Suvestinė redakcija nuo 2008-12-17 iki 2009-04-25

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2005, Nr. 81-2973, i. k. 1052080ISAK1/D1-322

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS SPECIALIOJO TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ RENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2005 m. birželio 23 d. Nr. ĮV-261/D1-322

Vilnius

 

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571)10 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 14 straipsnio 4 dalimi, 22 straipsnio 1–5, 7, 11 ir 13 dalimis, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 17, 18 ir 27 straipsniais, 28 straipsnio 3 dalimi, 36 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 28 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 5 punktais bei 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 40-1484) 1.31 bei 3.15 punktais.

Preambulės pakeitimai:

Nr. ĮV-603/D1-657, 2008-12-08, Žin., 2008, Nr. 144-5797 (2008-12-16), i. k. 1082080ISAK3/D1-657

 

1. Tvirtiname Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles (pridedama).

2. Pripažįstame netekusiu galios Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. ĮV-417/D1-642 „Dėl Kultūros paveldo objektų teritorijų ir jų zonų specialiųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 182-6748).

 

 

KULTŪROS MINISTRAS                                                           VLADIMIRAS PRUDNIKOVAS

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos kultūros ministro

ir Lietuvos Respublikos aplinkos

ministro 2005 m. birželio 23 d.

įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322

(Lietuvos Respublikos kultūros ministro

ir Lietuvos Respublikos aplinkos

ministro 2008 m. gruodžio 8 d.

įsakymo Nr. ĮV-603/D1-657 redakcija)

 

NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS SPECIALIOJO TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ RENGIMO TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo planavimo dokumentų (toliau – Dokumentai) sudėtį, šiais dokumentais nustatomas teritorines apsaugos priemones, šių dokumentų rengimo, viešo svarstymo, derinimo, tvirtinimo, keitimo ir galiojimo tvarką.

2. Taisyklės privalomos planavimo organizatoriams, Dokumentų rengėjams, specialiojo planavimo dokumentų sprendinius derinančioms, valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančioms, specialiojo planavimo dokumentų sprendinius tvirtinančioms institucijoms ir fiziniams bei juridiniams asmenims, dalyvaujantiems specialiojo planavimo procese.

3. Dokumentų lygmenys yra šie:

3.1. pagal Dokumentą tvirtinančią instituciją:

3.1.1. valstybės (Dokumentus tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas);

3.1.2. Vyriausybės (Dokumentus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė);

3.1.3. Vyriausybės įgaliotos institucijos (Dokumentus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija);

3.1.4. apskrities (Dokumentus tvirtina apskrities viršininkas);

3.1.5. savivaldybės (Dokumentus tvirtina savivaldybės taryba);

3.2. pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį:

3.2.1. nacionalinis – rengiami visai valstybės teritorijai;

3.2.2. regiono – rengiami valstybės teritorijos dalims, išsiskiriančioms administraciniu (apskritys), principiniu, funkciniu bendrumu;

3.2.3. rajono – rengiami regionų dalims, išsiskiriančioms administraciniu (savivaldybės) ar konkrečiu funkciniu bendrumu;

3.2.4. vietovės – rengiami žemės sklypams ar jų grupėms.

4. Dokumentai rengiami, kai:

4.1. juos numatyta rengti pagal įstatymus ar kitus teisės aktus;

4.2. bendrojo teritorijų planavimo dokumentai nėra parengti;

4.3. galiojančiuose bendrojo, detaliojo ar specialiojo planavimo dokumentuose nėra nustatyta nekilnojamojo kultūros paveldo sistema, jos dalių plėtros bendroji strategija, paveldosaugos reikalavimai arba būtina keisti, detalizuoti šią sistemą, strategiją, paveldosaugos reikalavimus, keisti kultūros paveldo objektų teritorijų, vietovių, apsaugos zonų ribas.

5. Vykdant valstybės, apskrities bei savivaldybės ar savivaldybės teritorijos dalies bendrąjį planavimą, Dokumentai integruojami į atitinkamų lygmenų bendrųjų planų sudėtį, sprendžiant juose šiems planams nustatytus nekilnojamojo kultūros paveldo saugojimo klausimus.

6. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

6.1. nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentai – specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, pagal kuriuos skelbiami saugomais kultūros paveldo objektai, steigiamos saugomos vietovės, tvarkomos saugomų objektų teritorijos, saugomos vietovės, apsaugos zonos, jose plėtojamai veiklai nustatomi paveldosaugos reikalavimai ir nustatomos ar pakeičiamos kultūros paveldo objektų teritorijų, vietovių, apsaugos zonų ribos;

6.2. teritorinės apsaugos priemonės – konkrečiai planuojamai teritorijai nustatyti paveldosaugos reikalavimai (saugomo objekto ar vietovės valdymo, naudojimo, disponavimo jais sąlygos, teritorijos ir apsaugos zonos žemės ir kitos specialiosios naudojimo sąlygos), reglamentuojantys žemės darbus, statinių ar įrenginių statybą, statinių aukštį, tūrį, užstatymo tankį ir intensyvumą, išorės apdailos medžiagas, apželdinimą, želdinių aukštį, tankį, rūšį, transporto srautus, jų intensyvumą ir įstatymais bei kitais teisės aktais nustatytus kitus veiksnius.

7. Kitos taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

 

II. PLANAVIMO TIKSLAS, DOKUMENTŲ TIPAI, UŽDAVINIAI IR LYGMENYS PAGAL PLANUOJAMOS TERITORIJOS DYDĮ IR SPRENDINIŲ KONKRETIZAVIMO LYGĮ

 

8. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo tikslas – Dokumentuose nustatytais sprendiniais užtikrinti skelbiamų ar paskelbtų saugomais kultūros paveldo objektų, jų teritorijų, steigiamų ar įsteigtų saugomų vietovių išsaugojimą, šių objektų ir vietovių apsaugos zonose taikomų paveldosaugos reikalavimų įteisinimą.

9. Dokumentų tipai yra šie:

9.1. kultūros paveldo tinklų schemos;

9.2. kultūros paveldo teritorijų (kultūros paveldo objektų teritorijos, vietovės) ir apsaugos zonų ribų planai;

9.3. saugomų vietovių ir apsaugos zonų tvarkymo planai (planavimo schemos);

9.4. saugomų objektų ir vietovių žemėvaldų planai;

9.5. saugomų objektų paveldotvarkos projektai.

10. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams prireikus gali būti rengiami kelių skirtingų kultūros paveldo apsaugos specialiųjų planų tipai viename Dokumente ir kiti reikalingi Dokumentai.

11. Dokumentų uždaviniai pagal Dokumentų tipus yra šie:

11.1. nustatyti kultūros paveldo objektų, jų teritorijų, apsaugos zonų, vietovių, jų apsaugos zonų sistemos arba jos dalių plėtros bendrąją strategiją (kultūros paveldo tinklų schemos);

11.2. nustatyti ar pakeisti skelbiamų saugomais kultūros paveldo objektų ir steigiamų saugomų vietovių, apsaugos zonų ribas (kultūros paveldo teritorijų ir apsaugos zonų ribų planai);

11.3. nustatyti ar pakeisti saugomų vietovių, jų apsaugos zonų paveldosaugos reikalavimus (saugomų vietovių ir apsaugos zonų tvarkymo planai (planavimo schemos);

11.4. formuoti žemės sklypus, įteisinti, pertvarkyti, paimti, konsoliduoti istorines posesijas, nustatyti naudojimo sąlygas – tikslinei paskirčiai, apribojimams, servitutams ir pan. (saugomų objektų ir vietovių žemėvaldų planai);

11.5. nustatyti ar pakeisti paveldosaugos reikalavimus ir konkrečių tvarkymo priemonių sistemą kultūros paveldo objektuose, jų dalyse ir apsaugos zonose (saugomų objektų paveldotvarkos projektai).

12. Dokumentų lygmenys pagal Dokumentų tipus ir planuojamos teritorijos dydį bei sprendinių konkretizavimo lygį gali būti šie:

12.1. kultūros paveldo tinklų schemos – nacionalinio, regiono ir rajono lygmens;

12.2. kultūros paveldo teritorijų ir apsaugos zonų ribų planai – regiono, rajono ir vietovės lygmens;

12.3. saugomų vietovių ir apsaugos zonų tvarkymo planai (planavimo schemos) – regiono, rajono ir vietovės lygmens;

12.4. saugomų objektų ir vietovių žemėvaldų planai – rajono ir vietovės lygmens;

12.5. saugomų objektų paveldotvarkos projektai – regiono, rajono ir vietovės lygmens.

 

III. PLANAVIMO ORGANIZATORIUS, RENGĖJAI, FINANSAVIMAS IR PLANAVIMO SĄLYGŲ IŠDAVIMAS

 

13. Planavimą organizuoja:

13.1. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas) – Dokumentų, nurodytų šių Taisyklių 9 ir 10 punktuose, kai valstybė skelbia ar jau paskelbė saugomais kultūros paveldo objektus ir steigia ar jau įsteigė saugomas vietoves, rengimą; finansavimas skiriamas iš valstybės biudžeto lėšų ir kitų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo įstatyme nurodytų finansavimo šaltinių;

13.2. Taisyklių 13.1 punkte nurodyto planavimo organizatoriais taip pat gali būti istorinių nacionalinių parkų, istorinių regioninių parkų ir valstybinių kultūrinių rezervatų direkcijos;

13.3. savivaldybės administracijos direktorius – rajono ir vietovės lygmens Dokumentų, nurodytų šių Taisyklių 9 ir 10 punktuose, kai savivaldybė skelbia ar jau paskelbė saugomais paveldo objektus ir steigia ar jau įsteigė kultūrinius draustinius, rengimą; finansavimas skiriamas iš savivaldybės biudžeto lėšų ir kitų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo įstatyme nurodytų finansavimo šaltinių.

14. Planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo Dokumentų rengėjus parenka vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102), Supaprastinto projekto konkurso organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 98 (Žin., 2003, Nr. 22-942), ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo su plano rengėju sudaro sutartį Dokumentams parengti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatomis. Sutartis su plano rengėju (-ais) gali būti sudaroma visam planavimo procesui arba atskiriems jo etapams (dalims) atlikti.

15. Dokumentus rengia atestuoti specialistai, atestuoti Specialistų, rengiančių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo planavimo dokumentus, atestavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. ĮV-453/D1-445 (Žin., 2006, Nr. 109-4144), nustatyta tvarka, ir gali rengti juridiniai asmenys bei įmonių, įsteigtų Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusiose valstybėse, filialai Lietuvos Respublikoje, jeigu jų steigimo dokumentuose numatyta teritorijų planavimo veikla, o planavimo darbams vadovauja šie atestuoti specialistai.

16. Saugomų objektų ir vietovių žemėvaldų planavimo darbams turi vadovauti Žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868; 2006, Nr. 42-1504) 41 straipsnio reikalavimus atitinkantis specialistas.

17. Prieš pradėdamas rengti Dokumentus, planavimo organizatorius Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 (Žin., 2004, Nr. 83-3028; 2006, Nr. 112-4293; 2008, Nr. 71-2754), nustatyta tvarka raštu kreipiasi į institucijas, nurodytas Taisyklių 17.1–17.3.4 punktuose, dėl planavimo sąlygų gavimo. Planavimo sąlygos išduodamos arba motyvuotas atsakymas apie neišdavimo priežastis pateikiamas per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jei planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti Dokumentus. Apie tai jis per 5 darbo dienas raštu praneša institucijai, kuriai pavaldi yra planavimo sąlygas turėjusi išduoti institucija. Pranešimą gavusi institucija turi priimti sprendimą, kaip turės būti patikrinami be išduotų planavimo sąlygų parengtų Dokumentų sprendiniai.

Planavimo sąlygas išduoda:

17.1. nacionalinio lygmens Dokumentams:

17.1.1. Kultūros ministerija;

17.1.2. Aplinkos ministerija;

17.1.3. apskričių viršininkai;

17.2. regiono lygmens Dokumentams:

17.2.1. Kultūros ministerija;

17.2.2. Aplinkos ministerija;

17.2.3. apskričių viršininkai;

17.2.4. savivaldybių administracijos;

17.3. rajono ir vietovės lygmens Dokumentams:

17.3.1. Kultūros paveldo departamento teritoriniai padaliniai;

17.3.2. Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai, kai planuojama teritorija (jos dalis) ar žemės sklypas yra saugomose teritorijose, kuriose nėra valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ir biosferos rezervato direkcijų. Direkcijos, kai planuojama teritorija (jos dalis) ar žemės sklypas yra valstybiniuose parkuose, valstybiniuose rezervatuose ir biosferos rezervate;

17.3.3. Vidaus reikalų ministerija, jei kultūros paveldo objektų ir (ar) vietovių žemėvaldų planai rengiami pasienio ruože;

17.3.4. savivaldybių administracijos.

 

IV. PLANAVIMO PROCESAS

 

18. Planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, Dokumentų rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas ir baigiamasis etapas.

19. Parengiamasis etapas – planavimo organizatoriaus priimamas sprendimas dėl Dokumentų rengimo pradžios, nustatomi planavimo tikslai ir uždaviniai, Dokumentų lygmenys pagal Dokumentus tvirtinančią instituciją, planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį, parengiama ir patvirtinama planavimo darbų programa (užduotis), darbų atlikimo grafikas, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parenkami Dokumentų rengėjai, informuojant juos apie planavimo darbų programą (užduotį) ir sąlygas, vadovaujantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 (Žin., 2004, Nr. 130-4650), atliekama atranka strateginiam pasekmių aplinkai vertinimui atlikti, jei pagal šį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą ji turi būti atliekama, prireikus atliekami tyrimai. Apie priimtą sprendimą dėl Dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų, jei Dokumentų rengimą organizuoja Kultūros paveldo departamentas arba saugomų teritorijų direkcijos, paskelbiama „Valstybės žiniose“ ir šių institucijų interneto tinklalapiuose. Jei savivaldybės administracijos direktorius – vietinėje spaudoje, savivaldybės interneto tinklalapyje ir seniūnijose, kuriose vyksta teritorijos planavimas.

20. Planavimo organizatorius įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinktam Dokumento rengėjui pateikia:

20.1. planavimo sąlygas;

20.2. planavimo darbų programą (užduotį);

20.3. planuojamos teritorijos turimą planinę medžiagą;

20.4. išrašus iš teritorijų planavimo dokumentų registro apie numatomoje planuoti teritorijoje galiojančius, pradėtus rengti, rengiamus teritorijų planavimo dokumentus;

20.5. su Dokumento rengimu susijusių atliktų mokslinių-tiriamųjų darbų medžiagą;

20.6. kultūros paveldo objektų ir (ar) vietovių apskaitos ir apsaugos reikalavimus nustatančius dokumentus;

20.7. Nekilnojamojo turto registro duomenis apie žemės sklypus planuojamoje teritorijoje, išskyrus atvejus, kai rengiami nacionalinio ir regiono lygmens Dokumentai;

20.8. kultūros paveldo objektų teritorijų, vietovių ribas;

20.9. prireikus – kitą papildomą informaciją.

21. Dokumentų rengimo etape, atsižvelgiant į jų tipus:

21.1. esamos būklės analizės stadijoje:

21.1.1. rengiant nacionalinio, regiono ar rajono lygmens kultūros paveldo tinklų schemas, atliekama atitinkamo nekilnojamojo kultūros paveldo paveldosaugos reikalavimus reguliuojančių patvirtintų atitinkamo lygmens strateginio ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinių analizė, surenkami duomenys apie planuojamoje teritorijoje esantį atitinkamo reikšmingumo pobūdžio ar pobūdžių nekilnojamąjį kultūros paveldą, kuriam rengiamas Dokumentas, šio paveldo būklę, išsiaiškinamos šio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos problemos;

21.1.2. rengiant regiono, rajono, vietovės lygmens saugomų vietovių ir apsaugos zonų tvarkymo planus (planavimo schemos), saugomų objektų paveldotvarkos projektus, surenkami duomenys apie planuojamoje teritorijoje esančius planavimo organizatoriaus parinkto reikšmingumo pobūdžio ar pobūdžių kultūros paveldo objektus ir vietoves, kuriems rengiamas Dokumentas, šių objektų ir vietovių būklę, atliktus tyrimus, parengtus apskaitos ir apsaugos dokumentus, atliekama planuojamos teritorijos patvirtintuose atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentuose esančio nekilnojamojo kultūros paveldo saugojimui darančių įtaką sprendinių analizė;

21.1.3. rengiant rajono ar vietovės lygmens kultūros paveldo teritorijų ir apsaugos zonų ribų planus ar saugomų objektų ir vietovių žemėvaldų planus, surenkami duomenys apie planuojamoje teritorijoje esančius ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus ir jiems nustatytus paveldosaugos reikalavimus, planuojamoje teritorijoje esančias nekilnojamąsias kultūros vertybes, atliekama planuojamos teritorijos patvirtintuose atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentuose esančio nekilnojamojo kultūros paveldo saugojimui darančių įtaką sprendinių analizė;

21.2. koncepcijos rengimo stadijoje:

21.2.1. rengiant nacionalinio ar regiono lygmens Dokumentus, nustatomi planuojamos teritorijos atitinkamo nekilnojamojo kultūros paveldo saugojimo prioritetai, principai ir taikytini paveldosaugos reikalavimai;

21.2.2. rengiant rajono ir vietovių lygmens Dokumentus, nustatomi planavimo organizatoriaus parinkto reikšmingumo pobūdžio ar pobūdžių kultūros paveldo objektų ir (ar) vietovių atitinkami paveldosaugos reikalavimai, pagrindžiama šių objektų ir (ar) vietovių apsaugos nuo fizinio poveikio ir (ar) vizualinės apsaugos pozonių nustatymo būtinybė, nustatomi galimi saugojimo ir naudojimo režimai;

21.2.3. vadovaujantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu, atliekamas strateginio pasekmių aplinkai vertinimas, jei atlikus Taisyklių 19 punkte nurodytą atranką nustatoma, kad vertinimas turi būti atliekamas;

21.3. sprendinių konkretizavimo stadijoje – konkretizuojami sprendiniai nekilnojamojo kultūros paveldo saugojimui ir priklausomai nuo planavimo sąlygų ir planavimo darbų programos (užduoties) Dokumentų tipų bei planavimo lygmens nustatomi konkretūs paveldosaugos reikalavimai;

21.4. užbaigus kiekvieną Dokumento rengimo etapo stadiją, turi būti gautas planavimo organizatoriaus pritarimas;

21.5. planavimo organizatorius gali planavimo darbų programoje (užduotyje) numatyti sujungti Dokumentų rengimo etapo stadijas šiais atvejais: kai yra keičiami bet kokio lygmens galiojantys Dokumentai, kai yra rengiami vietovės lygmens Dokumentai esant parengtiems rajono lygmens to paties tipo Dokumentams, kai yra rengiami rajono lygmens Dokumentai, esant parengtiems regiono lygmens to paties tipo Dokumentams. Kai Dokumentų rengimo etapo stadijos yra sujungiamos, planavimo organizatoriaus pritarimui teikiama užbaigta plano rengimo etapo dokumentacija – sprendinių grafinė ir tekstinė (aiškinamasis raštas) dalys;

21.6. sprendinių poveikio vertinimo etape atliekamas Dokumentų sprendinių poveikio vertinimas vadovaujantis Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 (Žin., 2004, Nr. 113-4228), ir parengiama sprendinių poveikio vertinimo ataskaita, kurioje turi būti pateikiama:

21.6.1. pagal nustatytus klausimyno klausimus – galimo teigiamo (trumpalaikio, ilgalaikio) ar neigiamo (trumpalaikio, ilgalaikio) poveikio įvertinimas (teigiamas didelis, teigiamas, nėra poveikio arba nėra aiškios jo krypties, neigiamas, neigiamas didelis);

21.6.2. apibendrintas poveikio aprašymas ir jo įvertinimas atskirais vertinimo aspektais;

21.6.3. integruota baigiamoji vertinimo išvada.

22. Dokumentų rengimo etape metodiniu aspektu skiriami:

22.1. smulkiame kartografiniame mastelyje (1:100 000 ir smulkesniame) braižomi integruotą sprendinių pobūdį turintys nacionalinio ir regiono lygmens Dokumentų brėžiniai;

22.2. stambiame kartografiniame mastelyje (1:25 000 ir stambesniame) specializuotą sprendinių pobūdį turintys rajono ir vietovės lygmens Dokumentų brėžiniai.

23. Baigiamasis etapas – Dokumentų svarstymo ir derinimo stadija (viešumą užtikrinančios procedūros, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas), dokumentų tvirtinimo stadija (tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje pagal Dokumentų lygmenis, tvirtinimas ir registravimas teritorijų planavimo registre).

24. Dokumentų rengimo terminas negali viršyti 3 metų nuo planavimo sąlygų ir planavimo darbų programos išdavimo dienos. Viršijus šį terminą, turi būti peržiūrėtos ir, esant reikalui, tikslinamos arba atnaujinamos planavimo sąlygos ir planavimo darbų programa (užduotis).

 

V. DOKUMENTŲ SUDĖTIS, TURINYS IR RENGIMAS

 

25. Dokumentus sudaro sprendiniai, planavimo procedūrų dokumentai ir jų priedai.

26. Dokumentų sprendinius, parengtus 3 egzemplioriais, sudaro:

26.1. aiškinamasis raštas, kuriame pagal Dokumentų tipus ir atitinkamus lygmenis (planuojamos teritorijos dydis bei sprendinių konkretizavimo lygis) pateikiama:

26.1.1. rengiant nacionalinio, regiono ar rajono lygmens kultūros paveldo tinklų schemas: įvade – tikslas ir uždaviniai; bendroje dalyje kultūros paveldo objektų ir (ar) vietovių trumpas apibūdinimas pagal reikšmingumą, lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį; projektinėje dalyje – esamų ir rekomenduojamų kultūros paveldo objektų, jų teritorijų, jų apsaugos zonų, vietovių, jų apsaugos zonų (priklausomai nuo tikslų ir uždavinių) teritorinė sklaida bei numatomų kultūros paveldo objektų, vietovių tinklo galimas plėtojimas, nustatomi rekomenduojamų kultūros paveldo objektų, vietovių paveldosaugos reikalavimai, priemonės, užtikrinančios kultūros paveldo atgaivinimą, atkūrimą bei panaudojimą kultūriniam bei pažintiniam turizmui, ir kiti šiais planavimo dokumentais nustatyti sprendiniai;

26.1.2. rengiant regiono, rajono, vietovės lygmens saugomų vietovių ir apsaugos zonų tvarkymo planus (planavimo schemos), saugomų objektų paveldotvarkos projektus: įvade – tikslas ir uždaviniai, projektavimo eiga; bendrojoje dalyje – bendra saugomų objektų ir vietovių apžvalga, jų apibūdinimas; projektinėje dalyje – saugomo objekto, vietovės, apsaugos zonos tvarkymo principai, taikomi paveldosaugos reikalavimai, saugomų objektų teritorijos ir vietovių sklypams ar jų dalims, kurie yra daiktinės teisės objektai, nustatoma konservacinė (saugojimo) paskirtis; pažeistų saugomų objektų ir vietovių atgaivinimo, atkūrimo priemonės, rekomenduojamos paveldosaugos ir kitos veiklos vystymo planuojamoje vietovėje kryptys bei priemonės ir kiti šiais planavimo dokumentais nustatomi sprendiniai;

26.1.3. rengiant rajono ar vietovių lygmens kultūros paveldo teritorijų ir apsaugos zonų ribų planus, saugomų objektų ir vietovių žemėvaldų planus: įvade – tikslas ir uždaviniai, projektavimo eiga; bendrojoje dalyje – saugomų objektų, vietovių, sklypų apibūdinimas; projektinėje dalyje – saugomo objekto teritorijos, vietovės, apsaugos zonos, sklypų, jų dalių ribų nustatymo pagrindimas, o saugomų objektų ir vietovių žemėvaldų planų atveju šių sklypų naudojimo sąlygos – tikslinė paskirtis, apribojimai, servitutai ir pan.;

26.2. brėžinys arba brėžiniai, jeigu viename brėžinyje negalima pažymėti visų Dokumentų rengimo etape numatytų sprendinių. Brėžiniai sudaromi georeferencinės duomenų bazės pagrindu, jeigu jos nėra, – naujausių topografinių žemėlapių pagrindu. Mastelis parenkamas įvertinant planuojamos teritorijos dydį ir galimybę pažymėti visus būtinus duomenis. Brėžinių spalviniai ir grafiniai žymėjimai turi atitikti Žemės sklypų pagrindinės tikslinės paskirties žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 01-151 (Žin., 2005, Nr. 41-1317), ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Brėžiniai rengiami skaitmenine forma pagal Dokumentų tipus ir atitinkamus lygmenis (planuojamos teritorijos dydis ir sprendinių konkretizavimo lygis) brėžinyje arba brėžiniuose:

26.2.1. rengiant nacionalinio, regiono ar rajono lygmens kultūros paveldo tinklų schemas: brėžinyje arba brėžiniuose pateikiamos administracinių vienetų ribos (nacionalinio lygmens – apskričių ir rajonų ribos bei jų centrai), esami ir rekomenduojami kultūros paveldo objektai, jų teritorijos, jų apsaugos zonos, vietovės, jų apsaugos zonos (priklausomai nuo tikslo ir uždavinių), planavimo organizatoriaus parinkto reikšmingumo pobūdžio ar pobūdžių numatomo kultūros paveldo objektų, vietovių, apsaugos zonų sistemos, tinklo arba jų dalių plėtros bendrosios strategijos sprendiniai, be to, gali būti pateikiama (jei to reikia organizatoriaus nustatytam tikslui ir uždaviniams pasiekti) kultūrinio ir pažintinio turizmo trasų sistema, nekilnojamųjų kultūros vertybių sankaupos, savitos tradicinės architektūros zonos ir pan., kultūros paveldo atgaivinimo ir pritaikymo pažintiniam ir kultūriniam turizmui strateginės priemonės;

26.2.2. rengiant regiono, rajono, vietovės lygmens saugomų vietovių ir apsaugos zonų tvarkymo planus (planavimo schemos), saugomų objektų paveldotvarkos projektus:

