Įsakymas netenka galios 2004-01-23:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-25, 2004-01-14, Žin., 2004, Nr. 12-359 (2004-01-22), i. k. 104301MISAK000D1-25

Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios

 

Suvestinė redakcija nuo 1999-01-21 iki 2004-01-22

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 1997, Nr. 111-2810, i. k. 0973010ISAK00000213

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS MINISTERIJA

 

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS LAIVŲ ŽVEJYBOS ŠIAURĖS VAKARŲ ATLANTO KONVENCINIAME RAJONE TVARKOS

 

1997 m. lapkričio 14 d. Nr. 213

Vilnius

 

 

Atsižvelgdamas į Žvejybos Šiaurės Vakarų Atlante organizacijos (NAFO) nustatytas žuvų išteklių apsaugos ir kontrolės priemones bei siekdamas užtikrinti Daugiašalio bendradarbiavimo žvejybos Atlanto vandenyno Šiaurės Vakaruose konvencijos reikalavimų vykdymą ir nustatyti Lietuvos laivų žvejybos tvarką,

ĮSAKAU:

1. Patvirtinti Lietuvos laivų žvejybos Šiaurės Vakarų Atlanto konvenciniame rajone tvarką (pridedama).

2. Žuvų išteklių departamentui pavesti:

2.1. išduoti Lietuvos laivams leidimus, žvejybos bilietus ir žurnalus pagal Žemės ir miškų ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento suderintas laivų savininkų paraiškas žvejybai Šiaurės Vakarų Atlanto konvenciniame rajone ir vadovautis šiuo įsakymu;

2.2. kartu su Žemės ir miškų ūkio ministerijos Žuvininkystės departamentu sudaryti komisiją kapitonų žinioms patikrinti.

3. Aplinkos apsaugos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu – gyvūnija.

 

 

 

APLINKOS APSAUGOS MINISTRAS                                                        IMANTAS LAZDINIS


 

PATVIRTINTA

Aplinkos apsaugos ministerijos

1997 11 14 įsakymu Nr. 213

 

LIETUVOS LAIVŲ ŽVEJYBOS ŠIAURĖS VAKARŲ ATLANTO KONVENCINIAME

RAJONE

T V A R K A

 

1. Lietuvos laivų žvejybos Šiaurės Vakarų Atlanto konvenciniame (NAFO-anglų k.) rajone tvarka galioja Šiaurės Vakarų Atlanto vandenyse į šiaurę nuo 35°00' šiaurės platumos ir į vakarus nuo linijos, nusidriekusios į šiaurę nuo 35°00' šiaurės platumos ir 42°00' vakarų ilgumos iki 59°00' šiaurės platumos, iš ten į vakarus iki 44°00' vakarų ilgumos, toliau į šiaurę iki Grenlandijos krantų, taip pat Šv. Lauryno įlankoje, Deivio sąsiauryje ir Bafino jūroje piečiau 78°00' šiaurės platumos už pakrančių valstybių teritorinių vandenų, NAFO reguliuojamame rajone.

2. Žvejybos įmonės, norinčios žvejoti Šiaurės Vakarų Atlanto konvenciniame rajone, kasmet iki gruodžio 1 d. pateikia Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamentui (toliau – Žuvų išteklių departamentas) paraiškas, suderintas su Žemės ir miškų ūkio ministerijos Žuvininkystės departamentu, nurodydamos žvejybinių laivų borto numerius, pavadinimus, radijo šaukinius, bendrą ilgį, tonažą, variklio galingumą, registracijos uostą, laivo savininką ir frachtuotoją (jei yra) bei numatomas žvejoti pagrindines žuvų rūšis.

3. Pagal gautas paraiškas Žuvų išteklių departamentas pateikia Žvejybos Šiaurės Vakarų Atlante organizacijos (NAFO) atsakingajam sekretoriui Lietuvos laivų, norinčių žvejoti Šiaurės Vakarų Atlanto vandenyse, sąrašą.

4. Žuvų išteklių departamentas išduoda į šį sąrašą įrašytiems laivams leidimus (licencijas) žvejoti Šiaurės Vakarų Atlante, žvejybos bilietus ir žvejybos žurnalus. Žvejybos bilietai ir žvejybos žurnalai išduodami pagal Žuvų išteklių departamento 1996 12 20 įsakymo Nr. 219 „Dėl žvejybos bilietų ir žurnalų išdavimo konvenciniuose rajonuose ir atviroje jūroje“ nustatytą tvarką.

5. Lietuvos laivai žvejoja pagal NAFO žvejybos komisijos nustatytą žuvų sugavimo kvotą.

6. Jeigu Lietuvai limituojamų žuvų rūšių kvota neskirta, laivai gali žvejoti šias žuvų rūšis iš kvotos „kitiems“, prieš 2 paras apie tai pranešę Žuvų išteklių departamentui. Pradėję žvejybą iš šios kvotos, laivai kas 48 val. privalo pranešti apie šių žuvų rūšių sugavimus.

7. Išnaudojus kokios nors rūšies žuvų sugavimo kvotą, jų specializuota žvejyba, išskyrus priegaudą vykdant specializuotą kitų žuvų rūšių žvejybą, nutraukiama. Žvejyba yra specializuota tada, kai kurios nors rūšies žuvys sudaro daugiau kaip 50 % bendro laimikio svorio.

Žvejojant kitų rūšių žuvis, kurioms kvota Lietuvai konkrečiame kvadrate neskirta, priegauda neturi viršyti 2500 kg arba 10 % (atsižvelgiama į didesnį skaičių).

Žvejojant kitų rūšių žuvis, kurių žvejyba yra uždrausta arba visiškai išnaudota kvota „kitiems“, priegauda neturi viršyti 1250 kg arba 5 % (atsižvelgiama į didesnį skaičių).

Procentas skaičiuojamas nuo kiekvienos žuvų rūšies svorio pagal visą sugautą laimikio kiekį, esantį laive.

8. Žvejybinės įmonės privalo:

8.1. laikantis Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtintų žvejybos žurnalo išdavimo ir pildymo taisyklių, kiekviename žvejybiniame laive turėti ir tvarkyti žvejybos žurnalą ir pareikalavus pateikti jį aplinkos apsaugos ar kitiems įgaliotiems pareigūnams;

8.2. tvarkyti žuvų sugavimo apskaitą pagal rūšis atskiriems žūklės įrankių tipams ir kas mėnesį iki kito mėnesio 15 d. pateikti nustatytos formos ataskaitą Žuvų išteklių departamentui (I priedas).

8.3. aplinkos apsaugos ar kitiems įgaliotiems pareigūnams pareikalavus, pateikti bet kuriuos operatyvius duomenis, charakterizuojančius verslinę žūklę bei laimikio panaudojimą;

8.4. užtikrinti, kad ant žvejybos laivų iš abiejų pusių būtų ryškūs borto numeriai (pavadinimai);

8.5. nekliudomai įleisti aplinkos apsaugos ar kitus įgaliotus pareigūnus į žūklės vietas, laivus ir kitas plaukiojimo priemones žūklės įrankiams, žvejybos būdams ir sugautai žuviai patikrinti. Jiems pareikalavus, išimti vandenyje esančius žvejybos įrankius;

8.6. vykdyti teisėtus aplinkos apsaugos ar kitų įgaliotų pareigūnų reikalavimus;

8.7. kiekvieną dieną registruoti sugavimus. Visos II priede nurodytos žurnalo grafos turi būti užpildytos pagal aprašytas instrukcijas ir naudojant specialius kodus. Įrašai žurnale turi atitikti smulkiausią geografinę zoną, kuriai yra skirta kvota, nurodyti laimikio kiekį, įskaitant žuvies iškrovimą. Žurnalai turi būti laikomi laive kvotos galiojimo metu;

8.8. Lietuvos laivuose, žvejojančiuose NAFO reguliuojamame rajone limituojamas žuvų rūšis, daryti įrašus žurnale apie bendrą rūšių produkciją ir produkcijos perdirbimo formą; šaldytuve visą perdirbtą žuvį laikyti taip, kad kiekviena rūšis būtų atskirai. Sandėliavimo plane turi būti nurodytas produkcijos išdėstymas triume;

8.9. Lietuvos laivų, žvejojančių jūros ešerius ir plekšnines žuvis „Flemish Cap“ plotuose, ataskaitų priede pateikti duomenis apie išleistos atgal į jūrą menkės kiekius;

8.10. užtikrinti, kad Lietuvos laivai, pagaunantys amerikines ir geltonuodeges plekšnes 3L, N ir O kvadratuose, kas mėnesį pateiktų šių žuvų rūšių nominalią sugavimų ir išmetimų statistiką, pageidautina apimant ne didesnius kaip 1° platumos ir 1° ilgumos kvadratus;

8.11. Lietuvos laivuose, turinčiuose denyje žuvies, prieš įplaukiant į NAFO reguliuojamą rajoną, žvejybos žurnale turėti įrašus apie visas esančias laive žuvų rūšis;

8.12. ilgesniuose kaip 10 m laivuose turėti dokumentus, kuriuose būtų įrašyti šie duomenys:

- pavadinimas (jeigu yra);

- uosto arba rajono, kuriame yra užregistruotas, raidės ir registravimo numeriai;

- jo tarptautinis radijo šaukinys (jeigu yra);

- savininko pavardė ir adresas ir (jeigu yra) frachtuotojai;

- ilgis ir variklio galingumas;

8.13. ilgesniuose kaip 17 m žvejybiniuose laivuose, kuriuose yra šaldoma arba sūdoma žuvis, turėti jų žuvų triumų brėžinius ar aprašymus, nurodant jų sandėlių talpumą m3;

8.14. aprašyti 8.12 ir 8.13 punktuose dokumentai ir padarytos bet kokios modifikacijos turi būti patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Klaipėdos jūrų uosto kapitono valdybos, o atlikta variklio galingumo modifikacija smulkiai paaiškinta;

8.15. užtikrinti, kad laivai, norintys NAFO reguliuojamame rajone žvejoti juodąjį otą, pateiktų Žuvų išteklių departamentui šios žvejybos planą, nurodydami numatomos žvejybos laiką bei planuojamą sugauti žuvų kiekį;

8.16. pranešti Žuvų išteklių departamentui laivų, aprūpintų prietaisais, kuriais galima automatiškai perduoti savo buvimo vietą, pavadinimus bei žinias apie šių laivų judėjimą NAFO reguliuojamame rajone;

8.17. naudoti tinklus, kurių akys susideda iš 4 mazgų, tarp kurių ilgis yra vienodas, ir visi 4 siūlai pagaminti iš vienos medžiagos;

8.18. ilgesniuose kaip 30 m laivuose turėti pakabinamus trapus, pagamintus ir naudojamus pagal III priede aprašytas instrukcijas;

8.19. kiekviename žvejybiniame laive turėti stebėtoją.

9. Žvejybą, laimikio apdorojimą ir transportavimą atliekančių laivų kapitonai arba budintys jų padėjėjai privalo:

9.1. aplinkos apsaugos ar kitiems įgaliotiems pareigūnams pareikalavus, priimti juos į laivą, perkelti į tame rajone esančius kitus laivus, leisti apžiūrėti visas laivo patalpas, išimti ir pateikti patikrinimui laimikį ir žūklės įrankius, laivo dokumentaciją, teikti pagalbą tikrinimo metu;

9.2. suteikti aplinkos apsaugos ar kitiems įgaliotiems pareigūnams galimybę daryti įrašus arba, jiems pareikalavus, pateikti parengtus išrašus iš žvejybos ir laivų žurnalų bei kitų, susijusių su žvejyba, dokumentų;

9.3. perduoti nemokamai per laivo radijo stotį aplinkos apsaugos ar kitų įgaliotų pareigūnų tarnybines radiogramas ir pranešimus;

9.4. turėti laive ir, įgaliotiems žuvisaugos pareigūnams pareikalavus, pateikti (tiek žūklės vietoje, tiek uoste):

- Žuvų išteklių departamento leidimą (licenciją) žvejybai ir nustatytos formos žvejybos bilietą;

- žvejybos ir technologinį žurnalus;

- žuvų realizavimo arba perdavimo dokumentus ar jų patvirtintas kopijas.

Kapitono patvirtintos žuvų realizavimo arba perdavimo dokumentų kopijos turi būti saugomos laive tris mėnesius, o žvejybos žurnalai – vienerius metus nuo jų pildymo užbaigimo, po to atiduodami laivo savininkui, kuris privalo juos saugoti ne mažiau kaip dar dvejus metus;

9.5. laikytis įprastų jūrinės praktikos taisyklių, garantuojant kuo skubesnį vykdančių reguliuojamame rajone kontrolę NAFO ir kitų įgaliotų inspektorių išsilaipinimą iš malūnsparnio (IV priedas) ar inspekcinių laivų ant denio;

9.6. gavus signalą apie inspektorių pasiruošimą išlipti ant laivo denio, užtikrinti, kad žvejybos įrankiai 30 min. nebūtų traukiami;

9.7. iškilus kalbos sunkumams, naudotis V priede pateiktu inspektoriaus klausimynu;

9.8. inspektoriaus prašymu sustabdyti žvejybą, jeigu ji vykdoma:

- uždraustame rajone ar draudžiamomis žūklės priemonėmis;

- po to, kai atsakingasis sekretorius buvo informuotas apie šios šalies laivų specializuotos žvejybos sustabdymą;

- iš kvotos „kitiems“ iš anksto apie tai nepranešus atsakingajam sekretoriui ar po 7 dienų, kai šalis buvo informuota apie žvejybos iš kvotos „kitiems“ sustabdymą.

Žūklė negali būti tęsiama, kol inspektorius neturės pakankamo pagrindo manyti, jog nustatytas pažeidimas nepasikartos;

9.9. aprūpinti laivą, kuriame yra stebėtojas arba Lietuvos aplinkos apsaugos pareigūnas, tinkamu maistu ir laikinomis gyvenamosiomis (pagal galimybę atskiromis) patalpomis bei pasirūpinti, kad nustatyta tvarka vyktų glaudus bendradarbiavimas su stebėtojais ar inspektoriais, kol jie atlieka savo pareigas, įskaitant pagalbos teikimą, kaip reikalaujama, sulaikant žuvų kiekį, kurį ketinama išmesti už borto.

10. Draudžiama:

10.1. turėti laive ir naudoti tinklus, kurių akių dydis mažesnis, negu nurodyta VI priede. Jeigu laivai prieš įplaukdami į Šiaurės Vakarų Atlanto konvencinį rajoną žvejojo rajone, kuriame leidžiami tinklai su mažesniais akių dydžiais, tai tokie žvejybos įrankiai turi būti laikomi neparuoštais darbui.

Žvejojant žuvų rūšis, neišvardytas VI priede, galima naudoti žvejybos įrankius ir su mažesnėmis akimis, tačiau reguliuojamų rūšių bendras priegaudos dydis neturi viršyti 2500 kg arba 10 % (atsižvelgiama į didesnį skaičių) viso esančio laive laimikio;

10.2. tvirtinti prie žūklės įrankių įtaisus, galinčius sumažinti tinklo akių dydį, išskyrus priemones, tvirtinamas prie apatinės tinklo dalies, apsaugančias tralo maišą nuo susidėvėjimo ir suplyšimo. Formuojantys tralo maišo tūrį žiedai, užveržtiniai stropai, tralo maišo plūdurai gali būti naudojami reguliuojamame rajone, tačiau jų tvirtinimas neturi sumažinti tinklo akių dydžio, nurodyto taisyklėse. Taip pat leidžiama prie tralo maišo viršutinės dalies ar tralo maišo prailginamosios viršutinės dalies tvirtinti ICNAF tipo, sudėtinį skiaučių tipo bei didelių akių (modifikuotą lenkiško tipo) tralo maišo padengimus;

10.3. naudoti žvejyboje nustatyta tvarka nepažymėtus žūklės įrankius.

Plūdurai turi nurodyti žvejybos įrankių pastatymo vietą, o ant jų turi būti išgraviruoti laivo, kuriam priklauso žvejybos įrankiai, numeriai;

10.4. Priimti žuvį iš nesusitariančių šalių laivų, žvejojančių NAFO reguliuojamoje zonoje.

Papildyta punktu:

Nr. 9, 1999-01-12, Žin., 1999, Nr. 9-203 (1999-01-20), i. k. 099301MISAK00000009

 

11. Akių dydis matuojamas panaudojant plokščius pleišto formos matuoklius (VII, VIII priedai), turinčius pastovų, ne mažesnį kaip 2 mm ir ne didesnį kaip 2,4 mm, storį. Matuoklį įstačius į tinklo akį statmenai tinklo plokštumai, jis turi išlaikyti pastovią 5 kg stūmimo jėgą ir būti pagamintas iš tvirtos ir kietos medžiagos. Visi šie naudojami prietaisai turi būti patikrinti ir sugraduoti padidinant 1 mm. Akies dydis nustatomas imant vidutinį dydį 20 akių, esančių vienoje eilėje bent per 10 akių nuo siūlių ir užpakalinio maišo krašto ir einančių išilgai maišo ašies. Atitinkamai matuojamos ir kitų tinklų akys.

12. Draudžiama vykdyti specializuotą žvejybą:

12.1. menkių – 3L kvadrate;

12.2. krevečių – 3L, N ir O kvadratuose.

13. Krevečių žvejyboje reguliavimo priemonės 3M kvadrate:

13.1. laivai, vykdantys krevečių žvejybą 3M kvadrate, privalo naudoti tinklinius įrankius, kurių akių dydis ne mažesnis kaip 40 mm;

13.2. laivai, žvejojantys krevetes 3M kvadrate, privalo naudoti selektines groteles su maksimaliu 22 mm tarpu tarp jų;

13.3. jeigu visų reguliuojamų dugno žuvų rūšių bendros priegaudos dydis tam tikrame tralavime viršija pagal svorį 5 %, siekdami išvengti tolesnio šių žuvų rūšių sugavimo, laivai privalo nedelsdami pakeisti žvejybos vietą (mažiausiai 5 jūrmylės);

13.4. laivų skaičius žvejojant krevetes 3M rajone turi būti apribotas pagal laivų skaičių, kurie vykdė šią žvejybą nuo 1993 m. sausio 1d. iki 1995 m. rugpjūčio 31d.;

13.5. Žvejybos dienų skaičius kiekvienais metais nustatomas pagal NAFO rekomendacijas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 9, 1999-01-12, Žin., 1999, Nr. 9-203 (1999-01-20), i. k. 099301MISAK00000009

 

13.6. laivai, žvejojantys 3M kvadrate krevetes ir kitas žuvų rūšis, Žuvų išteklių departamentui pateikiamoje ataskaitoje apie žuvų sugavimus turi nurodyti krevečių žvejybos dienų skaičių.

13.7. Laivai, žvejojantys krevetes 3M kvadrate, gali jas žvejoti 3M kvadrate ir rajone, apibrėžtame žemiau nurodytų koordinačių:

Taško Nr.

Platuma

Ilguma

1

47o20´0

46 o40´0

2

47o20´0

46o30´0

3

46o00´0

46o30´0

4

46o00´0

46o40´0.

 

Papildyta punktu:

Nr. 9, 1999-01-12, Žin., 1999, Nr. 9-203 (1999-01-20), i. k. 099301MISAK00000009

 

13.8. Kai laivai žvejoja krevetes tarp kvadrato 3M ir rajono, apibrėžto aukščiau nurodytų koordinačių, turi būti taikomi tokie patys pranešimų reikalavimai, kaip ir 15.4 punkte.

Papildyta punktu:

Nr. 9, 1999-01-12, Žin., 1999, Nr. 9-203 (1999-01-20), i. k. 099301MISAK00000009

 

14. Draudžiama žvejoti, priiminėti, iškrauti, perdirbti ir laikyti žuvis, kurios neapdorotos yra mažesnių, negu nurodyti IX priede, dydžių.

Jeigu kiekvienu tralavimu sugaunama daugiau kaip 10 % neverslinio dydžio žuvų (priegauda nustatoma pagal šio dydžio žuvų kiekio santykį su bendru saugomų rūšių žuvų kiekiu), siekdamas išvengti tolesnio neverslinio dydžio žuvų sugavimo laivas privalo skubiai pakeisti žvejybos vietą (mažiausiai 5 jūrmylės). Neverslinio dydžio žuvų priegauda turi būti skubiai išleidžiama atgal į vandenį. Bet kokios rūšies perdirbtos žuvys, kurioms IX priede nustatyti versliniai dydžiai ir kurios yra mažesnės už nurodytus šiame priede ilgio ekvivalentus, turi būti laikomos atskirai nuo verslinio dydžio žuvų.

15. Lietuvos laivai, žvejojantys reguliuojamame rajone, turi pranešti NAFO sekretoriatui apie:

15.1. kiekvieną įplaukimą į NAFO reguliuojamą rajoną. Šis pranešimas turi būti perduodamas ne vėliau kaip prieš 6 valandas iki laivo įplaukimo ir jame turi būti nurodyta data, laikas, laivo koordinatės ir žuvies kiekis laive rūšimis (kg) pagal 3 alpha kodą (FAO kodą). Rūšys, kurių atskiros rūšies bendras svoris mažesnis kaip 1t, gali būti perduodamos užrašant 3 alpha kodą kaip „MZZ“ (neapibūdinta jūrinė rūšis);

15.2. kiekvieną išplaukimą iš reguliuojamo rajono. Šis pranešimas turi būti perduodamas ne vėliau kaip prieš 6 valandas iki laivo išplaukimo iš reguliuojamo rajono ir jame turi būti nurodyta data, laikas, laivo koordinatės ir šioje zonoje sugautos ir paliktos laive žuvies kiekis rūšimis (kg) pagal 3 alpha kodą. Rūšys, kurių atskiros rūšies bendras svoris mažesnis kaip 1t, gali būti perduodamos užrašant 3 alpha kodą kaip „MZZ“ (neapibūdinta jūrinė rūšis);

15.3. kiekvieną perplaukimą iš vieno NAFO kvadrato į kitą, išskyrus tai, kas aprašyta 15.4 punkte. Šis pranešimas turi būti perduodamas prieš laivo įplaukimą į NAFO kvadratą ir jame turi būti nurodyta data, laikas ir laivo koordinatės;

15.4. kai laivai vykdo žvejybą tarp kvadratų 3L ir 3N bei 3N ir 3O, kurios metu neišvengiamai kertama riba tarp rajonų daugiau kaip 1 kartą per 24 valandas, ir jei jie pasilieka 10 mylių atstumu nuo ribos tarp kvadratų, laivai neprivalo pranešti apie kiekvieną kvadrato pakeitimą, bet turi pranešti apie pirmą ribos tarp kvadratų kirtimą ir kas 24 val. datą, laiką ir jų koordinates. Kada tokie laivai palieka nustatytą 10 mylių atstumą nuo ribos tarp kvadratų į abi puses, jie turi vėl pranešti datą, laiką ir savo koordinates;

15.5. kiekvieną žuvies iškrovimą, kol laivas yra NAFO reguliuojamame rajone. Šis pranešimas turi būti perduodamas ne vėliau kaip prieš 24 val. ir jame turi būti nurodyta data, laikas, laivo koordinatės ir visas žuvų kiekis rūšimis (kg) pagal 3 alpha kodą, kuris bus perkraunamas.

Po kiekvieno radijo ar fakso perdavimo žurnale turi būti nedelsiant pažymėta:

- perdavimo data ir laikas;

- perdavimo radijo pagalba atveju radijo stoties, iš kurios buvo padarytas pranešimas, pavadinimas.

Perduodami pranešimai turi būti nuosekliai sunumeruoti.

Laivams, aprūpintiems prietaisais, kurie gali automatiškai perduoti savo buvimo vietą, negalioja 15.3 ir 15.4 punktuose nurodyti reikalavimai.

Pranešimai perduodami elektroniniu būdu – pagal 10 priede, o per palydovinę sistemą – pagal 11 priede nurodytus formatus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 9, 1999-01-12, Žin., 1999, Nr. 9-203 (1999-01-20), i. k. 099301MISAK00000009

 

16. Šiuos reikalavimus pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

______________


 

PATVIRTINTA

Aplinkos apsaugos ministerijos

1997 11 14 įsakymu Nr. 213

 

1 priedas

 

ŽINIOS APIE ŽUVŲ SUGAVIMĄ

VERSLINĖS ŽŪKLĖS ĮRANKIAIS …………..

 

ŽVEJYBOS ĮMONĖ...................                         už 199..... m. ....................  mėn.

 

Žvejybos rajonas

Žvejybinis laivas (pavadinimas, tipas, Nr.)

Žvejybos įrankių pavadinimas

Žvejybos įrankių akytumas

Žvejybos įrankių skaičius

Žvejybos dienų skaičius

Žuvų sugavimas (tonomis), nurodant rūšis

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastaba: duomenys apie atskiras žuvų rūšis ir žūklės įrankius pateikiami Žuvų išteklių departamento Konvenciniam skyriui per 15 dienų nuo ataskaitinio mėnesio pasibaigimo.

 

Data ............................................. Įmonės vadovo vardo raidė, pavardė ir

parašas ..................................

 

A. V.

______________


 

II priedas

 

ŽVEJYBOS ŽURNALŲ ĮRAŠAI

 

Informacija

 

Laivo pavadinimas

Kokiai valstybei priklauso laivas

Laivo registracijos numeris

Registracijos uostas

Naudojamų įrankių tipai (kiekvieną dieną)

Įrankio tipas*2

Data         - diena

- mėnuo

- metai

Pozicija    - platuma

- ilguma

- statistinė zona

*1 Traukimų skaičius per 24 val. laikotarpį

*1 Žvejybos laikas per 24 val. laikotarpį

Rūšių pavadinimai *2

Kiekvienos rūšies kasdienis sugavimas (tonomis gyvo svorio)

Kiekvienos rūšies kasdienis sugavimas žmonių poreikiams

Kiekvienos rūšies kasdienis sugavimas perdirbimui

Kasdieniniai kiekvienos rūšies išmetimai

Iškrovimų vieta (-os)

Iškrovimų data (-os)

Kapitono parašas

 

Instrukcijos:

*1 Jei 2-jų arba daugiau įrankių tipai yra naudojami 24 val., šiems tipams turi būti daromi atskiri įrašai.

*2 Įrankių tipai ir rūšių pavadinimai nurodomi pagal atitinkamus kodus.

______________


 

III priedas

 

PAKABINAMO TRAPO KONSTRUKCIJA IR PANAUDOJIMAS

 

1. Pakabinamas trapas turi būti efektyvi priemonė, užtikrinanti saugų inspektorių įlaipinimą ir išlaipinimą jūroje. Pakabinamas trapas turi būti švarus ir tvarkingas.

2. Turi būti užtikrinta, kad ant trapo nepatektų iš laivo atliekos, kiekvienas jo laiptelis turi tvirtai remtis į laivo bortą, jeigu įmanoma, nesiliestų prie aštrių laivo apvadų, kad inspektorius galėtų saugiai ir patogiai patekti į laivą.

3. Pakabinamo trapo laipteliai turi būti:

(a) pagaminti iš tvirtos medienos ar kitos medžiagos, pasižyminčios analogiškomis savybėmis, iš vieno neturinčio šakų gabalo, turėti kokybišką, neslidų paviršių; keturi žemutiniai laipteliai turi būti pagaminti iš pakankamai tvirtos ir elastingos gumos arba kitos tinkamos medžiagos su analogiškomis savybėmis;

(b) ne ilgesni kaip 480 mm, 115 mm pločio ir 25 mm gylio, neskaitant įvairių neslystančių įtaisų;

(c) vienodu vienas nuo kito ne mažesniu kaip 300 mm ir ne didesniu kaip 380 mm atstumu ir pritvirtinti tokiu būdu, kad būtų horizontalūs.

4. Pakabinamas trapas negali turėti daugiau kaip du pakeistus laiptelius, pritvirtintus tokiu būdu, kuris skiriasi nuo panaudoto pradinėje trapo konstrukcijoje. Todėl visus pritvirtintus tokiu būdu laiptelius, esant galimybei, reikia pakeisti laipteliais, tvirtinamais tokiu būdu, kuris buvo naudojamas pradinėje trapo konstrukcijoje.

5. Trapo šoniniai lynai – du nepadengti lynai iš manilinių kanapių arba analogiškos medžiagos, turinčios iš kiekvienos pusės ne mažiau kaip 60 mm skersmens; lynai turi būti neperpjaunami ir neturėti mazgų žemiau viršutinio laiptelio; du šoniniai lynai turi būti patikimai pritvirtinti prie laivo ir turėti ne mažiau kaip 65 mm skersmens; paruoštas gelbėjimosi lynas turi būti laikomas šalia, kad prireikus galima būtų juo pasinaudoti.

6. Batensai gaminami iš tvirto medžio arba kitos turinčios analogiškas savybes medžiagos, iš vientiso ne ilgesnio kaip 1,80 m gabalo, turi būti tvirtinami tokiais intervalais, kurie neleistų susisukti pakabinamam trapui. Žemutinis batensas turi būti trapo penktojo laiptelio apačioje ir intervalas tarp bet kurių dviejų gretimų batensų neturi viršyti 9 laiptelių.

7. Norint saugiai patekti ant laivo arba į laivą, tarp viršutinio locmano trapo arba bet kokio trapo, esančio už borto arba kitokio naudojamo įrengimo, turi būti apsirūpinta šiomis priemonėmis. Jeigu dėl to numatytas išėjimas pro vartų užtvėrimą arba turėklus, tai turi būti atitinkamos rankenos. Jeigu toks išėjimas yra pro turėklų trapą, tai visi panašūs trapai turi būti patikimai pritvirtinti prie vartų užtvėrimo falšborto arba laivo karkaso, ir išsodinimo arba įlipimo į laivą vietoje turi būti pritvirtintos ant stovų rankenos ne mažesniu kaip 0,70 m ir ne didesniu kaip 0,80 m atstumu viena nuo kitos. Kiekvienas stovas turi būti patikimai pritvirtintas prie laivo korpuso ant pagrindo arba arti jo ar aukštesnėje vietoje, turėti ne mažesnį kaip 40 mm diametrą ir būti ne žemiau kaip 1,20 m virš falšborto stabdžio.

8. Nakties metu turi būti geras apšvietimas, kuris gerai apšviestų išorinę trapo pusę, esančią kitoje borto pusėje ir toje vietoje, kur inspektorius turės pasikelti ant laivo denio. Gelbėjimosi plūduras su automatiškai užsidegančiomis šviesomis turi būti patogioje vietoje ir būti paruoštas naudoti. Metamasis lynas taip pat turi būti patogioje vietoje, prireikus paruoštas naudoti bet kuriuo momentu.

9. Turi būti numatytos priemonės, garantuojančios trapo, esančio už borto, panaudojimą abiejose laivo pusėse.

10. Trapo nutiesimą, inspektoriaus įlaipinimą ir išlaipinimą turi stebėti laivo įgulos atsakingas atstovas.

11. Tais atvejais, kai kokie nors įrengimai, numatyti laivo konstrukcijoje, pvz., išoriniai švartavimosi diržai, gali maišyti kokioms nors minėtoms sąlygoms vykdyti, turi būti apsirūpinta ypatingomis priemonėmis, patenkinančiomis komisiją ir garantuojančiomis saugaus įlipimo ir išlipimo iš laivo galimybę.

______________


 

IV priedas

 

PAKILIMO IR IŠLAIPINIMO IŠ MALŪNSPARNIO TVARKA

 

1. Malūnsparnio vadas yra atsakingas ir turi rūpintis įgulos, kuri turi persikelti iš laivo į malūnsparnį, atvirkščiai pakeliamojo lyno ir įrengimų pagalba, saugumu, kol įgula turi ryšį su malūnsparniu.

2. Siekdamas padėti malūnsparniui, laivo kapitonas privalo laikytis šios tvarkos:

- pabandyti nustatyti radijo ryšį suprantama kalba;

- pakeisti kursą ir greitį, jeigu to reikia ir jeigu jis tai gali padaryti;

- persikėlimo metu, jeigu nekyla pavojus laivo saugumui, palaikyti pastovų kursą ir greitį;

- pasirūpinti geru vizualiu matomumu, iškeliant vimpelą arba kitokiais būdais;

- persikėlimo vietoje neturi būti daiktų, kurie gali būti nupūsti;

- persikėlimo metu rajonuose, esančiuose arti nuo persikėlimo vietos, nesinaudoti radijo ryšiu, naudojant stacionarias vielos antenas (aukšto dažnio). Jeigu atsiranda tokio ryšio būtinybė, reikia tinkamu būdu pasiūlyti malūnsparniui atidėti persikėlimą; jeigu virvinės kopėčios jau būna nuleistos, tai ekipažo nariai turi jas sukomplektuoti, siekiant padėti inspekcinei grupei išsilaipinti. Laivo ekipažas neturi liesti inspekcinės grupės, virvių ir trosų, kol ji nepritvirtins šių trosų laive;

- imtis bet kokių priemonių, maksimaliai užtikrinančių, kad jokie trosai ir įrengimai, nuleisti iš malūnsparnio, neturėtų laivui nepageidaujamų pasekmių.

3. Malūnsparnis, iškėlęs savo inspekcinį vimpelą, turi pranešti laivui, kad jo tikslas yra vykdyti kontrolę:

- radijo ryšio pagalba 2182 KHZ dažniu, naudojant 16 kanalo VHF-FM dažnį ar kitus nustatytus dažnius;

- optiniais ar garsiniais signalais, naudojamais tarptautinių signalų sistemoje, kaip nurodyta 7 punkte;

- manevruojant virš arba netoli numatomo tikrinti objekto, paduodant rankinius signalus, naudojamus tarptautinių signalų sistemoje, kaip numatyta 4 punkte.

 

4. Signalas:

Kryptingu rankos judesiu

 

Naudojamas:

Reikšmė:

 

Malūnsparnio

Noras atlikti įlaipinimą ar išlaipinimą nustatytoje vietoje

Signalas:

Vertikalus rankos arba vėliavos judėjimas arba rankos padėtis

„Didieji pirštai aukštyn“

 

Naudojamas:

Situacija:

Reikšmė:

Abu

Iki persikėlimo

Pasiruošę atlikti persikėlimą

Laivas

Iki persikėlimo

Pageidavimas persikelti iš šios vietos

Malūnsparnis

Nuleidus virvines kopėčias

Pagriebti atsilaisvinusį virvinių kopėčių galą

Abu

Bet kuriuo momentu

Patvirtinamasis atsakymas

Signalas:

Horizontalus rankos arba vėliavos judėjimas arba rankos padėtis „Didieji pirštai žemyn“

Naudojamas:

Situacija:

Reikšmė:

Laivas

Iki persikėlimo

Persikėlimas šioje vietoje

nerekomenduojamas – siūlomas kitas variantas (ir

nurodyti reikiama kryptimi)

 

 

 

 

 

 

Abu

Iki persikėlimo

Nepasiruošę atlikti

persikėlimo

Laivas

Persikėlimo metu

Prašome sustabdyti persikėlimą

Malūnsparnis

Nuleidus virvines kopėčias

Sumažinti virvinių kopėčių įtempimą

 

 

Po įtemptų virvinių kopėčių

atlaisvinimo

Paleisti virvines

 

kopėčias

Abu

Bet kuriuo

Neigiama reakcija

 

momentu

 

 

5. Vizualūs ženklai, rodomi iš malūnsparnio kaip simbolis YU, arba perdavimas per radiją „YANKEE UNIFORM“ laive suprantami taip, kad inspekciniam ryšiui palaikyti reikia naudoti signalus, nurodytus 7 punkte.

6. Sąlygos, kurioms esant neverta atlikti personalo pakėlimo į malūnsparnį:

- malūnsparnio vado arba laivo kapitono nuomone, persikėlimo vieta nelabai aiški arba yra per daug kliūčių;

- laivo siūbavimas toks didelis, kad, malūnsparnio vado arba laivo kapitono nuomone, jis sukelia pavojų;

- dėl priešpriešinio vėjo malūnsparnis negali stabilizuoti savo padėties, personalo saugumo;

- yra kitų pavojų, kurie gali neigiamai paveikti malūnsparnį arba laivą.

 

7. IMO signalas

IMO reikšmė

Pastabos

SQ 3

Jums reikia sustoti arba dreifuoti, aš ruošiuosi išsilaipinti pas jus

Inspekcinio vimpelo pakėlimas suprantamas, kad

malūnsparnyje yra įgalioti

inspektoriai

MG

Jūs turite laikytis

nustatyto kurso______

Kursas yra teisingas

IK-RQ

Prašome plaukti___________

mazgų greičiu

 

 

 

AZ

Aš negaliu išsilaipinti, bet

galiu priimti ekipažą

Demonstravimas turint tikslą

atlikti pakėlimą į malūnsparnį

(atliekama naudojant signalą BB)

BB1-RQ

Ar galima išsilaipinti jūsų

denyje? Ar jūs pasiruošę, kad

aš išsilaipinčiau jūsų laivo

priekinėje dalyje?

Naudojamas su signalu AZ norint

parodyti, kad malūnsparnis ne nusileis, o atliks perkėlimo

operaciją su pakėlimu nurodytame rajone

BB2-RQ

Ar galima išsilaipinti jūsų

denyje? Ar jūs pasiruošę, kad aš išsilaipinčiau jūsų laivo

vidurinėje dalyje?

 

BB3-RQ

Ar galima išsilaipinti jūsų

denyje? Ar jūs pasiruošę, kad aš išsilaipinčiau jūsų laivo

užpakalinėje dalyje?

 

K

Aš norėčiau susisiekti su jumis

..................................... pagalba

(ištraukos iš IMO 1 lentelės)

6 ...... tarptautinis vėliavų kodas

8 ...... 2182 KHZ radiotelefonas

9....... VHF radiotelefono

16 kanalas

 

YX

Norėčiau palaikyti ryšį radiotelefonu nurodytu dažniu

 

 

C

TAIP („YES“) (pritariant)

 

N

NE („NO“) (nepritariant)

„November Oscar“ balsu ar radijo ryšio pagalba

YU

Ruošiamasi palaikyti ryšį su

jūsų stotimi tarptautinių signalų

sistemos pagalba

 

BT

Prie jūsų artinasi malūnsparnis

(arba nurodytu laiku)

 

 


 

V priedas

 

INSPEKTORIAUS KLAUSIMYNAS

 

1. Aš esu inspektorius pagal schemą. Štai mano pažymėjimas. Aš norėčiau patikrinti: Jūsų tinklus, kitus žvejybos įrankius, laimikį, dokumentus.

2. Aš norėčiau pamatyti šio laivo kapitoną.

3. Prašau pasakyti savo pavardę.

4. Prašau padėti man patikrinti: Jūsų laimikį, prietaisus, dokumentus pagal komisijos patvirtintas priemones.

5. Dabar Jūsų prašau patikrinti savo buvimo vietą ir laiką.

6. Aš pranešu Jūsų koordinates:...............° platumos....................° ilgumos................. pagal Grinvičą. Ar Jūs sutinkate?

7. Gal Jūs norite sutikrinti savo buvimo vietą pagal prietaisus mūsų inspekciniame laive?

8. Ar dabar sutinkate?

9. Prašau parodyti man: Jūsų laivo vėliavos valstybę patvirtinančius dokumentus, registracijos dokumentus, laivo žurnalą, žvejybos žurnalą (-us).

10. Prašau parašyti šio laivo savininkų pavardes ir adresus toje ataskaitos blanko vietoje, kurią aš Jums rodau.

11. Kokias pagrindines žuvų rūšis Jūs žvejojate?

12. Ar Jūs gaudote žuvį miltams (perdirbimui)?

13. Aš sutinku.

14. Taip.

15. Aš nesutinku.

16. Ne.

17. Palydėkite mane į: tiltelį, darbinį denį, žuvies perdirbimo patalpas, žuvies triumus.

18. Ar naudojate Jūs kokius nors tinklų priedus? Jeigu taip, kokio tipo? Prašau užrašyti šioje vietoje, kurią aš rodau.

19. Prašau įjungti čia apšvietimą.

20. Aš noriu patikrinti šitą tinklą, padengimą.

21. Parodykite man kitus žvejybos įrankius, kuriuos turite ant arba šalia žvejybinio denio.

22. Parodykite man savo tinklo matuoklį, jeigu yra.

23. Paprašykite savo vyrų palaikyti šį tinklą, kad aš galėčiau išmatuoti jį.

24. Prašau panardinti šį tinklą 10 min. į vandenį.

25. Aš patikrinau šio tinklo................... akių.

26. Patikrinkite tai, ką aš nuodugniai užrašiau ataskaitos blanko vietoje, kurią aš Jums rodau, akių dydžius, kuriuos aš išmatavau.

27. Aš noriu patikrinti Jūsų laimikį. Ar Jūs baigėte rūšiuoti žuvį?

28. Prašau atidėti tas žuvis.

29. Aš noriu įvertinti reguliuojamų rūšių santykį Jūsų laimikyje.

30. Aš užbaigiau laimikio Jūsų laive patikrinimą. Susumavęs šio patikrinimo rezultatus, aš nustačiau, kad Jūsų bendras sugavimas yra.................. tonų.

31. Aš užbaigiau Jūsų žvejybos žurnalo įrašų patikrinimą. Pagal Jūsų žurnalo duomenis bendras sugavimas laive yra.................. tonų.

32. Aš pastebėjau, kad yra skirtumas tarp Jūsų įrašyto laimikio ir mano įvertinto laimikio laive.

33. Aš pranešiu apie tai Jūsų Susitariančiajai Šaliai savo patikrinimo ataskaitoje.

34. Prašau išversti ataskaitos blanko kopiją savo kalba ir suteikti man būtiną informaciją ataskaitai užbaigti. Aš parodysiu skyrius.

35. Jeigu Jūs nesuteiksite man reikalingos pagalbos, aš pranešiu apie atsisakymą Jūsų Susitariančiajai Šaliai.

36. Aš nustačiau, kad šio išmatuoto tinklo vidutinis akių dydis yra.......... mm. Šis akių dydis yra mažesnis už leidžiamą mažiausią dydį ir aš apie tai pranešiu Jūsų Susitariančiajai Šaliai.

37. Aš radau tinklo priedus (kitus žvejybos įrankius), kurie yra draudžiami. Apie tai aš pranešiu Jūsų Susitariančiajai Šaliai.

38. Dabar aš pritvirtinsiu skiriamąjį ženklą prie šios žvejybos įrankio vietos, kuri kartu su skiriamuoju ženklu turi būti išsaugota iki tol, kol ji bus patikrinta Jūsų Susitariančiosios Šalies inspektoriaus reikalavimu.

39. Aš radau................ neverslinio dydžio žuvų. Aš pranešiu apie tai Jūsų Susitariančiajai Šaliai.

40. Aš nustačiau, kad Jūs neteisėtai žvejojate šiame rajone (draudžiamu periodu, draudžiamais žvejybos įrankiais, uždraustas žuvų rūšis). Aš pranešiu apie tai Jūsų Susitariančiajai Šaliai.

41. Aš nustačiau reguliuojamų rūšių priegaudą, kuri yra didesnė už leistiną. Aš pranešiu apie tai Jūsų Susitariančiajai Šaliai.

42. Aš padariau šio įrašo (įrašų) kopijas šiame dokumente. Prašau pasirašyti kopijose, kad jos yra tikros.

43. Aš norėčiau susisiekti su Jūsų Susitariančiosios Šalies įgaliotu atstovu. Prašau perduoti šį pranešimą turint tikslą gauti bet kokį atsakymą.

44. Ar Jūs norite padaryti pastabų dėl šio patikrinimo, įskaitant jo vykdymą ir inspektoriaus (-ių) darbą? Jeigu taip, tai prašau užrašyti jas ataskaitos vietoje, kurią aš Jums rodau ir kurioje aš įrašiau savo pastabas. Prašau pasirašyti po savo pastabomis. Ar Jūs turite liudininkų, kurie norėtų padaryti pastabų? Jeigu taip, jie gali užrašyti jas ataskaitos blanko vietoje, kurią aš Jums rodau.

45. Aš išvykstu. Ačiū.

______________


 

VI priedas

 

LEIDŽIAMI TINKLŲ AKIŲ DYDŽIAI

 

Rūšys

 

Akių dydis

a)

Visos pagrindinės dugno žuvys, plekšniažuvės

 

 

bei kitos žuvys, išskyrus stintenę

130 mm

b)

Kalmaras, Illex illecebrosus

60 mm

c)

Krevetės

40 mm

Pastaba. Tinklams, pagamintiems iš šių poliamidinių siūlų: kaprolono, dederono, kaprono – minimalus akių dydis atitinkamai turi būti 120 mm. Laivai, naudojantys šias medžiagas, turi turėti sertifikatus, įrodančius, kad medžiagos, iš kurių pagaminti tinklai, atitinka aukščiau nurodytus pavyzdžius.

______________


 

 

VII priedas

VIII priedas

Pleištinio matuoklio didelėms akims matuoti pavyzdys

Pleištinio matuoklio mažoms akims matuoti

pavyzdys

 

Mat1Mat2

______________

 


 

IX priedas

 

MINIMALŪS ŽUVŲ DYDŽIAI

 

Rūšys

Minimalus dydis

 

 

Atlanto menkė, Gadus morhua L.

41 cm

Amerikinė plekšnė, Hippoglossoides platessoides (Fab)

25 cm

Geltonuodegė plekšnė, Limanda ferruginea (Storer)

25 cm

Juodasis otas, Reinhardtius hippoglossoides

30 cm

 

Pastaba. Verslinės žuvies dydis nustatomas matuojant žuvį nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo, o Atlanto menkei – iki uodegos išsišakojimo.

 

Ilgio ekvivalentai perdirbtai žuviai

 

Rūšys

Pašalintomis žiaunomis ir išdarinėta su žvynais arba be jų; šviežia arba atšaldyta, sušaldyta arba sūdyta žuvis

visas ilgis

be galvos

be galvos ir

uodegos

be galvos ir

supjaustyta

Atlanto menkė

41 cm

27 cm

22 cm

27/25* cm

 

Amerikinė plekšnė

25 cm

19 cm

15 cm

NA

 

Geltonuodegė plekšnė

25 cm

19 cm

15 cm

NA

 

 

*Mažesnysis dydis žaliai sūdytai žuviai.

______________


 

PATVIRTINTA

aplinkos ministro 1999 m. sausio 12 d.

įsakymu Nr. 9

10 priedas

 

Susitariančių šalių pranešimų NAFO Sekretoriatui elektroniniu būdu perdavimo formatai

 

AIŠKINAMOSIOS PASTABOS

 

1) Formatus sudaro įvairaus ilgio, atriboti (turintys nustatytas ribas) įrašai, parengti pagal sistemas, šiuo metu naudojamas ES, Islandijoje, Norvegijoje.

2) Tokie sutartiniai ženklai yra naudojami šiame pavyzdyje: // ATKARPOS KODAS/ atkarpos pavadinimas//, kur atkarpos kodas yra rašomas jos pirmojoje dalyje iki ženklo „/“, o pavadinimas – antrojoje dalyje. Atkarpos yra atskirtos „//“.

3) Kiekvienas perdavimas prasideda įrašu // SR //.

4) Kiekvienas perdavimas pasibaigia įrašu // ER //.

5) Atkarpų raidės ir skaičiai (ŽENK) turi atitikti ISO8859.1 rinkinio standartą.

6) Šalių kodai, naudojami adresatui (AD) ir siuntėjui (FR) pažymėti, turi atitikti ISO3166 (1993) standartą. E/F 7.3 nustato, kad organizacijų kodai turi prasidėti raide „X“, todėl siūloma XNS kodą naudoti NAFO Sekretoriatui, pranešimų adresatui, pažymėti.

7) Y – metai, M – mėnuo, D – diena, H – valanda, N – minutės, UTC – universalus laikas, L – laipsnis.

8) Skliausteliuose nurodyti skaičiai žymi maksimalų leidžiamų ženklų skaičių.

_____________

Priedo pakeitimai:

Nr. 9, 1999-01-12, Žin., 1999, Nr. 9-203 (1999-01-20), i. k. 099301MISAK00000009

 


 

1 pavyzdys

 

NAFO PRANEŠIMŲ SISTEMA

 

ĮPLAUKIMO PRANEŠIMAS

 

//SR

 

Įrašo pradžia

//FR/

nuo

(ISO – 3)

 

//AD/

adresatas

XNS

 

//SQ/

eilės numeris

SKA (4)

 

//NA/

laivo pavadinimas

ŽENK (40)

 

//RC/

šaukinys

ŽENK (8)

 

//XR/

išorinio identifikavimo raidės ir numeriai

ŽENK (14)

 

//DA/

data

ŽENK (8)

YYYYMMDD

//TI/

laikas

SKA (4)

HHNN UTC

//LA/

platuma

ŽENK (5)

NLLNN

//LO/

ilguma

ŽENK (6)

WLLLNN

//TM/

pranešimo tipas

ŽENK (3)

ENT

//DI/

NAFO rajonas, į kurį laivas įplaukia

ŽENK (2)

 

//HO/

bendras žuvų svoris rūšimis (3 alfa kodais) laive kilogramais, suapvalinant iki 100 kilogramų. Galima įrašyti kelias atkarpas, susidedančias iš rūšies + svorio, kiekvieną atkarpą atskiriant tarpu, pvz.: //HO/ rūšis svoris rūšis svoris rūšis svoris//

 

 

 

RŪŠYS

ŽENK (3)

FAO kodais

 

 

SVORIS

SKA (7)

 

 

 

 

 

 

//MA/

kapitono pavardė

 

ŽENK (30)

 

//DS/

numatomos žvejoti rūšys

ŽENK (3)

FAO kodais

 

Galima įrašyti kelias rūšis, jas atskiriant tarpais,

pvz.: //DS/rūšis rūšis rūšis//

//ER//

 

Įrašo pabaiga

_____________

Papildyta priedu:

Nr. 9, 1999-01-12, Žin., 1999, Nr. 9-203 (1999-01-20), i. k. 099301MISAK00000009

 


 

2 pavyzdys

 

NAFO PRANEŠIMŲ SISTEMA

 

JUDĖJIMO PRANEŠIMAS

 

//SR

 

Įrašo pradžia

//FR/

nuo

(ISO – 3)

 

//AD/

adresatas

XNS

 

//SQ/

eilės numeris

SKA (4)

 

//NA/

laivo pavadinimas

ŽENK (40)

 

//RC/

šaukinys

ŽENK (8)

 

//XR/

išorinio identifikavimo raidės ir numeriai

ŽENK (14)

 

//DA/

data

ŽENK (8)

YYYYMMDD

//TI/

laikas

SKA (4)

HHNN UTC

//LA/

platuma

ŽENK (5)

NLLNN

//LO/

ilguma

ŽENK (6)

WLLLNN

//TM/

pranešimo tipas

ŽENK (3)

MOV

//DI/

NAFO rajonas, į kurį laivas įplaukia

ŽENK (2)

 

//MA/

kapitono pavardė

ŽENK (30)

 

//DS/

numatomos žvejoti rūšys

ŽENK (3)

FAO kodais

Galima įrašyti kelias rūšis, jas atskiriant tarpais,

pvz.: //DS/rūšis rūšis rūšis//

//ER//

Įrašo pabaiga

_____________

Papildyta priedu:

Nr. 9, 1999-01-12, Žin., 1999, Nr. 9-203 (1999-01-20), i. k. 099301MISAK00000009

 


 

3 pavyzdys

 

NAFO PRANEŠIMŲ SISTEMA

 

TARPZONINIS PRANEŠIMAS (tarp NAFO rajonų)

 

//SR

 

Įrašo pradžia

//FR/

nuo

(ISO – 3)

 

//AD/

adresatas

XNS

 

//SQ/

eilės numeris

SKA (4)

 

//NA/

laivo pavadinimas

ŽENK (40)

 

//RC/

šaukinys

ŽENK (8)

 

//XR/

išorinio identifikavimo raidės ir numeriai

ŽENK (14)

 

//DA/

data

ŽENK (8)

YYYYMMDD

//TI/

laikas

SKA (4)

HHNN UTC

//LA/

platuma

ŽENK (5)

NLLNN

//LO/

ilguma

ŽENK (6)

WLLLNN

//TM/

pranešimo tipas

ŽENK (3)

ZON

//MA/

kapitono pavardė

ŽENK (30)

 

//DS/

numatomos žvejoti rūšys

ŽENK (3)

FAO kodais

Galima įrašyti kelias rūšis, jas atskiriant tarpais,

pvz.: //DS/rūšis rūšis rūšis//

//ER//

Įrašo pabaiga

_____________

Papildyta priedu:

Nr. 9, 1999-01-12, Žin., 1999, Nr. 9-203 (1999-01-20), i. k. 099301MISAK00000009

 


 

4 pavyzdys

 

NAFO PRANEŠIMŲ SISTEMA

 

IŠPLAUKIMO PRANEŠIMAS

 

//SR

 

Įrašo pradžia

//FR/

nuo

(ISO – 3)

 

//AD/

adresatas

XNS

 

//SQ/

eilės numeris

SKA (4)

 

//NA/

laivo pavadinimas

ŽENK (40)

 

//RC/

šaukinys

ŽENK (8)

 

//XR/

išorinio identifikavimo raidės ir numeriai

ŽENK (14)

 

//DA/

data

ŽENK (8)

YYYYMMDD

//TI/

laikas

SKA (4)

HHNN UTC

//LA/

platuma

ŽENK (5)

NLLNN

//LO/

ilguma

ŽENK (6)

WLLLNN

//TM/

pranešimo tipas

ŽENK (3)

EXI

//DI/

NAFO rajonas, iš kurio laivas išplaukia

ŽENK (2)

 

//CA /

bendras žuvų svoris rūšimis (3 alfa kodais) laive kilogramais, suapvalinant iki 100 kilogramų. Galima įrašyti kelias atkarpas, susidedančias iš rūšies + svorio, kiekvieną atkarpą atskiriant tarpu, pvz.: //CA / rūšis svoris rūšis svoris rūšis svoris//

 

 

RŪŠYS

ŽENK (3)

FAO kodais

 

 

SVORIS

SKA (7)

 

//MA/

kapitono pavardė

 

ŽENK (30)

 

//ER//

 

 

Įrašo pabaiga

_____________

Papildyta priedu:

Nr. 9, 1999-01-12, Žin., 1999, Nr. 9-203 (1999-01-20), i. k. 099301MISAK00000009

 


 

5 pavyzdys

 

NAFO PRANEŠIMŲ SISTEMA

 

PERKROVIMO PRANEŠIMAS

 

//SR

 

Įrašo pradžia

//FR/

nuo

(ISO – 3)

 

//AD/

adresatas

XNS

 

//SQ/

eilės numeris

SKA (4)

 

//NA/

laivo pavadinimas

ŽENK (40)

 

//RC/

šaukinys

ŽENK (8)

 

//XR/

išorinio identifikavimo raidės ir numeriai

ŽENK (14)

 

//DA/

data

ŽENK(8)

YYYYMMDD

//TI/

laikas

SKA (4)

HHNN UTC

//LA/

platuma

ŽENK (5)

NLLNN

//LO/

ilguma

ŽENK (6)

WLLLNN

//TM/

pranešimo tipas

ŽENK (3)

TRA

//DI/

NAFO rajonas, iš kurio laivas išplaukia

 

ŽENK (2)

//KG /

bendras perkrautas žuvų svoris rūšimis (3 alfa kodais) kilogramais, suapvalinant iki 100 kilogramų. Galima įrašyti kelias atkarpas, susidedančias iš rūšies + svorio, kiekvieną atkarpą atskiriant tarpu, pvz.: //KG/ rūšis svoris rūšis svoris rūšis svoris//

 

 

RŪŠYS

ŽENK (3)

FAO kodais

 

 

SVORIS

SKA (7)

 

//MA/

kapitono pavardė

 

ŽENK (30)

 

//ER//

 

 

Įrašo pabaiga

_____________

Papildyta pastraipa:

Nr. 9, 1999-01-12, Žin., 1999, Nr. 9-203 (1999-01-20), i. k. 099301MISAK00000009

 


 

PATVIRTINTA

aplinkos ministro 1999 m. sausio 12 d.

įsakymu Nr. 9

11 priedas

 

Standartinis palydovinio pranešimo NAFO Sekretoriatui formatas

 

Privalomų pranešimo sudėtinių dalių apibrėžimas

 

Pranešimo sudėtinė dalis

Atkarpos kodas

Maksimalus ženklų skaičius

Privalomas/ neprivalomas

Apibrėžimas/ pastabos

Įrašo pradžia

SR

 

P

 

Nuo

FR

3

P

3 Alfa ISO šalies kodas

Adresatas

AD

4

P

XNW

Eilės numeris

SQ

4

P

 

Pavadinimas

NA

40

P

Laivo detalė

Tarptautinis radijo šaukinys

RC

8

P

Laivo detalė

Išorinio identifikavimo ženklai

XR

14

P

Laivo detalė

Vėliavos valstybė

FS

3

P

3 Alfa ISO šalies kodas

Data

DA

8

P

YYYYMMDD

Laikas

TI

4

P

HHNN

Platuma

LA

5

P

NLLNN

Ilguma

LO

6

P

WLLLNN

Pranešimo tipas

TM

3

P

ENT/EXI/MOV

NAFO rajonas*

DI

2

P

NAFO rajonas, į kurį laivas įplaukia

Įrašo pabaiga

ER

 

P

 

*Turi būti paliktas tuščias, jeigu yra „išplaukimo“ pranešimas.

 

Neprivalomų pranešimo sudėtinių dalių apibrėžimas

 

Pranešimo sudėtinė dalis

Atkarpos kodas

Maksimalus ženklų skaičius

Privalomas/ neprivalomas

Apibrėžimas/pastabos

Kapitono pavardė

MA

30

N

 

Rūšys

DS

3

N

FAO kodai; pagrindinėms rūšims

Pastaba. Parengta pagal ISO 8859.1. Perdavimo struktūra: – dvigubas brūkšnelis („//“) ir atkarpos kodas nurodo perdavimo sudėtinių dalių pradžią; – brūkšnelis („/“) atskiria atkarpos kodą ir duomenis. Neprivalomos perdavimo sudėtinės dalys turi būti įterptos tarp „Įrašo pradžios“ ir „Įrašo pabaigos“.

 

Standartinio formato pranešimo pavyzdys

 

//SR//FR/NOR//AD/XNS//SQ/345//RC/TFLN//XR/VI-5943//NA/LAIVO PAVADINIMAS//

FS/RUS//DA/YYYYMMDD//TI/0400//TM/MOV//DI/3M//LA/N4721//LO/W04640//ER//

Neprivalomos sudėtinės dalys: //MA/KAPITONO PAVARDĖ//DS/NUMATOMOS ŽVEJOTI RŪŠYS//

______________

Papildyta priedu:

Nr. 9, 1999-01-12, Žin., 1999, Nr. 9-203 (1999-01-20), i. k. 099301MISAK00000009

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. 9, 1999-01-12, Žin., 1999, Nr. 9-203 (1999-01-20), i. k. 099301MISAK00000009

Dėl 1997 11 14 įsakymo Nr. 213 "Dėl Lietuvos laivų žvejybos Šiaurės Vakarų Atlanto konvenciniame rajone tvarkos" papildymo