Suvestinė redakcija nuo 2010-01-01 iki 2011-02-05
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2008, Nr. 75-2967, i. k. 1082050ISAK001K-220
LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS 8-OJO STANDARTO PATVIRTINIMO
2008 m. birželio 20 d. Nr. 1K-220
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3515; 2003, Nr. 123-5586; 2007, Nr. 68-2654) 3 straipsnio 5 dalimi:
1. Tvirtinu 8-ąjį viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartą „Atsargos“ (pridedama).
2. Šis standartas turi būti taikomas sudarant 2010 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių laikotarpių finansinių ataskaitų rinkinį.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-444, 2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 147-5920 (2008-12-23), i. k. 1082050ISAK001K-444
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2008 m. birželio 20 d.
įsakymu Nr. 1K-220
(Lietuvos Respublikos finansų ministro
2009 m. gruodžio 24 d.
įsakymo Nr. 1K-477
redakcija)
8-ASIS VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTAS „ATSARGOS“
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. 8-asis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas „Atsargos“ (toliau – šis standartas) nustato viešojo sektoriaus subjekto atsargų registravimo apskaitoje, jų įvertinimo ir pateikimo finansinėse ataskaitose reikalavimus.
2. Šis standartas vienodai taikomas ir viešojo sektoriaus subjektui, rengiančiam atskirų finansinių ataskaitų rinkinį, ir viešojo sektoriaus subjektui, rengiančiam konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį.
3. Šis standartas netaikomas teatro drabužiams ir dekoracijoms. Šio turto apskaita tvarkoma pagal 12-ąjį viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartą „Ilgalaikis materialusis turtas“.
4. Šis standartas taikomas tik toms nebaigtoms teikti pagal sutartis viešojo sektoriaus subjekto paslaugoms, kurias ketinama parduoti (perduoti), taip pat biologinio turto įsigijimo ar pasigaminimo savikainos ir nuvertėjimo apskaičiavimui.
5. Šiame standarte vartojamos sąvokos:
Strateginės ir neliečiamosios atsargos – teisės aktų nustatytos ir pavestos viešojo sektoriaus subjektui kaupti ir tvarkyti valstybės rezervo materialinių išteklių ir privalomųjų materialinių išteklių atsargos.
Viešojo sektoriaus subjekto atsargos (toliau – atsargos) – viešojo sektoriaus subjekto turtas, kurį viešojo sektoriaus subjektas per vienus metus sunaudoja pajamoms uždirbti ar viešosioms paslaugoms teikti arba kuris yra laikomas numatant jį parduoti ar paskirstyti vykdant įprastą veiklą, išskyrus ilgalaikį turtą, kurį numatoma per 12 mėnesių perduoti kitiems viešojo sektoriaus subjektams, taip pat viešojo sektoriaus subjekto ūkinis inventorius, nebaigta gaminti produkcija ir nebaigtos teikti paslaugos pagal trumpalaikes sutartis.
Viešojo sektoriaus subjekto ūkinis inventorius (toliau – ūkinis inventorius) – materialusis turtas, kuris yra naudojamas daugiau nei vieną kartą ir kurio įsigijimo ar pasigaminimo savikaina mažesnė už Vyriausybės nustatytą minimalią viešojo sektoriaus subjekto ilgalaikio materialiojo turto vertę.
6. Kitos šiame standarte vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme (Žin., 2001, 99-3515; 2008, Nr. 137-5372), Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme (Žin., 2007, Nr. 77-3046; 2008, Nr. 137-5370) ir kituose viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartuose (toliau – VSAFAS).
II. Atsargų grupavimas
7. Atsargos finansinės būklės ataskaitoje skirstomos į šias smulkesnes grupes:
7.2. Medžiagos, žaliavos ir ūkinis inventorius. Prie šios grupės priskiriamos atsargos gali būti skirstomos į:
7.2.1. žaliavas ir medžiagas, naudojamas gamyboje, savo veikloje ar viešosioms paslaugoms teikti (kuras, atsarginės dalys ir pan.);
7.2.2. ūkinį inventorių. Pavyzdžiui, ilginamieji laidai, kabeliai, įrankiai, indai, baldai, patalynė, drabužiai, avalynė ir pan.;
7.3. Nebaigta gaminti produkcija ir nebaigtos vykdyti sutartys. Prie nebaigtos gaminti produkcijos priskiriamas viešojo sektoriaus subjekto nebaigtas gaminti trumpalaikis turtas. Prie nebaigtų vykdyti sutarčių priskiriamos sukauptos nebaigtų teikti paslaugų pagal trumpalaikes sutartis išlaidos.
7.4. Pagaminta produkcija ir atsargos, skirtos parduoti (perduoti). Prie šios grupės priskiriama viešojo sektoriaus subjekto pagaminta produkcija (įskaitant žemės ūkio produkciją) ir atsargos (įskaitant į atsargų grupę perkeltą biologinį turtą), išskyrus ilgalaikį turtą, skirtos parduoti.
III. Atsargų įvertinimas
8. Kai atsargos registruojamos apskaitoje, jos turi būti įvertinamos įsigijimo ar pasigaminimo savikaina, o sudarant finansines ataskaitas – įsigijimo ar pasigaminimo savikaina arba grynąja realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė, išskyrus šio standarto 9 ir 10 punktuose nurodytus atvejus. Grynoji realizavimo vertė nustatoma pagal šio standarto 29–35 punktų nuostatas.
9. Atsargos, kurios yra laikomos numatant jas paskirstyti nemokamai ar už simbolinį mokestį arba numatant jas sunaudoti prekių, skirtų paskirstyti nemokamai ar už simbolinį mokestį, gamybai, turi būti vertinamos įsigijimo ar pasigaminimo savikaina, bet ne grynąja realizavimo verte. Jei pasikeičia turimų atsargų paskirtis, atsargos įvertinamos pagal šio standarto 8 punkto nuostatas.
10. Strateginės atsargos rodomos įsigijimo ar pasigaminimo savikaina, išskyrus šiuos atvejus:
10.1. Jeigu strategines atsargas numatoma parduoti, jos perkeliamos iš strateginių ir neliečiamųjų atsargų grupės į pagamintos produkcijos ir atsargų, skirtų parduoti, grupę ir įvertinama jų grynoji realizavimo vertė. Pavyzdžiui, prie strateginių atsargų priskirtą ūkinį inventorių (pagalves, paltus ir kt.) po kelerių metų nusprendus pakeisti nauju, senasis inventorius perkeliamas iš strateginių ir neliečiamųjų atsargų grupės į pagamintos produkcijos ir atsargų, skirtų parduoti, grupę ir įvertinama jo grynoji realizavimo vertė. Jeigu įvertinta grynoji realizavimo vertė yra mažesnė nei jo įsigijimo ar pasigaminimo savikaina, balansinė šių atsargų vertė sumažinama iki grynosios realizavimo vertės.
10.2. Jeigu strateginių atsargų dalis viršija teisės aktų nustatytas normas, perviršis įvertinamas grynąja realizavimo verte, tačiau šios atsargos neperkeliamos iš strateginių ir neliečiamųjų atsargų į kitą grupę, nebent būtų nuspręsta perteklines atsargas parduoti. Jeigu įvertinta grynoji realizavimo vertė yra mažesnė nei įsigijimo ar pasigaminimo savikaina, balansinė šių atsargų vertė sumažinama iki grynosios realizavimo vertės.
10.3. Jeigu inventorizacijos metu nustatytus nereikalingus, netinkamus naudoti, sugadintus atsargų vienetus ketinama panaudoti (parduoti viešuosiuose prekių aukcionuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka arba perduoti nemokamai):
11. Konfiskuotos ir kitos nemokamai gautos atsargos (pavyzdžiui, radiniai, perduoti realizuoti daiktiniai įrodymai, bešeimininkiai daiktai) vertinamos atsižvelgiant į jų galimą panaudojimą:
11.1. visų pirma įvertinama galimybė parduoti arba panaudoti savo veikloje tokias atsargas. Parduoti arba panaudoti skirtos atsargos rodomos grynąja realizavimo verte;
11.2. jeigu įvertinus atsargas paaiškėja, kad jos yra praradusios vertę, netinkamos naudoti pagal paskirtį arba jų realizavimo terminas pasibaigęs ir dėl to tokios atsargos negali būti parduotos, jos pripažįstamos atliekomis ir į apskaitą netraukiamos;
11.3. numatomų sunaikinti atsargų apskaita tvarkoma tik kontrolės tikslais nebalansinėse sąskaitose teisės aktų nustatyta tvarka;
IV. Atsargų įsigijimo ar pasigaminimo savikaina
12. Į atsargų įsigijimo ar pasigaminimo savikainą įtraukiamos visos įsigijimo, perdirbimo ir kitos išlaidos, susidariusios gabenant atsargas į jų buvimo vietą ir suteikiant joms būtiną tinkamam naudojimui būklę.
13. Atsargų įsigijimo savikainą sudaro:
13.1. mokėtina suma, pakoreguota nuolaidų ir nukainojimų, jei jų buvo, sumomis. Vėlesni pirkimo kainos koregavimai, atlikti atsargas užregistravus apskaitoje, rodomi taip:
13.2. jeigu atsargos parduotos arba sunaudotos veikloje, tuomet nuolaidų ar nukainojimo suma yra mažinamos sąnaudos atitinkamuose straipsniuose, kuriuose buvo užregistruota sunaudotų atsargų vertė;
13.3. jeigu atsargos dar neparduotos ir nesunaudotos, koreguojama jų įsigijimo savikaina, mažinant ją nuolaidų ar nukainojimo suma, tenkančia neparduotoms atsargoms;
13.5. transporto (išskyrus, kai gabenama viešojo sektoriaus subjekto transportu), krovimo ir kitos išlaidos, tiesiogiai priskirtinos žaliavų, medžiagų ir kitų atsargų įsigijimo išlaidoms. Vėlesnio atsargų gabenimo ir sandėliavimo išlaidos turi būti pripažintos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kai buvo padarytos.
14. Į atsargų įsigijimo savikainą neįskaitomas:
15. Atsargos, įsigytos užsienio valiuta, ir kitos su atsargų įsigijimu susijusios išlaidos užsienio valiuta apskaitoje registruojamos nacionaline valiuta pagal pirkimo dieną galiojantį valiutos kursą ir vėliau neperskaičiuojamos, išskyrus šio standarto 35 punkte nurodytą atvejį (užsienio valiutos kurso pasikeitimo įtaką atsargų straipsniams, įvertintiems užsienio valiuta, reglamentuoja 21-asis VSAFAS „Sandoriai užsienio valiuta“).
16. Pagamintų ir perdirbtų per ataskaitinį laikotarpį atsargų savikainą sudaro tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos. Nebaigtų vykdyti sutarčių savikainą sudaro tiesioginės ir netiesioginės paslaugų teikimo išlaidos, kaip nustatyta šio standarto 23 punkte.
17. Tiesioginės gamybos išlaidos yra tokios išlaidos, kurias galima tiesiogiai, be didelių darbo, laiko ir pan. sąnaudų, priskirti gaminamai produkcijai. Tiesioginėmis gamybos išlaidomis paprastai laikomos:
17.1. produkcijos gamybos metu sunaudotos žaliavos (medžiagos) ar komplektuojamieji gaminiai, kurie įeina į gaminių sudėtį ir, be didelių darbo, laiko ir pan. sąnaudų, gali būti priskirti konkretiems gaminiams ar jų grupėms;
18. Netiesioginės gamybos išlaidos yra netiesiogiai su produkcijos gamyba susijusios išlaidos. Prie netiesioginių gamybos išlaidų priskiriamos:
18.1. pagalbinių medžiagų išlaidos, apimančios produkcijos gamybos metu sunaudotas medžiagas, kurios į gaminio sudėtį tiesiogiai neįeina (pavyzdžiui, gamybos įrenginių sunaudojamas kuras) arba, nors ir yra gaminio sudedamoji dalis, jų suma nėra tokia reikšminga, kad galėtų būti priskirta prie pagrindinių medžiagų (pavyzdžiui, klijai, naudojami knygoms įrišti, kurių vertės dalis tarp kitų sudedamųjų medžiagų yra santykinai maža ir ne visada pastovi);
18.2. darbo užmokesčio išlaidos, apimančios tiesiogiai su produkcijos gamyba nesusijusių, bet sudarančių sąlygas gamybai vykti, darbuotojų atlyginimų ir socialinio draudimo įmokų sumas (pavyzdžiui, darbo užmokestis, mokamas gamybos įrenginių mechanikui);
18.3. per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuota nusidėvėjimo (amortizacijos) suma ir kitos netiesioginės gamybos išlaidos (pavyzdžiui, gamybinio pastato komunalinių paslaugų išlaidos, gamybinio pastato nuoma ir pan.), apimančios išlaidas, kurių ryšys su konkrečia gaminama produkcija negali būti tiesiogiai nustatytas. Apskaitoje jos priskiriamos prie atsargų pasigaminimo savikainos taikant viešojo sektoriaus subjekto pasirinktus paskirstymo būdus.
19. Konkretūs gamybos išlaidų priskyrimo prie tiesioginių ar netiesioginių išlaidų bei netiesioginių gamybos išlaidų paskirstymo kriterijai pasirenkami atsižvelgiant į gamybos specifiką.
20. Pagamintos produkcijos apyvarta ir šios produkcijos likučiai (įskaitant nebaigtą gamybą) ataskaitiniu laikotarpiu apskaitoje registruojami faktine to laikotarpio, per kurį produkcija buvo pagaminta, pagaminimo savikaina.
21. Jei gaminant produkciją atsiranda atliekų ir kitų šalutinių produktų, kurių vertė nereikšminga, tačiau kuriuos galima parduoti, jie įvertinami grynąja realizavimo verte. Ši vertė atimama iš pagrindinio gaminio savikainos.
22. Į pagamintos produkcijos savikainą neįeinančios išlaidos pripažįstamos to laikotarpio, kuriuo jos susidarė, sąnaudomis. Tokios išlaidos gali būti, pavyzdžiui, administracijos darbuotojų darbo užmokestis ir pan.
23. Nebaigtų vykdyti sutarčių savikainą sudaro paslaugas teikiančio personalo darbo užmokestis ir kitos tiesioginės ir netiesioginės paslaugų teikimo išlaidos, kurias be didelių darbo, laiko ir pan. sąnaudų galima priskirti prie konkrečios paslaugos ar jų grupės. Su teikiamomis paslaugomis nesusijusių darbuotojų darbo užmokestis į atsargų savikainą neįtraukiamas.
24. Paslaugų teikėjai dažniausiai atskirai kaupia išlaidas, susijusias su kiekviena paslauga, kurios pardavimo kaina gali būti nustatyta atskirai. Todėl kiekviena tokia paslauga laikoma atskiru atsargų vienetu.
V. Atsargų įkainojimo ir savikainos nustatymo būdai
26. Apskaičiuodamas sunaudotų ar parduotų atsargų savikainą, viešojo sektoriaus subjektas gali taikyti arba „pirmas gautas, pirmas išduotas“ (FIFO) atsargų įkainojimo būdą, arba konkrečių kainų būdą. Atsargų įkainojimo būdas parenkamas atsižvelgiant į veiklos pobūdį.
27. Taikant FIFO būdą, daroma prielaida, kad atsargos, kurios buvo įsigytos pirmiausia, bus parduotos ar sunaudotos pirmiausia. Atsargos, likusios laikotarpio pabaigoje, bus vėliausiai įsigytos ar pagamintos ir įvertintos pagal paskutinių įsigijimų atsargų įsigijimo savikainą.
28. Konkrečių kainų būdas reiškia, kad konkretūs atsargų vienetai turi būti rodomi konkrečia jų įsigijimo ar pasigaminimo savikaina. Konkrečių kainų būdas turi būti taikomas tuomet, kai atsargų vienetų nėra daug, atsargos įsigytos konkretiems projektams vykdyti ir negali būti paprastai pakeičiamos viena kita, taip pat ilgalaikiam turtui, skirtam parduoti.
VI. Grynoji realizavimo vertė
29. Atsargų grynoji realizavimo vertė turi būti nustatoma pagrįstai, atsižvelgiant į kainos ar atsargų įsigijimo ar pasigaminimo savikainos svyravimus, tiesiogiai susijusius su poataskaitiniais ūkiniais įvykiais (poataskaitinio ūkinio įvykio sąvoka apibrėžta 18-ajame VSAFAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir poataskaitiniai įvykiai“). Pavyzdžiui, sudarant tarpines finansines ataskaitas, atsargų, įsigytų viešųjų pirkimų metu, įsigijimo savikaina gali neatitikti grynosios realizavimo vertės tarpinio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, kadangi tokios atsargos buvo įsigytos už didesnę nei dabartinė rinkos kainą. Jei tokias atsargas ketinama sunaudoti dar per šį metinį ataskaitinį laikotarpį, tuomet atsargų grynosios realizavimo vertės nustatyti nereikėtų. Grynąją realizavimo vertę taip pat gali paveikti infliacija, paklausos pokyčiai, nauji technologiniai išradimai.
30. Atsargų įsigijimo ar pasigaminimo savikainos sumažinimas iki grynosios realizavimo vertės atliekamas tam, kad turto balansinė vertė neviršytų būsimos ekonominės naudos ar paslaugų vertės, kurią tikimasi gauti tą turtą pardavus, išmainius ar sunaudojus.
31. Galimi tokie atsargų įsigijimo ar pasigaminimo savikainos sumažinimo iki grynosios realizavimo vertės atvejai:
31.1. Kai atsargos yra sugadintos, visiškai ar iš dalies pasenusios, sumažėjo jų pardavimo kaina ar išaugo įvertintos gamybos baigimo išlaidos, atsargų įsigijimo ar pasigaminimo savikaina sumažinama iki grynosios realizavimo vertės.
31.2. Kai gamybai naudojamų atsargų rinkos kainų sumažėjimas lemia ir pagamintos produkcijos kainų sumažėjimą ir akivaizdu, kad pagamintos produkcijos savikaina viršys gamybai naudojamų atsargų ir pagamintos produkcijos grynąją realizavimo vertę, tų atsargų ir pagamintos produkcijos savikaina sumažinama iki grynosios realizavimo vertės.
32. Žaliavų ir medžiagų produkcijai gaminti ir paslaugoms teikti vertė negali būti nustatyta žemesnė negu jų įsigijimo savikaina, jeigu gaminius, kurių gamybai naudojamos šios žaliavos, tikimasi parduoti, išmainyti ar paskirstyti už jų pasigaminimo savikainą arba brangiau.
33. Atsargų vertė paprastai sumažinama iki grynosios realizavimo vertės pagal kiekvieną atsargų vienetą. Kai kuriais atvejais gali būti tikslinga sugrupuoti panašius ar susijusius vienetus (pavyzdžiui, kai atsargų vienetai priklauso tai pačiai gaminių grupei, yra panašios paskirties ir jų praktiškai negalima įvertinti atskirai nuo kitų tos grupės gaminių).
34. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turi būti nustatoma nauja atsargų grynoji realizavimo vertė (jei šioms atsargoms toks įvertinimo būdas gali būti taikomas). Kai išnyksta aplinkybės, dėl kurių atsargų įsigijimo ar pasigaminimo savikaina buvo sumažinta, arba sumažėja tų aplinkybių poveikis, atsargų vertės sumažėjimas atkuriamas taip, kad nauja balansinė vertė būtų lygi atsargų įsigijimo ar pasigaminimo savikainai arba patikslintai grynajai realizavimo vertei, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė. Atsargų vertė negali būti nustatyta didesnė negu jų įsigijimo ar pasigaminimo savikaina.
VII. Pripažinimas sąnaudomis
36. Kai atsargos (įskaitant nebaigtas vykdyti sutartis) parduodamos (įskaitant mainus, jei jie galimi) ar kitaip perleidžiamos, išskyrus atvejį, kai tam tikrų atsargų vertė gali būti įtraukta į kito turto, pavyzdžiui, kitų savos gamybos atsargų ar ilgalaikio turto, savikainą, jų balansinė vertė turi būti pripažįstama to laikotarpio sąnaudomis, kuriuo pripažįstamos atitinkamos pajamos arba suteikiamos viešosios paslaugos.
37. Atiduoto naudoti viešojo sektoriaus subjekto veikloje ūkinio inventoriaus vertė iš karto pripažįstama sąnaudomis. Tokio inventoriaus kiekinė ir (arba) vertinė apskaita kontrolės tikslais tvarkoma balansinėse arba nebalansinėse sąskaitose pagal viešojo sektoriaus subjekto nusistatytą apskaitos politiką.
38. Visa atsargų įsigijimo ar pasigaminimo savikainos sumažinimo iki grynosios realizavimo vertės (nuvertėjimo) suma ir visi atsargų nuostoliai dėl atsargų praradimo, nurašymo ir pan. pripažįstami to laikotarpio, kuriuo sumažėjo vertė ar atsirado nuostolių, sąnaudomis. Bet kokio atsargų vertės sumažėjimo atkuriama dėl grynosios realizavimo vertės padidėjimo suma turi būti mažinamos atitinkamos to laikotarpio, kuriuo padidėjo grynoji realizavimo vertė, sąnaudos.
39. Jei sunaudojamos, nurašomos, parduodamos ar kitaip perduodamos iš finansavimo sumų įsigytos ar pasigamintos atsargos, iš karto pripažinus sąnaudas turi būti registruojamas finansavimo sumų sumažėjimas ir pripažįstamos finansavimo pajamos pagal 20-ojo VSAFAS „Finansavimo sumos“ nuostatas. Atkūrus atsargų vertės sumažėjimą, turi būti atkuriamos ir finansavimo sumos bei sumažinamos finansavimo pajamos.
40. Atsargų sunaudojimas arba pardavimas apskaitoje turi būti registruojamas pagal nuolatinį atsargų rodymo apskaitoje būdą. Taikant šį būdą, buhalterinėje apskaitoje registruojama kiekviena su atsargų sunaudojimu, pardavimu ar perleidimu susijusi ūkinė operacija.
VIII. Informacijos PATEIKIMAS finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte
41.1. apskaitos politika, taikoma atsargoms įvertinti, įskaitant taikytą įkainojimo ir savikainos nustatymo būdą;
41.2. žemesniojo lygio aiškinamajame rašte – balansinė atsargų vertė pagal atsargų grupes pagal šio standarto 1 priede pateiktą formą, kuri yra privaloma;
41.3. aukštesniojo lygio aiškinamajame rašte – balansinė atsargų vertė pagal atsargų grupes pagal šio standarto 2 priede pateiktą formą, kuri yra privaloma;
41.4. aplinkybės ar ūkiniai įvykiai, dėl kurių buvo sumažinta atsargų vertė; taip pat aplinkybės ar ūkiniai įvykiai, dėl kurių buvo atkurta sumažinta atsargų vertė pagal šio standarto 38 punktą;
41.5. trečiųjų asmenų laikomų atsargų balansinė vertė pagal atsargų grupes, nurodant priežastis ir (arba) teisinius reikalavimus, paaiškinančius, kodėl atsargas laiko tretieji asmenys.
43. Duomenys apie valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas yra valstybinė paslaptis, todėl jokia detali informacija apie šias atsargas viešojo sektoriaus subjekto aiškinamajame rašte, sudaromame pagal VSAFAS, negali būti pateikiama. Viešojo sektoriaus subjektas, turintis strateginių ir neliečiamųjų atsargų, apimančių ir valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas, gali rodyti tik balansinę visų tvarkomų strateginių ir neliečiamųjų atsargų vertę ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje.
44. Žemesniojo lygio aiškinamajame rašte pateikiama detali informacija apie viešojo sektoriaus subjekto ilgalaikį materialųjį ir biologinį turtą, skirtą parduoti, nurodant:
44.1. prie kurios ilgalaikio materialiojo turto ar biologinio turto grupės buvo priskirtas ilgalaikis materialusis ir biologinis turtas, skirtas parduoti, iki perkeliant jį į atsargas;
IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
45. Ūkinis inventorius, įsigytas už simbolinį atlygį per dvylika mėnesių iki perėjimo prie VSAFAS dienos, perėjimo prie VSAFAS dieną įvertinamas tikrąja verte, kuri laikoma jo įsigijimo savikaina. Jei tokio ūkinio inventoriaus įvertinta tikroji vertė yra didesnė už Vyriausybės nustatytą minimalią viešojo sektoriaus subjekto ilgalaikio materialiojo turto vertę (įsigijimo ar pasigaminimo savikainą), toks turtas perėjimo prie VSAFAS dieną pergrupuojamas į atitinkamą ilgalaikio materialiojo turto grupę.
Priedo pakeitimai:
Nr. 1K-477, 2009-12-24, Žin., 2009, Nr. 157-7104 (2009-12-31), i. k. 1092050ISAK001K-477
8-ojo VSAFAS „Atsargos“
1 priedas
(Informacijos apie balansinę atsargų vertę pateikimo žemesniojo lygio finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte privalomos formos pavyzdys)
ATSARGŲ VERTĖS PASIKEITIMAS PER ATASKAITINĮ LAIKOTARPĮ*
|
Eil. Nr. |
|
Strateginės ir neliečiamosios atsargos |
Medžiagos, žaliavos ir ūkinis inventorius |
Nebaigta gaminti produkcija ir nebaigtos vykdyti sutartys |
Pagaminta produkcija ir atsargos, skirtos parduoti |
Ilgalaikis materialusis ir biologinis turtas, skirtas parduoti |
Iš viso |
||
|
nebaigta gaminti produkcija |
nebaigtos vykdyti sutartys |
pagaminta produkcija |
atsargos, skirtos parduoti |
||||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
| 1. |
Atsargų įsigijimo vertė ataskaitinio laikotarpio pradžioje |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2. |
Įsigyta atsargų per ataskaitinį laikotarpį (įskaitant gautas nemokamai) |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3. |
Atsargų sumažėjimas per ataskaitinį laikotarpį (3.1+3.2+3.3+3.4) |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3.1. |
Parduota |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3.2. |
Perleista (paskirstyta) |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3.3. |
Sunaudota veikloje |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3.4. |
Kiti nurašymai |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 4. |
Pergrupavimai (+/-) |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 5. |
Atsargų įsigijimo vertė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (1+2-3+/-4) |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 6. |
Atsargų nuvertėjimas ataskaitinio laikotarpio pradžioje |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 7. |
Atsargų nuvertėjimas per ataskaitinį laikotarpį |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 8. |
Atsargų nuvertėjimo atkūrimo per ataskaitinį laikotarpį suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 9. |
Per ataskaitinį laikotarpį parduotų, perleistų (paskirstytų), sunaudotų ir nurašytų atsargų nuvertėjimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 10. |
Nuvertėjimo pergrupavimai (+/-) |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 11. |
Atsargų nuvertėjimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (6+7-8-9+/-10) |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 12. |
Atsargų balansinė vertė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (5-11) |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 13. |
Atsargų balansinė vertė ataskaitinio laikotarpio pradžioje (1-6) |
|
|
|
|
|
|
|
|
____________________
* Reikšmingos sumos turi būti papildomai paaiškinamos aiškinamajame rašte.
_________________
Priedo pakeitimai:
Nr. 1K-477, 2009-12-24, Žin., 2009, Nr. 157-7104 (2009-12-31), i. k. 1092050ISAK001K-477
8-ojo VSAFAS „Atsargos“
2 priedas
(Informacijos apie balansinę atsargų vertę pagal grupes pateikimo aukštesniojo lygio finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte privalomos formos pavyzdys)
ATSARGŲ VERTĖ PAGAL GRUPES
| Atsargos pagal grupes |
Paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena |
Paskutinė praėjusio ataskaitinio laikotarpio diena |
| 1 |
2 |
3 |
| Strateginės ir neliečiamosios atsargos |
|
|
| Medžiagos, žaliavos ir ūkinis inventorius |
|
|
| Nebaigta gaminti produkcija ir nebaigtos vykdyti sutartys |
|
|
| Pagaminta produkcija ir atsargos, skirtos parduoti |
|
|
| Ilgalaikis materialusis ir biologinis turtas, skirtas parduoti |
|
|
| Atsargų, iš viso |
|
|
_________________
Priedo pakeitimai:
Nr. 1K-477, 2009-12-24, Žin., 2009, Nr. 157-7104 (2009-12-31), i. k. 1092050ISAK001K-477
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas
Nr. 1K-444, 2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 147-5920 (2008-12-23), i. k. 1082050ISAK001K-444
Dėl kai kurių finansų ministro įsakymų, kuriais patvirtinti viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartai, pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas
Nr. 1K-477, 2009-12-24, Žin., 2009, Nr. 157-7104 (2009-12-31), i. k. 1092050ISAK001K-477
Dėl finansų ministro 2008 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 1K-220 "Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 8-ojo standarto patvirtinimo" pakeitimo