Suvestinė redakcija nuo 1993-12-18 iki 1993-12-21
Įstatymas paskelbtas: Lietuvos aidas 1991, Nr. 251-0; Žin. 1991, Nr.36-977, i. k. 0911010ISTA00I-2072
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PILIETYBĖS
ĮSTATYMAS
I. BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečiai
Lietuvos Respublikos piliečiai yra:
1) asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, jų vaikai ir vaikaičiai, jeigu jie neįgijo kitos valstybės pilietybės;
2) asmenys, 1919 m. sausio 9 d. – 1940 m. birželio 15 d. nuolat gyvenę dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat jų vaikai ir vaikaičiai, jeigu jie šio įstatymo įsigaliojimo dieną nuolat gyvena Lietuvoje ir nėra kitos valstybės piliečiai;
3) asmenys, iki 1991 m. lapkričio 4 d. įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymą, galiojusį iki šio įstatymo priėmimo;
4) asmenys, kurie įgyvendino teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę ar atstatė Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šį įstatymą;
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas
3 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečių teisinė padėtis
Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas socialines ekonomines, politines ir asmenines teises bei laisves, kurias skelbia ir garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.
Lietuvos Respublikos piliečiai turi aktyviąją rinkimų teisę. Ši teisė įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, turi teisę būti išrinkti įstatymų nustatyta tvarka į Lietuvos Respublikos atstovaujamuosius valdžios ir kitus renkamuosius valstybinius organus, paskirti į valstybinės valdžios ir valdymo organus, išrinkti Lietuvos Respublikos teismų teisėjais, dalyvauti referendumuose.
4 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas sudarant ir nutraukiant santuoką
5 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas
Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis kitoje valstybėje, savaime nepraranda Lietuvos Respublikos pilietybės.
II. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮGIJIMAS
7 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdai
Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama:
8 straipsnis. Vaikų, kurių tėvai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, pilietybė
9 straipsnis. Vaikų, kurių vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, pilietybė
Esant skirtingai tėvų pilietybei, jeigu vaiko gimimo metu vienas iš jų buvo Lietuvos Respublikos pilietis, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu:
Esant skirtingai tėvų pilietybei, jeigu vaiko gimimo metu vienas iš jų buvo Lietuvos Respublikos pilietis ir jeigu tuo metu abiejų tėvų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo už Lietuvos Respublikos ribų, vaiko, gimusio už Lietuvos Respublikos ribų, pilietybė iki jam sukaks 18 metų, nustatoma pagal tėvų susitarimą.
10 straipsnis. Asmenų be pilietybės vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas
11 straipsnis. Vaikų, kurių tėvai nežinomi, pilietybė
Lietuvos Respublikos teritorijoje rastas vaikas, kurio abu tėvai nežinomi, laikomas gimusiu Lietuvoje ir yra Lietuvos
12 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo sąlygos
Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama asmeniui pagal jo prašymą, jeigu jis sutinka prisiekti Lietuvos Respublikai ir atitinka šias sąlygas:
3) turi nuolatinę darbo vietą arba nuolatinį legalų pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikos teritorijoje;
Lietuvių kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų ir pažymėjimų išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. I-240, 1993-07-16, Žin., 1993, Nr. 32-733 (1993-07-28), i. k. 0931010ISTA000I-240
Asmenims, atitinkantiems šiame straipsnyje numatytas sąlygas, Lietuvos Respublikos pilietybė teikiama, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos interesus.
Asmenims, sulaukusiems 65 metų, ir I bei II grupių klausos, regos invalidams netaikomi Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 12 straipsnio pirmosios dalies 1 punkto reikalavimai.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. I-240, 1993-07-16, Žin., 1993, Nr. 32-733 (1993-07-28), i. k. 0931010ISTA000I-240
13 straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama
Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama (įskaitant optavimą) asmenims, kurie:
3) iki atvykimo gyventi į Lietuvą kitoje valstybėje buvo bausti laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, už kurį baudžiamąją atsakomybę nustato ir Lietuvos Respublikos įstatymai, arba buvo bausti Lietuvoje už tyčinį nusikaltimą, už kurį numatoma laisvės atėmimo bausmė;
14 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas asmeniui, sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu
Asmeniui, sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu ir gyvenančiam šioje santuokoje pastaruosius trejus metus Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama, jei jis atitinka šio įstatymo 12 straipsnio pirmosios dalies 1, 4, 5 punktuose nustatytas sąlygas.
Asmenims, sudariusiems santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiais: tremtiniais, politiniais kaliniais ir jų vaikais, gimusiais tremtyje – Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama, jei jie gyvena šioje santuokoje pastaruosius trejus metus, persikelia nuolat gyventi į Lietuvą kartu su sutuoktiniu, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, ir atitinka šio įstatymo 12 straipsnio pirmosios dalies 4, 5 punktuose nustatytas sąlygas.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. I-3067, 1992-11-19, Lietuvos aidas, 1992, Nr. 232-0 (1992-11-26); Žin., 1992, Nr. 34-1031 (1992-11-30), i. k. 0921010ISTA00I-3067
15 straipsnis. Priesaika Lietuvos Respublikai
Asmenys, kuriems suteikiama Lietuvos Respublikos pilietybė natūralizacijos ar optavimo būdu, taip pat pagal šio įstatymo 16 straipsnį, prisiekia taip:
„Aš, (vardas, pavardė), tapdamas Lietuvos Respublikos piliečiu, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų, ginti Lietuvos nepriklausomybę, saugoti valstybės teritorijos vientisumą. Pasižadu gerbti Lietuvos valstybinę kalbą, kultūrą ir papročius, stiprinti Lietuvos demokratinę valstybę.“
16 straipsnis. Pilietybės suteikimas išimties tvarka
Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis šiuo įstatymu, gali suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę nusipelniusiems Lietuvai užsienio valstybių piliečiams išimties tvarka – netaikant jiems šio įstatymo 12 straipsnyje numatytų pilietybės suteikimo sąlygų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-240, 1993-07-16, Žin., 1993, Nr. 32-733 (1993-07-28), i. k. 0931010ISTA000I-240
III. TEISĖS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĘ IŠSAUGOJIMAS.
LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ATSTATYMAS. LIETUVOS
RESPUBLIKOS PILIETYBĖS NETEKIMAS IR GRĄŽINIMAS
17 straipsnis. Teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimas
Teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę neterminuotai išsaugoma:
1) asmenims, turėjusiems Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir gyvenantiems kitose valstybėse, jei šie asmenys nėra repatrijavę iš Lietuvos;
2) asmenų, turėjusių Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., vaikams, kurie gimė Lietuvoje ar pabėgėlių stovyklose, tačiau gyvena kitose valstybėse;
Asmenims, kuriems išsaugoma teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę, pagal jų prašymą išduodami šią teisę patvirtinantys dokumentai.
Šie asmenys su savo šeimos nariais gali atvykti į Lietuvos Respubliką be vizų ir gyventi Lietuvoje netaikant jiems Imigracijos įstatymo reikalavimų, iš jos išvykti. Įstatymai gali nustatyti ir kitas šių asmenų teises.
18 straipsnis. Teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo ar Lietuvos Respublikos pilietybės atstatymo sąlygos
Asmenys, nurodyti šio įstatymo 17 straipsnio pirmosios dalies 1 punkte, teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendina, kai atsisako turimos kitos valstybės pilietybės.
Asmenys, nurodyti šio įstatymo 17 straipsnio pirmosios dalies 2 ir 3 punktuose, teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendina, kai atsisako turimos kitos valstybės pilietybės ir persikelia nuolat gyventi į Lietuvą bei prisiekia Lietuvos Respublikai.
