Suvestinė redakcija nuo 2000-07-27 iki 2001-04-18

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 27-740, i. k. 1002250ISAK00000171

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS NACIONALINĖS SVEIKATOS SISTEMOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ PAVYZDINIŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

2000 m. kovo 23 d. Nr. 171

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1998, Nr. 109-2995) 15 straipsnio 6 dalimi,

1. Tvirtinu Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų pavyzdinius nuostatus (pridedama).

2. Laikau netekusiais galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1997 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. 403 „Dėl pavyzdinių įstatų patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 72-1869) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1997 m. liepos 21 d. įsakymą Nr. 405 „Dėl pavyzdinių įstatų patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 72-1870).

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                 RAIMUNDAS ALEKNA

______________

PATVIRTINTA

sveikatos apsaugos ministro

2000 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 171

LNSS valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų pavyzdiniai nuostatai (toliau – įstatai)

VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS „XXX (VISAS ĮSTAIGOS PAVADINIMAS)“ ĮSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Nurodomas visas įstaigos pavadinimas pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nustatytą nomenklatūrą yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau tekste – LNSS) iš valstybės ar savivaldybės turto ir lėšų įsteigta viešoji sveikatos priežiūros ne pelno įstaiga (toliau tekste – įstaiga), teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal sutartis su užsakovais.

2. Įstaiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Sveikatos priežiūros įstaigų, Sveikatos sistemos, Viešųjų įstaigų, Sveikatos draudimo, Valstybės tarnybos ir kitais įstatymais, teisės aktais bei šiais įstatais.

3. Įstaiga yra juridinis asmuo, turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo antspaudą, sąskaitas bankuose.

4. Įstaigos steigėjas.....................................................................................................................

5. Įstaigos buveinė......................................................................................................................

6. Įstaiga yra ribotos turtinės atsakomybės. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu. Steigėjas(-ai) pagal įstaigos prievoles atsako tik ta suma, kurią įnešė į įstaigos turtą. Įstaiga neatsako už steigėjo(-ų) įsipareigojimus.

7. Įstaigos ūkiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.

8. Įstaigos veikla yra neterminuota.

II. ĮSTAIGOS STEIGĖJO (-Ų) TEISĖS IR PAREIGOS

9. Įstaigos steigėjas (-ai) turi šias teises ir pareigas:

9.1. tvirtinti, keisti ir papildyti įstaigos įstatus;

9.2. nustatyti įstaigai ir filialams privalomas veiklos užduotis;

9.3. detalizuoti įstaigos turto naudojimą, valdymą ir disponavimą pagal Vyriausybės nustatytą tvarką;

9.4. pagal įstatymus nustatyti ar dalyvauti nustatant paslaugų kainas bei jų skaičiavimo metodikas;

9.5. steigti įstaigos filialus, reorganizuoti ir likviduoti įstaigą ir filialus;

9.6. organizuoti viešąjį konkursą įstaigos administracijos vadovo pareigoms ir tvirtinti šio konkurso nuostatus;

9.7. sudaryti su konkursą laimėjusiu asmeniu darbo sutartį, šią sutartį nutraukti įstatymų nustatyta tvarka;

9.8. nustatyti ar pavesti administracijos vadovui nustatyti įstaigos išlaidų, skirtų darbo užmokesčiui ir medikamentams, normatyvus;

9.9. nustatyti įstaigos administracijos vadovo, valdymo organų narių ir revizoriaus atlyginimus;

9.10. gauti informaciją apie įstaigos veiklą;

9.11. turėti kitų teisių ir pareigų, jei jos neprieštarauja įstatymams bei kitiems teisės aktams.

10. Įstaigos steigėjų susirinkime (jei yra keli steigėjai) savo kompetencijos sprendimus priima kartu ir įformina bendru įsakymu, o esant vienam steigėjui – įsakymu (įstaigos steigėjų susirinkimo kompetenciją ir sušaukimo tvarką nustato įstaigos įstatai).

III. ĮSTAIGOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR VEIKLOS SRITYS

11. Pagrindinis įstaigos veiklos tikslas – gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, sumažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą, kokybiškai teikti medicinos paslaugas.

12. Pagrindiniai įstaigos veiklos uždaviniai: organizuoti ir teikti nespecializuotas, specializuotas kvalifikuotas (antrinės ir (ar) tretinės bei pirminės) asmens sveikatos priežiūros paslaugas (ambulatorines ar (ir) stacionarines) visos Lietuvos gyventojams,........................... apskrities (kelių apskričių),............................ rajono (miesto) gyventojams. Šios paslaugos teikiamos įstaigoje ir pacientų namuose. Įstaigos įstatuose nurodomi konkretesni uždaviniai.

13. Pagrindinės įstaigos veiklos sritys:

13.1. veiklos rūšys pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių;

13.2. kita, įstatymais neuždrausta veikla (veiklos, kuri pagerintų personalo ir pacientų darbo ir poilsio sąlygas, konferencijų, seminarų, tobulinimosi kursų organizavimas ir kt.).

14. Jeigu veiklai, numatytai įstaigos įstatuose, reikalinga licencija (leidimas), tai tokią licenciją (leidimą) įstaiga privalo turėti.

IV. ĮSTAIGOS TEISĖS IR PAREIGOS

15. Vykdydama įstatuose numatytą veiklą, įstaiga turi teisę:

15.1. turėti sąskaitas bankuose, savo ženklą;

15.2. pirkti ar kitokiais būdais įsigyti savo veiklai reikalingą turtą, naudoti, valdyti, disponuoti juo įstatymų bei šių įstatų nustatyta tvarka;

15.3. teikti bei gauti labdarą ir paramą;

15.4. teikti mokamas paslaugas;

15.5. sudaryti sutartis ir prisiimti įsipareigojimus;

15.6. stoti į ne pelno organizacijų asociacijas ir dalyvauti jų veikloje;

15.7. naudoti įstaigos lėšas įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti;

15.8. skelbti konkursus, susijusius su įstaigos veikla.

16. Įstaiga privalo:

16.1. užtikrinti būtinąją medicinos pagalbą;

16.2. įgyvendinti būtinąsias visuomenės sveikatos priežiūros priemones pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą;

16.3. teikti tik tas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nurodytos įstaigai išduotoje licencijoje;

16.4. naudoti tik tas sveikatos priežiūros technologijas, kurios yra nustatyta tvarka aprobuotos ir (ar) leistos naudoti Lietuvos Respublikoje. Medicinos gaminiai turi būti įtraukti į Medicinos gaminių registrą, kurio nuostatus tvirtina sveikatos apsaugos ministras;

16.5. pildyti ir saugoti pacientų ligos istorijas, ambulatorines korteles, kitą medicininę dokumentaciją bei teikti informaciją apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;

16.6. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atlyginti žalą, padarytą paciento sveikatai teikiant paslaugas;

16.7. saugoti paciento medicininę paslaptį, išskyrus atvejus, kai asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo pateikti informaciją apie pacientą arba kai pacientas sutinka skelbti informaciją apie jo sveikatą;

16.8. informuoti teisės aktų nustatyta tvarka Sveikatos apsaugos ministeriją, įstaigos steigėją (-us) apie įstaigoje įvykusius vidaus infekcijų atvejus ir protrūkius, kitus žalos pacientų sveikatai padarymo atvejus;

16.9. teikti nemokamas planinės sveikatos priežiūros paslaugas, įsitikinus, kad pacientas turi teisę į tokias paslaugas.

17. Įstaiga vykdo buhalterinę apskaitą, teikia finansinę-buhalterinę ir statistinę informaciją valstybės institucijoms ir moka mokesčius įstatymų nustatyta tvarka.

18. Įstaiga turi kitų teisių ir pareigų, kurios neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams bei kitiems teisės aktams.

V. VALDYMO ORGANAI IR JŲ KOMPETENCIJA

19. Būtinas įstaigos valdymo organas yra administracija. Ji organizuoja ir valdo įstaigos veiklą.

20. Įstaigoje turi būti administracijos vadovas ir vyriausiasis finansininkas (buhalteris). Šių pareigų negali eiti tas pats asmuo bei asmenys, susiję giminystės ar svainystės ryšiais (tėvai, įtėviai, sutuoktiniai, broliai, seserys, vaikai, taip pat sutuoktinio broliai, seserys, tėvai ir vaikai).

21. Administracijai vadovauja direktorius (vyriausiasis gydytojas), kuris į darbą priimamas viešo konkurso būdu penkeriems metams.

22. Direktoriumi (vyriausiuoju gydytoju) negali būti asmuo, vyresnis kaip 65 metų amžiaus, jo kvalifikacija turi atitikti Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus.

23. Direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) teisės ir pareigos:

23.1. nustatyti darbuotojų etatus, sudaryti darbo sutartis bei jas nutraukti;

23.2. suderinus su steigėju (-ais), nustatyti įstaigos vidinę struktūrą;

23.3. rengti padalinių ir filialų vadovų atestaciją;

23.4. tvirtinti įstaigos vidaus tvarkos taisykles, darbuotojų pareigines instrukcijas ir pareiginius nuostatus, administracijos darbo reglamentą, kitus vidaus tvarkomuosius dokumentus;

23.5. kreiptis į steigėją (-us) dėl neefektyviai dirbančių įstaigos, įstaigos padalinių ir filialų reorganizavimo ar likvidavimo;

23.6. suderinus su įstaigos stebėtojų taryba, tvirtinti įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką, neviršijant steigėjo patvirtinto darbo užmokesčio fondo;

23.7. atsakyti už perduoto pagal panaudos sutartį bei įstaigos įsigyto turto tinkamą naudojimą ir išsaugojimą;

23.8. įstaigos vardu pasirašyti dokumentus ir įgalioti kitus asmenis vykdyti direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) kompetencijos funkcijas;

23.9. atstovauti įstaigai teisme ir kitose institucijose;

23.10. gavus steigėjo (-ų) raštišką sutikimą pasirašyti sutartis dėl įstaigos ilgalaikio turto pardavimo, perleidimo, mainų, išnuomojimo, įkeitimo, garantavimo ar laidavimo juo, kitų subjektų prievolių vykdymo;

23.11. turėti kitų teisių ir pareigų, kurios neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, kitiems teisės aktams.

24. Buhalterinę apskaitą įstaigoje tvarko vyriausiasis finansininkas (buhalteris). Vyriausiojo finansininko (buhalterio) funkcijas pagal sutartį gali atlikti ir kitas juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė.

25. Įstaiga privalo turėti: stebėtojų tarybą, gydymo tarybą, slaugos tarybą.

26. Įstaigos stebėtojų taryba yra patariamasis organas, sudaromas penkeriems metams įstaigos veiklos viešumui užtikrinti.

27. Įstaigos, išskyrus įsteigtos valstybės aukštosios mokyklos ar valstybinės mokslo įstaigos ir Sveikatos apsaugos ministerijos, stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų įstaigos steigėjo (-ų) bendru sprendimu paskirtų atstovų; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga, tarybos paskirto tarybos nario; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga, tarybos paskirto visuomenės atstovo ir įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinių sąjungų paskirto atstovo.

28. Valstybės aukštosios mokyklos ar valstybinės mokslo įstaigos ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtos įstaigos stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų Sveikatos apsaugos ministerijos paskirtų atstovų, valstybės aukštosios mokyklos ar valstybinės mokslo įstaigos vadovų paskirtų dviejų atstovų; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybės aukštoji mokykla, tarybos paskirto tarybos nario; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė mokslo įstaiga, tarybos paskirto visuomenės atstovo ir vieno šios įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinių sąjungų paskirto atstovo.

29. Stebėtojų taryboje negali būti asmenų, dirbančių įstaigos administracijoje, Valstybinėje ar teritorinėje ligonių kasoje, taip pat sveikatos draudimo įmonėje.

30. Stebėtojų tarybos teisės ir pareigos:

30.1. analizuoti įstaigos administracijos veiklą;

30.2. išklausyti įstaigos administracijos parengtą metinės veiklos ataskaitą;

30.3. stebėtojo teisėmis dalyvauti įstaigos administracijos organizuotame konkurse padalinių bei filialų vadovų pareigoms ir pareikšti savo nuomonę steigėjui;

30.4. turėti kitų teisių ir pareigų, numatytų stebėtojų tarybos darbo nuostatuose ir neprieštaraujančių Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams.

31. Stebėtojų tarybos narių teises ir pareigas, paskyrimo ir atšaukimo tvarką bei darbo apmokėjimo sąlygas nustato stebėtojų tarybos darbo nuostatai, kuriuos tvirtina steigėjas (-ai).

32. Stebėtojų tarybos susirinkimai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per metus. Stebėtojų tarybos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma, o jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia tarybos pirmininko balsas. Stebėtojų tarybos sprendimai yra teisėti, jei juos priimant dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių.

33. Įstaigos gydymo taryba sudaroma iš įstaigos padalinių ir filialų gydytojų. Gydymo tarybai pirmininkauja įstaigos direktorius (vyriausiasis gydytojas) arba jo įgaliotas administracijos darbuotojas.

34. Įstaigos gydymo taryba:

34.1. svarsto asmens sveikatos priežiūros organizavimo ir tobulinimo klausimus;

34.2. periodiškai rengia klinikines konferencijas;

34.3. svarsto naujų asmens sveikatos priežiūros technologijų įsigijimo klausimus;

34.4. siūlo įstaigos vadovui sudaryti įstaigoje gydytų pacientų mirčių, epidemiologijos klausimų nagrinėjimo ir kitas su asmens sveikatos priežiūra susijusias komisijas.

35. Gydymo taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomenduojamo pobūdžio pasiūlymus įstaigos administracijai. Jei įstaigos administracija su pasiūlymu nesutinka, gydymo taryba jį gali pateikti steigėjui (-ams).

36. Įstaigos slaugos taryba sudaroma iš įstaigos padalinių ir filialų slaugos specialistų. Slaugos tarybai pirmininkauja direktorius (vyriausiasis gydytojas) arba jo įgaliotas administracijos darbuotojas.

37. Slaugos taryba svarsto pacientų slaugos organizavimo ir tobulinimo klausimus, svarstomais klausimais gali teikti rekomenduojamo pobūdžio pasiūlymus įstaigos administracijai. Jei administracija su pasiūlymu nesutinka, slaugos taryba jį gali teikti steigėjui (-ams).

38. Gydymo tarybos ir slaugos tarybos nuostatus tvirtina įstaigos direktorius (vyriausiasis gydytojas). Gydymo tarybos ir slaugos tarybos nuostatai nustato šių tarybų sudarymą, teises ir pareigas, darbo tvarką, narių teises ir pareigas, jų paskyrimo ir atšaukimo, darbo apmokėjimo sąlygas bei atsakomybę.

VI. ĮSTAIGOS MEDICINOS ETIKOS KOMISIJA

39. Įstaigoje sudaroma medicinos etikos komisija, kuri kontroliuoja, kaip laikomasi medicinos etikos reikalavimų (medicinos etikos komisijos sudarymą ir veiklos tvarką nustato jos nuostatai, kurie turi atitikti Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus medicinos etikos komisijos pavyzdinių nuostatų reikalavimus).

VII. ĮSTAIGOS ĮSTATŲ PAKEITIMAS IR PAPILDIMAS

40. Iniciatyvos teisę keisti ir papildyti įstaigos įstatus turi įstaigos administracija, jos patariamieji valdymo organai ir steigėjas (steigėjai bendru sprendimu). Pakeistus ir papildytus įstatus tvirtina steigėjas (-ai).

41. Įstatų pakeitimai ir papildymai įsigalioja nuo jų teisinio perregistravimo įstatymų nustatyta tvarka.

VIII. ĮSTAIGOS PADALINIŲ, FILIALŲ VADOVŲ IR SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ

42. Įstaigos padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešojo konkurso būdu penkeriems metams. Viešąjį konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina įstaigos vadovas. Įstaigos vadovas turi teisę organizuoti padalinių ir filialų vadovų atestaciją.

43. Įstaigos padalinių ir filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. Įstaigos padalinių ir filialų vadovu negali būti vyresnis kaip 65 metų asmuo.

44. Įstaigos ar jos padalinių ir filialų, teikiančių tretinę sveikatos priežiūrą, sveikatos piežiūros specialistai į darbą priimami viešojo konkurso būdu penkeriems metams. Viešąjį konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina įstaigos vadovas.

IX. ĮSTAIGOS FILIALAI

45. Įstaiga gali turėti filialų. Filialas yra įstaigos padalinys, turintis atskirą buveinę bei administraciją. Filialas nėra juridinis asmuo ir veikia įstaigos, kaip juridinio asmens, vardu pagal įstaigos įstatus ir jos administracijos vadovo suteiktus įgaliojimus, kurie nurodyti filialo nuostatuose. Filialų skaičius neribojamas. Filialo turtas yra apskaitomas įstaigos finansinėje atskaitomybėje, taip pat atskiroje filialo finansinėje atskaitomybėje. Filialas gali turėti subsąskaitą. Jis registruojamas ir išregistruojamas įstatymų nustatyta tvarka. Apie filialo veiklą jų vadovai atsiskaito įstaigos administracijos vadovui ir kitiems patariamiesiems valdymo organams įstaigos įstatais nustatyta tvarka.

X. ĮSTAIGOS LĖŠŲ ŠALTINIAI IR LĖŠŲ NAUDOJIMO TVARKA

46. Įstaigos lėšų šaltiniai:

46.1. privalomojo ir savanoriškojo sveikatos draudimo lėšos pagal sveikatos priežiūros sutartis su valstybine ir teritorinėmis ligonių kasomis ar savanoriškojo sveikatos draudimo įstaigomis;

46.2. steigėjo skirtos lėšos;

46.3. valstybės ir savivaldybių biudžetų tiksliniai asignavimai;

46.4. valstybės ir savivaldybių sveikatos fondų lėšos, skirtos sveikatos programoms finansuoti;

46.5. valstybės investicinių programų lėšos;

46.6. Lietuvos ir užsienio fondų asignavimai;

46.7. lėšos, gautos iš fizinių ir juridinių asmenų pagal sutartis už suteiktas mokamas paslaugas ar sutartinius darbus;

46.8. lėšos, gaunamos kaip labdara, parama, dovana, taip pat gautos pagal testamentą;

46.9. Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimai medicinos studijų ir mokslo poreikiams tenkinti;

46.10. skolintos lėšos;

46.11. pajamos už parduotą ar išnuomotą įstaigos turtą;

46.12. įstaigos ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija);

46.13. kitos teisėtai įgytos lėšos.

47. Įstaiga turi teisę gauti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų paslaugoms teikti pagal sveikatos priežiūros sutartis su Sveikatos apsaugos ministerija, apskrities viršininku, savivaldybės meru.

48. Įstaigos nepaprastosios išlaidos gali būti finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, valstybės investicijų programų.

49. Kiekvienais metais įstaiga sudaro iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, privalomojo sveikatos draudimo bei valstybės ir savivaldybių sveikatos fondų gaunamų lėšų išlaidų sąmatą. Išlaidų sąmatą tvirtina steigėjas (-ai). Iš kitų šaltinių gaunamų lėšų išlaidų sąmata sudaroma, jei to reikalauja šias lėšas teikiantys subjektai.

49¹. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų prekių, darbų ir paslaugų pirkimus įstaiga vykdo, vadovaudamasi Viešųjų pirkimu įstatymu.

Papildyta punktu:

Nr. 420, 2000-07-21, Žin., 2000, Nr. 61-1878 (2000-07-26), i. k. 1002250ISAK00000420

50. Lėšas, gautas kaip labdarą ar paramą, taip pat pagal testamentą, įstaiga naudoja labdaros (paramos) teikėjo arba testatoriaus nurodymu įstatuose numatytai veiklai. Šios lėšos ir lėšos, gautos iš valstybės ir savivaldybių, laikomos atskiroje įstaigos lėšų sąskaitoje.

51. Įstaigos pajamos skirstomos tokia tvarka:

51.1. įstaigos įstatuose numatytai veiklai bei įsipareigojimams įgyvendinti;

51.2. įstatymų nustatytiems biudžeto mokesčiams;

51.3. įstaigos personalo kvalifikacijai kelti;

51.4. naujoms sveikatos priežiūros technologijoms įsigyti ir diegti;

51.5. patalpų remontui;

51.6. įstaigos darbuotojų kultūrinėms ir socialinėms reikmėms;

51.7. premijoms ir materialinei pagalbai nelaimės atveju.

52. Įstaigos lėšos gali būti naudojamos šiais įstatais numatytai ir įstatymų neuždraustai veiklai.

XI. DISPONAVIMO ĮSTAIGOS TURTU TVARKA

53. Įstaigos turtą sudaro ilgalaikis materialusis turtas, turtas, gautas kaip labdara ar parama, pagal testamentą, finansiniai ištekliai, kitas su įstaigos veikla susijęs teisėtai įgytas turtas.

54. Steigėjas(-ai) turtą įstaigai perduoda panaudos pagrindu įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

55. Įstaiga ilgalaikį materialųjį turtą parduoti, perleisti, išnuomoti, įkeisti, taip pat laiduoti ar garantuoti juo kitų subjektų prievolių įvykdymą gali tik raštiškai leidus steigėjui (-ams), Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Tokį leidimą valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių švietimo ir mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtoms įstaigoms duoda Sveikatos apsaugos ministerija.

56. Įstaiga gautų pajamų negali skirstyti steigėjui (-ams).

XII. ĮSTAIGOS VEIKLOS KONTROLĖ

57. Įstaigos teikiamų paslaugų valstybinę kontrolę atlieka Sveikatos priežiūros įstaigų ir kituose įstatymuose nurodytos institucijos.

58. Įstaigos administracija privalo pateikti valstybės kontrolės institucijoms jų reikalaujamus, su įstaigos veikla susijusius, dokumentus.

59. Įstaigos finansinei veiklai kontroliuoti turi būti renkamas revizorius (revizijos komisija). Revizoriaus (revizijos komisijos) rinkimo tvarką ir jo darbo reglamentą nustato steigėjas (-ai).

XIII. ĮSTAIGOS REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

60. Įstaigos reorganizavimas – tai įstaigos, kaip juridinio asmens, pertvarkymas be likvidavimo procedūros. Įstaiga gali būti reorganizuojama jungiant arba skaidant ją. Įstaigai reorganizuoti rengiamas projektas, kurį tvirtina steigėjas (-ai).

61. Įstaiga likviduojama, kai jos veikla visiškai nutraukiama.

62. Įstaigos likvidavimo pagrindu gali būti:

62.1. steigėjo (-ų) sprendimas likviduoti įstaigą, priimtas įstatų nustatyta tvarka;

62.2. teismo sprendimas likviduoti įstaigą už įstatymų nustatytus teisės pažeidimus.

63. Institucija, nutarusi likviduoti įstaigą, skiria likvidatorių, nustato likvidavimo terminus, inventorizacijos ir turto perėmimo tvarką. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos įstaigos administracija ir kiti valdymo organai netenka įgaliojimų, jų funkcijas atlieka likvidatorius.

64. Sudarius įstaigos likvidavimo aktą, apie įstaigos likvidavimą viešai skelbiama du kartus ne mažesniu kaip vieno mėnesio intervalu.

65. Įstaigos likvidatorius:

65.1. parengia likvidavimo laikotarpio pradžios įstaigos finansinę ataskaitą (likvidavimo balansą);

65.2. sudaro įstaigos likvidavimo aktą;

65.3. atsiskaito su kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka;

65.4. baigia vykdyti prievoles pagal anksčiau sudarytus įstaigos sandorius ir sudaro sandorius, susijusius su įstaigos likvidavimu;

65.5. likusį įstaigos turtą perduoda steigėjui (-ams);

65.6. sudaro įstaigos likvidavimo aktą;

65.7. likviduotą įstaigą išregistruoja įstatymų nustatyta tvarka.

66. Likvidatorius yra atsakingas įstaigai ir steigėjui (-ams) už nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės.

______________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. 420, 2000-07-21, Žin., 2000, Nr. 61-1878 (2000-07-26), i. k. 1002250ISAK00000420

Dėl LNSS valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų pavyzdinių nuostatų, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 23 d. įsakymu Nr.171, papildymo