Suvestinė redakcija nuo 2013-10-31 iki 2018-10-29
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2012, Nr. 65-3326, i. k. 112110MISAK00B1-457
VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIAUS
Į S A K Y M A S
DĖL REIKALAVIMŲ VETERINARIJOS PASLAUGŲ TEIKĖJAMS PATVIRTINIMO
2012 m. birželio 4 d. Nr. B1-457
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 2-15; 2010, Nr. 148-7563 ) 6 straipsnio 1 dalies 6, 10 ir 12 punktais ir 3 dalimi, Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 108-2728), 1987 m. lapkričio 13 d. Europos konvencija dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos (Žin., 2004, Nr. 80-2839) ir siekdamas užtikrinti veterinarijos paslaugų teikėjų vykdomos veiklos kontrolę:
2. Į p a r e i g o j u Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinių valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų viršininkus informuoti veterinarijos paslaugų teikėjus ir privačius veterinarijos gydytojus apie šio įsakymo 1 punktu patvirtintus Reikalavimus veterinarijos paslaugų teikėjams.
3. P a v e d u:
3.1. įsakymo vykdymą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinėms valstybinėms maisto ir veterinarijos tarnyboms;
4. N u s t a t a u, kad:
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir
veterinarijos tarnybos direktoriaus
2012 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. B1-457
REIKALAVIMAI VETERINARIJOS PASLAUGŲ TEIKĖJAMS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Reikalavimai veterinarijos paslaugų teikėjams (toliau – Reikalavimai) nustato bendruosius reikalavimus veterinarijos paslaugų teikėjams, veterinarijos paslaugų teikėjų teises ir pareigas, reikalavimus stacionarioms ir mobilioms veterinarijos paslaugų teikėjų patalpoms, jų veterinariniam patvirtinimui, veterinarinėms priemonėms, gyvūnų nugaišinimui, šalutinių gyvūninių produktų ir atliekų tvarkymui, patalpų ir įrangos valymui ir veterinarijos paslaugų teikėjų vykdomos veiklos kontrolės tvarką.
2. Vartojamos sąvokos:
Anamnezė – gyvūnų laikytojo veterinarijos gydytojui suteiktos žinios apie gyvūną: jo rūšis, veislė, amžius, laikymo sąlygos, fiziologinė būklė, naudojimas, profilaktinės procedūros, pastebėtas neįprastas elgesys, ligų požymiai ir kt.
Gyvūnas augintinis – gyvūnas, laikomas estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti.
Gyvūno laikymo įranga (toliau – laikymo įranga) – narvas, aptvaras, gardas, namelis, akvariumas, terariumas ar kita gyvūnui laikyti skirta įranga.
Gyvūnų laikymo vieta – pastatas arba tuo atveju, kai gyvūnai laikomi lauke, bet kuri vieta, kur gyvūnai yra laikomi, auginami ir prižiūrimi.
Gyvūno laikytojas – asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai.
Gyvūno nugaišinimas – gyvūno nužudymas veterinariniais vaistais.
Privatus veterinarijos gydytojas – pagal veterinarijos veiklą reglamentuojančius teisės aktus privačia veterinarijos praktika užsiimantis veterinarijos gydytojas.
Veterinarijos paslauga – už mokestį arba neatlygintinai gyvūnų laikytojui veterinarijos paslaugų teikėjo teikiama paslauga: konsultacija gyvūnų gerovės ir sveikatos klausimais, gyvūnų ligų diagnozavimas, gydymas ir profilaktika, gyvūnų laikinas laikymas ir priežiūra gydymo tikslais veterinarijos paslaugų teikėjo patalpose, gyvūnų ženklinimas, gyvūnų gaišimo priežasčių nustatymas ar kt.
Veterinarijos paslaugų teikėjas – juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialas arba fizinis asmuo, siūlantys ar teikiantys veterinarijos paslaugas.
Veterinarijos paslaugų teikėjo patalpa – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka patvirtinta patalpa, kurioje veterinarijos paslaugų teikėjas teikia savo paslaugas.
Veterinarinės priemonės – veterinariniai biocidai, veterinarinėje medicinoje naudojami veterinariniai įrankiai, medžiagos.
3. Kitos Reikalavimuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatyme (Žin., 1992, Nr. 2-15; 2010, Nr. 148-7563) ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
4. Veterinarijos paslaugų teikėjai turi laikytis šių Reikalavimų ir kitų veterinarijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų.
5. Veterinarijos gydytojai, gydantys gyvūnų laikytojų, su kuriais juos sieja darbo teisiniai santykiai, gyvūnus, diagnozuojantys jiems ligas ar atliekantys profilaktines priemones gyvūnų laikymo vietose, turi:
5.2. naudoti veterinarines priemones, atitinkančias Reikalavimų 27, 28, 29.1–29.2, 29.4–29.8 ir 30 punktus;
II. REIKALAVIMAI VETERINARIJOS PASLAUGŲ TEIKĖJAMS
6. Veterinarijos paslaugų teikėjai prieš pradėdami teikti veterinarijos paslaugas raštu turi pateikti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (toliau – teritorinė VMVT), kurios kontroliuojamojoje teritorijoje numato teikti veterinarijos paslaugas, šiuos duomenis:
6.1. juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinės adresą, ryšio duomenis (telefono ir fakso numerius, elektroninio pašto adresą) arba fizinio asmens vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą ir ryšio duomenis (telefono ir fakso numerius, elektroninio pašto adresą);
6.2. veterinarijos paslaugų teikėjo patvirtintų patalpų adresą arba motorinės transporto priemonės valstybinį registracijos numerį ir suteiktą veterinarinio patvirtinimo numerį;
7. Teritorinė VMVT, gavusi iš veterinarijos paslaugų teikėjo Reikalavimų 6 punkte nurodytus duomenis, suteikia veterinarijos paslaugų teikėjui registracijos numerį. Veterinarijos paslaugų teikėjai įtraukiami į Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, sąrašą, kuris skelbiamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) interneto svetainėje.
8. Veterinarijos paslaugų teikėjo vardu konsultuoti gyvūnų laikytojus gyvūnų sveikatos klausimais, diagnozuoti gyvūnams ligas, juos gydyti ir taikyti jiems profilaktikos priemones, ženklinti gyvūnus poodinėmis mikroschemomis, nustatyti gyvūnų gaišimo priežastis gali tik privatus veterinarijos gydytojas, turintis galiojančią veterinarijos praktikos licenciją, arba veterinarijos gydytojas, kuriam suteikta teisė teikti veterinarijos paslaugas vadovaujantis Veterinarijos gydytojo profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti veterinarijos gydytoju ar laikinai arba vienkartinai teikti veterinarijos gydytojo paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. B1-506 (Žin., 2008, Nr. 113-4327).
9. Privatus veterinarijos gydytojas, prisiimdamas atsakomybę, gali pavesti atlikti tam tikras su gyvūnų ligų diagnozavimu, gydymu ir profilaktika susijusias procedūras veterinarijos felčeriams, veterinarijos srities studentams.
10. Veterinarijos paslaugų teikėjas turi užtikrinti, kad:
10.1. veterinarijos paslaugoms teikti naudojamos stacionarios ar mobilios patalpos bus patvirtintos ir turės veterinarinio patvirtinimo numerį bei atitiks Reikalavimų 16–24 arba 25–26 punktus;
10.2. apskaitos žurnalai ir aktai, kurių formos patvirtintos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. B1-735 „Dėl apskaitos žurnalų, formų ir jų pildymo nurodymų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 6-237), bus tinkamai tvarkomi;
11. Tuo atveju, kai gyvūnams veterinarijos paslaugos suteikiamos jų laikymo vietoje, šių Reikalavimų nuostatos dėl veterinarinio patvirtinimo netaikomos.
12. Gyvūnų laikymo vietoje veterinarijos paslaugų teikėjo vardu veterinarijos paslaugas teikiantis veterinarijos gydytojas:
12.1. gali atlikti gyvūnams gydymo procedūras ir taikyti profilaktines priemones, kurių atlikimui būtina laikytis tam tikrų veterinarijos higienos ir aseptikos reikalavimų, tik įsitikinęs, kad sugebės sudaryti ir užtikrinti šias sąlygas. Intervencinės procedūros (toliau – chirurginės operacijos) gyvūnams augintiniams, kurių metu būtina sukelti gyvūnui bendrą nejautrą, turi būti atliekamos veterinarijos paslaugų teikėjo patalpose;
12.2. turi užtikrinti, kad po veterinarijos paslaugų suteikimo gyvūnams jų laikymo vietoje bus tinkamai sutvarkytos veterinarinės medicininės atliekos ir šalutiniai gyvūniniai produktai, kurie susidaro veterinarijos paslaugų teikimo metu;
12.3. neturėdamas techninių galimybių ar kompetencijos gyvūnams suteikti reikalingų veterinarijos paslaugų, turi informuoti gyvūnų laikytoją apie būtinybę perkelti tokį gyvūną į veterinarijos paslaugų teikėjo patalpas. Gyvūnų laikytojui sutikus, gyvūnas turi būti perkeltas į veterinarijos paslaugų teikėjo patalpas, išskyrus, kai iškyla grėsmė gyvūnų ar žmonių sveikatai ir gerovei (pvz., įtariant pasiutligę).
III. veterinarijos paslaugų teikėjo PATALPŲ VETERINARINIS PATVIRTINIMAS
13. Veterinarijos paslaugų teikėjo patalpoms veterinarinis patvirtinimas suteikiamas, veterinarinis patvirtinimas sustabdomas, veterinarinio patvirtinimo sustabdymas panaikinamas, veterinarinis patvirtinimas panaikinamas, veterinarijos paslaugų teikėjo patalpose vykdomos veiklos ar šių patalpų duomenų pakeitimai įforminami vadovaujantis Valstybinės veterinarinės kontrolės objektų, išskyrus maisto tvarkymą, veterinarinio patvirtinimo reikalavimais, patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. B1-146 (Žin., 2005, Nr. 31-1025; 2010, Nr. 27-1300).
14. Veterinarijos paslaugų teikėjas, teikdamas atitinkamai teritorinei VMVT prašymą dėl veterinarinio patvirtinimo, kartu su dokumentais, nurodytais Valstybinės veterinarinės kontrolės objektų, išskyrus maisto tvarkymą, veterinarinio patvirtinimo reikalavimų 7.1, 7.2.1 (tik tuo atveju, kai pareiškėjas fizinis asmuo), 7.2.2 ir 7.2.3 punktuose, pateikia:
14.2. veterinarijos paslaugų, kurias numatoma teikti veterinarijos paslaugų teikėjo patalpose, sąrašą;
15. Veterinarijos paslaugų teikėjo patalpoms veterinarinis patvirtinimas suteikiamas, jei, atlikus patikrinimą vietoje, jos atitinka Reikalavimų 16–24 arba 25–26 punktus. Tuo atveju, kai veterinarijos paslaugų teikėjas veterinarijos paslaugas teikia keliose stacionariose patalpose ar mobiliose patalpose, veterinarinis patvirtinimas suteikiamas visoms veterinarijos paslaugų teikėjo patalpoms atskirai.
IV. REIKALAVIMAI STACIONARIOMS veterinarijos paslaugų teikėjo PATALPOMS
16. Stacionarioms veterinarijos paslaugų teikėjo patalpoms įrengti naudojamos medžiagos turi būti atsparios dezinfekcinėms medžiagoms, nekenksmingos gyvūnams ir žmonėms, vidaus patalpų ir įrenginių paviršiai turi būti lengvai plaunami ir dezinfekuojami.
17. Stacionarios veterinarijos paslaugų teikėjo patalpos turi atitikti šiuos reikalavimus:
17.1. patalpos turi būti įrengtos taip, kad gyvūnai negalėtų iš jų pabėgti ir į jas negalėtų patekti kenkėjai;
17.3. patalpose turi būti įrengta karšto ir šalto vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistema, palaikoma optimali temperatūra;
17.5. patalpose elektros laidai ir prietaisai turi būti įrengti laikantis elektros saugos reikalavimų ir neturi kelti pavojaus žmonėms ir gyvūnams;
18. Stacionariose veterinarijos paslaugų teikėjo patalpose turi būti:
18.1. patalpa (-os), kurioje (-iose) priimami gyvūnų laikytojai kartu su gyvūnais (toliau – laukiamasis);
18.2. patalpa (-os), kurioje (-iose) atliekama gyvūnų veterinarinė apžiūra, profilaktinės priemonės, ženklinimas ir gyvūnai gydomi, išskyrus chirurgines operacijas, kurių metu būtina sukelti gyvūnui bendrą nejautrą (toliau – procedūrų kabinetas).
19. Laukiamasis turi būti įrengtas atsižvelgiant į bendrą patalpų dydį ir gyvūnų, kuriems veterinarijos paslaugų teikėjo patalpose tuo pačiu metu gali būti teikiamos veterinarijos paslaugos, skaičių ir dydį. Laukiamajame rekomenduojama įrengti atskiras zonas skirtingų rūšių gyvūnams ir leidžiama įrengti prekių gyvūnams (pašarai, higienos prekės ir pan.) pardavimo ar eksponavimo vietą, kuri negali užimti daugiau kaip trečdalio laukiamojo ploto.
20. Procedūrų kabinete turi būti gyvūnų veterinarinei apžiūrai skirtas stalas ir (ar) kita įranga, vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistema, sudarytos sąlygos bet kuriuo metu apriboti natūralaus ar dirbtinio apšvietimo intensyvumą. Rekomenduojama papildomą nuotekų surinkimo sistemą įrengti ir procedūrų kabineto grindyse.
