Suvestinė redakcija nuo 2000-06-01 iki 2001-04-06
Nutarimas paskelbtas: Žin. 1997, Nr. 78-2004, i. k. 097505ANUTA00000179
LIETUVOS BANKO VALDYBA
N U T A R I M A S
DĖL FINANSINIŲ ATASKAITŲ KONSOLIDAVIMO IR KONSOLIDUOTOS PRIEŽIŪROS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
1997 m. liepos 31 d. Nr. 179
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 13 punktu, Lietuvos banko valdyba
NUTARIA:
1. Patvirtinti Finansinių ataskaitų konsolidavimo ir konsoliduotos priežiūros taisykles (pridedamos).
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
1997 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 179
(Lietuvos banko valdybos
1999 m. rugpjūčio 12 d.
nutarimo Nr. 123 redakcija)
FINANSINIŲ ATASKAITŲ KONSOLIDAVIMO IR KONSOLIDUOTOS PRIEŽIŪROS TAISYKLĖS
I. BENDROJI DALIS
1. Taisyklės parengtos atsižvelgus į Tarptautinius apskaitos standartus, Europos Tarybos direktyvų 83/349/EEC, 86/635/EEC ir 92/30/EEC nuostatas bei Bazelio bankų priežiūros komiteto patvirtintus „Pagrindinius bankų priežiūros principus“. Šiomis taisyklėmis nustatoma kredito įstaigų konsoliduotų finansinių ataskaitų rengimo, ataskaitų konsolidavimo procedūros bei konsoliduotos priežiūros tvarka.
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
2. Patronuojantis bankas – tai Lietuvos banko licenciją turintis bankas, kontroliuojantis kitas kredito įstaigas (komercinius bankus, turinčius Lietuvos banko licenciją, AB Turto banką), taip pat įmones, kurios pagal įstatymus ir Lietuvos banko teisės aktus priskirtos kreditine ir (ar) finansine veikla besiverčiančioms įmonėms, ar kitas įmones (toliau – įmones).
3. Kontroliuojamos kredito įstaigos ir įmonės – tai kredito įstaigos ar įmonės, kurias bankas kontroliuoja.
4. Kontrolė – teisė valdyti ir paveikti kredito įstaigos ar įmonės finansinę ir kitą veiklą. Kontrolė tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai (per kitus asmenis) yra, jei neįrodoma priešingai, kai:
4.1. bankas turi kredito įstaigos ar įmonės akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių), suteikiančių teisę į daugiau kaip pusę balsų;
4.2. bankas turi kredito įstaigos ar įmonės akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių), suteikiančių teisę į pusę ar mažiau balsų, tačiau:
4.2.1. pagal susitarimą su kitais asmenimis, turinčiais kredito įstaigos ar įmonės akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių), valdo akcijų dalį, suteikiančią teisę į daugiau kaip pusę balsų,
4.2.2. gali daryti lemiamą įtaką kredito įstaigos ar įmonės finansinės bei kitos veiklos rezultatams, vadovaudamasis įstatais (statutu) ir (ar) sudarytomis sutartimis,
5. Grupė – tai bankas ir kredito įstaigos ar įmonės, kurias bankas kontroliuoja arba kuriose jis turi reikšmingos įtakos.
6. Reikšminga įtaka – tai galimybė dalyvauti priimant finansinės ir ekonominės veiklos sprendimus, nekontroliuojant kredito įstaigos ar įmonės. Reikšminga įtaka yra tada, kai bankas turi kredito įstaigos ar įmonės akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių), suteikiančių teisę į 20 procentų ar daugiau balsų.
7. Pilnas konsolidavimas – tai patronuojančio banko ir kontroliuojamų kredito įstaigų ar įmonių finansinių ataskaitų pilnas (100 proc.) sujungimas, sudėjus turto, įsipareigojimų, nuosavybės, pajamų, išlaidų, pelno, nuostolio straipsnius ir eliminavus grupės narių tarpusavio turto, įsipareigojimų, nuosavybės, pajamų, išlaidų, pelno ir nuostolio sumas.
8. Nuosavybės metodas – tai apskaitos metodas, kai investicija į akcijas (pajus ar kitokias kapitalo dalis) apskaitoje įrašoma nurodant įsigijimo kaštus, po to jos apskaitinė vertė padidinama arba sumažinama, kad būtų galima pripažinti ir konsoliduotose finansinėse ataskaitose parodyti po įsigijimo datos susidariusią pelno ar nuostolio dalį, t. y. kiekvieną ataskaitinę datą pridedamas bankui tenkantis kredito įstaigos ar įmonės pelnas arba atimami nuostoliai.
III. ATASKAITŲ KONSOLIDAVIMAS
I. Konsoliduotų finansinių ataskaitų rengimo sąlygos ir būdai
9. Bankas privalo parengti konsoliduotas finansines atskaitas, esant tokioms sąlygoms:
9.1. kai patronuojantis bankas kontroliuoja kredito įstaigas ar įmones (išskyrus draudimo įmones), finansinės ataskaitos konsoliduojamos taikant pilno konsolidavimo metodą;
9.2. kai bankas nekontroliuoja kredito įstaigų ar įmonių, bet turi jose reikšmingos įtakos, finansinės ataskaitos konsoliduojamos taikant nuosavybės metodą;
II. Išimtys, kai konsoliduotos finansinės ataskaitos nerengiamos
10. Finansinės ataskaitos nekonsoliduojamos, esant tokioms sąlygoms:
10.1. kai patronuojantis bankas valdo daugiau kaip pusę kredito įstaigos ar įmonės akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių), tačiau turimi balsai nesuteikia teisės kontroliuoti;
10.2. kai per ataskaitinį laikotarpį paaiškėja, kad kontrolė yra laikino pobūdžio, nes kontroliuojamos kredito įstaigos ar įmonės akcijos ar kapitalas buvo įsigytas ir laikomas, siekiant perleisti (parduoti) tam tikru momentu (pvz., kai pakils akcijų kaina ir pan.);
10.3. kai patronuojantis bankas įsigijo kontroliuojamos kredito įstaigos ar įmonės akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių) kaip kompensaciją už išduotą ir negrąžintą paskolą, nes pagal Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 27 straipsnio 4 dalį bankas privalo per vienerius metus perleisti investicijų į kitų (nepatenkančių į įstatymuose ir Lietuvos banko teisės aktuose patvirtintą kreditine ir (ar) finansine veikla besiverčiančių įmonių sąrašą) įmonių akcijas (pajus ar kitokias kapitalo dalis) dalį, kuri viršija 10 proc. banko pagrindinio kapitalo;
10.4. kai kontroliuojama kredito įstaiga ar įmonė veikia su reikšmingais apribojimais, kurie sudaro kliūtis turto, įsipareigojimų, nuosavybės, pajamų ir išlaidų judėjimui tarp patronuojančio banko ir kontroliuojamos kredito įstaigos ar įmonės;
10.5. kai kontroliuojamos įmonės veikla visiškai skiriasi nuo patronuojančio banko veiklos (t. y. įmonė nepatenka į įstatymuose ir Lietuvos banko teisės aktuose patvirtintą kreditine ir (ar) finansine veikla besiverčiančių įmonių sąrašą), tačiau, Lietuvos bankui pareikalavus, patronuojantis bankas privalo pateikti informaciją apie turto, įsipareigojimų, nuosavybės, pajamų ir išlaidų judėjimą tarp banko ir šios įmonės. Tam tikrais atvejais Lietuvos bankas savo nuožiūra gali reikalauti tokių įmonių ataskaitų konsolidavimo;
10.6. kai kontroliuojama įmonė, kurią reikėtų įtraukti į konsoliduotas finansines ataskaitas, nėra svarbi kredito įstaigų priežiūros tikslų atžvilgiu ir tos įmonės turtas sudaro ne daugiau kaip 1 proc. patronuojančio banko turto arba kai kontroliuojamų įmonių įtraukimas į konsoliduotas finansines ataskaitas būtų nereikšmingas, netinkamas ar klaidinantis.
