@D1=19940111;D2=19950117;D3=19950124
Pakeitimai:
1.
Parlamentas, Įstatymas
{#95@PAA0759 ;} Nr. 1-759, 95.01.17, Žin., 1995, Nr. 7-145 (95.01.20)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KONTROLIERIŲ ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO
PAKEITIMO
*** Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SEIMO KONTROLIERIŲ
ĮSTATYMAS
1994 m. sausio 11 d. Nr.I-363
Vilnius
1 straipsnis. Seimo kontrolieriai tiria piliečių skundus dėl
valstybės ir savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ar
biurokratizmo.
Pareigūnai, dėl kurių piktnaudžiavimo ir biurokratizmo Seimo
kontrolieriai tiria piliečių skundus, yra: valstybės valdžios ir
valdymo institucijų, savivaldybių tarybų ir valdybų bei jų
padalinių darbuotojai ar įgalioti asmenys, kurie pagal savo
pareigas atlieka organizacines, tvarkomąsias ar administracines
funkcijas.
Seimo kontrolierių kompetencijai nepriskiriama tirti
Respublikos Prezidento, Seimo narių, Konstitucinio Teismo,
Aukščiausiojo Teismo ir kitų teismų teisėjų veiklos, taip pat
prokurorų, tardytojų ir kvotėjų procesinių veiksmų, Ministro
Pirmininko, valstybės kontrolieriaus ir Vyriausybės (kaip
kolegialios institucijos) bei vietos savivaldybių tarybų ir jų
valdybų (kaip kolegialių institucijų) veiklos.
2 straipsnis. Seimo kontrolieriumi gali būti skiriamas
nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis,
turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip
penkerių metų teisinio darbo arba darbo valstybės valdžios bei
valdymo institucijose stažą.
3 straipsnis. Seimo kontrolierius skiria Seimas 4 metams iš
kandidatų, kuriuos pateikia Seimo Pirmininkas.
Seimo kontrolieriui mirus ar atleidus jį iš pareigų šio
įstatymo 4 straipsnyje nurodytais atvejais, likusiam kadencijos
laikui Seimas skiria naują Seimo kontrolierių.
Seimo kontrolierių kadencijų skaičius neribojamas.
4 straipsnis. Seimo kontrolierius gali būti prieš laiką
atleistas iš pareigų, kai daugiau kaip pusė visų Seimo narių
pareiškia jam nepasitikėjimą.
Seimo kontrolierius taip pat atleidžiamas iš pareigų:
1) paties prašymu;
2) kai jam sueina pagal Pensijų įstatymą nustatytas senatvės
pensijos amžius;
3) pasibaigus kadencijai, jei jis neskiriamas iš naujo;
4) išrinkus į kitas pareigas arba jo sutikimu perkėlus į
kitą darbą;
5) kai negali eiti pareigų dėl sveikatos būklės, t.y. per
vienerius metus kontrolierius serga ilgiau kaip 4 mėnesius;
6) kai dėl jo įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis.
Sprendimą dėl Seimo kontrolieriaus atleidimo iš pareigų šio
straipsnio antrojoje dalyje nurodytais atvejais priima Seimas
paprasta balsų dauguma.
5 straipsnis. Seimas skiria 5 Seimo kontrolierius: 2
valstybės įstaigų pareigūnų, 1 karinių ir joms prilygintų įstaigų
pareigūnų ir 2 vietos savivaldybių įstaigų pareigūnų veiklai
tirti.
Seimo Pirmininkas, teikdamas kontrolierių kandidatūras,
nurodo, kokių įstaigų veiklai kontroliuoti jie skiriami.
6 straipsnis. Visų Seimo kontrolierių teisės ir pareigos
yra lygios, kiekvienas iš jų veikia savarankiškai. Jie kartu su
pagalbiniu personalu sudaro Seimo kontrolierių įstaigą, kuri yra
juridinis asmuo. Jos finansavimą tvirtina Seimas, o struktūrą,
etatus ir atlyginimus - Seimo kontrolierių įstaigos valdyba,
susidedanti iš penkių Seimo kontrolierių. Seimo kontrolierių
įstaigos valdybos kompetenciją apibrėžia Seimo kontrolierių
įstaigos statutas
Seimo Pirmininko teikimu Seimas skiria Seimo kontrolierių
įstaigos vadovą, kuris, be savo tiesioginių kontrolieriaus
pareigų, atlieka ir būtinas administracines funkcijas: Seimo
kontrolierių siūlymu priima ir atleidžia iš pareigų kontrolierių
padėjėjus, priima ir atleidžia kitus įstaigos tarnautojus,
prižiūri jų darbą, atstovauja įstaigai, organizuoja metinių
ataskaitų rengimą.
Nesant Seimo kontrolieriaus - įstaigos vadovo, jį pavaduoja
vyriausias amžiumi Seimo kontrolierius.
Seimo kontrolierių įstaigos vidaus tvarką, kontrolierių
veiklos ir kitus klausimus reguliuoja Seimo kontrolierių įstaigos
statutas, kurį tvirtina Seimas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-759, 95.01.17, Žin., 1995, Nr. 7-145 (95.01.20)
7 straipsnis. Jeigu Seimo kontrolierius dėl ligos, atostogų,
išvykimo į užsienį ar kitų priežasčių negali eiti savo pareigų,
jas įstaigos vadovas paveda laikinai eiti kitam kontrolieriui.
Jeigu Seimo kontrolierius dėl giminystės ryšių ar kitų
svarbių priežasčių negali nešališkai nagrinėti konkretaus skundo,
tai kontrolierių įstaigos vadovas skundą tirti paveda kitam
kontrolieriui. Jeigu dėl tokių pačių aplinkybių konkretaus skundo
negali nagrinėti Seimo kontrolierių įstaigos vadovas, jis privalo
jį perduoti nagrinėti kitam Seimo kontrolieriui.
8 straipsnis. Seimo kontrolierius negali užimti jokių kitų
renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti kitose valstybinėse,
visuomeninėse, privačiose verslo, komercijos ar kitokiose
įstaigose ar įmonėse, taip pat gauti kitą atlyginimą, išskyrus
jam nustatytąjį pagal užimamas pareigas bei užmokestį už kūrybinę
veiklą.
9 straipsnis. Seimo kontrolieriui atlyginimas mokamas toks
pat kaip Aukščiausiojo Teismo teisėjui. Seimo kontrolierių
įstaigos vadovas gauna 10 procentų didesnį atlyginimą negu Seimo
kontrolierius.
10 straipsnis. Seimo kontrolieriai, vykdydami savo
funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei
įstatymais ir yra nepriklausomi nuo Seimo narių, kitų
institucijų, pareigūnų ar asmenų.
11 straipsnis. Jei Seimo kontrolierius aptinka kitų
pažeidimų, nenurodytų piliečių skunduose, jis juos tiria savo
iniciatyva, kai atitinkami klausimai priskirti jo kompetencijai,
arba perduoda juos ištirti kitoms kompetentingoms valstybės
institucijoms.
12 straipsnis. Piktnaudžiavimu laikomi tokie pareigūno
veiksmai ar neveikimas, kai tarnybinė padėtis naudojama ne
tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus bei kitus teisės
aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar
kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir pan.), ar dėl
kitokių asmeninių paskatų (keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų
paslaugų suteikimo ir t.t.), taip pat pareigūno veiksmai, kai
viršijami suteikti įgaliojimai ar savavaliaujama.
13 straipsnis. Biurokratizmu laikoma tokia pareigūno veika,
kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės sistemingai laikomasi
nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma
spręsti žinybingus dalykus, vilkinama priimti sprendimus ar
atlikti savo pareigas. Biurokratizmu taip pat laikomas toks
pareigūnų darbas, kai nevykdomos arba blogai vykdomos įstatymų ar
kitų teisinių aktų nustatytos pareigos.
14 straipsnis. Kiekvienas pilietis turi teisę pateikti Seimo
kontrolieriui skundą dėl valstybės ar savivaldybės įstaigos,
priskirtos kontrolieriaus kompetencijai, pareigūno
piktnaudžiavimo ar biurokratizmo.
Seimo kontrolierius taip pat tiria Seimo narių jam perduotus
piliečių skundus, kurie atitinka šio įstatymo reikalavimus.
Seimo kontrolierius nenagrinėja skundų, kylančių iš darbo
teisinių santykių, ir kitų skundų, kuriuos turi nagrinėti
teismas.
15 straipsnis. Skundams paduoti nustatomas 3 mėnesių nuo
skundžiamų veiksmų padarymo terminas.
Skundai, paduoti praėjus šiam terminui, taip pat anoniminiai
skundai nenagrinėjami, jeigu Seimo kontrolierius nenusprendžia
kitaip.
16 straipsnis. Skunde nurodoma:
1) adresatas - Seimo kontrolierius;
2) pareiškėjo vardas, pavardė ir adresas;
3) apskundžiamų pareigūnų vardai, pavardės ir pareigos,
įstaiga, kurioje jie dirba;
4) skundžiamo sprendimo pavadinimas ir priėmimo data arba
skundžiamų veiksmų apibūdinimas, jų padarymo laikas ir
aplinkybės;
5) pareiškėjo pozicija;
6) suformuluotas prašymas Seimo kontrolieriui;
7) pridedamų dokumentų sąrašas;
8) skundo surašymo data ir pareiškėjo parašas.
Prie skundo gali būti pridedama:
1) ginčijamo sprendimo nuorašas;
2) turimi įrodymai ar jų aprašymas;
3) siūlomų apklausti asmenų sąrašas, nurodant jų adresus ir
kokias aplinkybes kiekvienas iš jų gali patvirtinti.
17 straipsnis. Seimo kontrolierius atsisako nagrinėti skundą
ir ne vėliau kaip per 7 dienas grąžina jį pareiškėjui, jeigu:
1) prieina prie išvados, kad skundo dalykas yra
mažareikšmis;
2) skundas paduotas praėjus šio įstatymo 15 straipsnyje
nustatytam terminui;
3) skunde nurodytų aplinkybių netiria Seimo kontrolieriai;
4) skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas arba yra
nagrinėjamas teisme;
5) dėl skundo dalyko yra iškelta baudžiamoji byla ar vyksta
parengtinis tardymas.
Jeigu pareiškėjui skundas grąžinamas, turi būti nurodyti
atsisakymo jį nagrinėti pagrindai. Tais atvejais, kai skundas
nepriskirtas Seimo kotrolierių kompetencijai, atsisakyme
nagrinėti nurodoma, į kokią instituciją tuo klausimu galėtų
kreiptis pareiškėjas.
Po ištyrimo paduotas pakartotinai skundas nenagrinėjamas,
jeigu Seimo kontrolierius nenusprendžia kitaip.
18 straipsnis. Tirdamas skundą, Seimo kontrolierius turi
išsiaiškinti:
1) ar priimti skunde minimi sprendimai, ar buvo skundžiama
veika (veiksmai ar neveikimas, elgsena);
2) kuo remiantis ir kokiomis aplinkybėmis tai padaryta;
3) ar skunde minimi sprendimai arba veiksmai prieštarauja
įstatymams bei kitiems teisės aktams, ar pareigūno veikoje yra
piktnaudžiavimo arba biurokratizmo;
4) kokie pareigūnai padarė pažeidimų, dėl kokių priežasčių
(ar tikslų) tai padaryta ir kokia konkrečių pareigūnų kaltė, kaip
padarę pažeidimą pareigūnai aiškina savo veiksmus;
5) kokie faktai ar įrodymai patvirtina padarytąjį
nusižengimą.
Visos tyrimo metu išaiškintos aplinkybės, surinkti įrodymai
bei veikos juridinis įvertinimas surašomi pažymoje, kurią visais
atvejais pasirašo Seimo kontrolierius.
Jeigu skunde pareikšti kaltinimai nepasitvirtina, apie tai
nurodoma pažymoje, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės ir
apibūdinami atlikti tyrimo veiksmai. Pažyma
įteikiama skundo autoriui.
19 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių įstaigos bei jų
tarnautojai privalo Seimo kontrolierių reikalavimu nedelsdami
pateikti jiems informaciją, dokumentus ir medžiagą, būtinus
kontrolierių funkcijoms atlikti.
20 straipsnis. Skundus Seimo kontrolieriai tiria ir patys,
ir gali pavesti atskirus tyrimo veiksmus atlikti savo etatiniams
padėjėjams.
Seimo kontrolierius turi teisę pasitelkti policijos
pareigūnus, jeigu jam ar jo padėjėjams kliudoma įeiti į
kontroliuojamas civilines ar karines įstaigas arba atsisakoma
pateikti reikalaujamus dokumentus ar medžiagą. Šiais atvejais
policijos pareigūnai privalo paimti Seimo kontrolieriaus
reikalaujamus dokumentus ir medžiagą.
21 straipsnis. Seimo kontrolierius turi teisę pareikalauti,
kad pareigūnai, kurių veika tiriama, pasiaiškintų raštu, gali
apklausti reikiamus asmenis. Jei atsisakoma pasiaiškinti ar duoti
parodymus, dėl to surašomas aktas.
Kai tyrimas baigtas, su jo rezultatais supažindinamas
įstaigos, kurioje buvo atliekamas tyrimas, vadovas, taip pat
pareigūnas, kurio veiksmai buvo tiriami, ir skundo autorius.
22 straipsnis. Seimo kontrolieriai ir jų pagalbinis
personalas privalo išsaugoti valstybės, profesines ar kitas
įstatymo saugomas paslaptis, kurias sužinojo eidami savo
tarnybines pareigas. Ši pareiga galioja ir asmenims,
nedirbantiems Seimo kontrolierių įstaigoje, bet dalyvavusiems
tiriant skundą.
23 straipsnis. Atlikęs tyrimą, Seimo kontrolierius priima
vieną iš šių sprendimų:
1) perduoti medžiagą tardymo organams, kai aptinkami
nusikaltimo požymiai;
2) pareikšti ieškinį teisme siūlant atleisti iš užimamų
pareigų kaltus piktnaudžiavimu ir biurokratizmu pareigūnus,
išskyrus tuos, kuriuos skiria Prezidentas arba skiria ar renka
Seimas, bei siūlyti, kad būtų kompensuoti moraliniai ar
materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė asmuo dėl pareigūnų
padarytų pažeidimų;
3) siūlyti žinybinei kolegialiai institucijai, tikrinamos
įstaigos vadovui ar aukštesniajai institucijai skirti
nusižengusiems pareigūnams drausmines nuobaudas;
4) atkreipti pareigūnų dėmesį į aplaidumą darbe, įstatymų
nesilaikymą, tarnybinės etikos pažeidimą ar biurokratizmą;
5) atmesti skundą, kai nepasitvirtina jame nurodyti
pažeidimai;
6) pranešti Lietuvos Respublikos Seimui ar Respublikos
Prezidentui apie ministrų ar kitų Seimui ar Prezidentui
atskaitingų pareigūnų (išskyrus 1 straipsnio trečiojoje dalyje
išvardintuosius) padarytus pažeidimus.
Priimdamas sprendimus dėl pareigūno piktnaudžiavimo ar
biurokratizmo, Seimo kontrolierius negali pakeisti ar panaikinti
priimtų to pareigūno sprendimų. Nustatęs, kad sprendimas priimtas
dėl pareigūno piktnaudžiavimo, Seimo kontrolierius turi imtis
priemonių, kad toks sprendimas įstatymo nustatyta tvarka būtų
panaikintas. Seimo kontrolieriaus siūlymas pakeisti neteisėtą
pareigūno sprendimą privalo būti nagrinėjamas institucijoje,
kuriai toks pareigūnas yra atskaitingas.
Teismo sprendimas Seimo kontrolieriaus siūlymu atleisti iš
užimamų pareigų kaltus piktnaudžiavimu ar biurokratizmu
pareigūnus privalomas darbdaviui ir yra pagrindas nutraukti darbo
sutartį.
24 straipsnis. Skundai turi būti ištirti ir pareiškėjui
atsakyta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundo gavimo
dienos. Prireikus tyrimo terminą Seimo kontrolierius gali
pratęsti dar vienam mėnesiui. Apie tai jis turi pranešti
pareiškėjui.
25 straipsnis. Šio įstatymo 1 straipsnio antrojoje dalyje
nurodyti pareigūnai gali kreiptis į Seimo kontrolierių prašydami
pateikti išvadą, ar sprendimai nesukels pasekmių, kurios vėliau
galėtų būti apskųstos Seimo kontrolieriui. Seimo kontrolierius
gali atsisakyti pateikti tokią išvadą.
26 straipsnis. Jei tyrimo metu nustatoma daug ar šiurkščių
įstatymų pažeidimų, Seimo kontrolierius apie tai privalo pranešti
Seimui, Vyriausybei ar atitinkamos savivaldybės tarybai.
27 straipsnis. Jeigu tyrimo metu išaiškėja įstatymų ar kitų
teisės aktų trūkumų, prieštaravimų ar spragų, apie tai Seimo
kontrolierius praneša atitinkamai Seimui, Vyriausybei ar
savivaldybės tarybai.
28 straipsnis. Seimo kontrolieriai kasmet iki kovo 15 dienos
raštu pateikia Seimui praėjusių kalendorinių metų darbo
ataskaitą, kuri turi būti paskelbta ir nagrinėjama Seime.
Ataskaitoje pateikiama ir apibendrinta informacija, kuriose šio
įstatymo 1 straipsnio antrojoje dalyje nurodytose institucijose
nustatyta daugiausia pareigūnų padarytų pažeidimų, kokie
įstatymai ar kiti teisės aktai skatina piktnaudžiavimą, kokių
priemonių reikia imtis, kad sumažėtų pareigūnų piktnaudžiavimas.
Tuo pat metu pateikiama ir svarstoma Seime Žmogaus ir
piliečio teisių bei tautybių reikalų komiteto informacija apie
Seimo kontrolierių įstaigos veiklą ir siūlymai šios įstaigos
veiklai pagerinti.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
_