Suvestinė redakcija nuo 1992-11-19 iki 1993-07-27
Įstatymas paskelbtas: Lietuvos aidas 1991, Nr. 251-0; Žin. 1991, Nr.36-977, i. k. 0911010ISTA00I-2072
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PILIETYBĖS
ĮSTATYMAS
I. BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečiai
Lietuvos Respublikos piliečiai yra:
1) asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, jų vaikai ir vaikaičiai, jeigu jie neįgijo kitos valstybės pilietybės;
2) asmenys, 1919 m. sausio 9 d. – 1940 m. birželio 15 d. nuolat gyvenę dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat jų vaikai ir vaikaičiai, jeigu jie šio įstatymo įsigaliojimo dieną nuolat gyvena Lietuvoje ir nėra kitos valstybės piliečiai;
3) asmenys, iki 1991 m. lapkričio 4 d. įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymą, galiojusį iki šio įstatymo priėmimo;
4) asmenys, kurie įgyvendino teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę ar atstatė Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šį įstatymą;
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas
3 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečių teisinė padėtis
Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas socialines ekonomines, politines ir asmenines teises bei laisves, kurias skelbia ir garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.
Lietuvos Respublikos piliečiai turi aktyviąją rinkimų teisę. Ši teisė įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, turi teisę būti išrinkti įstatymų nustatyta tvarka į Lietuvos Respublikos atstovaujamuosius valdžios ir kitus renkamuosius valstybinius organus, paskirti į valstybinės valdžios ir valdymo organus, išrinkti Lietuvos Respublikos teismų teisėjais, dalyvauti referendumuose.
4 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas sudarant ir nutraukiant santuoką
5 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas
Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis kitoje valstybėje, savaime nepraranda Lietuvos Respublikos pilietybės.
II. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮGIJIMAS
7 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdai
Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama:
8 straipsnis. Vaikų, kurių tėvai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, pilietybė
9 straipsnis. Vaikų, kurių vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, pilietybė
Esant skirtingai tėvų pilietybei, jeigu vaiko gimimo metu vienas iš jų buvo Lietuvos Respublikos pilietis, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu:
Esant skirtingai tėvų pilietybei, jeigu vaiko gimimo metu vienas iš jų buvo Lietuvos Respublikos pilietis ir jeigu tuo metu abiejų tėvų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo už Lietuvos Respublikos ribų, vaiko, gimusio už Lietuvos Respublikos ribų, pilietybė iki jam sukaks 18 metų, nustatoma pagal tėvų susitarimą.
10 straipsnis. Asmenų be pilietybės vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas
11 straipsnis. Vaikų, kurių tėvai nežinomi, pilietybė
Lietuvos Respublikos teritorijoje rastas vaikas, kurio abu tėvai nežinomi, laikomas gimusiu Lietuvoje ir yra Lietuvos
12 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo sąlygos
Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama asmeniui pagal jo prašymą, jeigu jis sutinka prisiekti Lietuvos Respublikai ir atitinka šias sąlygas:
3) turi nuolatinę darbo vietą arba nuolatinį legalų pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikos teritorijoje;
13 straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama
Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama (įskaitant optavimą) asmenims, kurie:
3) iki atvykimo gyventi į Lietuvą kitoje valstybėje buvo bausti laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, už kurį baudžiamąją atsakomybę nustato ir Lietuvos Respublikos įstatymai, arba buvo bausti Lietuvoje už tyčinį nusikaltimą, už kurį numatoma laisvės atėmimo bausmė;
14 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas asmeniui, sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu
Asmeniui, sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu ir gyvenančiam šioje santuokoje pastaruosius trejus metus Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama, jei jis atitinka šio įstatymo 12 straipsnio pirmosios dalies 1, 4, 5 punktuose nustatytas sąlygas.
Asmenims, sudariusiems santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiais: tremtiniais, politiniais kaliniais ir jų vaikais, gimusiais tremtyje – Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama, jei jie gyvena šioje santuokoje pastaruosius trejus metus, persikelia nuolat gyventi į Lietuvą kartu su sutuoktiniu, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, ir atitinka šio įstatymo 12 straipsnio pirmosios dalies 4, 5 punktuose nustatytas sąlygas.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. I-3067, 1992-11-19, Lietuvos aidas, 1992, Nr. 232-0 (1992-11-26); Žin., 1992, Nr. 34-1031 (1992-11-30), i. k. 0921010ISTA00I-3067
15 straipsnis. Priesaika Lietuvos Respublikai
Asmenys, kuriems suteikiama Lietuvos Respublikos pilietybė natūralizacijos ar optavimo būdu, taip pat pagal šio įstatymo 16 straipsnį, prisiekia taip:
„Aš, (vardas, pavardė), tapdamas Lietuvos Respublikos piliečiu, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų, ginti Lietuvos nepriklausomybę, saugoti valstybės teritorijos vientisumą. Pasižadu gerbti Lietuvos valstybinę kalbą, kultūrą ir papročius, stiprinti Lietuvos demokratinę valstybę.“
III. TEISĖS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĘ IŠSAUGOJIMAS.
LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ATSTATYMAS. LIETUVOS
RESPUBLIKOS PILIETYBĖS NETEKIMAS IR GRĄŽINIMAS
17 straipsnis. Teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimas
Teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę neterminuotai išsaugoma:
1) asmenims, turėjusiems Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir gyvenantiems kitose valstybėse, jei šie asmenys nėra repatrijavę iš Lietuvos;
2) asmenų, turėjusių Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., vaikams, kurie gimė Lietuvoje ar pabėgėlių stovyklose, tačiau gyvena kitose valstybėse;
Asmenims, kuriems išsaugoma teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę, pagal jų prašymą išduodami šią teisę patvirtinantys dokumentai.
Šie asmenys su savo šeimos nariais gali atvykti į Lietuvos Respubliką be vizų ir gyventi Lietuvoje netaikant jiems Imigracijos įstatymo reikalavimų, iš jos išvykti. Įstatymai gali nustatyti ir kitas šių asmenų teises.
18 straipsnis. Teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo ar Lietuvos Respublikos pilietybės atstatymo sąlygos
Asmenys, nurodyti šio įstatymo 17 straipsnio pirmosios dalies 1 punkte, teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendina, kai atsisako turimos kitos valstybės pilietybės.
Asmenys, nurodyti šio įstatymo 17 straipsnio pirmosios dalies 2 ir 3 punktuose, teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendina, kai atsisako turimos kitos valstybės pilietybės ir persikelia nuolat gyventi į Lietuvą bei prisiekia Lietuvos Respublikai.
Lietuvių kilmės asmenys, turėję Lietuvos Respublikos pilietybę ir nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1990 m. kovo 11 d. pasitraukę iš Lietuvos, gyvenantys kitose valstybėse ir jų vaikai, kurie su gimimu kitoje valstybėje neįgijo šios valstybės pilietybės, Lietuvos Respublikos pilietybę atstato, raštu pareiškę Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ar Lietuvos Respublikos diplomatinėms įstaigoms užsienyje, kad jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, ir pateikę tai patvirtinančius įrodymus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. I-2079, 1991-12-10, Lietuvos aidas, 1991, Nr. 251-0 (1991-12-17); Žin., 1991, Nr. 36-981 (1991-12-31), i. k. 0911010ISTA00I-2079
Lietuvos Respublikos pilietybės atstatymas pagal šį įstatymą savaime nesukelia teisinių pasekmių atstačiusio pilietybę asmens šeimos nariams.
19 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas
20 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečio teisė atsisakyti pilietybės
Lietuvos Respublikos piliečio teisė atsisakyti pilietybės negali būti varžoma, išskyrus šiame straipsnyje nurodytus atvejus.
21 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas, asmeniui nutraukus faktinius ryšius su Lietuvos valstybe
Asmuo gali būti pripažintas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės, jeigu jis nutraukia faktinius ryšius su Lietuvos valstybe:
1) ilgiau kaip trejus metus be pertraukos gyvena užsienyje su negaliojančiu Lietuvos Respublikos piliečio pasu arba be šio paso;
22 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimas
Asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės šio įstatymo 19 straipsnio 1,3 ir 4 punktuose numatytais pagrindais, pagal jo prašymą gali būti grąžinta Lietuvos Respublikos pilietybė, jei prašymo pateikimo metu šis asmuo nuolat gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje ir atitinka šio įstatymo 12 straipsnio pirmosios dalies 2, 3 ir 5 punktuose nustatytas sąlygas.
23 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo akto pripažinimas negaliojančiu
Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo aktas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu natūralizuotas asmuo arba optantas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pagal suklastotus dokumentus ar kitokios apgaulės būdu, arba neatsisakė kitos valstybės pilietybės, arba teismui nustačius, kad jis iki pilietybės suteikimo ar po to padarė tarptautinės teisės numatytų nusikaltimų žmogiškumui, vykdė genocidą arba padarė nusikaltimų Lietuvos Respublikai.
Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo aktas gali būti pripažintas negaliojančiu taip pat ir tuo atveju, kai teismas nustatys, jog konkretus asmuo po 1940 m. birželio 15 d. organizavo ar vykdė gyventojų trėmimus ar gyventojų naikinimą, slopino rezistencinį judėjimą Lietuvoje ar po 1990 m. kovo 11 d. dalyvavo veiksmuose, nukreiptuose prieš Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir jos teritorijos vientisumą.
IV. VAIKŲ PILIETYBĖ, PASIKEITUS TĖVŲ PILIETYBEI
24 straipsnis. Vaikų pilietybės pasikeitimas, pasikeitus abiejų tėvų pilietybei
25 straipsnis. Vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas, kai Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo vienas iš tėvų
Jeigu Lietuvos Respublikos piliečiu tampa vienas iš tėvų, o antrasis lieka kitos valstybės piliečiu, jų vaikas gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to raštu prašo abu vaiko tėvai. Jeigu vaiko tėvai išsituokę, vaikas gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to raštu prašo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę vienas iš tėvų, pas kurį teismo sprendimu liko gyventi vaikas arba pas kurį vaikas faktiškai nuolat gyvena.
Jeigu Lietuvos Respublikos piliečiu tampa vienas iš tėvų, o kitas lieka asmeniu be pilietybės, jų vaikas gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to raštu prašo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę vienas iš tėvų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-3067, 1992-11-19, Lietuvos aidas, 1992, Nr. 232-0 (1992-11-26); Žin., 1992, Nr. 34-1031 (1992-11-30), i. k. 0921010ISTA00I-3067
26 straipsnis. Vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas, vienam iš tėvų netekus Lietuvos Respublikos pilietybės
V. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS KLAUSIMŲ SPRENDIMO TVARKA
28 straipsnis. Prašymų ir teikimų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais padavimas
Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo, Lietuvos Respublikos pilietybės atstatymo, atsisakymo ir grąžinimo klausimas svarstomas pagal suinteresuoto asmens raštišką prašymą.
Prie prašymo suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę pridedami šie dokumentai:
asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas; gimimo liudijimas; dokumentai, patvirtinantys nuolatinę gyvenamąją vietą ir nuolatinius darbą (užsiėmimą) arba kitą legalų pragyvenimo šaltinį; dokumentai, patvirtinantys, jog nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 13 straipsnio 4 ir 5 punktuose.
Prie prašymo įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę ar pareiškimo atstatyti Lietuvos Respublikos pilietybę pridedami dokumentai, patvirtinantys asmens tapatybę, tautybę, turimą kitos valstybės pilietybę ar jos atsisakymą, taip pat asmens gyvenamąją vietą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. I-2312, 1992-02-11, Lietuvos aidas, 1992, Nr. 35-0 (1992-02-20); Žin., 1992, Nr. 7-162 (1992-03-10), i. k. 0921010ISTA00I-2312
Prie prašymo atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės pridedami šie dokumentai:
asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas; gimimo liudijimas;
dokumentai, patvirtinantys nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą (užsiėmimą). Prašymai atsisakyti pilietybės priimami, sumokėjus Vyriausybės nustatyto dydžio valstybinę rinkliavą.
Prie prašymo grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę pridedami šie dokumentai:
asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
gimimo liudijimas; dokumentas apie turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus;
dokumentai, patvirtinantys nuolatinę gyvenamąją vietą ir nuolatinius darbą (užsiėmimą) arba kitą legalų pragyvenimo šaltinį.
18 metų neturinčių asmenų prašymus suteikti, atstatyti, įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės ar ją grąžinti paduoda jų teisėti atstovai.
Teikimus pripažinti asmenį netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės šio įstatymo 21 straipsnyje nurodytais atvejais turi teisę paduoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, taip pat Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.
Prašymai suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę, atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės ar ją grąžinti paduodami Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui per rajono (apskrities), miesto valdybą.
Asmenys, nurodyti šio įstatymo 17 straipsnio pirmosios dalies 1 punkte, prašymus įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę paduoda Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įstaigoms ar Lietuvos Respublikos diplomatinėms (konsulinėms) įstaigoms užsienyje.
Asmenys, nurodyti šio įstatymo 17 straipsnio pirmosios dalies 2 ir 3 punktuose, prašymus įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę paduoda Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai per rajono (apskrities), miesto valdybą.
Asmenys, atstatantys Lietuvos Respublikos pilietybę, prašymus paduoda Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai tiesiog ar per Lietuvos Respublikos diplomatines įstaigas užsienyje.
Asmenims, kurie įgyvendina teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, Vidaus reikalų ministerija išduoda Lietuvos Respublikos piliečio pasus, kai įvykdytos šio įstatymo 18 straipsnio pirmojoje ar antrojoje dalyje numatytos sąlygos.
Asmenims, kurie atstato Lietuvos Respublikos pilietybę, Vidaus reikalų ministerija ar Lietuvos Respublikos diplomatinės įstaigos užsienyje išduoda Lietuvos Respublikos piliečių pasus, kai įvykdytos šio įstatymo 18 straipsnio trečiojoje dalyje numatytos sąlygos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. I-2312, 1992-02-11, Lietuvos aidas, 1992, Nr. 35-0 (1992-02-20); Žin., 1992, Nr. 7-162 (1992-03-10), i. k. 0921010ISTA00I-2312
29 straipsnis. Pilietybės reikalų komisija
Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams svarstyti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas sudaro Pilietybės reikalų komisiją.
Komisija turi teisę pakviesti į savo posėdį asmenį, kurio pilietybės klausimas sprendžiamas, pavesti valstybinėms institucijoms, kad jos per komisijos nurodytą laiką pareikštų savo nuomonę ir pateiktų reikiamus dokumentus dėl komisijos nagrinėjamo prašymo ar teikimo.
Komisijos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai jos narių. Komisijos sprendimai priimami paprasta visų komisijos narių balsų dauguma ir įforminami protokole, kurį pasirašo visi posėdyje dalyvavę komisijos nariai.
30 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos deputatų komisija
Prašymus suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 16 straipsnį nagrinėja deputatų komisija, kurią sudaro Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.
Komisijos sprendimai priimami visų komisijos narių balsų dauguma ir įforminami protokole, kurį pasirašo visi posėdyje dalyvavę komisijos nariai.
31 straipsnis. Prašymų ir teikimų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais sprendimų priėmimas
Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, jos atsisakymo, grąžinimo, pilietybės netekimo, taip pat akto dėl pilietybės suteikimo pripažinimo negaliojančiu klausimus sprendžia Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.
Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, jos atsisakymo, grąžinimo, netekimo, taip pat akto dėl pilietybės pripažinimo negaliojančiu atvejais leidžiami Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakai, o atmetus prašymus ar teikimus – priimami nutarimai.
Sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atstatymo priima Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ar Lietuvos Respublikos diplomatinės įstaigos užsienyje vadovas. Sprendimus dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo priima Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. I-2312, 1992-02-11, Lietuvos aidas, 1992, Nr. 35-0 (1992-02-20); Žin., 1992, Nr. 7-162 (1992-03-10), i. k. 0921010ISTA00I-2312
Įsakai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, vidaus reikalų ministro sprendimai dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo pagal šio įstatymo 18 straipsnio antrąją dalį įsigalioja, tik asmeniui prisiekus Lietuvos Respublikai rajonų (apskričių), miestų savivaldybėse arba Lietuvos Respublikos diplomatinėse (konsulinėse) įstaigose užsienyje.
Asmenys, kurie įgydami Lietuvos Respublikos pilietybę netenka turėtos kitos valstybės pilietybės, prisiekia Lietuvos Respublikai, kai pateikia įrodymus, kad jie neteko kitos valstybės pilietybės.
32 straipsnis. Sprendimų priėmimas dėl vaikų pilietybės pasikeitimo
33 straipsnis. Aktų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais skelbimas
Įsigalioję Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, grąžinimo, netekimo, taip pat akto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo pripažinimo negaliojančiu skelbiami „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žiniose“.
34 straipsnis. Pakartotinis prašymų ir teikimų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais svarstymas
35 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimas
VI. TARPTAUTINĖS SUTARTYS
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS
Vilnius, 1991 m. gruodžio 5 d.
Nr. I-2072
Pakeitimai:
1.
LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOJI TARYBA, Įstatymas
Nr. I-2079, 1991-12-10, Lietuvos aidas, 1991, Nr. 251-0 (1991-12-17); Žin., 1991, Nr. 36-981 (1991-12-31), i. k. 0911010ISTA00I-2079
Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų galiojimo ir pilietybės įstatymo papildymo
2.
LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOJI TARYBA, Įstatymas
Nr. I-2312, 1992-02-11, Lietuvos aidas, 1992, Nr. 35-0 (1992-02-20); Žin., 1992, Nr. 7-162 (1992-03-10), i. k. 0921010ISTA00I-2312
Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 28 ir 31 straipsnių pakeitimo
3.
LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOJI TARYBA, Įstatymas
Nr. I-3067, 1992-11-19, Lietuvos aidas, 1992, Nr. 232-0 (1992-11-26); Žin., 1992, Nr. 34-1031 (1992-11-30), i. k. 0921010ISTA00I-3067
Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 14 ir 25 straipsnių pakeitimo