Suvestinė redakcija nuo 1997-08-07 iki 2000-06-30
Įsakymas paskelbtas: Žin. 1997, Nr. 8-160, i. k. 0973010ISAK00000017
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS MINISTERIJOS
Į S A K Y M A S
DĖL GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO LEIDIMŲ IŠDAVIMO IR HELSINKIO KOMISIJOS REKOMENDACIJŲ TAIKYMO
1997 m. sausio 23 d. Nr. 17
Vilnius
1. Įsigaliojus „Nuotekų užterštumo normoms“ (LAND 10-96), patvirtintoms Aplinkos apsaugos ministerijos (AAM) 1996 04 10 įsakymu Nr. 58, patvirtinti:
1.1. AAM 1995 01 26 įsakymu Nr. 10 patvirtintų „Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei išleidžiamų į aplinką teršalų normatyvų nustatymo taisyklių“ 1 ir 2 punktų pakeitimus ir papildymus (1 priedas);
2. Vykdant Helsinkio komisijos rekomendacijas Nr. 9/2 ir Nr. 16/9 dėl azoto ir fosforo šalinimo iš nuotekų, patvirtinti Lietuvos miestų paskirstymą į grupes pagal ekvivalentinį gyventojų skaičių (3 priedas).
3. Aplinkos apsaugos ministerijos regionų departamentams, siekiant įgyvendinti Baltijos jūros šalių aplinkos apsaugos ministrų 1988 m. pasirašytą „Baltijos jūros regiono jūrinės aplinkos apsaugos deklaraciją“ – 50% sumažinti labiausiai kenksmingų teršalų prietaką į Baltijos jūros regiono jūrinę aplinką, vadovaujantis Helsinkio komisijos rekomendacijomis atskiroms pramonės šakoms (4 priedas):
3.1. pareikalauti iš pramonės objektų, išleidžiančių nuotekas, nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos vykdyti žinybinę laboratorinę kontrolę tų medžiagų, kurios išvardytos atitinkamos gamybos šakos rekomendacijoje, ir įtraukti šias medžiagas į statistinės ataskaitos formą Nr. 1 „Vanduo“;
3.2. nustatant DLT atskirų pramonės šakų objektų (veikiančių ir naujai besistatančių bei rekonstruojamų) išleidžiamoms nuotekoms vadovautis Helsinkio komisijos rekomendacijomis, jei tai neprieštarauja „Nuotekų užterštumo normoms“ (LAND 10 – 96);
3.3. užtikrinti, kad Helsinkio komisijos rekomendacijose nurodytos taršos mažinimo priemonės būtų įtrauktos į veikiančių objektų priemonių planus ir reikalavimus išduodant ar pratęsiant gamtos išteklių naudojimo leidimus, o naujai statomiems ir rekonstruojamiems objektams – į jų statybos projektus;
Aplinkos apsaugos ministerijos
1997 01 23 įsakymo Nr. 17
1 priedas
Aplinkos apsaugos ministerijos 1995 01 26 įsakymu Nr. 10 patvirtintų „Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei išleidžiamų į aplinką teršalų normatyvų nustatymo taisyklių“ 1 ir 2 punktų pakeitimai ir papildymai
1. Pakeisti ir papildyti 1 punkto 1.1.2 papunktį ir išdėstyti taip:
2. Pakeisti ir papildyti 1 punkto 1.1.4 papunktį ir išdėstyti taip:
„1.1.4. Nustatant miestų bei gyvenviečių nuotekų išleidimo į paviršinius vandens telkinius DLT (LLT), vadovaujamasi šių miestų bei gyvenviečių apskaičiuotu ekvivalentiniu gyventojų skaičiumi (GE), kuris apskaičiuojamas pagal organinių teršalų (BDS7) kiekį nevalytose nuotekose, priimant šių teršalų paros normą 1 žmogui 70 g.“
3. Pakeisti ir papildyti 1 punkto 1.1.5 papunktį ir išdėstyti taip:
„1.1.5. Nustatant DLT (LLT) normatyvus į paviršinius vandens telkinius, reikia vadovautis:
b) Baltijos jūros šalių atsakingų už aplinkos apsaugą ministrų 1988 02 15 Helsinkyje pasirašyta „Baltijos jūros regiono jūrinės aplinkos apsaugos deklaracija“,
4. Pakeisti ir papildyti 1 punkto 1.1.6 papunktį ir išdėstyti taip:
„1.1.6. Metiniai bei paros DLT (LLT) kiekiai (įrašomi į leidimus) apskaičiuojami pagal formules:
, t/m; (1)
čia:
Cnvid – atitinkamo teršalo vidutinė metinė koncentracija, mg/l. Apskaičiuojant DLT, Cnvid imama pagal suderintą projektą arba „Nuotekų užterštumo normas“ (LAND 10-96). Apskaičiuojant LLT, Cnvid imama pagal suderintą projektą įgyvendintam etapui (pastačius mechaninę valymo įrenginių dalį ar pan.) arba apskaičiuojama pagal laboratorinių analizių duomenis (žr. 1.1.8 p.).
Qmet – metinis nutekamojo vandens kiekis, m3/metus.
LLT normatyvas nustatomas vieną kartą ir keičiamas tik sumažėjus išmetamų teršalų kiekiams (sumažėjus gamybos apimtims, pakeitus technologiją, įvedus naują valymo įrenginių grandį arba suintensyvinus jų darbą ir pan.).
Taip apskaičiuotas leidžiamas metinis teršalų kiekis (t/metus) laikomas preliminariu, o metams pasibaigus, įvertinant faktiškai išleistus nuotekų kiekius pagal valstybinės statistinės ataskaitos formą Nr. 1 „Vanduo“, vandens naudotojams, kurie išleido nuotekų mažiau kaip 80% nustatyto kiekio metų pradžioje, šis normatyvas perskaičiuojamas. Tam faktiškai išleistą nuotekų kiekį reikia dauginti iš teršiančios medžiagos koncentracijos, nustatytos leidime. Metams pasibaigus skaičiuojant mokesčius, faktiškai išleistą teršalų kiekį reikia lyginti su perskaičiuotu normatyvu.
, t/d; (2)
čia:
Cnmax – atitinkamo teršalo maksimali momentinė koncentracija, mg/l, imama pagal suderintą projektą arba „Nuotekų užterštumo normas“
(LAND 10-96);
Qd max – paros nuotekų kiekis (m3/d), įvertinant vandens vartojimo, taip pat ir nuotekų išleidimo netolygumus per metus;
Qd max = Qd vid x K, m3/d.
Čia:
Qd vid – vidutinis paros nuotekų kiekis, m3/d,
K – paros vandens vartojimo netolygumo koeficientas.
, m3/d;
.
Kai nėra debitų matavimo duomenų, vandens netolygumo paros koeficientas K, priklausantis nuo miesto, gyvenvietės dydžio, inžinerinės įrangos, įmonių darbo ir kitų specifinių veiksnių, imamas pagal RSN 26-90 3 lentelę.
DLTd (LLTd) – tai teršalų kiekis (normatyvas), kuris negali būti viršijamas ilgiau kaip vieną parą.“
Punkto pakeitimai:
Nr. 128, 1997-07-24, Žin., 1997, Nr. 73-1889 (1997-08-06), i. k. 0973010ISAK00000128
5. Pakeisti ir papildyti 1 punkto 1.1.8 papunktį ir išdėstyti taip:
„1.1.8. Nuotekoms, išleidžiamoms į vandens telkinius, nustatant LLT normatyvus, turi būti surinkta pakankamai duomenų apie atitinkamo teršalo koncentracijos svyravimus, būdingus ūkinės veiklos objektui.
Kaip gauti minėtus duomenis, kokiu dažniu reikia tirti nuotekas, nurodyta „Nuotekų laboratorinės kontrolės metodiniuose nurodymuose“.
Kai „X“ rodiklio laboratorinių analizių skaičius n10, Cvid ir Cmax koncentracijos apskaičiuojamos taip:
apskaičiuojamas kurio nors rodiklio Xi koncentracijų aritmetinis vidurkis (X).
, mg/l;
čia:
- rodiklio koncentracijų vidurkis, mg/l,
n – laboratorinių analizių, duomenų, naudojamų vidurkiui apskaičiuoti, skaičius,
Xi – kurio nors rodiklio koncentracija, mg/l.
Toliau apskaičiuojamas nuokrypis (S)
S= +. 
Apskaičiavus šiuos parametrus, tikrinamas duomenų patikimumas. Tos koncentracijos Xi, kurių (Xi-X) > 2S, turi būti atmetamos, nes yra už pasikliaujamo intervalo ribų.
Atmetus nepatikimas koncentracijas, iš naujo apskaičiuojama X ir S bei patikrinama sąlyga (Xi-X) ≤ 2S ir dydžiai (Xi-X) > 2S vėl atmetami. Tai kartojama tol, kol ši sąlyga patenkinama.
Po to teršalo vidutinė koncentracija apskaičiuojama pagal formulę:
Cvid = +
, mg/l;
čia:
– rodiklio koncentracijų vidurkis (atmestos skaičiavimo eigoje koncentracijos skaičiuojant nebepriimamos), mg/l,
S – vidurkio nuokrypis,
n – duomenų, panaudotų vidurkiui apskaičiuoti, skaičius,
t – stjudento koeficentas, priklausantis nuo tikimybės procento ir duomenų skaičiaus, imamas iš lentelės (nuotekoms po biologinio valymo imama t80 dydis, kitoms nuotekoms – t95 dydis). Tarpiniams n dydžiams t rodiklis nustatomas interpoliuojant.
| n |
10 |
15 |
20 |
25 |
30 |
40 |
60 |
120 |
>120 |
| t80 |
1.37 |
1.34 |
1.33 |
1.32 |
1.31 |
1.30 |
1.30 |
1.29 |
1.28 |
| t95 |
2.23 |
2.13 |
2.09 |
2.06 |
2.04 |
2.02 |
2.00 |
1.98 |
1.96 |
Teršalo maksimali koncentracija apskaičiuojama pagal formulę:
Cmax = + 2S, mg/l;
čia:
– rodiklio koncentracijų vidurkis, mg/l (apskaičiuotas be skaičiavimo eigoje atmestų dydžių);
S – standartinis nuokrypis.
Kai „X“ rodiklio laboratorinių analizių skaičius n < 10, priimama:
Cvid = , mg/l;
čia:
– kurio nors rodiklio koncentracijų aritmetinis vidurkis, kuris apskaičiuojamas atmetus dydžius, charakterizuojančius technologinių sutrikimų laikotarpį;
Cmax = Cvid + K, mg/l;
čia:
K – koeficientas (teršiančioms medžiagoms, išvardytoms „Nuotekų užterštumo normų“ (LAND 10-96) 1 lentelės rodikliams bei 2 lentelės biogeninėms medžiagoms priimama k = 1.5, o 2 lentelės neorganinėms ir organinėms medžiagoms k = 1.1).
Taip pat Cmax koncentracija gali būti priimta analizuojant turimus laboratorinių tyrimų duomenis pagal didžiausią koncentraciją analizuojamu laikotarpiu ar ankstesniais metais, jei tą laboratorinę analizę atliko Aplinkos apsaugos ministerijos atitinkamo regiono departamento valstybinės analitinės kontrolės skyrius ir jei pastaroji neatspindi kokių nors technologinių sutrikimų.“
Punkto pakeitimai:
Nr. 128, 1997-07-24, Žin., 1997, Nr. 73-1889 (1997-08-06), i. k. 0973010ISAK00000128
6. Pakeisti ir papildyti 1 punkto 1.1.14 papunktį ir išdėstyti taip:
„1.1.14. Metinis leistinas išleisti su lietaus nuotekomis teršalų kiekis DLT ar LLT apskaičiuojamas pagal formulę:
| QL= |
WSxCL |
, t/ metus; |
| 1000x1000 |
(DLT)
(LLT)
čia:
Ws – vidutinis metinis nuotekų kiekis, m3/metus, kuris apskaičiuojamas pagal formulę:
Ws = 10 x H x f x F x k, m3/metus;
čia:
H – vidutinis daugiametis metinis kritulių kiekis, mm (nustatoma pagal Lietuvos hidrometeorologijos valdybos duomenis),
f – paviršinio nuotėkio koeficientas (imamas vidutinis dydis nuo įvairių teritorijų f = 0.4),
F – baseino plotas, ha,
k – paviršinio nuotėkio koeficiento pataisa, įvertinanti sniego išvežimą. Jei sniegas išvežamas, k = 0.87, o jei neišvežamas, k = 1,
CL – leistina atitinkamų teršalų koncentracija mg/l, imama pagal „Paviršinių (lietaus) nuotekų kanalizavimo ir išleidimo normatyvų nustatymo, mokesčio už taršą taikymo ir laboratorinės kontrolės vykdymo taisyklių“ (LAND 3-95) 1 ir 2 punktų papildymą,
QL – didžiausias leistinas išleisti teršalų kiekis, t/metus,
(DLT)
QL – laikinai leistinas išleisti teršalų kiekis, t/metus.
(LLT)
Per parą išleidžiamas su lietaus nuotekomis teršalų kiekis – DLTd (LLTd) nenormuojamas.“
7. Pakeisti ir papildyti 1 punkto 1.1.18 papunktį ir išdėstyti taip:
„1.1.18. Išleidžiantiems nuotekas į miesto, gyvenvietės ar kito objekto kanalizacijos tinklus bei valymo įrenginius įmonėms – abonentams išleidžiamų su nuotekomis teršalų koncentracijos nustatomos vadovaujantis nuotekų, išleidžiamų į komunalinius kanalizacijos tinklus, užterštumo normomis. Kai valymo įrenginių dumblas dėl jame esančių specifinių medžiagų padidintų koncentracijų netinka naudoti žemės ūkyje, Aplinkos apsaugos ministerijos regionų departamentai kartu su savivaldos institucijomis gali priimti sprendimą dėl nuotekų, išleidžiamų į kanalizacijos tinklus, užterštumo normų sugriežtinimo.
Sutartyse tarp bendro naudojimo objektų savininkų ar jų pavedimu tarp vandentiekio ir kanalizacijos tinklus bei valymo įrenginius eksploatuojančių organizacijų ir įmonių – abonentų nustatomi įmonės – abonento vandens naudojimo limitai, nuotekų kiekiai ir jų užterštumo rodikliai turi atitikti Gamtos išteklių naudojimo leidimo prieduose nustatytus rodiklius. Leidimo priedus užpildo bendro naudojimo objekto savininkas ar jo pavedimu vandentiekio ir kanalizacijos tinklus bei valymo įrenginius eksploatuojanti įmonė.
Pasikeitus įmonės – abonento vandens naudojimo ar nuotekų išleidimo rodikliams, bendro naudojimo objektų savininkai – vandens naudotojai metams pasibaigus nustatyta tvarka privalo kreiptis dėl leidimo pakeitimo ir koreguoti sutartį su abonentu.
Leidimų prieduose įmonėms – abonentams nustatyti vandens naudojimo limitai ir su nuotekomis išleidžiamų teršalų normatyvai negali būti ginčijami.“
8. Pakeisti ir papildyti 2 punkto 2.1.3 papunktį ir išdėstyti taip:
„2.1.3. Leidimai išduodami juridiniams ir fiziniams asmenims – ūkinės veiklos objektų savininkams, kurie pagal šiuo dokumentu nustatytą tvarką privalo juos gauti. Leidimai išduodami juridiniams ar fiziniams asmenims, kuriems priklauso vandens paėmimo, nuotekų valymo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginiai, katilinės ir pan. Kai minėti bendro naudojimo objektai yra savivaldos institucijų nuosavybė, leidimai išduodami savivaldos institucijoms. Lietuvos Respublikos arba užsienio juridiniai bei fiziniai asmenys, samdomi vandens tiekimo bei gerinimo įrenginių bei tinklų statybai arba eksploatacijai, privalo laikytis nustatyta tvarka išduodamame vandens paėmimo ir tiekimo įrenginių ir tinklų savininkui leidime nustatytų vandens paėmimo, naudojimo (savo reikmėms), tiekimo (kitiems vartotojams) limitų ir kitų sąlygų.“
9. Pakeisti ir papildyti 2 punkto 2.1.4 papunktį ir išdėstyti taip:
„2.1.4. Leidimui įforminti juridiniai ir fiziniai asmenys – ūkinės veiklos objektų savininkai privalo parengti DLT (LLT) normatyvų ir leidimo projektus (leidimų ir privalomų priedų maketas 1 ir 2 priedėliai), gauti atitinkamų organizacijų išvadas, o ne savivaldos institucijai priklausantiems objektams projektus suderinti savivaldos institucijoje ir laisvos formos paraiška kreiptis į Aplinkos apsaugos ministerijos regiono departamento atitinkamo miesto ar rajono aplinkos apsaugos agentūrą. Agentūra, priimdama dokumentus, turi patikrinti, ar jie reikiamai sukomplektuoti (privalomos išvados, derinimai, reikalingi priedai ir kt.), juos užregistruoja, išnagrinėja planuojamas priemones ir, parengusi bei pasirašiusi savo reikalavimus, visą dokumentaciją perduoda Aplinkos apsaugos ministerijos regiono departamentui. Atitinkamo regiono departamentas per 1 mėnesį nuo dokumentų gavimo agentūroje juos išnagrinėja ir išduoda leidimą arba raštu nurodo jo neišdavimo priežastis ir grąžina pateiktus leidimui gauti dokumentus. Regiono departamento projektų derinimo skyrius patikrina ir suderina normatyvus atskirose leidimo dalyse. Reikalavimus hidrosferos tyrimams vykdyti nustato ir pasirašo regiono departamento valstybinės analitinės kontrolės skyriaus viršininkas. Titulinį leidimo lapą pasirašo regiono departamento direktorius ar jį pavaduojantis pareigūnas. Regionų departamentai registruoja išduotus leidimus žurnale ir vykdo jų apskaitą. Archyvinis leidimo egzempliorius saugomas Aplinkos apsaugos ministerijos regiono departamento Projektų derinimo skyriuje.“
10. Pakeisti ir papildyti 2 punkto 2.1.10 papunktį ir išdėstyti taip:
„2.1.10. Pagal nustatytus kriterijus fizinių ar juridinių asmenų ūkinės veiklos objektui yra privalomas Gamtos išteklių naudojimo leidimas. Dirbant be šio leidimo arba laiku nesikreipiant dėl jo pakeitimo, papildymo ar pratęsimo, taikoma administracinė atsakomybė, o prireikus turi būti atlyginta padaryta aplinkai žala (nuostoliai). Kai žala (nuostoliai) neatlyginama, AAM sistemos pareigūnai – valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, prieš tai perspėję ar pareiškę privalomą nurodymą, teikia ieškinius ir ji išieškoma įstatymų nustatyta tvarka.
Kai dirbama be leidimo ar leidimui gauti pateikiami suklastoti duomenys, nesilaikoma leidime nustatytų reikalavimų ar, pasikeitus gamtos išteklių naudojimo sąlygoms, teršalų emisijoms į aplinką, įvykus pavojingų atliekų sudėties pokyčiams, laiku nesikreipiama dėl leidimo pakeitimo, papildymo ar pratęsimo, tolesnė ūkinė veikla gali būti sustabdoma Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
Juridinių ar fizinių asmenų veikla, kai laiku nesikreipiama dėl Gamtos išteklių naudojimo leidimo pakeitimo, papildymo ar pratęsimo, laikoma neteisėta (be leidimo).“
_____________
Aplinkos apsaugos ministerijos
1997 01 23 įsakymo Nr. 17
2 priedas
Aplinkos apsaugos ministerijos 1995 02 28 įsakymu Nr. 29 patvirtintų „Paviršinių (lietaus) nuotekų kanalizavimo ir išleidimo normatyvų nustatymo, mokesčio už taršą taikymo ir laboratorinės kontrolės vykdymo taisyklių“ (LAND 3-95) 1 ir 2 punktų pakeitimai ir papildymai
1. Pakeisti ir papildyti 1 punkto 1.4 papunktį ir išdėstyti taip:
„1.4. Kadangi lietaus kanalizacijos kolektoriai ir valymo įrenginiai yra labai brangūs, tai, projektuojant lietaus kanalizacijos sistemas, rekomenduojama numatyti jų laipsnišką vystymą – pradžioje įrengiant akumuliacines talpas, apskaičiuojant, kokį jos duotų efektą, vėliau numatant nuotekas išvalyti iki didžiausios leistinos taršos normatyvų (DLT), kurie apskaičiuojami imant leistiną teršalų koncentraciją CL:
- suspenduotų medžiagų 25 mg/l vidutinę metinę koncentraciją;
- naftos produktų 1 mg/l vidutinę metinę koncentraciją ir 3 mg/l maksimalią momentinę koncentraciją;
- sulfatų, chloridų ir kitų specifinių medžiagų vidutines metines koncentracijas, nustatytas „Nuotekų užterštumo normose“ (LAND 10-96), šių medžiagų maksimalias momentines koncentracijas, nurodytas 2 lentelėje.
Ten, kur nėra lietaus nuotekų valymo įrenginių, reikia nustatyti laikinai leistinos taršos normatyvus (LLT) pagal esamą padėtį iš laboratorinių lietaus nuotekų analizių duomenų, jų neturint – pagal laboratorinių tyrimų duomenis analogiškose teritorijose.
Kol bus parengta paviršinių nuotekų kanalizavimo ir valymo Lietuvos Respublikoje strategija, laikytis šių nuostatų:
- išleidžiamas į vandens telkinius paviršines nuotekas reikia kanalizuoti ir valyti pirmiausia iš pramonės įmonių ir kitų labai užterštų teritorijų: mechanizacijos kiemų, mazuto ūkių, kai kurių sandėlių užimamų teritorijų (trąšų, naftos produktų, chemikalų), centralizuotų betono ruošimo ir išdavimo mazgų, autoūkių, autobusų stočių, degalinių, autoservisų, automobilių stovėjimo aikštelių ir garažų, turinčių daugiau kaip 30 vietų, geležinkelio objektų, naftos bazių, chemijos, naftos perdirbimo, mikrobiologijos, miško chemijos, celiuliozės ir popieriaus, odų apdirbimo pramonės įmonių, pabėgių mirkymo įmonių ir kt. Jei lietaus kanalizacijos kolektoriaus baseine yra ne vien pramonės įmonių ar kitos labai užterštos teritorijos, o ir gyvenamosios teritorijos ar žalieji plotai, paviršinių nuotekų valymas turi būti organizuojamas bendrai iš viso baseino;
- išleidžiamų į vandens telkinius paviršinių nuotekų tik iš parkų ar gyvenamųjų teritorijų, taip pat pagal nuotekų užterštumą joms prilygstančių teritorijų valymo laikinai neplanuoti.
Įrengiant lietaus nuotekų išleistuvus iš degalinių į mažus upelius ar melioracijos griovius, kai išleidžiamų nuotekų debitas yra didesnis negu 95% tikimybės sausiausio mėnesio to upelio ar griovio vandens debitas, būtina įrengti išvalyto lietaus vandens kaupimo rezervuarus. Iš jų išvalytos lietaus nuotekos gali būti išleidžiamos tik padidėjus upelio ar griovio vandens debitui (pavasarinių arba lietaus potvynių metu).
Jei lietaus nuotekų priimtuvas yra gamtinė aplinka, tiesiogiai nesusijusi su atvirais vandens telkiniais (gruntas, maži grioviai ir kt.), išleidžiamų lietaus nuotekų kokybė turi atitikti tuos pačius reikalavimus, kaip išleidžiant į vandens telkinius.“
2. Pakeisti ir papildyti 2 punkto 2.6 papunktį ir išdėstyti taip:
„2.6. Nustatant normatyvus įmonėms ar joms prilygstantiems fiziniams ar juridiniams asmenims – abonentams reikia vadovautis šių nurodymų 1.6 p. Jei perspektyvoje numatomi statyti miesto, gyvenvietės, kvartalo ar kitos teritorijos lietaus nuotekų valymo įrenginiai, į kuriuos per lietaus kanalizaciją pateks vieno ar keleto abonentų paviršinės nuotekos, priimamų iš įmonių – abonentų nuotekų teršalų koncentracijos turėtų būti tokios, kad po valymo nuotekų liekamasis užterštumas neviršytų į atvirus vandens telkinius išleidžiamiems teršalams nustatytų normatyvų.
Šiuo metu abonentų lietaus nuotekų, išleidžiamų į lietaus kanalizacijos tinklus, užterštumas nustatomas įvertinus esamą padėtį ir laboratorinių tyrimų duomenis.
Įmonių ar joms prilygstančių fizinių ar juridinių asmenų – abonentų paviršinėms nuotekoms, išleidžiamoms į lietaus nuotekų tinklus su esamais ar perspektyvoje numatomais valymo įrenginiais, rekomenduotinos šios normos:
- suspenduotų medžiagų iki 30 mg/l vidutinė metinė koncentracija;
- naftos produktų iki 5 mg/l vidutinė metinė koncentracija.
Tačiau visais atvejais šias normas reglamentuoja valymo įrenginių savininkų ar jų pavedimu įrenginius eksploatuojančių organizacijų išduotos sąlygos.
Perspektyvoje specifinių medžiagų, kurių negali išvalyti miesto, gyvenvietės ar kvartalo lietaus vandens valymo įrenginiai, abonentų į lietaus kanalizacijos tinklus išleidžiamose paviršinėse nuotekose leistinos teršalų koncentracijos turės būti ne didesnės kaip nuotekose, išleidžiamose į paviršinius vandens telkinius („Nuotekų užterštumo normos“ (LAND 10-96) 2 lentelė, imant Cvid =Cmax).
Radioaktyvių bei galinčių sukelti sprogimą medžiagų išleidimas į lietaus kanalizaciją draudžiamas.
Reikalaujamos koncentracijos išlaikomos gerai prižiūrint ir valant įmonių ar joms prilygstančių fizinių ar juridinių asmenų – abonentų teritorijas ir, kur būtina, pastatant paprasčiausius specifinius pirminio valymo įrenginius – nusodintuvus, naftos gaudytuvus, riebalų gaudytuvus ir kt.
Jei tam tikro profilio įmonių (pieno, mėsos perdirbimo ir kt.) nuotekose organinių teršalų rekomendaciniai normatyvai viršijami, reikėtų labiausiai užterštų nuotekų dalį atskirti ir nukreipti į miesto ar gyvenvietės ūkio buitinių nuotekų valymo įrenginius. Visais atvejais šios problemos sprendimas turėtų būti ekonomiškai pagrįstas.“
_____________
Aplinkos apsaugos ministerijos
1997 01 23 įsakymo Nr. 17
3 priedas
Lietuvos miestų paskirstymas į grupes pagal ekvivalentinį gyventojų skaičių
I grupės miestams su ekvivalentiniu gyventojų skaičiumi GE >100 000, kurių nuotekose privaloma valyti azotą iki 15 mg/l ir fosforą iki 1.5 mg/l, priskiriami:
Klaipėda (nuotekų išleidimas į Kuršių marias)
Palanga (nuotekų išleidimas tiesiogiai į Baltijos jūrą)
Vilnius
Kaunas
Šiauliai
Panevėžys
Alytus
Anykščiai
Utena
Marijampolė
II grupės miestams su ekvivalentiniu gyventojų skaičiumi GE nuo 10 000 iki 100 000, kurių nuotekose privaloma valyti azotą iki 20 mg/l ir fosforą iki 1.5 mg/l, priskiriami:
Naujoji Akmenė, Biržai, Druskininkai, Ignalina, Jonava, Jurbarkas, Kaišiadorys, Kelmė, Kėdainiai, Kretinga, Kupiškis, Lazdijai, Mažeikiai, Molėtai, Pakruojis, Pasvalys, Plungė, Radviliškis, Raseiniai, Rokiškis, Skuodas, Šilalė, Šilutė, Tauragė, Telšiai, Ukmergė, Varėna, Vilkaviškis, Zarasai, Elektrėnai, Grigiškės, Kuršėnai, Lentvaris, Pabradė, Švenčionėliai, Visaginas.
III grupės miestams ir miesteliams su ekvivalentiniu gyventojų skaičiumi iki 10 000, kurių nuotekose neprivaloma valyti azoto ir fosforo, priskiriami:
Akmenė, Ariogala, Birštonas, Baltoji Vokė, Daugai, Dūkštas, Dotnuva, Dusetos, Ežerėlis, Eišiškės, Garliava, Gelgaudiškis, Joniškis, Joniškėlis, Jieznas, Juodupė, Kavarskas, Kačerginė, Kulautuva, Kazlų Rūda, Kalvarija, Kudirkos Naumiestis, Kybartai, Linkuva, Neringa, Nemenčinė, Obeliai, Priekulė, Pagėgiai, Panemunė, Ramygala, Rietavas, Rusnė, Rūdiškės, Smalininkai, Salantai, Subačius, Seda, Skaudvilė, Simnas, Šakiai, Šalčininkai, Šeduva, Širvintos, Švenčionys, Trakai, Troškūnai, Tytuvėnai, Tyruliai, Turmantas, Užventis, Vabalninkas, Varniai, Venta, Viekšniai, Vievis, Vilkija, Veisiejai, Virbalis, Žagarė, Žemaičių Naumiestis.
_____________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. 128, 1997-07-24, Žin., 1997, Nr. 73-1889 (1997-08-06), i. k. 0973010ISAK00000128
Dėl Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei išleidžiamų į aplinką teršalų normatyvų nustatymo taisyklių pakeitimo ir papildymo