Įstatymas skelbtas: Žin., 1990, Nr. 24-596

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

BIUDŽETO SANDAROS

ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija:

Nr. IX-1946, 2003-12-23, Žin., 2004, Nr. 4-47 (2004-01-07)

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, tikslas

1. Įstatymo paskirtis – nustatyti valstybės biudžeto ir savivaldybės biudžeto turinį, šių biudžetų pajamų sudarymo ir asignavimų naudojimo teisinius pagrindus, taip pat skaidraus biudžetų rengimo, tvirtinimo, vykdymo, vertinimo ir kontrolės pagrindines nuostatas, procedūras, poveikį visam valdžios sektoriui, asignavimų valdytojų pareigas, teises ir atsakomybę.

2. Įstatymo tikslas – siekiant ilgalaikės, visapusiškos ekonominės ir socialinės Lietuvos Respublikos piliečių gerovės, tvaraus ilgalaikio ekonomikos augimo, užimtumo ir nekeliant grėsmės kainų stabilumui užtikrinti, kad sudarant ir vykdant biudžetą piniginiai ištekliai būtų naudojami efektyviai.

3. Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio Įstatymo priede.

Pastaba. Šis straipsnis taikomas rengiant, tvirtinant, vykdant, vertinant ir atsiskaitant už 2014 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus.

2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų vykdymui, vertinimui ir atsiskaitymui taikomos iki šio įstatymo (Nr. XI-2274) įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nuostatos. 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų rengimui, tvirtinimui, vykdymui, vertinimui ir atsiskaitymui taikomos iki šio įstatymo (Nr. XI-2274) įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nuostatos, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2274, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 126-6323 (2012-10-31)

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1. Apyvartinių lėšų padidėjimas – planuojamas laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių pagausėjimas biudžetinių metų pabaigoje, palyginti su numatomais arba faktiniais laikinai laisvais valstybės piniginiais ištekliais prieš tai buvusių biudžetinių metų pabaigoje.

2. Apyvartinių lėšų sumažėjimas – planuojamas laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių sumažėjimas biudžetinių metų pabaigoje, palyginti su numatomais arba faktiniais laikinai laisvais valstybės piniginiais ištekliais prieš tai buvusių biudžetinių metų pabaigoje.

3. Asignavimai – valstybės biudžete arba savivaldybės biudžete patvirtinta lėšų išlaidoms ir ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui (toliau – turtas) įsigyti suma, kurią asignavimų valdytojas turi teisę biudžetiniais metais gauti iš valstybės biudžete arba savivaldybės biudžete sukauptų lėšų, pateikęs paraišką valstybės iždą valdančiai institucijai arba savivaldybės administracijai, patvirtintoms programoms finansuoti.

4. Asignavimai įsipareigojimams – lėšų suma, už kurią (jos neviršydamas) asignavimų valdytojas einamaisiais biudžetiniais metais turi teisę prisiimti įsipareigojimus projektams, remiamiems iš Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, finansuoti.

5. Biudžetinė drausmė – šiame Įstatyme nustatytos biudžetų rengimo ir vykdymo tvarkos laikymasis ir jos pažeidimų ištaisymas, užtikrinant nuoseklų valstybės funkcijų finansavimą, nepriklausantį nuo ciklinių ekonomikos pokyčių.

6. Biudžetiniai metai – 12 mėnesių biudžeto laikotarpis, prasidedantis sausio 1 dieną ir pasibaigiantis gruodžio 31 dieną.

7. Biudžetinių įstaigų pajamos – biudžetinių įstaigų, atliekančių funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose, gaunamos lėšos (išskyrus valstybės rinkliavą ir žyminį mokestį) ir pajamos už trumpalaikio ir ilgalaikio materialiojo turto nuomą, kurios įmokamos į valstybės biudžetą ar savivaldybių biudžetus ir naudojamos vadovaujantis įstatymais arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nutarimais šių įstaigų vykdomoms programoms finansuoti.

8. Biudžeto balanso cikliškumo dedamoji (komponentė) – piniginiais vienetais išreiškiamas rodiklis, kuriuo rodomas produkcijos atotrūkio nuo potencialo poveikis valdžios sektoriaus balanso rodikliui per ataskaitinį laikotarpį.

9. Biudžeto deficitas – skirtumas tarp biudžeto pajamų ir asignavimų, kai asignavimai viršija pajamas.

10. Biudžeto perteklius – skirtumas tarp biudžeto pajamų ir asignavimų, kai pajamos viršija asignavimus.

11. Ekonominė biudžeto pajamų ir asignavimų klasifikacija (toliau – ekonominė klasifikacija) – biudžeto pajamų ir asignavimų suskirstymas pagal bendrus ekonominius lėšų kaupimo ir skirstymo požymius.

12. Ekonominės raidos scenarijus – Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) pasirinktų ir įvardytų prielaidų nulemtas, esamais statistiniais duomenimis pagrįstas, nacionalinių sąskaitų duomenims ir ekonomikos dėsningumams neprieštaraujantis ekonominės raidos apibūdinimas, pagal kurį rengiamas Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas.

13. Finansavimas – lėšų pervedimas į asignavimų valdytojų vadovaujamų biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų sąskaitas jų programoms vykdyti arba tiesioginis biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų programų išlaidų ir įsigyjamo turto apmokėjimas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų sąskaitų.

14. Funkcinė asignavimų klasifikacija (toliau – funkcinė klasifikacija) – asignavimų suskirstymas pagal valstybės funkcijas.

15. Mokesčių didinimo rizikos rodiklis – Europos Komisijos kaip dalis bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) to meto kainomis skaičiuojamas rodiklis S1, pateikiamas pagal 2005 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1055/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (toliau – Stabilumo ir augimo pakto reglamentas), 1 straipsnio 5 punkto a papunktį vertinant tam tikrų metų Lietuvos konvergencijos programą arba Stabilumo programą pagal Stabilumo ir augimo pakto reglamento 1 straipsnio 3 punkto 1 papunktį.

16. Programa – strateginio ir (arba) metinio veiklos plano, parengto pagal Vyriausybės patvirtintą Strateginio planavimo metodiką, dalis, skirta asignavimų valdytojo strateginiam tikslui įgyvendinti, kurios asignavimai gali būti planuojami iš:

1) konkrečios valstybės biudžeto arba savivaldybės biudžeto pajamų dalies, kurios panaudojimo apimtis ir paskirtis nurodyta įstatyme, Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime;

2) biudžetinių įstaigų pajamų;

3) kitų valstybės biudžeto, įskaitant Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitos gaunamos tarptautinės finansinės paramos lėšas, ir (arba) savivaldybių biudžetų lėšų;

4) kitų teisėtai gautų lėšų.

17. Programos sąmata – dokumentas, kuriame pagal ekonominę ir funkcinę klasifikacijas nurodomos asignavimų sumos programai vykdyti.

18. Savivaldybės biudžetas – savivaldybės tarybos tvirtinamas savivaldybės biudžeto pajamų ir asignavimų planas biudžetiniams metams.

19. Struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis – pagal ekonominį ciklą patikslintas valdžios sektoriaus balanso rodiklis, kuriuo rodoma, koks būtų valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų skirtumas, jei faktinis BVP būtų lygus potencialiam, kai netaikytos laikinojo poveikio priemonės. Laikinojo poveikio priemonės – su ekonomikos cikliniais svyravimais nesusiję veiksniai, kurie paveikia biudžeto rodiklius tik nurodytu laikotarpiu, sumažindami (ar padidindami) valdžios sektoriaus balanso rodiklį arba valstybės skolą (vienkartinis poveikis) arba pagerindami (ar pablogindami) biudžeto būklę biudžeto būklės ateityje sąskaita.

20. Valstybės biudžetas – Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) tvirtinamas valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų planas biudžetiniams metams.

21. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme (toliau – Fiskalinės drausmės įstatymas), Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme (toliau – Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas) ir Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme (toliau – Valstybės skolos įstatymas).

Pastaba. Šis straipsnis taikomas rengiant, tvirtinant, vykdant, vertinant ir atsiskaitant už 2014 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1354, 2007-12-06, Žin., 2007, Nr. 132-5357 (2007-12-15)

Nr. XI-118, 2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6038 (2008-12-30)

Nr. XI-446, 2009-10-22, Žin., 2009, Nr. 134-5831 (2009-11-10)

Nr. XI-1209, 2010-12-09, Žin., 2010, Nr. 153-7781 (2010-12-28)

Nr. XI-2274, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 126-6323 (2012-10-31)

3 straipsnis. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų visuma

1. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamas sudaro visos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sukaupiamos lėšos. Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos ir asignavimai gali būti tik piniginės lėšos.

2. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimai naudojami valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos, rinkliavos ir valstybės vardu pasiskolintos lėšos gali būti perskirstomi tik per valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, Valstybinį socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą, Privatizavimo fondą, Rezervinį (stabilizavimo) fondą, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą, Garantinį fondą, savivaldybių privatizavimo fondus.

3. Seimas tvirtina trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos (neįskaitant savivaldybių biudžetams skirtų valstybės biudžeto asignavimų) planuojamus rodiklius – pajamas ir asignavimus.

Pastaba. Šis straipsnis taikomas rengiant, tvirtinant, vykdant, vertinant ir atsiskaitant už 2014 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1317, 2007-11-08, Žin., 2007, Nr. 120-4882 (2007-11-22)

Nr. XI-1209, 2010-12-09, Žin., 2010, Nr. 153-7781 (2010-12-28)

Nr. XI-2274, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 126-6323 (2012-10-31)

4 straipsnis. Asignavimų valdytojai

1. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai yra įstaigų, nurodytų Seimo patvirtintame valstybės biudžete, vadovai (ministerijose – ministrai ar jų įgalioti asmenys, teismuose – teismų pirmininkai ar jų įgalioti teismų kancleriai), jeigu jų vadovaujamos įstaigos atitinka nors vieną šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąlygą.

2. Savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai yra savivaldybių biudžetinių įstaigų ar savivaldybės administracijos ir (ar) jos padalinių, nurodytų savivaldybės tarybos patvirtintame savivaldybės biudžete, vadovai (savivaldybės administracijoje – administracijos direktorius ar jo įgalioti asmenys, savivaldybės administracijos padaliniuose – padalinių vadovai ar jų įgalioti asmenys).

3. Įstaiga, kurios vadovas yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, yra:

1) Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Seimo kanceliarija, Vyriausybės kanceliarija, ministerija, Vyriausybės įstaiga;

2) įstaiga, kuri yra atskaitinga Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei arba kurios vadovą (arba kolegialų valdymo organą) skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimas, Vyriausybė;

3) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, teismai, Nacionalinė teismų administracija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra;

4) valstybinis universitetas, valstybinis mokslinių tyrimų institutas arba kunigų seminarija;

5) Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

4. Biudžetinės įstaigos, kurios neatitinka šio straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, biudžeto lėšas gali gauti iš asignavimų valdytojui, kuris įgyvendina tos įstaigos savininko teises ir pareigas, patvirtintų asignavimų. Šioms įstaigoms taikomos tokios pat nuostatos, kokios šiame Įstatyme yra nustatytos asignavimų valdytojui pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1691, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3191 (2008-07-17)

Nr. XI-446, 2009-10-22, Žin., 2009, Nr. 134-5831 (2009-11-10)

Nr. XI-1209, 2010-12-09, Žin., 2010, Nr. 153-7781 (2010-12-28)

Nr. XI-1557, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 86-4176 (2011-07-13)

Nr. XII-164, 2013-01-17, Žin., 2013, Nr. 11-508 (2013-01-30)

5 straipsnis. Asignavimų valdytojų ir ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių

atitinkamo asignavimų valdytojo programas ir turinčių pavaldžių

biudžetinių įstaigų, vadovų pareigos

1. Biudžeto asignavimų valdytojai privalo:

1) naudoti skirtus asignavimus savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti, paskirstyti juos pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose arba Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos, teikiamos Lietuvai, administravimo tvarką, programoms vykdyti;

2) organizuoti iš biudžeto finansuojamų programų rengimą ir vykdymą;

3) nustatyti ir tvirtinti vadovaujamos biudžetinės įstaigos ir (ar) pavaldžių biudžetinių įstaigų bei kitų subjektų programų sąmatas pagal ekonominės klasifikacijos straipsnius, neviršydami šioms programoms patvirtintų bendrųjų asignavimų, tarp jų – išlaidoms, iš jų – darbo užmokesčiui, ir turtui įsigyti, sumų;

4) Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka ir terminais teikti ataskaitų rinkinius;

5) kontroliuoti ir vykdyti savo vadovaujamų biudžetinių įstaigų įsipareigojimus, atlikti pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiamų ataskaitų rinkinių analizę;

6) užtikrinti pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiamų ataskaitų rinkinių ir statistinių ataskaitų teisingumą ir pateikimą laiku;

7) užtikrinti programų vykdymo ir paskirtų asignavimų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą.

2. Ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo asignavimų valdytojo programas ir turinčių pavaldžių biudžetinių įstaigų, vadovai privalo:

1) naudoti atitinkamo asignavimų valdytojo (ministro ar jo įgalioto asmens) jiems skirtas biudžeto lėšas pagal nustatytą paskirtį, paskirstyti jas pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms programoms vykdyti;

2) organizuoti iš biudžeto finansuojamų programų rengimą ir vykdymą;

3) nustatyti ir tvirtinti pavaldžių biudžetinių įstaigų programų sąmatas pagal ekonominės klasifikacijos straipsnius, neviršydami šioms programoms asignavimų valdytojo skirtų bendrųjų asignavimų, tarp jų – išlaidoms, iš jų – darbo užmokesčiui, ir turtui įsigyti, sumų;

4) Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka ir terminais teikti ataskaitų rinkinius asignavimų valdytojui;

5) kontroliuoti ir vykdyti savo vadovaujamos įstaigos įsipareigojimus, atlikti pavaldžių biudžetinių įstaigų pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiamų ataskaitų rinkinių analizę;

6) užtikrinti pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiamų ataskaitų rinkinių ir statistinių ataskaitų teisingumą ir pateikimą laiku asignavimų valdytojui;

7) užtikrinti programų vykdymo ir programoms vykdyti skirtų lėšų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1218, 2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3050 (2007-07-12)

Nr. X-1354, 2007-12-06, Žin., 2007, Nr. 132-5357 (2007-12-15)

Nr. X-1826, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5375 (2008-11-29)

Nr. XI-1209, 2010-12-09, Žin., 2010, Nr. 153-7781 (2010-12-28)

6 straipsnis. Asignavimų valdytojų teisės

Biudžeto asignavimų valdytojas turi teisę:

1) biudžetiniais metais, ne vėliau kaip likus 10 dienų iki atitinkamo ketvirčio pabaigos, keisti patvirtintų jo vadovaujamos įstaigos, jam pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų vykdomoms programoms patvirtintų biudžetų lėšų pagal ekonominę klasifikaciją paskirtį (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka praneša apie tai Finansų ministerijai, o savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas – savivaldybės administracijai jos nustatyta tvarka), neviršydamas patvirtintų tam tikrai programai bendrųjų asignavimų išlaidoms, iš jų – darbo užmokesčiui, sumų. Asignavimų sumos išlaidoms, iš jų – darbo užmokesčiui, yra maksimalios ir jų ekonomija, jeigu nėra įsiskolinimų, gali būti naudojama turtui įsigyti ir investicijų projektams, kuriems numatyta skirti lėšų atitinkamų metų valstybės investicijų programoje arba savivaldybių biudžetuose, papildomai finansuoti;

2) biudžetiniais metais vieną kartą per ketvirtį keisti bendros asignavimų sumos ketvirtinį paskirstymą programai vykdyti, suderinęs su Finansų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas) arba su savivaldybės administracija (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas);

3) sudarydamas programų ir programų sąmatų projektus, teikti programų bei jų sąmatų alternatyvas (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas – Finansų ministerijai, o savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas – atitinkamai savivaldybės administracijai);

4) įsiskolinimams padengti skirti lėšas iš bendros patvirtintų asignavimų išlaidoms ekonomijos (išskyrus Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitos gaunamos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšas), nekeisdamas patvirtintų sąmatų nepriklausomai nuo asignavimų paskirstymo pagal funkcijas ir programas;

5) nustatyti ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo asignavimų valdytojo programas ir turinčių pavaldžių biudžetinių įstaigų, vadovams šio straipsnio 1–4 punktuose nustatytas teises ir apie tai pranešti Finansų ministerijai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1209, 2010-12-09, Žin., 2010, Nr. 153-7781 (2010-12-28)

7 straipsnis. Asignavimų valdytojų atsakomybė

Biudžeto asignavimų valdytojai ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų, ministrų valdymo sričių įstaigoms, vykdančioms atitinkamo asignavimų valdytojo programas, pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų vadovai įstatymų nustatyta tvarka atsako už:

1) programų vykdymą, programų sąmatų sudarymą ir vykdymą neviršijant patvirtintų asignavimų sumų (atsižvelgiant į šio Įstatymo 6 straipsnio 5 punktą), už paskirtų asignavimų efektyvų, atitinkantį programoje nustatytus tikslus ir rezultatyvų naudojimą;

2) atsiskaitymus su darbuotojais, mokesčių administravimo įstaigomis, visų rūšių energijos ir kitų darbų, paslaugų bei prekių tiekėjais, išskyrus atvejus, kai laiku neapmokamos mokėjimo paraiškos, pateiktos Valstybės iždui ir savivaldybių administracijoms asignavimams gauti;

3) buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų rinkinių pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą ir kitų teisės aktų reikalavimus rengimą ir pateikimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1218, 2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3050 (2007-07-12)

Nr. X-1826, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5375 (2008-11-29)

Nr. XI-1209, 2010-12-09, Žin., 2010, Nr. 153-7781 (2010-12-28)

8 straipsnis. Biudžeto sudarymo ir vykdymo teisinis pagrindas

1. Biudžeto sudarymo ir vykdymo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis Įstatymas, Fiskalinės drausmės įstatymas, Seimo statutas, Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas, atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, Vyriausybės patvirtintos biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklės ir kiti biudžeto pajamų gavimą ir programų finansavimą reglamentuojantys teisės aktai.

2. Savivaldybių biudžetų teisinis pagrindas yra atitinkamų savivaldybių tarybų priimti sprendimai dėl atitinkamų biudžetinių metų savivaldybių biudžetų patvirtinimo.

3. Biudžeto asignavimų valdytojams pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų asignavimų panaudojimo teisinis pagrindas yra asignavimų valdytojų patvirtintos šių įstaigų programų sąmatos.

4. Ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo asignavimų valdytojo programas, vadovų patvirtintos jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų programų sąmatos yra šioms įstaigoms skirtų lėšų panaudojimo teisinis pagrindas.

5. Valstybės biudžeto ir savivaldybės biudžeto sudarymo ir vykdymo metodikos klausimus tiek, kiek jų nenustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai, nustato Finansų ministerija.

Pastaba. Ši dalis taikoma rengiant, tvirtinant, vykdant, vertinant ir atsiskaitant už 2014 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1317, 2007-11-08, Žin., 2007, Nr. 120-4882 (2007-11-22)

Nr. XI-1209, 2010-12-09, Žin., 2010, Nr. 153-7781 (2010-12-28)

Nr. XI-2274, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 126-6323 (2012-10-31)

9 straipsnis. Biudžeto pajamų ir asignavimų klasifikacija

Biudžeto pajamų ir asignavimų ekonominę ir funkcinę klasifikaciją nustato Finansų ministerija.

10 straipsnis. Savivaldybių skolinimasis

1. Savivaldybės, laikydamosi Seimo patvirtintų skolinimosi limitų, Vyriausybės nustatyta tvarka gali:

1) imti iš vidaus kreditorių arba užsienio kreditorių ilgalaikes (kurių trukmė ilgesnė kaip vieni metai ir grąžinimo terminas ne tais pačiais biudžetiniais metais) paskolas arba teikti garantijas dėl paskolų, naudojamų tik investicijų projektams finansuoti;

2) imti iš vidaus kreditorių arba užsienio kreditorių trumpalaikes (kurių grąžinimo terminas tais pačiais biudžetiniais metais) paskolas biudžetiniais metais laikinam pajamų trūkumui padengti, kai nepakanka šiam tikslui savivaldybės biudžeto apyvartinių lėšų.

2. Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto apyvartinių lėšų savivaldybėms gali būti teikiamos trumpalaikės paskolos, kai susidarius laikinam pajamų trūkumui išnaudojamos savivaldybės biudžeto apyvartinės lėšos.

3. Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto apyvartinių lėšų savivaldybėms gali būti teikiamos trumpalaikės arba ilgalaikės paskolos, kai dėl kredito įstaigų veiklos apribojimo ir (arba) jų licencijų atšaukimo savivaldybės negali disponuoti savo lėšomis ir dėl to trūksta apyvartinių lėšų.

4. Biudžetinės įstaigos savo vardu negali skolintis lėšų, prisiimti jokių skolinių įsipareigojimų.

Pastaba. Šis straipsnis taikomas rengiant, tvirtinant, vykdant, vertinant ir atsiskaitant už 2014 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1209, 2010-12-09, Žin., 2010, Nr. 153-7781 (2010-12-28)

Nr. XI-1825, 2011-12-20, Žin., 2011, Nr. 161-7619 (2011-12-29)

Nr. XI-2274, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 126-6323 (2012-10-31)

11 straipsnis. Informacijos apie biudžetus viešumas

1. Informacija apie biudžeto sudarymą, priėmimą, vykdymą, vertinimą, kontrolę turi būti aiški ir vieša, išskyrus informaciją, kuri įstatymų nustatyta tvarka yra valstybės paslaptis.

2. Informacija apie patvirtintą valstybės biudžetą, jo pajamas ir asignavimus, jų vykdymą skelbiama oficialiame leidinyje „Valstybės žinios“ ir Finansų ministerijos interneto tinklalapyje.

2 dalies redakcija nuo2014-01-01:

2. Informacija apie patvirtintą valstybės biudžetą, jo pajamas ir asignavimus, jų vykdymą skelbiama Finansų ministerijos interneto svetainėje.

3. Informaciją apie patvirtintus savivaldybių biudžetus, jų vykdymą skelbia savivaldybės administracijos direktorius vietinėje spaudoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1354, 2007-12-06, Žin., 2007, Nr. 132-5357 (2007-12-15)

Nr. XI-2318, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6646 (2012-11-15)

12 straipsnis. Reikalavimai priimant kitus teisės aktus

Mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1354, 2007-12-06, Žin., 2007, Nr. 132-5357 (2007-12-15)

ANTRASIS SKIRSNIS

VALSTYBĖS BIUDŽETAS

13 straipsnis. Valstybės biudžeto pajamos

1. Valstybės biudžeto pajamas sudaro:

1) pajamos iš mokesčių, gaunamos į valstybės biudžetą pagal įstatymus ir kitus teisės aktus;

2) pajamos iš valstybės turto (išskyrus pajamas, gaunamas pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 16⁽¹⁾ straipsnyje nustatytą valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriaus parduotą nekilnojamąjį turtą, įskaitant žemę);

3) valstybės biudžetinių įstaigų pajamos;

4) negrąžintina finansinė parama (piniginės lėšos);

5) dotacijos;

6) kitos pajamos.

2. Į valstybės biudžeto pajamas įskaitomos įmokos už ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimą, išskyrus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 16⁽¹⁾ straipsnyje nustatytą atvejį – kai atnaujinamas valstybės nekilnojamasis turtas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-774, 2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 82-3262 (2006-07-27)

14 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimai

1. Valstybės biudžeto asignavimai yra naudojami įstatymams įgyvendinti:

1) valstybės funkcijoms atlikti;

2) dotacijoms savivaldybių biudžetams teikti;

3) valstybės įsipareigojimams vykdyti.

2. Nepanaudotos šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 punkte nurodytos įmokos į atitinkamą biudžetą, skirtos programoms finansuoti, perkeliamos į kitus biudžetinius metus ir paliekamos asignavimų valdytojams bei gali būti naudojamos viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas.

3. Į kitus biudžetinius metus gali būti perkeliama ir naudojama programoms finansuoti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas nepanaudota įmokėtų šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 2 punkte nurodytų valstybės biudžeto lėšų dalis:

1) kuri yra ne didesnė negu 1/4 įmokėtos metinės sumos;

2) visa ši suma, jeigu visos asignavimų valdytojo programos yra finansuojamos tik iš šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 2 punkte nurodytų valstybės biudžeto lėšų.

4. Šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų pajamų viršplaninės įmokos į valstybės biudžetą arba savivaldybės biudžetą einamaisiais biudžetiniais metais paliekamos asignavimų valdytojams ir gali būti naudojamos programoms finansuoti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas.

Pastaba. Šis straipsnis taikomas rengiant, tvirtinant, vykdant, vertinant ir atsiskaitant už 2014 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus.

2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų vykdymui, vertinimui ir atsiskaitymui taikomos iki šio įstatymo (Nr. XI-2274) įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nuostatos. 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų rengimui, tvirtinimui, vykdymui, vertinimui ir atsiskaitymui taikomos iki šio įstatymo (Nr. XI-2274) įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nuostatos, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1354, 2007-12-06, Žin., 2007, Nr. 132-5357 (2007-12-15)

Nr. XI-1209, 2010-12-09, Žin., 2010, Nr. 153-7781 (2010-12-28)

Nr. XI-2274, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 126-6323 (2012-10-31)

15 straipsnis. Vyriausybės rezervo lėšos

1. Valstybės biudžete sudaromas Vyriausybės rezervas. Jis turi būti ne didesnis kaip 1 procentas patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų sumos. Konkretų Vyriausybės rezervo dydį kasmet nustato Seimas Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Vyriausybės rezervo lėšos skirstomos Vyriausybės nutarimu.

2. Vyriausybės rezervo lėšos naudojamos:

1) ekstremaliosioms situacijoms ir (arba) įvykiams likviduoti, jų padariniams šalinti ir padarytiems nuostoliams iš dalies padengti;

2) įsipareigojimams, susijusiems su dalyvavimu tarptautinėse operacijose, vykdyti;

3) vykdant arbitražų ar teismų sprendimus, kuriais iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, taip pat kitoms išlaidoms ginant valstybės interesus padengti;

4) žymių Lietuvos visuomenės veikėjų laidotuvių išlaidoms padengti;

5) humanitarinei pagalbai teikti.

3. Vyriausybės rezervo lėšų skyrimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1209, 2010-12-09, Žin., 2010, Nr. 153-7781 (2010-12-28)

16 straipsnis. Neteko galios nuo 2012-10-31.

Pastaba. Šis straipsnis taikomas rengiant, tvirtinant, vykdant, vertinant ir atsiskaitant už 2014 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1209, 2010-12-09, Žin., 2010, Nr. 153-7781 (2010-12-28)

17 straipsnis. Valstybės biudžeto projekto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projekto rengimo, valdžios sektoriaus balanso rodiklio formavimo pagrindinės nuostatos

1. Valstybės biudžeto projektą ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektą rengia Finansų ministerija.

2. Trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija (iki šios strategijos įsigaliojimo dienos – Seimo patvirtinta Valstybės ilgalaikės raidos strategija), Nacionalinės pažangos programa, kitais Seimo ir Vyriausybės patvirtintais planavimo dokumentais, šiuo Įstatymu, Fiskalinės drausmės įstatymu, kitais įstatymais ir kitais teisės aktais, šalies vidutinio laikotarpio ekonominės raidos scenarijumi, Europos Sąjungos finansinės paramos strateginiais dokumentais, asignavimų valdytojų strateginiais veiklos planais ir Vyriausybės patvirtintais valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų preliminariais pagrindiniais rodikliais, taip pat valstybės biudžeto asignavimų valdytojų pateiktomis programomis ir programų sąmatų projektais.

3. Tam tikrų metų valstybės biudžeto projekte ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projekte gali būti nukrypstama nuo Seimo patvirtintų trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių tik tuo atveju, kai Vyriausybė raštu pateikia Seimui paaiškinimą, kaip pokyčiuose atsispindi nauji ekonomikos politikos prioritetai.

4. Tam tikrų metų valstybės biudžeto projekte ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projekte formuojami vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balanso rodikliai teikiami Seimui Vyriausybės nutarimu dėl išvadų dėl valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių atitikties naujausioms galiojančioms Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijoms ir nuomonei dėl Lietuvos konvergencijos programos ir galimų papildomų priemonių (toliau – Išvados). Išvadose turi būti nurodytos pagrindinės ekonominės raidos scenarijaus prielaidos ir siektinas vidutinio laikotarpio poveikis kainų stabilumui, Lietuvos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos tvarumui, palūkanų priedams už riziką, užimtumui, ateities mokesčių didinimo rizikai ir perspektyvai vidutiniu laikotarpiu siekti perteklinio valdžios sektoriaus.

Pastaba. Šis straipsnis taikomas rengiant, tvirtinant, vykdant, vertinant ir atsiskaitant už 2014 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1317, 2007-11-08, Žin., 2007, Nr. 120-4882 (2007-11-22)

Nr. XI-1209, 2010-12-09, Žin., 2010, Nr. 153-7781 (2010-12-28)

Nr. XI-2274, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 126-6323 (2012-10-31)

18 straipsnis. Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto pateikimas Seimui

1. Vyriausybė Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą pateikia Seimui ne vėliau kaip prieš 75 kalendorines dienas iki biudžetinių metų pabaigos. Vyriausybė, prieš teikdama projektą Seimui, pateikia jį Lietuvos savivaldybių asociacijai.

2. Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte tvirtinami valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai, tai yra nustatoma:

1) bendra pajamų suma ir jų paskirstymas pagal pajamų rūšis;

2) valstybės biudžeto pajamų, nurodytų šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose (išskyrus Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitos gaunamos tarptautinės finansinės paramos lėšas), skiriamų programoms finansuoti, paskirstymas pagal asignavimų valdytojus;

3) bendra valstybės biudžeto asignavimų suma, jų paskirstymas pagal asignavimų valdytojus programoms įgyvendinti. Asignavimai skiriami išlaidoms, iš jų – darbo užmokesčiui, ir turtui įsigyti, išskyrus valstybines aukštąsias mokyklas, kurioms asignavimai išlaidoms skiriami neišskiriant iš jų darbo užmokesčio;

4) grynasis skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas ir jo dalis, skiriama kaupti piniginiams ištekliams skolai grąžinti;

5) biudžetiniais metais pasirašomų valstybės garantijų limitas;

6) savivaldybių biudžetams skiriamų dotacijų sumos, bendrosios dotacijos kompensacijų sumos;

7) savivaldybių skolinimosi limitai;

8) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo įplaukų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą;

9) valdžios sektoriaus balanso rodiklio kasmetinio pagerėjimo vidutinio laikotarpio užduotys;

10) valstybės piniginių išteklių suma, planuojama skirti apyvartinėms lėšoms padidinti, kai toks didinimas planuojamas biudžetinių metų pabaigoje, ir aplinkybės bei išlygos, leidžiančios nukrypti nuo plano.

3. Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte gali būti pateikiamos nuostatos, apribojančios teisę prisiimti įsipareigojimus naudoti biudžeto lėšas.

Pastaba. Šis straipsnis taikomas rengiant, tvirtinant, vykdant, vertinant ir atsiskaitant už 2014 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1428, 2008-01-18, Žin., 2008, Nr. 15-511 (2008-02-05)

Nr. XI-1209, 2010-12-09, Žin., 2010, Nr. 153-7781 (2010-12-28)

Nr. XI-2274, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 126-6323 (2012-10-31)

19 straipsnis. Dokumentai, teikiami Seimui su Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu

1. Vyriausybė su Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Seimui teikia:

1) Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto aiškinamąjį raštą, kuriame taip pat skelbiama išsami informacija apie mokesčių išlaidų poveikį pajamoms ir apie lėšas, kurios pagal šio Įstatymo 14 straipsnio 2 ir (arba) 3 dalis planuojamos perkelti iš kitų biudžetinių metų, kai jos paliekamos asignavimų valdytojui naudoti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas. Pateikiamos visų pagrindinių valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų straipsnių projekcijos, patikslinant centrinės valdžios ir socialinės apsaugos lygio dalis, apimančios biudžetinius metus bei trejų būsimųjų metų laikotarpį ir grindžiamos prielaida, kad ekonomikos politika nesikeis; numatytos vidutinės trukmės ekonomikos politikos, darančios poveikį valdžios sektoriaus finansams, išskaidytiems pagal pagrindinius pajamų ir išlaidų straipsnius, apibūdinimas parodant, kaip užtikrinamas valdžios sektoriaus balanso rodiklio koregavimas siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslų, palyginti su projekcijomis, grindžiamomis prielaida, kad ekonomikos politika nesikeis;

2) Vyriausybės tvirtinamo valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo pagal programas projektą;

3) duomenis apie planuojamą bendrą Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu poreikį vidaus ir užsienio rinkose;

4) informaciją apie asignavimų valdytojų strateginiuose veiklos planuose pateiktus vertinimo kriterijus;

5) išaiškinimą, kaip nauji ekonomikos politikos prioritetai atsispindi pokyčiuose, kai nukrypstama nuo Seimo patvirtintų pagrindinių trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių;

6) kituose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus dokumentus.

2. Vyriausybė, pateikusi Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų Seimui teikia:

1) Europos Sąjungos Tarybos naujausią paskelbtą nuomonę apie tam tikrų metų Lietuvos konvergencijos arba Stabilumo programą ir, jeigu taikoma perviršinio deficito procedūra, – aktualias Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijas, skirtas Lietuvos Respublikai, siekiant ištaisyti perviršinio valdžios sektoriaus deficito padėtį;

2) Vyriausybės išvadas dėl tikslingumo įgyvendinti naujausias paskelbtas Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijas ir (arba) nuomonę. Šių išvadų pagrįstumą Seimui pristato finansų ministras;

3) Vyriausybės siūlomų priemonių, skirtų iš dalies arba visiškai įgyvendinti Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijoms ir (arba) kvietimams, sąrašą;

4) Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu formuojamus vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balanso rodiklius, kuriais remiantis įvykdomi Lietuvos Respublikos įsipareigojimai Europos Sąjungai arba siekiama perteklinio valdžios sektoriaus. Kiekvienų metų valdžios sektoriaus balanso rodiklis išreiškiamas kaip BVP to meto kainomis procentinė dalis;

5) valstybės biudžeto projekte ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projekte formuojamus vidutinio laikotarpio struktūrinius valdžios sektoriaus balanso rodiklius, apskaičiuojamus pagal teikiamą Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir remiantis projekto rengimo metu Europos Komisijos paskelbtais naujausiais duomenimis apie Lietuvos Respublikos produkcijos atotrūkį nuo potencialo ir biudžeto balanso cikliškumo dedamąją (komponentę);

6) galimų nuokrypių, galinčių atsirasti vidutiniu laikotarpiu dėl numatomos fiskalinės rizikos, sąrašą ir įvertinimą. Kiekvienų metų fiskalinės rizikos įvertinamos kaip BVP to meto kainomis procentinė dalis;

7) duomenis apie valdžios sektoriaus ilgalaikio tvarumo perspektyvų pokytį, kuris įvertinamas pagal mokesčių didinimo rizikos rodiklį ir jo pokytį, remiantis Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto rengimo metu Europos Komisijos paskelbtais naujausiais duomenimis;

8) valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų perklasifikavimų, reikalingų valdžios sektoriaus balanso rodikliui pagal Europos sąskaitų sistemą (ESS’95) apskaičiuoti, sąrašą, vertinant valstybės biudžeto projektą ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektą; teikiamas tik tų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų perklasifikavimų, kurių vertė viršija 0,1 procento BVP to meto kainomis, sąrašas.

3. Lietuvos bankas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto pateikimo Seimui dienos teikia išvadas dėl valdžios sektoriaus balanso rodiklio kasmetinio pagerėjimo užduočių įvykdymo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, atkreipdamas išskirtinį dėmesį į išorinį ūkio subalansuotumą ir ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą.

Pastaba. Šis straipsnis taikomas rengiant, tvirtinant, vykdant, vertinant ir atsiskaitant už 2014 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-406, 2005-11-17, Žin., 2005, Nr. 144-5237 (2005-12-10)

Nr. XI-2274, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 126-6323 (2012-10-31)

20 straipsnis. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto svarstymas ir priėmimas Seime ir įstatymo įsigaliojimas

1. Seimas svarsto Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą atsižvelgdamas į Seimo komitetų pasiūlymus bei išvadas ir papildomus pranešimus Seimo statute nustatyta tvarka.

2. Seimas valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius vieniems biudžetiniams metams tvirtina įstatymu ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki biudžetinių metų pradžios. Jeigu Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas laiku nepriimamas, biudžetas vykdomas šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Valstybės biudžetas tvirtinamas pagal rodiklius, nurodytus šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje.

4. Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatyme gali būti tvirtinami ir kiti šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nenurodyti rodikliai.

5. Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme gali būti nustatyti valstybės biudžeto mėnesinių asignavimų dydžių apribojimai (išskyrus programų asignavimų dalį, kurią sudaro Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo bei kitos gaunamos tarptautinės finansinės paramos lėšos).

6. Seimas, priimdamas Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą arba jo pakeitimo įstatymą, įvertina paskutines galiojančias Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijas ir nuomonę dėl Lietuvos konvergencijos programos.

Pastaba. 4, 5 ir 6 dalys taikomos rengiant, tvirtinant, vykdant, vertinant ir atsiskaitant už 2014 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1354, 2007-12-06, Žin., 2007, Nr. 132-5357 (2007-12-15)

Nr. XI-67, 2008-12-16, Žin., 2008, Nr. 146-5867 (2008-12-20)

TREČIASIS SKIRSNIS

SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAI

21 straipsnis. Savivaldybių biudžetai

1. Savivaldybių biudžetuose sukaupiamos lėšos, reikalingos įstatymų priskirtoms funkcijoms ir savivaldybėms įstatymų perduotoms valstybės funkcijoms atlikti.

2. Kiekviena savivaldybė turi savarankišką biudžetą.

3. Savivaldybės biudžeto deficitas negali viršyti tais metais planuojamų išlaidų iš skolintų (neviršijant Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintų savivaldybių skolinimosi limitų) lėšų investicijų projektams finansuoti dydžio. Kiekvienos savivaldybės, kurios biudžeto išlaidos pagal pinigų srautus viršija 0,3 procento praėjusių metų BVP to meto kainomis, biudžetas vykdomas taip, kad biudžetinių metų išlaidos pagal įsipareigojimus neviršytų nominalių pajamų pagal įsipareigojimus, išskyrus išlaidas investicijų projektams finansuoti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1354, 2007-12-06, Žin., 2007, Nr. 132-5357 (2007-12-15)

Nr. XI-1209, 2010-12-09, Žin., 2010, Nr. 153-7781 (2010-12-28)

Nr. XI-2274, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 126-6323 (2012-10-31)

22 straipsnis. Savivaldybių biudžetų pajamos

1. Savivaldybių biudžetų pajamas sudaro:

1) pajamos iš mokesčių, gaunamos į savivaldybių biudžetus pagal įstatymus ir kitus teisės aktus;

2) pajamos iš savivaldybių turto (išskyrus pajamas, gaunamas pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą);

3) savivaldybių biudžetinių įstaigų pajamos;

4) pajamos, gautos už išnuomotą arba suteiktą naudotis valstybinę žemę, valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius ir Vyriausybės nustatyta tvarka paskirsčius lėšas už parduotus ne žemės ūkio paskirčiai valstybinės žemės sklypus;

5) valstybės biudžeto dotacijos ir kitos pervedamos lėšos;

6) negrąžintina finansinė parama (piniginės lėšos);

7) kitos įstatymų nustatytos pajamos.

2. Į savivaldybių biudžetų pajamas įskaitomos įmokos už ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimą.

23 straipsnis. Savivaldybių biudžetų asignavimai

Savivaldybių biudžetų asignavimai yra naudojami Vietos savivaldos įstatymui ir kitiems įstatymams įgyvendinti vykdant savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų patvirtintas programas.

24 straipsnis. Savivaldybės biudžeto apyvartinės lėšos

1. Savivaldybės biudžeto apyvartinės lėšos sudaromos iš savivaldybės biudžeto lėšų likučio, o kai jo nepakanka, – iš biudžeto pajamų.

2. Savivaldybės biudžeto apyvartinės lėšos naudojamos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

Pastaba. Ši dalis taikoma rengiant, tvirtinant, vykdant, vertinant ir atsiskaitant už 2014 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1209, 2010-12-09, Žin., 2010, Nr. 153-7781 (2010-12-28)

Nr. XI-2274, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 126-6323 (2012-10-31)

25 straipsnis. Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervas

1. Savivaldybės gali sudaryti savivaldybės administracijos direktoriaus rezervą, kuris turi būti ne didesnis kaip 1 procentas patvirtintų savivaldybės biudžeto asignavimų sumos. Konkretų savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo dydį kasmet nustato savivaldybės taryba, tvirtindama atitinkamų metų savivaldybės biudžetą. Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo lėšas skirsto savivaldybės administracijos direktorius.

2. Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo lėšos naudojamos tik ekstremaliosioms situacijoms ir (arba) ekstremaliesiems įvykiams likviduoti, jų padariniams šalinti ir padarytiems nuostoliams iš dalies apmokėti savivaldybių tarybų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2069, 2012-06-14, Žin., 2012, Nr. 76-3923 (2012-06-30)

26 straipsnis. Savivaldybių biudžetų rengimas ir tvirtinimas

1. Savivaldybių biudžetų projektus rengia savivaldybių vykdomosios institucijos, remdamosi šiuo Įstatymu, kitais įstatymais, Seimo patvirtintais savivaldybių biudžetų finansiniais rodikliais, Vyriausybės patvirtintomis biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėmis, valstybinės statistikos duomenimis, socialinėmis ir ekonominėmis programomis, taip pat savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų programomis ir jų sąmatų projektais.

Dalies redakcija nuo 2014-01-01:

1. Savivaldybių biudžetų projektus rengia savivaldybių vykdomosios institucijos, remdamosi šiuo Įstatymu, kitais įstatymais, Seimo patvirtintais savivaldybių biudžetų finansiniais rodikliais, Vyriausybės patvirtintomis biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėmis, valstybinės statistikos duomenimis, patvirtintais savivaldybių strateginio planavimo dokumentais, taip pat savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų programomis ir jų sąmatų projektais.

2. Savivaldybių vykdomosios institucijos parengtus biudžetų projektus teikia savivaldybių taryboms savivaldybių tarybų reglamento nustatyta tvarka.

3. Savivaldybių tarybos svarsto biudžetų projektus atsižvelgdamos į savivaldybių vykdomųjų institucijų pranešimus, tarybos komitetų pasiūlymus ir išvadas.

4. Savivaldybių biudžetus tvirtina savivaldybių tarybos. Biudžetas tvirtinamas savivaldybės tarybos sprendimu. Sprendime nurodoma:

1) bendra pajamų suma ir jų paskirstymas pagal pajamų rūšis;

2) bendra asignavimų suma ir jų paskirstymas biudžetinėms įstaigoms ar savivaldybių administracijos padaliniams programoms vykdyti. Asignavimai skiriami išlaidoms, iš jų – darbo užmokesčiui, ir turtui įsigyti;

5. Savivaldybių tarybos biudžetus patvirtina per du mėnesius nuo valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo. Jeigu savivaldybių biudžetų projektai laiku nepatvirtinami, biudžetai vykdomi šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka.

6. Patvirtintus biudžetus ir savivaldybių privatizavimo fondo sąmatas savivaldybių administracijų direktoriai pateikia Finansų ministerijai.

7. Jeigu savivaldybė nustatytu laiku nepatvirtina biudžeto, lėšos iš valstybės biudžeto atitinkamai savivaldybei iki biudžeto patvirtinimo laikinai nepervedamos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-477, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3998 (2013-07-23)

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BIUDŽETŲ VYKDYMAS

27 straipsnis. Biudžeto vykdymo organizavimas ir vykdančios institucijos

1. Valstybės biudžeto vykdymą organizuoja Vyriausybė.

2. Valstybės biudžeto kasos operacijų vykdymą organizuoja Finansų ministerija per Lietuvos Respublikos kredito įstaigas.

3. Savivaldybių biudžetų vykdymą organizuoja savivaldybių administracijų direktoriai.

4. Savivaldybių biudžetų kasos operacijų vykdymą organizuoja savivaldybių administracijos per Lietuvos Respublikos kredito įstaigas.

5. Mokesčių ir kitų įmokų į valstybės ir savivaldybių biudžetus apskaičiavimą ir mokėjimą kontroliuoja įstatymų įgaliotos institucijos.

28 straipsnis. Pajamų ir asignavimų įskaitymas

1. Į konkrečių metų biudžetų pajamas įskaitomos įmokos, kurios į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąsias sąskaitas, Muitinės departamento sąskaitas, taip pat Valstybės iždo bei savivaldybių biudžetų sąskaitas, į kurias mokėtojai įmokas perveda tiesiogiai, patenka iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai.

2. Į konkrečių metų biudžetų panaudotus asignavimus įskaitomos perduotinos lėšos, kurių mokėjimo pavedimų įvykdymo pradžia nustatyta iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai.

3. Baudos už administracinius teisės pažeidimus įskaitomos į tą biudžetą, iš kurio išlaikoma institucija ar įstaiga, kurios įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą arba skyrė ir (arba) paėmė baudą, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnio nustatytais atvejais nesurašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolo.

Dalies redakcija nuo 2015-01-01:

3. Baudos už administracinius teisės pažeidimus įskaitomos į tą biudžetą, iš kurio išlaikoma institucija ar įstaiga, kurios įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą arba skyrė baudą, išskyrus kituose įstatymuose nustatytus atvejus. Tokių baudų ir kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų neišlaikomų subjektų paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus įskaitymo ir paskirstymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Tais atvejais, kai administracinis teisės pažeidimas yra užfiksuotas iš savivaldybės biudžeto išlaikomomis arba eksploatuojamomis stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimo fiksavimo sistemomis, bauda už administracinį teisės pažeidimą įskaitoma taip: 50 procentų įskaitoma į savivaldybės biudžetą, 50 procentų – į valstybės biudžetą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1209, 2010-12-09, Žin., 2010, Nr. 153-7781 (2010-12-28)

Nr. XII-604, 2013-11-19, Žin., 2013, Nr. 124-6283 (2013-12-05)

29 straipsnis. Nepatvirtinto biudžeto vykdymas

Jeigu biudžetas laiku nepatvirtinamas, asignavimai metų pradžioje iki biudžetų patvirtinimo kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12 praėjusių metų šių biudžetų asignavimų. Šiuo atveju kiekvieno asignavimų valdytojo asignavimai kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12 praėjusių metų atitinkamo biudžeto šiam asignavimų valdytojui skirtų lėšų ir skiriamos tik tęstinei veiklai bei įstatymuose nustatytiems įsipareigojimams finansuoti (išskyrus programų asignavimų dalį, kurią sudaro Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo bei kitos gaunamos finansinės paramos lėšos) bei įsiskolinimams dengti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1354, 2007-12-06, Žin., 2007, Nr. 132-5357 (2007-12-15)

30 straipsnis. Biudžeto gautų viršplaninių pajamų naudojimas

1. Vykdant valstybės biudžetą, gautos viršplaninės pajamos (atsižvelgiant į šio Įstatymo 14 straipsnio 4 dalį) naudojamos laikinai laisviems valstybės piniginiams ištekliams papildyti, leidžiant viršyti planuotą apyvartinių lėšų padidėjimo arba atitinkamai nevykdyti planuoto apyvartinių lėšų sumažėjimo sumą.

Pastaba. Ši dalis taikoma rengiant, tvirtinant, vykdant, vertinant ir atsiskaitant už 2014 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus.

2. Savivaldybės biudžeto gautos viršplaninės pajamos (atmetus viršplanines pajamas, įstatymų nustatyta tvarka skirtas kitų savivaldybių negautoms pajamoms padengti) skirstomos savivaldybės tarybos sprendimu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1354, 2007-12-06, Žin., 2007, Nr. 132-5357 (2007-12-15)

Nr. XI-1209, 2010-12-09, Žin., 2010, Nr. 153-7781 (2010-12-28)

Nr. XI-2274, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 126-6323 (2012-10-31)

31 straipsnis. Biudžeto asignavimų skyrimas pajamų plano nevykdymo atveju iki priimant biudžeto įstatymo pakeitimą

1. Jeigu nevykdomas valstybės biudžetas, tai yra gaunama mažiau pajamų, negu buvo numatyta, ir nepakanka laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių, iki bus nustatyta tvarka priimtas atitinkamas biudžeto įstatymo pakeitimas, programos finansuojamos Finansų ministerijos siūlymu Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo nustatyta tvarka (išskyrus programų asignavimų dalį, kurią sudaro Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo bei kitos gaunamos tarptautinės finansinės paramos lėšos). Ši nuostata netaikoma programų lėšoms, nurodytoms šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose, jeigu jos yra įmokėtos.

Pastaba. Ši dalis taikoma rengiant, tvirtinant, vykdant, vertinant ir atsiskaitant už 2014 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus.

2. Jeigu nevykdomi savivaldybių biudžetai, t. y. gaunama mažiau pajamų, negu buvo numatyta, finansavimas iš savivaldybių biudžetų vykdomas savivaldybių tarybų nustatyta tvarka. Jeigu numatoma, kad nustatytas pajamų planas iki metų pabaigos nebus įvykdytas, sprendimus dėl šiuose biudžetuose numatytų programų finansavimo tvarkos savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu priima savivaldybės taryba.

3. Asignavimų valdytojams pervedamos valstybės biudžeto arba savivaldybės biudžeto asignavimų sumos programoms finansuoti mažinamos faktiškai negautomis (palyginti su planu) pajamomis į valstybės biudžetą arba savivaldybės biudžetą, kurios nurodytos šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose.

Pastaba. Ši dalis taikoma rengiant, tvirtinant, vykdant, vertinant ir atsiskaitant už 2014 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1354, 2007-12-06, Žin., 2007, Nr. 132-5357 (2007-12-15)

Nr. XI-1209, 2010-12-09, Žin., 2010, Nr. 153-7781 (2010-12-28)

Nr. XI-2274, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 126-6323 (2012-10-31)

32 straipsnis. Asignavimų naudojimas ir grąžinimas

1. Metams pasibaigus, asignavimų valdytojai ir jiems pavaldžios biudžetinės įstaigos, ministrų valdymo sričių įstaigoms, vykdančioms atitinkamo asignavimų valdytojo programas, pavaldžios biudžetinės įstaigos ir kiti subjektai disponuojamose sąskaitose esančias biudžeto lėšas, skirtas programoms finansuoti, išskyrus nepanaudotas įmokėtas šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 punkte nurodytas lėšas, ne didesnę negu 1/4 įmokėtų šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 2 punkte nurodytų lėšų metinės sumos dalį (visą sumą, jeigu visos asignavimų valdytojo programos yra finansuojamos tik iš šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 2 punkte nurodytų lėšų), grąžina ne vėliau kaip iki sausio 10 dienos:

1) valstybės biudžeto lėšas pervesdami iš valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų bei kitų subjektų disponuojamų sąskaitų į valstybės iždo sąskaitą;

2) savivaldybių biudžetų lėšas pervesdami iš savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų bei kitų subjektų disponuojamų sąskaitų į savivaldybių biudžetų sąskaitas.

Pastaba. Ši dalis taikoma rengiant, tvirtinant, vykdant, vertinant ir atsiskaitant už 2014 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus.

2. Ministerijoms ir kitoms valstybės institucijoms ar įstaigoms paliekami mėnesio išlaidų dydžio pereinamieji lėšų likučiai, esantys Lietuvos Respublikos diplomatinių ir kitų atstovybių, konsulinių įstaigų, specialiųjų bei gynybos atašė ir Lietuvos atstovų, perkeltų į tarptautines ir užsienio institucijas, sąskaitose užsienio kredito įstaigose. Krašto apsaugos ministerijai paliekami trijų mėnesių išlaidų dydžio pereinamieji lėšų likučiai, esantys tarptautinių operacijų karinio vieneto, dislokuoto užsienio valstybėje, sąskaitose užsienio kredito įstaigose ar pas atskaitingus asmenis.

3. Metų pabaigoje likusios nepanaudotos tikslinės paskirties lėšos, nustatytos savivaldybių biudžetams priimant atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, lėšos, kurios per metus buvo paskirtos savivaldybių biudžetams pagal atskirus įstatymus ar Vyriausybės nutarimus arba panaudotos ne pagal savo tikslinę paskirtį, iki sausio 10 dienos grąžinamos į valstybės biudžetą – pervedamos iš savivaldybių biudžetų sąskaitų į Valstybės iždo sąskaitą, jeigu atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu nenustatyta kitaip.

4. Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos gali būti panaudotos tik Europos Sąjungos finansinės paramos programoms ir projektams finansuoti.

5. Einamaisiais biudžetiniais metais finansuojant programas, pirmiausia turi būti naudojamos įmokėtos į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 2 punkte nurodytos lėšos.

Pastaba. Ši dalis taikoma rengiant, tvirtinant, vykdant, vertinant ir atsiskaitant už 2014 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1354, 2007-12-06, Žin., 2007, Nr. 132-5357 (2007-12-15)

Nr. XI-118, 2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6038 (2008-12-30)

Nr. XI-1209, 2010-12-09, Žin., 2010, Nr. 153-7781 (2010-12-28)

Nr. XI-2274, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 126-6323 (2012-10-31)

33 straipsnis. Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos teisės

1. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi teisę:

1) Seimo patvirtintus valstybės biudžeto asignavimus paskirstyti pagal programas;

2) vadovaudamasi Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų administravimą, bei atsižvelgdama į programų ir projektų vykdymo duomenis, perskirstyti Europos Sąjungos finansinės paramos programoms ir projektams numatytas lėšas, įskaitant ir bendrojo finansavimo lėšas, tarp asignavimų valdytojų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių;

3) programų asignavimų dalies, kurią sudaro Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos, laikinam lėšų stygiui panaikinti panaudoti laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius;

Pastaba. Šis punktas taikomas rengiant, tvirtinant, vykdant, vertinant ir atsiskaitant už 2014 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus.

4) (neteko galios nuo 2011 m. sausio 1 d.);

5) laisvus valstybės pinigų fondų ir kitus piniginius išteklius grąžintinai naudoti valstybės biudžete numatytoms programoms finansuoti, valstybės skolai valdyti, investuoti į valstybės vertybinius popierius, paskoloms savivaldybių laikinam pajamų trūkumui padengti;

6) nustatyti maksimalias lėšų sumas, kurioms einamaisiais biudžetiniais metais asignavimų valdytojai turi teisę prisiimti įsipareigojimus, sudarydami sutartis dėl projektų, remiamų iš Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, įgyvendinimo;

7) prireikus nustatyti palūkanų normą už trumpalaikes paskolas, teikiamas savivaldybėms iš valstybės biudžeto;

8) nustatyti asignavimų darbo užmokesčiui dydį įsipareigojimams, susijusiems su dalyvavimu nenumatytose tarptautinėse operacijose.

2. Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu gali būti suteikiamos papildomos teisės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1354, 2007-12-06, Žin., 2007, Nr. 132-5357 (2007-12-15)

Nr. XI-1209, 2010-12-09, Žin., 2010, Nr. 153-7781 (2010-12-28)

Nr. XI-2274, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 126-6323 (2012-10-31)

34 straipsnis. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų tarpusavio atsiskaitymai

Seimui priėmus įstatymus arba Vyriausybei priėmus nutarimus vykdant įstatymus, dėl kurių keičiasi valstybės ir savivaldybių biudžetų einamųjų biudžetinių metų įsipareigojimai, Finansų ministerija bei savivaldybių vykdomosios institucijos įstatymų nustatyta tvarka patikslina valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų tarpusavio atsiskaitymus.

35 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių biudžetų vykdymo ataskaitų rinkiniai

1. Valstybės ir savivaldybių biudžetų vykdymo ataskaitų rinkiniai, kuriems reikalavimus nustato Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas, sudaromi atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus rodiklius, panaudotas Vyriausybės rezervo lėšas ir savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo lėšas, perkeltas viršplanines ir nepanaudotas įmokų į valstybės biudžetą arba savivaldybės biudžetą, nurodytų šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose, skirtų programoms finansuoti, sumas.

2. Neįvykdžius valdžios sektoriaus balanso rodiklio kasmetinio pagerėjimo užduočių arba paaiškėjus, kad valdžios sektoriaus finansai nebuvo tvarkomi taip, kad vidutiniu laikotarpiu valdžios sektorius būtų perteklinis, šeštajame skirsnyje nustatyta tvarka turi būti nurodomos pateisinamos priežastys.

3. Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį rengia Finansų ministerija, remdamasi valstybės biudžeto buhalterinės apskaitos duomenimis – į valstybės biudžetą gautų pajamų ir valstybės biudžeto asignavimų valdytojų pateiktais biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniais.

4. Savivaldybių biudžetų vykdymo ataskaitų rinkinius rengia savivaldybių administracijos, remdamosi savivaldybių biudžetų apskaitos duomenimis – į savivaldybių biudžetus gautų pajamų ir savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų panaudotų asignavimų bei asignavimų valdytojų pateiktais biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniais.

5. Biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio sudarymo taisykles nustato Finansų ministerija.

6. Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais Vyriausybei teikia Finansų ministerija.

7. Biudžeto finansuojamų įstaigų gaunama negrąžintina finansinė parama biudžetinių įstaigų apskaitoje registruojama atskiroje sąskaitoje.

Pastaba. Šis straipsnis taikomas rengiant, tvirtinant, vykdant, vertinant ir atsiskaitant už 2014 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1218, 2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3050 (2007-07-12)

Nr. X-1354, 2007-12-06, Žin., 2007, Nr. 132-5357 (2007-12-15)

Nr. X-1826, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5375 (2008-11-29)

Nr. XI-1209, 2010-12-09, Žin., 2010, Nr. 153-7781 (2010-12-28)

Nr. XI-2274, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 126-6323 (2012-10-31)

36 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių biudžetų vykdymo ataskaitų rinkinių tvirtinimas

1. Vyriausybė gautą valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį išnagrinėja, priima atitinkamus sprendimus ir Seimo statuto nustatyta tvarka bei terminais pateikia Seimui tvirtinti.

2. Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys tvirtinamas pagal šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose nurodytus rodiklius atsižvelgiant į valstybinių aukštųjų mokyklų ataskaitas, sudaromas pagal visus ekonominės klasifikacijos straipsnius.

3. Savivaldybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį tvirtina savivaldybės taryba pagal rodiklius, nurodytus šio Įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje.

4. Suvestinį visų savivaldybių biudžetų vykdymo ataskaitų rinkinį sudaro Finansų ministerija ir pateikia Vyriausybei remdamasi Vyriausybės patvirtintomis biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėmis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1218, 2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3050 (2007-07-12)

Nr. X-1826, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5375 (2008-11-29)

Nr. XI-1209, 2010-12-09, Žin., 2010, Nr. 153-7781 (2010-12-28)

PENKTASIS SKIRSNIS

BIUDŽETŲ VYKDYMO KONTROLĖ, BIUDŽETŲ VYKDYMO IR EKONOMINĖS RAIDOS SCENARIJAUS MODELIAVIMO VERTINIMAS

Pastaba. Šis skirsnio pavadinimas taikomas rengiant, tvirtinant, vykdant, vertinant ir atsiskaitant už 2014 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus.

Skirsnio pavadinimas keistas:

Nr. XI-2274, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 126-6323 (2012-10-31)

37 straipsnis. Biudžeto vykdymo kontrolė

1. Valstybės biudžeto vykdymo auditą atlieka Valstybės kontrolė, savivaldybių biudžetų vykdymo auditą atlieka Valstybės kontrolė pagal valstybinio audito mastą ir savivaldybių kontrolieriai (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos).

2. Seimui teikiamoje Valstybės kontrolės išvadoje turi būti nurodyta, ar paskirti asignavimai panaudoti programose nustatytiems tikslams, ar asignavimai panaudoti galimu ekonomiškiausiu ir efektyviausiu būdu, ar naudojant asignavimus nepadaryta teisės aktų pažeidimų, taip pat kiek pasiekti programose nustatyti tikslai.

3. Savivaldybių biudžetų vykdymo, savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų programų sąmatų, savivaldybių biudžetų lėšų apskaitos ir savivaldybių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių auditą atlieka savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos.

4. Biudžeto asignavimų valdytojų ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų programų vykdymą vertina vidaus audito tarnybos, vadovaudamosi Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu (Žin., 2002, Nr. 123-5540) ir kitais vidaus auditą reglamentuojančiais teisės aktais.

5. Ekonominės raidos scenarijaus ir biudžeto pajamų planų modeliavimą, remdamasi objektyviais kriterijais, įskaitant baigiamąjį vertinimą, vertina Finansų ministerija. Šio vertinimo rezultatai skelbiami viešai ir į juos atsižvelgiama rengiant kitus ekonominės raidos scenarijus ir biudžeto pajamų planus. Jeigu vertinimo metu nustatomas didelis šališkumas, kuris suprantamas kaip mažiausiai ketverius metus iš eilės pasikartojančios paklaidos, darančios įtaką ekonominės raidos scenarijui ir susidarančios ne dėl prielaidų pasikeitimų ar modeliavimo metodų, Finansų ministerija imasi veiksmų šališkumui panaikinti ir apie juos viešai paskelbia.

Pastaba. Ši dalis taikoma rengiant, tvirtinant, vykdant, vertinant ir atsiskaitant už 2014 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1218, 2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3050 (2007-07-12)

Nr. X-1826, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5375 (2008-11-29)

Nr. XI-1209, 2010-12-09, Žin., 2010, Nr. 153-7781 (2010-12-28)

Nr. XI-2274, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 126-6323 (2012-10-31)

Įstatymas papildytas šeštuoju skirsniu:

Nr. XI-2274, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 126-6323 (2012-10-31)

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

BIUDŽETINĖS DRAUSMĖS PAŽEIDIMŲ PROCEDŪROS, JŲ PAAIŠKINIMAS, PATEISINIMAS

Pastaba. Šeštasis skirsnis taikomas rengiant, tvirtinant, vykdant, vertinant ir atsiskaitant už 2014 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus.

38 straipsnis. Procedūros dėl nepagrįsto valdžios sektoriaus balanso rodiklio kasmetinio pagerėjimo užduočių neįvykdymo

1. Vyriausybė, pasibaigus biudžetiniams metams, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka teikdama Seimui nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį, kartu teikia Finansų ministerijos Vyriausybės nustatyta tvarka parengtą valdžios sektoriaus balanso rodiklio kasmetinio pagerėjimo užduoties įvykdymo ataskaitą.

2. Jeigu valdžios sektoriaus balanso rodiklio kasmetinio pagerėjimo užduoties įvykdymo ataskaitoje nurodoma, kad buvo neįvykdyta valdžios sektoriaus balanso rodiklio kasmetinio pagerėjimo užduotis (šis rodiklis laikomas neįvykdytu, jeigu kasmetinis pagerėjimas nukrypsta nuo užduoties daugiau negu 0,2 procento BVP to meto kainomis), Ministras Pirmininkas turi Seime žodžiu pateikti neįvykdymo pateisinimo priežastis. Jeigu nėra šio Įstatymo 39 straipsnyje nurodytų pateisinimo priežasčių, Ministras Pirmininkas pateikia kitokius paaiškinimus, kodėl nebuvo įvykdytos valdžios sektoriaus balanso rodiklio kasmetinio pagerėjimo užduotys, ir pasiūlo priemones, kurių galėtų būti imamasi siekiant išvengti užduočių neįvykdymo dėl tokių pačių priežasčių ateityje.

3. Jeigu Seimui teikiant Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą pateikiama informacija, kad mokesčių didinimo rizikos rodiklis per metus padidėjo daugiau negu 0,5 procentinio punkto, Ministras Pirmininkas kviečiamas Seime žodžiu paaiškinti mokesčių didinimo rizikos padidėjimo priežastis ir šios rizikos valdymo perspektyvas vidutiniu laikotarpiu.

39 straipsnis. Valdžios sektoriaus balanso rodiklio kasmetinio pagerėjimo užduočių arba nuostatų dėl perteklinio ir subalansuoto valdžios sektoriaus vidutiniu laikotarpiu neįvykdymo pateisinimo priežastys

Pateisinamomis priežastimis, kai neįvykdoma valdžios sektoriaus balanso rodiklio kasmetinio pagerėjimo užduotys arba nuostatos dėl perteklinio ir subalansuoto valdžios sektoriaus vidutiniu laikotarpiu, laikoma:

1) rengiant Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą naudoti Lietuvos statistikos departamento arba Europos Komisijos prognozuoti duomenys, kurie vėliau buvo pakeisti;

2) tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų vykdymo biudžetiniais metais priimtas Seimo nutarimas dėl valdžios sektoriaus balanso rodiklio kasmetinio pagerėjimo užduoties;

3) kiti įstatymais nenumatyti veiksniai, nustatomi tam tikriems biudžetiniams metams Seimo nutarimu;

4) nuo Vyriausybės nepriklausantys įvykiai, kurie paveikia valdžios sektoriaus finansų rodiklius.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS V. LANDSBERGIS

Vilnius, 1990 m. liepos 30 d.

Nr. I-430

Pastaba. Priedas taikomas rengiant, tvirtinant, vykdant, vertinant ir atsiskaitant už 2014 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus.

Lietuvos Respublikos

biudžeto sandaros įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyva 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms (OL 2011 L 306, p. 41).

Įstatymas papildytas priedu:

Nr. XI-2274, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 126-6323 (2012-10-31)

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas

Nr. I-2914, 1992.09.24, Žin., 1992, Nr. 29(1)-854

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETINĖS SANDAROS ĮSTATYMO DALINIO PAKEITIMO

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas

Nr. I-3072, 1992.11.19, Žin., 1992, Nr. 34-1036

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETINĖS SANDAROS ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAKEITIMO

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-271, 1993.10.12, Žin., 1993, Nr. 54-1049 (1993.10.20)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETINĖS SANDAROS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-793, 1995.02.14, Žin., 1995, Nr. 18-404 (1995.03.01)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETINĖS SANDAROS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-901, 1995.05.23, Žin., 1995, Nr. 47-1136 (1995.06.07)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETINĖS SANDAROS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1080, 1995.10.31, Žin., 1995, Nr. 92-2056 (1995.11.10)

DĖL KAI KURIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS AKTŲ, SUSIJUSIŲ SU LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMU "DĖL VAŽIAVIMO KELEIVINIU TRANSPORTU LENGVATŲ IR KAI KURIŲ KATEGORIJŲ PAREIGŪNŲ, TARNAUTOJŲ BEI KITŲ ASMENŲ VAŽIAVIMO KELEIVINIU TRANSPORTU IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMO TVARKOS", PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1333, 1996.05.14, Žin., 1996, Nr. 48-1141 (1996.05.22)

LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETINĖS SANDAROS ĮSTATYMO 1 IR 2 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR 21-1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1372, 1996.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1344 (1996.06.19)

LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETINĖS SANDAROS ĮSTATYMO 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-236, 1997.06.05, Žin., 1997, Nr. 58-1328 (1997.06.20)

LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETINĖS SANDAROS ĮSTATYMO 1, 13, 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 12(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-386, 1997.07.02, Žin., 1997, Nr. 69-1744 (1997.07.23)

LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETINĖS SANDAROS ĮSTATYMO PAPILDYMO 28(1), 28(2) STRAIPSNIAIS IR 4, 12, 28, 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1998 metų sausio 1 d.

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1519, 2000.01.04, Žin., 2000, Nr. 5-126 (2000.01.19)

LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETINĖS SANDAROS ĮSTATYMO 12 IR 28(2) STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1821, 2000.07.11, Žin., 2000, Nr. 61-1826 (2000.07.26)

BIUDŽETINĖS SANDAROS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šiuo įstatymu pakeisto Biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis Vyriausybė pradeda vadovautis rengdama 2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.

Valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų pajamos už teikiamas paslaugas į valstybės ir savivaldybių biudžetus įskaitomos nuo 2002 m. sausio 1 d. (išskyrus valstybės institucijų ir kontroliuojančių organizacijų specialiųjų lėšų įmokas).

Įstatymo 19 straipsnio 6 punkto nuostatos dėl Kelių fondo galioja iki 2002 m. sausio 1 d.

Nauja įstatymo redakcija

Keistas įstatymo pavadinimas

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2058, 2000.10.17, Žin., 2000, Nr. 90-2778 (2000.10.27)

BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-364, 2001-06-07, Žin., 2001, Nr. 55-1939 (2001-06-27)

BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 8, 17, 18, 20, 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1089, 2002-09-19, Žin., 2002, Nr. 96-4167 (2002-10-04)

BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1651, 2003-06-26, Žin., 2003, Nr. 70-3164 (2003-07-16)

BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1858, 2003-11-27, Žin., 2003, Nr. 117-5321 (2003-12-17)

BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

18.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1946, 2003-12-23, Žin., 2004, Nr. 4-47 (2004-01-07)

BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

19.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-406, 2005-11-17, Žin., 2005, Nr. 144-5237 (2005-12-10)

BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

20.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-774, 2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 82-3262 (2006-07-27)

BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.

21.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1218, 2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3050 (2007-07-12)

BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 5, 7, 35, 36, 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja tų metų, kurių ataskaitų rinkinius viešojo sektoriaus subjektai privalo sudaryti pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą, sausio 1 dieną.

Pakeitimas:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1826, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5375 (2008-11-29)

BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 5, 7, 35, 36, 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

23.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1317, 2007-11-08, Žin., 2007, Nr. 120-4882 (2007-11-22)

BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 3, 8 IR 17 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.

24.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1354, 2007-12-06, Žin., 2007, Nr. 132-5357 (2007-12-15)

BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 2, 5, 11, 12, 14, 20, 21, 29, 30, 31, 32, 33, 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. sausio 1 d.

25.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1428, 2008-01-18, Žin., 2008, Nr. 15-511 (2008-02-05)

BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

26.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1691, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3191 (2008-07-17)

BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

27.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-67, 2008-12-16, Žin., 2008, Nr. 146-5867 (2008-12-20)

BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalis galioja iki 2009 m. vasario 28 d.

Šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2009 m. kovo 1 d.

28.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-118, 2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6038 (2008-12-30)

BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 2 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

29.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-446, 2009-10-22, Žin., 2009, Nr. 134-5831 (2009-11-10)

BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 2 IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

30.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1209, 2010-12-09, Žin., 2010, Nr. 153-7781 (2010-12-28)

BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 14, 15, 16, 17, 18, 21, 24, 28, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis ir 16 straipsnį, įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.

Šio įstatymo 3 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys ir 16 straipsnis įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

Rengiant 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, atsižvelgiama į šio įstatymo 3 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių nuostatas.

Pakeitimas:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1557, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 86-4176 (2011-07-13)

BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 14, 15, 16, 17, 18, 21, 24, 28, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

31.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1825, 2011-12-20, Žin., 2011, Nr. 161-7619 (2011-12-29)

BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

32.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2069, 2012-06-14, Žin., 2012, Nr. 76-3923 (2012-06-30)

BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2013-01-01.

33.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2274, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 126-6323 (2012-10-31)

BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 1, 2, 3, 8, 10, 14, 17, 18, 19, 20, 21, 24, 30, 31, 32, 33, 35, 37 STRAIPSNIŲ, PENKTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO ŠEŠTUOJU SKIRSNIU IR PRIEDU BEI 16 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 12 straipsnį, taikomas rengiant, tvirtinant, vykdant, vertinant ir atsiskaitant už 2014 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus.

Šio įstatymo 12 straipsnis taikomas nuo 2013 m. sausio 1 d.

2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų vykdymui, vertinimui ir atsiskaitymui taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nuostatos. 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų rengimui, tvirtinimui, vykdymui, vertinimui ir atsiskaitymui taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nuostatos, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnį.

34.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2318, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6646 (2012-11-15)

BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.

35.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-164, 2013-01-17, Žin., 2013, Nr. 11-508 (2013-01-30)

BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. gegužės 1 d.

36.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-477, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3998 (2013-07-23)

BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 26 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. spalio 1 d.

37.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-604, 2013-11-19, Žin., 2013, Nr. 124-6283 (2013-12-05)

BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 28 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.

*** Pabaiga ***

Konstitucinio Teismo nutarimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2002-07-11, Žin., 2002, Nr. 72-3080 (2002-07-17)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 39 STRAIPSNIO, LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR ŠVIETIMO ILGALAIKIO FINANSAVIMO ĮSTATYMO 1, 2 IR 3 STRAIPSNIŲ, LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO 2 DALIES IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO 172 STRAIPSNIO 1 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

*** Pabaiga ***

Redagavo Aušrinė Trapinskienė (2013-12-05)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt