Redaguota: 1994

Redaguota: 1994.01.31.

Pakeitimai: 1-364; 1994.01.11.; Žin., 1994, Nr.4-55;

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

S T A T U T A S

1993 m. birželio 9 d. Nr.I-179

Vilnius

III DALIS

SEIMO KOMITETAI IR KOMISIJOS

6 skirsnis. Seimo komitetai. Sudarymo tvarka

29 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo komitetai

sudaromi pirmojoje sesijoje.

Kiekvienos kitos eilinės sesijos pradžioje paprastai

išklausomos komitetų darbo ataskaitos, prireikus tvirtinami

komitetų sudėties pasikeitimai, išlaikant proporcingo daugumos ir

mažumos (opozicinių bei kitų nepriklausančių Seimo daugumai

frakcijų ir mišrios Seimo narių grupės) atstovavimo principą,

arba komitetai sudaromi iš naujo.

Straipsnio pakeitimai:1-364; 1994.01.11.; Žin., 1994,

Nr.4-55;

30 straipsnis. Komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 7 ir

ne daugiau kaip iš 17 Seimo narių pagal proporcingo

atstovavimo daugumai ir mažumai principą. Tikslus kiekvieno

komiteto narių skaičius nustatomas Seimo nutarimu. Po to

Seniūnų sueiga nustato visiems komitetams atstovavimo daugumai ir

mažumai normas pagal joms priklausančių Seimo narių skaičių.

Pagal Seniūnų sueigos patvirtintą vietų skaičių mažuma

(opozicinės bei kitos Seimo daugumai nepriklausančios

frakcijos ir mišri Seimo narių grupė) vietas komitetuose

pasiskirsto tarpusavyje.

Frakcijos, atsižvelgdamos į savo narių pageidavimus ir jų

kompetenciją, rekomenduoja į komitetus tiek narių, kiek joms yra

skirta vietų, ir tiek pat komitetų narių pavaduotojų. Frakcijų

pareiškimai su rekomenduojamų Seimo narių parašais įteikiami

Seimo kancleriui.

Komiteto narių pavaduotojų kandidatūras kiekviena frakcija

turi pateikti sunumeravusi iš eilės.

Komitetų sudėtį ir komitetų narių pavaduotojus tvirtina

Seimas, balsuodamas už visą komiteto narių ir jų pavaduotojų

sąrašą. Nepatvirtinus visa procedūra kartojama iš naujo.

Komiteto nariu ir jo pavaduotoju negali būti Seimo

Pirmininkas.

Straipsnio pakeitimai: 1-364; 1994.01.11.; Žin., 1994,

Nr.4-55;

31 straipsnis. Kai komiteto narys nedalyvauja komiteto

posėdyje, visas jo teises įgyja tame posėdyje dalyvaujantis tos

pačios frakcijos komiteto narių pavaduotojas, esantis nustatytoje

pavaduotojų eilėje pirmiausias.

Seimo narys, pavaduodamas savo frakcijos narį komitete,

negali dirbti kaip to komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas.

32 straipsnis. Komitetas renka pirmininką ir jo pavaduotoją.

Komiteto pirmininką ir jo pavaduotoją tvirtina Seimas.

Jeigu Seimas nepatvirtina pateiktojo kandidato, komitetas

turi išsirinkti kitą. Paprastai komiteto pirmininkas ir jo

pavaduotojas renkami iš skirtingų frakcijų atstovų, o bendras

komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų skaičius, tenkantis

daugumai ir mažumai, turėtų būti proporcingas joms priklausančių

Seimo narių skaičiui.

Komiteto pirmininku ir pavaduotoju negali būti Seimo

valdybos narys, Seimo narys - Vyriausybės narys, komisijos

pirmininkas ar pavaduotojas.

Komiteto pirmininkas ir pavaduotojas perrenkami, kai

performuojamas komitetas. Komitetas gali perrinkti pirmininką bei

jo pavaduotoją ir kitu metu, kartu kreipdamasis į Seimą dėl naujo

pirmininko ar jo pavaduotojo patvirtinimo. Jeigu Seimas naujo

pirmininko nepatvirtina, pirmininku lieka iki tol buvęs, o antrą

kartą tuo pačiu klausimu komitetas gali kreiptis į Seimą tik

kitoje eilinėje sesijoje.

Straipsnio pakeitimai: 1-364; 1994.01.11.; Žin., 1994,

Nr.4-55;

33 straipsnis. Komitetai svarbiausioms veiklos kryptims iš

savo narių gali sudaryti pakomitečius.

Pakomitetį turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai.

Pakomitečio pirmininką renka komitetas.

Pakomitečių veiklos nuostatus tvirtina komitetai.

34 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seime sudaromi šie

komitetai:

Agrarinis,

Biudžeto ir finansų,

Ekonomikos,

Gamtos apsaugos,

Nacionalinio saugumo,

Savivaldybių,

Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo,

Švietimo, mokslo ir kultūros,

Užsienio reikalų,

Valstybės ir teisės,

Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų.

7 skirsnis. Seimo komitetai. Teisės,

pareigos ir organizavimas

35 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo komitetų veiklos

kryptis, jų teises ir pareigas, organizavimo ir veiklos tvarką

nustato šis statutas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Seimo komitetai yra atsakingi ir atskaitingi Seimui.

Komitetai privalo nustatytu laiku apsvarstyti ir pateikti

išvadas dėl jiems svarstyti perduotų klausimų, atlikti kitas

Seimo pavestas užduotis.

Komitetų veiklą koordinuoja Seimo Pirmininkas ir kancleris

pagal Seimo sesijų darbo programas ir komitetų darbo planus.

37 straipsnis. Pagrindiniai Seimo komitetų įgaliojimai jų

kompetenciją atitinkančiais klausimais:

1) svarstyti įstatymų projektus, rengti išvadas ir nagrinėti

klausimus, perduotus komitetui apsvarstyti;

2) savo iniciatyva arba Seimo pavedimu rengti Lietuvos

Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų projektus, laiku nustatyti

naujų įstatymų ar jų pataisų reikalingumą;

3) siekiant tobulinti įstatymus, rengti ir svarstyti

klausimus, susijusius su valstybiniu, ūkiniu, socialiniu ar

kultūriniu darbu, ir teikti pasiūlymus, svarstytinus Seime;

4) apsvarstyti Respublikos Prezidento teikiamą Ministro

Pirmininko kandidatūrą;

5) svarstyti naujos Vyriausybės pateiktą programą;

6) apsvarstyti valstybės institucijų vadovų, kuriuos skiria

Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas,

kandidatūras, taip pat tų vadovų atleidimo klausimus;

7) preliminariai svarstyti Lietuvos Respublikos valstybės

biudžeto projekto skyrius bei biudžeto įvykdymo apyskaitas;

8) svarstyti pasiūlymus steigti ar panaikinti ministerijas

ir kitas valstybės institucijas;

9) atliekant parlamentinę kontrolę, išklausyti ministerijų

ir kitų valstybės institucijų informacijas bei pranešimus, kaip

vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai;

10) nagrinėti piliečių bei visuomeninių organizacijų

pasiūlymus, jei reikia, su rekomendacijomis perduoti juos

valstybės institucijoms;

11) sudaryti komiteto darbo planą, suderintą su sesijos

darbų programa;

12) sudaryti komiteto išlaidų sąmatą, neviršijančią

komitetui skirtų lėšų;

13) dalyvauti tarpparlamentiniuose Seimo ryšiuose.

38 straipsnis. Komitetai, svarstydami jų kompetencijai

priklausančius klausimus, turi lygias teises ir pareigas, yra

atsakingi, kad laiku būtų nustatytas atitinkamų įstatymų

reikalingumas, inicijuotas jų rengimas ir užsakytos išsamios

išvados dėl įstatymų projektų. Kelių komitetų kompetencijai

priklausančius klausimus komitetai gali rengti ir nagrinėti

kartu savo iniciatyva arba Seimo ar jo valdybos pavedimu. Tam

jie gali rengti bendrus komitetų posėdžius, kuriems

pirmininkauja dalyvaujančių komitetų pirmininkai paeiliui.

Komitetas turi teisę pateikti pasiūlymą Seimui ar valdybai

dėl nagrinėjamų klausimų perdavimo svarstyti ir kitam komitetui.

Komitetas turi teisę pateikti savo nuomonę kito komiteto

nagrinėjamu klausimu, taip pat paprašyti kito komiteto išvados,

kuri turi būti pateikta ne vėliau kaip per 15 dienų.

40 straipsnis. Komitetai turi teisę pasiūlyti Seimui, kad

Lietuvos Respublikos įstatymų projektai arba kiti svarbiausi

valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimai būtų pateikti

svarstyti visuomenei.

41 straipsnis. Komitetai svarstomais klausimais priima

sprendimus, kurie valstybės institucijoms yra rekomendaciniai.

Siųsdami savo rekomendacijas ir pasiūlymus, komitetai apie tai

praneša Seimo valdybai, o prireikus - ir Vyriausybei.

Gavusios Seimo komitetų rekomendacijas ir pasiūlymus,

valstybės institucijos, išskyrus teismus, privalo juos

apsvarstyti. Apie svarstymo rezultatus arba priemones, kurių

imtasi, turi būti pranešta komitetams ne vėliau kaip per 15 dienų

arba per kitą komitetų nustatytą laiką.

42 straipsnis. Komitetai pagal savo kompetenciją turi teisę

tikrinti, kaip laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, kaip

atsižvelgiama į komitetų rekomendacijas bei pasiūlymus.

Jie taip pat turi teisę išklausyti valstybės institucijų,

išskyrus teismus, vadovus ar atstovus. Komiteto kvietimu šie

pareigūnai privalo atvykti į komiteto posėdį ir duoti

paaiškinimus svarstomais klausimais. Apie tai pareigūnai turi

būti informuoti ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas.

Jei komitetas nusprendžia, kad reikia išklausyti Vyriausybės

nario informaciją, jis kreipiasi į Seimo Pirmininką, kuris apie

tai praneša Ministrui Pirmininkui. Tokiu atveju Vyriausybės

narys privalo dalyvauti komiteto posėdyje.

43 straipsnis. Komitetai pagal savo kompetenciją turi teisę

išreikalauti iš valstybės institucijų, išskyrus teismus, ir

pareigūnų dokumentus, išvadas raštu, ataskaitas ir kitokią

reikiamą medžiagą.

44 straipsnis. Komitetai turi teisę Seime pateikti

paklausimus Vyriausybės nariams, taip pat valstybės institucijų,

išskyrus Konstitucinį Teismą ir Aukščiausiąjį Teismą, vadovams,

kuriuos skiria Seimas.

45 straipsnis. Komitetai, neviršydami jiems skirtų išlaidų

sąmatos, turi teisę pasiūlyti sudaryti sutartis su komitetų

veiklą aptarnaujančiais darbuotojais bei kviestis ekspertus.

Komitetai gali kviesti į posėdžius kitus Seimo narius, taip

pat pasitelkti savivaldybių tarybų deputatus, ministerijų, kitų

valstybės institucijų, visuomeninių organizacijų, mokslo įstaigų

atstovus, specialistus, mokslininkus ir kitus reikalingus

asmenis, suderinę tai su tų institucijų ar organizacijų vadovais.

46 straipsnis. Komiteto narys turi sprendžiamojo balso teisę

visais komitete svarstomais klausimais. Jis turi teisę pats

siūlyti svarstyti klausimus, dalyvauti juos rengiant bei

svarstant; siūlyti kviesti į komiteto posėdžius reikalingus

asmenis; teikti pasiūlymus dėl valstybės institucijų

patikrinimo, dėl jų informacijos išklausymo. Komiteto narys

turi teisę susipažinti su visais komitetui priklausančiais

dokumentais bei kita medžiaga, o prireikus - jais naudotis savo

darbe.

47 straipsnis. Komiteto pirmininkas:

1) šaukia komiteto posėdžius ir rūpinasi, kad jiems būtų

parengti reikalingi dokumentai bei kita medžiaga;

2) pagal komiteto patvirtintus darbo planus ir kitus

komiteto sprendimus duoda komiteto nariams pavedimus, pateikia

jiems su komiteto veikla susijusią medžiagą ir dokumentus;

3) komiteto darbų planui vykdyti organizuoja komiteto

narius dirbti parengiamosiose komisijose ir darbo grupėse,

atlikti kitus komiteto pavedimus;

4) kviečia dalyvauti komiteto posėdžiuose reikalingus

asmenis;

5) pirmininkauja komiteto posėdžiams;

6) pasirašo komiteto sprendimus, išvadas ir posėdžių

protokolus, taip pat komiteto rengtų įstatymų projektus,

perduodamus svarstyti Seimui arba visuomenei, vizuoja komiteto

rengtus priimtus įstatymus ir kitus Seimo aktus;

7) atstovauja komitetui dirbant su kitomis valstybės

institucijomis bei visuomeninėmis organizacijomis;

8) organizuoja komiteto sprendimų įgyvendinimą;

9) reguliariai informuoja komiteto narius apie gautus

įstatymų projektus, naujus pavedimus komitetui, apie komiteto

sprendimų įgyvendinimą, jo rekomendacijų svarstymą, darbą

atstovaujant komitetui;

10) praneša Etikos ir procedūrų komisijai apie komiteto

posėdžiuose nedalyvaujančius ir šio straipsnio 2 punkte nurodytų

pavedimų nevykdančius narius;

11) koordinuoja komiteto pakomitečių veiklą.

48 straipsnis. Komiteto pirmininko pavaduotojas pirmininko

pavedimu atlieka kai kurias jo funkcijas. Laikinai išvykusį arba

susirgusį ir dėl to laikinai negalintį eiti pareigų komiteto

pirmininką tuo laiku pavaduoja jo pavaduotojas.

8 skirsnis. Seimo komitetai. Veiklos kryptys

49 straipsnis. Agrarinio komiteto veiklos kryptys:

1) rengti žemės ūkio ir maisto pramonės veiklą

reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų projektus ir

teikti išvadas apie perduotus komitetui preliminariai ir

papildomai nagrinėti projektus;

2) rengti ir nagrinėti pasiūlymus dėl Lietuvos agrarinės

politikos formavimo, žemės ūkio mokslo ir mokymo krypčių

nustatymo, tam reikalingų norminių aktų sudarymo;

3) svarstyti ir teikti išvadas dėl Vyriausybės pateiktų

įstatymų ir programų projektų, valstybės biudžeto projekto

straipsnių, susijusių su žemės ūkiu ir maisto pramone, jų

materialiniu techniniu aprūpinimu bei kaimo socialinės bazės

plėtimu;

4) atlikti Lietuvos ūkį reglamentuojančių įstatymų projektų

ekspertizę agrarinės politikos požiūriu ir teikti pasiūlymus bei

išvadas;

5) atlikti žemės ūkio ir maisto pramonės institucijų

parlamentinę kontrolę;

6) koordinuoti suinteresuotų valstybės institucijų ir kitų

organizacijų darbą rengiant žemės ūkio ir maisto pramonės

sistemos veiklą reglamentuojančių įstatymų projektus.

50 straipsnis. Biudžeto ir finansų komiteto veiklos kryptys:

1) svarstyti Vyriausybės pateiktą Seimui tvirtinti Lietuvos

Respublikos valstybės biudžeto projektą ir teikti dėl jo

apibendrintas visų komitetų išvadas;

2) atlikti bendrąją nuolatinę valstybės biudžeto vykdymo

kontrolę;

3) kartu su kitais komitetais rengti išvadas dėl valstybės

biudžeto įvykdymo apyskaitų;

4) rengti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus bei

pasiūlymus biudžeto ir finansų klausimais;

5) rengti ir pateikti išvadas dėl įstatymų, turinčių įtakos

valstybės biudžeto pajamoms ir išlaidoms, projektų;

6) svarstyti ir rengti išvadas bei pasiūlymus dėl mokesčių

ir specialiųjų fondų įstatymų projektų, dėl valstybės biudžeto

vykdymo kontrolės, įstaigų bei organizacijų, išlaikomų iš

biudžeto, finansavimo tvarkos, jų išlaidų normatyvų, savivaldybių

biudžetų sudarymo normatyvų, biudžeto asignavimų įvairioms

programoms įgyvendinti, taip pat Seimui bei jo aparatui

išlaikyti.

7) atlikti valstybės turto naudojimo ir Lietuvos banko

veiklos parlamentinę kontrolę, teikti su tuo susijusius

pasiūlymus bei rekomendacijas.

51 straipsnis. Ekonomikos komiteto veiklos kryptys:

1) svarstyti ir teikti išvadas dėl ekonominės ir socialinės

reformos įstatymų, kitų teisės aktų projektų ir Vyriausybės

programų;

2) rengti ir nagrinėti pasiūlymus dėl Lietuvos ūkio

plėtojimo bei techninės pažangos politikos formavimo;

3) rengti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus bei

pasiūlymus ekonominės ir socialinės plėtros planavimo klausimais;

4) nagrinėti antimonopolinių veiksmų, ūkio mechanizmo

tobulinimo, užsienio ryšių plėtojimo programų projektus ir

teikti išvadas Seimui;

5) atlikti energetikos bei ryšių ir transporto valdymo

institucijų parlamentinę kontrolę, teikti pasiūlymus ir

rekomendacijas dėl jų veiklos gerinimo, dalyvauti rengiant su tuo

susijusius įstatymų projektus.

52 straipsnis. Gamtos apsaugos komiteto veiklos kryptys:

1) rengti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus bei

pasiūlymus aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, miškų

ūkio, medžioklės ir žvejybos klausimais;

2) koordinuoti suinteresuotų valstybės institucijų ir kitų

organizacijų darbą rengiant įstatymų projektus šio straipsnio 1

punkte nurodytais klausimais;

3) gamtosaugos požiūriu nagrinėti komitetui perduotus

įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;

4) rengti ir nagrinėti pasiūlymus dėl Lietuvos gamtosaugos

politikos formavimo;

5) atlikti valstybinių gamtosaugos institucijų veiklos

parlamentinę kontrolę, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl

šių institucijų ir organizacijų, susijusių su aplinkos apsauga

bei gamtonauda, veiklos pagerinimo.

53 straipsnis. Nacionalinio saugumo komiteto veiklos

kryptys:

1) svarstyti ir rengti įstatymų bei kitų teisės aktų

projektus krašto apsaugos, valstybės saugumo ir vidaus reikalų

sistemos klausimais;

2) koordinuoti suinteresuotų valstybės institucijų darbą

rengiant įstatymų projektus šio straipsnio 1 punkte nurodytais

klausimais;

3) svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl krašto apsaugos

politikos formavimo, atitinkamų struktūrų kūrimo ir tobulinimo;

4) rengti pasiūlymus dėl vidaus reikalų sistemos reformos

įgyvendinimo;

5) atlikti krašto apsaugos, valstybės saugumo ir vidaus

reikalų institucijų parlamentinę kontrolę, teikti pasiūlymus ir

rekomendacijas dėl jų veiklos pagerinimo;

6) teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl techninių sporto

šakų plėtojimo.

56 straipsnis. Savivaldybių komiteto veiklos kryptys:

1) rengti ir svarstyti įstatymų bei kitų teisės aktų

projektus savivaldybių darbo organizavimo klausimais, pateikti

išvadas;

2) rengti pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos

administracinio ir teritorinio padalijimo keitimo;

3) teikti pasiūlymus dėl savivaldybių tarybų paleidimo, jų

rinkimų organizavimo;

4) kartu su kitais komitetais spręsti savivaldybių

ekonominės ir organizacinės veiklos problemas;

5) teikti savivaldybių taryboms metodinę pagalbą.

57 straipsnis. Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo

komiteto veiklos kryptys:

1) rengti gyventojų sveikatos apsaugą, sanitarinę aplinkos

būklę, užimtumą,darbo santykius, socialinę rūpybą bei aprūpinimą

butais reglamentuojančius įstatymus ir teikti išvadas dėl tokių

įstatymų bei kitų aktų, perduotų komitetui nagrinėti, projektų;

2) koordinuoti suinteresuotų valstybės institucijų ir kitų

organizacijų darbą, rengiant įstatymų projektus šio straipsnio 1

punkte nurodytais klausimais;

3) svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl valstybės socialinės

ir sveikatos apsaugos politikos formavimo;

4) kontroliuoti sveikatos ir socialinės apsaugos

institucijas, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos

pagerinimo.

58 straipsnis. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto veiklos

kryptys:

1) rengti ir svarstyti švietimą, mokslą, kultūrą ir masinės

informacijos teikimą reglamentuojančių įstatymų, nutarimų ir kitų

dokumentų projektus bei pasiūlymus;

2) svarstyti ir teikti išvadas dėl komitetui perduotų

dokumentų projektų, susijusių su švietimo, mokslo, kultūros ir

masinės informacijos teikimo klausimais, taip pat kitus

projektus, atkreipiant dėmesį, ar jie šiais klausimais atitinka

valstybės politiką;

3) rengti pasiūlymus ir rekomendacijas Vyriausybei ir

savivaldybėms dėl švietimo, mokslo, kultūros ir masinės

informacijos teikimo;

4) rūpintis parama kultūrai tarnaujantiems asmenims,

organizacijoms ir judėjimams.

59 straipsnis. Užsienio reikalų komiteto veiklos

kryptys:

1) rengti išvadas dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių

sutarčių ratifikavimo ir denonsavimo bei kitų Seime svarstomų

užsienio politikos klausimų;

2) rengti ir svarstyti įstatymų bei kitų teisės aktų,

susijusių su užsienio reikalais, projektus, nagrinėti juos

Lietuvos Respublikos užsienio politikos bei tarptautinės teisės

požiūriu ir teikti išvadas;

3) analizuoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų

ministerijos, valstybinių ir visuomeninių organizacijų,

palaikančių ryšius su užsienio šalimis, pagrindinius politikos

principus, prioritetus, kryptis, metodus bei veiklą, teikti

pasiūlymus, rekomendacijas, supažindinti su jais Seimą;

4) nagrinėti ir teikti rekomendacijas valstybinėms derybų

delegacijoms, svarstyti siūlomas kandidatūras į šias delegacijas;

5) koordinuoti, svarstyti Seimo delegacijų tarptautinėse

organizacijose bei forumuose,tarpparlamentinių ryšių grupių

veiklą, teikti joms rekomendacijas ir pasiūlymus;

6) analizuoti ir teikti pasiūlymus dėl užsieniui skirtos

masinės informacijos priemonių bei kitų valstybinių organizacijų

informacinės ir propagandinės veiklos;

7) kartu su valstybinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis

palaikyti ir plėtoti ryšius su Lietuvos išeiviais bei jų

organizacijomis užsienyje, taip pat su lietuviais autochtonais,

gyvenančiais už Lietuvos Respublikos ribų;

8) kartu su kitais komitetais nagrinėti migracijos

reguliavimo problemas ir teikti pasiūlymus bei išvadas;

9) svarstyti ir teikti Vyriausybei rekomendacijas ir

pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių santykių

užmezgimo ir ambasadų atidarymo užsienyje;

10) komitetų teikimu svarstyti ir teikti Seimo valdybai

rekomendacijas dėl Seimo narių komandiruočių į užsienį, svarstyti

komandiruočių ataskaitas, analizuoti ir teikti pasiūlymus bei

išvadas dėl Seimo lėšų naudojimo komandiruotėms į užsienį;

11) svarstyti pasiūlymus ir teikti išvadas dėl diplomatinių

atstovų skyrimo užsienio valstybėse.

60 straipsnis. Valstybės ir teisės komiteto veiklos kryptys:

1) svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl valstybės teisinės

politikos formavimo;

2) rengti ir padėti įgyvendinti teisinės sistemos reformą;

3) svarstyti ir teikti išvadas dėl siūlomų Lietuvos

Respublikos Konstitucijos pakeitimų ir papildymų projektų, taip

pat dėl svarstomų istatymų projektų atitikimo Konstitucijai;

4) rengti įstatymų projektus bei pasiūlymus klausimais,

susijusiais su teisingumo įgyvendinimu, teisėtumo ir teisėtvarkos

stiprinimu;

5) svarstyti ir teikti išvadas bei pasiūlymus dėl valstybės

institucijų sistemos reformų;

6) teikti teisines išvadas dėl kitų komitetų rengiamų

įstatymų ir kitų teisės aktų projektų;

7) koordinuoti įstatymų, susijusių su teisingumo

įgyvendinimu, teisėtumo ir teisėtvarkos stiprinimu, projektų

rengimą;

8) svarstyti Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo

teisėjų bei šių teismų pirmininkų, kitų teismų teisėjų, kuriuos

skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas,

kandidatūras ir tų teisėjų atleidimo klausimus;

9) atlikti teisėsaugos institucijų, išskyrus teismus,

veiklos parlamentinę kontrolę, rengti su tuo susijusias išvadas

ir pasiūlymus;

10) rengti ir teikti Seimui išvadas bei rekomendacijas dėl

Teisingumo ministerijos, Prokuratūros ir kitų teisėsaugos organų

veiklos;

11) rengti įstatymų projektus bei pasiūlymus dėl valstybės

kontrolės sistemos tobulinimo;

12) prižiūrėti nesikišant į operatyvinę veiklą Valstybės

kontrolės departamento darbą.

60-1 straipsnis. Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių

reikalų komiteto veiklos kryptys:

1) rengti ir svarstyti įstatymų bei kitų teisės aktų

projektus bei pasiūlymus klausimais, susijusiais su piliečių

teisių garantijomis ir Lietuvoje gyvenančių tautybių santykių

reguliavimu;

2) teikti ministerijoms, valstybės organams ir kitoms

organizacijoms, Seimo komitetams rekomendacijas ir pasiūlymus

piliečių teisių gynimo bei tautybių santykių gerinimo klausimais;

3) prižiūrėti, nesikišant į operatyvinę veiklą, Seimo

kontrolierių darbą, rengti su tuo susijusias išvadas ir

pasiūlymus.

9 skirsnis. Seimo komitetai. Darbo tvarka

115 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo komitetai dirba

pagal komitetų patvirtintus planus, kurie turi būti suderinti su

Seimo sesijos darbų programa. Šiuose darbų planuose nurodomi

atsakingi vykdytojai ir atlikimo terminai. Komitetų darbų planai

ir posėdžių darbotvarkės viešai paskelbiami, perduodami Seimo

Pirmininkui, kancleriui, Seimo aparato padaliniams.

Komitetai gali pasitvirtinti savo darbo tvarkos taisykles,

neprieštaraujančias šiam statutui.

116 straipsnis. Sesijos metu komitetų posėdžiai rengiami

pagal reikalą, bet ne rečiau kaip kartą per savaitę, paprastai

trečiadieniais. Seimo posėdžio metu komitetų posėdžiai

nerengiami. Tarp eilinių Seimo sesijų komitetų darbe paprastai

daromos vieno mėnesio pertraukos, bet prireikus komitetai gali

posėdžiauti ir tarp sesijų.

Komitetų posėdžiai rengiami komitetų pirmininkų arba

daugiau kaip vieno trečdalio komiteto narių iniciatyva, taip pat

Seimo ar valdybos pavedimu.

Komitetai gali rengti uždarus posėdžius.

117 straipsnis. Komiteto posėdžiams pirmininkauja komiteto

pirmininkas arba jo pavedimu pirmininko pavaduotojas. Kol

komiteto pirmininkas Seimo nepatvirtintas, komiteto posėdžiams

pirmininkauja vyriausias pagal amžių komiteto narys. Komitetų

posėdžiuose, taip pat ir uždaruose, patariamojo balso teise gali

dalyvauti į tuos komitetus neįeinantys kiti Seimo nariai. Kitų

asmenų dalyvavimą komitetų posėdžiuose nustato pats komitetas.

119 straipsnis. Svarstytiniems klausimams parengti komitetai

iš savo narių gali sudaryti parengiamąsias darbo grupes. Į

jas gali būti įtraukti davę sutikimą kiti Seimo nariai,

valstybės institucijų ir visuomeninių organizacijų atstovai,

ekspertai bei mokslininkai. Lėšos tokių grupių veiklai skiriamos

iš patvirtintos komiteto išlaidų sąmatos. Jeigu lėšų neužtenka,

komitetas kreipiasi į Seimo valdybą.

Keli komitetai gali sudaryti bendras parengiamąsias darbo

grupes.

120 straipsnis. Komitetų sprendimai yra teisėti, kai

posėdyje yra daugiau kaip pusė visų komiteto narių.

Komitetų sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta

posėdyje dalyvaujančių komiteto narių balsų dauguma.

Jeigu komiteto mažuma, kurią sudaro bent trys Seimo nariai,

komiteto svarstytu klausimu pareiškia atskirąją nuomonę, ji turi

būti paskelbta kartu su komiteto sprendimu.

Kelių komitetų bendruose posėdžiuose sprendimai priimami

tada, jei už juos pasisako kiekvienas komitetas.

121 straipsnis. Klausimais, kuriuos komitetas rengė arba

kuriuos nagrinėjant jis buvo pagrindinis, šis komitetas Seimo

posėdžiuose daro pranešimus, o klausimais, perduotais komitetui

preliminariai ar papildomai nagrinėti, - papildomus

pranešimus. Tam jis iš savo narių skiria pranešėjus ar

papildomus pranešėjus. Išimtiniais atvejais, jeigu Seimas

neprieštarauja, pranešėjas gali būti ir ne komiteto narys.

Visais kitais klausimais komiteto nariai diskusijose dalyvauja

bendra tvarka.

Kelių komitetų bendrai parengtais ar nagrinėtais

klausimais komitetai gali daryti bendrus pranešimus ir

papildomus pranešimus arba pastabas bei pasiūlymus pateikti

atskirai.

Komitetų sprendimai ir išvados Seimui pateikiami raštu.

10 skirsnis. Seimo komisijos

62 straipsnis Seime sudaroma nuolat veikianti Etikos ir

procedūrų komisija, į kurią ne mažiau kaip 1/10 Seimo narių gali

pasiūlyti vieną atstovą. Pasiūlymai dėl kandidatūrų į šią

komisiją raštu pateikiami Seimo kancleriui. Jeigu Seimas

nepatvirtina pirmojo ir antrojo tų pačių Seimo narių pasiūlyto

atstovo, trečiasis tampa šios komisijos nariu be Seimo

patvirtinimo.

Iš Etikos ir procedūrų komisijos narių Seimas patvirtina

šios komisijos pirmininką ir jo pavaduotoją.

Straipsnio pakeitimai:1-364; 1994.01.11.; Žin., 1994,

Nr.4-55;

62-1 straipsnis. Etikos ir procedūrų komisijos veiklos

kryptys:

1) rengti teisės aktų, susijusių su Seimo narių veikla ir

etika, projektus bei pasiūlymus;

2) vadovaujantis etinėmis nuostatomis, padėti Seimui, jo

padaliniams, Seimo nariams ugdyti demokratiškumą, derinti

įvairius požiūrius bei įsitikinimus, siekti moralinės santarvės,

humanizuoti Seimo narių tarpusavio santykius;

3) prižiūrėti, kaip laikomasi Lietuvos Respublikos Seimo

statuto bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių Seimo narių

veiklą. Seimo Pirmininko, jo pavaduotojų, komitetų bei komisijų

pirmininkų, kitų Seimo narių teikimu arba savo iniciatyva

nagrinėti šių teisės aktų bei etikos pažeidimus, svarstyti

kilusius Seimo narių konfliktus ir, jeigu reikia, pateikti

išvadas Seimui, Seimo Pirmininkui ar Seimo valdybai;

4) Seimo, jo Pirmininko ar valdybos pavedimu nagrinėti ir

teikti išvadas dėl procedūrinių ginčų;

5) etikos požūriu svarstyti ir teikti išvadas dėl siūlomų

kandidatų į Seimo skiriamas, renkamas ar tvirtinamas pareigas;

6) nagrinėti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro

pateiktą informaciją dėl Seimo narių asmeninės veiklos,

prieštaraujančios Lietuvos Respublikos įstatymams, ir teikti

išvadas Seimui;

7) analizuoti Seimo narių nedalyvavimo Seimo, taip pat jo

padalinių posėdžiuose priežastis, teikti spaudai informaciją

apie be pateisinamų priežasčių praleistus posėdžius ir

nedalyvavimą iš anksto skelbtuose balsavimuose bei pavedimų

nevykdymą;

8) nagrinėti piliečių, valstybės įstaigų, visuomeninių

organizacijų laiškus bei pasiūlymus Seimo narių veiklos

klausimais.

62-2 straipsnis. Seime sudaroma nuolat veikianti Seimo

administracinė komisija Seimo narių darbo bei buities sąlygų ir

kitiems su tuo susijusiems klausimams nagrinėti.

Administracinė komisija sudaroma pagal šio statuto 63

straipsnio nuostatas.

Pagal pareigas į šią komisiją įeina ir jai vadovauja Seimo

kancleris.

62-3 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimas, pripažinęs

būtinybę, gali sudaryti tyrimo, kontrolės, revizijos,

parengiamąsias, redakcines ir kitokias laikinąsias komisijas bet

kuriam klausimui ištirti, parengti ar kitiems Seimo pavedimams

atlikti.

Jeigu sudarymo metu nebuvo aiškiai apibrėžtas komisijos

įgaliojimų laikas, komisijos veikla nutraukiama Seimo nutarimu,

kai iškelti uždaviniai yra įvykdyti.

Taip pat sudaromos ir tokias pačias teises kaip laikinosios

komisijos turi ir tarpparlamentinių ryšių grupės bei

parlamentinės delegacijos tarptautinėse organizacijose ir

forumuose.

63 straipsnis. Sudarant laikinąją komisiją, pirmiausia

nustatomas komisijos narių skaičius. Po to nustatomos daugumos

ir mažumos proporcingo atstovavimo normos, taip pat terminas

pasiūlyti kandidatams į komisijos narius. Mažuma pasiskirsto

tarpusavyje jai skirtas vietas komisijoje.Jeigu kurios nors

frakcijos nepareiškia pageidavimo dalyvauti komisijos darbe, o

sudarytasis komisijos narių sąrašas nepakankamas, po vieną

papildomą kandidatą posėdžio metu gali žodžiu siūlyti

komitetai, po jų - ir kiekvienas Seimo narys, kol bus reikiamas

kandidatų skaičius.

Kiekvienas iš pateiktų kandidatų turi duoti žodinį, o jeigu

pats posėdyje nedalyvauja, raštišką sutikimą dalyvauti komisijos

darbe. Seimas balsuoja už taip suformuotą visą komisijos narių

sąrašą. Jeigu jis nepatvirtinamas, procedūra kartojama.

Kai kandidatai į komisijos narius siūlomi Seimo posėdyje ne

pagal frakcijoms skirtas normas ir nors du Seimo nariai pareiškia

abejonę dėl kurio nors kandidato, už jį balsuojama atskirai.

Jeigu posėdyje pasiūlytų kandidatų į komisijos narius yra daugiau

negu nustatytas komisijos narių skaičius ir visi pasiūlytieji

kandidatai sutinka dirbti komisijoje, balsuojama atvirais

biuleteniais su kandidatų sąrašu.

Tam tikrais atvejais Seimas gali nustatyti ir kitokią

komisijų sudarymo tvarką, tačiau niekada jų negali sudaryti

vienos frakcijos ar vieno regiono atstovai.

Straipsnio pakeitimai: 1-364; 1994.01.11., Žin., 1994,

Nr.4-55;

64 straipsnis. Jeigu komisijos įgaliojimų laikas ilgesnis

kaip mėnuo, jos pirmininkas ir pavaduotojas renkami ir tvirtinami

komitetams nustatyta tvarka. Komisijos pirmininku ir pavaduotoju

negali būti Seimo valdybos ar Vyriausybės narys bei kitos

komisijos ar komiteto pirmininkas ar pavaduotojas. Šis

apribojimas netaikomas tarpparlamentinių ryšių grupėms ir

parlamentinėms delegacijoms.

Patvirtinti komisijos išlaidų sąmatą ir išspręsti kitus su

jos veikla susijusius klausimus Seimas paprastai paveda valdybai.

65 straipsnis. Jeigu Seimas nenutaria kitaip, komisijos savo

įgaliojimų metu vadovaujasi komitetų darbo tvarkos taisyklėmis.

Jeigu komisijos įgaliojimų laikas ilgesnis kaip mėnuo, ji turi

visas komitetų teises ir pareigas, išskyrus teisę kelti

kandidatus Seimo pareigūnų rinkimuose, reikalauti juos atšaukti,

teikti interpeliacijas ar reikšti nepasitikėjimą kuriuo nors

pareigūnu.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO PIRMININKAS ČESLOVAS JURŠĖNAS