Lietuvių kilmės asmenys, prieš 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų vaikai, taip pat kiti asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę (jei visi nurodytieji nėra repatrijavę iš Lietuvos) ir nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1990 m. kovo 11 d. pasitraukę arba ištremti iš Lietuvos, gyvenantys kitose valstybėse, Lietuvos Respublikos pilietybę atstato raštu pareiškę Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ar Lietuvos Respublikos diplomatinėms įstaigoms užsienyje, kad jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, ir pateikę patvirtinančius įrodymus. Jiems netaikomos šio straipsnio pirmosios dalies ir Pilietybės įstatymo 1 straipsnio 1 punkto išlygos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. I-2079, 1991-12-10, Lietuvos aidas, 1991, Nr. 251-0 (1991-12-17); Žin., 1991, Nr. 36-981 (1991-12-31), i. k. 0911010ISTA00I-2079
Nr. I-320, 1993-12-07, Žin., 1993, Nr. 70-1303 (1993-12-18), i. k. 0931010ISTA000I-320
Lietuvos Respublikos pilietybės atstatymas pagal šį įstatymą savaime nesukelia teisinių pasekmių atstačiusio pilietybę asmens šeimos nariams.
19 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas
20 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečio teisė atsisakyti pilietybės
Lietuvos Respublikos piliečio teisė atsisakyti pilietybės negali būti varžoma, išskyrus šiame straipsnyje nurodytus atvejus.
21 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas, asmeniui nutraukus faktinius ryšius su Lietuvos valstybe
Asmuo gali būti pripažintas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės, jeigu jis nutraukia faktinius ryšius su Lietuvos valstybe:
1) ilgiau kaip trejus metus be pertraukos gyvena užsienyje su negaliojančiu Lietuvos Respublikos piliečio pasu arba be šio paso;
22 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimas
Asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės šio įstatymo 19 straipsnio 1,3 ir 4 punktuose numatytais pagrindais, pagal jo prašymą gali būti grąžinta Lietuvos Respublikos pilietybė, jei prašymo pateikimo metu šis asmuo nuolat gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje ir atitinka šio įstatymo 12 straipsnio pirmosios dalies 2, 3 ir 5 punktuose nustatytas sąlygas.
23 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo akto pripažinimas negaliojančiu
Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo aktas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu natūralizuotas asmuo arba optantas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pagal suklastotus dokumentus ar kitokios apgaulės būdu, arba neatsisakė kitos valstybės pilietybės, arba teismui nustačius, kad jis iki pilietybės suteikimo ar po to padarė tarptautinės teisės numatytų nusikaltimų žmogiškumui, vykdė genocidą arba padarė nusikaltimų Lietuvos Respublikai.
Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo aktas gali būti pripažintas negaliojančiu taip pat ir tuo atveju, kai teismas nustatys, jog konkretus asmuo po 1940 m. birželio 15 d. organizavo ar vykdė gyventojų trėmimus ar gyventojų naikinimą, slopino rezistencinį judėjimą Lietuvoje ar po 1990 m. kovo 11 d. dalyvavo veiksmuose, nukreiptuose prieš Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir jos teritorijos vientisumą.
IV. VAIKŲ PILIETYBĖ, PASIKEITUS TĖVŲ PILIETYBEI
24 straipsnis. Vaikų pilietybės pasikeitimas, pasikeitus abiejų tėvų pilietybei
25 straipsnis. Vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas, kai Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo vienas iš tėvų
Jeigu Lietuvos Respublikos piliečiu tampa vienas iš tėvų, o antrasis lieka kitos valstybės piliečiu, jų vaikas gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to raštu prašo abu vaiko tėvai. Jeigu vaiko tėvai išsituokę, vaikas gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to raštu prašo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę vienas iš tėvų, pas kurį teismo sprendimu liko gyventi vaikas arba pas kurį vaikas faktiškai nuolat gyvena.
