Įsakymas netenka galios 2006-11-05:

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-877, 2006-10-23, Žin., 2006, Nr. 118-4517 (2006-11-04), i. k. 1062250ISAK000V-877

Dėl Lietuvos higienos normos HN 96:2006 „Vaikų tekstilės gaminiai. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" patvirtinimo

Suvestinė redakcija nuo 2003-10-04 iki 2006-11-04

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 66-1997, i. k. 1002250ISAK00000430

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 96:2000 „VAIKŲ TEKSTILĖS GAMINIAI. HIGIENOS NORMOS IR TAISYKLĖS“

2000 m. liepos 26 d. Nr. 430

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 01 27 įsakymu Nr. 48 patvirtintu „Perspektyviniu įstatymų, poįstatyminių teisės aktų ir kitų darbų darbo planu“ ir siekdamas, kad teikiami rinkai vaikų tekstilės gaminiai nekeltų pavojaus vaikų saugai,

1. Tvirtinu:

1.1. Lietuvos higienos normą HN 96:2000 „Vaikų tekstilės gaminiai. Higienos normos ir taisyklės“ (pridedama).

1.2. Lietuvos higienos normos HN 96:2000 įdiegimo priemonių planą (pridedama).

2. Nustatau HN 96:2000 įsigaliojimo datą – 2000 09 01.

3. Nuo 2000 09 01 laikau netekusiu galios normatyvinį dokumentą San T ir N Nr. 42-125-4390-90 „Cheminio pluošto naudojimo vaikiškų drabužių ir avalynės gamybai pagal jų higieninius rodiklius sanitarinės taisyklės ir normos“.

4. įsakymo vykdymo kontrolę pavedu viceministrui V. Kriauzai.

SVEIKATOS APSAUGOS Ministras                                                 Raimundas Alekna

Lietuvis higienos norma HN 96:2000

VAIKŲ TEKSTILĖS GAMINIAI. Higienos normos ir taisyklės

I. TAIKYMO SRITIS

1. Ši higienos norma taikoma vaikų tekstilės gaminiams: drabužiams, kojinėms, pėdkelnėms, galvos apdangalams, pirštinėms, patalynei ir kt. Ji reglamentuoja cheminių pluoštų kiekius gaminiuose, pagrindinius jų higienos rodiklius ir higienos kontrolę.

2. Ši higienos norma privaloma visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, gaminantiems, parduodantiems ir įvežantiems į Lietuvos Respubliką vaikų tekstilės gaminius, bei įstaigoms, vykdančioms jų higieninę ekspertizę ir rinkos kontrolę.

II. NUORODOS

3. Šioje higienos normoje yra nuorodos į tokius dokumentus:

3.1. Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 52-1673).

3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 674 „Dėl dviračių, vaikiškų viršutinių drabužių, mokyklinių kuprinių ir portfelių su šviesą atspindinčiais elementais gamybos“ (Žin., 1995, Nr. 41-1015).

3.3. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto ir Lietuvos standartizacijos departamento prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos 1995 m. spalio 31 d. įsakymas Nr. 30/180 „Dėl ne maisto prekių higieninio įvertinimo tvarkos“ (Žin., 1995, Nr. 104-2342).

3.4. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 16 d. įsakymas Nr. 137 „Dėl Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 32-1024).

3.5. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 440 „Dėl tekstilės pavadinimų techninio reglamento ir tekstilės pluoštų mišinių kiekybinės analizės techninio reglamento patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 10-246).

3.6. LST EN ISO 9237:1997 Tekstilės medžiagos. Medžiagų laidumo orui nustatymas.

3.7. LST 1175-91 Lovos baltiniai. Bendrosios techninės sąlygos.

3.8. LST EN ISO 105-E01:1998 Tekstilės medžiagos. Nusidažymo atsparumo nustatymas. E01 dalis. Nusidažymo atsparumas vandeniui.

3.9. LST EN ISO 105-E04:1998 Tekstilės medžiagos. Nusidažymo atsparumo nustatymas. E04 dalis. Nusidažymo atsparumas prakaitui.

3.10. LST EN ISO 105-X12:1998 Tekstilės medžiagos. Nusidažymo atsparumo nustatymas. X12 dalis. Nusidažymo atsparumas trinčiai.

3.11. LST ISO 3071:1997 Tekstilės medžiagos. Vandens ištraukos pH nustatymas.

3.12. LST EN ISO 14184-1:1999 Tekstilės medžiagos. Formaldehido nustatymas. 1-oji dalis. Laisvasis ir hidrolizuotas formaldehidas (ekstrahavimo vandeniu metodas).

3.13. LST ISO 2076:2000 Tekstilė. Cheminiai pluoštai. Bendrieji pavadinimai.

3.14. LST ISO 6938:2000 Tekstilė. Gamtiniai pluoštai. Bendrieji pavadinimai ir apibrėžimai.

3.15. LST ISO 1833:1996 Tekstilės medžiagos. Dviejų komponentų pluoštų mišiniai. Kiekybinis cheminis tyrimas.

3.16. LST ISO 5088:1996 Tekstilės medžiagos. Trijų komponentų pluoštų mišiniai. Kiekybinis cheminis tyrimas.

3.17. LST ISO 3638:1995. Drabužių dydžių žymėjimas. Vaikų drabužiai.

3.18. LST ISO 3636:1995. Drabužių dydžių žymėjimas. Viršutiniai vyrų ir berniukų drabužiai.

3.19. LST ISO 3637:1995. Drabužių dydžių žymėjimas. Viršutiniai moterų ir mergaičių drabužiai.

3.20. LST ISO 4415:1995. Drabužių dydžių žymėjimas. Apatiniai ir naktiniai vyrų bei berniukų drabužiai ir marškiniai.

3.21. LST ISO 4416:1995. Drabužių dydžių žymėjimas. Apatiniai ir naktiniai moterų bei mergaičių drabužiai, korsetiniai gaminiai ir marškiniai.

3.22. LST ISO 7070:1994. Drabužių dydžių žymėjimas. Kojinių gaminiai.

3.23. LST ISO 4418:1995. Drabužių dydžių žymėjimas. Pirštinės.

III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

4. Šioje higienos normoje pavartoti terminai ir jų apibrėžimai:

4.1. gamtinis pluoštas

Pluoštas, susidarantis gamtoje. Pagal kilmę pluoštai skirstomi į gyvūninius, augalinius ir mineralinius [3.14].

4.2. cheminis pluoštas

Bendras dirbtinio ir sintetinio pluošto pavadinimas. Pluoštas, gautas gamybos procese [3.13].

4.3. dirbtinis pluoštas

Pluoštas iš chemiškai apdorotų gamtinių stambiamolekulių junginių (viskozė, modalinis, acetatinis, triacetatinis ir kt.).

4.4. sintetinis pluoštas

Pluoštas iš sintetinių polimerų (poliesterinis, poliamidinis, akrilinis, elastano ir kt.).

4.5. apretas

Apdailos medžiaga, kuria įmirkomas (impregnuojamas) ar padengiamas audinys, trikotažinė medžiaga ar verpalai, kad įgytų reikiamų savybių (standumo, neglamžumo, blizgesio, atsparumo vandens prasiskverbimui ir kt.).

4.6. trikotažas

Medžiaga, numegzta jungiant siūlus kilpomis tam tikru pynimu.

4.7. audinys

medžiaga, išausta iš vienų su kitais susipinančių išilginių ir skersinių siūlų.

4.8. tekstilė

Verpimo ir audimo pramonės gaminiai, verpalai ir audiniai, trikotažas.

4.9. lovos baltiniai

Antklodžių ir pagalvių užvalkalai, paklodės.

4.10. baltininiai gaminiai

Apatiniai drabužiai, lovos baltiniai.

4.11. proginiai drabužiai

Drabužiai, skirti trumpalaikiam dėvėjimui (krikšto rūbai ir kt.).

4.12. vilnonis audinys

Audinys, kuriame vilnos pluošto yra ne mažiau kaip 70 %.

4.13. pusvilnonis audinys

Audinys, kuriame vilnos pluošto yra ne mažiau kaip 20 %.

4.14. higroskopiškumas

Tekstilės medžiagos savybė sugerti drėgmę.

4.15. laidumas orui

Tekstilės medžiagos savybė praleisti orą.

4.16. migravimas

Cheminių medžiagų išsiskyrimas iš gaminio (medžiagos) į aplinką.

4.17. gaminys

Bet koks pateikiamas į rinką tekstilės gaminys, skirtas vaikui.

4.18. saugus gaminys

Bet koks gaminys, kurio vartojimas įprastomis, gamintojo nustatytomis ar galimomis iš anksto pagrįstai numatyti vartojimo sąlygomis, įskaitant ir ilgalaikį vartojimą, nesukelia jokios rizikos arba kelia vartotojų gyvybei ir sveikatai ne didesnę riziką negu ta, kuri teisės aktuose nustatoma kaip leistina bei laikoma atitinkančia aukštą vartotojų apsaugos lygį, įvertinant vartotojų kategoriją – vaikus [3.1].

4.19. gamintojas

Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris:

1) pagamino gaminį arba apie tai viešai pareiškė pažymėdamas jį savo pavadinimu, prekės ženklu ar kitu skiriamuoju ženklu;

2) veikia kaip gamintojo atstovas ir gamintojo prašymu bei pateikdamas savo pavadinimą pateikia į rinką gaminį arba, jei gamintojo atstovo nėra, – gaminį importuoja;

3) gaminį saugo ir (arba) pakuoja ir nurodo save esant šio gaminio gamintoju;

4) kaip gaminio teikimo ar paslaugos teikimo proceso dalyvis gali daryti poveikį gaminio saugai [3.1].

4.20. pardavėjas

Asmuo, Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą ir realizuojantis gaminius [3.1].

4.21. pirmasis drabužių sluoksnis

Drabužiai, tiesiogiai susiliečiantys su oda.

4.22. antrasis drabužių sluoksnis

Drabužiai, iš dalies susiliečiantys su oda.

4.23. trečiasis drabužių sluoksnis

Drabužiai, nesiliečiantys su oda, pamušalas.

4.24. kūdikiai

Vaikai iki 1 metų amžiaus (iki 44 dydžio drabužiai).

4.25. lopšelinis amžius

Nuo 1 m. iki 3 m. (44 – 56 dydžių drabužiai).

4.26. ikimokyklinis amžius

Nuo 3 m. iki 7 m. (57 – 60 dydžių drabužiai).

4.27. mokyklinis amžius

Nuo 7 m. iki 18 m. (nuo 61 dydžio drabužiai).

4.28. drabužio dydis

Krūtinės apimtis cm.

IV. ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI

CV	–	viskozė
CA	–	acetatinis
CTA	–	triacetatinis
PAN	–	akrilinis
PES- poliesterinis
PA	–	poliamidinis
PP	–	polipropileninis
EL	–	elastanas
CLY	–	liocelis
CUP	–	vario amoniakinis
ALG	–	alginatinis

Pluoštų pavadinimai ir santrumpos pateikti pagal LST ISO 2076 [3.13].

V. Reikalavimai kūdikių gaminiams

5. Kūdikių pirmojo sluoksnio drabužiai (marškinėliai, šliaužtinukai, kepurytės) bei kiti gaminiai (vystyklai, paklodėlės, antklodžių ir pagalvių užvalkalai) turi būti siuvami tik iš gamtinių pluoštų audinių.

6. Kūdikių pirmojo sluoksnio drabužių priekinėje, užpakalinėje ir antkaklinėje dalyse neturi būti iškilusių spaudžių, sagų, užtrauktukų galvučių.

6 skyrius. Neteko galios nuo 2003-10-04

Skyriaus naikinimas:

Nr. V-571, 2003-09-30, Žin. 2003, Nr. 93-4229 (2003-10-03), i. k. 1032250ISAK000V-571

7 skyrius. Neteko galios nuo 2003-10-04

Skyriaus naikinimas:

Nr. V-571, 2003-09-30, Žin. 2003, Nr. 93-4229 (2003-10-03), i. k. 1032250ISAK000V-571

VIII. PAGRINDINIAI VAIKŲ TEKSTILĖS GAMINIŲ HIGIENOS

RODIKLIAI IR JŲ NUSTATYMO METODAI

25. Kontrolės institucijos bei vaikų tekstilės gaminių gamintojai, rengdami normatyvinius dokumentus ir gamindami šias medžiagas (gaminius), turi vadovautis B priedE nurodytais higienos rodikliais.

26. Higienos rodiklių nustatymo metodai:

26.1. laidumo orui nustatymo metodas pagal LST EN ISO 9237 [3.6];

26.2. tekstilės medžiagų higroskopiškumas ir paviršiaus lyginamoji elektrinė varža nustatomi pagal nustatyta tvarka patvirtintas metodikas [C.4; C.5].

27. Cheminių medžiagų migracijos rodikliai ir jų nustatymo metodai:

27.1. pH vertės nustatymas pagal LST ISO 3071 [3.11];

27.2. formaldehido kiekio nustatymas ekstrahavimo vandeniu metodu pagal LST EN ISO 14184-1 [3.12].

28. Apretų ir kitų apdailos medžiagų cheminių medžiagų kiekiai nustatomi pagal nustatyta tvarka patvirtintas metodikas [C.7].

29. Pluošto sudėčiai nustatyti naudotis: LST ISO 1833 [3.15], LST ISO 5088 [3.16], [3.5].

30. Nusidažymo atsparumo nustatymo metodai:

30.1. prakaitui – LST EN ISO 105-E04 [3.9];

30.2. trinčiai – LST EN ISO 105-X12 [3.10];

30.3. vandeniui – LST EN ISO 105-E01 [3.8].

IX. VAIKŲ TEKSTILĖS GAMINIŲ GAMYBOS HIGIENOS KONTROLĖ

31. Vaikų tekstilės gaminiai turi būti gaminami pagal įmonės patvirtintą normatyvinį dokumentą, reglamentuojantį gamybos sąlygas, medžiagas (pluoštą), naudojamas jų gamybai, saugos rodiklius, tikrinimo būdus, ženklinimą, pakavimą, laikymo ir gabenimo sąlygas, gamintojo garantijas dėl gaminių saugos ir atitikimo normatyvinio dokumento reikalavimus.

32. Gamintojas iki gaminio pateikimo rinkai turi pateikti Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotai įstaigai įvertinti gaminio saugos reikalavimų atitiktį [3.3]. Įgaliota įstaiga, esant reikalui, gali reikalauti iš gamintojo pateikti visus reikiamus normatyvinius dokumentus.

33. Įgaliota įstaiga nustato, kokius gaminio tyrimus būtina atlikti (jei gamintojas pats jų nepateikia), ir organizuoja jų atlikimą. Išvados dėl gaminio saugos reikalavimų atitikties, remiantis tyrimų duomenimis, pateikiamos higieninės ekspertizės protokole.

34. Vaikų tekstilės gaminiams, pagamintiems Lietuvoje ar atvežtiems iš užsienio, jei jie atitinka higienos ir saugos reikalavimus, nustatyta tvarka išduodamas „Ne maisto prekės higieninis pažymėjimas“. Higieninis pažymėjimas išduodamas tik naujiems gaminiams.

X. VAIKŲ TEKSTILĖS GAMINIŲ HIGIENOS KONTROLĖ RINKOJE

35. Vaikų tekstilės gaminiai turi būti teikiami rinkai tik esant jų nekenksmingumą sveikatai patvirtinantiems ne maisto prekės higieniniams pažymėjimams.

36. Gaminiai turi būti paženklinti Lietuvoje nustatyta tvarka, pateikti gaminio priežiūros simboliai. Viršutiniai drabužiai – striukės, paltai turi būti pagaminti ir teikiami rinkai tik su atšvaitais [3.2; 3.17; 3.18; 3.19; 3.20; 3.21; 3.22; 3.23].

37. Už Lietuvos Respublikoje pagamintų vaikų tekstilės gaminių ženklinimą bei priežiūros simbolių pateikimą yra atsakingas gamintojas, o už importuotų gaminių – importuotojas [3.4].

38. Draudžiama parduoti neženklintus vaikų tekstilės gaminius. Už šio reikalavimo nevykdymą atsako pardavėjas.

39. Kontrolės institucijos, vykdančios ne maisto prekių kontrolę, nustačiusios, kad rinkai buvo pateikti gaminiai, neatitinkantys šios normos ir kitų teisės aktų reikalavimų, nutraukia arba sustabdo jų pardavimą Lietuvoje ir taiko ekonomines sankcijas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka [3.1].

______________

Priedas. Neteko galios nuo 2003-10-04

Priedo naikinimas:

Nr. V-571, 2003-09-30, Žin. 2003, Nr. 93-4229 (2003-10-03), i. k. 1032250ISAK000V-571

B PRIEDAS (privalomasis)

VAIKŲ TEKSTILĖS GAMINIŲ HIGIENOS RODIKLIAI

B.1 lentelė. vaikų tekstilės gaminių iš audinių su įvairiais cheminių pluoštų kiekiais higienos rodikliai

Drabužių sluoksnis	Drabužio pavadinimas	Higroskopiškumas, proc.		Laidumas orui, mm/s		Paviršiaus lyginamoji elektrinė varža, omais
		optimalus*)	leidžiamas**)	optimalus	leidžiamas	optimalus	leidžiamas
Pirmasis	Naktiniai marškiniai, pižamos,	13 – 18	Ne mažiau	100***)	Ne mažiau	1010-1012	ne daugiau
	marškiniai, marškinėliai,		kaip 9		kaip 100		kaip 1013
	kelnės, sportiniai marškiniai
Antrasis	Vasariniai drabužiai: suknelės,	13 – 18	Ne mažiau	250*)	ne mažiau	1010-1012	ne daugiau
	palaidinukės, marškiniai		kaip 9		kaip 150**)		kaip 1013
	Pavasario-rudens-žiemos	13 – 18	ne mažiau	100	Ne mažiau	1010-1012	ne daugiau
	drabužiai: vilnonės suknelės		kaip 9		kaip 100		kaip 1013
	kombinezonai, palaidinės,	13 – 18	Ne mažiau	100	Ne mažiau	1010-1012	ne daugiau
	kelnės, švarkai, kostiumai		kaip 9		kaip 100		kaip 1013
Trečiasis	Pamušalas (striukių, paltų,	-	-	-	-	1010-1012	ne daugiau
	lietpalčių, kombinezonų,						kaip 1013
	kostiumų)

*) optimalūs rodikliai, nustatyti drabužiams, pasiūtiems iš gamtinio pluošto tekstilės (lino, medvilnės, šilko) ir dirbtinio – viskozės.

**) leidžiami rodikliai, nustatyti drabužiams, pasiūtiems iš įvairių cheminių pluoštų tekstilės.

***) laidumas orui, ne mažesnis kaip 100 mm/s, nustatytas tik šiltiems apatiniams drabužiams (iš flanelės, bajaus).

B.2 lentelė. Vaikų pirmojo sluoksnio trikotažo gaminių ir trikotažo medžiagų higienos rodikliai

Drabužių pavadinimas	Amžiaus grupė	Higroskopiškumas, proc.		Laidumas orui, mm/s		Paviršiaus lyginamoji elektrinė varža, omais
		optimalus	leidžiamas	optimalus	leidžiamas, ne mažiau kaip	Optimali	leidžiama ne daugiau kaip
Kelnaitės, kelnės		13 – 18	Ne mažiau kaip 9	300	150	1010 – 1012	1013
	Lopšelinis
Kitų pavadinimų drabužiai		13 – 18	Ne mažiau kaip 9	300	150	1010 – 1012	1013
Kelnaitės, kelnės		13 – 18	Ne mažiau kaip 9	300	150	1010 – 1012	1013
Maudymosi kostiumėliai	Ikimokyklinis ir	2 – 7	Ne daugiau kaip 7	400	200	-	-
	mokyklinis
Sportiniai drabužiai		13 – 18	Ne mažiau kaip 9	300	150	1010 – 1012	1013
Kitų pavadinimų drabužiai		13 – 18	Ne mažiau kaip 9	300	150	1010 – 1012	1013

B.3 lentelė. Cheminių medžiagų migravimo iš vaikų tekstilės gaminių leidžiamos normos

Rodiklio pavadinimas	Leidžiama norma
	kūdikių gaminiams
		vaikų gaminiams
		I, II sluoksnio	III sluoksnio
1. Vandenilio jonų rodiklio – pH vertė	4,0 – 7,5	4,0 – 7,5	-
2. Formaldehido kiekis nustatant ekstra-	20	75	300
havimo metodu, ne daugiau kaip, mg/kg
3. Nusidažymo atsparumas,
ne mažiau kaip, balai:
vandeniui	-	3	3
prakaitui	4	3	3
sausai trinčiai	4	4	4
šlapiai trinčiai	3	3	3

______________

C priedas (informacinis)

LITERATŪROS SĄRAŠAS

C.1. Eko-tex (Öko-tex) standartas 100:1997. Bendrieji ir specialūs reikalavimai.

C.2. Drabužių ir avalynės iš polimerinių medžiagų higieninis įvertinimas. Metodiniai nurodymai Nr. 1353-76 (rus.).

LST EN 20105 – A 03:1997 Tekstilės medžiagos. Nudažymo atsparumo nustatymas. A 03 dalis. Pilkoji skalė spalvos uždažymui įvertinti.

Tarptautinis standartas ISO 2076:1999 (E) Tekstilė – Dirbtinis pluoštas – Bendrieji pavadinimai.

Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 96/74/EC 1996 12 16 „Tekstilės pavadinimai“.

C.3. Gost 17037 – 85 Siuviniai ir trikotažo gaminiai. Terminai ir apibrėžimai.

C.4. GOST 3816 – 81 Tekstilės medžiagos. Higroskopinių ir hidrofobinių savybių nustatymo metodai (rus. k.).

C.5. GOST 19616 – 74 Audiniai ir trikotažo medžiagos. Paviršiaus lyginamosios elektrinės varžos nustatymo metodas (rus. k.).

C. 6. GOST 28000 – 88 Vilnoniai ir pusvilnoniai audiniai drabužiams.

C.7. GOST 25617 – 83 Lininiai, puslininiai, medvilniniai ir mišrūs audiniai ir gaminiai. Cheminiai bandymai.

C.8. Matukonis A., Palaima J., Vitkauskas A. Tekstilės medžiagotyra – V., Mokslas, 1989.

______________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-571, 2003-09-30, Žin., 2003, Nr. 93-4229 (2003-10-03), i. k. 1032250ISAK000V-571

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. 430 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 96:2000 „Vaikų tekstilės gaminiai. Higienos normos ir taisyklės" pakeitimo