Nutarimas paskelbtas: Žin., 1996, Nr. 18-473
Neoficialus nutarimo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
1996 m. vasario 20 d. Nr. 248
Vilnius
DĖL DARBO IR POILSIO LAIKO YPATUMŲ KAI KURIOSE ŪKIO ŠAKOSE, SUMINĖS DARBO LAIKO APSKAITOS ĮVEDIMO IR DARBŲ, KURIUOSE GALI BŪTI TAIKOMA ILGESNĖ KAIP 12 VALANDŲ PER PARĄ DARBO (PAMAINOS) TRUKMĖ
Preambulės pakeitimai:
Nr. 397, 2001 04 10, Žin., 2001, Nr. 32-1069 (2001 04 13)
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 55-1064; 2000, Nr. 95-2968) 40 straipsnio 4 dalimi, 44 ir 57 straipsniais, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti pridedamus:
1.1. Darbo ir poilsio laiko ypatumus transporto, ryšių, žemės ūkio įmonėse, jūrų ir upių laivyne;
1.2. Leidimų įmonėms įvesti suminę darbo laiko apskaitą išdavimo tvarką;
1.3. Darbų, kuriuose gali būti taikoma ilgesnė kaip 12 valandų per parą darbo (pamainos) trukmė, sąrašą.
2. Pavesti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai iki 1996 m. kovo 1 d. patvirtinti leidimo įmonėms įvesti suminę darbo laiko apskaitą formą. Einantis
Ministro Pirmininko pareigas Mindaugas Stankevičius
Einantis socialinės apsaugos ir
darbo ministro pareigas Mindaugas Mikaila
___________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 248
Bendroji dalis
1. Darbo ir poilsio laiko ypatumai transporto, ryšių, žemės ūkio įmonėse, jūrų ir upių laivyne (toliau vadinama - darbo ir poilsio laiko ypatumai) nustatomi vadovaujantis Tarptautinės darbo organizacijos konvencijomis ir rekomendacijomis, kitais tarptautiniais teisės aktais, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu (44 ir 57 straipsniai) ir atsižvelgiant į metų laiką, darbų sezoniškumą bei kitas ypatingas (specifines) darbo sąlygas.
Darbo ir poilsio laiko ypatumų nuostatos atitinka Europos Ekonominės Bendrijos tarybos direktyvos "Dėl darbo laiko organizavimo" 93/104/EEB/17 straipsnio reikalavimus.
Punkto pakeitimai:
Nr. 397, 2001 04 10, Žin., 2001, Nr. 32-1069 (2001 04 13)
2. Atsižvelgti į darbo ir poilsio laiko ypatumus privalo darbdaviai, nustatydami vidaus darbo tvarką įmonėse, įstaigose ir organizacijose (toliau vadinama - įmonės) nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos ir pavaldumo (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 4 straipsnis).
Punkto pakeitimai:
Nr. 397, 2001 04 10, Žin., 2001, Nr. 32-1069 (2001 04 13)
3. Darbo dienų skaičius per savaitę ir darbo dienos (pamainos) pradžia, pabaiga, pertrauka pailsėti ir pavalgyti, papildomos ir specialios pertraukos darbo ar paros metu, savaitinis nepertraukiamas poilsis nustatomi vidaus darbo tvarkos taisyklėse, darbo (pamainų) grafikuose, kurie tvirtinami kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka, jeigu kolektyvinės sutarties nėra - darbdavio ir darbuotojo susitarimu.
4. Vidaus darbo tvarkos taisyklės, darbo (pamainų) grafikai paskelbiami viešai ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki jiems įsigaliojant. Darbuotojas su jo darbo grafiku supažindinamas pasirašytinai, išskyrus 18 punkte nurodytus atvejus.
5. Darbuose, kur dėl gamybinių, techninių ir kitų sąlygų negalima laikytis konkrečiai darbuotojų kategorijai nustatytos kasdieninės ar kassavaitinės darbo trukmės, gali būti įvedama mėnesio (ketvirčio, šešių mėnesių ar metų) suminė darbo laiko apskaita.
6. Darbo ir poilsio laiko klausimus, kurie čia nereglamentuojami, reguliuoja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir kiti teisės aktai.
Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos su kitomis valstybėmis pasirašytose tarptautinėse sutartyse yra nustatytos kitokios taisyklės, reglamentuojančios darbo ir poilsio laiko trukmę, laikomasi tarptautinės sutarties nuostatų.
Punkto pakeitimai:
Nr. 397, 2001 04 10, Žin., 2001, Nr. 32-1069 (2001 04 13)
Darbo ir poilsio laiko ypatumai kelių transporto įmonėse
Darbo ir poilsio laiko ypatumai kelių transporte taikomi transporto priemonių vairuotojams, išskyrus tuos atvejus, kai vežama:
7.1. kroviniams vežti skirtomis transporto priemonėmis, kurių bendroji masė, įskaitant priekabą ar puspriekabę, neviršija 3,5 tonos;
7.2. keleiviams vežti skirtomis transporto priemonėmis, kurios pagal savo konstrukciją ir įrengimą skirtos vežti ne daugiau kaip 9 asmenis, įskaitant vairuotoją;
7.3. transporto priemonėmis, kurių maksimalus leistinas greitis, nurodytas jų techninėse charakteristikose, ne didesnis kaip 30 kilometrų per valandą;
7.4. transporto priemonėmis, kuriomis naudojasi krašto apsaugos, civilinės saugos, vidaus reikalų, ugniagesių ar kitos tarnybos, atsakančios už viešąją tvarką;
7.5. transporto priemonėmis, naudojamomis kanalizacijos sistemų, vandens, dujų, elektros tiekimo, telegrafo ir telefono tarnybų, kelių priežiūrai ir kontrolei, atliekų surinkimui ir išvežimui, pašto vežimui, radijo ir televizijos programų transliavimui;
7.6. transporto priemonėmis, naudojamomis nelaimingų atsitikimų ar gelbėjimo darbų atvejais;
7.7. specializuotomis medicinos pagalbos transporto priemonėmis;
7.8. transporto priemonėmis, vežančiomis cirko ir atrakcionų įrangą;
7.9. specializuotomis avarinių tarnybų transporto priemonėmis;
7.10. transporto priemonėmis, atliekančiomis važiavimo testus, kurių reikia joms techniškai tobulinti, remontuoti, taip pat naujomis ar suremontuotomis, bet nepradėtomis naudoti transporto priemonėmis;
7.11. transporto priemonėmis, naudojamomis asmeninio naudojimo daiktams vežti savo lėšomis;
7.12. transporto priemonėmis, naudojamomis žemės ūkio ir miško darbams;
7.13. transporto priemonėmis, išvežiojančiomis žemės ūkio, sodininkystės, miškų ūkio ar žvejybos ūkio produkciją 50 kilometrų nuotoliu nuo krovimo vietos arba rajono teritorijoje;
7.14. mokomosiomis transporto priemonėmis, naudojamomis vairuotojo pažymėjimui įsigyti;
7.15. transporto priemonėmis, kuriomis surenkamas pienas iš ūkių, jiems grąžinama pieno tara arba pieno produktai gyvuliams šerti.