Jeigu Lietuvos Respublikos piliečiu tampa vienas iš tėvų, o kitas lieka asmeniu be pilietybės, jų vaikas gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to raštu prašo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę vienas iš tėvų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-3067, 1992-11-19, Lietuvos aidas, 1992, Nr. 232-0 (1992-11-26); Žin., 1992, Nr. 34-1031 (1992-11-30), i. k. 0921010ISTA00I-3067
26 straipsnis. Vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas, vienam iš tėvų netekus Lietuvos Respublikos pilietybės
V. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS KLAUSIMŲ SPRENDIMO TVARKA
28 straipsnis. Prašymų ir teikimų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais padavimas
Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo, Lietuvos Respublikos pilietybės atstatymo, atsisakymo ir grąžinimo klausimas svarstomas pagal suinteresuoto asmens raštišką prašymą.
Prie prašymo suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę pridedami šie dokumentai:
asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas; gimimo liudijimas; dokumentai, patvirtinantys nuolatinę gyvenamąją vietą ir nuolatinius darbą (užsiėmimą) arba kitą legalų pragyvenimo šaltinį; dokumentai, patvirtinantys, jog nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 13 straipsnio 4 ir 5 punktuose.
Prie prašymo įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę pridedami dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę (ar yra tokio asmens vaikas); dokumentai, patvirtinantys asmens tapatybę (pasas ar jį atitinkantis dokumentas), lietuvių kilmę, turėtą kitos valstybės pilietybę ir jos atsisakymą (arba dokumentas, patvirtinantis kad asmuo yra be pilietybės), taip pat nuolatinę gyvenamąją vietą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. I-2312, 1992-02-11, Lietuvos aidas, 1992, Nr. 35-0 (1992-02-20); Žin., 1992, Nr. 7-162 (1992-03-10), i. k. 0921010ISTA00I-2312
Nr. I-240, 1993-07-16, Žin., 1993, Nr. 32-733 (1993-07-28), i. k. 0931010ISTA000I-240
Prie pareiškimo atstatyti Lietuvos Respublikos pilietybę pridedami dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir iki 1990 m. kovo 11 d. pasitraukė iš Lietuvos (ar yra tokio asmens vaikas); pasas ar jį atitinkantis dokumentas; dokumentai, patvirtinantys asmens tapatybę, lietuvių kilmę, turimą kitos valstybės pilietybę (arba dokumentas patvirtinantis, kad asmuo yra be pilietybės);
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. I-240, 1993-07-16, Žin., 1993, Nr. 32-733 (1993-07-28), i. k. 0931010ISTA000I-240
Prie prašymo atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės pridedami: Lietuvos Respublikos piliečio pasas, Piliečio pažymėjimas ar Pažymėjimas apie apsisprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės (jeigu asmeniui Lietuvos Respublikos piliečio pasas nebuvo išduotas, pateikiamas tai patvirtinantis dokumentas iš nuolatinės gyvenamosios vietos policijos komisariato migracijos tarnybos); turimo Sovietų Sąjungos ar kitos valstybės paso nuorašas, patvirtintas notariškai ar pareigūno, kuris priima prašymą dėl pilietybės atsisakymo; dokumentai, patvirtinantys asmens nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą (užsiėmimą); sumokėtos valstybinės rinkliavos kvitas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. I-240, 1993-07-16, Žin., 1993, Nr. 32-733 (1993-07-28), i. k. 0931010ISTA000I-240
Prie prašymo grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę pridedami šie dokumentai:
asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
gimimo liudijimas; dokumentas apie turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus;
dokumentai, patvirtinantys nuolatinę gyvenamąją vietą ir nuolatinius darbą (užsiėmimą) arba kitą legalų pragyvenimo šaltinį.
18 metų neturinčių asmenų prašymus suteikti, atstatyti, įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės ar ją grąžinti paduoda jų teisėti atstovai.
Teikimus pripažinti asmenį netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės šio įstatymo 21 straipsnyje nurodytais atvejais turi teisę paduoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, taip pat Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.
Prašymai suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę, atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės ar ją grąžinti paduodami Respublikos Prezidentui per rajono (apskrities), miesto valdybą. Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys užsienio valstybėse, prašymus atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės gali paduoti per Lietuvos Respublikos diplomatines (konsulines) įstaigas užsienyje.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. I-240, 1993-07-16, Žin., 1993, Nr. 32-733 (1993-07-28), i. k. 0931010ISTA000I-240
Asmenys, nurodyti šio įstatymo 17 straipsnio pirmosios dalies 1 punkte, prašymus įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę paduoda Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įstaigoms ar Lietuvos Respublikos diplomatinėms (konsulinėms) įstaigoms užsienyje.
Asmenys, nurodyti šio įstatymo 17 straipsnio pirmosios dalies 2 ir 3 punktuose, prašymus įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę paduoda Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai per rajono (apskrities), miesto valdybą.
Asmenys, atstatantys Lietuvos Respublikos pilietybę, prašymus paduoda Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai tiesiog ar per Lietuvos Respublikos diplomatines įstaigas užsienyje.
Asmenims, kurie įgyvendina teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, Vidaus reikalų ministerija išduoda Lietuvos Respublikos piliečio pasus, kai įvykdytos šio įstatymo 18 straipsnio pirmojoje ar antrojoje dalyje numatytos sąlygos.
Asmenims, kurie atstato Lietuvos Respublikos pilietybę, Vidaus reikalų ministerija ar Lietuvos Respublikos diplomatinės įstaigos užsienyje išduoda Lietuvos Respublikos piliečių pasus, kai įvykdytos šio įstatymo 18 straipsnio trečiojoje dalyje numatytos sąlygos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. I-2312, 1992-02-11, Lietuvos aidas, 1992, Nr. 35-0 (1992-02-20); Žin., 1992, Nr. 7-162 (1992-03-10), i. k. 0921010ISTA00I-2312
29 straipsnis. Pilietybės reikalų komisija
Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams preliminariai svarstyti Respublikos Prezidentas sudaro pilietybės reikalų komisiją ir tvirtina Pilietybės klausimų nagrinėjimo šioje komisijoje taisykles.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. I-240, 1993-07-16, Žin., 1993, Nr. 32-733 (1993-07-28), i. k. 0931010ISTA000I-240
Komisija turi teisę pakviesti į savo posėdį asmenį, kurio pilietybės klausimas sprendžiamas, pavesti valstybinėms institucijoms, kad jos per komisijos nurodytą laiką pareikštų savo nuomonę ir pateiktų reikiamus dokumentus dėl komisijos nagrinėjamo prašymo ar teikimo.
Komisijos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai jos narių. Komisijos sprendimai priimami paprasta visų komisijos narių balsų dauguma ir įforminami protokole, kurį pasirašo visi posėdyje dalyvavę komisijos nariai.
Pilietybės reikalų komisija teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus patenkinti prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, o atsisakiusi rekomenduoti suteikti pilietybę – pareiškėjui apie tai praneša raštu, nurodydama atsisakymo motyvus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. I-240, 1993-07-16, Žin., 1993, Nr. 32-733 (1993-07-28), i. k. 0931010ISTA000I-240
Komisija nagrinėja prašymus suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 16 straipsnį ir teikia pasiūlymus patenkinti prašymus Respublikos Prezidentui.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. I-240, 1993-07-16, Žin., 1993, Nr. 32-733 (1993-07-28), i. k. 0931010ISTA000I-240
30 straipsnis. Neteko galios nuo 1993-07-28
Straipsnio naikinimas:
Nr. I-240, 1993-07-16, Žin. 1993, Nr. 32-733 (1993-07-28), i. k. 0931010ISTA000I-240
31 straipsnis. Sprendimų dėl prašymų ir teikimų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais priėmimas
Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, jos atsisakymo, grąžinimo, pilietybės netekimo pagal šio įstatymo 21 straipsnį, taip pat akto dėl pilietybės suteikimo pripažinimo negaliojančiu, klausimus sprendžia Respublikos Prezidentas ir dėl to leidžia dekretus.
Sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atstatymo ar teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo priima Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras.
Jeigu paaiškėja, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę, vidaus reikalų ministras konstatuoja Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo faktą pagal šio įstatymo 19 straipsnio 2 punktą. Toks asmuo laikomas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos.
Respublikos Prezidento dekretai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, vidaus reikalų ministro sprendimas dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 18 straipsnio antrąją dalį įsigalioja tik asmeniui prisiekus rajonų (apskričių), miestų savivaldybėse arba Lietuvos Respublikos diplomatinėse (konsulinėse) įstaigose užsienyje.
Asmenys, kurie įgydami Lietuvos Respublikos pilietybę netenka turėtos kitos valstybės pilietybės, prisiekia Lietuvos Respublikai po to, kai pateikia įrodymus, kad jie neteko kitos valstybės pilietybės.
Rajonų (apskričių), miestų savivaldybės, Lietuvos Respublikos diplomatinės (konsulinės) įstaigos užsienyje per 7 dienas nuo priesaikos Lietuvos Respublikai apie tai praneša Respublikos Prezidento kanceliarijai ir Vidaus reikalų ministerijai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-240, 1993-07-16, Žin., 1993, Nr. 32-733 (1993-07-28), i. k. 0931010ISTA000I-240
32 straipsnis. Sprendimų priėmimas dėl vaikų pilietybės pasikeitimo
33 straipsnis. Aktų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais skelbimas
Respublikos Prezidento dekretai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, grąžinimo, netekimo, taip pat akto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo pripažinimo negaliojančiu skelbiami „Valstybės žiniose“.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-240, 1993-07-16, Žin., 1993, Nr. 32-733 (1993-07-28), i. k. 0931010ISTA000I-240
34 straipsnis. Pakartotinis prašymų ir teikimų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais svarstymas
Pakartotiniai asmenų prašymai suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę ar ją grąžinti priimami ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo ankstesniojo sprendimo priėmimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-240, 1993-07-16, Žin., 1993, Nr. 32-733 (1993-07-28), i. k. 0931010ISTA000I-240
35 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimas
Asmenų, nuolat gyvenančių Lietuvoje, pilietybės dokumentus rengia Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, o asmenų, nuolat gyvenančių kitose valstybėse, – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija kartu su Vidaus reikalų ministerija.
Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. I-240, 1993-07-16, Žin., 1993, Nr. 32-733 (1993-07-28), i. k. 0931010ISTA000I-240
VI. TARPTAUTINĖS SUTARTYS
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS
Vilnius, 1991 m. gruodžio 5 d.
Nr. I-2072
Pakeitimai:
1.
LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOJI TARYBA, Įstatymas
Nr. I-2079, 1991-12-10, Lietuvos aidas, 1991, Nr. 251-0 (1991-12-17); Žin., 1991, Nr. 36-981 (1991-12-31), i. k. 0911010ISTA00I-2079
Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų galiojimo ir pilietybės įstatymo papildymo
2.
LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOJI TARYBA, Įstatymas
Nr. I-2312, 1992-02-11, Lietuvos aidas, 1992, Nr. 35-0 (1992-02-20); Žin., 1992, Nr. 7-162 (1992-03-10), i. k. 0921010ISTA00I-2312
Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 28 ir 31 straipsnių pakeitimo
3.
LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOJI TARYBA, Įstatymas
Nr. I-3067, 1992-11-19, Lietuvos aidas, 1992, Nr. 232-0 (1992-11-26); Žin., 1992, Nr. 34-1031 (1992-11-30), i. k. 0921010ISTA00I-3067
Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 14 ir 25 straipsnių pakeitimo
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-240, 1993-07-16, Žin., 1993, Nr. 32-733 (1993-07-28), i. k. 0931010ISTA000I-240
Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo ir papildymo
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-320, 1993-12-07, Žin., 1993, Nr. 70-1303 (1993-12-18), i. k. 0931010ISTA000I-320
Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo