Suvestinė redakcija nuo 2017-09-27

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 28-921, i. k. 1042210ISAK00003-55

Nauja redakcija nuo 2017-09-27:

Nr. 3-438, 2017-09-26, paskelbta TAR 2017-09-26, i. k. 2017-15110

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LAIVŲ EISMO STEBĖSENOS IR INFORMACIJOS SISTEMOS FUNKCIONAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2004 m. vasario 3 d. Nr. 3-55

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi ir įgyvendindamas 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/59/EB, įdiegiančios Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą ir panaikinančios Tarybos direktyvą 93/75/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 7 tomas, p. 12), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. spalio 28 d. Komisijos direktyva 2014/100/ES (OL 2014 L 308, p. 82), nuostatas,

tvirtinu Laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemos funkcionavimo taisykles (pridedama).

Susisiekimo Ministras Zigmantas Balčytis

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2004 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 3-55

(Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2017 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. 3-438 redakcija)

LAIVŲ EISMO STEBĖSENOS IR INFORMACIJOS SISTEMOS FUNKCIONAVIMO TAISYKLĖS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemos funkcionavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemos, kuri buvo įdiegta siekiant didinti laivų judėjimo saugumą ir efektyvumą, gerinti reagavimą į incidentus, avarijas ar potencialiai pavojingas situacijas jūroje, įskaitant žmonių paieškos ir gelbėjimo operacijas, taip pat siekiant efektyvios taršos prevencijos ar mažinti taršos poveikį aplinkai, funkcionavimą. Taisyklės taip pat reglamentuoja Nacionalinės laivų eismo stebėsenos informacinės sistemos (toliau – NLESIS) diegimo tikslą ir Lietuvos saugios laivybos administracijos (toliau – Administracija) funkcijas, susijusias su NLESIS, bendradarbiavimo su Europos Komisija laivų eismo stebėsenos srityje klausimus.

2. Taisyklių reikalavimų privalo laikytis laivų kapitonai, valdytojai, laivo kapitono ar laivo valdytojo įgalioti asmenys, taip pat laivais vežamų pavojingųjų ar aplinką teršiančių krovinių siuntėjai.

3. Taisyklės taikomos su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojantiems laivams, kurių bendroji talpa 300 ir daugiau, ir užsienio valstybių laivams, kurių bendroji talpa 300 ir daugiau, atplaukiantiems į Lietuvos Respublikos jūrų uostus.

4. Taisyklės netaikomos:

4.1. karo laivams, karinio jūrų laivyno pagalbiniams laivams ir kitiems valstybei priklausantiems laivams, naudojamiems nekomercinėms viešosioms paslaugoms teikti;

4.2. trumpesniems kaip 45 m žvejybos laivams, tradiciniams laivams ir pramoginiams laivams;

4.3. laivų, kurių bendroji talpa mažiau nei 1000, bunkeriams;

4.4. visuose laivuose naudojamoms laivų saugykloms ir įrangai.

5. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

5.1. Aplinką teršiantis krovinys – krovinys, kurį sudaro medžiagos ar gaminiai, nurodyti 1973 m. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos ir jos 1978 m. protokolo (MARPOL 73/78) 1, 2 ir 3 prieduose.

5.2. Pavojingasis krovinys – krovinys, kurį sudaro klasifikuotos draudžiamos vežti ar leidžiamos vežti tik pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, nustatytas sąlygas medžiagos ar gaminiai, taip pat medžiagos ar gaminiai, klasifikuotini pagal šias sutartis.

6. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme.

II SKYRIUS

PRANEŠIMAI IŠ LAIVŲ IR LAIVŲ STEBĖSENA

7. Į Lietuvos Respublikos jūrų uostą atplaukiančio laivo kapitonas, valdytojas arba kitas laivo kapitono ar laivo valdytojo įgaliotas asmuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintu Pranešimo formalumų, taikomų į Lietuvos Respublikos jūrų uostus atplaukiantiems ir iš jų išplaukiantiems laivams, vykdymo tvarkos aprašu, NLESIS tiesiogiai arba per Lietuvos Respublikos jūrų uostą valdančios įmonės informacinę sistemą (toliau – vieno langelio sistema) pateikia Taisyklių 1 priedo 1 punkte nurodytą informaciją.

8. Visi laivai, plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava, įplaukiantys į:

8.1. privalomojo laivų maršrutų parinkimo sistemos, t. y. bet kurios vieno ar kelių maršrutų arba maršrutų parinkimo priemonių, kuriomis siekiama sumažinti nelaimių pavojų, sistemos, kurią sudaro eismo atskyrimo schemos, dvikrypčiai maršrutai, rekomenduojami keliai, vengtinos zonos, pakrantės eismo zonos, aplinkiniai keliai, atsargumo zonos ir giliavandeniai maršrutai, zoną, nustatytą Tarptautinės jūrų organizacijos (toliau – TJO) pagal Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje kartu su jos protokolais ir pakeitimais (toliau – SOLAS konvencija) V skyriaus 10 taisyklę, privalo naudotis šia privalomojo laivų maršrutų parinkimo sistema pagal atitinkamus TJO nustatytus nurodymus ir kriterijus;

8.2. privalomųjų pranešimų iš laivų sistemos zoną, nustatytą TJO pagal SOLAS konvencijos V skyriaus 11 taisyklę ir pagal TJO nurodymus ir kriterijus, privalo laikytis tos sistemos reikalavimų ir pranešti reikalaujamą informaciją, taip pat visą kitą informaciją, kurios pagal TJO rezoliucija A.851(20) priimtus Bendruosius principus, taikomus pranešimų iš laivų sistemoms, ir reikalavimus pranešimams iš laivų, įskaitant rekomendacijas dėl pranešimų apie incidentus, susijusius su pavojingaisiais kroviniais, kenksmingomis medžiagomis ir (arba) jūrų teršalais (toliau – rezoliucija A.851(20), reikalauja pakrantės valstybė;

8.3. bet kurios valstybės laivų eismo tarnybos (toliau – LET), t. y. tarnybos, paskirtos užtikrinti laivų eismo saugumą ir efektyvumą, saugoti jūros aplinką, turinčios galimybę keistis informacija su eismo dalyviais ir reaguoti į LET zonoje susidarančią eismo padėtį, valdomą veikimo zoną, esančią jos teritorinėje jūroje ir už jos ribų ir veikiančią pagal TJO nuostatas, privalo naudotis LET teikiamomis paslaugomis ir laikytis LET nustatytos tvarkos.

9. Laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, ir laivuose, atplaukiančiuose į Lietuvos Respublikos jūrų uostus, turi būti sumontuota TJO nustatytus standartus atitinkanti Automatinės identifikavimo sistemos (toliau – AIS) įranga, kaip nurodyta Taisyklių 2 priede. Šiuose laivuose esanti AIS privalo veikti nuolat, išskyrus tuos atvejus, kai tarptautiniai susitarimai, taisyklės arba standartai numato, kad navigacinė informacija yra saugoma.

10. Laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, ir laivuose, atplaukiančiuose į Lietuvos Respublikos jūrų uostus, kuriems taikoma SOLAS konvencijos V/19-1 taisyklė ir TJO patvirtinti veikimo standartai ir funkciniai reikalavimai, turi būti sumontuota tą taisyklę atitinkanti Laivų tolimojo identifikavimo ir sekimo sistemos (angl. long-range identification and tracking system) (toliau – LRIT) įranga.

11. Laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, ir laivuose, atplaukiančiuose į Lietuvos Respublikos jūrų uostus, turi būti sumontuota TJO nustatytus standartus atitinkanti Reiso duomenų registravimo sistema (angl. voyage data recorder) (toliau – VDR), kaip nurodyta Taisyklių 2 priede.

III SKYRIUS

PRANEŠIMAS APIE LAIVU VEŽAMUS PAVOJINGUOSIUS ARBA APLINKĄ TERŠIANČIUS KROVINIUS

12. Lietuvos Respublikos jūrų uostuose krovinio siuntėjas, t. y. fizinis ar juridinis asmuo, organizacija ar jų padalinys, kurie vežimo dokumente yra įvardyti kaip siuntėjas ir (ar) kurie sudaro sutartį su vežėju dėl krovinio vežimo jūra, gali siūlyti visiems laivams vežti arba pakrauti į juos pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius, jeigu iki tokių krovinių krovos į laivą darbų pradžios pateikia laivo kapitonui, valdytojui arba laivo kapitono ar laivo valdytojo įgaliotam asmeniui deklaraciją, kurioje yra:

12.1. Taisyklių 1 priedo 2 punkte išvardyta informacija;

12.2. vežant 1973 m. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos ir jos
1978 m. protokolo su visais pakeitimais (toliau – MARPOL konvencija) I priede nurodytas medžiagas, saugos duomenų lapas, kuriame išsamiai išdėstytos produktų fizinės ir cheminės savybės, įskaitant (kai taikoma) jų klampumą, išreikštą cSt 50°C temperatūroje, tankį 15°C temperatūroje ir kitus duomenis, pateikiamus saugos duomenų lape pagal TJO rezoliuciją MSC.286(86);

12.3. pagalbos numeriai, kuriais būtų galima susisiekti su krovinio siuntėju arba kitu asmeniu ar įstaiga, turinčiais informacijos apie fizines ir chemines produktų charakteristikas ir veiksmus, kurių reikia imtis kritiškos padėties atveju.

13. Laivuose, kurie plaukia iš uosto, esančio ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir atplaukia į Lietuvos Respublikos jūrų uostą, vežančiuose pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius, turi būti krovinio siuntėjo pateikta deklaracija su Taisyklių 12 punkte reikalaujama informacija.

14. Krovinio siuntėjas privalo pateikti Taisyklių 12 punkte nurodytą deklaraciją laivo kapitonui, valdytojui arba laivo kapitono ar laivo valdytojo įgaliotam asmeniui ir užtikrinti, kad siūlomas vežti krovinys iš tikrųjų yra tas, kuris buvo deklaruotas pagal Taisyklių 12 punkto nuostatas.

15. Iš Lietuvos Respublikos jūrų uosto išplaukiančio laivo, kuriuo vežamas pavojingasis arba aplinką teršiantis krovinys, kapitonas, valdytojas arba kitas laivo kapitono ar laivo valdytojo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip prieš valandą iki planuojamo laivo atsišvartavimo nuo krantinės per vieno langelio sistemą privalo pateikti Taisyklių 1 priedo 3 punkte nurodytą informaciją.

16. Laivo, kuris išplaukia iš uosto, esančio ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir plaukia į Lietuvos Respublikos jūrų uostą arba į Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje esančią stovėjimo vietą ir kuriuo vežamas pavojingasis arba aplinką teršiantis krovinys, kapitonas, valdytojas arba kitas laivo kapitono ar laivo valdytojo įgaliotas asmuo, ne vėliau kaip prieš pat laivui išplaukiant iš pakrovimo uosto arba tik sužinojęs numatomą atvykimo uostą ar stovėjimo vietą, per vieno langelio sistemą privalo pateikti Taisyklių 1 priedo 3 punkte nurodytą informaciją.

IV SKYRIUS

POTENCIALIAI Pavojingų LAIVŲ STEBĖSENA IR VEIKSMAI JŪROJE ĮVYKUS INCIDENTAMS IR AVARIJOMS

17. Laivai laikomi keliančiais potencialų pavojų saugiai laivybai, taip pat asmenų ar aplinkos saugumui, jeigu jie:

17.1. reiso metu:

17.1.1. jūroje patyrė incidentą ar pateko į avariją, nurodytus Taisyklių 22 punkte;

17.1.2. nesilaikė Taisyklėse nustatytų informacijos pateikimo reikalavimų;

17.1.3. nesilaikė laivų maršrutų parinkimo sistemų ir LET nustatytų taisyklių;

17.2. pagal Europos Sąjungos kompetentingų institucijų sukauptus įrodymus ar įkalčius tyčia yra išpylę naftos produktus ar kitaip pažeidę MARPOL konvencijos nuostatas;

17.3. neįleidžiami į Europos Sąjungos valstybių narių jūrų uostus arba pagal 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės (OL 2009 L 131, p. 57) su visais pakeitimais nuostatas netrukus turi būti inspektuojami;

17.4. neturi draudimo pažymėjimo arba finansinių garantijų, kurių reikia pagal Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos teisės aktus arba tarptautines taisykles, kurie nustato reikalavimus laivų draudimui ir (ar) finansinėms garantijoms, arba nepranešė uosto laivybos taisyklių nustatyta tvarka apie tokio pažymėjimo ar finansinių garantijų turėjimą;

17.5. pagal locmanų ar uostų institucijų pranešimus turi akivaizdžių defektų, galinčių pakenkti jų navigacijos saugumui arba sukelti pavojų aplinkai.

18. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (toliau – Centras), gavęs informaciją apie Taisyklių 17.1.1 papunktyje nurodytus laivus, esančius Lietuvos Respublikai priskirtame paieškos ir gelbėjimo rajone Baltijos jūroje, privalo nedelsdamas elektroniniu būdu perduoti šią informaciją NLESIS pagal Administracijos nustatytą tvarką.

19. Lietuvos jūrų uostą valdanti įmonė, gavusi informaciją apie Taisyklių 17 punkte nurodytus laivus, kurie plaukia į Lietuvos Respublikos jūrų uostą ar jau yra jame, privalo nedelsdama elektroniniu būdu perduoti šią informaciją NLESIS pagal Administracijos nustatytą tvarką.

20. Administracija, gavusi Taisyklių 18 ir 19 punktuose nurodytą informaciją, nedelsdama pateikia ją Europos Sąjungos laivybos informacijos sistemai (toliau – SafeSeaNet).

21. Administracija savo iniciatyva arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu vykdo Taisyklių 17 punkte nurodytų laivų, atplaukiančių į Lietuvos Respublikos jūrų uostus, patikrinimus, nepažeisdama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintų Užsienio valstybių laivų kontrolės taisyklių nuostatų. Apie tokių patikrinimų rezultatus ir taikytas sankcijas, jeigu jų buvo, Administracija per 10 darbo dienų informuoja valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja, ir kitų suinteresuotų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingas institucijas.

22. Lietuvos Respublikai priskirtame paieškos ir gelbėjimo rajone Baltijos jūroje plaukiančio laivo kapitonas nedelsdamas privalo pranešti Centrui apie:

22.1. bet kokį incidentą ar avariją, pakenkusius laivo saugumui, pavyzdžiui, susidūrimą, užplaukimą ant seklumos, apgadinimą, sutrikimą ar gedimą, krovinio užliejimą ar pasislinkimą, bet kokius korpuso pažeidimus ar konstrukcijos gedimą;

22.2. bet kokį incidentą ar avariją, kurie turi įtakos laivybos saugumui, pavyzdžiui, gedimus, kurie galėtų pakenkti laivo manevringumui ar tinkamumui navigacijai, arba apie eigos ar vairo sistemos, elektros generavimo sistemos, navigacijos ar ryšio įrangos pažeidimus;

22.3. bet kokią padėtį, dėl kurios gali būti užteršti vandenys ar pakrantė, pavyzdžiui, apie pavojingųjų ar aplinką teršiančių krovinių išsiliejimą arba patekimo į jūros aplinką galimybę;

22.4. bet kokias jūroje matomas plūduriuojančias aplinką teršiančių krovinių dėmes, krovinio paketus ar tarą, krovinio vežimo priemonę, t. y. kroviniams vežti skirtą kelių transporto priemonę, geležinkelio vagoną ar konteinerį, įskaitant bet kokio tipo mobiliąsias cisternas.

23. Pagal Taisyklių 22 punkto nuostatas pateikiamame pranešime būtina nurodyti laivo duomenis (laivo pavadinimą, TJO suteiktą identifikavimo numerį, laivo savininką, valstybės, su kurios vėliava plaukioja laivas, pavadinimą, registracijos uostą), jo koordinates, išvykimo uostą, numatomą atvykimo uostą, kontaktinius duomenis (laivo valdytojo ar kito jo įgalioto asmens vardą, pavardę ar institucijos, turinčios išsamios informacijos apie laivo krovinį, pavadinimą, telefoną, elektroninio pašto adresą), kuriais galima gauti informaciją apie vežamus pavojinguosius ir aplinką teršiančius krovinius, laive esančių asmenų skaičių, informaciją apie incidentą ir bet kurią kitą reikalingą informaciją, nurodytą rezoliucijoje A.851(20).

24. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 1378 „Dėl valstybės institucijų pareigų ir įgaliojimų organizuojant, koordinuojant, vadovaujant ir vykdant žmonių paieškos ir gelbėjimo, taip pat teršimo incidentų likvidavimo darbus“ nurodytos institucijos Taisyklių 22 punkte nurodytais atvejais pagal kompetenciją imasi visų reikiamų priemonių, būtinų užtikrinti žmonių gyvybės, jūros bei pakrančių aplinkos apsaugą.

25. Administracija, gavusi informaciją iš Centro apie Taisyklių 22 punkte aprašyto pobūdžio incidentą ar susidariusią atitinkamą padėtį, iškilus grėsmei saugiai laivybai ir jūros aplinkai, įvertinusi situaciją prireikus imasi vienos ar kelių iš šių priemonių:

25.1. apriboja laivo judėjimą ar nurodo jam laikytis tam tikro kurso; toks reikalavimas nepanaikina laivo kapitono atsakomybės už saugų savo laivo valdymą;

25.2. pateikia laivo kapitonui oficialų rašytinį pranešimą, kuriuo raginama pašalinti grėsmę aplinkai ir saugiai laivybai;

25.3. nusiunčia į laivą vertinimo grupę rizikos dydžiui įvertinti, padeda kapitonui pagerinti padėtį ir apie tai praneša Centrui;

25.4. esant neišvengiamam pavojui, vadovaudamasi Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintu Laivų, kuriems reikia pagalbos, priėmimo į prieglobsčio vietas planu, nurodo kapitonui plaukti į susisiekimo ministro įsakymu nustatytą prieglobsčio vietą, skirtą nelaimės ištiktiems laivams priimti, ar nurodo, kad laivas turi būti lydimas ar tempiamas. Jeigu laivas velkamas pagal su vilkimo ir gelbėjimo bendrove sudarytą vilkimo ar laivo gelbėjimo susitarimą, Taisyklių 25.1 papunktyje ir šiame papunktyje nurodytos priemonės taikomos ir tokioms pagalbos, gelbėjimo ir vilkimo bendrovėms.

26. Apie Taisyklių 25 punkte nurodytas priemones, kurių imtasi, ir apie taikytas sankcijas, jeigu jų buvo, Administracija raštu praneša valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja, ir kitų suinteresuotų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingoms institucijoms.

27. Siekdamas, kad incidento ar avarijos jūroje pasekmės būtų minimalios, laivo kapitonas, valdytojas arba kitas laivo kapitono ar laivo valdytojo įgaliotas asmuo ir tokiu laivu vežamų pavojingųjų ar aplinką teršiančių krovinių savininkas ir siuntėjas privalo glaudžiai bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 1378 „Dėl valstybės institucijų pareigų ir įgaliojimų organizuojant, koordinuojant, vadovaujant ir vykdant žmonių paieškos ir gelbėjimo, taip pat teršimo incidentų likvidavimo darbus“ nurodytomis institucijomis ir jų prašymu pateikti Taisyklių 12 punkte nurodytą informaciją.

28. Laivo, kuriam taikomos Tarptautinio saugaus laivybos valdymo kodekso (toliau – ISM kodeksas) nuostatos, kapitonas, laikydamasis šio kodekso reikalavimų, praneša laivybos bendrovei apie bet kokį įvykusį incidentą arba avariją jūroje, nurodytus Taisyklių 22 punkte. Gavusi tokią informaciją, laivybos bendrovė privalo nedelsdama susisiekti su Centru ir (ar) Administracija ir, jeigu reikia, teikti pagalbą.

29. Institucijos, dalyvaujančios paieškos ir gelbėjimo operacijose, atsižvelgia į atitinkamas Sąžiningo elgesio su jūrininkais nelaimės jūroje atveju gairių, priimtų TJO Teisės komiteto2006 m. balandžio 27 d. rezoliucija LEG.3(91) ir patvirtintų TJO valdybos 2006 m. birželio 12–16 d. 296-osios sesijos metu, nuostatas.

30. Administracija, gavusi Taisyklių 15, 16 ir 22 punktuose nurodytą informaciją, nedelsdama ją pateikia per SafeSeaNet kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingoms institucijoms.

V SKYRIUS

KROVINIO VEŽIMO PRIEMONIŲ, KURIOSE VEŽAMI PAVOJINGIEJI KROVINIAI, TIKRINIMAS UOSTE

31. Administracija pagal Tarptautinės konvencijos dėl saugių konteinerių (toliau – CSC konvencija) ir Tarptautinio jūra gabenamų pavojingų krovinių kodekso (toliau – IMDG kodeksas) reikalavimus Lietuvos Respublikos jūrų uostuose pasirinktinai tikrina krovinio vežimo priemones, kuriose vežami pavojingieji kroviniai. Šiuo atveju tikrinama:

31.1. ar krovinio vežimo priemonės yra tinkamos ir nepažeistos;

31.2. krovinio vežimo priemonių užrašai ir ženklinimai;

31.3. dokumentacija;

31.4. CSC konvencijoje nurodyta saugos patvirtinimo lentelė;

31.5. Patvirtintos nuolatinio patikrinimo programos (angl. Approved Continuous Examination Program (ACEP) ar Periodinio patikrinimo schemos (angl. Periodic Examination Scheme (PES) informacinė lentelė;

31.6. ar yra rimtų struktūrinių defektų (pagal CSC konvencijos su pakeitimais, priimtais TJO rezoliucija MSC.310(88), III priedą);

31.7. krovinio vežimo priemonės tvirtinimo prie denio įranga.

32. Administracija raštu teikia TJO Taisyklių 31 punkte nurodytų tikrinimų rezultatų ataskaitas. Tikrinimų tvarką ir ataskaitų formą nustato Administracija.

VI SKYRIUS

BENDRADARBIAVIMAS SU EUROPOS KOMISIJA

33. Administracija bendradarbiauja su Europos Komisija ir valstybėmis narėmis ir siekia tokių tikslų:

33.1. optimaliai panaudoti pagal nacionalinių teisės aktų, įgyvendinančių 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/59/EB, įdiegiančią Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą ir panaikinančią Tarybos direktyvą 93/75/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 7 tomas, p. 12) (toliau – Direktyva 2002/59/EB), nuostatas praneštą informaciją, ypač plėtojant reikiamus telematinius ryšius, kuriais būtų keičiamasi informacija apie laivų judėjimą, numatomą jų atvykimo į uostus laiką ir krovinius;

33.2. atsižvelgiant į informacinių ir ryšių technologijų raidą, plėsti Europos Sąjungos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemos aprėptį ir (arba) šią sistemą atnaujinti, kad laivai būtų geriau identifikuojami ir stebimi;

33.3. sudaryti, jeigu reikia, suderintus nelaimės ištiktų laivų priėmimo planus;

33.4. užtikrinti nacionalinių sistemų, naudojamų nacionaliniuose teisės aktuose, kuriais įgyvendinamos Direktyvos 2002/59/EB 1 priedo nuostatos, nurodytai informacijai tvarkyti ir SafeSeaNet plėtoti ir atnaujinti, sujungimą ir sąveiką;

33.5. išnagrinėti funkcijų, užtikrinančių, kad duomenų teikėjai informaciją turėtų teikti tik vieną kartą, vykdymo galimybes ir plėtrą, atsižvelgiant į 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/65/ES dėl pranešimo formalumų, taikomų į valstybių narių uostus įplaukiantiems ir (arba) iš jų išplaukiantiems laivams, kuria panaikinama Direktyva 2002/6/EB (OL 2010 L 283, p. 1), ir kituose Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus įpareigojimus ir juos įgyvendinančius nacionalinius teisės aktus;

33.6. užtikrinti, kad bet kokie su LRIT susijusios informacijos pasikeitimai ir atnaujinimai būtų įtraukti į Europos Sąjungos LRIT duomenų centrą.

VII SKYRIUS

NLESIS

34. NLESIS įdiegta ir eksploatuojama siekiant sudaryti technines galimybes stebėti laivus, esančius Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, stiprinti laivų avarijų prevencines priemones, sudaryti palankesnes sąlygas teršalams iš laivų aptikti ir keistis informacija tarp leidimus naudotis SafeSeaNet turinčių subjektų.

35. Administracija, būdama atsakinga už NLESIS eksploataciją:

35.1. koordinuoja NLESIS duomenų naudotojų ir duomenų teikėjų veiklą nacionaliniu lygiu, užtikrina, kad būtų paskirti Jungtinių Tautų prekybos ir transportavimo vietų kodai (LOCODE);

35.2. išduoda leidimus laivyboje veikiantiems subjektams, tarnyboms, reaguojančioms į incidentus, avarijas ar potencialiai pavojingą padėtį jūroje, įskaitant paieškos ir gelbėjimo operacijas, mokslo ir kitoms įstaigoms jungtis prie NLESIS ir SafeSeaNet tinklo, prireikus tokius leidimus panaikina;

35.3. nustato duomenų teikimo NLESIS tvarką, tvirtina pranešimų formas, kontroliuoja, kaip institucijos vykdo Administracijos nustatytus reikalavimus;

35.4. užtikrina, kad būtų priimti Lietuvos jūrų uostus valdančių įmonių siunčiami elektroniniai pranešimai, skirti SafeSeaNet;

35.5. užtikrina, kad būtų vykdomos Europos Komisijos parengtame Sąsajų ir funkcijų valdymo dokumente, kuriame detaliai aprašomi veikimo reikalavimai ir procedūros, taikytinos nacionalinėms ir centrinėms SafeSeaNet dalims, nustatomi reikalavimai dėl duomenų integravimo ir jų sklaidos per SafeSeaNet, veiklos procedūrų, kuriomis nustatomos SafeSeaNet duomenų kokybės kontrolės priemonės, duomenų perdavimo ir jų mainų saugumo specifikacijų, informacijos archyvavimo nacionaliniu bei centriniu lygmenimis, prieigos teisių, suteikiamų dėl duomenų kokybės valdymo, taip pat nurodomi informacijos apie pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius saugojimo ir prieigos prie jos būdai, aprašytos procedūros;

35.6. prižiūri būtinas sąsajas, kuriomis duomenys visą parą elektroninėmis priemonėmis priimami ir automatiškai perduodami į SafeSeaNet;

35.7. užtikrina informacijos kaupimą ir saugojimą, kad ja būtų galima pasinaudoti įvykus incidentui arba avarijai jūroje ar su tuo susijusių pažeidimų tyrimui;

35.8. užtikrina, kad būtų laikomasi informacijos konfidencialumo ir saugumo principų ir specifikacijų, aprašytų Sąsajų ir funkcijų valdymo dokumente, ypač dėl prieigos teisių.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

36. Administracija raštu teikia informaciją Europos Komisijai apie Taisyklėse nustatytas funkcijas vykdančias kompetentingas institucijas ir jų kontaktinius duomenis (adresas, el. pašto adresas, telefono ryšio numeris, telefakso numeris), pasikeitus šiems duomenims, juos atnaujina.

37. Administracija, Lietuvos jūrų uostus valdančios įmonės, Centras, laivo kapitono ar laivo valdytojo įgalioti asmenys ir kiti subjektai, kuriems Administracija yra suteikusi prieigą prie NLESIS ar SafeSeaNet, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turi užtikrinti elektroniniu būdu gaunamos ir siunčiamos informacijos konfidencialumą ir naudoti šią informaciją tik Taisyklėse numatytais tikslais.

_________

Laivų eismo stebėsenos ir informacijos

sistemos funkcionavimo taisyklių

1 priedas

TEIKTINOS INFORMACIJOS SĄRAŠAS

1. Bendroji informacija, kurią laivo kapitonas arba kitas laivo kapitono ar laivo valdytojo įgaliotas asmuo turi pateikti per vieno langelio sistemą:

1.1. laivo identifikacija (pavadinimas, šaukinys, TJO numeris arba palydovinis mobilusis laivo identifikavimo (MMSI) numeris, registracijos uostas, valstybės, su kurios vėliava plaukioja laivas, pavadinimas);

1.2. paskirties uostas;

1.3. numatomas atvykimo į paskirties uostą arba locmano punktą laikas ir numatomas išvykimo iš to uosto laikas;

1.4. bendras asmenų skaičius laive.

2. Informacija apie krovinį, kurią krovinio siuntėjas turi pateikti laivo kapitonui, valdytojui arba laivo kapitono ar laivo valdytojo įgaliotam asmeniui:

2.1. tikslūs pavojingųjų ar aplinką teršiančių krovinių pavadinimai, kroviniui taikomas pavojingųjų ar aplinką teršiančių krovinių vežimą jūrų laivais reglamentuojantis kodeksas, Jungtinių Tautų (toliau – JT) numeriai (jeigu priskirti), pavojaus klasė pagal Tarptautinį pavojingų krovinių vežimo jūrų laivais kodeksą (toliau – IMDG kodeksas), Tarptautinį laivų, skirtų vežti supiltas pavojingas chemines medžiagas, statybos ir įrangos kodeksą (toliau – IBC kodeksas), Tarptautinį laivų, skirtų vežti suskystintas dujas, statybos ir įrangos kodeksą (toliau – IGC kodeksas), Tarptautinį kietų biriųjų krovinių vežimo jūrų laivais kodeksą (toliau – IMSBC kodeksas) ir, jeigu reikia, laivo klasė pagal Tarptautinį panaudoto branduolinio kuro, plutonio ir didelio radioaktyvumo atliekų flakonuose saugaus vežimo laivais kodeksą (toliau – INF kodeksas), tokių krovinių kiekis ir jų vieta laive ir, jeigu jie vežami kitomis krovinių vežimo priemonėmis nei rezervuarai, tokių priemonių identifikacijos numeriai;

2.2. kontaktiniai duomenys (laivo valdytojo ar kito jo įgalioto asmens vardas ir pavardė ar subjekto, turinčio išsamios informacijos apie laivo krovinį, pavadinimas, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas), kuriais galima gauti išsamią informaciją apie krovinius.

3. Informacija, kurią laivo kapitonas arba kitas laivo kapitono ar laivo valdytojo įgaliotas asmuo turi pateikti per vieno langelio sistemą, jeigu vežami pavojingieji ar aplinką teršiantys kroviniai:

3.1. bendroji informacija:

3.1.1. laivo identifikacija (pavadinimas, šaukinys, TJO numeris arba MMSI numeris, registracijos uostas, valstybės, su kurios vėliava plaukioja laivas, pavadinimas);

3.1.2. paskirties uostas;

3.1.3. numatomas išvykimo iš pakrovimo uosto ir numatomas atvykimo į paskirties uostą laikas (jeigu laivas plaukia iš Europos Sąjungos valstybės narės uosto);

3.1.4. numatomas atvykimo į Lietuvos Respublikos jūrų uostą laikas (jeigu laivas atplaukia iš trečiosios šalies uosto);

3.1.5. bendras asmenų skaičius laive;

3.2. informacija apie krovinį:

3.2.1. tikslūs pavojingųjų ar aplinką teršiančių krovinių pavadinimai, kroviniui taikomas pavojingųjų ar aplinką teršiančių krovinių vežimą jūrų laivais reglamentuojantis kodeksas, JT numeriai (jeigu priskirti), pavojaus klasė pagal IMDG, IBC, IGC ir IMSBC kodeksus ir, jeigu reikia, laivo klasė pagal INF kodeksą, tokių krovinių kiekis ir jų vieta laive ir, jeigu jie vežami kitomis krovinių vežimo priemonėmis nei rezervuarai, tokių priemonių identifikacijos numeriai;

3.2.2. patvirtinimas, kad laive yra pavojingųjų arba aplinką teršiančių krovinių sąrašas, krovinio deklaracija ar reikiamas krovos planas, kuriame nurodyta informacija apie vežamus pavojinguosius arba aplinką teršiančius krovinius ir jų vietą laive;

3.2.3. kontaktiniai duomenys (laivo valdytojo ar kito jo įgalioto asmens vardas ir pavardė ar kito subjekto, turinčio išsamios informacijos apie laivo krovinį, pavadinimas, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas), kuriais galima gauti išsamią informaciją apie krovinius.

______________

Laivų eismo stebėsenos ir informacijos

sistemos funkcionavimo taisyklių

2 priedas

SPECIALIEJI LAIVŲ ĮRENGINIAI

1. Tarptautiniais reisais plaukiojančiuose laivuose turi būti sumontuoti šie specialieji laivų įrenginiai:

1.1. Bet kokio dydžio keleiviniuose laivuose ir nekeleiviniuose laivuose, kurių bendroji talpa 300 ir daugiau, atplaukiančiuose į Lietuvos Respublikos jūrų uostus ar plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, turi būti įrengta SOLAS konvencijos V skyriuje nustatytus techninius ir eksploatacijos savybių standartus atitinkanti AIS.

1.2. Bet kokio dydžio keleiviniuose laivuose ir nekeleiviniuose laivuose, kurių bendroji talpa 3000 ir daugiau, atplaukiančiuose į Lietuvos Respublikos jūrų uostus ar plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, turi būti įrengta SOLAS konvencijos V skyriuje nustatytus techninius ir eksploatacijos savybių standartus atitinkanti VDR sistema. Iki 2002 m. liepos 1 d. pastatytuose krovininiuose laivuose, kurių bendroji talpa 3000 ir daugiau, vietoj VDR sistemos gali būti montuojama SOLAS konvencijos V skyriuje nustatytus techninius ir eksploatacijos savybių standartus atitinkanti supaprastinta VDR sistema (toliau – S-VDR sistema).

2. Tarptautiniais reisais neplaukiojančiuose laivuose turi būti sumontuoti šie specialieji laivų įrenginiai:

2.1. Bet kokio dydžio keleiviniuose laivuose ir nekeleiviniuose laivuose, kurių bendroji talpa 300 ir daugiau, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava arba su užsienio valstybės vėliava ir vykdančiuose vidinius jūrinius reisus Lietuvos Respublikoje, turi būti įrengta SOLAS konvencijos V skyriuje nustatytus techninius ir eksploatacijos savybių standartus atitinkanti AIS.

2.2. 2002 m. liepos 1 d. ar vėliau pastatytuose bet kokio dydžio keleiviniuose laivuose ir nekeleiviniuose laivuose, kurių bendroji talpa 3000 ir daugiau, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava arba su užsienio valstybės vėliava ir vykdančiuose vidinius jūrinius reisus Lietuvos Respublikoje, turi būti įrengta SOLAS konvencijos V skyriuje nustatytus techninius ir eksploatacijos savybių standartus atitinkanti VDR sistema. Iki 2002 m. liepos 1 d. pastatytuose krovininiuose laivuose, kurių bendroji talpa 3000 ir daugiau, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava arba su užsienio valstybės vėliava ir vykdančiuose vidinius jūrinius reisus Lietuvos Respublikoje, turi būti įrengta SOLAS konvencijos V skyriuje nustatytus techninius ir eksploatacijos savybių standartus atitinkanti VDR sistema arba S-VDR sistema.

_________________

Pakeitimai: