Įsakymas netenka galios 2018-06-22:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-519, 2018-06-18, paskelbta TAR 2018-06-21, i. k. 2018-10209
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1997 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. 17 „Dėl gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir Helsinkio komisijos rekomendacijų taikymo“ pripažinimo netekusiu galios
Suvestinė redakcija nuo 2002-06-22 iki 2018-06-21
Įsakymas paskelbtas: Žin. 1997, Nr. 8-160, i. k. 0973010ISAK00000017
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS MINISTERIJOS
Į S A K Y M A S
DĖL GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO LEIDIMŲ IŠDAVIMO IR HELSINKIO KOMISIJOS REKOMENDACIJŲ TAIKYMO
1997 m. sausio 23 d. Nr. 17
Vilnius
1. Įsigaliojus „Nuotekų užterštumo normoms“ (LAND 10-96), patvirtintoms Aplinkos apsaugos ministerijos (AAM) 1996 04 10 įsakymu Nr. 58, patvirtinti:
1.1. Neteko galios nuo 2000-07-01
Punkto naikinimas:
Nr. 387, 1999-11-30, Žin. 1999, Nr. 106-3087 (1999-12-15), i. k. 099301MISAK00000387
2. Vykdant Helsinkio komisijos rekomendacijas Nr. 9/2 ir Nr. 16/9 dėl azoto ir fosforo šalinimo iš nuotekų, patvirtinti Lietuvos miestų paskirstymą į grupes pagal ekvivalentinį gyventojų skaičių (3 priedas).
3. Aplinkos apsaugos ministerijos regionų departamentams, siekiant įgyvendinti Baltijos jūros šalių aplinkos apsaugos ministrų 1988 m. pasirašytą „Baltijos jūros regiono jūrinės aplinkos apsaugos deklaraciją“ – 50% sumažinti labiausiai kenksmingų teršalų prietaką į Baltijos jūros regiono jūrinę aplinką, vadovaujantis Helsinkio komisijos rekomendacijomis atskiroms pramonės šakoms (4 priedas):
3.1. pareikalauti iš pramonės objektų, išleidžiančių nuotekas, nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos vykdyti žinybinę laboratorinę kontrolę tų medžiagų, kurios išvardytos atitinkamos gamybos šakos rekomendacijoje, ir įtraukti šias medžiagas į statistinės ataskaitos formą Nr. 1 „Vanduo“;
3.2. nustatant DLT atskirų pramonės šakų objektų (veikiančių ir naujai besistatančių bei rekonstruojamų) išleidžiamoms nuotekoms vadovautis Helsinkio komisijos rekomendacijomis, jei tai neprieštarauja „Nuotekų užterštumo normoms“ (LAND 10 – 96);
3.3. užtikrinti, kad Helsinkio komisijos rekomendacijose nurodytos taršos mažinimo priemonės būtų įtrauktos į veikiančių objektų priemonių planus ir reikalavimus išduodant ar pratęsiant gamtos išteklių naudojimo leidimus, o naujai statomiems ir rekonstruojamiems objektams – į jų statybos projektus;
Aplinkos apsaugos ministerijos
1997 01 23 įsakymo Nr. 17
2 priedas
Aplinkos apsaugos ministerijos 1995 02 28 įsakymu Nr. 29 patvirtintų „Paviršinių (lietaus) nuotekų kanalizavimo ir išleidimo normatyvų nustatymo, mokesčio už taršą taikymo ir laboratorinės kontrolės vykdymo taisyklių“ (LAND 3-95) 1 ir 2 punktų pakeitimai ir papildymai
1. Pakeisti ir papildyti 1 punkto 1.4 papunktį ir išdėstyti taip:
„1.4. Kadangi lietaus kanalizacijos kolektoriai ir valymo įrenginiai yra labai brangūs, tai, projektuojant lietaus kanalizacijos sistemas, rekomenduojama numatyti jų laipsnišką vystymą – pradžioje įrengiant akumuliacines talpas, apskaičiuojant, kokį jos duotų efektą, vėliau numatant nuotekas išvalyti iki didžiausios leistinos taršos normatyvų (DLT), kurie apskaičiuojami imant leistiną teršalų koncentraciją CL:
- suspenduotų medžiagų 25 mg/l vidutinę metinę koncentraciją;
- naftos produktų 1 mg/l vidutinę metinę koncentraciją ir 3 mg/l maksimalią momentinę koncentraciją;
- sulfatų, chloridų ir kitų specifinių medžiagų vidutines metines koncentracijas, nustatytas „Nuotekų užterštumo normose“ (LAND 10-96), šių medžiagų maksimalias momentines koncentracijas, nurodytas 2 lentelėje.
Ten, kur nėra lietaus nuotekų valymo įrenginių, reikia nustatyti laikinai leistinos taršos normatyvus (LLT) pagal esamą padėtį iš laboratorinių lietaus nuotekų analizių duomenų, jų neturint – pagal laboratorinių tyrimų duomenis analogiškose teritorijose.
Kol bus parengta paviršinių nuotekų kanalizavimo ir valymo Lietuvos Respublikoje strategija, laikytis šių nuostatų:
- išleidžiamas į vandens telkinius paviršines nuotekas reikia kanalizuoti ir valyti pirmiausia iš pramonės įmonių ir kitų labai užterštų teritorijų: mechanizacijos kiemų, mazuto ūkių, kai kurių sandėlių užimamų teritorijų (trąšų, naftos produktų, chemikalų), centralizuotų betono ruošimo ir išdavimo mazgų, autoūkių, autobusų stočių, degalinių, autoservisų, automobilių stovėjimo aikštelių ir garažų, turinčių daugiau kaip 30 vietų, geležinkelio objektų, naftos bazių, chemijos, naftos perdirbimo, mikrobiologijos, miško chemijos, celiuliozės ir popieriaus, odų apdirbimo pramonės įmonių, pabėgių mirkymo įmonių ir kt. Jei lietaus kanalizacijos kolektoriaus baseine yra ne vien pramonės įmonių ar kitos labai užterštos teritorijos, o ir gyvenamosios teritorijos ar žalieji plotai, paviršinių nuotekų valymas turi būti organizuojamas bendrai iš viso baseino;
- išleidžiamų į vandens telkinius paviršinių nuotekų tik iš parkų ar gyvenamųjų teritorijų, taip pat pagal nuotekų užterštumą joms prilygstančių teritorijų valymo laikinai neplanuoti.
Įrengiant lietaus nuotekų išleistuvus iš degalinių į mažus upelius ar melioracijos griovius, kai išleidžiamų nuotekų debitas yra didesnis negu 95% tikimybės sausiausio mėnesio to upelio ar griovio vandens debitas, būtina įrengti išvalyto lietaus vandens kaupimo rezervuarus. Iš jų išvalytos lietaus nuotekos gali būti išleidžiamos tik padidėjus upelio ar griovio vandens debitui (pavasarinių arba lietaus potvynių metu).
Jei lietaus nuotekų priimtuvas yra gamtinė aplinka, tiesiogiai nesusijusi su atvirais vandens telkiniais (gruntas, maži grioviai ir kt.), išleidžiamų lietaus nuotekų kokybė turi atitikti tuos pačius reikalavimus, kaip išleidžiant į vandens telkinius.“
2. Pakeisti ir papildyti 2 punkto 2.6 papunktį ir išdėstyti taip:
„2.6. Nustatant normatyvus įmonėms ar joms prilygstantiems fiziniams ar juridiniams asmenims – abonentams reikia vadovautis šių nurodymų 1.6 p. Jei perspektyvoje numatomi statyti miesto, gyvenvietės, kvartalo ar kitos teritorijos lietaus nuotekų valymo įrenginiai, į kuriuos per lietaus kanalizaciją pateks vieno ar keleto abonentų paviršinės nuotekos, priimamų iš įmonių – abonentų nuotekų teršalų koncentracijos turėtų būti tokios, kad po valymo nuotekų liekamasis užterštumas neviršytų į atvirus vandens telkinius išleidžiamiems teršalams nustatytų normatyvų.
Šiuo metu abonentų lietaus nuotekų, išleidžiamų į lietaus kanalizacijos tinklus, užterštumas nustatomas įvertinus esamą padėtį ir laboratorinių tyrimų duomenis.
Įmonių ar joms prilygstančių fizinių ar juridinių asmenų – abonentų paviršinėms nuotekoms, išleidžiamoms į lietaus nuotekų tinklus su esamais ar perspektyvoje numatomais valymo įrenginiais, rekomenduotinos šios normos:
- suspenduotų medžiagų iki 30 mg/l vidutinė metinė koncentracija;
- naftos produktų iki 5 mg/l vidutinė metinė koncentracija.
Tačiau visais atvejais šias normas reglamentuoja valymo įrenginių savininkų ar jų pavedimu įrenginius eksploatuojančių organizacijų išduotos sąlygos.
Perspektyvoje specifinių medžiagų, kurių negali išvalyti miesto, gyvenvietės ar kvartalo lietaus vandens valymo įrenginiai, abonentų į lietaus kanalizacijos tinklus išleidžiamose paviršinėse nuotekose leistinos teršalų koncentracijos turės būti ne didesnės kaip nuotekose, išleidžiamose į paviršinius vandens telkinius („Nuotekų užterštumo normos“ (LAND 10-96) 2 lentelė, imant Cvid =Cmax).
Radioaktyvių bei galinčių sukelti sprogimą medžiagų išleidimas į lietaus kanalizaciją draudžiamas.
Reikalaujamos koncentracijos išlaikomos gerai prižiūrint ir valant įmonių ar joms prilygstančių fizinių ar juridinių asmenų – abonentų teritorijas ir, kur būtina, pastatant paprasčiausius specifinius pirminio valymo įrenginius – nusodintuvus, naftos gaudytuvus, riebalų gaudytuvus ir kt.
Jei tam tikro profilio įmonių (pieno, mėsos perdirbimo ir kt.) nuotekose organinių teršalų rekomendaciniai normatyvai viršijami, reikėtų labiausiai užterštų nuotekų dalį atskirti ir nukreipti į miesto ar gyvenvietės ūkio buitinių nuotekų valymo įrenginius. Visais atvejais šios problemos sprendimas turėtų būti ekonomiškai pagrįstas.“
_____________
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos
ministro 1997 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. 17
3 priedas
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2002 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 267
patvirtinta redakcija)
Lietuvos miestų paskirstymas į grupes pagal ekvivalentinį gyventojų skaičių
I grupės aglomeracijoms su ekvivalentiniu gyventojų skaičiumi (GE) daugiau kaip 100 000 priskiriami miestai:
Alytus, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys, Šiauliai, Vilnius.
II grupės aglomeracijoms su ekvivalentiniu gyventojų skaičiumi (GE) nuo 10 000 iki 100 000 priskiriami miestai:
Anykščiai, Birštonas su Prienais, Biržai, Druskininkai, Elektrėnai su Vieviu, Jonava, Joniškis, Jurbarkas, Kaišiadorys, Kelmė, Kėdainiai, Kretinga, Kupiškis, Kuršėnai, Lazdijai, Lentvaris su Trakais, Marijampolė, Mažeikiai, Molėtai, Naujoji Akmenė, Pakruojis, Palanga, Pasvalys, Plungė, Radviliškis, Raseiniai, Rokiškis, Skuodas, Šakiai, Šilalė, Šilutė, Tauragė, Telšiai, Ukmergė, Utena, Varėna, Vilkaviškis, Visaginas, Zarasai.
III grupės aglomeracijoms su ekvivalentiniu gyventojų skaičiumi (GE) nuo 2000 iki 10 000 priskiriami miestai ir miesteliai:
Akmenė, Ariogala, Baisiogala, Eišiškės, Ežerėlis, Gelgaudiškis, Ignalina, Jieznas, Juodupė, Kalvarija, Kazlų Rūda, Kybartai, Krekenava, Kudirkos Naumiestis, Kvėdarna, Linkuva, Nemenčinė, Neringa, Pabradė, Pagėgiai, Ramygala, Raudondvaris, Rietavas, Rūdiškės, Rusnė, Salantai, Simnas, Skaudvilė, Šalčininkai, Šeduva, Širvintos, Švenčionėliai, Švenčionys, Švėkšna, Tytuvėnai, Veisiejai, Venta, Viduklė, Viekšniai, Vilkija, Žagarė, Žiežmariai.
Pasikeitus surenkamų nuotekų charakteristikoms (kiekiams, užterštumams), Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų sprendimu prie aukščiau išvardytų aglomeracijų grupių gali būti priskirti papildomi miestai ir miesteliai arba esami perkelti iš vienos grupės į kitą (pvz., padidėjus prijungtų prie kanalizacijos sistemų abonentų skaičiui, sujungus kelis miestus ar miestelius į vieną sistemą ir pan.).
Pastaba.
Miestai priskirti aglomeracijų grupėms, ne tik atsižvelgiant į esamą ekvivalentinį gyventojų skaičių, bet ir įvertinant neprisijungusių prie nuotekų surinkimo sistemų gyventojų bei kitų abonentų skaičių bei į nuotekas priimančio vandens telkinio jautrumą.
______________
Priedo pakeitimai:
Nr. 267, 2002-05-22, Žin., 2002, Nr. 62-2533 (2002-06-21), i. k. 102301MISAK00000267
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. 128, 1997-07-24, Žin., 1997, Nr. 73-1889 (1997-08-06), i. k. 0973010ISAK00000128
Dėl Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei išleidžiamų į aplinką teršalų normatyvų nustatymo taisyklių pakeitimo ir papildymo
2.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. 387, 1999-11-30, Žin., 1999, Nr. 106-3087 (1999-12-15), i. k. 099301MISAK00000387
Dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 32-99 "Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka" patvirtinimo
3.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. 267, 2002-05-22, Žin., 2002, Nr. 62-2533 (2002-06-21), i. k. 102301MISAK00000267
Dėl kai kurių aplinkos ministro įsakymų, reglamentuojančių nuotekų tvarkymą, dalinio pakeitimo