Punkto pakeitimai:
Nr. 397, 2001 04 10, Žin., 2001, Nr. 32-1069 (2001 04 13)
8. Darbo laiko trukmė apima vairuotojo darbo laiką, kurį jis vairuoja transporto priemonę, bei kitą laiką, skirtą pagalbiniams darbams, susijusiems su transporto priemonės priežiūra ir keleivių arba krovinių vežimu.
Į darbo laiko trukmę įskaitoma pasirengimo prieš išvykstant į maršrutą ir sugrįžus iš jo į įmonę laikas, medicininio patikrinimo prieš išvykstant į maršrutą laikas (iki 5 minučių per pamainą), transporto priemonės vairavimo laikas, stovėjimo laikas (krovimo punktuose, keleivių laipinimo vietose, muitinėse ir panašiai), buvimo transporto priemonėje laikas, kai ji maršruto metu vežama keltu ar buksyruojama kita transporto priemone, prastovos ne dėl darbuotojo kaltės, numatytas grafike trumpalaikio poilsio kelyje laikas, taip pat transporto priemonės apžiūros ir jos aptarnavimo (remonto) laikas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 397, 2001 04 10, Žin., 2001, Nr. 32-1069 (2001 04 13)
9. Kelių transporto priemonių vairuotojams, vežantiems keleivius ir krovinius Lietuvos Respublikoje, nustatoma ši darbo ir poilsio laiko trukmė:
9.1. kasdienė vairavimo trukmė tarp vieno ir kito kasdienio poilsio arba tarp kasdienio ir savaitinio poilsio neturi viršyti devynių valandų, išskyrus tai, kad du kartus per savaitę šią trukmę galima pailginti iki dešimties valandų;
9.2. ne daugiau kaip po šešių kasdienio vairavimo laikotarpių vairuotojui turi būti suteiktas savaitinis poilsis. Šį poilsį galima atidėti iki šeštos dienos pabaigos, jeigu bendra vairavimo trukmė per šešias dienas neviršija maksimalaus laiko, atitinkančio šešis kasdienio vairavimo laikotarpius;
9.3. bendra vairavimo trukmė per dvi savaites paeiliui neturi viršyti 90 valandų;
9.4. nepertraukiamai vairavęs 4,5 valandos, vairuotojas privalo daryti ne trumpesnę kaip 45 minučių pertrauką, jeigu jam dar neatėjo poilsio laikas. Šią pertrauką galima pakeisti ne trumpesnėmis kaip 15 minučių pertraukėlėmis vairavimo metu arba iškart jam pasibaigus, laikantis nepertraukiamojo vairavimo ir pertraukų laiko normų. Vežant keleivius reguliariais reisais, po 4 valandų nepertraukiamojo vairavimo galima 30 minučių pertrauka, bet tik tais atvejais, kai ilgesnės kaip 30 minučių pertraukos gali sutrikdyti reguliarų keleivinio transporto eismą ir kai vairuotojai, nepertraukiamai vairavę 4,5 valandos, neturi galimybių daryti 15 minučių pertraukos, iki ateis laikas 30 minučių pertraukai. Pertraukos neturi būti įskaitomos į kasdienio poilsio laiką, ir jų metu vairuotojas neturi dirbti kokių nors kitų darbų;
9.5. per kiekvieną 24 valandų laikotarpį vairuotojui turi būti suteiktas ne trumpesnis kaip 11 valandų kasdienis poilsis, kuris ne dažniau kaip 3 kartus per savaitę gali būti sutrumpintas iki 9 valandų nepertraukiamojo poilsio su sąlyga, kad iki kitos savaitės pabaigos kaip kompensacija vairuotojui bus suteiktas poilsis, lygus laikotarpiui, kuriuo buvo sutrumpintas kasdienis poilsis. Jeigu kasdienio poilsio trukmė nesutrumpinama, ji per 24 valandų laikotarpį gali būti išskaidoma į du ar tris atskirus laikotarpius, iš kurių vienas turi būti ne trumpesnis kaip 8 valandos, o visa kasdienio poilsio trukmė šiuo atveju ilginama iki 12 valandų;
9.6. per kiekvieną 30 valandų laikotarpį, kai transporto priemonę vairuoja ne mažiau kaip du vairuotojai, kiekvienam iš jų turi būti suteiktas ne trumpesnis kaip 8 valandų nepertraukiamasis poilsis;
9.7. kiekvieną savaitę viena iš 9.5 ir 9.6 punktuose minėtų poilsio trukmių turi būti pailginama tiek, kad bendra savaitinio poilsio trukmė sudarytų 45 valandas, tačiau šią poilsio trukmę galima sutrumpinti iki minimalaus 36 valandų nepertraukiamojo poilsio laiko (jeigu vairuotojas ilsisi nuolatinėje transporto priemonės laikymo vietoje arba savo gyvenamojoje vietoje), arba iki minimalaus 24 valandų nepertraukiamojo poilsio laiko (jeigu ilsimasi kur nors kitur). Kiekvienas poilsio trukmės sutrumpinimas turi būti kompensuojamas tolygios trukmės poilsiu, ir juo visu galima pasinaudoti iš karto, baigiantis trečiajai savaitei (skaičiuojama nuo tos savaitės, kurią buvo sutrumpinta poilsio trukmė);
9.8. savaitinis poilsio laikas, kuris prasideda vieną savaitę ir baigiasi kitą, gali būti priskirtas vienai ar kitai iš tų savaičių;
9.9. kiekvienas poilsis, kuriuo pasinaudojama kaip kompensacija už kasdienio ir/arba savaitinio poilsio trukmės sutrumpinimą, turi būti pridėtas prie kito ne trumpesnio kaip 8 valandų poilsio ir (vairuotojo prašymu) turi būti suteikiamas nuolatinėje transporto priemonės laikymo vietoje arba vairuotojo gyvenamojoje vietoje;
9.10. kasdienis poilsis galimas ir transporto priemonėje, jeigu joje įrengtas gultas, o transporto priemonė stovi;
9.11. tais atvejais, kai vairuotojas lydi transporto priemonę, kuri gabenama keltu ar traukinio platforma, kasdienis poilsio laikas gali būti vieną kartą pertrauktas taip, kad:
9.11.1. dalis kasdienio poilsio laiko buvo ar bus praleista prieš ar po dalies kasdienio poilsio laiko, praleisto kelte ar traukinyje;
9.11.2. trukmė tarp dviejų pertraukto kasdienio poilsio dalių turi būti kuo trumpesnė ir nieku būdu neturi viršyti vienos valandos prieš krovinio pakrovimą į keltą ar traukinį arba po iškrovimo iš jų;
9.11.3. abiejų poilsio dalių metu vairuotojui reikia sudaryti sąlygas ilsėtis lovoje ar ant gulto;
9.12. kasdienio poilsio trukmė, pertraukta 9.11 punkte nustatytomis sąlygomis, turi būti pailginta dviem valandomis.
