PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro

2003 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. I-47

REKOMENDACIJOS DĖL IKITEISMINIO TYRIMO NUTRAUKIMO PAGAL NAUJOJO BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 213 STRAIPSNĮ (KAI YRA PADARYTOS KELIOS SKIRTINGO SUNKUMO NUSIKALSTAMOS VEIKOS)

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) (Žin., 2002, Nr. 37-1341) IV dalies XV skyriaus 213 straipsnis reglamentuoja ikiteisminio tyrimo nutraukimą kelių nusikalstamų veikų padarymo atveju.

2. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (Žin., 2000, Nr. 89-2741) 10–12, 16 straipsnius nusikalstamos veikos skirstomos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. Nusikaltimai yra tyčiniai ir neatsargūs. Tyčiniai nusikaltimai dar skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius. Nesunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo. Baudžiamasis nusižengimas yra pavojinga ir BK uždrausta veika, už kurią numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo.

II. BPK 213 STRAIPSNIO TAIKYMO TVARKA

3. BPK 213 straipsnis gali būti taikomas, kai asmuo įtariamas padaręs kelias nusikalstamas veikas, iš kurių viena ar kelios yra baudžiamieji nusižengimai, nesunkūs nusikaltimai, neatsargūs baudžiamieji nusižengimai ar neatsargūs nusikaltimai, o kita ar kitos – sunkūs ar labai sunkūs nusikaltimai. Tokiu atveju prokuroras gali nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl baudžiamųjų nusižengimų ir nesunkių nusikaltimų arba neatsargių baudžiamųjų nusižengimų ir neatsargių nusikaltimų, jeigu už tokius ar tokį neatsargų nusikaltimą baudžiamajame įstatyme numatyta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo.

4. BPK 213 straipsnis suteikia prokurorui, atliekančiam ikiteisminį tyrimą ar kontroliuojančiam ikiteisminio tyrimo atlikimą, teisę, bet ne įpareigoja jį nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl baudžiamųjų nusižengimų, nesunkių nusikaltimų, neatsargių baudžiamųjų nusižengimų ar neatsargių nusikaltimų. Tokį sprendimą, kuris turėtų būti įforminamas nutarimu, kurį prokuroras gali priimti tik tuo atveju, kai pagrįstai mano, kad nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl baudžiamųjų nusižengimų, nesunkių nusikaltimų, neatsargių baudžiamųjų nusižengimų ar neatsargių nusikaltimų procesas dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų galės vykti sparčiau ir dėl šiomis veikomis padarytos žalos atlyginimo nepareikštas civilinis ieškinys.

5. Prokuroras, prieš priimdamas nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl baudžiamųjų nusižengimų, nesunkių nusikaltimų, neatsargių baudžiamųjų nusižengimų ar neatsargių nusikaltimų, privalo įtariamajam pasirašytinai įteikti pranešimą apie visas nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis yra įtariamas.

6. Ikiteisminis tyrimas turėtų būti nutraukiamas visų bendrininkų, dalyvavusių darant baudžiamuosius nusižengimus, nesunkius nusikaltimus, neatsargius baudžiamuosius nusižengimus ar neatsargius nusikaltimus, atžvilgiu. Jei bent vienas iš bendrininkų nėra padaręs sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, tai ikiteisminis tyrimas BPK 213 straipsnyje nustatyta tvarka nenutraukiamas.

7. Prokuroras, atliekantis ikiteisminį tyrimą ar kontroliuojantis ikiteisminio tyrimo atlikimą, gali priimti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl baudžiamųjų nusižengimų, nesunkių nusikaltimų, neatsargių baudžiamųjų nusižengimų ar neatsargių nusikaltimų, kai vienoje byloje tiriamos kelios nusikalstamos veikos, iš kurių viena ar kelios yra baudžiamieji nusižengimai, nesunkūs nusikaltimai, neatsargūs baudžiamieji nusižengimai ar neatsargūs nusikaltimai, o kita ar kitos – sunkūs ar labai sunkūs nusikaltimai.

8. Prieš priimdamas procesinį sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo dėl baudžiamųjų nusižengimų, nesunkių nusikaltimų, neatsargių baudžiamųjų nusižengimų ar neatsargių nusikaltimų nutraukimo, prokuroras turėtų įvertinti, ar nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl baudžiamųjų nusižengimų ir nesunkių nusikaltimų pakaks duomenų įrodyti įtariamojo kaltę, padarant sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (nusikaltimus). Tuo atveju, jeigu nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl baudžiamųjų nusižengimų ir nesunkių nusikaltimų vėliau tektų nutraukti ikiteisminį tyrimą ir dėl to asmens padarytų sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, ar jeigu teismas priimtų išteisinamąjį nuosprendį šio asmens atžvilgiu, toks asmuo liktų nenubaustas.

9. BPK 213 straipsnyje yra išdėstyta viena išlyga, kai ikiteisminis tyrimas dėl baudžiamųjų nusižengimų ir nesunkių nusikaltimų negali būti nutrauktas. Tai atvejai, kai minėtomis veikomis yra padaryta žala ir dėl jos atlyginimo pareikštas civilinis ieškinys. BPK 109 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareiškiamas, jeigu asmeniui dėl nusikalstamos veikos padaryta turtinės ar neturtinės žalos. Taip pat ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje įtvirtintas privalomumas atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl padaryto nusikaltimo. Todėl, jei baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, prokuroras, prieš priimdamas nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl baudžiamųjų nusižengimų ir nesunkių nusikaltimų, turėtų įsitikinti, kad fizinis asmuo ar juridinio asmens atstovas, kuriems nusižengimu ar nusikaltimu padaryta žalos, atsisako pareikšti ieškinį. Ši valia turėtų būti pasirašytinai užfiksuota apklausos protokoluose arba išdėstyta atskirame rašte – nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo pareiškime.

10. Kai nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, prokuroras gali nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl baudžiamųjų nusižengimų ir nesunkių nusikaltimų, tačiau tokiu atveju prokuroras turėtų gauti fizinio asmens ar juridinio asmens atstovo, kuriems baudžiamuoju nusižengimu, nesunkiu nusikaltimu, neatsargiu baudžiamuoju nusižengimu ar neatsargiu nusikaltimu padaryta žalos, raštišką pareiškimą, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta. Esant tokiam pareiškimui procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas, jeigu baudžiamojoje byloje negali būti taikomas turto konfiskavimas.

III. IKITEISMINIO TYRIMO, NUTRAUKTO VADOVAUJANTIS BPK 213 STRAIPSNIU, ATNAUJINIMAS

11. Baudžiamojo proceso įstatymas numato galimybę prokurorui, atlikusiam ikiteisminį tyrimą ar kontroliavusiam ikiteisminio tyrimo atlikimą, arba aukštesniojo prokuroro pavedimu kitam prokurorui savo nutarimu atnaujinti vadovaujantis BPK 213 straipsniu nutrauktą ikiteisminį tyrimą pagal proceso dalyvių skundus ar savo iniciatyva, jei tam yra pagrindas (BPK 217 straipsnio 1 dalis). Šis prokuroro nutarimas privalo būti patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo.

12. Pagrindas atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą galėtų būti ir tada, kai ikiteisminis tyrimas nutraukiamas dėl to paties asmens įvykdytų sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba teismas priima išteisinamąjį nuosprendį šio asmens atžvilgiu. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad naujasis BK numato gana trumpus baudžiamosios atsakomybės už baudžiamųjų nusižengimų, nesunkių nusikaltimų ir neatsargių nusikaltimų padarymą senaties terminus. Baudžiamoji atsakomybė nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl baudžiamųjų nusižengimų, nesunkių nusikaltimų, neatsargių baudžiamųjų nusižengimų ar neatsargių nusikaltimų vėliau gali būti nebegalima dėl baudžiamosios atsakomybės senaties, tuo labiau kad procesinį sprendimą atnaujinti anksčiau nutrauktą ikiteisminį tyrimą gali apskųsti įtariamasis, jo atstovas ar gynėjas.

______________

patvirtinta

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro

2003 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. I-47

REKOMENDACIJOS DĖL ATASKAITOS, PATEIKIAMOS BAIGUS IKITEISMINĮ TYRIMĄ (BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 218 STRAIPSNIS), SURAŠYMO

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šiose rekomendacijose nustatoma rašytinės ataskaitos apie atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus (toliau – ataskaitos) forma, būtini pateikti duomenys ir pateikimo prokurorui tvarka.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) (Žin., 2002, Nr. 37-1341) 218 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai ikiteisminį tyrimą ar daugumą jo veiksmų atliko ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras gali pareikalauti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas pateiktų trumpą rašytinę ataskaitą apie atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus.

3. Atlikus ikiteisminį tyrimą turi būti surašoma ataskaita. Prokuroras gali raštu nurodyti, kad ataskaitos surašyti nereikės.

4. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atlikęs ikiteisminį tyrimą, pateikia prokurorui ikiteisminio tyrimo medžiagą (bylą) ir daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, taip pat ataskaitą apie atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus.

5. Ikiteisminio tyrimo medžiaga (byla) prokurorui pateikiama surišta, sunumeruotais lapais, su apyrašu, užantspauduota.

6. Daiktai kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga (byla) pateikiami tvarkingai supakuoti, užantspauduoti, išskyrus daiktus, kuriuos dėl gremėzdiškumo ar dėl kitų priežasčių negalima laikyti ir perduoti kartu su nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga. Šie daiktai, jei įmanoma, turi būti nufotografuoti, užantspauduoti ir laikomi ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo nurodytoje vietoje.

II. ataskaitos forma ir būtini duomenys

7. Ikiteisminio tyrimo pareigūno surašyta ataskaita apie atliktą ikiteisminį tyrimą yra oficialus proceso aktas, skiriamas tik prokurorui. Ataskaita laikoma ikiteisminio tyrimo kontrolės byloje. Ataskaita gali būti pateikta ir kompiuterinėje laikmenoje.

8. Ikiteisminio tyrimo ataskaitoje būtina nurodyti šiuos duomenis:

8.1. ikiteisminio tyrimo pradžia;

8.2. pareigūno, atlikusio ikiteisminį tyrimą, pareigos, vardas, pavardė, ikiteisminio tyrimo bylos Nr.;

8.3. įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, pilietybė, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, gyvenamoji vieta, duomenys apie ankstesnį teistumą, kiti reikalingi duomenys;

8.4. įtariamo asmens padarytos nusikalstamos veikos aprašymas ir ją atitinkantis Baudžiamojo kodekso straipsnis (pagal pranešimo apie įtarimą turinį);

8.5. įtariamo asmens pozicija dėl pareikšto įtarimo;

8.6. ikiteisminio tyrimo veiksmai, kuriais pagrįstas įtarimas dėl asmens (asmenų) nusikalstamos veikos padarymo, aplinkybės, kurioms išaiškinti šie veiksmai buvo atlikti;

8.7. įtariamam asmeniui parinkta kardomoji priemonė (jei paskirta kardomoji priemonė suėmimas, nurodyti terminą, iki kada ji paskirta, kur įtariamasis laikomas. Jeigu įtariamasis atiduotas į sveikatos priežiūros įstaigą, taip pat nurodyti, nuo kada ir kur konkrečiai jis atiduotas);

8.8. ikiteisminiame tyrime dalyvavę teisėjai, gynėjai, specialistai, liudytojai, nukentėjusieji, jų adresai, civilinio ieškinio suma, daiktų saugojimo vieta ir kitos būtinos nurodyti aplinkybės.

9. Būtina nurodyti pateikiamos bylos lapus, kuriuose išdėstyti 8.1–8.8 papunkčiuose išvardyti ikiteisminio tyrimo duomenys.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. I-47

(Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. I-179 redakcija)

REKOMENDACIJOS

DĖL KALTINAMOJO AKTO SURAŠYMO IR PERDAVIMO TEISMUI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Galimi tokie ikiteisminio tyrimo pabaigimo būdai: byla perduodama pirmosios instancijos teismui; ikiteisminis tyrimas nutraukiamas; pereinama į priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą.

2. Šių rekomendacijų paskirtis reglamentuoti ikiteisminio tyrimo pabaigimą, kai byla perduodama teismui surašant kaltinamąjį aktą. Ikiteisminio tyrimo pabaigimą surašant kaltinamąjį aktą, kaltinamojo akto turinį ir perdavimo teismui procedūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) (Žin., 2002, Nr. 37-1341) 218, 219 ir 220 straipsniai.

II. PROKURORO VEIKSMAI, GAVUS IKITEISMINIO TYRIMO MEDŽIAGĄ IR ATASKAITĄ

3. Prokuroras, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga (tais atvejais, kai pats neatlieka ikiteisminio tyrimo) ir trumpa rašytine ikiteisminio tyrimo pareigūno atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų ataskaita (jeigu tokia yra pateikta), privalo įvertinti, ar yra pagrindas pabaigti ikiteisminį tyrimą. Prokurorui turi būti skiriamas laikotarpis susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir ikiteisminio tyrimo pareigūno surašyta ataskaita.

4. Prokuroras per 5 darbo dienas nuo ikiteisminio tyrimo medžiagos prokuratūroje gavimo privalo įvertinti, ar surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Įsitikinęs, kad tokių duomenų surinkta pakankamai, prokuroras paskelbia (gali pavesti tai atlikti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, jeigu ikiteisminį tyrimą ar daugumą jo veiksmų atliko ikiteisminio tyrimo pareigūnas) įtariamajam, o jo gynėjui, nukentėjusiajam, jo atstovui, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams praneša (gali pavesti tai atlikti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, jeigu ikiteisminį tyrimą ar daugumą jo veiksmų atliko ikiteisminio tyrimo pareigūnas), kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir kad minėti proceso dalyviai turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Ypatingais atvejais, atsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo medžiagos sudėtingumą ir apimtį, šį terminą rezoliucija gali pratęsti (ne daugiau kaip iki 5 darbo dienų) prokuroro vadovas.

5. Prokuroras, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir nustatęs, kad nėra pagrindo ikiteisminį tyrimą pabaigti kaltinamojo akto surašymu, per 5 darbo dienas priima nutarimą (esant BPK nustatytiems pagrindams) nutraukti ikiteisminį tyrimą arba duoda rašytinius nurodymus atlikti papildomus proceso veiksmus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą grąžina ikiteisminio tyrimo įstaigai. Šį terminą rezoliucija gali pratęsti prokuroro vadovas.

6. Prokuroras susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir įvertinti, ar ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, gali ir ikiteisminio tyrimo įstaigoje. Tokiu atveju ikiteisminio tyrimo medžiaga į prokuratūrą gali būti nesiunčiama, o pavedimas atlikti BPK 218 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus veiksmus ikiteisminio tyrimo pareigūnui duodamas raštu.

III. KALTINAMOJO AKTO SURAŠYMAS

7. Surašyti kaltinamąjį aktą, kai yra atlikti BPK 218 straipsnyje numatyti veiksmai, prokuroras privalo per 5 darbo dienas. Šį terminą rezoliucija gali pratęsti prokuroro vadovas. Tuo atveju, kai BPK 218 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus veiksmus atliko ikiteisminio tyrimo pareigūnas, kaltinamojo akto surašymo terminas skaičiuojamas nuo ikiteisminio tyrimo medžiagos gavimo prokuratūroje dienos.

Jeigu proceso dalyviai, susipažinę su ikiteisminio tyrimo medžiaga, pateikė prašymus papildyti ar nutraukti ikiteisminį tyrimą, kaltinamojo akto surašymo terminas skaičiuojamas nuo tokių prašymų atmetimo dienos.

8. Kaltinamajame akte, be BPK 219 straipsnio 1 dalies 1 punkte reikalaujamų duomenų, turi būti nurodomas ne tik teismo pavadinimas, bet ir tikslus adresas.

9. Kaltinamajame akte, be BPK 219 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų įtariamojo duomenų, turi būti nurodoma: įtariamojo gyvenamoji vieta, turimas išsilavinimas, duomenys apie kardomąją priemonę (jei suimtas, kur laikomas).

10. Siekiant nepažeisti įtariamojo teisės į gynybą, BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punkte reikalaujamas nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BPK 187 straipsnyje numatyto pranešimo apie įtarimą turinį (neišvardijamos tik įtariamojo teisės). Aprašius nusikalstamą veiką turi būti nurodytas ir BPK 219 straipsnio 1 dalies 5 punkte reikalaujamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) straipsnis (jo dalis ir punktas), kuriame numatyta atsakomybė už padarytą veiką. Taip pat turi būti nurodomi duomenys apie nukentėjusįjį (šie duomenys gali būti nurodyti ir pačiame veikos aprašyme); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

11. Pateikiant BPK 219 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytus pagrindinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, būtina nurodyti bylos tomus ir lapus, kuriuose tie duomenys užfiksuoti. Tokie duomenys galėtų būti: įtariamojo prisipažinimas, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, specialistų išvados ir ekspertizių aktų išvados, kiti duomenys, užfiksuoti proceso veiksmų protokoluose, dokumentai ir daiktai. Turi būti nurodoma tik proceso veiksmų protokoluose ar kituose dokumentuose užfiksuotų duomenų esmė.

12. Jeigu įtariamasis nesutinka su jam pareikštu įtarimu, kaltinamajame akte būtina nurodyti įtariamojo poziciją. Pvz., įtariamasis neigia dalyvavęs darant nusikalstamą veiką; neigia dalyvavęs darant nusikalstamą veiką ir paaiškina, kad jį apšmeižė kitas įtariamasis dėl priešiškų tarpusavio santykių ar pan. Įtariamojo pozicija gali būti nurodyta prieš pateikiant BPK 218 straipsnio 4 dalyje reikalaujamus pagrindinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, arba pateikus šiuos duomenis.

13. Kaltinamajame akte nurodomi ir kiti duomenys (duomenys apie civilinį ieškinį, priemonės jam užtikrinti, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, buvimo vieta).

14. Vykdant BPK 219 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimus, turi būti nurodomi ne tik įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, bet ir advokato kontoros adresas.

IV. KALTINAMOJO AKTO PERDAVIMAS TEISMUI

15. Prokuroras teismui perduoda tik tą surinktą medžiagą, kuri reikalinga nagrinėjant bylą. Teismui perduodama ne tik medžiaga, kuri patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, bet ir medžiaga, kuri įrodo proceso dalyvių teisių užtikrinimą, taip pat visi ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimai. Teismui taip pat būtina perduoti visą bylos medžiagą, kuri buvo surinkta įtariamojo, jo gynėjo ar nukentėjusiojo arba jo atstovo prašymu. Likusi neperduota teismui medžiaga sudedama į ikiteisminio tyrimo kontrolės bylą.

16. Jei kaltinamasis yra nepilnametis, teismui būtina perduoti medžiagą apie ištirtas BK 91 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes:

16.1. nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas;

16.2. nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą;

16.3. anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą;

16.4. nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

17. Medžiaga apie socialinę brandą tai: nepilnamečio charakteristika (gaunama iš mokyklos, seniūnijos ar pan.), duomenys apie išsilavinimą, t. y. kiek klasių baigė, ar mokosi, jei taip, kokie mokymosi rezultatai, lankomumas ir pan.

18. Prokuroras teismui atskirai nuo baudžiamosios bylos medžiagos pateikia liudytojų, kurie turėtų būti apklausti teisiamajame posėdyje, adresų sąrašą. Specialistas ir ekspertas į asmenų, kurie turėtų būti apklausti teisiamajame posėdyje, sąrašą įrašomi, jeigu prokuroras nusprendžia, kad jų parodymai būtini specialisto išvadai ar ekspertizės aktui paaiškinti ar papildyti. Toks sąrašas gali būti siunčiamas vienu lydraščiu kartu su kaltinamuoju aktu ir baudžiamosios bylos medžiaga.

19. Kaltinamojo akto nuorašas kaltinamajam įteikiamas pasirašytinai (kaltinamasis pasirašo ant kaltinamojo akto nuorašo kito egzemplioriaus arba pateikia rašytinį pareiškimą apie kaltinamojo akto nuorašo įteikimą).

20. Jeigu kaltinamasis nemoka lietuvių kalbos, kaltinamasis aktas turi būti išverstas į kaltinamojo gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jis moka. Tokiam kaltinamajam kartu su kaltinamojo akto nuorašu įteikiamas kaltinamojo akto vertimas į gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jis moka.

21. Surašytas kaltinamasis aktas su bylos medžiaga ir lydraščiu, kuriame nurodomos pavardės teisėjų, sprendusių įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavusių procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjusių proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje, ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiunčiami teismui. Lydraštyje taip pat nurodoma įtariamojo laikymo vieta, jeigu įtariamajam paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Vienas lydraščio egzempliorius lieka prokuratūroje.

22. Jeigu įtariamasis suimtas, prokuroras kaltinamąjį aktą su bylos medžiaga privalo perduoti teismui likus ne mažiau kaip dešimčiai dienų iki suėmimo termino pabaigos.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. I-179, 2007-12-13, Žin., 2007, Nr. 134-5443 (2007-12-18), i. k. 107503AISAK000I-179

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro

2003 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. I-47

Rekomendacijos dėl proceso baigimo baudžiamuoju įsakymu

1. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) (Žin., 2002, Nr. 37-1341) 418–425 straipsniuose, prokuroro veiksmai šiame procese apibrėžti BPK 418–420 straipsniuose.

2. Nors BPK 418 straipsnio 3 dalyje prokurorui leidžiama ikiteisminio tyrimo metu nuspręsti kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau tai turėtų būti daroma, kai yra BPK 218 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai pabaigti ikiteisminį tyrimą. Todėl šį sprendimą prokuroras priima ikiteisminio tyrimo stadijoje, kai šis tyrimas pabaigiamas.

3. Prokuroras, kontroliuodamas, kad tyrimas būtų atliktas per kuo trumpesnį laiką (BPK 176 straipsnis), taip pat nustatydamas terminą, iki kurio turi būti pranešta apie ikiteisminio tyrimo eigą, gali reikalauti, kad jam būtų pateikta rašytinė ataskaita apie atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus.

4. Prokuroro kreipimosi su pareiškimu į teisėją dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu prielaidos: straipsnio sankcijoje (jei asmuo įtariamas padaręs kelias nusikalstamas veikas – visų straipsnių sankcijose) kaip pagrindinė arba alternatyvinė bausmė numatyta bauda; įtariamojo sutikimas; nukentėjusiojo neprieštaravimas arba jo prieštaravimų atmetimas.

Punkto pakeitimai:

Nr. I-187, 2004-11-24, Žin., 2004, Nr. 173-6428 (2004-12-02), i. k. 104503AISAK000I-187

5. Prokuroras negali kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, jeigu dėl asmens veikos padaryta žalos ir ji neatlyginta ar nepašalinta arba nėra įsipareigojimo tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Įsipareigojimas turi būti raštiškas ir jame privalo būti nurodyti žalos atlyginimo ar pašalinimo terminai.

Punkto pakeitimai:

Nr. I-187, 2004-11-24, Žin., 2004, Nr. 173-6428 (2004-12-02), i. k. 104503AISAK000I-187

6. Prieš rašydamas pareiškimą teisėjui dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, prokuroras apie galimą sprendimą turi informuoti įtariamąjį, kuris turi išreikšti savo valią dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. BPK nenustatyta, kaip turi būti įforminama įtariamojo nuomonė dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, bet tai turi būti padaryta iki prokuroras surašys BPK 419 straipsnyje nustatyto turinio pareiškimą, nes, įtariamajam nesutikus su proceso užbaigimu baudžiamuoju įsakymu, procesas turi vykti bendra tvarka (t. y. prokuroras turi surašyti BPK 219 straipsnyje nurodyto turinio kaltinamąjį aktą ir perduoti jį į teismą BPK 220 straipsnyje nustatyta tvarka, vadovaudamasis rekomendacijomis dėl kaltinamojo akto surašymo). Kaltinamasis šiame procese gali būti ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo.

Punkto pakeitimai:

Nr. I-187, 2004-11-24, Žin., 2004, Nr. 173-6428 (2004-12-02), i. k. 104503AISAK000I-187

7. Per 7 dienas nuo ikiteisminio tyrimo medžiagos gavimo prokuroras, išsikvietęs įtariamąjį, turi raštu jam pranešti apie prokurorui suteiktą galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Pranešime turi būti nurodyta šio proceso tvarka ir pasekmės, kokio dydžio baudą prokuroras siūlys teisėjui paskirti už padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat turi būti užfiksuota įtariamojo nuomonė. Įtariamasis (savo ranka) galėtų įrašyti: kad jis suprato apie galimybę procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, kokio dydžio baudą prokuroras siūlys teisėjui paskirti už padarytas nusikalstamas veikas; tam pritaria ar prieštarauja, pareikšti nuomonę dėl siūlomos baudos dydžio.

Punkto pakeitimai:

Nr. I-187, 2004-11-24, Žin., 2004, Nr. 173-6428 (2004-12-02), i. k. 104503AISAK000I-187

8. Šį pranešimą pasirašo prokuroras, įtariamasis ir (jeigu dalyvavo) gynėjas.

Punkto pakeitimai:

Nr. I-187, 2004-11-24, Žin., 2004, Nr. 173-6428 (2004-12-02), i. k. 104503AISAK000I-187

9. Pageidautina, kad įtariamasis konkrečiai nurodytų, su kokio dydžio bauda jis sutinka. Nesutikimas su baudos dydžiu netrukdo užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu.

Punkto pakeitimai:

Nr. I-187, 2004-11-24, Žin., 2004, Nr. 173-6428 (2004-12-02), i. k. 104503AISAK000I-187

10. Įtariamajam susipažinus su galimybe užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu ir išreiškus pritarimą, prokuroras priima sprendimą kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Įstatymas nereikalauja, kad tai būtų rašytinis sprendimas. Apie šį sprendimą prokuroras tą pačią dieną privalo pranešti nukentėjusiajam ir išaiškinti jam teisę per 3 dienas nuo pranešimo gavimo apskųsti prokuroro sprendimą ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Punkto pakeitimai:

Nr. I-187, 2004-11-24, Žin., 2004, Nr. 173-6428 (2004-12-02), i. k. 104503AISAK000I-187

11. BPK nenustatyta, kaip turi būti pranešama nukentėjusiajam, todėl tai galėtų būti padaroma žodžiu ar raštu. Tačiau BPK 418 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad prokuroro sprendimą kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusysis gali apskųsti teismui per 3 dienas nuo pranešimo gavimo. Vadinasi, nukentėjusysis turi turėti rašytinį dokumentą, kuris patvirtintų, kad prokuroras nusprendė kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir kurį galėtų pateikti ikiteisminio tyrimo teisėjui kartu su savo skundu.

12. Būtina užfiksuoti momentą, kada nukentėjusysis gavo prokuroro pranešimą apie sprendimą kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nes nuo to priklauso šio sprendimo apskundimo per 3 dienas terminas. Neužfiksavus pranešimo įteikimo momento, nukentėjusysis bet kada (net teisėjui surašius teismo baudžiamąjį įstatymą) galės skųsti prokuroro sprendimą motyvuodamas tuo, kad šį pranešimą gavo ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki apskundimo momento. Todėl prokurorui nusprendus kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, rekomenduojame išsikviesti nukentėjusįjį į prokuratūrą ir pasirašytinai įteikti jam pranešimą apie priimtą sprendimą. Taip pat pranešimą nukentėjusiajam galima siųsti registruotu laišku, o juridiniam asmeniui ir faksu.

13. Pranešimų įtariamajam ir nukentėjusiajam nuorašai pridedami prie bylos medžiagos.

Punkto pakeitimai:

Nr. I-187, 2004-11-24, Žin., 2004, Nr. 173-6428 (2004-12-02), i. k. 104503AISAK000I-187

14. Prokuroras, vadovaudamasis BPK 418 straipsnio 3 dalimi, per 3 dienas nuo pranešimo nukentėjusiajam išsiuntimo dienos surašo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurį kartu su bylos medžiaga išsiunčia teismui pagal teismingumą.

15. Nors numatyta, kad teismui išsiunčiama bylos medžiaga, tačiau šis BPK skirsnis nenustato, ar turi būti siunčiama visa bylos medžiaga, ar tik ta bylos medžiagos dalis, kuri gali būti reikalinga nagrinėjant bylą teisme. Todėl rekomenduojame vadovautis bendruoju principu, numatytu BPK 220 straipsnio 2 dalyje, ir į teismą siųsti tik tą bylos medžiagos dalį, kuri reikalinga nagrinėjant bylą teisme ir teisėjui priimant BPK 420 straipsnyje numatytą sprendimą. Teismui turi būti perduota ne tik ta medžiaga, kuri patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, bet ir įrodanti proceso dalyvių teisių užtikrinimą, taip pat visi ikiteisminio tyrimo metu priimti teisėjo sprendimai. Teismui taip pat būtina perduoti visą bylos medžiagą, kuri buvo surinkta įtariamojo, jo gynėjo ar nukentėjusiojo arba jo atstovo prašymu. Likusi neperduota teismui medžiaga sudedama į ikiteisminio tyrimo kontrolės bylą.

16. Prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu būtina:

16.1. nurodyti kaltinamojo vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, šeiminę padėtį, profesiją, darbovietę arba juridinio asmens duomenis: pavadinimą, įmonės kodą, buveinę, jo atstovo duomenis. Pareiškime turi būti nurodyti neišnykę ir nepanaikinti teistumai. Prokuroro nuožiūra gali būti nurodomi ir kiti kaltinamojo asmens duomenys. Kiti asmens duomenys galėtų būti: administraciniai pažeidimai ar nuobaudos ir pan.

Punkto pakeitimai:

Nr. I-187, 2004-11-24, Žin., 2004, Nr. 173-6428 (2004-12-02), i. k. 104503AISAK000I-187

16.2. trumpai aprašyti visas veikas, dėl kurių padarymo kaltinamasis turi būti nubaustas baudžiamuoju įsakymu. Siekiant, kad nebūtų pažeista kaltinamojo teisė į gynybą, veikų aprašymas turi atitikti pranešimo apie įtarimą turinį;

16.3. nurodyti visus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (Žin., 2000, Nr. 89-2741) straipsnius, jų dalis ir punktus, numatančius atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas;

16.4. išvardyti pagrindinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, nurodant bylos lapus, kuriuose tie duomenys užfiksuoti. Tokie duomenys turėtų būti: įtariamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, specialistų išvados, dokumentai, ekspertizių aktai, kitų proceso veiksmų metu nustatyti duomenys. Turėtų būti nurodoma tik kiekvieno tyrimo veiksmo ir proceso dokumento esmė. Pvz., liudytojas A. matė kaltinamąjį nusikaltimo vietoje ar matė pas kaltinamąjį pavogtus daiktus; specialisto išvadoje nustatyta, kad įvykio vietoje rasti kaltinamojo pirštų atspaudai ir pan.

Punkto pakeitimai:

Nr. I-187, 2004-11-24, Žin., 2004, Nr. 173-6428 (2004-12-02), i. k. 104503AISAK000I-187

16.5. nurodyti kaltinamajam siūlomą skirti baudos dydį ir kaltinamojo nuomonę dėl to, kuri turi sutapti su pranešime įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta nuomone.

Punkto pakeitimai:

Nr. I-187, 2004-11-24, Žin., 2004, Nr. 173-6428 (2004-12-02), i. k. 104503AISAK000I-187

16.6. nurodyti siūlomus sprendimus dėl turto konfiskavimo, uždraudimo naudotis specialia teise ar kardomosios priemonės kaltinamajam, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nurodant jų buvimo vietą, taip pat dėl proceso išlaidų atlyginimo.

Punkto pakeitimai:

Nr. I-187, 2004-11-24, Žin., 2004, Nr. 173-6428 (2004-12-02), i. k. 104503AISAK000I-187

17. Rekomendacijų 7 punkte nustatytą 7 dienų, o 14 punkte – 3 dienų, terminus savo rezoliucija gali pratęsti prokuroro tiesioginis vadovas pagal atitinkamos prokuratūros kompetencijos paskirstymo nuostatus.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro

2003 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. I-47

Rekomendacijos dėl proceso baigimo pagreitinto proceso tvarka

1. Pagreitintą procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) (Žin., 2002, Nr. 37-1341) 426–432 straipsniai. Tai vienas ikiteisminio tyrimo pabaigimo būdų, kai prokuroras kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Prokuroro kreipimosi su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka sąlygos:

1.1. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės turi būti aiškios. Tai yra turi būti aiški nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, pasekmės, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo ir kitos aplinkybės. Duomenys, leidžiantys įtarti asmenį nusikalstamos veikos padarymu, gali būti šie: jis užkluptas bedarantis nusikalstamą veiką arba tuoj po jos padarymo; mačiusieji, tarp jų ir nukentėjusieji, tiesiogiai nurodo asmenį, kaip įvykdžiusį nusikalstamą veiką; ant asmens ar jo drabužių, prie jo ar jo būste rasti aiškūs nusikaltimo pėdsakai; asmens atvykimas ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką. Įtariamojo nepripažinimas kaltės arba dalinis pripažinimas pats savaime nereiškia, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nėra aiškios. Tai yra vienas iš duomenų, pagal kuriuos sprendžiama, ar nusikalstamos veikos aplinkybės yra aiškios.

Punkto pakeitimai:

Nr. I-187, 2004-11-24, Žin., 2004, Nr. 173-6428 (2004-12-02), i. k. 104503AISAK000I-187

1.2. baudžiamoji byla dėl tos veikos padarymo turi būti teisminga apylinkės teismui;

1.3. į apylinkės teismą turi būti kreiptasi veikos padarymo dieną arba ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo veikos padarymo dienos.

Punkto pakeitimai:

Nr. I-187, 2004-11-24, Žin., 2004, Nr. 173-6428 (2004-12-02), i. k. 104503AISAK000I-187

2. Prokuroras, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba gavęs ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, be BPK 169 straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų ir BPK 171 straipsnio 2 dalyje nustatytų sprendimų, privalo išsiaiškinti: kada buvo padaryta nusikalstama veika, ar baudžiamoji byla dėl šios veikos padarymo turi būti nagrinėjama apylinkės teisme; esant reikalaujamoms sąlygoms kartu su ikiteisminio tyrimo pareigūnais užbaigti ikiteisminį tyrimą pagreitinto proceso tvarka.

3. Prokuroras, nusprendęs užbaigti procesą pagreitinto proceso tvarka, turi informuoti apie tai ikiteisminio tyrimo pareigūną, taip pat gali pavesti jam užtikrinti proceso dalyvių atvykimą į teismą nurodytą dieną ir valandą.

4. BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatyta, kokios bylos yra teismingos apylinkės teismui. Tai baudžiamosios bylos dėl baudžiamųjų nusižengimų, neatsargių, nesunkių tyčinių ir apysunkių tyčinių nusikaltimų, išskyrus tuos, kuriuos padarė asmenys, numatyti BPK 225 straipsnio 1 dalyje, taip pat baudžiamosios bylos, kuriose asmenys kaltinami padarę sunkius nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 150 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 180 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 182 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Punkto pakeitimai:

Nr. I-187, 2004-11-24, Žin., 2004, Nr. 173-6428 (2004-12-02), i. k. 104503AISAK000I-187

5. Baudžiamojo nusižengimo, neatsargaus nusikaltimo, tyčinio nusikaltimo, tyčinio nesunkaus nusikaltimo ir tyčinio apysunkio nusikaltimo reikšmės išaiškintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (Žin., 2000, Nr. 89-2741) 11, 12, 15 ir 16 straipsniuose.

6. Jeigu nusikalstama veika padaryta tą pačią dieną arba ne anksčiau kaip prieš 10 dienų, bet neaiškios jos aplinkybės, prokuroras pats atlieka ikiteisminio tyrimo veiksmus (arba paveda juos atlikti ikiteisminio tyrimo įstaigai) ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo nusikalstamos veikos padarymo, jeigu jos padarymo aplinkybės tampa aiškios, gali kreiptis su pareiškimu į apylinkės teismą, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. I-187, 2004-11-24, Žin., 2004, Nr. 173-6428 (2004-12-02), i. k. 104503AISAK000I-187

7. Jeigu prokuroras gavo skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba gavo ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir nustatė, kad nusikalstama veika padaryta anksčiau negu prieš 10 dienų arba baudžiamoji byla dėl tos veikos padarymo teisminga apygardos teismui, procesas vyksta bendra tvarka, t. y. atliekant ikiteisminį tyrimą.

Punkto pakeitimai:

Nr. I-187, 2004-11-24, Žin., 2004, Nr. 173-6428 (2004-12-02), i. k. 104503AISAK000I-187

8. Prokuroras, nusprendęs užbaigti baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka, surašo pareiškimą teismui dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.

9. Pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka turinys nustatytas BPK 427 straipsnyje. Pareiškime turi būti nurodyta:

9.1. kaltinamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, dokumentais pagrįsti duomenys apie ankstesnį teistumą, prokuroro nuožiūra – kiti asmens duomenys. Tai galėtų būti: kaltinamojo gyvenamoji vieta, išsilavinimas, duomenys apie administracinius pažeidimus, nuobaudas ir pan;

9.2. trumpai aprašyta padaryta nusikalstama veika (nurodoma jos padarymo vieta, laikas, kitos aplinkybės);

9.3. baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už tą veiką (nurodomi visi BK straipsniai, dalys ir punktai, numatantys atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką);

9.4. pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, pavyzdžiui: įtariamojo prisipažinimas, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai ir pan. Taip pat turi būti pateikti šių duomenų šaltiniai, pavyzdžiui: įtariamojo, nukentėjusiojo, liudytojų apklausos protokolai, kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų, jeigu jie buvo atlikti, protokolai, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir pan.

Punkto pakeitimai:

Nr. I-187, 2004-11-24, Žin., 2004, Nr. 173-6428 (2004-12-02), i. k. 104503AISAK000I-187

9.5. jeigu teisminiam bylos nagrinėjimui reikalingi daiktai iš įtariamojo yra paimti, nurodyti, kur jie saugomi arba kas atsakingas už saugojimą iki sprendimo baudžiamojoje byloje priėmimo ar nuosprendžio įsiteisėjimo.

10. Vieną pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka egzempliorių prokuroras, vykdydamas BPK 427 straipsnio 2 dalies reikalavimus, privalo iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios įteikti kaltinamajam, kuris turi pasirašyti ant teismui skirto pareiškimo egzemplioriaus, kad gavo vieną pareiškimo egzempliorių. Jei kaltinamasis atsisako pasirašyti, surašomas protokolas, kurį pasirašo prokuroras. Nemokančiam lietuvių kalbos kaltinamajam pareiškimas turi būti išverstas į jo gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jis moka.

11. Prokuroras, prieš vykdamas į teismą įteikti pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, turi imtis priemonių užtikrinti, kad kartu atvyktų kaltinamasis, turėdamas asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, visi reikalingi liudytojai ir kiti proceso dalyviai.

12. Tuo tikslu prokuroras darbą turi organizuoti taip, kad iš anksto būtų suderintas teismo posėdžio laikas. Be to, prokuroras turi pasirūpinti, kad laiku būtų išsiųsti šaukimai reikalingiems liudytojams ir kitiems proceso dalyviams arba jiems kitaip būtų pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką.

13. BPK 426 straipsnio 2 dalyje numatytais reikalingais liudytojais, kurie turėtų dalyvauti teismo posėdyje, laikytini tokie liudytojai, kuriems žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes.

14. Kitais proceso dalyviais laikytini: kaltinamasis, kaltinamojo advokatas ar advokato padėjėjas, atstovas pagal įstatymą, nukentėjusysis, jo atstovas pagal įstatymą ar įgaliotasis atstovas, civilinis ieškovas ar atsakovas, ar jų įgaliotieji atstovai.

15. Atvykęs į teismą, prokuroras pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka turi įteikti teismo pirmininkui (arba teisėjui), kuris privalo tuojau pat surengti teismo posėdį.

16. Kartu su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka prokuroras teismui pateikia dokumentus, patvirtinančius ikiteisminio tyrimo pradžią (skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką su prokuroro, ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens rezoliucija pradėti ikiteisminį tyrimą ar kt.).

BPK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prokuroras teismui gali nepateikti jokios ikiteisminio tyrimo medžiagos. Jeigu iki surašant pareiškimą buvo atlikti proceso veiksmai, gautos specialistų išvados ar paaiškinimai, prokuroras kartu su pareiškimu teismui gali perduoti proceso veiksmų protokolus, specialistų išvadas, daiktus ar kitą surinką medžiagą. Turi būti perduoti ir dokumentai, įrodantys proceso dalyvių teisių užtikrinimą.

Punkto pakeitimai:

Nr. I-187, 2004-11-24, Žin., 2004, Nr. 173-6428 (2004-12-02), i. k. 104503AISAK000I-187

17. Baigiant procesą pagreitinto proceso tvarka, galima atlikti visus veiksmus, numatytus ikiteisminio tyrimo procese.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. I-187, 2004-11-24, Žin., 2004, Nr. 173-6428 (2004-12-02), i. k. 104503AISAK000I-187

Patvirtinta. Neteko galios nuo 2008-08-20

Priedo naikinimas:

Nr. I-110, 2008-08-11, Žin. 2008, Nr. 94-3713 (2008-08-19), i. k. 108503AISAK000I-110

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. I-47

(Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo Nr. I-109 redakcija)

REKOMENDACIJOS DĖL NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ TYRIMO PASKIRSTYMO IKITEISMINIO TYRIMO ĮSTAIGOMS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatyta, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą prokuroras turi nuspręsti, kuriai ikiteisminio tyrimo įstaigai pavesti atlikti ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus.

2. BPK 169 straipsnio (Prokuroro veiksmai pradedant ikiteisminį tyrimą) 2 dalyje nustatyta, kad pradėjęs ikiteisminį tyrimą prokuroras pats atlieka visus reikalingus ikiteisminio tyrimo veiksmus arba tai padaryti paveda ikiteisminio tyrimo įstaigai.

3. BPK 171 straipsnio (Ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų veiksmai pradedant ikiteisminį tyrimą) 2 dalyje nustatyta, kad gavęs ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno pranešimą prokuroras sprendžia, kas turi atlikti ikiteisminį tyrimą, taip pat nurodyta, kad prokuroras gali nuspręsti:

3.1. pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus;

3.2. pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo įstaigai, kuri praneša prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą;

3.3. pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai. 171 straipsnio 3 dalyje įvardijama prokuroro teisė sudaryti tyrimo grupę iš kelių skirtingų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų.

4. BPK 175 straipsnio (Atskirieji pavedimai) 2 dalyje nustatyta prokuroro teisė pavesti atlikti tyrimo veiksmus kitos vietovės prokurorui arba bet kuriai ikiteisminio tyrimo įstaigai.

5. BPK 165 straipsnyje (Ikiteisminio tyrimo įstaigos) išvardytos visos ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurioms prokuroras turi teisę pavesti atlikti ikiteisminį tyrimą.

6. Universali ikiteisminio tyrimo įstaiga yra policija, kuriai prokuroras gali pavesti atlikti bet kurios nusikalstamos veikos ikiteisminį tyrimą ar atskirus nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo veiksmus.

7. Kitos institucijos, išvardytos BPK 165 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminio tyrimo įstaigos yra tada, kai tiriamos nusikalstamos veikos, išaiškėjusios šioms institucijoms atliekant tiesiogines funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Tokios tyrimo įstaigos yra: Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Karo policija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Lietuvos Respublikos muitinė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Punkto pakeitimai:

Nr. I-46, 2011-02-09, Žin., 2011, Nr. 18-911 (2011-02-12), i. k. 111503AISAK0000I-46

8. Ikiteisminį tyrimą taip pat atlieka tolimajame plaukiojime esančių jūros laivų kapitonai dėl laivo įgulos narių ir keleivių nusikalstamų veikų, padarytų tolimojo plaukiojimo metu, Kalėjimų departamento pareigūnai, areštinių, kardomojo kalinimo ir pataisos įstaigų direktoriai arba jų įgalioti pareigūnai dėl tose įstaigose padarytų nusikalstamų veikų.

II. NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ TYRIMO PASKIRSTYMAS

9. Prokuroras gali pavesti atlikti bet kurios nusikalstamos veikos ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus policijai. Įgyvendinant BPK 1 straipsnio (Baudžiamojo proceso paskirtis) nuostatą „ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas“ tam tikras nusikalstamas veikas tikslinga pavesti tirti ne policijai, o kitoms ikiteisminio tyrimo įstaigoms, atsižvelgiant į jų vykdomas funkcijas.

10. Prokuroras, vadovaudamasis BPK 171 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 175 straipsnio 2 dalimi, gali pavesti tirti bet kurią nusikalstamą veiką ar atlikti atskirus tyrimo veiksmus bet kuriai tyrimo įstaigai, tačiau, atsižvelgiant į institucijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas funkcijas, rekomenduojama pavesti tirti šias ir su jomis susijusias nusikalstamas veikas:

10.1. Valstybės sienos apsaugos tarnybai – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 291 ir 292 straipsniuose nustatytas nusikalstamas veikas.

10.2. Specialiųjų tyrimų tarnybai – BK 225–229 straipsniuose nustatytas nusikalstamas veikas, kai šiose veikose yra korupcijos požymių, ir kitas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.

10.3. Karo policijai – BK XLVI skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai krašto apsaugos tarnybai), išskyrus BK 314 ir 315 straipsnius (kai šaukimo į karo tarnybą vengia šauktinis), nustatytas nusikalstamas veikas. Karo policijai taip pat pavedamos tirti kitos nusikalstamos veikos, kurias padarė Lietuvos ar kitų NATO šalių kariai karinėje teritorijoje ar kariniame transporte.

10.4. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai – BK XXXII skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai) nustatytas nusikalstamas veikas ir kitas nusikalstamas veikas, susijusias su mokesčiais, valstybės (savivaldybės) rinkliavomis, valstybinio socialinio draudimo ir kitomis įmokomis.

Šiame BK skyriuje BK 213–215 straipsniuose nustatytos nusikalstamos veikos pavedamos tirti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tik tais atvejais, kai jos įvykdomos kartu su BK 216–224 straipsniuose nurodytomis nusikalstamomis veikomis. Kitais atvejais BK 213–215 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų tyrimas turėtų būti pavedamas policijai.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai taip pat pavedamos tirti nusikalstamos veikos, susijusios su Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų gavimu ir panaudojimu, taip pat BK 189¹str. (neteisėtas praturtėjimas) numatyta nusikalstama veika.

Punkto pakeitimai:

Nr. I-46, 2011-02-09, Žin., 2011, Nr. 18-911 (2011-02-12), i. k. 111503AISAK0000I-46

10.5. Lietuvos Respublikos muitinės specialiai įstaigai – Muitinės kriminalinei tarnybai pavedamos tirti BK 199, 199¹, 199² ir 200 straipsniuose nustatytos nusikalstamos veikos.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. I-46, 2011-02-09, Žin., 2011, Nr. 18-911 (2011-02-12), i. k. 111503AISAK0000I-46

10.6. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavedamos tirti BK 187 straipsnio 3 dalyje, 188 straipsnyje ir 271 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos, jei naikinama ar niokojama gaisru.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. I-46, 2011-02-09, Žin., 2011, Nr. 18-911 (2011-02-12), i. k. 111503AISAK0000I-46

11. Prokuroras, gavęs pranešimą apie laivo kapitono pradėtą ikiteisminį tyrimą, turėtų pavesti jam tirti nusikalstamas veikas, kol atsiradus galimybei perimti tyrimą Lietuvoje prokuroras paves toliau atlikti šį tyrimą reikiamai ikiteisminio tyrimo įstaigai.

12. Kalėjimų departamento pareigūnams, areštinių, kardomojo kalinimo ir pataisos įstaigų direktoriams arba jų įgaliotiems pareigūnams tikslinga pavesti tirti tik tas nusikalstamas veikas, kurias suimtieji ar nuteistieji padarė šiose įstaigose.

13. Prokuroras gali pavesti ikiteisminio tyrimo įstaigai tirti ir kitas nusikalstamas veikas, kurių požymius nustato tos institucijos pareigūnas, atlikdamas savo tiesiogines funkcijas, nustatytas veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, nors tokių nusikalstamų veikų tyrimas ir nėra šių įstaigų funkcija. Pvz., atlikti ikiteisminį tyrimą turėtų būti pavedama Valstybės sienos apsaugos tarnybai, kai pasienietis, saugodamas Lietuvos valstybės sieną, sulaiko asmenį, kuris: perėjo Lietuvos valstybės sieną neleistinoje vietoje, t. y. įvykdė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 291 straipsnyje (Neteisėtas valstybės sienos perėjimas); pateikė suklastotus asmens dokumentus, t. y. kartu įvykdė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnyje (Dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas arba realizavimas); gabeno kontrabandą, t. y. įvykdė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 199 straipsnyje (Kontrabanda).

14. Sprendžiant, kuriai ikiteisminio tyrimo įstaigai pavesti atlikti ikiteisminį tyrimą, būtina atsižvelgti į tai, kas atliko operatyvinį tyrimą, kur yra ikiteisminio tyrimo įstaigos struktūrinio padalinio buveinė ar tyrėjo darbo vieta, įvertinti tyrėjų patirtį tiriant tokios kategorijos bylas ir kitas aplinkybes, lemiančias tolesnio tyrimo veiksmingumą.

15. Prokuroras, vadovaudamasis BPK 171 straipsnio 2 dalies 3 punktu, gali pavesti atlikti ikiteisminį tyrimą kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai, neviršydamas savo kompetencijos.

16. Vadovaujantis BPK 171 straipsnio 2 dalies 1 punktu prokurorai turėtų patys atlikti visą ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, turinčių ypatingą visuomeninę reikšmę, taip pat dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų padarytų nusikalstamų veikų, jei toks tyrimas nepavedamas atlikti aukštesnei pagal pavaldumą ar centrinei ikiteisminio tyrimo įstaigai, ar Specialiųjų tyrimų tarnybai.

17. Jeigu yra duomenų, kad nusikalstamą veiką galimai padarė ikiteisminio tyrimo įstaigos kitas darbuotojas, atlikti ikiteisminį tyrimą neturėtų būti pavedama ikiteisminio tyrimo įstaigos tam pačiam padaliniui.

18. Vadovaudamasis BPK 170 straipsnio 1 dalimi prokuroras gali savo iniciatyva priimti sprendimą atlikti ikiteisminį tyrimą, kurį organizuoja ir jam vadovauja. Apie tokį sprendimą prokuroras nedelsdamas informuoja tiesioginį vadovą.

Aukštesnieji prokurorai, o teritorinėje prokuratūroje ir skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), gali pavesti pavaldžiam prokurorui atlikti ikiteisminį tyrimą.

19. Pagal BPK 174 straipsnio 3 dalį organizuoti ikiteisminį tyrimą kitos teritorinės prokuratūros vyriausiajam prokurorui motyvuotu pavedimu gali perduoti teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), jeigu yra pagrindai, numatyti BPK 174 straipsnio 1 dalyje, t. y. kai tyrimas turi būti atliekamas vietovėje, kurioje padaryta nusikalstama veika. Toks sprendimas gali būti įforminamas rašytiniu pavedimu, nesurašant nutarimo, ir gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui.

20. Jei ikiteisminį tyrimą tikslinga pavesti atlikti kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai, kurią pagal nustatytą kompetenciją kontroliuoja kita prokuratūra, aukštesnysis prokuroras (teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras arba jo pavaduotojas) motyvuotu prašymu pavesti organizuoti ikiteisminį tyrimą kitai teritorinei prokuratūrai kreipiasi į apygardos vyriausiąjį prokurorą (jo pavaduotoją) ar Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiąjį prokurorą (jo pavaduotoją), kuris vadovaudamasis Prokuratūros įstatymo 15 straipsniu, BPK 171 straipsnio 2 dalies 3 punktu ar BPK 174 straipsnio 2 dalimi sprendžia, kokiai teritorinei prokuratūrai pavesti organizuoti ikiteisminį tyrimą. Toks sprendimas įforminamas rašytiniu pavedimu, nesurašant nutarimo, ir gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui.

21. Prireikus prokuroras gali sudaryti tyrimo grupę iš kelių skirtingų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų (BPK 171 str. 3 d.). Tyrimo grupę tikslinga sudaryti:

21.1. nusikalstamoms veikoms, susijusioms su gaisru, tirti – iš policijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnų;

21.2. nusikalstamoms veikoms, nustatytoms BK 129, 239, 240, 241, 242 ir 260 straipsniuose, tirti – iš laisvės atėmimo vietų įstaigų ir policijos pareigūnų;

21.3. Neteko galios nuo 2011-02-13

Punkto naikinimas:

Nr. I-46, 2011-02-09, Žin. 2011, Nr. 18-911 (2011-02-12), i. k. 111503AISAK0000I-46

22. Gali būti sudaromos ir kitokios sudėties tyrimo grupės.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. I-109, 2008-08-08, Žin., 2008, Nr. 94-3712 (2008-08-19), i. k. 108503AISAK000I-109

Patvirtinta. Neteko galios nuo 2010-10-22

Priedo naikinimas:

Nr. I-142, 2010-10-15, Žin. 2010, Nr. 124-6363 (2010-10-21), i. k. 110503AISAK000I-142

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, Įsakymas

Nr. I-187, 2004-11-24, Žin., 2004, Nr. 173-6428 (2004-12-02), i. k. 104503AISAK000I-187

Dėl Rekomendacijų dėl proceso baigimo baudžiamuoju įsakymu ir dėl Rekomendacijų dėl proceso baigimo pagreitinto proceso tvarka pakeitimo

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, Įsakymas

Nr. I-179, 2007-12-13, Žin., 2007, Nr. 134-5443 (2007-12-18), i. k. 107503AISAK000I-179

Dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. I-47 "Dėl Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos ir rekomendacijų patvirtinimo" pakeitimo

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, Įsakymas

Nr. I-109, 2008-08-08, Žin., 2008, Nr. 94-3712 (2008-08-19), i. k. 108503AISAK000I-109

Dėl generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. I-47 "Dėl Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos ir rekomendacijų patvirtinimo" pakeitimo

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, Įsakymas

Nr. I-110, 2008-08-11, Žin., 2008, Nr. 94-3713 (2008-08-19), i. k. 108503AISAK000I-110

Dėl Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtinimo

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, Įsakymas

Nr. I-181, 2008-11-19, Žin., 2008, Nr. 135-5299 (2008-11-25), i. k. 108503AISAK000I-181

Dėl generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. I-47 "Dėl Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos ir rekomendacijų patvirtinimo" pakeitimo

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, Įsakymas

Nr. I-142, 2010-10-15, Žin., 2010, Nr. 124-6363 (2010-10-21), i. k. 110503AISAK000I-142

Dėl Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, Įsakymas

Nr. I-46, 2011-02-09, Žin., 2011, Nr. 18-911 (2011-02-12), i. k. 111503AISAK0000I-46

Dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. I-47 "Dėl Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos ir rekomendacijų patvirtinimo" (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo Nr. I-109 redakcija) pakeitimo

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Įsakymas

Nr. I-114, 2014-06-03, paskelbta TAR 2014-06-04, i. k. 2014-06146

Dėl Rekomendacijų dėl anonimiškumo ir dalinio anonimiškumo nukentėjusiajam ar liudytojui suteikimo ir šio sprendimo procesinio įforminimo patvirtinimo