26.2.2.1. pagrindiniame brėžinyje arba brėžiniuose pateikiamos administracinių vienetų ribos; saugomo objekto teritorijos, vietovės, apsaugos zonos ribos (esamos ir projektuojamos); esami ir rekomenduojami kultūros paveldo objektai, jų apsaugos zonos; paveldosaugos reikalavimai skirtingo jų taikymo saugomų objektų teritorijų, vietovių, apsaugos zonų dalyse (zonose), konservacinės (saugojimo) paskirties saugomų objektų teritorijos ir vietovių sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribos, išskyrus regiono lygmenį; saugomo objekto, vietovės tvarkymo, atgaivinimo, atkūrimo priemonės, rekomenduojamos paveldosaugos ir kitos veiklos vystymo planuojamoje vietovėje kryptys bei priemonės (gali būti pateikiama atskiru brėžiniu); taip pat kiti sprendiniai, nustatyti įstatymų bei kitų teisės aktų;

26.2.2.2. papildančiuose brėžiniuose – saugomo objekto, vietovės situacijos brėžinys, kuriame pateikiamos šio objekto, vietovės ribos ir jų gretimybės bei ryšiai su miestais ir gyvenvietėmis, taikomosios analizės brėžinys, kuriame pateikiamas saugomų ir saugotinų kultūros paveldo objektų, vietovių išsidėstymas, kiti teritorijos ypatumai, galintys turėti įtakos saugomo objekto, vietovės naudojimui ir apsaugai;

26.2.2.3. kituose brėžiniuose, kuriuos planavimo organizatoriai gali užsakyti, – reikalingų paveldosaugos bei kitų klausimų sprendiniai;

26.2.3. rengiant rajono ar vietovių lygmens kultūros paveldo teritorijų ir apsaugos zonų ribų planus, saugomų objektų ir vietovių žemėvaldų planus: pagrindiniame brėžinyje arba brėžiniuose pateikiamos administracinių vienetų ribos; saugomo objekto teritorijos, vietovės, apsaugos zonos, sklypų, jų dalių ribos (esamos ir projektuojamos), o saugomų objektų ir vietovių žemėvaldų planų atveju – sprendiniai, nustatantys šių sklypų naudojimo sąlygas (tikslinė paskirtis, apribojimai, servitutai ir pan.); papildančiame brėžinyje arba brėžiniuose – saugomo objekto, vietovės, sklypo situacijos brėžinys, kuriame pateikiamos šio objekto, vietovės ribos ir jų gretimybės bei ryšiai su miestais ar gyvenvietėmis;

26.3. schemos, kai paveldo objektų, jų teritorijų ir apsaugos zonų brėžiniuose dėl jų mastelio nėra galimybės grafiškai pavaizduoti.

27. Dokumentų sprendinių grafinės dalies kartografiniai masteliai turi būti ne smulkesni kaip:

27.1. nacionalinio lygmens – M1: 300 000–500 000;

27.2. regiono lygmens – M1:100 000–200 000;

27.3. rajono lygmens – M1:10 000–25 000;

27.4. vietovės lygmens – M1:2 000–5 000.

28. Planavimo procedūrų dokumentai:

28.1. planavimo organizatoriaus sprendimas dėl Dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų;

28.2. planavimo darbų programa (užduotis);

28.3. planavimo sąlygos;

28.4. derinimo ir pritarimo (išvadų) dokumentai;

28.5. viešumą užtikrinančių procedūrų dokumentai;

28.6. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikrinimo aktas, jei Dokumentas yra valstybės, Vyriausybės, Vyriausybės įgaliotos institucijos, apskrities lygmens, ir apskrities viršininko administracijos patikrinimo aktas, jei Dokumentas yra savivaldybės lygmens;

28.7. sprendinių pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita, jei jie buvo atliekami.

29. Atskiriems Dokumentų tipams papildomų reikalavimų Dokumentų sudėčiai ir turiniui aprašus gali tvirtinti kultūros ministras.

 

VI. VIEŠUMĄ UŽTIKRINANČIOS PROCEDŪROS, DOKUMENTŲ DERINIMAS, DOKUMENTŲ TIKRINIMAS IR TVIRTINIMAS

 

30. Dokumentų sprendinių derinimo procedūrą kartu su Dokumentų rengėjais atlieka planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo.

31. Dokumentų sprendiniams taikoma supaprastinta visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese tvarka, nustatyta Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079. Rengiant nacionalinio ir regiono lygmenų Dokumentus taikoma konsultavimosi su suinteresuota visuomene procedūra, o rengiant rajono ir vietovės lygmenų Dokumentus – viešo svarstymo procedūra.

32. Dokumentų sprendiniai derinami su visomis planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis, nurodytomis šių Taisyklių 17.1–17.3.4 punktuose ir planavimo darbų programoje (užduotyje).

33. Nacionalinio lygmens Dokumentų derinimo procedūra tai atliekančioje institucijoje turi būti baigta per 25 darbo dienas, regiono lygmens Dokumentų – per 20 darbo dienų, o rajono ir vietovės lygmens Dokumentų – per 15 darbo dienų nuo pareiškimo gavimo dienos.

34. Jei išvados ar protokolai dėl pateiktų Dokumentų derinimo arba nederinimo per nustatytą terminą nebuvo išduoti ir planavimo organizatoriui nepranešta apie protokolų ar išvados neišdavimo priežastis, laikoma, kad Dokumentai yra suderinti, o planavimo organizatoriai turi teisę parengtus Dokumentus teikti tikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioms institucijoms. Apie tai jie per 5 darbo dienas raštu praneša derinimo išvadas ar protokolus turėjusiai pateikti institucijai.

35. Derinimui pateikiami Dokumentų sprendiniai (aiškinamasis raštas ir brėžiniai). Dokumentų sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais arba Vyriausybės nutarimais nustatytiems specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems atitinkamo lygmens bendrojo teritorijų planavimo dokumentams ir kitiems teisės aktams, jei Dokumentai nerengiami bendrojo teritorijų planavimo dokumentų nekilnojamojo kultūros paveldo saugojimo sprendinių keitimui ar detalizavimui, turėti planavimo sąlygas išdavusių institucijų motyvuotas išvadas dėl parengtų sprendinių derinimo.

36. Parengti, nustatyta tvarka apsvarstyti, suderinti Dokumentai, planavimo organizatoriaus teikimu, tikrinami valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje vadovaujantis Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-200 (Žin., 2004, Nr. 78-2756). Valstybės, Vyriausybės ir Vyriausybės įgaliotos institucijos lygmens Dokumentai tikrinami Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, savivaldybės lygmens – apskrities viršininko administracijoje. Saugomų objektų ir vietovių žemėvaldų planai tikrinami Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos. Tikrinimui teikiami Dokumentų sprendiniai (grafinė ir tekstinė dalys) ir procedūrų dokumentai, pasibaigus Teritorijų planavimo įstatyme nustatytam teritorijų planavimo dokumento apskundimo terminui. Patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, kuris turi būti parengtas per 20 darbo dienų nuo Dokumentų pateikimo dienos.

37. Nustatyta tvarka suderintų, kai yra atliktos viešumą užtikrinančios procedūros, patikrintų Dokumentų sprendiniai (grafinė ir tekstinė dalys) teikiami tvirtinimui kartu su šių Taisyklių 28.6 punkte išvardytų institucijų teigiama tikrinimo išvada. Dokumentai tvirtinami:

37.1. kultūros paveldo tinklų schemos – valstybinių kultūrinių rezervatų, istorinių nacionalinių parkų, valstybinių kultūrinių draustinių, jų apsaugos zonų tinklų schemos – Lietuvos Respublikos kultūros ministro sprendimu, o istorinių regioninių parkų ir jų apsaugos zonų – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro sprendimu; valstybės skelbiamų saugomais ar valstybės saugomų kultūros paveldo objektų tinklų schemos – Lietuvos Respublikos kultūros ministro arba jo įgalioto Kultūros paveldo departamento direktoriaus sprendimu; savivaldybių skelbiamų saugomais ar savivaldybių saugomų kultūros paveldo objektų, savivaldybių kultūrinių draustinių tinklų schemos – savivaldybės tarybos ar jos įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu;

37.2. kultūros paveldo teritorijų ir apsaugos zonų ribų planai – valstybinių kultūrinių rezervatų, istorinių nacionalinių parkų, jų apsaugos zonų ribų planai – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu; istorinių regioninių parkų, valstybinių kultūrinių draustinių, jų apsaugos zonų ribų planai, nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektų, jų apsaugos zonų ribų planai – Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu; valstybės skelbiamų saugomais ar valstybės saugomų kultūros paveldo objektų teritorijų ir jų apsaugos zonų ribų planai – Lietuvos Respublikos kultūros ministro arba jo įgalioto Kultūros paveldo departamento direktoriaus sprendimu; savivaldybių skelbiamų saugomais ar savivaldybių saugomų kultūros paveldo objektų teritorijų ir apsaugos zonų ribų planai, savivaldybių kultūrinių draustinių, jų apsaugos zonų ribų planai – savivaldybės tarybos ar jos įgalioto savivaldybės administracijos direktorius sprendimu;

37.3. saugomų vietovių, įrašytų į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, ir Trakų istorinio nacionalinio parko tvarkymo planai (planavimo schemos) – Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu; kitų saugomų vietovių ir jų apsaugos zonų tvarkymo planai (planavimo schemos) – valstybinių kultūrinių rezervatų, valstybinių kultūrinių draustinių, jų apsaugos zonų – Lietuvos Respublikos kultūros ministro sprendimu, o istorinių regioninių parkų ir jų apsaugos zonų – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro sprendimu; savivaldybių kultūrinių draustinių, jų apsaugos zonų tvarkymo planai (planavimo schemos) – savivaldybės tarybos ar jos įgalioto savivaldybės administracijos direktorius sprendimu;

37.4. saugomų objektų ir vietovių žemėvaldų planai – apskrities viršininko sprendimu;

37.5. saugomų objektų paveldotvarkos projektai – nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektų paveldotvarkos projektai – Lietuvos Respublikos kultūros ministro sprendimu; valstybės saugomų objektų paveldotvarkos projektai – Lietuvos Respublikos kultūros ministro arba jo įgalioto Kultūros paveldo departamento direktoriaus sprendimu; savivaldybių saugomų objektų paveldotvarkos projektai – savivaldybės tarybos ar jos įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu;

37.6. kai viename specialiojo planavimo dokumente yra apibendrinti kelių skirtingų Dokumentų tipai ir lygmenys – visų institucijų, kurios tvirtina konkrečių tipų ir lygmenų Dokumentus, sprendimais.

38. Nacionalinio lygmens Dokumentai patvirtinami arba motyvuotai nepatvirtinami per 3 mėnesius, o regiono lygmens – per 2 mėnesius nuo planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti Dokumentus pateikimo dienos.

39. Rajono ir vietovės lygmens Dokumentai patvirtinami arba motyvuotai nepatvirtinami per 20 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo Dokumentus tvirtinančiai institucijai pateikimo dienos. Jei planavimo organizatorius yra savivaldybės institucija, Dokumentai patvirtinami per 20 darbo dienų nuo valstybinės teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos Dokumentų patikrinimo aktų gavimo dienos.

40. Dokumentai tvirtinti neteikiami, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos išvada dėl Dokumentų tvirtinimo yra neigiama. Tais atvejais, kai išvada dėl Dokumentų tvirtinimo yra teigiama, bet Dokumentus tvirtinti turinti institucija Dokumentų netvirtina, ji per šių Taisyklių 39 ir 40 punktuose nustatytą terminą privalo pateikti planavimo organizatoriui motyvuotą atsakymą dėl Dokumentų netvirtinimo.

41. Jei Dokumentą turėjusi tvirtinti savivaldybės institucija per nustatytą terminą jo nepatvirtino ir nepateikė motyvuoto atsakymo dėl Dokumento netvirtinimo, planavimo organizatoriaus prašymu arba savo iniciatyva Vyriausybės atstovas turi atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo (Žin., 1998, Nr. 51-1392; 2004, Nr. 98-3626) 5 straipsnio 2 dalyje.

42. Patvirtinti Dokumentai įsigalioja kitą dieną po to, kai Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijų ir apskričių viršininkų sprendimas dėl Dokumentų patvirtinimo paskelbiamas „Valstybės žiniose“ ir visas Dokumentas paskelbiamas „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt). Savivaldybių patvirtinti Dokumentai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą diena po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie Dokumento patvirtinimą ir viso Dokumento paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje, jei pačiuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Skelbiamų saugomais kultūros paveldo objektų Dokumentų nustatyti paveldosaugos reikalavimai įsigalioja tuos paveldo objektus paskelbus saugomais.

43. Ginčus, kilusius tarp planavimo sąlygas išdavusių institucijų ir (ar) organizatoriaus, taip pat viešumą užtikrinančių procedūrų metu kilusius ginčus nagrinėja ir sprendimus priima valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos, vadovaudamosios Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 (Žin., 1997, Nr. 34-851; 2004, Nr. 109-4075).

 

VII. DOKUMENTŲ REGISTRAVIMAS, GALIOJIMAS IR KEITIMAS

 

44. Patvirtinti Dokumentai galioja neterminuotai, jei juose nėra nustatytas galiojimo terminas arba jie įstatymų nustatyta tvarka nepanaikinami ar nepakeičiami.

45. Patvirtinti Dokumentai ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo jų patvirtinimo dienos registruojami atitinkamo lygmens Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, o sprendiniai fiksuojami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo duomenų banke Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo duomenų banko nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721 (Žin., 1996, Nr. 60-1417), nustatyta tvarka.

46. Dokumentai keičiami tik tais atvejais, kai keičiami planuojamų teritorijų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos prioritetai, tvarkymo principai ir Dokumentų sprendiniai. Sprendimą dėl Dokumentų keitimo priima juos tvirtinančios institucijos planavimo organizatoriaus motyvuotu siūlymu. Dokumentų keitimai rengiami, svarstomi, derinami, tikrinami, tvirtinami ta pačia tvarka, kaip ir patys Dokumentai, pagal šiose Taisyklėse nustatytus Dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo reikalavimus.

47. Fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę susipažinti su Dokumentais teritorijų planavimo dokumentų registrą tvarkančioje institucijoje ir gauti kopiją už nustatytą valstybės rinkliavą arba teritorijų planavimą organizavusioje institucijoje ir joje gauti Dokumentų ar jų dalių, brėžinių kopijas už mokestį, kuris nustatomas apskaičiavus išlaidas, susijusias su šių dokumentų dauginimu.

48. Dokumentų sprendinių įgyvendinimą pagal kompetenciją kontroliuoja valstybės ir savivaldybės institucijos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

49. Planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo privalo dalyvauti Dokumentų rengimo procese ir procedūrose. Planavimo organizatorius ir Dokumentų rengėjai yra atsakingi už pasekmes, atsiradusias dėl jų kaltės planavimo proceso ir procedūrų metu.

50. Planavimo organizatorius kartu su Dokumentų rengėjais atsako už planavimo proceso ir procedūrų organizavimą, tinkamą su tuo susijusių dokumentų įforminimą bei privalo laikytis Taisyklėse nustatytų reikalavimų.

51. Žala, atsiradusi dėl neteisėtais veiksmais įgyvendinamų teritorijų planavimo dokumentų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, įstatymais ir kitais teisės aktais.

52. Ginčai dėl Taisyklių 43 punkte nurodytų institucijų sprendimų ir žalos atlyginimo, Dokumentų rengimo procesų ir procedūrų pažeidimų nagrinėjami įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

_________________

 

Priedo pakeitimai:

Nr. ĮV-603/D1-657, 2008-12-08, Žin., 2008, Nr. 144-5797 (2008-12-16), i. k. 1082080ISAK3/D1-657

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Įsakymas

Nr. ĮV-603/D1-657, 2008-12-08, Žin., 2008, Nr. 144-5797 (2008-12-16), i. k. 1082080ISAK3/D1-657

Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. ĮV-261/D1-322 "Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo