Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1996.12.04)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1621, 96.11.14, Žin., 1996, Nr.116-2694 (96.12.04)
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO EKONOMINIŲ SANTYKIŲ VALSTYBINIO
REGULIAVIMO ĮSTATYMO 2, 4, 8, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŽEMĖS ŪKIO EKONOMINIŲ SANTYKIŲ
VALSTYBINIO REGULIAVIMO
ĮSTATYMAS
1994 m. gruodžio 22 d. Nr.I-734
Vilnius
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šio įstatymo tikslas - sunorminti žemės ūkio subjektų
ekonominius santykius su valstybės institucijomis ir žemės ūkio
rinkos partneriais, nustatyti pagrindines šių santykių
valstybinio reguliavimo priemones, sudaryti prielaidas valstybės
agrarinei politikai įgyvendinti ir žemės ūkio rinkos pusiausvyrai
palaikyti.
2 straipsnis. Pagrindinės sąvokos
Šiame įstatyme:
Žemės ūkio subjektai - ūkininkų ūkiai, žemės ūkio
bendrovės ir kitos įmonės, įregistruotos Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatyta tvarka, taip pat kiti žemės ūkio paskirties
žemės naudotojai, gaminantys prekinę žemės ūkio produkciją.
Metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos ir gamybos
paslaugų žemės ūkiui realizavimo turi sudaryti daugiau kaip 50
procentų visų gautų pajamų. Įplaukų dalies, gaunamos iš
prekinės žemės ūkio produkcijos ir gamybos paslaugų žemės
ūkiui realizavimo, įvertinimo metodiką nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybės įgaliota valstybės institucija.
Žemės ūkio rinka - mainų sritis, kurioje dalyvauja žemės
ūkio subjektai.
Žemės ūkio rinkos partneriai - ūkio subjektai, kurie
superka, perdirba ir realizuoja žemės ūkio produkciją bei
parduoda žemės ūkiui reikalingus materialinius - techninius
išteklius ir teikia žemės ūkiui gamybos paslaugas.
Supirkimo kvota - Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatytas žemės ūkio produkcijos kiekis, kurio supirkimą
žemės ūkio subjektui ji garantuoja.
Importo kvota - Lietuvos Respublikos Vyriausybės
ribojamas prekių kiekis, kurį galima importuoti.
Minimali ribinė kaina - Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta žemės ūkio produkcijos supirkimo pagal kvotas
minimali kaina, kurią valstybė garantuoja.
Slenkstinė kaina - minimali kaina importinėms prekėms,
kurią nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos
įgaliota institucija.
Lengvatinis kreditas - paskola žemės ūkio subjektams ir
jį aptarnaujantiems žemės ūkio rinkos partneriams su ne
didesne kaip 50 procentų vidutinio metinio rinkos palūkanų
dydžio palūkanų norma arba kai valstybė kompensuoja bent 50
procentų kredito palūkanų.
Riboto ūkinio naudojimo žemės - žemės ūkio naudmenos,
kurioms taikomos nustatyta tvarka patvirtintos specialios
žemės naudojimo sąlygos ir veiklos apribojimai.
Žemės ūkio gamybos ribojimas - Lietuvos Respublikos
Vyriausybės taikomų priemonių visuma, ribojanti tam tikrų
žemės ūkio produktų gamybą arba žemės naudojimą.
Mažo našumo žemės - žemės ūkio naudmenos, Lietuvos
Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybės
institucijos nustatyta tvarka priskiriamos šios kategorijos
žemei.
Bioorganinė žemdirbystė - ūkininkavimo būdas, kai
nenaudojamos mineralinės trąšos, pesticidai ir augimo
stimuliatoriai, kad būtų išauginta ekologiškai švari
produkcija, atgaivintas dirvos biologinis aktyvumas ir
išlaikyta biologinė pusiausvyra.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1621, 96.11.14, Žin., 1996, Nr.116-2694 (96.12.04)
3 straipsnis. Žemės ūkio šakos prioritetas
Lietuvos Respublikos žemės ūkis atlieka labai svarbią
ekonominę, socialinę, gamtosaugos ir etnokultūrinę funkciją,
todėl yra prioritetinė tautos ūkio šaka.
4 straipsnis. Žemės ūkio rėmimo politika
Valstybė remia, pirmiausia pagal tikslines programas,
svarbiausių prekinių žemės ūkio produktų gamintojus, žemės
ūkio mokslo ir technikos pažangą, žemės ūkio rinkos
partnerius, už žemės ūkio įmonių kooperuotas lėšas pastatytas
sanatorijas, kurių daugiau kaip 50 procentų akcinio kapitalo
priklauso valstybei, žemės ir kitų gamtos išteklių išsaugojimą
bei gerinimą, bioorganinės žemdirbystės įgyvendinimą,
specializuotų prekinių ūkių kūrimąsi ir gina žemės ūkio
subjektų lygiateisiškumą rinkoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1621, 96.11.14, Žin., 1996, Nr.116-2694 (96.12.04)
II. VALSTYBINIS REGULIAVIMAS
5 straipsnis. Valstybinio reguliavimo priemonės
Žemės ūkio subjektų ekonominiai santykiai su valstybės
institucijomis ir žemės ūkio rinkos partneriais reguliuojami
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka taip:
1) garantuojamas žemės ūkio produkcijos supirkimas pagal
kvotas;
2) papildoma arba parduodama dalis valstybinių maisto
produktų rezervo;
3) remiamos investicijos į žemės ūkį;
4) reguliuojamas žemės ūkio produkcijos ir maisto produktų
importas bei eksportas;
5) kontroliuojama produkcijos kokybė;
6) ribojama rinkoje dominuojančių ūkinių subjektų veika;
7) skatinama arba ribojama tam tikrų žemės ūkio produktų
gamyba;
8) ginami žemės ūkio šakos interesai tarptautinėmis
sutartimis.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali taikyti ir kitas žemės
ūkio reguliavimo priemones.
6 straipsnis. Produkcijos supirkimas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės
institucija kasmet iki liepos 1 dienos nustato ir paskelbia kitų
metų svarbiausių žemės ūkio produktų supirkimo kvotas bei
minimalias ribines kainas.
Žemės ūkio produkcija superkama pagal kvotas, remiantis
žemės ūkio produkcijos gamintojų ir perdirbamosios pramonės bei
prekybos įmonių sutartimis. Sutartys pasirašomos tik paskelbus
supirkimų kvotas ir minimalias ribines kainas.
Realizuojamai produkcijai, viršijančiai nustatytas kvotas,
minimalios ribinės kainos netaikomos.
7 straipsnis. Atsiskaitymų tvarka
Atsiskaitymo už supirktą pagal kvotas žemės ūkio produkciją
sutartiniai terminai negali būti ilgesni už nustatytus Lietuvos
Respublikos Vyriausybės. Delspinigių tarifus nustato įstatymas.
Jeigu žemės ūkio subjektai pageidauja, atsiskaitymui už
nupirktą žemės ūkio produkciją naudojami vekseliai.
Žemės ūkio rinkos partneriai negali mokėti premijų, tantjemų
ir dividendų, taip pat pirkti akcijų iš gauto pelno, kol turi
pradelstų mokėjimų už nupirktą žemės ūkio produkciją bei žemės
ūkio subjektų suteiktas paslaugas.
8 straipsnis. Kreditavimas
Žemės ūkio subjektams ir perdirbamosios pramonės
įmonėms, taip pat už žemės ūkio įmonių kooperuotas lėšas
pastatytoms sanatorijoms, kurių daugiau kaip 50 procentų
akcinio kapitalo priklauso valstybei, lengvatiniai kreditai
investicijoms teikiami konkurso tvarka, o apyvartinėms lėšoms
formuoti - Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos
valstybės institucijos nustatyta tvarka.
Lengvatinio kreditavimo tvarką ir metinę palūkanų normą
nustato, konkurso nuostatus tvirtina ir konkursų komisijas skiria
Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Valstybės kredito ištekliai teikiami per žemės ūkio kredito
kooperatyvus arba komercinius bankus.
Valstybė iš savo išteklių dvidešimčiai metų skiria
beprocentę paskolą kooperatinio kredito sistemai kurti ir teikia
kredito kooperatyvams mokesčių lengvatas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1621, 96.11.14, Žin., 1996, Nr.116-2694 (96.12.04)
9 straipsnis. Tikslinis finansavimas
Žemės ūkio subjektams, žemės ūkio rinkos partneriams ir
už žemės ūkio įmonių kooperuotas lėšas pastatytoms
sanatorijoms, kurių daugiau kaip 50 procentų akcinio kapitalo
priklauso valstybei, tikslinis finansavimas taikomas:
1) žemės ūkio produktų supirkimui pagal kvotas remti;
2) mažo našumo žemėse įsikūrusių žemės ūkio subjektų
ūkinei veiklai pertvarkyti ir ūkininkavimo ekonominių sąlygų
skirtumams sumažinti;
3) ekologiškai švarios žemės ūkio produkcijos gamybai
organizuoti ir koncentruotos taršos židiniams pašalinti;
4) kooperacijai ir agroservisui plėtoti;
5) ūkininkų įsikūrimo ir gamybos infrastruktūros kūrimo
programoms vykdyti;
6) dėl valstybės apribojimų sumažintos žemės ūkio gamybos
pajamoms kompensuoti;
7) žemės ūkio moksliniams tyrimams, konsultacijoms ir
mokymui;
8) produktyvių augalų, gyvulių ir paukšči ų veislinei
medžiagai pirkti;
9) melioracijai ir rūgščioms dirvoms kalkinti;
10) už žemės ūkio įmonių kooperuotas lėšas pastatytų
sanatorijų, kurių daugiau kaip 50 procentų akcinio kapitalo
priklauso valstybei, įstatiniam kapitalui formuoti;
11) kitoms tikslinėse programose numatytoms priemonėms
finansuoti.
Tikslinio finansavimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybės įgaliota valstybės institucija
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1621, 96.11.14, Žin., 1996, Nr.116-2694 (96.12.04)
10 straipsnis. Žemės ūkio subjektų apmokestinimas
Žemės ūkio subjektams taikomi Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatyti lengvatiniai apmokestinimo tarifai.
11 straipsnis. Žemės ūkio produkcijos eksportas
Žemės ūkio produktų eksportas neribojamas.
12 straipsnis. Importo reguliavimas
Žemės ūkio produkcijos, maisto žaliavų ir produktų importo
kiekis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka
reguliuojamas kvotomis ir muitais.
Importuojamiems žemės ūkio produktams ir maisto prekėms,
kurių analogai gaminami Lietuvoje, įvedamos slenkstinės kainos.
13 straipsnis. Informacija žemės ūkio rinkai reguliuoti
Valstybės institucijos nuolat tiria vidaus ir tarptautinę
žemės ūkio rinką, rengia ir periodiškai skelbia informaciją apie
žemės ūkio produkcijos bei gamybos išteklių kainas ir jų
paritetą, maisto produktų paklausą ir jų kainas vidaus bei
užsienio rinkose.
14 straipsnis. Produkcijos kokybės kontrolė ir
sertifikavimas
Lietuvos Respublikos valstybinės institucijos sertifikuoja
žemės ūkio produkciją ir kontroliuoja jos kokybę vadovaudamosi
Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais nuostatais ir
standartais.
Bioorganinės žemdirbystės ūkiuose išaugintą produkciją
sertifikuoja ir jos kokybę kontroliuoja specializuotos
institucijos, gavusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos
institucijos licenciją.
15 straipsnis. Parama žemės ūkio produktams realizuoti
vidaus rinkoje
Rajonų ir miestų savivaldybės įrengia ir nemokamai suteikia
žemės ūkio subjektams nuolatines vietas žemės ūkio produkcijai
pardavinėti, taip pat uždaro konkurso tvarka nuomoja šiam tikslui
tinkamas valstybines patalpas arba skiria žemės sklypus žemės
ūkio subjektų kooperatinėms parduotuvėms statyti.
Šio straipsnio pirmosios dalies nuostatos įgyvendinamos
pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus normatyvus ir
jos nustatyta tvarka.
III. VALSTYBINIO REGULIAVIMO ĮGYVENDINIMAS
16 straipsnis. Reguliavimo lėšų šaltiniai
Nacionalinei žemės ūkio plėtojimo programai ir žemės ūkio
santykių valstybinio reguliavimo priemonėms įgyvendinti, maisto
produktų valstybiniams rezervams sudaryti, melioracijai,
rūgščioms dirvoms kalkinti kasmet paprastai skiriama ne mažiau
kaip 10 procentų nacionalinio biudžeto išlaidų, taip pat užsienio
tikslinės paskolos bei kitos lėšos.
17 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1995 m. kovo 31 dienos.
Įsigaliojus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių
santykių valstybinio reguliavimo įstatymui, netenka galios
Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl žemės ūkio būklės gerinimo
eksportuojant, superkant žemės ūkio produkciją ir parduodant
Lietuvoje pagamintus maisto produktus" (Žin., 1994, Nr.7-101).
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS