Redagavo: Angonita Rupšytė (1999.04.21)
Nutarimas paskelbtas: Žin., 1996, Nr.18-473
Neoficialus nutarimo tekstas
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 423, 99.04.15, Žin., 1999, Nr.35-1040 (99.04.21)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1996 M. VASARIO 20 D. NUTARIMO NR. 248 „DĖL DARBO IR POILSIO LAIKO YPATUMŲ KAI KURIOSE ŪKIO ŠAKOSE, SUMINĖS DARBO LAIKO APSKAITOS ĮVEDIMO IR DARBŲ, KURIUOSE GALI BŪTI TAIKOMA ILGESNĖ KAIP 12 VALANDŲ PER PARĄ DARBO (PAMAINOS) TRUKMĖ“ PAPILDYMO
*** Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
1996 m. vasario 20 d. Nr. 248
Vilnius
DĖL DARBO IR POILSIO LAIKO YPATUMŲ KAI KURIOSE ŪKIO ŠAKOSE, SUMINĖS DARBO LAIKO APSKAITOS ĮVEDIMO IR DARBŲ, KURIUOSE GALI BŪTI TAIKOMA ILGESNĖ KAIP 12 VALANDŲ PER PARĄ DARBO (PAMAINOS) TRUKMĖ
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 40 straipsnio ketvirtąja dalimi, 44 ir 57 straipsniais, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
1. Patvirtinti pridedamus:
1.1. Darbo ir poilsio laiko ypatumus transporto, ryšių, žemės ūkio įmonėse, jūrų ir upių laivyne;
1.2. Leidimų įmonėms įvesti suminę darbo laiko apskaitą išdavimo tvarką;
1.3. Darbų, kuriuose gali būti taikoma ilgesnė kaip 12 valandų per parą darbo (pamainos) trukmė, sąrašą.
2. Pavesti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai iki 1996 m. kovo 1 d. patvirtinti leidimo įmonėms įvesti suminę darbo laiko apskaitą formą. Einantis
Ministro Pirmininko pareigas Mindaugas Stankevičius
Einantis socialinės apsaugos ir
darbo ministro pareigas Mindaugas Mikaila
___________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 248
Darbo ir poilsio laiko ypatumai transporto, ryšių, žemės ūkio įmonėse, jūrų ir upių laivyne
Bendroji dalis
1. Darbo ir poilsio laiko ypatumai transporto, ryšių, žemės ūkio įmonėse, jūrų ir upių laivyne (toliau vadinama - darbo ir poilsio laiko ypatumai) nustatomi vadovaujantis Tarptautinės darbo organizacijos konvencijomis ir rekomendacijomis, kitais tarptautiniais teisės aktais, Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymu (44 ir 57 straipsniai) ir atsižvelgiant į metų laiką, darbų sezoniškumą bei kitas ypatingas (specifines) darbo sąlygas.
Darbo ir poilsio laiko ypatumų nuostatos atitinka Europos Ekonominės Bendrijos tarybos direktyvos "Dėl darbo laiko organizavimo" 93/104/EEB/17 straipsnio reikalavimus.
2. Atsižvelgti į darbo ir poilsio laiko ypatumus privalo darbdaviai, nustatydami vidaus darbo tvarką įmonėse, įstaigose ir organizacijose (toliau vadinama - įmonės) nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos ir pavaldumo (Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 4 straipsnis).
3. Darbo dienų skaičius per savaitę ir darbo dienos (pamainos) pradžia, pabaiga, pertrauka pailsėti ir pavalgyti, papildomos ir specialios pertraukos darbo ar paros metu, savaitinis nepertraukiamas poilsis nustatomi vidaus darbo tvarkos taisyklėse, darbo (pamainų) grafikuose, kurie tvirtinami kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka, jeigu kolektyvinės sutarties nėra - darbdavio ir darbuotojo susitarimu.
4. Vidaus darbo tvarkos taisyklės, darbo (pamainų) grafikai paskelbiami viešai ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki jiems įsigaliojant. Darbuotojas su jo darbo grafiku supažindinamas pasirašytinai, išskyrus 18 punkte nurodytus atvejus.
5. Darbuose, kur dėl gamybinių, techninių ir kitų sąlygų negalima laikytis konkrečiai darbuotojų kategorijai nustatytos kasdieninės ar kassavaitinės darbo trukmės, gali būti įvedama mėnesio (ketvirčio, šešių mėnesių ar metų) suminė darbo laiko apskaita.
6. Darbo ir poilsio laiko klausimus, kurie čia nereglamentuojami, reguliuoja Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymas ir kiti teisės aktai.
Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos su kitomis valstybėmis pasirašytose tarptautinėse sutartyse yra nustatytos kitokios taisyklės, reglamentuojančios darbo ir poilsio laiko trukmę, laikomasi tarptautinės sutarties nuostatų.
Darbo ir poilsio laiko ypatumai transporto įmonėse
Darbo ir poilsio laiko ypatumai kelių transporto įmonėse
7. Darbo ir poilsio laiko ypatumai kelių transporto įmonėse taikomi transporto priemonių vairuotojams ir jų ekipažų nariams, išskyrus tuos atvejus, kai vežimas vykdomas:
7.1. kroviniams vežti skirtomis transporto priemonėmis, kurių keliamoji galia (įskaitant priekabą ar puspriekabę) neviršija 3,5 tonos;
7.2. transporto priemonėmis, kurios pagal savo konstrukciją ir įrengimą skirtos vežti ne daugiau kaip 11 keleivių (įskaitant vairuotoją);
7.3. transporto priemonėmis, kurių maksimalus greitis ne didesnis kaip 40 kilometrų per valandą;
7.4. transporto priemonėmis, kuriomis naudojasi krašto apsaugos, civilinės saugos, vidaus reikalų, gaisrininkų ar kitos tarnybos, atsakingos už viešąją tvarką;
7.5. transporto priemonėmis, aptarnaujančiomis kanalizacijos sistemas, vandens, dujų, elektros tiekimo, telegrafo ir telefono tarnybas, kelių priežiūrą ir kontrolę, atliekų surinkimą ir perdirbimą, pašto vežimą, radijo ir televizijos programų transliavimą;
7.6. transporto priemonėmis, naudojamomis avarinių bei gelbėjimo operacijų metu;
7.7. specializuotomis medicinos transporto priemonėmis;
7.8. transporto priemonėmis, vežančiomis cirko ir atrakciono įrenginius;
7.9. specializuotomis transporto priemonėmis, skirtomis sugedusiems automobiliams aptarnauti;
7.10. transporto priemonėmis, naudojamomis dirbant žemės ūkio darbus;
7.11. transporto priemonėmis, atliekančiomis važiavimo testus, kurių reikia joms techniškai tobulinti, remontuoti.
8. Sąvoka "darbo laiko trukmė" apima vairuotojo darbo laiką, kurį jis vairuoja transporto priemones, bei kitą laiką, skirtą pagalbiniams darbams, susijusiems su transporto priemonės priežiūra, aptarnavimu, jos keleivių arba krovinių vežimu.
Į darbo laiko trukmę įskaitomas atitinkamų normatyvų nustatyto pasirengimo prieš išvykstant į maršrutą ir sugrįžus iš jo į įmonę laikas, medicininio patikrinimo prieš išvykstant į maršrutą laikas (iki 5 minučių per pamainą), transporto priemonės vairavimo atitinkamu maršrutu laikas, stovėjimo laikas (krovimo punktuose, keleivių laipinimo vietose, muitinėse), buvimo transporto priemonėje laikas, kai ji maršrute vežama keltu ar buksyruojama kita transporto priemone, prastovos ne dėl darbuotojo kaltės laikas, stovėjimo laikas, numatytas grafike trumpalaikiam poilsiui kelyje, taip pat laikas, skirtas automobilio apžiūrai ir jo aptarnavimui (remontui).
Tuo atveju, kai vairuotojas laikininkas nevisiškai užimtas pagrindiniu savo darbu, jam gali būti pavedamas kitas darbas, artimas jo specialybei ir kvalifikacijai, jeigu tai nurodyta darbo sutartyje.
9. Kelių transporto priemonių ekipažų, vežančių keleivius ir krovinius tarptautiniais maršrutais, darbo ir poilsio laiko ypatumai nustatomi Lietuvos Respublikos tarptautiniuose susitarimuose su kitomis valstybėmis ir Susisiekimo ministerijos patvirtintose Kelių transporto priemonių ekipažų, vežančių keleivius ir krovinius tarptautiniais maršrutais, darbo tvarkos taisyklėse.
10. Kelių transporto priemonių ekipažams, vežantiems keleivius ir krovinius Lietuvos Respublikoje, nustatoma ši darbo ir poilsio laiko trukmė:
10.1. vairuotojui nepertraukiamo vairavimo trukmė neturi viršyti 4 valandų, o kasdienė vairavimo trukmė - 9 valandų;
10.2. vairuotojui vairavimo trukmė per savaitę neturi viršyti 48 valandų, o per dvi savaites iš eilės - 92 valandų, neviršijant mėnesio darbo laiko normos;
10.3. maksimali darbo dienos (pamainos) darbo trukmė negali viršyti darbo trukmės, nustatytos Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 40 straipsnio trečiojoje dalyje;
10.4. vairuotojo darbo pamaina gali būti pertraukiama. Šiuo atveju pertrauka turi būti ne trumpesnė kaip 2 valandos ir ne ilgesnė kaip 6 valandos kartu su pietų pertrauka;
10.5. po 3 valandų, bet ne vėliau kaip po 4 valandų nepertraukiamo vairavimo turi būti suteiktas ne trumpesnis kaip 30 minučių ir ne ilgesnis kaip 2 valandų poilsis;
10.6. kasdienis nepertraukiamas poilsis turi būti ne trumpesnis kaip 10 valandų, o dirbant pertraukiamą pamainą - ne trumpesnis kaip 9 valandos;
10.7. savaitinis nepertraukiamas poilsis turi būti ne trumpesnis kaip 32 valandos, prieš jį arba po jo turi būti ne mažiau kaip 11 valandų kasdienio poilsio.
Darbo ir poilsio laiko trukmę fiksuoja transporto priemonėje įrengtas kontrolinis prietaisas, o jo nesant ši trukmė žymima ekipažo nario kontrolinėje knygelėje, kurią privalo pildyti kiekvienas ekipažo narys.
Kontrolinių knygelių išdavimo tvarką nustato Susisiekimo ministerija.
11. Jeigu važiavimo nuotolis per pamainą yra daugiau kaip 500 kilometrų, transporto priemonę turi pakaitomis vairuoti du vairuotojai.
Vairuojančių transporto priemonę dviejų vairuotojų bendra vairavimo trukmė neturi viršyti 17 valandų per pamainą.
12. Kelių transporto priemonių ekipažuose, be vairuotojų, dar gali būti konduktorių ir palydovų. Jiems taikomi tokie pat darbo ir poilsio laiko ypatumai kaip ir vairuotojams.
13. Nurodyta 10.1, 10.6 punktuose vairavimo trukmė gali būti padidinta, o poilsio trukmė - sumažinta nelaimingo atsitikimo, transporto priemonės gedimo, nenumatytos gaišaties kelyje, keleivių (krovinių) aptarnavimo sutrikimo, kelių eismo sustabdymo atvejais.
Darbdavys turi teisę nustatyti ilgesnę kaip 12 valandų darbo (pamainos) trukmę kelių transporto priemonių dispečeriams, pamainos mechanikams, remonto dirbtuvių meistrams, kuro pylėjams, sandėlininkams, autobusų stočių administratoriams, bagažo saugojimo sandėlininkams, bilietų kasininkams, inkasatoriams. Darbo ir poilsio laiko ypatumai geležinkelių transporto įmonėse
14. Darbo ir poilsio laiko ypatumai taikomi šiems geležinkelių transporto įmonių darbuotojams:
14.1. prižiūrintiems riedmenis, formuojantiems sąstatus, budintiems įvairiuose geležinkelių transporto įmonės padaliniuose ir namuose, tiesiogiai vadovaujantiems traukinių eismui, ryšių, automatikos ir elektros energijos tiekimo dispečerinių darbui;
14.2. vadovaujantiems traukinio brigadoms, aptarnaujantiems keleivius traukiniuose, kontroliuojantiems traukinių brigadų darbą, parduodantiems bilietus traukiniuose, prižiūrintiems keleivinius traukinius, tarnybinius ir specialiuosius vagonus, taip pat traukinio mašinistui ir jo padėjėjui;
14.3. lydintiems prekinius traukinius, saugantiems geležinkelio objektus, vežamus krovinius, likviduojantiems avarijas, gaisrus;
14.4. dirbantiems galinėse ir tarpinėse stotyse.
15. Darbuotojų, prižiūrinčių riedmenis, formuojančių sąstatus, budinčių įvairiuose geležinkelių transporto įmonės padaliniuose ir namuose, tiesiogiai vadovaujančių traukinių eismui ir ryšiams, automatikos ir elektros energijos tiekimo dispečerinių darbui (ir tvarkančių šiuos darbus), saugančių geležinkelio objektus, darbo pamainos trukmė negali būti ilgesnė kaip 12 valandų per parą.
16. Darbuotojams, vadovaujantiems traukinio brigadoms, valdantiems traukinius, aptarnaujantiems keleivius juose, prižiūrintiems traukinius, tarnybinius ir specialiuosius vagonus, lydintiems ir prižiūrintiems refrižeratorinius vagonus-sekcijas, lydintiems ir saugantiems prekinius traukinius, nustatoma suminė darbo laiko apskaita, kai dirbama ne daugiau kaip 12 valandų per pamainą.
Darbuotojų, aptarnaujančių keleivius traukiniuose, darbo laiko trukmė per parą negali būti ilgesnė kaip 18 valandų, savaitės darbo trukmė neturi būti ilgesnė kaip 60 valandų, poilsio trukmė per parą negali būti trumpesnė kaip 50 procentų dirbto laiko (poilsis suteikiamas specialiai tam skirtoje kupė).
Darbuotojų, lydinčių ir prižiūrinčių refrižeratorinius vagonus-sekcijas, savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė kelionės metu turi būti ne trumpesnė kaip 12 valandų.
Poilsis sugrįžusiems iš reiso šio punkto pirmojoje- trečiojoje pastraipose nurodytiems darbuotojams suteikiamas už dirbtą laiką pagal grafiką (neįskaitant poilsio reiso metu). Pertraukų tarp reisų trukmė turi būti ne mažesnė kaip 50 procentų dirbto laiko. Jeigu po kelionės suteikti viso nustatytojo poilsio laiko negalima, nepanaudotos poilsio valandos pridedamos prie poilsio, suteikiamo po vienos ar dviejų kitų kelionių (reisų). Jeigu ir tada visas priklausantis poilsio laikas nesuteikiamas, už jį sumokama Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatymo 7 ir 8 straipsnių nustatyta tvarka.
Darbuotojams, valdantiems traukinius, poilsis suteikiamas po kiekvieno reiso, grįžus į pradinę stotį. Šio poilsio trukmė negali būti mažesnė kaip 12 valandų iš eilės. Šie darbuotojai negali dirbti daugiau kaip 2 naktis paeiliui. Ši nuostata netaikoma darbuotojams, kurie vyksta iš grąžos punktų pagrindinių depų kaip keleiviai.
17. Darbuotojų, dirbančių galinėse ar tarpinėse stotyse, kurių ruožuose traukinių eismas neintensyvus, taip pat darbuotojų, kontroliuojančių traukinių brigadų darbą, parduodančių bilietus traukiniuose, darbo pamainos trukmė gali būti nustatyta su ilgesne kaip 2 valandų pertrauka.
18. Darbuotojų, lydinčių ir saugančių prekinius traukinius bei vagonus, saugančių geležinkelio objektus, likviduojančių avarijas ir gaisrus, pamaina gali būti 24 valandų, tačiau savaitės darbo trukmė neturi būti ilgesnė kaip 48 valandos.
Darbuotojų, valdančių prekinius traukinius, lydinčių bei saugančių prekinius vagonus ir traukinius, išimtiniais atvejais darbo pamainų grafikai gali būti tikslinami ir duodami jiems susipažinti pasirašytinai ne vėliau kaip prieš parą.
19. Nurodyti 15-17 punktuose darbai atliekami pagal patvirtintus vardinius darbo ir poilsio laiko grafikus, netrumpinant darbo laiko (pamainos) švenčių išvakarėse ir suteikiant darbuotojui poilsio dieną įvairiomis savaitės dienomis.
20. Nepertraukiamus paros darbus dirbantiems darbuotojams darbo naktį trukmė netrumpinama.
Sąrašas pareigų (profesijų), kuriose darbuotojų darbas, viršijantis nustatytąją darbo laiko trukmę, nelaikomas viršvalandiniu, nustatomas kolektyvinėje sutartyje, vidaus darbo tvarkos taisyklėse (Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 48 straipsnio antroji dalis).
21. Sezono metu (birželio-rugsėjo mėnesiais) darbuotojų, prižiūrinčių keleivinius traukinius, specialiuosius vagonus, aptarnaujančių keleivius traukiniuose, kontroliuojančių traukinių brigadų darbą ir parduodančių bilietus, savaitės poilsio laikas gali būti sumažintas iki 50 procentų. Nepanaudotos poilsio valandos kompensuojamos sezonui pasibaigus, ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 d., arba darbuotojui pageidaujant pridedamos prie kasmetinių atostogų.
Darbo ir poilsio laiko ypatumai oro transporto įmonėse
22. Orlaivio įgulos narių darbo laiką sudaro: skrydžio darbo trukmė, darbo padaliniuose laikas, budėjimo rezerve laikas.
23. Skrydžio darbo trukmė - laikas, skaičiuojamas nuo to momento, kai orlaivio įgulos narys pradeda eiti savo pareigas prieš skrydį arba skrydžių seriją, iki to momento, kai jis baigia eiti savo pareigas po skrydžio arba jų serijos. Skrydžio trukmė yra skrydžio darbo trukmės dalis.
24. Į skrydžio darbo trukmę įskaitoma:
24.1. pasirengimas skrydžiui (1 valanda);
24.2. skrydžio trukmė;
24.3. darbas po skrydžio (30 minučių);
24.4. stovėjimas tarpiniuose aerouostuose;
24.5. vėlavimas išskristi;
24.6. įgulos nario tarnybinė kelionė į kitą aerouostą.
Į skrydžio darbo trukmę neįskaitoma įgulos nario tarnybinė kelionė iš kito aerouosto, kuriame jis baigė darbą.
25. Draudžiama iš anksto planuoti tokį skrydį (ar skrydžių tvarkaraštį), kurio trukmė būtų ilgesnė už nurodytąją 26 punkte.
26. Skrydžio darbo trukmė neturi būti ilgesnė kaip 13 valandų arba 12 valandų 30 minučių (jeigu skrydžio darbo trukmės dalis yra tarp 22 ir 6 valandos vietiniu bazės laiku) arba 12 valandų (jeigu skrydžio darbo trukmės dalis - visas tarpas tarp 22 ir 6 valandos vietiniu bazės laiku).
27. Orlaivio įgulos vadui (kapitonui) suteikiama teisė, įgulai sutikus, jeigu reikia baigti reisą, pratęsti nurodytą 26 punkte skrydžio darbo trukmę 2 valandomis. Per 7 iš eilės dienas šių pratęsimų negali būti daugiau kaip 2, per mėnesį - daugiau kaip 4.
28. Darbo padaliniuose laikas - išankstinis pasirengimas skrydžiams, skrydžių nagrinėjimas, darbas treniruokliuose, mokymasis mokomajame centre, medicinos apžiūros ir panašiai.
Darbo padaliniuose laikas nustatomas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
29. Budėjimas rezerve neturi būti ilgesnis kaip 12 valandų.
Budinčio rezerve orlaivio įgulos nario skrydžio darbo trukmė pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai jis pradeda eiti savo pareigas.
Per budėjimo rezerve laiką galima viena ne ilgesnė kaip 2 valandų pertrauka.
Jeigu įgulos nariui budėjimo rezerve metu nesuteikiama galimybė normaliai miegoti, skrydžio darbo trukmė skaičiuojama nuo budėjimo rezerve pradžios.
30. Skrydžių darbo trukmė, budėjimo rezerve ir darbo padaliniuose laiko bendra trukmė per savaitę neturi viršyti 50 valandų, per mėnesį - 160 valandų.
31. Skrydžio trukmė - visas laikas nuo to momento, kai orlaivis pradeda judėti varomas savo variklio(-ų) arba buksyruojamas antžeminės transporto priemonės, iki to momento, kai jis sustoja baigęs skrydį.
Skrydžių trukmė neturi viršyti:
31.1. per 24 valandas iš eilės - 8 valandų (kai 2 įgulos nariai);
31.2. per 7 dienas iš eilės - 32 valandų;
31.3. per mėnesį - 90 valandų (arba 100 valandų - administracijos prašymu, jeigu darbuotojas sutinka ir tam neprieštarauja Lietuvos civilinės aviacijos lakūnų asociacija (lakūnams);
31.4. per metus - 900 valandų.
Orlaivio įgulos vadui (kapitonui) suteikiama teisė pratęsti nurodytą 31.1 punkte skrydžio trukmę 2 valandomis, jeigu reikia baigti reisą. Šiuo atveju atsižvelgiama į 27 punkte nurodytus apribojimus.
32. Poilsio trukmė - laikas, praleistas ant žemės, kai darbdavys atleidžia darbuotoją nuo bet kokių darbų arba pareigų.
Trumpiausia poilsio trukmė prieš reisą - 12 valandų, jeigu kitaip nenumatyta 33 punkte.
33. Poilsio trukmė negali būti trumpesnė už nurodytąją šioje lentelėje:
|
Skrydžio darbo truk mė (valandomis) |
³Trumpiausias poilsis (valandomis) |
³Skrydžio darbo trukmė ³po trumpiausio poilsio |
|
|
|
|
|
mažiau kaip 8 |
10* |
8 valandos |
|
8.01-9.00 |
11* |
10 valandų |
|
9.01-10.00 |
12 |
standartinė (26 punktas) |
|
10.01-11.00 |
16 |
standartinė (26 punktas) |
|
11.01-12.00 |
20 |
" |
|
12.01-13.00 |
24 |
" |
*Poilsio laikas prasidėjo ne vėliau kaip 22 valandą ir baigėsi ne anksčiau kaip 6 valandą vietos laiku.
Kartą per 7 dienas įgulos nariui turi būti suteiktas ne trumpesnis kaip 36 valandų nepertraukiamas poilsis.
34. Pertrauka - laikas, trumpesnis už trumpiausią poilsį (33 punktas), skirtas poilsiui, nutraukus ištisą skrydžio darbo trukmę.
35. Skrydžio darbo trukmė gali būti pertraukiama ne trumpesniam kaip 4 valandų poilsiui, kurio laikas pradedamas skaičiuoti ne anksčiau kaip po 30 minučių nuo variklių išjungimo ir likus 45 minutėms iki skrydžio pradžios.
Po pertraukos skrydžio darbo trukmė skaičiuojama taip: prie skrydžio darbo trukmės iki pertraukos pridedama skrydžio darbo trukmė po pertraukos.
36. Skrydžio darbo trukmė, nurodyta 26 punkte, gali būti padidinta šia tvarka:
|
Pertraukos trukmė (valandomis) |
-³Skrydžio darbo trukmė iki pertraukos |
+ po per- ³traukos (valandomis) |
|
|
|
|
|
4 |
standartinė (26 punktas) + 0 |
|
|
5 |
" |
+ 0,5 |
|
6 |
" |
+ 1 |
|
7 |
" |
+ 1,5 |
|
8 |
" |
+ 2 |
|
9 |
" |
+ 2,5 |
|
10 |
" |
+ 3 |
Pertrauka, skirta poilsiui, įskaitoma į skrydžio darbo trukmę tik tada, kai yra galimybė apsigyventi vietoje, kurioje galima normaliai miegoti (kai kiekvienam pilotui skiriamas atskiras kambarys).
Bet kokia įgulos tarnybinė kelionė poilsiu nelaikoma.
37. Dirbantiesiems pagal slankųjį darbo grafiką, taip pat darbuotojams, kurių darbas susijęs su orlaivių judėjimo tvarkaraščiu (darbuotojams, kurie aptarnauja skrydžius, keleivius, orlaivius), taikoma suminė darbo laiko apskaita.
Darbo ir poilsio laiko ypatumai jūrų transporto įmonėse
38. Laivuose, kuriuose dirbama ir budima ištisą parą, nustatomas iki 12 valandų darbo ir budėjimo grafikas. Dirbtas laikas, viršijantis normalios darbo dienos trukmę, nepanaudotos poilsio ir švenčių dienos sumuojami ir suteikiami laivui sugrįžus į Klaipėdos uostą arba pakeitus įgulą kituose uostuose. Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis - 1 metai.
39. Kai laivas remontuojamas arba dėl kitokių priežasčių (prastovos, nesant krovinių) stovi uoste, laivavedžiams ir mechanikams gali būti nustatomas visos paros budėjimo grafikas.
Laivo stovėjimo ir remonto laikas panaudojamas suteikiant įgulos nariams laisvadienius už anksčiau nepanaudotas poilsio dienas.
Darbo ir poilsio grafikai turi atitikti uosto arba remonto gamyklos darbų grafikus.
40. Avraliniai ir avariniai darbai atliekami kapitono pavedimu ir privalomi visiems įgulos nariams.
41. Laivų, atplaukiančių į uostą, darbuotojams, atliekantiems krovimo ir aptarnavimo, krovinių transportavimo bei ekspedijavimo ir sandėliavimo operacijas, krovinių perkrovimo į jūrų ir kitokį transportą darbus (vyriausiesiems stividorams, stividorams, dokininkams mechanizatoriams, kranininkams), kranų mechanizacijos dirbtuvės, energijos jėgainės, šaldymo cecho ir kitų laivų krovos bei perkėlos tarnybų darbuotojams leidžiama nustatyti iki 12 valandų darbo trukmę, įvedant suminę darbo laiko apskaitą.
Darbo ir poilsio laiko ypatumai vidaus vandenų (upių) transporto įmonėse
42. Maksimali vidaus vandenų (upių) transporto įmonių darbuotojų darbo dienos trukmė kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti - 14 valandų per parą.
43. Plaukiojančiajam personalui ir darbuotojams, tiesiogiai susijusiems su laivų eismu ir jų aptarnavimu (uostų, prieplaukų, krovimo punktų darbuotojams), nustatoma 6 dienų darbo savaitė su 1 poilsio diena, ir įvedama kalendorinių metų suminė darbo laiko apskaita. Per apskaitos laikotarpį viršytas darbo laikas kompensuojamas navigacijai pasibaigus.
44. Techninio laivyno, aptarnaujančio vidaus vandens kelius, ekipažams leidžiama dirbti pakaitiniu metodu. Darbo trukmė - 14 valandų per parą.
45. Laisvadieniai plaukiojančiajam personalui, kaip nepertraukiamo ciklo įmonės darbuotojams, suteikiami navigacijai pasibaigus kartu su kasmetinėmis atostogomis.
46. Plaukiojančiojo personalo darbuotojams, kurie nenori ar negali dirbti laivų žiemos remonto darbų, karavano tarnyboje, atlikti apsaugos bei kitų darbų, pasibaigus jų kasmetinėms atostogoms ir laisvadieniams suteikiamos nemokamos tarpnavigacinės atostogos.
Darbo ir poilsio laiko ypatumai ryšių įmonėse
47. Telekomunikacijų darbuotojams (budintiesiems technikams, budintiesiems inžinieriams, elektromonteriams, elektromechanikams, telefonistėms, telegrafistėms, dispečerėms, telegramų nešiotojams) gali būti nustatyta suminė darbo laiko apskaita ir maksimali darbo dienos (pamainos) trukmė (kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti) - iki 12 valandų per parą (Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 40 straipsnio trečioji dalis).
Darbo ir poilsio laiko ypatumai žemės ūkio ir žvejybos įmonėse
Darbo ir poilsio laiko ypatumai žemės ūkio įmonėse
48. Žemės ūkio įmonėms darbymečiu laukuose (per sėją, prižiūrint pasėlius, ruošiant pašarus, nuimant derlių, ariant pūdymus ir dirbant kitus darbus), jeigu yra būtina, leidžiama ilginti (bet ne daugiau kaip iki 10 valandų) darbo dieną darbininkams, dirbantiems augalininkystės darbus, taip pat remonto dirbtuvių, automobilių transporto, sandėlių ir kitų šias šakas aptarnaujančių padalinių bei agroserviso darbuotojams.
49. Pasibaigus darbymečiui laukuose, nurodytiems 48 punkte darbuotojams turi būti suteikiamos papildomos poilsio dienos (trumpinama darbo diena).
50. Nurodytiems 48 punkte darbuotojams leidžiama taikyti suminę darbo laiko apskaitą (kalendorinių metų - augalininkystės, kai kuriais darbymečio laikotarpiais - kitiems darbininkams), kad vidutinė darbo dienos trukmė per apskaitos laikotarpį neviršytų normalaus darbo valandų skaičiaus.
51. Jeigu darbininkams nesuteikiamos papildomos poilsio dienos arba netrumpinama darbo diena už tą laiką, kuriuo jie viršijo nustatytąjį normalų darbo laiką, jiems už tai sumokama kaip už viršvalandinį darbą.
Darbo ir poilsio laiko ypatumai žvejybos įmonėse
52. Kai žvejybos laivai yra jūroje, visos kalendorinės dienos (įskaitant poilsio ir švenčių dienas) laikomos darbo dienomis. Įgulos nariams nustatoma 8 valandų darbo diena. Laivo tarnybų (ūkių) darbuotojams, esant gamybiniam būtinumui (laivavedyba, laivo judėjimas ir kiti darbai), nustatomas budėjimas (darbas) 3 pamainomis.
53. Darbuotojams, nurodytiems 52 punkte, taikoma suminė darbo laiko apskaita - poilsio ir švenčių dienos, taip pat papildomos poilsio dienos už šį laikotarpį sumuojamos ir suteikiamos laivo įgulai sugrįžus į uostą.
54. Atsižvelgiant į žvejybos ypatumus, nustatomas šių laivų įgulų nepertraukiamo buvimo jūroje laikas:
|
Laivo tipas |
³Nepertraukiamo buvimo jūroje laikas (paromis) |
|
Dideli laivai - plaukiojančiosios bazės - |
175 |
|
Dideli laivai - žvejybos traleriai |
150 |
|
Vidutiniai ir maži laivai |
135 |
55. Didelių, vidutinių ir mažų laivų įguloms numatomas poilsis užsienio uostuose, kurio trukmė ne mažiau kaip 3 paros.
56. Į maksimalią laivo darbo trukmę jūroje negali būti įskaitomas laikas, kurį laivas stovi užsienio uoste ir atlieka remonto ir kitus su gamybos procesu nesusijusius darbus, nurodytus kolektyvinėje sutartyje.
57. Bendras įgulų buvimo jūroje laikas - iki 200 parų rajonuose, kuriuose vyksta sezoninė žūklė, iš to skaičiaus plaukimo žūklauti ir grįžimo atgal laikas - 60 parų.
58. Kai laivai remontuojami gamykloje (taip pat esantieji tarpreisiniame remonte), stovi ir jiems atliekami kiti panašūs darbai, įgulos nariams įvedama suminė darbo laiko apskaita, kurios laikotarpis ne ilgesnis kaip vieneri metai. Vidutinė darbo dienos trukmė per apskaitos laikotarpį neturi viršyti normalaus darbo valandų skaičiaus.
59. Laivo avraliniams ir avariniams darbams atlikti leidžiama pasitelkti visus įgulos narius. Darbo laikas, kurio reikia šiems darbams atlikti, neribojamas.
Avariniais laikomi darbai, susiję su žmonių, laivo ir krovinio gelbėjimu (taip pat pagalba laivams nelaimės atveju).
60. Prie avralinių darbų priskiriama:
60.1. darbai, atsiradę dėl audringo oro ar įspėjimo apie audrą, papildomas krovinių pritvirtinimas, burių ir tentų pakėlimas ir nuleidimas, papildomas švartavimosi lynų padavimas, krovinių kėlimo mašinų apsaugos įrengimas, laivo nuplukdymas į saugią vietą ir kt., pasirengimas saugiam laivo stovėjimui ar darbui, darbai, atliekami audringu oru, laivo plaukimas siaurumomis;
60.2. darbai, susiję su laivo įplaukimu į uostą ir išplaukimu iš jo, laivo prišvartavimu ir atšvartavimu uoste ir žūklės sąlygomis;
60.3. laivų priėmimas ir perdavimas, pastatymas į doką ir išplukdymas iš jo, švartavimosi ir plaukimo bandymai po remonto.
Jeigu šie darbai atliekami viršijant nustatytąjį normalų darbo laiką, už tai sumokama kaip už viršvalandinį darbą.
___________________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 248
Leidimų įmonėms įvesti suminę darbo laiko apskaitą išdavimo tvarka
1. Suminė darbo laiko apskaita gali būti taikoma nepertraukiamai dirbančiose įmonėse, taip pat atskiruose cechuose, baruose, darbuose su pertraukiamu darbo dienos (pamainos) režimu ir kai kuriuose darbuose, kur dėl gamybinių, techninių, technologinių ir kitų sąlygų negalima laikytis konkrečiai darbuotojų kategorijai nustatytos dienos ar savaitės darbo trukmės (Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 44 straipsnis).
2. Pagal šią tvarką įmonės, įstaigos ir organizacijos (toliau vadinama - įmonės) nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos ir pavaldumo pateikia prašymus leisti įvesti suminę darbo laiko apskaitą ir joms išduodami leidimai šią apskaitą įvesti.
3. Suminė darbo laiko apskaita netaikoma darbuotojams, kuriems įstatymas nustato sutrumpintą darbo laiko trukmę arba ne visą darbo laiką (pagal priedą).
Įmonėms, kurios turi vadovautis šiuo nutarimu patvirtintais Darbo ir poilsio laiko ypatumais transporto, ryšių, žemės ūkio įmonėse, jūrų ir upių laivyne, taip pat darbuose, kuriuose gali būti taikoma ilgesnė kaip 12 valandų per parą darbo (pamainos) trukmė, leidimų įvesti suminę darbo laiko apskaitą nereikia.
4. Įmonė, pageidaujanti, kad jai būtų išduotas leidimas įvesti suminę darbo laiko apskaitą tam tikrai darbuotojų kategorijai, kreipiasi į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinį skyrių (toliau vadinama - teritorinis skyrius) su prašymu, kuriame nurodo įmonės pavadinimą, adresą, priežastis, dėl kurių būtina įvesti suminę darbo laiko apskaitą, darbus, kuriuos dirbant būtina įvesti suminę darbo laiko apskaitą, šių darbų atlikimo sąlygas (jeigu jos kenksmingos ir pavojingos), darbuotojų profesijas (specialybes), darbuotojų skaičių kiekviename struktūriniame padalinyje, kuriame jie dirbs įvedus suminę darbo laiko apskaitą. Pateikiamas ir įmonėje veikiančios profesinės sąjungos komiteto sutikimas taikyti suminę darbo laiko apskaitą.
Prie prašymo pridedamas įmonės numatomo apskaitos laikotarpio darbo grafikas (jo kopija).
5. Teritorinis skyrius privalo išnagrinėti įmonės prašymą per 14 kalendorinių dienų nuo jo gavimo. Tam tikrais atvejais šį terminą Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius gali pratęsti iki mėnesio.
Teritorinio skyriaus darbo inspektorius, atsisakęs išduoti leidimą įvesti suminę darbo laiko apskaitą, privalo raštu pateikti įmonei motyvuotą išvadą.
6. Įmonė, nesutinkanti su teritorinio skyriaus darbo inspektoriaus išvada, per 7 kalendorines dienas nuo išvados gavimo gali kreiptis leidimo išdavimo klausimu į Lietuvos Respublikos vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, kuris per 14 kalendorinių dienų priima sprendimą dėl išvados pagrįstumo. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas (atsisakymas išduoti leidimą) gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 24 straipsnio nustatyta tvarka.
7. Išduotas įmonei teritorinio skyriaus leidimas įvesti suminę darbo laiko apskaitą galioja nuo jo išdavimo dienos. Teritorinio skyriaus darbo inspektorius pasirašo leidimą ir deda jame antspaudą. Leidimo nuorašas paliekamas šiame skyriuje.
8. Turinti leidimą įvesti suminę darbo laiko apskaitą įmonė, pakeitusi gamybines, technines, technologines ir kitas su gamyba susijusias sąlygas, apie tai raštu praneša teritoriniam skyriui, išdavusiam šį leidimą, kuris gali atšaukti (raštu panaikinti) išduotą leidimą arba išduoti naują.
_______________
Leidimų įmonėms įvesti suminę darbo
laiko apskaitą išdavimo tvarkos
priedas
Darbuotojai, kuriems netaikoma suminė darbo laiko apskaita
1. Dirbantys asmenys iki 18 metų (Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo (toliau vadinama - įstatymas) 41 straipsnio 1 punktas).
2. Moksleiviai, dirbantys mokslo metais laisvu nuo mokymosi metu (įstatymo 41 straipsnio 2 punktas).
3. Darbuotojai, dirbantys labai kenksmingomis sąlygomis (įstatymo 41 straipsnio 3 punktas).
4. Riboto darbingumo asmenys (įstatymo 1 straipsnio 15 punktas), kuriems sutrumpinta darbo trukmė nustatoma pagal medicinos arba invalidumą nustatančios komisijos išvadą (įstatymo 41 straipsnio 4 punktas).
5. Darbuotojai, kuriems sutrumpintą darbo trukmę nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (įstatymo 41 straipsnio antroji dalis), išskyrus budėtojus.
6. Darbuotojai, kurie šalių susitarimu dirba ne visą darbo laiką (įstatymo 46 straipsnio pirmoji dalis).
7. Darbuotojai, kuriems pagal teisės aktus nustatomas ne visas darbo laikas - ne visa darbo diena ar ne visa darbo savaitė (įstatymo 46 straipsnio antroji dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 21 "Dėl Ne visos darbo dienos arba savaitės darbo laiko nustatymo tvarkos patvirtinimo" (Žin., 1995, Nr. 5-92).
___________________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 248
Darbai, kuriuose gali būti taikoma ilgesnė kaip 12 valandų per parą darbo (pamainos) trukmė
1. Budėjimas patalpose:
1.1. apsaugos darbuotojų;
1.2. sargų - administraciniuose pastatuose, statybos aikštelėse;
1.3. miškų gaisrų stebėjimo darbuotojų;
1.4. sąvartynų prižiūrėtojų;
1.5. ugniagesių.
2. Objektų eksploatavimo priežiūros darbai (budėjimas) patalpose, kuriuos atlieka:
2.1. butų ūkio remonto ir eksploatavimo įmonių avarinių tarnybų šaltkalviai, elektros montavimo darbininkai, suvirintojai;
2.2. budintieji šturmanai, mechanikai, laivavedžiai, locmanai (laivams stovint), šaldymo įrengimų mašinistai;
2.3. budėtojai prie pultų, dispečeriai;
2.4. dujų ūkio avarinės dispečerinės tarnybos meistrai, technikai, šaltkalviai, vairuotojai-šaltkalviai, operatoriai, magistralinių dujotiekių technologinės įrangos aptarnavimo operatoriai;
2.5. vandens tiekimo įmonių budintieji mechanikai, mašinistai, operatoriai, avarinės tarnybos meistrai, šaltkalviai-remontininkai, šaltkalviai-vairuotojai, elektromonteriai;
2.6. liftininkai, liftų elektromechanikai;
2.7. katilinių mašinistai, kūrikai, operatoriai;
2.8. naftos produktų pilstytojai ir pardavėjai;
2.9. radistai;
2.10. gatvių apšvietimo elektros tinklų dispečerinės tarnybos darbuotojai;
2.11. energetikos sistemos budintysis personalas: vairuotojai-elektromonteriai, budintieji elektromonteriai;
2.12. jūrų uostų navigacinės įrangos aptarnavimo budintysis personalas (švyturių darbuotojai, techniniai darbuotojai - budėjimo metu), koordinacinio gelbėjimo centro darbuotojai (kapitonai koordinatoriai, vyresnieji specialistai - budėjimo metu).
3. Darbai (budėjimas) gydymo, socialinės globos, vaikų ugdymo, poilsio įstaigose, kuriuos atlieka:
3.1. visų kategorijų medicinos personalas - budėjimo metu, greitosios pagalbos priėmimo skyrių visų kategorijų medicinos personalas;
3.2. ikimokyklinių įstaigų virėjai, naktinės auklės, pagalbiniai virtuvės darbininkai;
3.3. specialiųjų ir bendrojo lavinimo internatinių mokyklų ir vaikų globos įstaigų naktinės auklės, virėjai, pagalbiniai virtuvės darbininkai, auklėtojai - poilsio ir švenčių dienomis;
3.4. poilsio įstaigų budintysis personalas.
4. Avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų darbai.
5. Darbai, atliekami dirbančių pagal darbo sutartį Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento sistemos ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos sistemos budėtojų.
6. Darbai (budėjimas) jūrų bei oro uostų, prieplaukų, radijo, televizijos, kinematografijos, pašto, telekomunikacijos, apskričių civilinės saugos, kelių priežiūros, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Prezidentūros, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų bei savivaldybių tarnybose (struktūriniuose padaliniuose) arba jas aptarnaujančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kuriuos atlieka:
6.1. automobilių vairuotojai (išskyrus vairuotojus, vežančius krovinius), jeigu jie darbdavio ar jo įgalioto asmens paskirti budėti patalpose laisvu nuo vairavimo metu, neviršijant jų budėjimo metu nepertraukiamojo vairavimo trukmės 4 valandų, o kasdienės vairavimo trukmės – 9 valandų;
6.2. paskirti budėti automobilius aptarnaujantys mechanikai, dispečeriai bei pašto siuntų kurjeriai ir lydėtojai.
Punkto pakeitimai:
Nr. 423, 99.04.15, Žin., 1999, Nr.35-1040 (99.04.21)
Pastabos: 1. Šiame sąraše nurodyti darbai, kuriuose išimtiniais atvejais tam tikrų kategorijų darbuotojams (gydymo, socialinės globos, vaikų auklėjimo įstaigų bei energetikos ir ryšių specializuotų tarnybų, taip pat avarijų likvidavimo tarnybų), budėtojams patalpose darbo (pamainos) trukmė per parą gali būti ilgesnė už nustatytąją Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo (toliau vadinama - įstatymas) 40 straipsnio trečiojoje dalyje. Šiuo atveju vidutinė savaitės darbo trukmė negali būti ilgesnė kaip 48 valandos, o poilsio tarp pamainų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos (įstatymo 40 straipsnio ketvirtoji dalis).
Pertraukų pailsėti bei pavalgyti trukmė (įstatymo 51 ir 52 straipsniai) ir suteikimo sąlygos nustatomos vidaus darbo tvarkos taisyklėse ir darbo grafikuose.
2. Dirbant šiame sąraše nurodytus darbus, darbo dienos (pamainos) trukmė kartu su pertraukomis pailsėti ir pavalgyti gali būti ilgesnė kaip 12 valandų per parą. Šiuo darbo laiko režimu neleidžiama dirbti darbuotojams, kuriems įstatymuose nustatyta sutrumpinta darbo trukmė arba kuriems yra nustatytas ne visas darbo laikas (išskyrus šio sąrašo 3.1 punkte nurodytus darbuotojus).
3. Darbo laiko trukmė šiame sąraše nurodytuose darbuose gali būti taikoma visų rūšių įmonėse, akcinėse bendrovėse, uždarosiose akcinėse bendrovėse, įstaigose, organizacijose nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos ir pavaldumo (įstatymo 4 straipsnis).
4. Ilgesnės kaip 12 valandų per parą darbo (pamainos) trukmės reikalingumą (būtinumą), darbo (pamainos) trukmę, atsižvelgdamos į vietos darbo sąlygas ir ypatumus, šalys nustato kolektyvinėje arba darbo sutartyje.
Apie ilgesnės kaip 12 valandų per parą darbo (pamainos) trukmės įvedimą darbuotojui turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš mėnesį.
______________