Suvestinė redakcija nuo 2005-07-31 iki 2010-11-18
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 28-921, i. k. 1042210ISAK00003-55
LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LAIVŲ EISMO STEBĖSENOS IR INFORMACIJOS SISTEMOS ĮDIEGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2004 m. vasario 3 d. Nr. 3-55
Vilnius
Įgyvendindamas Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. birželio 27 d. direktyvą 2002/59/EB, įdiegiančią Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą ir panaikinančią 1993 m. rugsėjo 13 d. Tarybos direktyvą 93/75/EEB:
2. Nustatau, kad Lietuvos saugios laivybos administracija, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir AB „Mažeikių nafta“ turi ne vėliau kaip iki 2008 m. gruodžio 31 d. užtikrinti laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemos krante funkcionavimą šių taisyklių nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2004 m. vasario 3 d.
įsakymu Nr. 3-55
LAIVŲ EISMO STEBĖSENOS IR INFORMACIJOS SISTEMOS
ĮDIEGIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemos įdiegimo taisyklės (toliau vadinama – taisyklės) reglamentuoja laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemos, kuri pagerintų laivų judėjimo saugumą bei efektyvumą, o atitinkamos kompetentingos tarnybos galėtų tinkamiau reaguoti į laivų incidentus, avarijas ar potencialiai pavojingą padėtį jūroje, įskaitant žmonių paieškos ir gelbėjimo operacijas, kad būtų gerinama taršos prevencija ar mažinamas taršos poveikis aplinkai, įdiegimą bei krovinio vežimo priemonių, kuriomis gabenami pavojingi kroviniai, tikrinimą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-247, 2005-05-23, Žin., 2005, Nr. 71-2568 (2005-06-07), i. k. 1052210ISAK0003-247
2. Šių taisyklių reikalavimų privalo laikytis laivų valdytojai ar jų įgalioti asmenys, taip pat laivais vežamų pavojingų ar aplinką teršiančių krovinių siuntėjai.
3. Šios taisyklės taikomos laivams, plaukiojantiems su Lietuvos valstybės vėliava, bei užsienio šalių laivams, plaukiantiems į Lietuvos jūrų uostus, bei laivams, kurių bendras tonažas 300 ir daugiau.
4. Šios taisyklės netaikomos:
4.1. karo laivams, karinio jūrų laivyno pagalbiniams laivams ir kitiems valstybei priklausantiems laivams, naudojamiems nekomercinėms viešosioms paslaugoms teikti;
5. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
Adresas – laivybos kompanijos pavadinimas, atsakingo asmens vardas, pavardė, telefono, fakso numeriai, kuriais, kai reikia, galima susisiekti su laivo kapitonu ar jo įgaliotu asmeniu, jūrų uosto administracija ar krovinio siuntėju ar jo įgaliotu asmeniu.
Aplinką teršiantis krovinys – naftos produktai, nurodyti 1973 m. tarptautinėje konvencijoje dėl teršimo iš laivų prevencijos ir jos 1978 m. protokolo (MARPOL 73/78) pirmame priede, nuodingos skystos medžiagos, nurodytos MARPOL 73/78 antrame priede, kenksmingos medžiagos, nurodytos MARPOL 73/78 trečiame priede.
Jūrų uosto administracija – bet kurio jūrų uosto administracija ar jos padalinys, kuriam pavesta priimti ir perduoti pagal šių taisyklių nuostatas teikiamą informaciją.
Krovinio vežimo priemonė – kroviniams vežti skirta kelių transporto priemonė, geležinkelio vagonas ar konteineris, įskaitant bet kokio tipo mobiliąsias cisternas.
Krovinio siuntėjas – bet kuris asmuo, kuris su vežėju sudaro sutartį dėl krovinio vežimo arba kurio vardu ar kurio naudai tokia sutartis buvo sudaryta.
Laivas – bet kokio tipo savaeigis ar nesavaeigis plaukiojantis statinys, kuris yra naudojamas laivybai jūroje.
Laivų eismo tarnyba (LET) – jūrų uosto administracijos padalinys, užtikrinantis jūrų laivų eismo saugumą bei efektyvumą, saugantis jūros aplinką, turintis galimybę keistis informacija su eismo dalyviais ir reaguoti į LET zonoje susidarančią eismo padėtį.
Laivybos kompanija – juridinis asmuo, apibrėžtas 1974 m. tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje kartu su jos protokolais ir pakeitimais (SOLAS) IX skyriaus 1 taisyklės 2 dalyje.
Laivo valdytojas – asmuo, eksploatuojantis laivą, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra laivo savininkas, ar juo naudojasi kitu teisėtu pagrindu.
Pavojingas krovinys:
– Tarptautiniame pavojingų krovinių vežimo jūra kodekse (IMDG) nurodytas bet kuris krovinys;
– Tarptautinio laivų, skirtų vežti supiltas pavojingas chemines medžiagas, statybos ir įrangos (IBC) kodekso 17 skyriuje išvardyti pavojingi skysčiai, įskaitant krovinius, kuriems vežti nustatyti tam tikri išankstiniai reikalavimai pagal IBC kodekso 1.1.3 punkto nuostatas;
– Tarptautinio laivų, skirtų vežti suskystintas dujas, statybos ir įrangos kodekso (IGC) 19 skyriuje išvardytos suskystintos dujos, įskaitant krovinius, kuriems vežti nustatyti tam tikri išankstiniai reikalavimai pagal IGC kodekso 1.1.6 punkto nuostatas;
– Biriųjų krovinių saugios praktikos kodekso (BC) B priede nurodytos kietosios medžiagos.
Prieglobsčio vieta – uosto dalis ar kita saugi prieplauka, stovėjimo vieta arba bet kokia kita saugi zona, skirta nelaimės ištiktiems laivams priimti dėl laivo padėties stabilizavimo, pavojaus laivybai sumažinimo, žmonių gyvybės ar aplinkos išsaugojimo.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-333, 2005-07-14, Žin., 2005, Nr. 92-3444 (2005-07-30), i. k. 1052210ISAK0003-333
6. Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, vartojamas Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 75-2264).
II. PRANEŠIMAI IŠ LAIVŲ IR JŲ STEBĖSENA
7. Į Lietuvos jūrų uostą plaukiančio laivo kapitonas ar jo įgaliotas asmuo pateikia šių taisyklių 1 priedo 1 punkte nurodytą informaciją Lietuvos jūrų uosto administracijai.
8. Informacijos pateikimo tvarka ir terminai nurodomi atitinkamose Lietuvos jūrų uostų laivybos taisyklėse, tačiau informacija pateikiama ne vėliau kaip:
8.2. prieš pat laivui išplaukiant iš ankstesniojo uosto, jeigu reisas yra trumpesnis nei dvidešimt keturios valandos; arba
9. Laivo valdytojas privalo užtikrinti, kad jo eksploatuojamuose laivuose šių taisyklių 2 priedo 1 punkte nustatytais terminais būtų sumontuota Tarptautinės jūrų organizacijos (toliau vadinama – TJO) nustatytus standartus atitinkanti automatinė identifikavimo sistema (toliau vadinama – AIS).
10. Visi laivai, plaukiojantys su užsienio valstybės vėliava, plaukiantys į Lietuvos jūrų uostą, taip pat privalo atitikti šių taisyklių 2 priedo 1 punkte nustatytus reikalavimus.
11. Laivuose esanti AIS privalo veikti nuolatos, išskyrus tuos atvejus, kai tarptautiniais susitarimais, taisyklėmis arba standartais numatyta apsaugoti navigacinę informaciją.
12. Visi laivai, plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava, įplaukiantys į privalomojo laivų maršrutų parinkimo sistemos zoną, nustatytą Tarptautinės jūrų organizacijos (toliau vadinama – TJO) pagal SOLAS konvencijos V skyriaus 10 taisyklę, privalo naudotis šia sistema pagal atitinkamus TJO nustatytus nurodymus ir kriterijus.
13. Visi laivai, plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava, įplaukiantys į bet kurios valstybės LET valdomą veikimo zoną, esančią jų teritoriniuose vandenyse ar už teritorinių vandenų bei veikiančią pagal TJO nuostatas, privalo naudotis LET teikiamomis paslaugomis bei laikytis LET nustatytos tvarkos.
14. Lietuvos jūrų uosto administracija privalo užtikrinti, kad jos jūrų uosto akvatorijoje esančios LET veikimo zonos būtų eksploatuojamos laikantis atitinkamų TJO nuostatų ir šiose zonose būtų pakankamas skaičius tinkamos kompetencijos ir kvalifikacijos personalo.
15. Laivo valdytojas privalo užtikrinti, kad jo eksploatuojamuose laivuose šių taisyklių 2 priedo 2 punkte nustatytais terminais būtų sumontuota TJO nustatytus standartus atitinkanti reiso duomenų registravimo (toliau vadinama – RDR) sistema.
16. Visi laivai, plaukiojantys su užsienio valstybės vėliava, plaukiantys į Lietuvos jūrų uostus, taip pat privalo atitikti šių taisyklių 2 priedo 2 punkte nustatytus reikalavimus.
17. Lietuvos saugios laivybos administracijai (toliau vadinama – Administracija) ar jūrų uosto administracijai atliekant laivo avarijos, įvykusios jų jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, tyrimą, laivo valdytojas privalo pateikti laivų RDR sistemos duomenis.
18. Lietuvos jūrų uoste bet kokio dydžio laivams siūlyti vežti arba į juos pakrauti pavojingus ar aplinką teršiančius krovinius leidžiama tik pateikus jo kapitonui deklaraciją su šių taisyklių 1 priedo 2 punkte nurodyta informacija.
19. Krovinio siuntėjas, pateikdamas tokią deklaraciją kapitonui, turi užtikrinti, kad siūlomas vežti krovinys iš tikrųjų yra tas, kuris buvo deklaruotas pagal šių taisyklių 18 punkto reikalavimus.
20. Iš Lietuvos jūrų uosto išplaukiančio laivo, kuriuo vežamas pavojingas arba aplinką teršiantis krovinys, kapitonas ar jo įgaliotas asmuo, ne vėliau kaip prieš laivui išplaukiant, pateikia Lietuvos jūrų uosto administracijai šių taisyklių 1 priedo 3 punkte nurodytą informaciją.
21. Laivo, plaukiančio į Lietuvos jūrų uostą arba į teritoriniuose vandenyse esančią stovėjimo (inkaravimo) vietą, kuriuo vežamas pavojingas arba aplinką teršiantis krovinys, kapitonas ar jo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip prieš pat laivui išplaukiant iš pakrovimo uosto arba tik sužinojęs paskirties uostą ar stovėjimo (inkaravimo) vietą Lietuvos jūrų uosto administracijai pateikia šių taisyklių 1 priedo 3 punkte nurodytą informaciją.
23. Lietuvos jūrų uosto administracija, gavusi pranešimą apie pavojingus arba aplinką teršiančius krovinius, esančius laive, kuris plaukia į atitinkamą jūrų uostą ar iš jo, privalo nedelsiant pateikti gautą šių taisyklių 1 priedo 3 punkte nurodytą informaciją Administracijos Jūrų gelbėjimo koordinaciniam centrui (toliau vadinama – Centras).
24. Informacija Centrui elektroniniu pranešimu turi būti perduodama nedelsiant visą parą ir turi atitikti Administracijos duomenų bazės reikalavimus.
25. Elektroniniai pranešimai turi būti parengti naudojant XML arba EDIFACT sintaksę ir perduoti internetu arba X.400 ryšio priemonėmis. Administracija nustato konkrečius sąsajų valdymo dokumentus.
26. Administracija bei Lietuvos jūrų uosto administracija privalo kaupti ir saugoti šių taisyklių 1 priedo 3 punkte nurodytą informaciją, kad ja būtų galima pasinaudoti įvykus incidentui arba avarijai jūroje ar su tuo susijusių pažeidimų tyrimui.
27. Administracija turi užtikrinti nuolatinį informacijos sistemos, kaupiančios informaciją apie pavojingų ir aplinką teršiančių krovinių vežimą laivais, darbą bei informacijos sistemos nuolatinį ryšį su atitinkamomis Europos Sąjungos kompetentingomis institucijomis, kad:
III. POTENCIALIAI PAVOJINGŲ LAIVŲ STEBĖSENA IR INTERVENCIJA JŪROJE ĮVYKUS INCIDENTAMS
AR AVARIJOMS
28. Laivai laikomi keliantys potencialų pavojų saugiai laivybai, taip pat asmenų ar aplinkos saugumui, kurie:
28.1. reiso metu:
28.2. pagal Europos Sąjungos kompetentingų institucijų sukauptus įrodymus ar įkalčius tyčia išpylė naftos produktus ar kitaip pažeidė MARPOL 73/78 nuostatas;
29. Administracija, Lietuvos jūrų uosto administracija, gavusios informaciją apie šių taisyklių 28 punkte nurodytus laivus, privalo nedelsdama perduoti ją kompetentingoms Europos Sąjungos institucijoms atitinkamai pagal planuojamą ar numatomą laivo maršrutą.
30. Lietuvos jūrų uosto administracija, gavusi informaciją apie šių taisyklių 28 punkte nurodytus laivus, kurie plaukia į jų uostus, privalo nedelsdama pranešti Administracijai, pastaroji turi pirmiausia vykdyti tokių laivų uosto valstybės kontrolę, o jeigu reikia – uždrausti tokiems laivams įplaukti į Lietuvos jūrų uostus.
31. Apie savo sprendimą uždrausti šių taisyklių 28 punkte nurodytiems laivams įplaukti į Lietuvos jūrų uostus ar uosto valstybės kontrolės rezultatus Administracija privalo nedelsiant informuoti kitas Europos Sąjungos kompetentingas institucijas.
32. Įvykus laivo avarijai ar incidentui Lietuvos Respublikai priskirtame paieškos ir gelbėjimo rajone Baltijos jūroje, laivo kapitonas nedelsdamas privalo pranešti Centrui apie:
32.1. bet kokį incidentą ar avariją, pakenkusius laivo saugumui, pavyzdžiui, susidūrimą, užplaukimą ant seklumos, apgadinimą, sutrikimą ar gedimą, krovinio užliejimą ar pasislinkimą, bet kokius korpuso pažeidimus ar konstrukcijos gedimą;
32.2. bet kokį incidentą ar avariją, mažinantį laivybos saugumą, pavyzdžiui, gedimus, kurie galėtų pakenkti laivo manevringumui ar tinkamumui navigacijai, arba apie eigos ar vairo sistemos, elektros generavimo sistemos, navigacijos ar ryšio įrangos pažeidimus;
32.3. bet kokią padėtį, dėl kurios gali būti užteršti vandenys ar pakrantė, pavyzdžiui, apie pavojingų ar aplinką teršiančių krovinių išsiliejimą arba patekimo į jūros aplinką galimybę;
33. Pagal šių taisyklių 32 punkto nuostatas pateikiamame pranešime būtina nurodyti laivo duomenis, jo koordinates, išvykimo uostą, paskirties uostą, adresą, kuriuo galima gauti informaciją apie vežamus pavojingus ir aplinką teršiančius krovinius, laive esančių asmenų skaičių, informaciją apie incidentą ir bet kurią kitą reikalingą informaciją, nurodytą TJO rezoliucijoje A.851(20).
34. Kai Lietuvos jūrų uosto administracija, vadovaudamasi atitinkamo jūrų uosto laivybos taisyklių nuostatomis, nusprendžia, kad, esant tam tikroms meteorologinėms sąlygoms jūroje, kyla grėsmė laivybos saugumui, pavojus žmonių gyvybei ar jūros aplinkos taršai:
34.1. LET nedelsiant informuoja Lietuvos jūrų uosto zonoje esančio ar ketinančio įplaukti ar išplaukti iš jūrų uosto laivo kapitoną apie meteorologines sąlygas ir apie pavojų, kuris gali kilti žmonėms, laivui ar jo kroviniui;
34.2. LET gali imtis bet kokių kitų reikiamų priemonių, pavyzdžiui, rekomenduoti arba uždrausti kuriam nors laivui ar visiems laivams įplaukti į atitinkamą jūrų uostą ar išplaukti iš jo tol, kol bus nustatyta, kad žmonių gyvybei, laivui ir (arba) jūros aplinkai pavojus nebegresia;
35. Centras, gavęs informaciją apie laivo incidentą ar avariją, minimą šių taisyklių 32 punkte, jūroje, imasi visų reikiamų priemonių užtikrinti žmonių gyvybę, laivo saugumą bei apsaugoti jūros ir jos pakrančių aplinką, tarp jų:
35.1. apriboti laivo judėjimą ar nurodyti jam laikytis tam tikro kurso. Toks reikalavimas nepanaikina laivo kapitono atsakomybės už saugų laivo valdymą;
35.3. organizuoti vertinimo grupės rizikos dydžiui įvertinti nuvykimą į laivą bei, jeigu reikia, padėti kapitonui pagerinti padėtį;
35.4. gresiant ar esant neišvengiamam pavojui, nurodyti laivo kapitonui plaukti į prieglobsčio vietas: prie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių Nr. 1–6 arba į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto išorinio reido inkaravimo vietas. Laivų priėmimo į prieglobsčio vietas sąlygas reglamentuoja šių taisyklių 3 priedo nuostatos.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-333, 2005-07-14, Žin., 2005, Nr. 92-3444 (2005-07-30), i. k. 1052210ISAK0003-333
36. Siekiant, kad incidento ar avarijos jūroje pasekmės būtų minimalios, laivo kapitonas ar jo įgaliotas asmuo ir tokiu laivu vežamų pavojingų ar aplinką teršiančių krovinių savininkas privalo glaudžiai bendradarbiauti su Centru.
37. Laivo, plaukiojančio su Lietuvos valstybės vėliava, kuriam taikomos ISM kodekso nuostatos, kapitonas, laikydamasis šio kodekso reikalavimų, praneša laivybos kompanijai apie bet kokį įvykusį incidentą arba avariją jūroje, nurodytus šių taisyklių 32 punkte. Gavusi tokią informaciją, laivybos kompanija privalo nedelsiant susisiekti su Centru ir, jei reikia, teikti visokeriopą pagalbą.
38. Centras, jei reikia, išplatina informaciją Baltijos jūros valstybėms apie tokį incidentą arba avariją, apie kuriuos pranešta pagal šių taisyklių 32 punkto nuostatas, ir informaciją apie bet kokį pavojų žmonių gyvybei, laivo saugumui bei jūros ir jos pakrančių aplinkai.
39. Centras, pagal šių taisyklių 20, 21, ir 32 punktus gautą informaciją, imasi reikiamų priemonių suteikti tokią informaciją bet kuriuo metu, jei to, saugumo sumetimais, paprašytų kita Europos Sąjungos kompetentinga institucija.
40. Jei Centras pagal šių taisyklių nuostatas arba kokiu nors kitu būdu informuojamas apie tam tikriems laivybos rajonams jūroje ir pakrantės zonoms iškilusį pavojų, jis turi imtis reikiamų priemonių kuo greičiau apie tai informuoti visas suinteresuotas Europos Sąjungos valstybes ir pasikonsultuoti su jomis dėl planuojamų veiksmų. Jeigu reikia, Centras numato bendrus veiksmus su kitų valstybių kompetentingomis institucijomis.
41. Administracija gali bendradarbiauti su Europos Komisija dėl:
41.1. gaunamos informacijos apie laivų stebėseną panaudojimo efektyvumo, ypač kuriant reikiamus telematinius ryšius tarp Centro ir jūrų uosto administracijos, kuriais būtų keičiamasi informacija apie laivų judėjimą, numatomą jų atvykimo į uostus laiką ir krovinius;
41.2. telematinių ryšių tarp Europos Sąjungos valstybių kompetentingų institucijų plėtojimo, kad būtų gaunama daugiau žinių apie laivų eismą, kad pagerėtų tranzitinių laivų stebėsena ir kad būtų suderintas bei tinkamai modernizuotas reikalaujamų pranešimų iš plaukiojančių laivų siuntimas;
41.3. Europos Sąjungos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemos plėtros ir atnaujinimo, kad būtų geriau identifikuojami ir kontroliuojami laivai;
42. Administracija įstatymų nustatyta tvarka turi užtikrinti pagal šių taisyklių nuostatas gaunamos informacijos konfidencialumą.
43. Administracija reguliariai tikrina ir kitaip kontroliuoja, kaip veikia jūrų uostų telematinės sistemos, įkurtos pagal šių taisyklių nuostatas, ypač jų gebėjimą visą parą nedelsiant priimti ar išsiųsti reikiamą informaciją.
44. Administracija nedelsdama praneša valstybei, su kurios vėliava laivas plaukioja, arba bet kuriai suinteresuotai valstybei apie priemones, kurių imtasi pagal šių taisyklių 28 ir 35 punktus.
45. Kai, įvykus incidentui arba avarijai jūroje, nurodytiems šių taisyklių 32 punkte, Administracija nustato, kad kompanija negali užmegzti ir palaikyti ryšio su reikiamu laivu, ji praneša valstybei, kuri išdavė ISM atitikties liudijimą ir laivo saugaus valdymo liudijimą, arba valstybei, kurios vardu jie buvo išduoti.
46. Administracija, gavusi informaciją, kad Lietuvoje įregistruota laivybos kompanija negali užmegzti ir palaikyti ryšio su reikiamu laivu ir kad tai leidžia daryti prielaidą, jog šiurkščiai pažeista laivybos kompanijos saugaus valdymo sistema, nedelsdama imasi būtinų priemonių tam, kad laivybos kompanijai išduotas atitikties liudijimas ir laivo saugaus valdymo liudijimas būtų paskelbti negaliojančiais.
47. Administracija Lietuvos jūrų uostuose pasirinktinai tikrina krovinio vežimo priemones, kuriomis gabenami pavojingi kroviniai. Šiuo atveju tikrinama:
Papildyta punktu:
Nr. 3-247, 2005-05-23, Žin., 2005, Nr. 71-2568 (2005-06-07), i. k. 1052210ISAK0003-247
48. Administracija teikia ataskaitas TJO apie šių taisyklių 48 punkte nurodytų tikrinimų rezultatus. Tikrinimų tvarką ir ataskaitų formą nustato Administracija.
Papildyta punktu:
Nr. 3-247, 2005-05-23, Žin., 2005, Nr. 71-2568 (2005-06-07), i. k. 1052210ISAK0003-247
Laivų eismo stebėsenos ir
informacijos sistemos įdiegimo
taisyklių
1 priedas
INFORMACIJA, KURIĄ REIKIA PATEIKTI LAIVO KAPITONUI AR LIETUVOS JŪRŲ UOSTO ADMINISTRACIJAI
1. Bendroji informacija, kurią reikia pateikti Lietuvos jūrų uosto administracijai:
1.1. laivo identifikacija (pavadinimas, šaukinys, TJO identifikacijos numeris arba palydovinis mobilus laivo identifikavimo (MMSI) numeris;
1.3. numatomas atvykimo į paskirties uostą arba locmano punktą laikas ir numatomas išvykimo iš to uosto laikas;
2. Informacija apie krovinį, kurią reikia pateikti laivo kapitonui:
2.1. tikslūs pavojingų ar aplinką teršiančių krovinių pavadinimai, Jungtinių Tautų (JT) numeriai (jei priskirti), pavojaus klasė pagal IMDG, IBC ir IGC kodeksus ir, jeigu reikia, laivo klasė pagal INF kodeksą, tokių krovinių kiekis bei jų vieta laive ir, jeigu jie vežami krovinių vežimo priemonėmis (ne rezervuaruose), tokių priemonių identifikacijos numeriai;
3. Informacija, kurią reikia pateikti Lietuvos jūrų uosto administracijai vežant pavojingus ar aplinką teršiančius krovinius:
3.1. bendroji informacija:
3.1.3. numatomas išvykimo iš pakrovimo uosto ir numatomas atvykimo į paskirties uostą laikas (jei laivas plaukia iš Europos Sąjungos valstybės narės uosto);
3.1.4. numatomas atvykimo į Lietuvos jūrų uostą laikas (jei laivas atplaukia iš trečiosios šalies uosto);
3.2. informacija apie krovinį:
3.2.1. tikslūs pavojingų ar aplinką teršiančių krovinių pavadinimai, Jungtinių Tautų (JT) numeriai (jei priskirti), pavojaus klasė pagal IMDG, IBC ir IGC kodeksus ir, jeigu reikia, laivo klasė pagal INF kodeksą, tokių krovinių kiekis bei jų vieta laive ir, jeigu jie vežami krovinių vežimo priemonėmis (ne rezervuaruose), tokių priemonių identifikacijos numeriai;
3.2.2. patvirtinimas, kad laive yra pavojingų arba aplinką teršiančių krovinių sąrašas, krovinio deklaracija ar reikiamas krovos planas, kuriame nurodyta informacija apie vežamus pavojingus arba aplinką teršiančius krovinius ir jų vietą laive;
Laivų eismo stebėsenos ir
informacijos sistemos įdiegimo
taisyklių
2 priedas
SPECIALŪS LAIVŲ ĮRENGIMAI
1. Automatinio identifikavimo sistemos (AIS) įrengimas:
1.1. 2002 m. liepos 1 d. ir vėliau pastatyti bet kokio dydžio keleiviniai laivai ir visi laivai, kurių bendras tonažas 300 ir daugiau, plaukiantys į Lietuvos jūrų uostus ar plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava, privalo atitikti Laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemos įdiegimo taisyklių 9 ir 10 punktų reikalavimus;
1.2. iki 2002 m. liepos 1 d. pastatyti bet kokio dydžio keleiviniai laivai ir visi laivai, kurių bendras tonažas 300 ir daugiau, plaukiantys į Lietuvos jūrų uostus ar plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava, privalo atitikti Laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemos įdiegimo taisyklių 9 ir 10 punktų reikalavimus:
1.2.2. tanklaiviai – ne vėliau kaip atliekant pirmąją saugos įrangos apžiūrą po šių taisyklių įsigaliojimo;
1.2.4. kiti laivai, kurių bendras tonažas 10000 ir daugiau, bet mažiau kaip 50000 – ne vėliau kaip 2005 m. liepos 1 d. ar nuo bet kurios ankstesnės datos, jeigu tokią nustatė TJO;
1.2.5. kiti laivai, kurių bendras tonažas 3000 ir daugiau, bet mažiau kaip 10000 – ne vėliau kaip 2006 m. liepos 1 d. ar nuo bet kurios ankstesnės datos, jeigu tokią nustatė TJO;
2. Reiso duomenų registravimo (RDR) sistemos įrengimas:
2.1. laivai, plaukiantys į Lietuvos jūrų uostus ar plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava, privalo turėti įrengtą RDR sistemą, atitinkančią TJO rezoliucijos A.861(20) su pataisomis reikalavimus ir Tarptautinės elektronikos komisijos (IEC) standarto Nr. 61996 bandymų reikalavimus:
2.1.1. 2002 m. liepos 1 d. ir vėliau pastatyti keleiviniai laivai, išskyrus ro-ro keleivinius laivus – ne vėliau kaip 2004 m. gegužės 1 d.;
2.1.2. 2002 m. liepos 1 d. ir vėliau pastatyti ro-ro keleiviniai laivai – ne vėliau kaip per pirmąją apžiūrą po 2004 m. sausio 1 d.;
2.1.3. iki 2002 m. liepos 1 d. pastatyti keleiviniai laivai ir ro-ro keleiviniai laivai – ne vėliau kaip 2004 m. gegužės 1 d.;
2.2. iki 2002 m. liepos 1 d. pastatyti laivai, plaukiantys į Lietuvos jūrų uostus ar plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava, privalo turėti įrengtą RDR sistemą, kuri atitinka taikomus TJO rezoliucijos A.861(20) su pataisomis reikalavimus:
2.2.1. laivai, kurių bendras tonažas 20000 ir daugiau – ne vėliau kaip nustatyta TJO, o jei tokia data nenustatyta, – ne vėliau kaip 2007 m. sausio 1 d.;
Laivų eismo stebėsenos ir
informacijos sistemos įdiegimo
taisyklių 3 priedas
laivų priėmimo PRIEGLOBSČIO VIETose TVARKOS APRAŠAS
1. Laivų priėmimo prieglobsčio vietose tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja laivų priėmimo į prieglobsčio vietas Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse sąlygas.
2. Tvarkos aprašas taikomas prieglobsčio prašantiems laivams Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje siekiant pašalinti grėsmę saugiai laivybai, žmonių gyvybei ar išvengti žalingo poveikio aplinkai.
3. Centras, gavęs laivo kapitono informaciją apie prieglobsčio prašantį laivą Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje, nedelsdamas informuoja Administracijos vadovą, Klaipėdos apskrities administracijos viršininką, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitoną, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nacionalinio jūros sienos apsaugos koordinavimo centro vyresnįjį specialistą, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovą, jei gabenamas pavojingas, aplinką teršiantis krovinys, gresia pavojus aplinkai.
4. Pirminį operatyvų situacijos įvertinimą ir rizikos laivo padėčiai, laivybai, žmonių gyvybei ar aplinkai laipsnio nustatymą dėl laivo priėmimo į prieglobsčio vietą atlieka Centras, suderinęs su 3 punkte išvardytomis institucijomis.
5. Centras, įvertinęs pirminę situaciją, kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonu ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovu turi:
6. Administracijos vadovas, įvertinęs iš Centro gautą informaciją apie laivo būklę, priima sprendimą dėl prieglobsčio prašančio laivo priėmimo į prieglobsčio vietą. Jeigu laive gabenamas pavojingas arba aplinką teršiantis krovinys, toks sprendimas priimamas jį suderinus su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonu bei Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovu.
7. Priimant sprendimą, turi būti vadovaujamasi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 286 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 69-2025; 2003, Nr. 113-5086) ir atsižvelgiama į šias aplinkybes:
7.1. galimybę priimti prieglobsčio prašantį laivą atsižvelgiant į meteorologines sąlygas, laivo matmenis, grimzlę;
7.2. grėsmę žmonių gyvybei, saugiai laivybai, jūrinei aplinkai, pakrantei ir su tuo susijusiems interesams, kuri kiltų atsisakius priimti laivą į prieglobsčio vietą;
8. Uosto kapitonas privalo neleisti prieglobsčio prašančiam laivui įplaukti į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, jei:
8.1. laive gabenamos pavojingos (toksiškos, sprogios ir kt.) medžiagos ir yra reali grėsmė, jog kils pavojus Klaipėdos miesto gyventojams ar aplinkai;
9. Jeigu Administracijos vadovas, įvertinęs iš Centro gautą informaciją apie laivo būklę, nusprendžia, jog nėra galimybės laivui suteikti prieglobsčio vietą Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, Centras apie tai nedelsdamas informuoja laivo kapitoną ir praneša apie priimtą sprendimą bei informuoja kompetentingas kaimyninių valstybių institucijas, kurių interesai dėl nelaimę patyrusio laivo gali būti pažeisti.
10. Prieglobsčio pasiprašiusio ir jį gavusio laivo savininkas (valdytojas) apmoka išlaidas ir nuostolius, patirtus suteikiant prieglobstį laivui, įskaitant atitinkamus draudimo ir kitų finansinių garantijų reikalavimus.
______________
Papildyta priedu:
Nr. 3-333, 2005-07-14, Žin., 2005, Nr. 92-3444 (2005-07-30), i. k. 1052210ISAK0003-333
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas
Nr. 3-247, 2005-05-23, Žin., 2005, Nr. 71-2568 (2005-06-07), i. k. 1052210ISAK0003-247
Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. 3-55 "Dėl Laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemos įdiegimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas
Nr. 3-333, 2005-07-14, Žin., 2005, Nr. 92-3444 (2005-07-30), i. k. 1052210ISAK0003-333
Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. 3-55 "Dėl Laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemos įdiegimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo