Suvestinė redakcija nuo 2003-08-07 iki 2003-12-03

Įsakymas paskelbtas: Žin. 1998, Nr. 69-2025, i. k. 0982210ISAK00000286

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJA

Į S A K Y M A S

DĖL KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO LAIVYBOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

1998 m. liepos 16 d. Nr. 286

Vilnius

Įgyvendindamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo (Žin., 1996, Nr. 53-1245) 8 straipsnio 2 dalies, 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmonių gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS 74), 1973 m. Tarptautinės teršimo iš laivų prevencijos konvencijos (MARPOL 73), 1972 m. Tarptautinių laivų eismo taisyklių (COLREG 72) reikalavimus ir siekdamas užtikrinti saugią laivybą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje,

ĮSAKAU:

1. Patvirtinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisykles (pridedama).

2. Pripažinti netekusiais galios:

2.1. Susisiekimo ministerijos 1993 07 03 įsakymą Nr. 262 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 34-633);

2.2. Susisiekimo ministerijos 1994 04 14 įsakymą Nr. 156 „Dėl valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių papildymo“;

2.3. Susisiekimo ministerijos 1997 05 13 įsakymą Nr. 179 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių papildymo“ (Žin., 1997, Nr. 54-1254).

3. Pavesti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonui kontroliuoti šio įsakymo 1 punkte nurodytų taisyklių vykdymą.

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS,

PAVADUOJANTIS SUSISIEKIMO MINISTRĄ                                     EDVARDAS MAKELIS

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos

1998 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 286

KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO LAIVYBOS TAISYKLĖS

1. Bendrosios nuostatos

1.1. Taisyklių galiojimas

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklės galioja uosto akvatorijoje, taip pat toje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau – uostas) teritorijoje, kurioje yra pastatyti uosto navigaciniai įrenginiai bei jų matomumo zonose. Uosto akvatorijos ribos nurodytos šių taisyklių 1 priede.

Šias taisykles privalo vykdyti visi juridiniai ir fiziniai asmenys, veikiantys arba esantys uosto ribose.

1.2. Gelbėjimo darbai

Patekusių į nelaimę uosto akvatorijoje ir uosto prieigose laivų, jų įgulų, keleivių bei atskirų asmenų gelbėjimą organizuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto jūrinis paieškos ir gelbėjimo koordinacinis centras (toliau – JPGKC), kuriam vadovauja uosto kapitonas. Uosto kapitono nurodymu visi uoste ir reide stovintys laivai, jų įgulų nariai privalo dalyvauti gelbėjimo darbuose, pasitelkdami jų žinioje esančius žmones ir panaudodami turimą techniką, materialines vertybes, ryšių priemones, įrengimus bei prietaisus.

1.3. Navigaciniai įrenginiai

Kranto švyturių, navigacinių radijo švyturių bei kitų kranto ir vandens navigacinių įrenginių eksploataciją vykdo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Švyturių ir hidrografijos tarnyba. Kranto švyturių bei navigacijos radijo švyturių duomenys pateikiami navigaciniuose aprašymuose.

2. Procedūros

2.1. Pranešimai prieš laivui atplaukiant

Laivo kapitonas apie laivo atplaukimą į uostą praneša savo agentui likus 72 valandoms iki laivo atplaukimo. Pirminiame pranešime nurodomas laivo pavadinimas, laivo vėliava, registracijos uostas, pagrindiniai laivo matmenys, laivo grimzlė gėlame vandenyje, duomenys apie krovinį. Laivo agentas savo ruožtu informuoja uosto dispečerinę ir papildomai nurodo laivo švartavimosi vietą (krovos kompaniją). Jei laive yra pavojingas krovinys, nurodomas UN (unifikuotas numeris) ir jo pavojingumo klasė pagal IMDG kodeksą. Pranešimas apie laivo atplaukimą kartojamas likus 48 ir 24 valandoms iki laivo atplaukimo į uostą. Jeigu reiso trukmė trumpesnė už minėtą laiką, tai pranešimas siunčiamas tuoj pat, po laivo išplaukimo iš paskutinio uosto. Kai laive yra pavojingas krovinys – ne vėliau kaip prieš 24 val. agentas informuoja Laivybos priežiūros tarnybą (toliau – LPT). Likus 2 valandoms iki atplaukimo į uostą, laivo kapitonas apie laivą praneša Laivų eismo tarnybai per radijo ryšį, šaukinys – „Klaipėda Radio – 5“. Pranešime nurodomas laivo pavadinimas, vėliava, laivo grimzlė gėlame vandenyje. Vilkikus tiesiogiai, o locmaną per uosto dispečerinę užsako agentas. Laivų eismo tarnyba (toliau – LET) draudžia arba leidžia laivui įplaukti į uostą, nurodo laivo švartavimo krantinę arba inkaro nuleidimo vietą.

2.2. Laivų atplaukimo ir išplaukimo registravimas

2.2.1. laivui atplaukus į uostą per 6 valandas laivo atstovas arba laivo agentas laivo atplaukimui įregistruoti pateikia:

2.2.1.1. susisiekimo ministro 2001 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. 47 „Dėl dokumentų, kuriuos privaloma pateikti tikrinimą atliekančioms institucijoms, laivui atplaukus į Lietuvos Respublikos jūrų uostą ir išplaukiant iš jo, formų, jų pildymo, pateikimo ir saugojimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 17-529) 2.1 punkte nurodytus dokumentus:

2.2.1.2. papildomai prie šio įsakymo 2.2.1.1 punkte išvardytų dokumentų pateikiami:

2.2.1.2.1. deratizacijos liudijimas, 1 egz.;

2.2.1.2.2. laivo matavimo liudijimas, 1 egz.;

2.2.1.2.3. laivo krovos žymos liudijimas, 1 egz.;

2.2.1.2.4. licencija vežti laivų keleivius ir krovinius, 1 egz.;

2.2.1.2.5. tarptautinių apsaugos nuo teršimo liudijimas, 1 egz.;

2.2.1.2.6. laivo kapitono pranešimas apie avarinius įvykius reiso metu (jei buvo), 1 egz.;

2.2.1.2.7. pažyma apie teršalų pridavimą paskutiniame uoste, 1 egz.;

2.2.1.2.8. medicinos karantino skyriaus pažyma (tik užsienio laivams), 1 egz.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-422, 2003-07-11, Žin., 2003, Nr. 77-3537 (2003-08-06), i. k. 1032210ISAK0003-422

2.2.2. Laivai, įregistravę terminuotą plaukiojimą (trims mėnesiems ar trumpiau), apie kiekvieną savo atplaukimą į uostą praneša radijo telefonu (UTB – 10 kanalas, radijo šaukinys „Klaipėda-32“) arba telefonu 236664, nurodydami:

– laivo pavadinimą, jo savininką;

– terminuoto plaukiojimo pabaigos datą;

– laivo įgulos narių ir keleivių skaičių;

– apie ypatingus atsitikimus plaukiojimo metu;

– krantinės numerį ir laiką, kada prisišvartavo.

Terminuotas plaukiojimas (trims mėnesiams ir trumpiau) leidžiamas moksliniams, žvejybiniams, inspekciniams laivams, dirbantiems Baltijos jūroje, uosto laivyno laivams, privatiems laivams, plaukiojantiems uosto akvatorijoje.

2.2.3. Laivų išplaukimas įregistruojamas per LPT per laivo atstovą ar laivo agentą pateikiant šiuos dokumentus:

2.2.3.1. susisiekimo ministro 2001 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. 47 „Dėl dokumentų, kuriuos privaloma pateikti tikrinimą atliekančioms institucijoms, laivui atplaukus į Lietuvos Respublikos jūrų uostą ir išplaukiant iš jo, formų, jų pildymo, pateikimo ir saugojimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 17-529) 2.2.3 punkte nurodytus dokumentus:

2.2.3.2. papildomai prie šio įsakymo 2.2.3.1 punkte išvardytų dokumentų pateikiami:

2.2.3.2.1. laivo stovumo skaičiavimai, 1 egz.;

2.2.3.2.2. klasifikacinės bendrovės patvirtintas krovinio tvirtinimo vadovas, 1 egz.;

2.2.3.2.3. direkcijos laivo deklaracija, 1 egz.;

2.2.3.2.4. pažyma apie laivo teršalų pridavimą uoste, 1 egz.;

2.2.3.2.5. įgulos narių jūrinio laipsnio diplomai, liudijimai.

LTP išplaukimo spaudas (leidimas) galioja 24 valandas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-422, 2003-07-11, Žin., 2003, Nr. 77-3537 (2003-08-06), i. k. 1032210ISAK0003-422

2.2.4. Laivai, išplaukiantys eigos išbandymams, pateikia:

– bendrąją deklaraciją;

– laivų klasifikacinės bendrovės leidimą išplaukti eigos išbandymams;

– laivo įgulos narių sąrašą su medicinos įstaigos pažyma;

– laivų remonto įmonės specialistų sąrašą su medicinos įstaigos patvirtinimu;

– jūrinio laipsnio diplomus, kvalifikacinius liudijimus.

2.2.5. Laivai, išplaukiantys į jūrų reidą:

– laivo kapitono prašymą radijo telefonu leisti išplaukti į jūrų reidą;

– žodinį pranešimą, kad laive užtenka specialistų eigos budėjimui ir laivo saugumui užtikrinti;

– žodinį pranešimą, kad radijo ryšio priemonės su uostu patikimos.

Už šių žinių teisingumą laivo kapitonas atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Šie duomenys įrašomi LPT žurnale ir LPT juos gali patikrinti.

2.2.6. Laivo įgula (jos dalis), vykstanti į kitame uoste stovintį laivą, registruoja išvykimą, pateikdama šiuos dokumentus:

– bendrąją deklaraciją (jeigu išvyksta 5 ir daugiau įgulos narių);

– laivo įgulos narių sąrašą su MKS pažyma (be papildomų sąrašų);

– jūrinio laipsnio diplomus, kvalifikacinius liudijimus.

2.2.7. Terminuotas laivo išplaukimas registruojamas moksliniams, žvejybiniams, inspekciniams laivams, dirbantiems Baltijos jūroje, uosto laivyno laivams, privatiems laivams, plaukiojantiems uosto akvatorijoje, pateikiant šių taisyklių 2.2.3 punkte nurodytus dokumentus. LPT išplaukimo registracijos spaudas terminuoto plaukiojimo laivams, dirbantiems Baltijos jūroje, galioja iki MKS leisto plaukiojimo laikotarpio pabaigos. Terminuoto plaukiojimo laivai apie kiekvieną išplaukimą jūron praneša LPT radijo telefonu (UTB 10 kanalas, radijo šaukinys – „Klaipėda radio – 32“), nurodydami:

– laivo pavadinimą, jo savininką;

– terminuoto plaukiojimo pabaigos datą;

– laivo įgulos narių ir keleivių skaičių;

– krantinės numerį ir laiką, kada laivas atsišvartavo.

3. Reikalavimai

3.1. Laivų grimzlė

Leidžiama laivų grimzlė atskirose uosto akvatorijos vietose nurodyta šių taisyklių 2 priede. Nenurodytose uosto vietose leidžiamą laivų grimzlę praneša uosto locmanas, o laivų statykloje bei laivų remonto įmonėse – šių įmonių akvatorijų kapitonai. Už laivo grimzlės tikslumą, taip pat ir dėl netiksliai nurodytos laivo grimzlės atsiradusias pasekmes atsako laivo kapitonas. Laivo grimzlė nurodoma metrais ir jo dešimtosiomis dalimis gėlame vandenyje. Leidžiama laivų grimzlė uosto akvatorijoje nurodoma esant nuliniam vandens lygiui. Laivo kapitonui pareikalavus, duomenis apie vandens lygį uosto akvatorijoje pateikia tiesiogiai LET telefonu, radijo telefonu arba radiograma.

3.2. Laivų greitis

Visoje uosto akvatorijoje nustatomas ne didesnis kaip 6 mazgų laivų greitis. Laivai, kurių pats mažiausias greitis yra didesnis nei 6 mazgai, privalo plaukti pertraukiamu eigos variklių darbo režimu. Praplaukiant vietas, kuriose laivo sukeltos bangos yra pavojingos, plaukiama pačiu mažiausiu greičiu, kuriuo plaukiant laivą dar galima valdyti. Laivo greitis neribojamas, jei laivas uosto kapitono nurodymu plaukia gelbėjimo tikslais, išskyrus tas akvatorijos vietas, kur greitis ribojamas visais atvejais.

3.3. Locmanų veikla

Visame Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste veikia Valstybinė locmanų tarnyba, kuri yra uosto kapitono valdybos struktūrinis padalinys ir LET sudėtinė dalis. Locmanų veiklos zona yra nuo 1 plūduro (jūroje) iki vidaus reidų ar uosto krantinių (prireikus, Baltijos jūroje iki sąsiaurių). Vedant laivą į plaukiojantį doką, priėmus iš doko švartavimo lynus, laivą įvesti į doką perduodama doko meistrui. Locmanai laivus uoste peršvartuoja nuo vienos krantinės prie kitos. Laivų remonto įmonėse remontuojamus laivus peršvartuoja įmonių kapitonai arba uosto locmanai, įmonei juos iškvietus. Vedant laivus būtina laikytis locmanų tarnybos įstatuose numatytų reikalavimų bei tvarkos.

3.4. Laivų eismo valdymas

LET valdo laivų plaukimą nuo 1 plūduro uosto prieigose visuose uosto reiduose ir visoje uosto akvatorijoje. LET locmanai – operatoriai budi visą parą, šaukinys – „Radio – 5“. Siekiant užtikrinti laivo ir uosto saugumą, laivai nepriklausomai nuo to, ar yra laive locmanas ar ne, papildomai vedami radarų pagalba.

LET teikia laivams šias paslaugas:

– valdo (reguliuoja) laivų plaukiojimą uosto akvatorijoje;

– vykdo laivų plaukiojimo radiolokacinę kontrolę;

– vykdo laivų vietos radiolokacinę kontrolę laivams nuleidus inkarus (užsiinkaravus);

– perduoda laivams ir atitinkamoms uosto tarnyboms turimą navigacinę ir kitokią informaciją;

– radiolokaciniu būdu veda laivus.

Už savo nurodymus laivams LET atsakinga tiek, kiek leidžia radiolokacinės aparatūros tikslumas.

Laivo, kuris naudojasi LET paslaugomis, kapitonas privalo budėti 9-ajame radijo UTB telefono kanale (šaukinys – „Klaipėda radio – 5“), jei laivui nenurodytas kitas kanalas.

Nuleidę inkarus visuose reiduose laivai privalo klausyti pranešimų 16-tu radijo UTB telefono ryšio kanalu.

LET nurodymus privaloma nedelsiant vykdyti dėl:

– plaukimo eiliškumo;

– plaukimo maršruto ir greičio;

– inkaro nuleidimo vietos;

– pavojaus išvengimo.

Gavęs LET nurodymus, laivas privalo juos pakartoti. LET ir laivo radijo pokalbiai įrašomi į magnetofono juostą ir saugomi 3 paras. Pasibaigus nurodytam terminui, LET laivų savininkų ir kapitonų pretenzijų nepriima. LET paslaugų teikimas laivo kapitono neatleidžia nuo atsakomybės už laivo saugumą.

3.5. Laivai reiduose

Jūrų reide laivams skirtos vietos inkarams nuleisti ribojamos koordinatėmis:

3.5.1.	55°44'5 N 20°52'0 E	55°44'5 N 20°55'5 E;
	55°47'0 N 20°53'1 E	55°47'0 N 20°55'5 E;
3.5.2.	55°41'8 N 20°52'0 E	55°43'7 N 20°52'0 E;
	55°43'7 N 20°55'5 E	55°41'8 N 20°55'5 E.

Inkaro nuleidimo vietą vidiniame reide laivai pasirenka taip, kad pasikeitus vėjo arba srovės krypčiai, besisukdamas ant inkaro laivas neužkliūtų už kitų laivų, navigacinių ženklų, seklumų, laivybos kanalo briaunų, hidrotechninių įrenginių. Reide stovinčių laivų įgulos su krantu susisiekia keleivinio laivo arba kitų katerių pagalba.

3.6. Laivai prie krantinių

Tanklaiviai prie krantinių stovi priekiu į uosto vartus. Išskirtiniais atvejais iš LET turi būti gautas specialus leidimas švartuotis kitaip. Jei švartuodamasis prie krantinės laivas naudojo inkarą (inkarus), prisišvartavęs įtraukia jį į kliuzą. Krantinę švartuotis ir stovėti laivui ruošia krantinės naudotojas. Pertempti laivą išilgai prieplaukos tuo pačiu bortu leidžiama:

– be locmano – jei pertempiama ne didesniu kaip laivo ilgis atstumu;

– su locmanu – jeigu pertempiama didesniu nei laivo ilgis atstumu.

Tanklaiviai su naftos produktais gali stovėti tik:

– prie 1, 2, 3 krantinės (naftos terminale);

– prie specializuotų krantinių, uosto kapitonui leidus;

– jūrų reide.

Laivui stovint prie krantinės ir esant sudėtingoms hidrometeorologinėms sąlygoms: vėjo greitis didesnis kaip 20 m/s, uosto akvatorijoje jaučiamas jūros bangavimas, povandeninė trauka, laivo stovėjimui pavojingas ledonešis, didelis akvatorijos vandens lygio svyravimas, apie laivo galimybę stovėti prie krantinės sprendžia uosto kapitonas arba LPT, dalyvaujant laivo kapitonui. Jei laivą reikia atitraukti nuo krantinės, pakeisti jo stovėjimo vietą arba išplaukti į vidinį ar išorinį reidus, laive turi būti laivo kapitonas arba vyresnysis kapitono padėjėjas. Tai vykdoma tik naudojantis locmano paslaugomis ir padedant vilkikams.

Dviem laivams stovėti bortas prie borto galima tik LPT leidus. Mažesni kaip 1000 BT laivai, LPT leidus, gali stovėti bortas prie borto 3-imis korpusais prie 80–106 krantinių. Laivų statyklose bei remonto įmonių akvatorijoje stovintys laivai laikosi šių ir papildomų įmonių taisyklių, kurios turi būti suderintos su uosto kapitonu. Stovinčių prie krantinių laivų eigos variklių parengtis ir įgulos narių skaičius turi užtikrinti jų stovėjimo uoste saugumą. Laivų, stovinčių prie uosto krantinių, eigos variklius, inkaravimosi bei vairavimo įrenginius išvesti iš techninės parengties galima tik suderinus su uosto kapitonu ir krantinės naudotoju (dispečeriu) pagal laivo kapitono paraišką, nurodant eigos variklių išvedimo laiką. Šiuo atveju už laivo saugumą uoste atsako laivo kapitonas ir laivo savininkas. Pakeisti laivo stovėjimo vietą krantinės naudotojo iniciatyva galima 1 kartą per parą, apie tai prieš dvi valandas pranešus laivo vadovybei.

Laivai privalo turėti įjungtą 9 UTB kanalą arba telefoną. Oro prognozė sužinoma iš LET bet kuriuo paros metu per radijo telefono ryšį „Klaipėda radio – 5“, 9-uoju kanalu arba telefonu 39 94 43. Hidrometeorologinius įspėjimus apie artėjančią audrą LET skubiai perduoda radijo telefonu 9 ir 16 kanalu stovintiems reiduose laivams, locmanams. LPT informuoja laivų agentus, uosto dispečerinę ir krantinių naudotojus arba laivų kapitonus.

Pagal laivo kapitono užsakymą agentui iš laivo priimamos atliekos, nutekamieji vandenys bei vandenys, užteršti nafta. Savo ruožtu laivo agentas siunčia faksu paraišką uosto dispečerinei, kuri pasiunčia laivus – surinkėjus. Atplaukę į uostą laivai užbortines išpumpavimo sklendes privalo laikyti uždarytas. Laivo stovėjimo vietos kordoninės dalies (nuo krantinės krašto iki pirmojo bėgio, jo nesant – 2,5 m) švarą ties laivu palaiko krantinių naudotojai. Prie krantinės stovintis laivas, pastebėjęs vandenyje naftos dėmes, apie tai nedelsdamas privalo pranešti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto jūriniam paieškos ir gelbėjimo koordinaciniam centrui bei apie tai įrašyti į laivo žurnalą.

Atplaukę į uostą užsienio valstybių laivai privalo iškelti Lietuvos valstybės vėliavą savo laivo priekinio stiebo rėjoje iš dešinės pusės. Jeigu toks laivas vienstiebis – stiebo rėjoje. Vėliava iškeliama saulei patekėjus ir nuleidžiama saulei nusileidus. Tamsiu paros metu vėliava pakeliama įplaukiant į uostą arba išplaukiant iš jo. Valstybės vėliava privalo būti nesuplėšyta, neištepta, neišblukusių spalvų. Valstybės vėliavos naudojimo tvarką laivuose prižiūri LPT.

3.7. Plaukiojimas akvatorijoje

Plaukiojimą uosto akvatorijoje, pradedant nuo 1 plūduro jūrų reide, visą parą reguliuoja LET. Prieš pradėdamas plaukti akvatorija, laivas privalo gauti LET leidimą (9 kanalas). Prireikus LET gali uždrausti laivų plaukiojimą akvatorijoje apie tai informuodama laivus tiesiogiai arba per laivų agentus. Panaikinus tokį draudimą, suinteresuoti asmenys informuojami ta pačia tvarka. Laivams, neturintiems radiolokatoriaus, plaukioti uosto akvatorijoje leidžiama, tik kai matomumas didesnis kaip 0,5 jūrmylės ir gavus LET leidimą. Maži laivai gali plaukioti tik ne laivybos kanalo zonoje. Jų kursai privalo būti nuošalėje nuo giliavandenės akvatorijos, kad dideliems laivams netrukdytų judėti ir manevruoti. Sportiniams ir pramoginiams laivams leidžiama plaukioti akvatorijoje, jei jie netrukdo kitiems laivams. Laivams, kurių grimzlė yra 7 ir daugiau metrų, plaukti laivybos kanalu leidžiama tik su locmano pagalba,– jie naudojasi kelio pirmumo teise. Visi kiti laivai, plaukiojantys skersai arba įstrižai laivybos kanalo, šiems laivams privalo duoti kelią. Laivams, plaukiojantiems laivybos kanalu ir likusia uosto akvatorijos dalimi, aplenkti vienas kitą galima tik laikantis COLREG 72 reikalavimų ir plaukiant ne didesniu kaip 6 mazgų greičiu, suderinus veiksmus tarpusavyje ir su LET. Laivams prasilenkti uosto akvatorijoje su laivais, atliekančiais dugno gilinimo darbus ir iškėlusiais specialius ženklus arba šviesas, reikia laikantis specialių taisyklių.

3.8. Plaukiojimas užšalusiame uoste

Plaukioti laivams užšalusioje uosto akvatorijoje ir jūrų reide leidžiama tik turint laivų klasifikacinės bendrovės nustatytą ledo klasę. Esant ledui, kitiems laivams plaukioti akvatorijoje galima tik uosto kapitonui arba jo įgaliotam pareigūnui leidus (LET). LET praneša laivams apie ledo storį uosto akvatorijoje bei laivų plaukiojimo sąlygas. Paraišką ledlaužiams laivo kapitonas pateikia kartu su paraiška locmanui. Ši paraiška reiškia, kad laivo kapitonas susipažino su ledo būkle, įvertino laivo technines galimybes ir nusprendė plaukti per ledą. Paskui ledlaužį plaukiant laivų vilkstinei, ledlaužiui ir vilkstinei vadovauja locmanas. Jei locmano nėra, vilkstinei vadovauja ledlaužio kapitonas. Ledlaužio darbą gali vykdyti uosto vilkikai arba kiti laivai, turintys laivų klasifikacinės bendrovės nustatytą ledo klasę. Laivams plaukiant su ledlaužiu tarp jų palaikomas radijo ryšys. Laivams plaukiant per ledą, visame laivybos kanale leidžiamas tik vienpusis plaukiojimas. Būtini duomenys apie laivą, pateikusį paraišką plaukti per ledą, sužinomi radijo telefonu.

3.9. Laivų vilkimas

Vilkti laivus laivybos kanale galima tik leidus LET. Vilkti laivus kitų laivų švartavimosi ar inkaravimosi metu galima tik LET leidus. Velkant laivus, kurie turi įgulą, vilkimui vadovauja velkamojo laivo kapitonas, velkant laivus, kurie neturi įgulos, – galingiausio vilkiko kapitonas.

Vilkikų kiekį pasirenka laivo kapitonas, atsižvelgdamas į locmano pasiūlymus ir šių taisyklių rekomendacijas (šių taisyklių 8 priedas). Laivai, naudodamiesi vilkikų paslaugomis, vilkimui privalo pateikti patikimus lynus. Sudėtingi objektai (įvairių tipų sieliai, pontonai, plaustai, plaukiojančios prieplaukos, plaukiojantys dokai, plaukiojančios dirbtuvės, plaukiojantys bokštai, burlaiviai be mechaninio variklio, deborkaderiai, velkamieji povandeniniai aparatai) velkami tik šviesiu paros metu.

Jeigu velkamajame laive yra įgula, velkant laivą privalomas abipusis radijo telefono arba garsinių signalų ryšys.

3.10. Apie laivo išplaukimą ar persišvartavimą laivo agentas privalo ne vėliau kaip prieš 2 val. informuoti uosto dispečerinę.

4. Apribojimai

4.0. Uosto akvatorijoje draudžiama:

4.1.1. išmesti ir išpilti už borto atliekas. Susikaupusias maisto atliekas, šiukšles laive galima laikyti ne ilgiau kaip 2 paras atskiruose sandariuose pažymėtuose konteineriuose;

4.1.2. teršti orą dūmais ir kenksmingomis dujomis, kurių koncentracija viršija patvirtintus normatyvus;

4.1.3. laikyti atidarytas užbortines išpumpavimo sklendes;

4.1.4. be įrašo Laivo naftos operacijų žurnale vykdyti pakrovimo, iškrovimo, perpumpavimo operacijas su nafta ir jos produktais, o su kenksmingomis medžiagomis ir atliekomis – be įrašo laivo dienyne;

4.1.5. laivui išplaukti į jūrą arba Kuršių marias su rezervuarais, užpildytais kenksmingomis medžiagomis ir atliekomis;

4.1.6. teršti krantinę arba akvatoriją, kraunant kenksmingus krovinius arba atiduodant iš laivo atliekas. Priimant (perduodant) naftos produktus iš (į) autocisternas už krantinės teršimą atsako laivo kapitonas;

4.1.7. lieti užterštą vandenį iš korpuse esančių latakų ir išorinių borto kiaurymių; išpumpuoti prieš tai nepatikrintus balastinius vandenis ir negavus leidimo;

4.1.8. naikinti naftos dėmes apie laivą įgulos jėgomis, naudojant chemikalus ir apie tai nepranešus JPGKC ar Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui;

4.1.9. slėpti atvejus apie kenksmingų medžiagų išpylimą ar išmetimą iš laivo;

4.1.10. nuleisti valtis ir jomis plaukioti, plauti laivą, nuiminėti senus dažus ir rūdis bei dažyti jo korpusą.

4.1.11. švartuotis ne tam skirtose vietose;

4.1.12. gadinti hidrotechninius įrengimus;

4.1.13. tvirtinti švartovus prie hidrotechninių įrengimų detalių;

4.1.14. sukti laivo sraigtą arčiau kaip 10 metrų nuo krantinės laivams, turintiems didesnę kaip 1000 BT talpą arba esant laivo grimzlei laivagalyje daugiau nei 4 metrai;

4.1.15. bandyti laivo variklius laivui stovint prie krantinių;

4.1.16. vykdyti hidrotechninius darbus, nesuderinus su uosto kapitonu;

4.1.17. vykdyti akvatorijos gylio matavimą be uosto kapitono leidimo;

4.1.18. artintis prie prieplaukos didesniu kaip 20° kampu turintiems mažesnę kaip 1000 BT talpą laivams ir 10° kampu – laivams, turintiems didesnę kaip 1000 BT talpą;

4.1.19. krauti krovinius ir įrenginius ant krantinių kordoninės dalies (nuo krantinių krašto iki pirmojo bėgio, o jei bėgio nėra – 2,5 metrų juostoje);

4.1.20. laivui stovėti prie krantinės pasvirusiam daugiau kaip 4°;

4.1.21. švartuotis laivams prie krantinių, nesuderinus su uosto dispečerine ir krantinių naudotojais;

4.1.22. laivui sugadinus hidrotechninius įrengimus, tai nuslėpti ir neįforminti reikiamų dokumentų;

4.1.23. nuleisti inkarus povandeninio kabelio zonoje.

4.2. Priešgaisrinė apsauga

Laivuose draudžiama:

4.2.1. nesuderinus su krantinės, prie kurios stovi laivas, naudotojo priešgaisrine tarnyba ir neturint raštiško laivo kapitono leidimo, naudotis atvira ugnimi;

4.2.2. naudoti priešgaisrinės sistemos gesinimo žarnų prijungimus, neatitinkančius tarptautinių standartų;

4.2.3. priešgaisrines priemones naudoti ne pagal paskirtį;

4.2.4. priešgaisrinę sistemą išvesti iš naudojimo, neįrengus ją pakeičiančios sistemos;

4.2.5. laive naudoti bet kokias papildomas šildymo bei maisto gaminimo priemones, nesuderinus su krantinės naudotojų priešgaisrine tarnyba;

4.2.6. laive naudoti papildomas apšvietimo priemones;

4.2.7. įplaukti į uostą tanklaiviams, nepranešus uosto kapitonui apie krovininių rezervuarų degazavimą;

4.2.8. stovėti naftos krovimo 1, 2, 3 krantinėse be kibirkštis gesinančių tinklelių ant variklių išmetamųjų vamzdžių;

4.2.9. antros ir ketvirtos pavojingumo klasės krovinius perkrauti ne 1, 2 ir 3 krantinėse. Iškrauti pirmos, penktos ir šeštos pavojingumo klasės krovinius neturint uosto kapitono, aplinkos apsaugos departamento, civilinės saugos ir valstybinės priešgaisrinės priežiūros raštiškų leidimų;

4.2.10. stovėti uoste nedegazavus rezervuarų, kai nafta ar jos produktai iškrauti;

4.2.11. švartuotis prie naftos ir naftos produktų krovimo krantinių kitais tikslais;

4.2.12. remontuoti laivus, stovinčius prie naftos krovimo krantinių arba kitose vietose, bet kraunančius naftą naudojant atvirą ugnį;

4.2.13. viršyti leistiną spaudimą laivo vamzdynuose ir lanksčiuose pakrovimo vamzdžiuose pakraunant naftą ir jos produktus;

4.2.14. išplaukti laivams, kurių priešgaisrinės sistemos ir priemonės neatitinka laivų klasifikacinės bendrovės reikalavimų;

4.2.15. naudoti atvirą ugnį laivuose, stovinčiuose arčiau kaip 100 metrų nuo laivų, vykdančių naftos, jos produktų arba degiųjų bei sprogstamųjų medžiagų krovos darbus;

4.2.16. laikyti laive pirotechnines, signalines priemones ne tam skirtoje specialiai įrengtoje vietoje;

4.2.17. ne pagal paskirtį naudoti pirotechnines, signalines priemones;

4.2.18. priimti naftos kilmės kurą ne iš specialių naftos kuro laivų-bunkeruotojų, nesuderinus su krantinės naudotojų priešgaisrine tarnyba;

4.2.19. bunkeruoti laivą naftos kilmės kuru iš laivo– bunkeruotojo arba kito laivo:

– jei viename iš jų techniškai netvarkinga priešgaisrinė sistema;

– abiejuose laivuose nepasiruošta gesinti gaisrą;

– viename iš laivų vykdomi darbai, naudojant atvirą ugnį;

– esant laive keleiviams ir nepasiruošus užtikrinti jų saugumo;

4.2.20. krauti tanklaiviuose degias medžiagas, jei laive yra pašalinių žmonių (išskyrus pareigūnus) ir jei žmonės, dirbantys tanklaivyje, su savim turi degtukų, žiebtuvėlių, metalinių daiktų, galinčių įskelti žiežirbą;

4.2.21. švartavimuisi bei vilkimui tanklaivyje naudoti metalinius lynus (leidžiama tik natūralaus pluošto ar sintetinius);

4.2.22. apšvietimui bei pasišvietimui tanklaiviuose naudoti priemones, galinčias sukelti dujų sprogimą;

4.2.23. įeiti į rezervuarus bei cisternas, jei jos nedegazuotos;

4.2.24. vykdyti naftos bei jos produktų krovos darbus, kai žaibuoja;

4.2.25. vilkti tanklaivį, vilkike neįvedus tokio pat priešgaisrinio režimo kaip ir tanklaivyje;

4.2.26. krauti naftą ir jos produktus iš nesavaeigio laivo, kai šalia nėra vilkiko.

4.3. Laivų dezinfekcinis apruošimas (fumigacija, gazacija)

Draudžiama vykdyti laivų dezinfekcinį apruošimą:

4.3.1. ne specialistams;

4.3.2. nesuderinus su medicinos karantino skyriumi ir pasienio augalų karantino inspekcija uoste;

4.3.3. ne tam skirtoje vietoje;

4.3.4. pažeidžiant darbų technologiją;

4.3.5. pažeidžiant organizacinius darbų reikalavimus;

4.3.6. paliekant laivą be priežiūros, jei įgula iš laivo pasišalina;

4.3.7. neperspėjus greta stovinčių laivų;

4.3.8. arčiau kitų laivų ar statinių, kuriuose yra žmonių, nei leidžia jūrų laivų gazavimo taisyklės;

4.3.9. kai prie laivo borto stovi kiti laivai su įgulomis;

4.3.10. kai kyla abejonės, ar laivas pakankamai gerai pritvirtintas prie krantinės;

4.3.11. kai pagal Tarptautinį jūrinių signalų rinkinį nepakelti atitinkami signalai;

4.4. Karantininės priemonės

Paskelbus laivui karantiną, draudžiama:

4.4.1. be specialaus uosto laivų sanitarinės inspekcijos leidimo įlipti į laivą ir išlipti iš jo visiems pareigūnams, išskyrus uosto locmaną;

4.4.2. stovėti uoste ne toje vietoje, kuri paskirta;

4.4.3. švartuoti prie borto kitus laivus su įgula, išskyrus locmano laivą;

4.4.4. pažeidinėti laivų sanitarinės inspekcijos nurodymus bei reikalavimus;

4.5. Hidrometeorologinės sąlygos

Akvatorijoje draudžiama:

4.5.1. esant vėjo greičiui didesniam kaip 20 m/s, be atskiro uosto kapitono leidimo kiekvienam laivui, peršvartuoti, pertempti laivus, jiems priplaukti prie krantinių arba nuo jų nuplaukti.

4.6. Laivų kiekis krantinėje

Uoste draudžiama:

4.6.1. švartuoti laivus vienas prie kito, prie uosto 1– 18 ir 145 – 148 krantinių, išskyrus aptarnaujančius laivus;

4.6.2. nesutikus laivų kapitonams ir nesuderinus su uosto kapitono valdyba bei krantinių naudotojais, švartuoti laivus vienas prie kito kitose nei šių taisyklių 4.6.1 punkte išvardytose prieplaukose;

4.6.3. švartuoti laivus šalia kitų laivų išilgai krantinėse, paliekant tarpus tarp laivų didesnius kaip 10% laivo ilgio. Ypatingais atvejais leidimą taip švartuoti gali duoti uosto kapitonas.

4.7. Tvarka akvatorijoje

Akvatorijoje draudžiama:

4.7.1. naudoti garsinius signalus manevruojant ar kai nėra realaus pavojaus;

4.7.2. naudoti denio garsiakalbius, jei tai nesusiję su laivo manevravimo komandomis arba realiu pavojum laivo įgulai ir keleiviams;

4.7.3. tamsiu paros metu apšviesti plaukiančius laivus;

4.7.4. plaukiant įjungti laivo išorės apšvietimą;

4.7.5. naudoti signalines raketas bei falšfejerius, nesusijusius su laivo saugumu;

4.7.6. maudytis;

4.7.7. gaudyti žuvį;

4.7.8. nesuderinus su uosto kapitonu organizuoti laivų regatas, kitus sportinius arba pramoginius renginius, trukdančius laivams plaukioti;

4.7.9. nutūpti arba pakilti hidroplanams;

4.7.10. paduodant švartovus naudoti kietas svaidykles;

4.7.11. atlikti laivo eigos bandymus;

4.7.12. vykdyti magnetinio kompaso likutinės deviacijos nustatymo darbus ne tam skirtoje vietoje;

4.7.13. švartuotis prie vandens navigacinių įrenginių;

4.7.14. statyti vandens navigacinius įrenginius bei kitokius plaukiojančius objektus be uosto kapitono leidimo;

4.7.15. naudoti povandeninius plaukiojančius bei velkamus įtaisus nesuderinus su uosto kapitonu;

4.7.16. negavus uosto kapitono sutikimo išjungti kranto ir vandens navigacinių ženklų žibintus tamsiu paros metu;

4.7.17. plaukti įstrižai laivybos kanalu;

4.7.18. smulkiems laivams plaukti laivybos kanalu;

4.7.19. laivams stovint jūrų arba vidiniuose reiduose, be uosto direkcijos leidimo perdavinėti vienas kitam krovinius ir daiktus;

4.7.20. vadovauti arba vesti laivą, neturint atitinkamo jūrinio laipsnio diplomo arba kvalifikacinio liudijimo;

4.7.21. eksploatuoti laivą, pasibaigus laivo tinkamumo plaukioti liudijimo galiojimo terminui;

4.7.22. plaukioti perkrautais laivais arba su didesniu žmonių (keleivių) skaičiumi, nei nurodyta laivo dokumentuose;

4.7.23. išplaukti iš uosto į jūrą neįforminus išplaukimo LPT;

4.7.24. gelbėjimo ir priešgaisriniams laivams stovėti prie krantinės su iš akvatorijos pusės prišvartuotu prie borto kitu laivu;

4.7.25. laikyti variklių parengtį mažesnę nei to reikalauja laivo saugumas;

4.7.26. gelbėjimo laivus, išvestus iš parengties išplaukti į jūrą, laikyti daugiau kaip 6 valandas parengtyje;

4.7.27. plaukti be locmano bet kokio tonažo užsienio laivams, išskyrus:

– linijinius laivus, turinčius plaukiojimo tvarkaraštį, kurių kapitonai yra ne mažiau kaip 12 kartų įplaukę ir išplaukę iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, uosto kapitono valdyboje išlaikę egzaminus, patvirtinančius jų pasiruošimą savarankiškai be locmano plaukti uosto akvatorija;

– sportinius, dugno gilinimo, kitokius smulkius laivus, dirbančius Uosto direkcijos užsakymu, kurių kapitonai gavo uosto kapitono leidimą;

– Lietuvos Respublikoje įregistruotus vietinio plaukiojimo laivus, kurių grimzlė ne didesnė kaip 4,0 metrai, o bendra talpa – 500 BT.

Visų šiame punkte nurodytų laivų kapitonai privalo turėti galimybę su uosto tarnybomis palaikyti ryšį valstybine kalba.

4.8. Laivo radijo stočių naudojimo tvarka

Laivams, stovintiems uoste, draudžiama:

4.8.1. naudotis laivo radijo siųstuvais, išskyrus nelaimės ar pavojaus atvejus arba gavus specialų uosto kapitono leidimą;

4.8.2. vesti asmeninio pobūdžio pokalbius UTB ryšių kanalais, skirtais kitiems tikslams.

5. Laivų prasilenkimo su dugno gilintojais tvarka

5.1. Dugno gilintojas, dirbantis laivybos kanale arba farvateryje, taip pat ir kitose vietose, kur plaukioja laivai, visą jo buvimo darbo vietoje laiką būna iškėlęs ženklus ir šviesas, numatytas COLREG 72 taisyklėje 27 (b) ir, jeigu jis trukdo plaukti kitiems laivams, rodyti papildomus ženklus bei šviesas, išdėstytas vertikaliai:

a) tamsiu paros laiku – du raudonus žiburius, matomus aplink, o šviesiu paros laiku – du juodus rutulius – toje pusėje, kurioje plaukti pavojinga;

b) tamsiu paros laiku – du žalius žiburius, matomus aplink, o šviesiu paros laiku – du juodus rombus – toje pusėje, kurioje laivams leidžiama praplaukti.

Žiburiai privalo būti matomi 3 jūrmylių atstumu.

5.2. Jeigu laivams praplaukti pro gilintoją pavojinga iš abiejų pusių, jis privalo rodyti po du raudonus žiburius tamsiu paros laiku ir po du juodus rutulius – šviesiu paros laiku iš abiejų pusių vienas virš kito.

5.3. Jeigu dugno gilintojas stovi skersai laivybos kanalo arba farvaterio, jis privalo išdėstyti šių taisyklių 5.1 punkte a) ir b) papunkčiuose nurodytus žiburius ir ženklus pagal laivų plaukimo kryptį.

5.4. Nuotolis tarp ženklų – 1,5 metro, tarp žiburių – 2 m.

5.5. Ženklai ir žiburiai pakeliami rėjos galuose arba kitose laivams gerai matomose vietose.

5.6. Šalandos, stovinčios prie gilintojo šonų, tamsiu paros laiku privalo savo priekyje ir laivagalyje iškelti po baltą žiburį, matomą aplink 3 jūrmylių atstumu.

5.7. Pagalbinėse plaukiojančiose priemonėse, palaikančiose inkaro lyną, pontonuose, gylio matavimo plūdėse tamsiu paros metu privalo būti pakelti balti žiburiai, matomi aplink 2 jūrmylių atstumu, o šviesiu paros metu – raudonos vėliavėlės.

5.8. Gilintojas, baigęs dugno gilinimo darbus, nuleidžia pavojaus ženklus bei žiburius ir naudoja ženklus bei žiburius pagal COLREG 72 reikalavimus.

5.9. Nepaisant gilintojo pakeltų ženklų, laivas negali praplaukti pro jį, negavęs papildomo leidimo radijo telefonu VHF 9 kanalu.

5.10. Laivas, gavęs iš gilintojo atsakymą į savo paklausimą, pro gilintoją plaukia nurodyta puse.

5.11. Gilintojas privalo iš anksto paruošti kelią laivams praplaukti. Laivui priplaukus prie gilintojo per 5 kabeltovų nuotolį, praplaukimo kelias turi būti jau paruoštas, o gilintojas prisišliejęs prie kanalo briaunos. Jei gilintojas negali to laiku įvykdyti, jis duoda draudimo ženklą.

5.12. Draudžiama laivui praplaukti pro gilintoją tempiant paskui save lynus, virves, tralus, pusiau nuleistus inkarus ir kitus daiktus.

5.13. Po to, kai gilintojas davė ženklą, leidžiantį laivui praplaukti, nuplaukti nuo laivo šono šalandoms, buksyriniams laivams draudžiama tol, kol laivas nepraplauks.

5.14. Gilintojui draudžiama užimti laivybos kanalą arba farvaterį, kai jis nedirba.

Nedirbančiu laikomas gilintojas, kai nuimti jo avantiniai bei papiljoniniai inkarai.

5.15. Gilintojas, dirbantis su velkamu arba atakuojančiu priėmėju, privalo pakelti ženklus ir žiburius pagal COLREG 72 taisyklę 27 (d), t. y. kaip laivai, tiesiantys povandeninį laidą.

______________

Klaipėdos valstybinio

jūrų uosto laivybos taisyklių

1 priedas

Akvatorija ir jos dalys

1. Uosto akvatorijos ribos:

1.1. šiaurės vakaruose – linija, jungianti uosto vartų molo galus;

1.2. rytuose – pagal kontinentinę kranto liniją, išskyrus 30 metrų vandens juostą prie įmonių teritorijų, prieinančių prie Kuršių marių kranto;

1.3. pietuose – linija, jungianti taškus:

1.3.1.	55°39'6 N, 21°07'9 E
	55°38'2 N, 21°09'0 E;

1.4. vakaruose – palei Neringos pusiasalio rytinę kranto liniją, išskyrus 30 metrų vandens juostą išilgai kranto.

2. Uosto akvatorijos dalys ir jų ribos:

2.1. šiaurinio reido ribos:

2.1.1. iš šiaurės – geografinė lygiagretė, pereinanti per 5 plūdurą;

2.1.2. iš rytų – laivybos kanalo vakarinė linija;

2.1.3. iš pietų – geografinė lygiagretė, pereinanti per 7 plūdurą;

2.1.4. iš vakarų – linija, einanti 30 metrų vandens juosta nuo Neringos pusiasalio rytinio kranto.

Reidas – skirtas dviem stambiems laivams arba keturiem vidutiniams laivams stovėti prisišvartavus prie švartavimosi plūdžių. Stambių laivų ilgis neturi būti didesnis kaip 180 metrų. Vidutiniai laivai gali stovėti dviem korpusais;

2.2. rytinio reido ribos:

2.2.1. iš šiaurės – linija, statmena laivybos kanalui, einanti per 6 plūdurą;

2.2.2. iš rytų – linija, einanti 30 metrų vandens juosta nuo „Begos“ kartono kombinato prieplaukos;

2.2.3. iš pietų – statmena laivybiniam kanalui linija, einanti per „Begos“ ir „Smiltynės perkėlos“ teritorijų sandūrą;

2.2.4. iš vakarų – laivybos kanalo rytinė riba.

2.3. Laivų krovos darbų kompanijos „KLASCO“ operatyvinės akvatorijos ribos:

2.3.1. iš šiaurės – linija, statmena pietinio molo galui;

2.3.2. iš pietų – linija, statmena krantinei, einanti per 7 krantinės vidurį;

2.3.3. iš rytų – rytinio kranto riba;

2.3.4. iš vakarų – pietinio molo ir vakarinio kranto ribos.

2.4. Laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ operatyvinės akvatorijos ribos:

2.4.1. iš šiaurės – geografinė lygiagretė, einanti per 96 krantinės 96 pradžią;

2.4.2. iš rytų – „Klaipėdos Smeltės“ krantinės;

2.4.3. iš pietų – geografinė lygiagretė, einanti per 104 krantinės pabaigą;

2.4.4. iš vakarų – tarptautinio kelto kanalo ir operatyvinės akvatorijos riba.

2.5. Tarptautinės jūrų perkėlos operatyvinės akvatorijos ribos:

2.5.1. iš šiaurės – laivybinio kanalo pabaiga;

2.5.2. iš rytų – nuo 21 iki 15 plūduro;

2.5.3. iš pietų – perkėlos šiaurinė krantinė;

2.5.4. iš vakarų – linija nuo perkėlos krantinės ŠV kampo iki 17 plūduro ir nuo jo – iki 15 plūduro.

2.6. Laivybos kanalo ribos:

laivybos kanalas tęsiasi sąsiaurio viduriu nuo 1 plūduro jūrų reide iki Tarptautinės jūrų perkėlos operatyvinės akvatorijos. Laivybos kanalo šoninės ribos pažymėtos vandens navigaciniais ženklais pagal bujų lateralinę sistemą.

2.7. Jūrinio reido ribos:

55°48'00“ N, kranto linija;

55°39'00“ N, 20°50'00“ E.

______________

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto

laivybos taisyklių

2 priedas

Leistinos laivų grimzlės gėlame vandenyje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje ir prie uosto krantinių, esant nuliniam vandens lygiui

Krantinės Nr.	Krantinės ilgis	Grimzlė
Nr. 1	263 m	10.5 m
Nr. 2	263 m	10.5 m
Nr. 3	141 m	9.5 m
Nr. 4	64 m	6.5 m
Nr. 5	250 m	10.6 m
Nr. 6	156 m	10.6 m
Nr. 7	180 m	9.0 m
Nr. 8	180 m	9.0 m
Nr. 9	165 m	7.5 m
Nr. 10	179 m	8.0 m
Nr. 11	170 m	8.7 m
Nr. 12	265 m	8.3 m
Nr. 13	250 m	7.5 m
Nr. 14	95 m	5.5 m
Nr. 15	134 m	7.5 m
Nr. 16	130 m	7.5 m
Nr. 17	130 m	7.5 m
Nr. 18	135 m	7.5 m
Nr. 19	103 m	4.6 m
Nr. 20	103 m	4.5 m
Nr. 21	229 m	5.6 m
Nr. 22	277 m	5.0 m
Nr. 23	90 m	3.2 m
Nr. 24	130 m	3.2 m
Nr. 25	106 m	3.2 m
Nr. 26	20 m	3.5 m
Nr. 27	81 m	3.5 m
Nr. 28	57 m	6.0 m
Nr. 29	57 m	6.0 m
Nr. 30	57 m	5.5 m
Nr. 31	57 m	5.5 m
Nr. 32	57 m	5.5 m
Nr. 33	71 m	5.5 m
Nr. 34	71 m	5.5 m
Nr. 35	55 m	5.5 m
Nr. 36	55 m	5.0 m
Nr. 37	55 m	5.0 m
Nr. 38	55 m	4.0 m
Nr. 39	55 m	3.5 m
Nr. 40	60 m	3.5 m
Nr. 41	53 m	3.5 m
Nr. 42	38 m	3.0 m
Nr. 43	67 m	4.2 m
Nr. 44	49 m	4.2 m
Nr. 45	42 m	4.0 m
Nr. 46	38 m	4.5 m
Nr. 47	39 m	4.5 m
Nr. 48	40 m	4.5 m
Nr. 49	44 m	4.5 m
Nr. 50	44 m	4.5 m
Nr. 51	56 m	4.0 m
Nr. 52	56 m	3.5 m
Nr. 53	40 m	4.0 m
Nr. 54	27 m	4.0 m
Nr. 55	27 m	3.5 m
Nr. 56	27 m	3.0 m
Nr. 57	28 m	2.0 m
Nr. 58	99 m	3.5 m
Nr. 59	73 m	3.8 m
Nr. 60	193 m	3.2 m
Nr. 61	102 m	5.0 m
Nr. 62	180 m	5.5 m
Nr. 63	68 m	5.5 m
Nr. 64	137 m	5.2 m
Nr. 65	162 m	5.6 m
Nr. 66	126 m	2.0 m
Nr. 67	318 m	5.7 m
Nr. 68	191 m	2.0 m
Nr. 69	167 m *esant specialiems 2 m ø amortizatoriams	6.8m/7.4m*
Nr. 70	150 m -“ -	6.8m/7.4m*
Nr. 71	– -“ -	6.8m/7.4m*
Nr. 72	S199m-N188m	10.3 m
Nr. 73	136 m	6.0 m
Nr. 74	95 m	3.5 m
Nr. 75	35 m	3.5 m
Nr. 76	146 m	3.5 m
Nr. 77	64 m	3.8 m
Nr. 78	64 m	3.8 m
Nr. 79	112 m	2.0 m
Nr. 80	169 m	7.5 m
Nr. 81	183 m	3.2 m
Nr. 82	229 m	4.4 m
Nr. 83	39 m	5.2 m
Nr. 84	50 m	5.2 m
Nr. 85	50 m	5.2 m
Nr. 86	50 m	5.2 m
Nr. 87	50 m	5.2 m
Nr. 88	62 m	5.2 m
Nr. 89	50 m	5.5 m
Nr. 90	50 m	5.5 m
Nr. 91	50 m	5.5 m
Nr. 92	50 m	5.5 m
Nr. 93	64 m	5.5 m
Nr. 94	100 m	7.2 m
Nr. 95	100 m	7.5 m
Nr. 96	100 m	7.2 m
Nr. 97	100 m	7.2 m
Nr. 98	100 m	7.2 m
Nr. 99	100 m	7.5 m
Nr. 100	100 m	7.5 m
Nr. 101	100 m	7.5 m
Nr. 102	100 m	7.0 m
Nr. 103	100 m	7.5 m
Nr. 104	128 m	7.5 m
Nr. 105	90 m	4.2 m
Nr. 106	108 m	4.2 m
Nr. 107	46 m	3.5 m
Nr. 108	26 m	3.5 m
Nr. 109	24 m	3.5 m
Nr. 110	24 m	3.5 m
Nr. 111	26 m	3.5 m
Nr. 112	21 m	4.0 m
Nr. 113	23 m	4.0 m
Nr. 114	42 m	4.0 m
Nr. 115	22 m	4.0 m
Nr. 116	52 m	4.5 m
Nr. 117	54 m	4.5 m
Nr. 118	167 m	4.3 m
Nr. 119	158 m	4.0 m
Nr. 120	45 m	2.5 m
Nr. 121	60 m	4.5 m
Nr. 122	48 m	2.0 m
Nr. 123	98 m	6.5 m
Nr. 124	110 m	6.5 m
Nr. 125	110 m	6.5 m
Nr. 126	144 m	5.5 m
Nr. 127	171 m	7.0 m
Nr. 128	184 m	7.5 m
Nr. 129	175 m	4.5 m
Nr. 130	184 m	6.5 m
Nr. 131	174 m	6.5 m
Nr. 132	185 m	6.5 m
Nr. 133	175 m	6.5 m
Nr. 134	186 m	6.5 m
Nr. 135	177 m	6.5 m
Nr. 136	185 m	6.5 m
Nr. 137	177 m	6.5 m
Nr. 138	185 m	6.5 m
Nr. 145	85 m	5.0 m
Nr. 146	201 m	7.5 m
Nr. 147	201 m	7.5 m
Nr. 148	74 m	6.0 m
Nr. 149	366 m	6.5 m

Jūrų prieigos kanalas	plotis 100 m	10.6 m
Vidinis kanalas iki 7 krantinės	plotis 240 m	10.6 m
Akvatorija laivams apsisukti tarp naftos bazės prieplaukų ir 5–6 krantinės	plotis 300 m	10.6 m
Vidinis kanalas ties 7–12 krantine	plotis 250 m	8.7 m
Vidinis kanalas 12–128	plotis 110 m	7.5 m
Žiemos baseino akvatorija	plotis 130 m	7.5 m
Tarptautinės perkėlos kanalas	plotis 110 m	7.5 m
Akvatorija laivams apsisukti ties tarptautine perkėla	plotis 500 m	7.5 m

Pastabos:

Leistina laivų grimzlė atitinka nurodytąją, jei vandens lygis uoste lygus atskaitos nuliui.

Leistiną laivų grimzlę nustato uosto kapitonas, jam nesant – jo pavaduotojas arba vyriausiasis locmanas.

Leistiną laivų grimzlę gali patikslinti Laivų eismo tarnybos operatorius, atsižvelgdamas į vandens lygio kitimą uoste, laivo dydį, jo stovėjimo laiką uoste ir kitus atvejus.

Šiuo priedu turi vadovautis locmanų ir uosto tarnybos, laivų agentai, laivų savininkai (valdytojai).

______________

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto

laivybos taisyklių

3 priedas

Paslaugos laivams

1. Krovos darbai.

2. Naftos krovimo darbai.

3. Vilkikų paslaugos.

4. Locmanų paslaugos.

5. Šaldomų krovinių sandėliavimas.

6. Geležinkelio vagonų tiekimas.

7. Laivų aprūpinimas vandeniu, kuru, tepalais, ledu.

8. Aprūpinimas krovininiu autotransportu.

9. Gelbėjimosi priemonių taisymas.

10. Narų paslaugos.

11. Navigacinių prietaisų taisymas.

12. Magnetinio kompaso deviacijos darbai.

13. Radijo lokacinių stočių derinimas.

14. Jūrlapių ir navigacinių priemonių korektūra.

15. Radijo aparatūros taisymas.

16. Langų taisymas ir derinimas.

17. Laivų atplaukimo (išplaukimo) įforminimas.

18. Priešgaisrinės tarnybos paslaugos.

19. Sanitarinės laivų inspekcijos paslaugos.

20. Laivų ir jūrininkų dokumentų įforminimas bei išdavimas.

21. Naudotų naftos produktų bei nafta užterštų vandenų priėmimas.

22. Laivų-bunkeriuotojų paslaugos.

23. Supažindinimas su paskutine hidrometeorologine informacija.

24. Laivų žurnalų registracija ir tvirtinimas.

25. Radiogramų, teletaipogramų siuntimas.

_____________

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto

laivybos taisyklių

4 priedas

Laivų klasifikacija (naudojama tik locmanų veikloje)

1. Smulkūs laivai – tai savaeigiai laivai, kurių eigos variklių galia iki 55 kW (75 AG), ir nesavaeigiai laivai, kurių talpa iki 80 BT ir kurie yra įregistruoti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre.

2. Visi kiti laivai, įregistruoti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre:

1) maži laivai – laivai, kurių talpa iki 500 BT;

2) vidutiniai laivai – laivai, kurių talpa nuo 500 BT iki 3000 BT;

3) dideli laivai – laivai, kurių talpa nuo 3000 BT iki 15000 BT;

4) stambūs laivai – laivai, kurių talpa – 15000 ir daugiau BT.

______________

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto

laivybos taisyklių

5 priedas

Uosto radijo telefoniniai ryšiai

Radijo telefoninis ryšys užmezgamas 16 ryšių kanalu, šaukinys „Klaipėda radio – 1“, po to informacijai perduoti naudojami kiti sutartiniai ryšių kanalai:

– laivų eismo tarnyba (LET) – 9 kanalas, šaukinys „Klaipėda radio – 5“;

– vesti laivus radijo lokaciniu būdu LET operatoriaus nurodymu leidžiamas 9 arba 67 kanalais;

– su laivų priežiūros tarnyba (LPT) radijo telefoninis ryšys užmezgamas 10 kanalu, šaukinys „Klaipėda radio – 32“;

– su uosto dispečerine – UTB 10 kanalas, šaukinys „Klaipėda radio – 12“.

______________

Klaipėdos valstybinio

jūrų uosto laivybos taisyklių

6 priedas

Uosto telefonų abonementų sąrašas

1. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktorius	25 71 86	faksas: 25 33 54
2. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas	39 95 09	faksas: 21 90 47
3. Laivybos priežiūros tarnyba (LPT)	23 66 64	faksas: 23 66 64
4. Laivybos priežiūros tarnybos inspektoriai	34 21 64	faksas: 34 21 64
5. Laivų eismo tarnyba (LET)	39 94 43
6. Locmanų tarnyba	39 92 44
7. Jūrinių dokumentų skyrius	34 05 14
8. Švyturių ir hidrografijos tarnyba	34 05 02	faksas: 31 00 25
9. Lietuvos jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinacinis gelbėjimo centras	21 44 89	faksas: 25 63 44
	39 90 99
10. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto dispečerinė	38 22 56	faksas: 38 22 57
	38 22 58
11. Medicinos karantino skyrius AB „KLASCO“ teritorijoje	39 92 09, 399750
12. Medicinos karantino skyrius AB „Klaipėdos Smeltė“ teritorijoje	34 27 36
13. AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO)	21 36 71, 39 90 66
14. Laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“	34 00 41	faksas: 34 09 98
15. „KLASCO“ tarptautinė jūrų perkėla	35 50 54	faksas: 35 50 60
16. AB „Klaipėdos nafta“	39 17 72	faksas: 31 13 99
17. Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“	38 03 88	faksas: 38 03 84
18. Konsorciumas „Klaipėdos terminalas“	35 53 11	faksas: 35 54 95
19. UAB „Lietuviškų durpių krova“	21 06 38	faksas: 31 03 54

______________

Klaipėdos valstybinio

jūrų uosto laivybos taisyklių

7 priedas

Rekomenduojamas vilkikų kiekis

Operacijos pavadinimas	Laivo keliamoji galia	Vilkikų kiekis
1. Švartavimas prie krantinės apsukant laivą	nuo 1000 BT iki 5000 BT	1
	daugiau kaip 5000 BT	2
2. Švartavimas prie krantinės be laivo apsukimo	nuo 5000 BT iki 10000 BT	1
	daugiau kaip 10000 BT	2
3. Švartavimas prie krantinės 190 m ilgio laivų	visokios	3
4. Laivų, kurių ilgis daugiau kaip 100 m, švartavimas	visokios	2
prie 13–18 krantinių
5. Laivų nuplaukimas nuo krantinės	nuo 2000 BT iki 5000 BT	1
	daugiau kaip 5000 BT	2

_____________

Klaipėdos valstybinio

jūrų uosto laivybos taisyklių

7 priedas

Medicinos-karantino skyriaus (MKS) vykdomos priemonės

I. LAIVO ATPLAUKIMO METU

1. MKS gydytojas pirmumo teise dalyvauja visų iš užsienio atplaukusių laivų patikrinimo komisijoje.

2. Jeigu patikrinimo metu MKS gydytojas neranda laive karantino bei sanitarinio-epidemiologinio pobūdžio nusižengimų,– jis vietoje (t. y. laive) išrašo leidimą laisvai praktikai uoste.

3. MKS gydytojas gali nedalyvauti laivo patikrinime; laivui laisvą praktiką suteikti telefonu ir išrašyti leidimą, kurį agentuojančios firmos agentas pristato į laivą.

4. Leidimas apie suteiktą laisvą praktiką iš anksto išduodamas tuo atveju, kai medicinos-karantino skyriaus gydytojas gauna telefonu arba radijo ryšio pagalba patikimą informaciją iš laivo kapitono apie tai, kad:

4.1. laive nėra infekcinių ligonių (su pakilusia daugiau kaip 38°C temperatūra, išbėrimais, limfmazgių padidėjimu, kraujosrūvomis ir kraujavimais, odos pageltimu, vėmimu bei viduriavimu);

4.2. laivas per paskutines 4 savaites nesilankė nepalankiuose epidemiologiniu požiūriu užsienio uostuose (išvardyti aplankytus uostus);

4.3. laive nėra graužikų kritimo ir nepastebėtas uodų antskrydis;

4.4. laive nėra keleivių, grįžusių per paskutines 4 savaites iš nepalankių epidemiologiniu požiūriu šalių (išvardyti aplankytus uostus);

4.5. laivas turi galiojantį deratizacijos pažymėjimą arba pažymėjimą apie atleidimą nuo deratizacijos;

4.6. laivas turi atitinkamos talpos fekalinį tanką arba veikiančius vandens nukenksminimo įrengimus.

5. Šią informaciją MKS gydytojui radijo ryšio pagalba perduoda atvykstančio laivo kapitonas arba agentuojanti firma ne anksčiau kaip likus 4 val. iki laivo atplaukimo ir ne vėliau kaip likus 1 val. iki komisijos darbo pradžios.

6. Esant netiksliems duomenims, telefonu laisva praktika iš anksto laivui nesuteikiama.

7. Leidimas laisvai praktikai uoste išrašomas 2 egzemplioriais, kurių vienas lieka laive, o kitas pateikiamas Laivybos priežiūros tarnybai išplaukiant.

8. Užpildytą leidimą pasirašo MKS gydytojas pilna pavarde ir patvirtina spaudu, nurodančiu MKS teritorinę ir administracinę priklausomybę.

MKS pasilieka teisę savo nuožiūra atvykti į Lietuvos ar užsienio laivą, kuriam jau suteikta laisva praktika, ir įsitikinti, ar laivo kapitono pateikta informacija atitinka tikrovę.

9. Kilus nepalankiai epidemiologinei situacijai Lietuvos ar užsienio laive, MKS gydytojas turi teisę atlikti jame visą kompleksą priešepideminių priemonių, nustatytų 1993 m. Tarptautinėse medicinos-karantino taisyklėse.

II. LAIVO IŠPLAUKIMO METU

1. MKS nevizuoja užsienio laivų įgulų narių sąrašų.

2. Uosto kapitono valdybos laivybos priežiūros tarnyba per laivo agentą iš kiekvieno reikalauja leidimo apie suteiktą laivui laisvą praktiką.

3. Lietuvos Respublikos laivuose laivo įgulų sąrašai prieš išplaukiant papildomai vizuojami medicinos-karantino skyriuje.

MKS gydytojas turi teisę, esant šiurkštiems sanitariniams nusižengimams Lietuvos ar užsienio laivuose, surašyti sanitarinio nusižengimo protokolą, skirti baudą, o prireikus per uosto kapitono valdybą sulaikyti laivo išplaukimą.

4. Atsakomybė už MKS reikalavimų nevykdymą tenka laivo kapitonui arba laivybos kompanijos vadovui.

______________

Priedas. Neteko galios nuo 2001-02-24

Priedo naikinimas:

Nr. 47, 2001-02-13, Žin. 2001, Nr. 17-529 (2001-02-23), i. k. 1012210ISAK00000047

Priedas. Neteko galios nuo 2001-02-24

Priedo naikinimas:

Nr. 47, 2001-02-13, Žin. 2001, Nr. 17-529 (2001-02-23), i. k. 1012210ISAK00000047

Priedas. Neteko galios nuo 2001-02-24

Priedo naikinimas:

Nr. 47, 2001-02-13, Žin. 2001, Nr. 17-529 (2001-02-23), i. k. 1012210ISAK00000047

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 47, 2001-02-13, Žin., 2001, Nr. 17-529 (2001-02-23), i. k. 1012210ISAK00000047

Dėl Dokumentų, kuriuos privaloma pateikti tikrinimą atliekančioms institucijoms, laivui atplaukus į Lietuvos Respublikos jūrų uostą ir išplaukiant iš jo, pildymo, pateikimo ir saugojimo tvarkos patvirtinimo

2.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-422, 2003-07-11, Žin., 2003, Nr. 77-3537 (2003-08-06), i. k. 1032210ISAK0003-422

Dėl kai kurių susisiekimo ministro įsakymų pakeitimo ir pripažinimo netekusiais galios