III. Finansinių ir priežiūrai skirtų ataskaitų konsolidavimas
12. Patronuojantis bankas ir kontroliuojamos kredito įstaigos ar įmonės veikia kaip atskiri subjektai, todėl apskaitą tvarko savarankiškai. Dėl šios priežasties tiek patronuojantis bankas, tiek ir kontroliuojamos kredito įstaigos ar įmonės turi atskiras apskaitos politikas, kurių nuostatos sudaro galimybes konsoliduoti finansines ataskaitas. Patronuojantis bankas turi parengti ir pateikti visos grupės konsoliduotas finansines ataskaitas, kad ataskaitų vartotojai būtų informuoti apie grupės finansinius rezultatus.
13. Lietuvos bankui turi būti pateikiamos grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos:
14. Konsoliduotų finansinių ataskaitų pagrindu sudaromos konsoliduotos priežiūrai skirtos ataskaitos:
15. Šios ataskaitos turi būti pateikiamos Lietuvos banko kredito įstaigų priežiūros departamentui kas ketvirtį, pagal Lietuvos banko nustatytą terminą.
16. Kapitalo pakankamumo normatyvo vykdymo skaičiavimas atliekamas konsoliduotų ataskaitų pagrindu, vadovaujantis Lietuvos banko teisės aktais. Grupei taikoma ta pati kapitalo pakankamumo normatyvo skaičiavimo tvarka kaip ir patronuojančiam tos grupės bankui. Lietuvos bankas savo nuožiūra grupėje gali nustatyti skirtingą kapitalo pakankamumo normatyvo dydį atskiroms kredito įstaigoms, atsižvelgdamas į tokius veiksnius:
17. Vertindamas kitus veiklos riziką ribojančius normatyvus konsoliduotų ataskaitų pagrindu (likvidumo, maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui, didelių paskolų, maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais), Lietuvos bankas vadovaujasi atitinkamais Lietuvos banko valdybos nutarimais dėl veiklos riziką ribojančių normatyvų bei atsižvelgia į Europos Tarybos 92/30/EEC direktyvos „Dėl kredito įstaigų priežiūros, vykdomos konsoliduotų ataskaitų pagrindu“ nuostatas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 77, 2000-05-18, Žin., 2000, Nr. 44-1285 (2000-05-31), i. k. 100505ANUTA00000077
18. Kai grupės narių priežiūra vykdoma tuo pačiu konsoliduotų ataskaitų pagrindu ir kai patronuojantis bankas, suteikdamas paskolas, prisiima savo kontroliuojamų kredito įstaigų ar įmonių riziką, Lietuvos bankas, vertindamas maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui ir didelių paskolų normatyvų vykdymą, iki 2001 m. sausio 1 d. netaiko apribojimų grupės narių tarpusavio skolinimuisi. Nuo 2001 m. sausio 1 d. tarpusavio skolinimas ribojamas vadovaujantis Lietuvos banko valdybos 2000 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 76 patvirtintos Maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui ir didelių paskolų normatyvų apskaičiavimo metodikos 14.12 punkto nuostatomis.
Punkto pakeitimai:
Nr. 77, 2000-05-18, Žin., 2000, Nr. 44-1285 (2000-05-31), i. k. 100505ANUTA00000077
IV. Konsoliduotų metinių finansinių ataskaitų publikavimas
19. Patronuojantis bankas taip pat turi parengti ir Lietuvos banko nustatyta tvarka paskelbti konsoliduotas visos grupės veiklos metines finansines ataskaitas, skirtas publikuoti. Metinės konsoliduotos finansinės ataskaitos turi būti patikrintos nepriklausomo auditoriaus. Publikuojant metines finansines ataskaitas, greta konsoliduotų finansinių ataskaitų turi būti pateikiamos patronuojančio banko finansinės ataskaitos.
20. Publikuojamas konsoliduotas metines finansines ataskaitas sudaro:
21. Publikuodamas konsoliduotas metines finansines ataskaitas, patronuojantis bankas laikosi įstatymuose ir Lietuvos banko teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
22. Paaiškinamajame rašte, greta minimalių reikalavimų, kurie nurodyti Lietuvos banko teisės aktuose, turi būti pateikta papildoma informacija, susijusi su konsolidavimu:
22.1. duomenys apie grupės struktūrą: visų grupės narių pavadinimai, kontroliuojamų kredito įstaigų ar įmonių centrinių būstinių adresai, patronuojančio banko kapitalo dalis tose įmonėse ir grupės narių dalyvavimas valdant vienas kito kapitalą;
22.2. informacija apie tai, kaip kontroliuojamos kredito įstaigos ar įmonės akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių) įsigijimas arba pardavimas ataskaitiniu laikotarpiu paveikė finansinius grupės rezultatus;
22.3. priežastys, dėl kurių kontroliuojamos kredito įstaigos ar įmonės ataskaitos neįtraukiamos į konsoliduotas ataskaitas, ir šių įstaigų ar įmonių bei patronuojančio banko ryšiai;
22.4. kontroliuojamų kredito įstaigų ar įmonių, kuriose patronuojantis bankas valdo mažiau negu pusę akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių), tarpusavio ryšiai;
22.5. kontroliuojamose kredito įstaigose ar įmonėse taikomų apskaitos politikos ir apskaitos metodų aprašymas (jei yra kokių nors svarbių skirtumų);
22.7. kredito įstaigų ar įmonių, kuriose bankas valdo ne mažiau kaip 20 procentų bet ne daugiau kaip pusę akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių), centrinių būstinių adresai, banko kapitalo dalis tose įmonėse;
V. Ataskaitų konsolidavimo procedūros
23. Patronuojantis bankas konsoliduotas ataskaitas privalo sudaryti pagal šių taisyklių 9.1, 9.2, 9.3 punktuose numatytas sąlygas nuo to laikotarpio, kada pradėjo kontroliuoti kredito įstaigą ar įmonę arba pradėjo valdyti akcijas (pajus ar kitokias kapitalo dalis).
24. Finansinės ataskaitos, skirtos konsoliduoti, turi atitikti šiuos reikalavimus:
24.1. patronuojančio banko ir kontroliuojamų kredito įstaigų ar įmonių finansinės ataskaitos turi būti parengtos už tą patį ataskaitinį laikotarpį. Kai to padaryti nėra galimybių, konsoliduoti galima ir skirtingomis datomis parengtas ataskaitas, tik skirtumas neturi viršyti trijų mėnesių. Jei tarp ataskaitų parengimo datų įvyko kokių nors reikšmingų įvykių, tai konsoliduojamos ataskaitos turi būti koreguojamos, kad nebūtų iškreipiami grupės rezultatai;
24.2. finansinės ataskaitos turi būti parengtos vadovaujantis vienodais apskaitos tvarkymo ir atskaitomybės rengimo principais toms pačioms veiklos sritims. Jei to padaryti neįmanoma, išimtiniais atvejais galima konsoliduoti ataskaitas, parengtas vadovaujantis skirtingais principais. Kiekvienas toks atvejis būtinai turi būti aprašytas ir paaiškintas.
25. Kontroliuojamos kredito įstaigos ar įmonės veiklos rezultatai į konsoliduotas finansines ataskaitas įtraukiami ne nuo metų pradžios, o nuo tos datos, kai patronuojantis bankas perėmė tos kredito įstaigos ar įmonės kontrolę (įsigijimo datos). Analogiškai kontroliuojamos kredito įstaigos ar įmonės perleidimo (pardavimo) atveju – jų rezultatai į konsoliduotas finansines ataskaitas įtraukiami tik iki kontrolės perleidimo (pardavimo) datos.
26. Pelnas arba nuostolis, gautas pardavus kontroliuojamos kredito įstaigos ar įmonės akcijas, turi būti nurodytas to laikotarpio konsoliduotoje pelno (nuostolio) ataskaitoje, kai įvyko akcijų perleidimas (pardavimas).
27. Kai patronuojantis bankas netenka teisės kontroliuoti kitos kredito įstaigos ar įmonės arba netenka reikšmingos įtakos jose, nuo to momento finansinės ataskaitos nekonsoliduojamos, o investicijos į kredito įstaigą ar įmonę apskaitoje turi būti įrašomos kaip banko investicijos.
28. Pagrindinės pilno konsolidavimo procedūros yra:
28.1. eliminuojama patronuojančio banko investicijų į kiekvieną kontroliuojamą kredito įstaigą ar įmonę bei kiekvienos kontroliuojamos kredito įstaigos ar įmonės akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių) dalies, kurią kontroliuoja patronuojantis bankas, vertė;
28.2. eliminuojami visi patronuojančio banko ir kontroliuojamų kredito įstaigų ar įmonių tarpusavio turto, įsipareigojimų bei nuosavybės straipsniai;
28.3. eliminuojamos visos patronuojančio banko ir kontroliuojamų kredito įstaigų ar įmonių tarpusavio pajamų, išlaidų, pelno ir nuostolių sumos;
28.4. visos kitos patronuojančio banko ir kontroliuojamų kredito įstaigų ar įmonių pajamų, išlaidų, pelno bei nuostolio sumos sujungiamos (sumuojamos), kad būtų galima sudaryti konsoliduotą pelno (nuostolio) ataskaitą;
28.5. patronuojančio banko ir kontroliuojamų kredito įstaigų ar įmonių turtas ir įsipareigojimai (įvykdžius 6.6.2 punkto reikalavimą) sumuojami, kad būtų sudarytas konsoliduotas balansas;
29. Taikant nuosavybės metodą, iš pradžių investicija į akcijas (pajus ar kitokias kapitalo dalis) apskaitoje įrašoma nurodant įsigijimo kaštus, po to jos apskaitinė vertė padidinama arba sumažinama, kad būtų galima pripažinti po įsigijimo datos susidariusią pelno ar nuostolio dalį, t. y. kiekvieną ataskaitinę datą pridedamas bankui tenkantis kredito įstaigos ar įmonės pelnas arba atimami nuostoliai.
IV. KREDITO ĮSTAIGŲ KONSOLIDUOTA PRIEŽIŪRA
VI. Konsoliduotos priežiūros vykdymas
30. Konsoliduota priežiūra – tai visos grupės, kuriai priklauso patronuojantis bankas ir kredito įstaigos ar įmonės, kurias bankas kontroliuoja, priežiūra, siekiant nustatyti ir įvertinti banko ir tų kredito įstaigų ar įmonių tarpusavio įtaką bei su tuo susijusią riziką.
31. Konsoliduotos priežiūros tikslas yra ne atskirų grupės narių priežiūra, o patronuojančio banko, kaip jungiančio visą grupę vieneto, priežiūra bei riziką ribojančių normatyvų vykdymo kontrolė, siekiant bankų veiklos patikimumo ir stabilumo.
32. Konsoliduota patronuojančio banko ir grupės priežiūra vykdoma konsoliduotų finansinių ir kitų priežiūrai skirtų ataskaitų, kurias sudaro ir pateikia Lietuvos bankui patronuojantis bankas, pagrindu. Konsoliduotoje priežiūroje taip pat atsižvelgiama ir į tokią grupės narių veiklą, kuri negali būti parodyta konsoliduotose ataskaitose (pvz., turto, įsipareigojimų, nuosavybės, pajamų, išlaidų, pelno bei nuostolio judėjimą tarp grupės narių).
33. Kadangi įvykiai grupėje bei atskirų grupės narių veikloje gali sukelti grėsmę patronuojančiam bankui, patronuojantis bankas turi analizuoti kiekvieno grupės nario įtaką jo veiklos riziką ribojantiems normatyvams vykdyti.
34. Bankai privalo turėti gerą vidaus kontrolės mechanizmą, užtikrinantį priėjimą prie visų grupės narių informacijos, reikalingos konsoliduotoms ataskaitoms sudaryti. Patronuojantis bankas turi sudaryti galimybę Lietuvos bankui gauti kredito įstaigų priežiūrai būtiną informaciją apie atskirų grupės narių veiklą (kontroliuojamų įmonių finansines ataskaitas).
35. Kai bankas yra ne patronuojantis, bet grupės įmonių, kurių pagrindinė veikla yra finansinė ir (ar) kreditinė, dalis, o patronuojanti šioje grupėje yra įmonė, Lietuvos bankas gali prašyti iš šios įmonės informacijos apie turto, įsipareigojimų, nuosavybės, pajamų ir išlaidų judėjimą tarp grupės narių.
36. Konsoliduota priežiūra vykdoma patronuojančiam bankui, jo kontroliuojamoms kredito įstaigoms ar įmonėms. Kai kuriais atvejais Lietuvos bankas per patronuojantį banką savo nuožiūra gali prašyti finansinės informacijos iš šių įmonių apie jų veiklą.
37. Kai užsienio šalies banko dukterinis bankas, jo filialas (skyrius) ar atstovybė yra įsteigtas Lietuvoje, jų priežiūra vykdoma vadovaujantis Lietuvos banko valdybos patvirtintomis Užsienio bankų dukterinių bankų bei filialų (skyrių), veikiančių Lietuvos Respublikoje, priežiūros taisyklėmis.
38. Kai patronuojančiam bankui ir grupei vykdoma kitos šalies priežiūra tų pačių konsoliduotų ataskaitų pagrindu, Lietuvos banko valdyba gali nuspręsti nevykdyti atskiros priežiūros bet kokiai to patronuojančio banko kontroliuojamai kredito įstaigai, įtrauktai į konsoliduotas ataskaitas, o tik stebėti kapitalo pasiskirstymą tarp grupės narių.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
39. Vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais, Lietuvos banko teisės aktais bei šiose taisyklėse pateiktais finansinių ataskaitų konsolidavimo principais, kiekvienas patronuojantis bankas savo apskaitos politikoje privalo nustatyti ir pasitvirtinti detalesnes finansinių ataskaitų konsolidavimo procedūras. Už teisingą konsoliduotų finansinių ataskaitų parengimą atsakingas banko valdybos pirmininkas.
40. Patronuojantys bankai privalo papildyti savo vidaus kontrolės procedūras, kurios užtikrintų patikimos informacijos gavimą sudarant konsoliduotas ataskaitas.
Priedo pakeitimai:
Nr. 123, 1999-08-12, Žin., 1999, Nr. 71-2239 (1999-08-25), i. k. 099505ANUTA00000123
Pateikėjas kodas: Apsaugos laipsnis...........................
INFORMACIJA APIE INVESTICIJAS Į
Banko pavadinimas AKCIJAS AR KAPITALĄ
Banko adresas 6003 forma
tel./faks. XX XX XX 1999 m. mėn.
Gavėjas kodas 1200
patvirtinta
Lietuvos bankas Lietuvos banko valdybos
Kredito įstaigų priežiūros departamentas 1999 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 123
Jogailos g. 14, Vilnius pateikimo data
pateikimo terminas iki mėnesio 10 d.
periodiškumas ketvirtinė
mato vienetas, tikslumas tūkst. Lt
| Eil. Nr. |
Kredito įstaigos ar įmonės pavadinimas |
Kodas |
Investicijos į akcijas ir kapitalą |
||||||
| Investicijos data |
Investicijos suma |
Santykis procentais |
Kredito įstaigos ar įmonės veiklos charakteristika |
Kokiu tikslu įsigytos akcijos |
|||||
| Nominali vertė |
Balanse parodyta vertė |
Balanse parodytos investicijų vertės ir pagrindinio banko kapitalo |
Nominalios investicijų vertės ir įmonės, į kurią investuota, kapitalo |
||||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Vadovas
(parašas) (vardo raidė, pavardė)
Vyr. finansininkas ________________
(parašas) (vardo raidė, pavardė)
Vykdytojas ________________ ____________________
(parašas) (vardo raidė, pavardė)
telefonas
data
* – dalyvavimas valdant,
perpardavimo tikslu
______________
Formos pakeitimai:
Nr. 123, 1999-08-12, Žin., 1999, Nr. 71-2239 (1999-08-25), i. k. 099505ANUTA00000123
Pakeitimai:
1.
Lietuvos banko valdyba, Nutarimas
Nr. 123, 1999-08-12, Žin., 1999, Nr. 71-2239 (1999-08-25), i. k. 099505ANUTA00000123
Dėl Lietuvos banko valdybos 1997 m. liepos 31 d. nutarimo Nr.179 "Dėl finansinių ataskaitų konsolidavimo ir konsoliduotos priežiūros taisyklių patvirtinimo" dalinio pakeitimo
2.
Lietuvos banko valdyba, Nutarimas
Nr. 77, 2000-05-18, Žin., 2000, Nr. 44-1285 (2000-05-31), i. k. 100505ANUTA00000077
Dėl Finansinių ataskaitų konsolidavimo ir konsoliduotos priežiūros taisyklių pakeitimo