Punkto pakeitimai:
Nr. 397, 2001 04 10, Žin., 2001, Nr. 32-1069 (2001 04 13)
10. Nelaimingo atsitikimo, transporto priemonės gedimo, nenumatytos gaišaties kelyje, kelių eismo sustabdymo atvejais arba kai galima saugiai pasiekti stovėti tinkamą vietą, kurioje būtų saugu žmonėms, transporto priemonei ir kroviniui, vairuotojas gali nukrypti nuo darbo ir poilsio laiko reikalavimų. Vairuotojas turi nurodyti šio nukrypimo pobūdį ir priežastis tachografo registracijos lape, asmens kontrolės knygelės kasdieniame lapelyje arba kelionės lape.
Punkto pakeitimai:
Nr. 397, 2001 04 10, Žin., 2001, Nr. 32-1069 (2001 04 13)
11. Transporto priemonių vairuotojų darbo ir poilsio laiko apskaitai turi būti naudojama viena iš šių 11.1–11.3 punktuose nurodytų priemonių:
11.1. registravimo įranga – tachografai (laikantis Tachografų naudojimo taisyklių, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija);
11.2. eismo tvarkaraščiai, patvirtinti Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka ir sudaryti pagal darbo ir poilsio laiko ypatumus (jeigu keleiviai vežami reguliariais reisais ir autobusuose neįrengti tachografai);
11.3. kelių transporto priemonės ekipažo nario asmens kontrolės knygelės (kurių išdavimo ir naudojimo tvarką nustato Susisiekimo ministerija), naudojamos tuo atveju, jeigu transporto priemonėse nėra tachografų, bet ne ilgiau kaip iki:
11.3.1. 2001 m. gruodžio 31 d., jeigu transporto priemonės pagamintos po 1995 metų;
11.3.2. 2002 m. gruodžio 31 d., jeigu transporto priemonės pagamintos po 1991 iki 1995 metų įskaitytinai;
11.3.3. 2003 m. gruodžio 31 d., jeigu transporto priemonės pagamintos iki 1991 metų įskaitytinai.
Punkto pakeitimai:
Nr. 397, 2001 04 10, Žin., 2001, Nr. 32-1069 (2001 04 13)
12. Darbdavys turi teisę nustatyti ilgesnę kaip 12 valandų darbo (pamainos) trukmę konduktoriams, kelių transporto dispečeriams, pamainos mechanikams, remonto dirbtuvių meistrams, kuro pylėjams, sandėlininkams, autobusų stočių administratoriams, bagažo saugojimo sandėlininkams, bilietų kasininkams, inkasatoriams.
Punkto pakeitimai:
Nr. 397, 2001 04 10, Žin., 2001, Nr. 32-1069 (2001 04 13)
13. Kelių transporto priemonių ekipažų, vežančių keleivius ir krovinius tarptautiniais maršrutais, darbo ir poilsio laiko ypatumai nustatyti Europos šalių susitarime dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važiuojančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR), sudarytame 1970 m. liepos 1 d. Ženevoje (Žin., 2000, Nr. 59-1762).
Punkto pakeitimai:
Nr. 397, 2001 04 10, Žin., 2001, Nr. 32-1069 (2001 04 13)
14. Darbo ir poilsio laiko ypatumai taikomi šiems geležinkelių transporto įmonių darbuotojams:
14.1. prižiūrintiems riedmenis, formuojantiems sąstatus, budintiems įvairiuose geležinkelių transporto įmonės padaliniuose ir namuose, tiesiogiai vadovaujantiems traukinių eismui, ryšių, automatikos ir elektros energijos tiekimo dispečerinių darbui;
14.2. vadovaujantiems traukinio brigadoms, aptarnaujantiems keleivius traukiniuose, kontroliuojantiems traukinių brigadų darbą, parduodantiems bilietus traukiniuose, prižiūrintiems keleivinius traukinius, tarnybinius ir specialiuosius vagonus, taip pat traukinio mašinistui ir jo padėjėjui;
14.3. lydintiems prekinius traukinius, saugantiems geležinkelio objektus, vežamus krovinius, likviduojantiems avarijas, gaisrus;
14.4. dirbantiems galinėse ir tarpinėse stotyse.
15. Darbuotojų, prižiūrinčių riedmenis, formuojančių sąstatus, budinčių įvairiuose geležinkelių transporto įmonės padaliniuose ir namuose, tiesiogiai vadovaujančių traukinių eismui ir ryšiams, automatikos ir elektros energijos tiekimo dispečerinių darbui (ir tvarkančių šiuos darbus), saugančių geležinkelio objektus, darbo pamainos trukmė negali būti ilgesnė kaip 12 valandų per parą.
16. Darbuotojams, vadovaujantiems traukinio brigadoms, valdantiems traukinius, aptarnaujantiems keleivius juose, prižiūrintiems traukinius, tarnybinius ir specialiuosius vagonus, lydintiems ir prižiūrintiems refrižeratorinius vagonus-sekcijas, lydintiems ir saugantiems prekinius traukinius, nustatoma suminė darbo laiko apskaita, kai dirbama ne daugiau kaip 12 valandų per pamainą.
Darbuotojų, aptarnaujančių keleivius traukiniuose, darbo laiko trukmė per parą negali būti ilgesnė kaip 18 valandų, savaitės darbo trukmė neturi būti ilgesnė kaip 60 valandų, poilsio trukmė per parą negali būti trumpesnė kaip 50 procentų dirbto laiko (poilsis suteikiamas specialiai tam skirtoje kupė).
Darbuotojų, lydinčių ir prižiūrinčių refrižeratorinius vagonus-sekcijas, savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė kelionės metu turi būti ne trumpesnė kaip 12 valandų.
Poilsis sugrįžusiems iš reiso šio punkto pirmojoje- trečiojoje pastraipose nurodytiems darbuotojams suteikiamas už dirbtą laiką pagal grafiką (neįskaitant poilsio reiso metu). Pertraukų tarp reisų trukmė turi būti ne mažesnė kaip 50 procentų dirbto laiko. Jeigu po kelionės suteikti viso nustatytojo poilsio laiko negalima, nepanaudotos poilsio valandos pridedamos prie poilsio, suteikiamo po vienos ar dviejų kitų kelionių (reisų). Jeigu ir tada visas priklausantis poilsio laikas nesuteikiamas, už jį sumokama Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatymo 7 ir 8 straipsnių nustatyta tvarka.
Darbuotojams, valdantiems traukinius, poilsis suteikiamas po kiekvieno reiso, grįžus į pradinę stotį. Šio poilsio trukmė negali būti mažesnė kaip 12 valandų iš eilės. Šie darbuotojai negali dirbti daugiau kaip 2 naktis paeiliui. Ši nuostata netaikoma darbuotojams, kurie vyksta iš grąžos punktų pagrindinių depų kaip keleiviai.
17. Darbuotojų, dirbančių galinėse ar tarpinėse stotyse, kurių ruožuose traukinių eismas neintensyvus, taip pat darbuotojų, kontroliuojančių traukinių brigadų darbą, parduodančių bilietus traukiniuose, darbo pamainos trukmė gali būti nustatyta su ilgesne kaip 2 valandų pertrauka.
18. Darbuotojų, lydinčių ir saugančių prekinius traukinius bei vagonus, saugančių geležinkelio objektus, likviduojančių avarijas ir gaisrus, pamaina gali būti 24 valandų, tačiau savaitės darbo trukmė neturi būti ilgesnė kaip 48 valandos.
Darbuotojų, valdančių prekinius traukinius, lydinčių bei saugančių prekinius vagonus ir traukinius, išimtiniais atvejais darbo pamainų grafikai gali būti tikslinami ir duodami jiems susipažinti pasirašytinai ne vėliau kaip prieš parą.
19. Nurodyti 15-17 punktuose darbai atliekami pagal patvirtintus vardinius darbo ir poilsio laiko grafikus, netrumpinant darbo laiko (pamainos) švenčių išvakarėse ir suteikiant darbuotojui poilsio dieną įvairiomis savaitės dienomis.
20. Nepertraukiamuosius darbus dirbantiems darbuotojams darbo laiko trukmė kartu su nakties (nuo 22 val. iki 6 val.) darbo laiku gali būti ilgesnė negu 8 valandos.
Sąrašas pareigų (profesijų), kuriose darbuotojų darbas, viršijantis nustatytąją darbo laiko trukmę, nelaikomas viršvalandiniu, nustatomas kolektyvinėje sutartyje (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 48 straipsnio 2 ir 4 dalys).
Punkto pakeitimai:
Nr. 397, 2001 04 10, Žin., 2001, Nr. 32-1069 (2001 04 13)
21. Sezono metu (birželio-rugsėjo mėnesiais) darbuotojų, prižiūrinčių keleivinius traukinius, specialiuosius vagonus, aptarnaujančių keleivius traukiniuose, kontroliuojančių traukinių brigadų darbą ir parduodančių bilietus, savaitės poilsio laikas gali būti sumažintas iki 50 procentų. Nepanaudotos poilsio valandos kompensuojamos sezonui pasibaigus, ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 d., arba darbuotojui pageidaujant pridedamos prie kasmetinių atostogų.
Darbo ir poilsio laiko ypatumai oro transporto įmonėse
22. Orlaivio įgulos narių darbo laiką sudaro: skrydžio darbo trukmė, darbo padaliniuose laikas, budėjimo rezerve laikas.
23. Skrydžio darbo trukmė - laikas, skaičiuojamas nuo to momento, kai orlaivio įgulos narys pradeda eiti savo pareigas prieš skrydį arba skrydžių seriją, iki to momento, kai jis baigia eiti savo pareigas po skrydžio arba jų serijos. Skrydžio trukmė yra skrydžio darbo trukmės dalis.
24. Į skrydžio darbo trukmę įskaitoma:
24.1. pasirengimas skrydžiui (1 valanda);
24.2. skrydžio trukmė;
24.3. darbas po skrydžio (30 minučių);
24.4. stovėjimas tarpiniuose aerouostuose;
24.5. vėlavimas išskristi;
24.6. įgulos nario tarnybinė kelionė į kitą aerouostą.
Į skrydžio darbo trukmę neįskaitoma įgulos nario tarnybinė kelionė iš kito aerouosto, kuriame jis baigė darbą.
25. Draudžiama iš anksto planuoti tokį skrydį (ar skrydžių tvarkaraštį), kurio trukmė būtų ilgesnė už nurodytąją 26 punkte.
26. Skrydžio darbo trukmė neturi būti ilgesnė kaip 13 valandų arba 12 valandų 30 minučių (jeigu skrydžio darbo trukmės dalis yra tarp 22 ir 6 valandos vietiniu bazės laiku) arba 12 valandų (jeigu skrydžio darbo trukmės dalis - visas tarpas tarp 22 ir 6 valandos vietiniu bazės laiku).
27. Orlaivio įgulos vadui (kapitonui) suteikiama teisė, įgulai sutikus, jeigu reikia baigti reisą, pratęsti nurodytą 26 punkte skrydžio darbo trukmę 2 valandomis. Per 7 iš eilės dienas šių pratęsimų negali būti daugiau kaip 2, per mėnesį - daugiau kaip 4.
28. Darbo padaliniuose laikas - išankstinis pasirengimas skrydžiams, skrydžių nagrinėjimas, darbas treniruokliuose, mokymasis mokomajame centre, medicinos apžiūros ir panašiai.
Darbo padaliniuose laikas nustatomas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
29. Budėjimas rezerve neturi būti ilgesnis kaip 12 valandų.
Budinčio rezerve orlaivio įgulos nario skrydžio darbo trukmė pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai jis pradeda eiti savo pareigas.
Per budėjimo rezerve laiką galima viena ne ilgesnė kaip 2 valandų pertrauka.
Jeigu įgulos nariui budėjimo rezerve metu nesuteikiama galimybė normaliai miegoti, skrydžio darbo trukmė skaičiuojama nuo budėjimo rezerve pradžios.
30. Skrydžių darbo trukmė, budėjimo rezerve ir darbo padaliniuose laiko bendra trukmė per savaitę neturi viršyti 50 valandų, per mėnesį - 160 valandų.
31. Skrydžio trukmė - visas laikas nuo to momento, kai orlaivis pradeda judėti varomas savo variklio(-ų) arba buksyruojamas antžeminės transporto priemonės, iki to momento, kai jis sustoja baigęs skrydį.
Skrydžių trukmė neturi viršyti:
31.1. per 24 valandas iš eilės - 8 valandų (kai 2 įgulos nariai);
31.2. per 7 dienas iš eilės - 32 valandų;
31.3. per mėnesį - 90 valandų (arba 100 valandų - administracijos prašymu, jeigu darbuotojas sutinka ir tam neprieštarauja Lietuvos civilinės aviacijos lakūnų asociacija (lakūnams);
31.4. per metus - 900 valandų.
Orlaivio įgulos vadui (kapitonui) suteikiama teisė pratęsti nurodytą 31.1 punkte skrydžio trukmę 2 valandomis, jeigu reikia baigti reisą. Šiuo atveju atsižvelgiama į 27 punkte nurodytus apribojimus.
32. Poilsio trukmė - laikas, praleistas ant žemės, kai darbdavys atleidžia darbuotoją nuo bet kokių darbų arba pareigų.
Trumpiausia poilsio trukmė prieš reisą - 12 valandų, jeigu kitaip nenumatyta 33 punkte.
33. Poilsio trukmė negali būti trumpesnė už nurodytąją šioje lentelėje:
|
Skrydžio darbo trukmė (valandomis) |
³Trumpiausias poilsis (valandomis) |
³Skrydžio darbo trukmė ³po trumpiausio poilsio |
|
|
|
|
|
mažiau kaip 8 |
10* |
8 valandos |
|
8.01-9.00 |
11* |
10 valandų |
|
9.01-10.00 |
12 |
standartinė (26 punktas) |
|
10.01-11.00 |
16 |
standartinė (26 punktas) |
|
11.01-12.00 |
20 |
" |
|
12.01-13.00 |
24 |
" |
*Poilsio laikas prasidėjo ne vėliau kaip 22 valandą ir baigėsi ne anksčiau kaip 6 valandą vietos laiku.
Kartą per 7 dienas įgulos nariui turi būti suteiktas ne trumpesnis kaip 36 valandų nepertraukiamas poilsis.
34. Pertrauka - laikas, trumpesnis už trumpiausią poilsį (33 punktas), skirtas poilsiui, nutraukus ištisą skrydžio darbo trukmę.
35. Skrydžio darbo trukmė gali būti pertraukiama ne trumpesniam kaip 4 valandų poilsiui, kurio laikas pradedamas skaičiuoti ne anksčiau kaip po 30 minučių nuo variklių išjungimo ir likus 45 minutėms iki skrydžio pradžios.
Po pertraukos skrydžio darbo trukmė skaičiuojama taip: prie skrydžio darbo trukmės iki pertraukos pridedama skrydžio darbo trukmė po pertraukos.
36. Skrydžio darbo trukmė, nurodyta 26 punkte, gali būti padidinta šia tvarka:
|
Pertraukos trukmė (valandomis) |
-³Skrydžio darbo trukmė iki pertraukos |
+ po per- ³traukos (valandomis) |
|
|
|
|
|
4 |
standartinė (26 punktas) + 0 |
|
|
5 |
" |
+ 0,5 |
|
6 |
" |
+ 1 |
|
7 |
" |
+ 1,5 |
|
8 |
" |
+ 2 |
|
9 |
" |
+ 2,5 |
|
10 |
" |
+ 3 |
Pertrauka, skirta poilsiui, įskaitoma į skrydžio darbo trukmę tik tada, kai yra galimybė apsigyventi vietoje, kurioje galima normaliai miegoti (kai kiekvienam pilotui skiriamas atskiras kambarys).
Bet kokia įgulos tarnybinė kelionė poilsiu nelaikoma.
37. Dirbantiesiems pagal slankųjį darbo grafiką, taip pat darbuotojams, kurių darbas susijęs su orlaivių judėjimo tvarkaraščiu (darbuotojams, kurie aptarnauja skrydžius, keleivius, orlaivius), taikoma suminė darbo laiko apskaita.
Darbo ir poilsio laiko ypatumai jūrų transporto įmonėse
38. Laivuose, kuriuose dirbama ir budima ištisą parą, nustatomas iki 12 valandų darbo ir budėjimo grafikas. Dirbtas laikas, viršijantis normalios darbo dienos trukmę, nepanaudotos poilsio ir švenčių dienos sumuojami ir suteikiami laivui sugrįžus į Klaipėdos uostą arba pakeitus įgulą kituose uostuose. Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis - 1 metai.
39. Kai laivas remontuojamas arba dėl kitokių priežasčių (prastovos, nesant krovinių) stovi uoste, laivavedžiams ir mechanikams gali būti nustatomas visos paros budėjimo grafikas.
Laivo stovėjimo ir remonto laikas panaudojamas suteikiant įgulos nariams laisvadienius už anksčiau nepanaudotas poilsio dienas.
Darbo ir poilsio grafikai turi atitikti uosto arba remonto gamyklos darbų grafikus.
40. Avraliniai ir avariniai darbai atliekami kapitono pavedimu ir privalomi visiems įgulos nariams.
41. Laivų, atplaukiančių į uostą, darbuotojams, atliekantiems krovimo ir aptarnavimo, krovinių transportavimo bei ekspedijavimo ir sandėliavimo operacijas, krovinių perkrovimo į jūrų ir kitokį transportą darbus (vyriausiesiems stividorams, stividorams, dokininkams mechanizatoriams, kranininkams), kranų mechanizacijos dirbtuvės, energijos jėgainės, šaldymo cecho ir kitų laivų krovos bei perkėlos tarnybų darbuotojams leidžiama nustatyti iki 12 valandų darbo trukmę, įvedant suminę darbo laiko apskaitą.
Darbo ir poilsio laiko ypatumai vidaus vandenų (upių) transporto įmonėse
42. Maksimali vidaus vandenų (upių) transporto įmonių darbuotojų darbo dienos trukmė kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti - 14 valandų per parą.
43. Plaukiojančiajam personalui ir darbuotojams, tiesiogiai susijusiems su laivų eismu ir jų aptarnavimu (uostų, prieplaukų, krovimo punktų darbuotojams), nustatoma 6 dienų darbo savaitė su 1 poilsio diena, ir įvedama kalendorinių metų suminė darbo laiko apskaita. Per apskaitos laikotarpį viršytas darbo laikas kompensuojamas navigacijai pasibaigus.
44. Techninio laivyno, aptarnaujančio vidaus vandens kelius, ekipažams leidžiama dirbti pakaitiniu metodu. Darbo trukmė - 14 valandų per parą.
45. Laisvadieniai plaukiojančiajam personalui, kaip nepertraukiamo ciklo įmonės darbuotojams, suteikiami navigacijai pasibaigus kartu su kasmetinėmis atostogomis.
46. Plaukiojančiojo personalo darbuotojams, kurie nenori ar negali dirbti laivų žiemos remonto darbų, karavano tarnyboje, atlikti apsaugos bei kitų darbų, pasibaigus jų kasmetinėms atostogoms ir laisvadieniams suteikiamos nemokamos tarpnavigacinės atostogos.
Darbo ir poilsio laiko ypatumai ryšių įmonėse
47. Telekomunikacijų darbuotojams (budintiesiems technikams, budintiesiems inžinieriams, elektromonteriams, elektromechanikams, telefonistėms, telegrafistėms, dispečerėms, telegramų nešiotojams) gali būti nustatyta suminė darbo laiko apskaita ir maksimali darbo dienos (pamainos) trukmė (kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti) - iki 12 valandų per parą (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 40 straipsnio trečioji dalis).
Punkto pakeitimai:
Nr. 397, 2001 04 10, Žin., 2001, Nr. 32-1069 (2001 04 13)
Darbo ir poilsio laiko ypatumai žemės ūkio ir žvejybos įmonėse
48. Žemės ūkio įmonėms darbymečiu laukuose (per sėją, prižiūrint pasėlius, ruošiant pašarus, nuimant derlių, ariant pūdymus ir dirbant kitus darbus), jeigu yra būtina, leidžiama ilginti (bet ne daugiau kaip iki 10 valandų) darbo dieną darbininkams, dirbantiems augalininkystės darbus, taip pat remonto dirbtuvių, automobilių transporto, sandėlių ir kitų šias šakas aptarnaujančių padalinių bei agroserviso darbuotojams.
49. Pasibaigus darbymečiui laukuose, nurodytiems 48 punkte darbuotojams turi būti suteikiamos papildomos poilsio dienos (trumpinama darbo diena).
50. Nurodytiems 48 punkte darbuotojams leidžiama taikyti suminę darbo laiko apskaitą (kalendorinių metų - augalininkystės, kai kuriais darbymečio laikotarpiais - kitiems darbininkams), kad vidutinė darbo dienos trukmė per apskaitos laikotarpį neviršytų normalaus darbo valandų skaičiaus.
51. Jeigu darbininkams nesuteikiamos papildomos poilsio dienos arba netrumpinama darbo diena už tą laiką, kuriuo jie viršijo nustatytąjį normalų darbo laiką, jiems už tai sumokama kaip už viršvalandinį darbą.
52. Kai žvejybos laivai yra jūroje, visos kalendorinės dienos (įskaitant poilsio ir švenčių dienas) laikomos darbo dienomis. Įgulos nariams nustatoma 8 valandų darbo diena. Laivo tarnybų (ūkių) darbuotojams, esant gamybiniam būtinumui (laivavedyba, laivo judėjimas ir kiti darbai), nustatomas budėjimas (darbas) 3 pamainomis.
53. Darbuotojams, nurodytiems 52 punkte, taikoma suminė darbo laiko apskaita - poilsio ir švenčių dienos, taip pat papildomos poilsio dienos už šį laikotarpį sumuojamos ir suteikiamos laivo įgulai sugrįžus į uostą.
54. Atsižvelgiant į žvejybos ypatumus, nustatomas šių laivų įgulų nepertraukiamo buvimo jūroje laikas:
|
Laivo tipas |
³Nepertraukiamo buvimo jūroje laikas (paromis) |
|
Dideli laivai - plaukiojančiosios bazės - |
175 |
|
Dideli laivai - žvejybos traleriai |
150 |
|
Vidutiniai ir maži laivai |
135 |
55. Didelių, vidutinių ir mažų laivų įguloms numatomas poilsis užsienio uostuose, kurio trukmė ne mažiau kaip 3 paros.
56. Į maksimalią laivo darbo trukmę jūroje negali būti įskaitomas laikas, kurį laivas stovi užsienio uoste ir atlieka remonto ir kitus su gamybos procesu nesusijusius darbus, nurodytus kolektyvinėje sutartyje.
57. Bendras įgulų buvimo jūroje laikas - iki 200 parų rajonuose, kuriuose vyksta sezoninė žūklė, iš to skaičiaus plaukimo žūklauti ir grįžimo atgal laikas - 60 parų.
58. Kai laivai remontuojami gamykloje (taip pat esantieji tarpreisiniame remonte), stovi ir jiems atliekami kiti panašūs darbai, įgulos nariams įvedama suminė darbo laiko apskaita, kurios laikotarpis ne ilgesnis kaip vieneri metai. Vidutinė darbo dienos trukmė per apskaitos laikotarpį neturi viršyti normalaus darbo valandų skaičiaus.
59. Laivo avraliniams ir avariniams darbams atlikti leidžiama pasitelkti visus įgulos narius. Darbo laikas, kurio reikia šiems darbams atlikti, neribojamas.
Avariniais laikomi darbai, susiję su žmonių, laivo ir krovinio gelbėjimu (taip pat pagalba laivams nelaimės atveju).
60. Prie avralinių darbų priskiriama:
60.1. darbai, atsiradę dėl audringo oro ar įspėjimo apie audrą, papildomas krovinių pritvirtinimas, burių ir tentų pakėlimas ir nuleidimas, papildomas švartavimosi lynų padavimas, krovinių kėlimo mašinų apsaugos įrengimas, laivo nuplukdymas į saugią vietą ir kt., pasirengimas saugiam laivo stovėjimui ar darbui, darbai, atliekami audringu oru, laivo plaukimas siaurumomis;
60.2. darbai, susiję su laivo įplaukimu į uostą ir išplaukimu iš jo, laivo prišvartavimu ir atšvartavimu uoste ir žūklės sąlygomis;
60.3. laivų priėmimas ir perdavimas, pastatymas į doką ir išplukdymas iš jo, švartavimosi ir plaukimo bandymai po remonto.
Jeigu šie darbai atliekami viršijant nustatytąjį normalų darbo laiką, už tai sumokama kaip už viršvalandinį darbą.
___________________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 248
1. Suminė darbo laiko apskaita gali būti taikoma nepertraukiamai dirbančiose įmonėse, taip pat atskiruose cechuose, baruose, darbuose su pertraukiamu darbo dienos (pamainos) režimu ir kai kuriuose darbuose, kur dėl gamybinių, techninių, technologinių ir kitų sąlygų negalima laikytis konkrečiai darbuotojų kategorijai nustatytos dienos ar savaitės darbo trukmės (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnis).
Punkto pakeitimai:
Nr. 397, 2001 04 10, Žin., 2001, Nr. 32-1069 (2001 04 13)
2. Pagal šią tvarką įmonės, įstaigos ir organizacijos (toliau vadinama - įmonės) nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos ir pavaldumo pateikia prašymus leisti įvesti suminę darbo laiko apskaitą ir joms išduodami leidimai šią apskaitą įvesti.
3. Suminė darbo laiko apskaita netaikoma darbuotojams, kuriems įstatymas nustato sutrumpintą darbo laiko trukmę arba ne visą darbo laiką (pagal priedą).
Įmonėms, kurios turi vadovautis šiuo nutarimu patvirtintais Darbo ir poilsio laiko ypatumais transporto, ryšių, žemės ūkio įmonėse, jūrų ir upių laivyne, taip pat darbuose, kuriuose gali būti taikoma ilgesnė kaip 12 valandų per parą darbo (pamainos) trukmė, leidimų įvesti suminę darbo laiko apskaitą nereikia.
4. Įmonė, pageidaujanti, kad jai būtų išduotas leidimas įvesti suminę darbo laiko apskaitą tam tikrai darbuotojų kategorijai, kreipiasi į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinį skyrių (toliau vadinama - teritorinis skyrius) su prašymu, kuriame nurodo įmonės pavadinimą, adresą, priežastis, dėl kurių būtina įvesti suminę darbo laiko apskaitą, darbus, kuriuos dirbant būtina įvesti suminę darbo laiko apskaitą, šių darbų atlikimo sąlygas (jeigu jos kenksmingos ir pavojingos), darbuotojų profesijas (specialybes), darbuotojų skaičių kiekviename struktūriniame padalinyje, kuriame jie dirbs įvedus suminę darbo laiko apskaitą. Pateikiamas ir įmonėje veikiančios profesinės sąjungos komiteto sutikimas taikyti suminę darbo laiko apskaitą.
Prie prašymo pridedamas įmonės numatomo apskaitos laikotarpio darbo grafikas (jo kopija).
5. Teritorinis skyrius privalo išnagrinėti įmonės prašymą per 14 kalendorinių dienų nuo jo gavimo. Tam tikrais atvejais šį terminą Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius gali pratęsti iki mėnesio.
Teritorinio skyriaus darbo inspektorius, atsisakęs išduoti leidimą įvesti suminę darbo laiko apskaitą, privalo raštu pateikti įmonei motyvuotą išvadą.
6. Įmonė, nesutinkanti su teritorinio skyriaus darbo inspektoriaus išvada, per 7 kalendorines dienas nuo išvados gavimo gali kreiptis leidimo išdavimo klausimu į Lietuvos Respublikos vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, kuris per 14 kalendorinių dienų priima sprendimą dėl išvados pagrįstumo. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas (atsisakymas išduoti leidimą) gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 24 straipsnio nustatyta tvarka.
7. Išduotas įmonei teritorinio skyriaus leidimas įvesti suminę darbo laiko apskaitą galioja nuo jo išdavimo dienos. Teritorinio skyriaus darbo inspektorius pasirašo leidimą ir deda jame antspaudą. Leidimo nuorašas paliekamas šiame skyriuje.
8. Turinti leidimą įvesti suminę darbo laiko apskaitą įmonė, pakeitusi gamybines, technines, technologines ir kitas su gamyba susijusias sąlygas, apie tai raštu praneša teritoriniam skyriui, išdavusiam šį leidimą, kuris gali atšaukti (raštu panaikinti) išduotą leidimą arba išduoti naują.
_______________
Nauja nutarimo priedo redakcija nuo 2001 m. balandžio 10d.:
Nr. 397, 2001 04 10, Žin., 2001, Nr. 32-1069 (2001 04 13)
Leidimų įmonėms
įvesti suminę darbo laiko apskaitą išdavimo tvarkos
priedas
1. Dirbantys paaugliai (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau vadinama – įstatymas) 41 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
2. Moksleiviai, dirbantys mokslo metais laisvu nuo mokymosi metu (įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
3. Darbuotojai, dirbantys kenksmingoje darbo aplinkoje (įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
4. Neįgalieji asmenys (įstatymo 2 straipsnio 22 dalis), kuriems sutrumpinta darbo trukmė nustatoma pagal Valstybinės socialinės medicinos ekspertizės komisijos išvadą (įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
5. Darbuotojai, kuriems sutrumpintą darbo trukmę nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija (įstatymo 41 straipsnio 3 dalis), išskyrus budėtojus.
6. Darbuotojai, kurie šalių susitarimu dirba ne visą darbo laiką (įstatymo 46 straipsnio 1 dalis).
7. Darbuotojai, kuriems pagal teisės aktus nustatomas ne visas darbo laikas – ne visa darbo diena ar ne visa darbo savaitė (įstatymo 46 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 21 „Dėl Ne visos darbo dienos arba savaitės darbo laiko nustatymo tvarkos patvirtinimo” (Žin., 1995, Nr. 5-92)
___________________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 248
Darbai, kuriuose gali būti taikoma ilgesnė kaip 12 valandų per parą darbo (pamainos) trukmė
1. Budėjimas patalpose:
1.1. apsaugos darbuotojų;
1.2. sargų - administraciniuose pastatuose, statybos aikštelėse;
1.3. miškų gaisrų stebėjimo darbuotojų;
1.4. sąvartynų prižiūrėtojų;
1.5. ugniagesių.
2. Objektų eksploatavimo priežiūros darbai (budėjimas) patalpose, kuriuos atlieka:
2.1. butų ūkio remonto ir eksploatavimo įmonių avarinių tarnybų šaltkalviai, elektros montavimo darbininkai, suvirintojai;
2.2. budintieji šturmanai, mechanikai, laivavedžiai, locmanai (laivams stovint), šaldymo įrengimų mašinistai;
2.3. budėtojai prie pultų, dispečeriai;
2.4. dujų ūkio avarinės dispečerinės tarnybos meistrai, technikai, šaltkalviai, vairuotojai-šaltkalviai, operatoriai, magistralinių dujotiekių technologinės įrangos aptarnavimo operatoriai;
2.5. vandens tiekimo įmonių budintieji mechanikai, mašinistai, operatoriai, avarinės tarnybos meistrai, šaltkalviai-remontininkai, šaltkalviai-vairuotojai, elektromonteriai;
2.6. liftininkai, liftų elektromechanikai;
2.7. katilinių mašinistai, kūrikai, operatoriai;
2.8. naftos produktų pilstytojai ir pardavėjai;
2.9. radistai;
2.10. gatvių apšvietimo elektros tinklų dispečerinės tarnybos darbuotojai;
2.11. energetikos sistemos budintysis personalas: vairuotojai-elektromonteriai, budintieji elektromonteriai;
2.12. jūrų uostų navigacinės įrangos aptarnavimo budintysis personalas (švyturių darbuotojai, techniniai darbuotojai - budėjimo metu), koordinacinio gelbėjimo centro darbuotojai (kapitonai koordinatoriai, vyresnieji specialistai - budėjimo metu).
3. Darbai (budėjimas) gydymo, socialinės globos, vaikų ugdymo, poilsio įstaigose, kuriuos atlieka:
3.1. visų kategorijų medicinos personalas - budėjimo metu, greitosios pagalbos priėmimo skyrių visų kategorijų medicinos personalas;
3.2. ikimokyklinių įstaigų virėjai, naktinės auklės, pagalbiniai virtuvės darbininkai;
3.3. specialiųjų ir bendrojo lavinimo internatinių mokyklų ir vaikų globos įstaigų naktinės auklės, virėjai, pagalbiniai virtuvės darbininkai, auklėtojai - poilsio ir švenčių dienomis;
3.4. poilsio įstaigų budintysis personalas.
4. Avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų darbai.
5. Darbai, atliekami dirbančių pagal darbo sutartį Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento sistemos, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos sistemos, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių budėtojų.
Punkto pakeitimai:
Nr. 965, 2000 08 24, Žin., 2000, Nr. 72-2234 (2000 08 30)
6. Darbai (budėjimas) jūrų bei oro uostų, prieplaukų, radijo, televizijos, kinematografijos, pašto, telekomunikacijos, apskričių civilinės saugos, kelių priežiūros, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Prezidentūros, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų bei savivaldybių tarnybose (struktūriniuose padaliniuose) arba jas aptarnaujančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kuriuos atlieka:
6.1. automobilių vairuotojai (išskyrus vairuotojus, vežančius krovinius), jeigu jie darbdavio ar jo įgalioto asmens paskirti budėti patalpose laisvu nuo vairavimo metu, neviršijant jų budėjimo metu nepertraukiamojo vairavimo trukmės 4 valandų, o kasdienės vairavimo trukmės – 9 valandų;
6.2. paskirti budėti automobilius aptarnaujantys mechanikai, dispečeriai bei pašto siuntų kurjeriai ir lydėtojai.
Punkto pakeitimai:
Nr. 423, 1999 04 15, Žin., 1999, Nr. 35-1040 (1999 04 21)
Pastabos: 1. Šiame sąraše nurodyti darbai, kuriuose išimtiniais atvejais tam tikrų kategorijų darbuotojams (gydymo, socialinės globos, vaikų auklėjimo įstaigų, energetikos ir ryšių specializuotų tarnybų, taip pat avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų), budėtojams patalpose darbo laikas per parą gali būti ilgesnis už nustatytąjį Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau vadinama – įstatymas) 40 straipsnio 3 dalyje. Šiuo atveju vidutinis savaitės darbo laikas per 7 dienų laikotarpį neturi viršyti 48 valandų, o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos (įstatymo 40 straipsnio 4 dalis)).
Pertraukų pailsėti bei pavalgyti trukmė (įstatymo 51 ir 52 straipsniai) ir suteikimo sąlygos nustatomos vidaus darbo tvarkos taisyklėse ir darbo grafikuose.
Pastabos pakeitimai:
Nr. 397, 2001 04 10, Žin., 2001, Nr. 32-1069 (2001 04 13)
2. Dirbant šiame sąraše nurodytus darbus, darbo dienos (pamainos) trukmė kartu su pertraukomis pailsėti ir pavalgyti gali būti ilgesnė kaip 12 valandų per parą. Šiuo darbo laiko režimu neleidžiama dirbti darbuotojams, kuriems įstatymuose nustatyta sutrumpinta darbo trukmė arba kuriems yra nustatytas ne visas darbo laikas (išskyrus šio sąrašo 3.1 punkte nurodytus darbuotojus).
3. Darbo laiko trukmė šiame sąraše nurodytuose darbuose gali būti taikoma visų rūšių įmonėse, akcinėse bendrovėse, uždarosiose akcinėse bendrovėse, įstaigose, organizacijose nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos ir pavaldumo (įstatymo 4 straipsnis).
4. Ilgesnės kaip 12 valandų per parą darbo (pamainos) trukmės reikalingumą (būtinumą), darbo (pamainos) trukmę, atsižvelgdamos į vietos darbo sąlygas ir ypatumus, šalys nustato kolektyvinėje arba darbo sutartyje.
Apie ilgesnės kaip 12 valandų per parą darbo (pamainos) trukmės įvedimą darbuotojui turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš mėnesį.
______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 423, 1999 04 15, Žin., 1999, Nr. 35-1040 (1999 04 21)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1996 M. VASARIO 20 D. NUTARIMO NR. 248 „DĖL DARBO IR POILSIO LAIKO YPATUMŲ KAI KURIOSE ŪKIO ŠAKOSE, SUMINĖS DARBO LAIKO APSKAITOS ĮVEDIMO IR DARBŲ, KURIUOSE GALI BŪTI TAIKOMA ILGESNĖ KAIP 12 VALANDŲ PER PARĄ DARBO (PAMAINOS) TRUKMĖ“ PAPILDYMO
2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 965, 2000 08 24, Žin., 2000, Nr. 72-2234 (2000 08 30)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1996 M. VASARIO 20 D. NUTARIMO NR. 248 „DĖL DARBO IR POILSIO LAIKO YPATUMŲ KAI KURIOSE ŪKIO ŠAKOSE, SUMINĖS DARBO LAIKO APSKAITOS ĮVEDIMO IR DARBŲ, KURIUOSE GALI BŪTI TAIKOMA ILGESNĖ KAIP 12 VALANDŲ PER PARĄ DARBO (PAMAINOS) TRUKMĖ" DALINIO PAKEITIMO
3.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 397, 2001 04 10, Žin., 2001, Nr. 32-1069 (2001 04 13)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1996 M. VASARIO 20 D. NUTARIMO NR. 248 „DĖL DARBO IR POILSIO LAIKO YPATUMŲ KAI KURIOSE ŪKIO ŠAKOSE, SUMINĖS DARBO LAIKO APSKAITOS ĮVEDIMO IR DARBŲ, KURIUOSE GALI BŪTI TAIKOMA ILGESNĖ KAIP 12 VALANDŲ PER PARĄ DARBO (PAMAINOS) TRUKMĖ" DALINIO PAKEITIMO
*** Pabaiga ***
Redagavo: Angonita Rupšytė (2001 04 13)