujagyslių sužalojimus peties ir žasto lygyje S45;

15.2.31. nervų sužalojimus dilbio lygyje S54;

15.2.32. kraujagyslių sužalojimus dilbio lygyje S55;

15.2.33. nervų sužalojimus riešo ir plaštakos lygyje S64;

15.2.34. kraujagyslių sužalojimus riešo ir plaštakos lygyje S65;

15.2.35. nervų sužalojimus klubo ir šlaunies lygyje S74;

15.2.36. kraujagyslių sužalojimus klubo ir šlaunies lygyje S75;

15.2.37. nervų sužalojimus blauzdos lygyje S84;

15.2.38. kraujagyslių sužalojimus blauzdos lygyje S85;

15.2.39. čiurnos ir pėdos nervų sužalojimus S94;

15.2.40. čiurnos ir pėdos kraujagyslių sužalojimus S95;

15.2.41. riebalų emboliją (trauminę) T79.1.

16. Gydytojas ortopedas traumatologas turi gebėti diagnozuoti ir gydyti šias ligas bei traumas:

16.1. galūnių kaulų ir sąnarinių kremzlių piktybinius navikus C40;

16.2. kitų ir nepatikslintų lokalizacijų kaulų ir sąnarinių kremzlių piktybinius navikus C41;

16.3. kitų jungiamųjų ir minkštųjų audinių piktybinius navikus C49;

16.4. kaulų ir kaulų čiulpų metastazinius piktybinius navikus C79.5;

16.5. kaulų ir sąnarinių kremzlių gerybinius navikus D16;

16.6. riebalinio audinio gerybinius navikus  D17;

16.7. kitus jungiamojo ir kitų minkštųjų audinių gerybinius navikus D21.0–D21.2, D21.5–D21.6 ir D21.9;

16.8. kitų ir nepatikslintų lokalizacijų gerybinius navikus D36;

16.9. odos randinius pakitimus ir fibrozę L90.5;

16.10. kitus odos atrofinius pakitimus L90.8;

16.11. hipertrofinius randus L91.0;            

16.12. nepatikslintus odos ir poodinių audinių pakitimus L98.9;

16.13. pūlinį artritą M00;

16.14. tuberkuliozinį artritą M01.1;

16.15. kitą reumatoidinį artritą M06;

16.16. psoriazinę ir enteropatinę artropatiją M07;

16.17. jaunatvinį (juvenilinį) artritą M08;

16.18. podagrą M10;

16.19. trauminę artropatiją M12.5;

16.20. nepatikslintą artritą M13.9;

16.21. poliartrozę M15;

16.22. koksartrozę (klubo sąnario artrozę) M16;

16.23. gonartrozę (kelio sąnario artrozę) M17;

16.24. riešinio nykščio sąnario artrozę M18;

16.25. kitą artrozę M19;

16.26. įgytas rankų ir kojų pirštų deformacijas M20;

16.27. kitas įgytas galūnių deformacijas M21;

16.28. girnelės ligas M22;

16.29. vidinius kelio sąnario pažeidimus M23;

16.30. kitus specifinius  sąnario pažeidimus M24;

16.31. kitas sąnarių ligas, neklasifikuojamas kitur M25;

16.32. hemofilinę artropatiją M36.2;

16.33. kifozę ir lordozę M40;

16.34. skoliozę M41;

16.35. nugaros osteochondrozę M42;

16.36. kitas deformuojančias dorsopatijas M43;

16.37. ankilozinį spondilitą M45;

16.38. kitas uždegimines spondilopatijas M46;

16.39. spondilozę M47;

16.40. kitas spondilopatijas M48;

16.41. spondilopatijas sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur M49;

16.42. kitas tarpslankstelinio disko ligas M51;

16.43. kitas dorsopatijas, neklasifikuojamas kitur M53;

16.44. miozitą M60;

16.45. raumenų kalkėjimą (kalcifikaciją) ir kaulėjimą (osifikaciją) M61;

16.46. kitas raumenų ligas  M62;

16.47. sinovitus ir tenosinovitus M65;

16.48. spontaninius sinovijos ar sausgyslės plyšimus M66;

16.49. kitas sinovijos ir sausgyslių ligas M67;

16.50. sinovijos ar sausgyslių pažeidimus sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur M68;

16.51. minkštųjų audinių ligas, sukeltas krūvio, perkrovimo ir spaudimo M70;

16.52. kitas bursopatijas M71, pakinklio srities sinovinę cistą [Beikerio (Baker)] M71.2;

16.53. fibroblastines ligas M72 (delno fascijos fibromatozę [Diupitrino (Dupytren)] M72.0, krumplio pagalvėles M72.1);

16.54. nekrozuojantį fascitą M72.6;

16.55. minkštųjų audinių pažeidimus sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur M73;

16.56. peties pažeidimus M75;

16.57. kojos, išskyrus pėdą, entezopatijas M76;

16.58. kitas entezopatijas  M77;

16.59. kitas minkštųjų audinių ligas, neklasifikuojamas kitur M79;

16.60. osteoporozę su patologiniu lūžiu M80;

16.61. kaulo vientisumo pažeidimus M84;

16.62. fibrozinę displaziją (monostozinę) M85.0;

16.63. osteomielitą M86;

16.64. osteonekrozę M87;

16.65 Pedžeto (Paget) kaulų ligą [deformuojantis ostitas (Osteitis deformans)] M88;

16.66. kitas kaulų ligas M89;

16.67. kaulų tuberkuliozę M90.0;

16.68. kaulų lūžius sergant navikinėmis ligomis M90.7;

16.69. jaunatvinę (juvenilinę) klubo ir dubens osteochondrozę M91;

16.70. kitas jaunatvines (juvenilines) osteochondrozes M92;

16.71. kitas osteochondropatijas M93 (suaugusiųjų Kinbeko (Kienbock) ligą M93.1, disekuojantį osteochondritą M93.2);

16.72. kitas kremzlių ligas  M94 (chondromaliaciją M94.2, chondrolizę M94.3);

16.73. įgytą kaklo deformaciją M95.3;

16.74. įgytą krūtinės ir šonkaulių deformaciją M95.4;

16.75. įgytą dubens deformaciją M95.5;

16.76. kitas patikslintas įgytas raumenų ir skeleto deformacijas M95.8;

16.77. įgytą raumenų ir skeleto deformaciją, nepatikslintą M95.9;

16.78. raumenų ir skeleto  pažeidimus po procedūrų, neklasifikuojamus kitur M96;

16.79. stuburo ir nugaros smegenų pažeidimus dėl gimdymo traumos P11.5;

16.80. skeleto pažeidimus dėl gimdymo traumos P13; 

16.81. galvos sukamojo raumens pažeidimus dėl gimdymo traumos P15.2;

16.82. įskilą stuburą (Spina bifida) Q05;

16.83. kitas įgimtas nugaros smegenų formavimosi ydas Q06;

16.84. įgimtas klubo sąnario deformacijas Q65;

16.85 įgimtas pėdos deformacijas Q66;

16.86. įgimtas stuburo deformacijas Q67.5;

16.87. įdubą krūtinę (Pectus excavatum) Q67.6;

16.88. pleištišką krūtinę (Pectus carinatum) Q67.7;

16.89. kitas įgimtas raumenų ir skeleto deformacijas Q68;

16.90. polidaktiliją (daugpirštystę) Q69;

16.91. sindaktiliją (pirštų suaugimą) Q70;

16.92. redukcinius rankos defektus Q71;

16.93. redukcinius kojos defektus Q72;

16.94. nepatikslintos galūnės  redukcinius defektus Q73;

16.95. kitas įgimtas galūnės (-ių) formavimosi ydas Q74;

16.96. įgimtas stuburo ir krūtinės ląstos kaulų formavimosi ydas Q76;

16.97. osteochondrodisplaziją su ilgųjų kaulų ir stuburo augimo defektais Q77;

16.98. kitas osteochondrodisplazijas Q78;

16.99. įgimtas raumenų ir skeleto sistemos formavimosi ydas, neklasifikuojamas kitur Q79;

16.100. neurofibromatozę Q85.0;

16.101. kaklo lūžius S12;

16.102. kaklo sąnarių išnirimus ir raiščių patempimus S13;

16.103. kaklo raumenų ir sausgyslių sužalojimus S16;

16.104. paviršinius  krūtinės ląstos sužalojimus S20;

16.105. krūtinės ląstos žaizdas S21;

16.106. šonkaulio (-ių), krūtinkaulio, krūtininės stuburo dalies lūžius S22;

16.107. krūtinės ląstos sąnarių išnirimus ir raiščių patempimus S23;

16.108. trauminį pneumotoraksą S27.0;

16.109. trauminį hemotoraksą S27.1;

16.110. trauminį hemopneumotoraksą S27.2;

16.111. nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimą S30.0;

16.112. Dauginius paviršinius pilvo, nugaros apatinės dalies ir dubens sužalojimus S30.7;

16.113. kitus pilvo, nugaros apatinės dalies ir dubens paviršinius sužalojimus S30.8;

16.114. nugaros apatinės dalies ir dubens žaizdą, S31.0;

16.115. juosmeninės stuburo dalies ir dubens lūžius S32;

16.116. juosmeninės stuburo dalies ir dubens sąnarių išnirimus ir raiščių patempimus S33;

16.117. pilvo, apatinės nugaros dalies ir dubens traiškytinius sužalojimus bei traumines amputacijas S38;

16.118. peties ir žasto paviršinius sužalojimus S40;

16.119. peties ir žasto žaizdas S41;

16.120. peties ir žasto lūžius S42;

16.121. peties juostos sąnarių išnirimus ir raiščių patempimus S43;

16.122. raumenų ir sausgyslių sužalojimus peties ir žasto lygyje S46;

16.123. traiškytinius peties ir žasto sužalojimus S47;

16.124. traumines peties ir žasto amputacijas S48;

16.125. kitus ir nepatikslintus peties ir žasto sužalojimus S49;

16.126. paviršinius dilbio sužalojimus S50;

16.127. dilbio žaizdas S51;

16.128. dilbio lūžius S52;

16.129. dilbio kaulų išnirimus ir alkūnės sąnario raiščių  patempimus S53;

16.130. raumenų ir sausgyslių sužalojimus dilbio lygyje S56;

16.131. traiškytinius dilbio sužalojimus S57;

16.132. trauminę dilbio amputaciją S58;

16.133. kitus ir nepatikslintus dilbio sužalojimus S59;

16.134. paviršinius riešo ir plaštakos sužalojimus S60;

16.135. riešo ir plaštakos žaizdas S61;

16.136. lūžius riešo ir plaštakos lygyje S62;

16.137. riešo ir plaštakos sąnarių išnirimus bei raiščių patempimus S63;

16.138. raumens ir sausgyslės sužalojimus riešo ir plaštakos lygyje S66;

16.139. traiškytinius riešo ir plaštakos sužalojimus S67;

16.140. trauminę riešo ir plaštakos amputaciją S68;

16.141. paviršinius klubo ir šlaunies sužalojimus S70;

16.142. klubo ir šlaunies žaizdas S71;

16.143. šlaunikaulio lūžius S72;

16.144. šlaunikaulio išnirimus bei klubo sąnario  raiščių patempimus S73;

16.145. raumenų ir sausgyslių sužalojimus klubo ir šlaunies lygyje S76;

16.146. traiškytinius klubo ir šlaunies sužalojimus S77;

16.147. trauminę klubo ir šlaunies amputaciją S78;

16.148. kitus ir nepatikslintus klubo bei šlaunies sužalojimus S79;

16.149. blauzdos paviršinius sužalojimus S80;

16.150. blauzdos žaizdas S81;

16.151. blauzdos (įskaitant čiurną) lūžius S82;

16.152. blauzdos kaulų išnirimus ir kelio sąnario raiščių patempimus S83;

16.153. raumenų ir sausgyslių sužalojimus blauzdos lygyje S86;

16.154. traiškytinius blauzdos sužalojimus S87;

16.155. traumines blauzdos amputacijas S88;

16.156. kitus ir nepatikslintus blauzdos sužalojimus S89;

16.157. paviršinius čiurnos ir pėdos sužalojimus S90;

16.158. čiurnos ir pėdos žaizdas S91;

16.159. pėdos lūžius, išskyrus čiurną S92;

16.160. čiurnos ir pėdos sąnarių išnirimus ir raiščių patempimus S93;

16.161.  čiurnos bei pėdos raumenų ir sausgyslių sužalojimus S96;

16.162. traiškytinius čiurnos bei pėdos sužalojimus S97;

16.163. trauminę čiurnos ir pėdos amputaciją S98;

16.164. kitus ir nepatikslintus čiurnos bei pėdos sužalojimus S99;

16.165. paviršinius sužalojimus, apimančius kelias kūno sritis T00;

16.166. žaizdas, apimančias kelias kūno sritis T01;

16.167. lūžius, apimančius kelias kūno sritis T02;

16.168. išnirimus ir patempimus, apimančius kelias kūno sritis T03;

16.169. traiškytinius sužalojimus, apimančius kelias kūno sritis T04;

16.170. traumines amputacijas, apimančias kelias kūno sritis T05;

16.171. kitus sužalojimus, apimančius kelias kūno sritis, neklasifikuojamus kitur T06;

16.172. nepatikslintus dauginius sužalojimus T07;

16.173. stuburo lūžius, lygis nepatikslintas T08;

16.174. rankos lūžius, lygis nepatikslintas T10;

16.175. kitus rankos sužalojimus, lygis nepatikslintas T11;

16.176. kojos lūžius, lygis nepatikslintas T12;

16.177. kitus kojos sužalojimus, lygis nepatikslintas T13;

16.178. nepatikslintos kūno srities sužalojimus T14;

16.179. galvos ir kaklo nudegimus T20;

16.180. liemens nudegimus T21;

16.181. peties ir rankos, išskyrus riešą ir plaštaką, nudegimus T22;

16.182. riešo ir plaštakos nudegimus T23;

16.183. klubo ir kojos,išskyrus pėdą ir čiurną, nudegimus T24;

16.184. čiurnos ir pėdos nudegimus T25;

16.185. kelių kūno sričių nudegimus T29;

16.186. nudegimus, kūno sritis nepatikslinta T30;

16.187. nudegimus, klasifikuojamus pagal pažeisto kūno paviršiaus plotą T31;

16.188. paviršinius nušalimus T33;

16.189. nušalimus su audinių nekroze T34;

16.190. nušalimus, apimančius kelias kūno sritis, ir nepatikslintus nušalimus T35;

16.191. trauminę antrinę ir pasikartojančią hemoragiją T79.2;

16.192. potrauminę žaizdos infekcija, neklasifikuojamą kitur T79.3;

16.193. trauminį šoką T79.4;

16.194. trauminę poodinę emfizemą T79.7;

16.195.  procedūrų komplikacijas, neklasifikuojamas kitur T81;

16.196. ortopedinių endoprotezų, implantatų ir transplantatų komplikacijas T84;

16.197. kitų patikslintų vidinių protezų, implantų ir transplantatų mechanines komplikacijas T85.6;

16.198. infekciją ar uždegiminę reakciją dėl kitų vidinių protezų, implantų ir transplantatų T85.78;

16.199. vidinių protezų, implantų ir transplantatų kitas komplikacijas, neklasifikuojamos kitur T85.88;

16.200. vidinių protezų, implantų ir transplantatų nepatikslintas komplikacijas T85.9;

16.201. komplikacijas, būdingas replantacijai ir amputacijai T87;

16.202. kitas patikslintas traumų komplikacijos T89;

16.203. kaklo ir liemens sužalojimų padarinius T91;

16.204. rankos sužalojimų padarinius T92;          

16.205. kojos sužalojimų padarinius T93;

16.206. sužalojimų, apimančių kelias ir nepatikslintas kūno sritis, padarinius T94;

16.207. nudegimų bei nušalimų padarinius T95;

16.208. tolesnę priežiūrą, kai atliekamas lūžgalius fiksuojančios plokštelės ir kitų vidinių fiksuojančių įtaisų pašalinimas Z47.0;

16.209. kitą patikslintą tolesnę ortopedinę priežiūrą Z47.8.

17. Gydytojas ortopedas traumatologas pagal savo kompetenciją turi gebėti atlikti šias procedūras, operacijas:

17.1. transportinę imobilizaciją;

17.2. gipso longetės uždėjimą;

17.3. cirkuliaraus gipso tvarsčio uždėjimą;

17.4. nuskausminančią blokadą;

17.5. vienmomentę uždarą lūžio repoziciją;

17.6. išnirimo repoziciją;

17.7. pirminį chirurginį žaizdos sutvarkymą;

17.8. laikiną chirurginį kraujavimo sustabdymą;

17.9. galūnių sąnarių punkciją, aspiraciją ir injekciją diagnostikos ir gydymo tikslais;

17.10. sąnario plovimą;

17.11. endoprotezuoto sąnario ir kitų vietų su ortopediniais traumatologiniais implantais debridementą;

17.12. skeletinį tempimą;

17.13. pleuros punkciją;

17.14. pleuros drenažą;

17.15. nervo siūlę, naudojant makro- ir mikrochirurginę techniką;

17.16. kraujagyslės siūlę, naudojant makro- ir mikrochirurginę techniką;

17.17. chirurginį nudegusio paviršiaus sutvarkymą;

17.18. odos plastiką skeltu, pilno storio ir pasuktiniu odos lopu;

17.19. naviko biopsiją, kaulo trepanaciją;

17.20. galūnės amputaciją ir bigės suformavimą;

17.21. implantato ar endoprotezo pašalinimą;

17.22. kaulo perforaciją;

17.23. raktikaulio osteosintezę;

17.24. raktikaulio petinio ir krūtininio galo fiksaciją;

17.25. mentės osteosintezę;

17.26. žastikaulio vidinę osteosintezę;

17.27. žastikaulio osteosintezę išorinės fiksacijos metodu;

17.28. žastikaulio lūžio repoziciją ir imobilizaciją;

17.29. žastikaulio išnirimo repoziciją;

17.30. dilbio kaulų išnirimo repoziciją;

17.31. dilbio kaulų vidinę osteosintezę;

17.32. dilbio kaulų osteosintezę išorinės fiksacijos metodu;

17.33. dilbio kaulų fiksaciją Sarmiento metodu;

17.34. spindulinio kaulo tipinės vietos vienmomentę uždarą repoziciją;

17.35. spindulinio kaulo tipinės vietos vidinę osteosintezę;

17.36. spindulinio kaulo tipinės vietos osteosintezę išorinės fiksacijos metodu;

17.37. delnakaulio ir pirštakaulio vienmomentę uždarą repoziciją;

17.38. delnakaulio ir pirštakaulio vidinę osteosintezę;

17.39. delnakaulio ir pirštakaulio osteosintezę išorinės fiksacijos metodu;

17.40. plaštakos lenkiamosios ir tiesiamosios sausgyslės siūlę;

17.41. stuburo krūtininės ir juosmeninės dalies lūžio fiksaciją;

17.42. laikiną dubens kaulų lūžio fiksaciją rėmu;

17.43. dubens kaulų vidinę osteosintezę;

17.44. šlaunikaulio kaklo vidinę osteosintezę;

17.45. šlaunikaulio proksimalinio galo osteosintezę;

17.46. šlaunikaulio diafizės vidinę osteosintezę;

17.47. šlaunikaulio osteosintezę išorinės fiksacijos metodu;

17.48. girnelės vidinę osteosintezę;

17.49. blauzdos kaulų vidinę osteosintezę;

17.50. blauzdos kaulų osteosintezę išorinės fiksacijos metodu;

17.51. kulkšnių vidinę osteosintezę;

17.52. kulkšnių lūžio osteosintezę išorinės fiksacijos metodu;

17.53. šokikaulio vidinę osteosintezę;

17.54. šokikaulio osteosintezę išorinės fiksacijos metodu;

17.55. kulnakaulio vidinę osteosintezę;

17.56. kulnakaulio osteosintezę išorinės fiksacijos metodu;

17.57. pėdos kaulų vidinę osteosintezę;

17.58. padikaulių ir pirštakaulių osteosintezę;

17.59. pėdos tiesiamųjų ir lenkiamųjų sausgyslių susiuvimą;

17.60. kaulo rezekciją;

17.61. sekvestrektomiją;

17.62. diagnostinę kelio sąnario artroskopiją;

17.63. raumenų guolio atvėrimą (fasciotomiją);

17.64. cirkuliaraus galūnės ar kūno nudegimo nekrotomiją;

17.65. atviro lūžio žaizdos pirminį chirurginį sutvarkymą ir lūžusio kaulo osteosintezę;

17.66. kaulo pseudoartrozės sintezę išorinės fiksacijos aparatu;

17.67. kaulo pseudoartrozės sintezę intrameduline užrakinama vinimi;

17.68. kaulo pseudoartrozės sintezę plokštele pagal AO ar kitas metodikas;

17.69. peties, alkūnės, riešo, plaštakos, klubo, kelio, čiurnos, ir pėdos smulkiųjų sąnarių artrodezę;

17.70. peties, alkūnės, riešo, klubo, kelio ir čiurnos sąnarių diagnostinę artroskopiją;

17.71. peties, alkūnės, riešo, plaštakos, klubo, kelio, čiurnos ir pėdos artroskopines operacijas;

17.72. koreguojančią ilgųjų kaulų osteotomiją;

17.73. koreguojančią pėdos deformacijos osteotomiją;

17.74. Achilo sausgyslės susiuvimą, plastiką;

17.75. sausgyslės, raumens plyšimo susiuvimą, plastinę sausgyslių raumenų plyšimo operaciją;

17.76. riešo kaulų osteosintezę;

17.77. riešo kaulų vienmomentę uždarą repoziciją;

17.78. dilbio, riešo ir plaštakos raiščių susiuvimą ir rekonstrukcijas;

17.79. galūnių sausgyslių ir kaulo rekonstrukcijas, transpozicijas;

17.80. eksponuotų kaulų ir sausgyslių padengimą aplinkiniais minkštaisiais audiniais;

17.81. riešo ir plaštakos kaulų grąžinimą į vietą (išnirus);

17.82. kaulo plastiką;

17.83. sąnario drenažą;

17.84. sinovektomiją;

17.85. kaulo pjovimą ir vidinę bei išorinę jo fiksaciją;

17.86. pirminį ir kartotinį klubo sąnario endoprotezavimą;

17.87. pirminį ir kartotinį kelio sąnario endoprotezavimą;

17.88. pirminį ir kartotinį peties sąnario endoprotezavimą;

17.89. pirminį ir kartotinį alkūnės sąnario endoprotezavimą;

17.90. pirminį ir kartotinį čiurnos sąnario endoprotezavimą;

17.91. pirminį ir kartotinį pėdos sąnarių endoprotezavimą;

17.92. koreguojančią dubens osteotomiją;

17.93. kaulų, kremzlių ir jungiamojo audinio navikų šalinimo operaciją;

17.94. artroskopinę kelio sąnario kryžminių raiščių plastiką;

17.95. artroskopinę sąnario kremzlės chondroplastiką autologine kremzle;

17.96. krūtininės ir juosmeninės dalies ir kryžkaulio transpedikulinę nugarinę fiksaciją;

17.97. krūtininės ir juosmeninės dalies ir kryžkaulio priekinę fiksaciją naudojant konstrukcijas, kaulinę plastiką, fiksaciją metalo konstrukcijos intarpu;

17.98. vertebroplastinę operaciją;

17.99. stuburo deformacijos korekcinę operaciją;

17.100. torakoplastiką;

17.101. tarpslankstelinio disko šalinimo operaciją;

17.102. stuburo kanalo dekompresiją;

17.103. hemipelvektomiją, dubenkaulio rezekciją, dubens kaulo defekto plastiką;

17.104. kaulo augimo zonų dalines arba pilnas dezes;

17.105. intrasąnarines injekcijas;

17.106. injekcijas sąnarių, sausgyslių, raiščių tepalinių maišelių srityse;

17.107. punktuoti tepalinius maišelius;

17.108. punktuoti kaulų čiulpus;

17.109. torakotomiją ar lumbotomiją, atliekant priekinę stuburo fiksaciją;

17.110. spinalinę punkciją, mielografiją;

17.111. paimti autologinį ar alogeninį kaulinį, kremzlinį audinį, kaulo ir sąnarių segmentus, meniskus, sausgysles, fascijas transplantacijai ir persodinti biologinius transplantatus;

17.112. atsižvelgdamas į daugiadalykės gydytojų specialistų komandos sprendimą, atlikti išplitusių navikų šalinimo, rezekcijos operacijas, rekonstrukcijas.

18. Gydytojas ortopedas traumatologas, baigęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ar Vilniaus universiteto bendrai nustatytos trukmės atitinkamą tobulinimosi kursą ar atlikęs atitinkamą stažuotę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto arba Vilniaus universiteto atitinkamoje klinikoje arba rezidentūros bazėje ar kitos užsienio valstybės universitete, rengiančiame ir tobulinančiame atitinkamus specialistus, jeigu atitinkami sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtinti atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai nenustato kitokio papildomo tobulinimo, gali atlikti šias manipuliacijas ir procedūras:

18.1. sąnarių ir minkštųjų audinių ultragarsinį tyrimą;

18.2. sąnarių ir minkštųjų audinių punkcijas, aspiracijas ir injekcijas kontroliuojant ultragarsu.

_________________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-536, 2014-05-06, paskelbta TAR 2014-05-08, i. k. 2014-05233

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. V-1080 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 147:2012 „Gydytojas ortopedas traumatologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė" patvirtinimo" pakeitimo

2.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-3076, 2020-12-31, paskelbta TAR 2020-12-31, i. k. 2020-29381

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. V-1080 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 147:2012 „Gydytojas ortopedas traumatologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ pakeitimo