21. Jeigu veterinarijos paslaugų teikėjas numato atlikti chirurgines operacijas, kurių metu būtina sukelti gyvūnui bendrą nejautrą, veterinarijos paslaugų teikėjo patalpose turi būti įrengta atskira patalpa joms atlikti (toliau – operacinė).
22. Operacinėje turi būti:
22.1. įrengta atitinkama įranga ir veterinarinės priemonės chirurginėms operacijoms atlikti (pvz.: stalas, fiksavimo įranga ir pan.);
22.2. įrengta šildymo / vėdinimo sistema; tuo atveju, kai bendrai gyvūno nejautrai sukelti naudojami inhaliaciniai veterinariniai vaistai, operacinėje turi būti įrengta aktyvioji ventiliacija; rekomenduojama operacinėje turėti įrangą / priemonę (-es), skirtą (-as) šiltakraujo gyvūno kūno šilumos nuostoliams sumažinti;
22.3. vieta (-os), skirta (-os) gyvūnui (-ams) laikyti pooperaciniu laikotarpiu, kol gyvūno (-ų) sąmonės būklė, nustojus veikti bendrai nejautrai sukelti naudotiems veterinariniams vaistams, taps pakankamai stabili, kad gyvūną (-us) galima būtų grąžinti gyvūnų laikytojui siekiant išvengti gyvūno gerovės ir sveikatos pažeidimų.
23. Tuo atveju, kai veterinarijos paslaugų teikėjo patalpose veterinarijos paslaugos teikiamos tik ūkiniams ir (ar) laukiniams gyvūnams, procedūrų kabinetas ir operacinė gali būti viena patalpa, tačiau ji turi atitikti Reikalavimų 20 ir 22 punktus.
24. Stacionariose veterinarijos paslaugų teikėjo patalpose gali būti įrengta patalpa, kurioje gyvūnai bus laikinai laikomi veterinarijos paslaugų teikimo metu (toliau – stacionaras). Stacionare:
24.1. turi būti pakankamas kiekis laikymo įrangos, kurią rekomenduojama įrengti taip, kad atskirų rūšių gyvūnai vieni kitų nematytų;
24.3. užkrečiamosiomis ligomis sergantys gyvūnai turi būti laikomi taip, kad būtų apsaugoti kiti gyvūnai;
24.4. laikomi gyvūnai turi būti prižiūrimi, šeriami ir girdomi pagal privataus veterinarijos gydytojo, atsakingo už gyvūno gydymą, nurodymus;
V. REIKALAVIMAI MOBILIOMS veterinarijos paslaugų TEIKĖJO PATALPOMS
25. Tuo atveju, kai veterinarijos paslaugoms teikti naudojamos mobilios veterinarijos paslaugų teikėjo patalpos (pvz., motorinė transporto priemonė), jos turi atitikti Reikalavimų 16 punktą.
26. Mobiliose veterinarijos paslaugų teikėjo patalpose turi būti įrengtas procedūrų kabinetas, kuris turi atitikti Reikalavimų 20 punktą ir kurio aukštis turi būti ne mažesnis kaip 1,8 m, o plotas, skirtas veterinarijos paslaugoms teikti, – ne mažesnis kaip 5 m2, kurio ne daugiau kaip pusę gali užimti Reikalavimų 20 punkte numatyta įranga, ir atskira vieta veterinariniams vaistams ir veterinarinėms priemonėms laikyti. Mobiliose veterinarijos paslaugų teikėjo patalpose kartu su procedūrų kabinetu gali būti įrengta operacinė, kuri turi atitikti Reikalavimų 22 punktą.
VI. REIKALAVIMAI VETERINARINĖMS PRIEMONĖMS
27. Veterinarinės priemonės turi būti laikomos tvarkingai, apsaugant jas nuo gyvūnų ir pašalinių asmenų.
28. Teikiant veterinarijos paslaugas, turi būti laikomasi aseptikos principų:
29. Veterinarijos paslaugų teikėjas veterinarijos paslaugų teikėjo patalpose turi turėti:
29.3. įrangą / priemonę (-es) gyvūnams fiksuoti, tramdyti, žmonėms apsaugoti nuo gyvūnų įkandimų ar kitokio pobūdžio sužalojimų (pvz., antsnukiai);
29.6. įrangą / priemonę (-es) gyvūno poodinės mikroschemos numeriui / kodui nustatyti, jei veterinarijos paslaugų teikėjas teikia veterinarijos paslaugas, kurių metu būtina patvirtinti gyvūno tapatybę, nustatant gyvūno poodinės mikroschemos numerį / kodą;
29.7. nešiojamą šviestuvą, kuriuo būtų galima naudotis sutrikus elektros energijos tiekimui patalpose;
30. Veterinarijos paslaugoms teikti naudojama įranga / priemonės, skirtos kiekybiniams ir kokybiniams duomenims nustatyti, turi veikti, kaip numatyta įrangos / priemonės gamintojo pateikiamoje specifikacijoje, ir būti tikrinamos matavimo priemonių patikrą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir prireikus kalibruojamos.
Punkto pakeitimai:
Nr. B1-682, 2013-10-24, Žin., 2013, Nr. 113-5671 (2013-10-30), i. k. 113110MISAK00B1-682
VII. GYVŪNŲ NUGAIŠINIMAS, ŠALUTINIŲ GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ IR ATLIEKŲ TVARKYMO REIKALAVIMAI
31. Gyvūnus nugaišinti gali tik privatus veterinarijos gydytojas, naudodamas į Veterinarinių vaistų registrą įtrauktus veterinarinius vaistus, skirtus gyvūnams nugaišinti.
33. Pasirinktas gyvūno nugaišinimo būdas turi sukelti greitą gyvūno sąmonės netekimą ir mirtį arba turi prasidėti bendros nejautros sukėlimu ir baigtis biologine mirtimi.
34. Privatus veterinarijos gydytojas gali nugaišinti gyvūną tik esant raštiškam gyvūno laikytojo prašymui nugaišinti gyvūną.
35. Privatus veterinarijos gydytojas, nugaišinęs gyvūnus, turi patikrinti, ar gyvūnai tikrai nugaišo, nerodo gyvybės požymių (nekvėpuoja, neplaka širdis, nėra akies reflekso).
36. Veterinarijos paslaugų teikimo metu susidarę šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti tvarkomi pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (OL 2009 L 300, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/63/ES (OL 2010 L 276, p. 33), nuostatas.
37. Gyvūnų laikytojui pageidaujant ir prisiimant atsakomybę, gyvūnų augintinių gaišenos gali būti tvarkomos vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. B1-459 „Dėl Gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymo veterinarijos reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 101-3784) nuostatomis.
VIII. VETERINARIJOS PASLAUGŲ TEIKĖJO PATALPŲ IR LAIKYMO ĮRANGOS VALYMO REIKALAVIMAI
39. Siekiant išvengti gyvūnų užkrečiamųjų ligų plitimo, veterinarijos paslaugų teikėjo patalpos ir laikymo įranga turi būti reguliariai valomos ir dezinfekuojamos.
40. Veterinarijos paslaugų teikėjo patalpų ir įrangos dezinfekcijai turi būti naudojami patvirtinti ar registruoti biocidai arba kita įranga ar priemonės, skirtos patalpoms, paviršiams, orui ar įrangai dezinfekuoti (pvz.: ultravioletinės spinduliuotės lempos, ozonas), jei naudojant šią įrangą ar priemones dezinfekcijos efektyvumas yra ne mažesnis, kaip naudojant biocidus. Įrangą arba jų dalis, kurių negalima drėgnai valyti ir dezinfekuoti, rekomenduojama uždengti vienkartinėmis dangomis.
41. Informacija apie atliktą veterinarijos paslaugų teikėjo patalpų ir laikymo įrangos dezinfekciją (dezinfekcijos data ir laikas, dezinfekuotos patalpos pavadinimas, dezinfekcijai naudotos priemonės) turi būti registruojama atitinkamame žurnale arba kompiuterinėje laikmenoje.
IX. VETERINARIJOS PASLAUGŲ TEIKĖJO TEISĖS IR PAREIGOS
43. Veterinarijos paslaugas teikiantis privatus veterinarijos gydytojas turi:
43.2. suteikti gyvūnų laikytojui informaciją apie klinikinio tyrimo rezultatus, gyvūno sveikatos būklę, apie reikalingus atlikti laboratorinius ar kitus tyrimus, siekiant diagnozuoti gyvūno ligas, atliktų tyrimų rezultatus, diagnozuotas ligas, galimai jas sukėlusias priežastis, pasekmes, prognozę, galimus gyvūno gydymo metodus, gyvūnui gydyti naudotų veterinarinių vaistų ir kitų vaistinių preparatų galimą šalutinį poveikį, išlauką, jei veterinariniai vaistai naudoti gydyti maistinį gyvūną, profilaktines priemones ir paaiškinti atliekamo gydymo, taikomų profilaktinių priemonių ir tyrimų reikalingumo priežastis;
43.3. užtikrinti, kad veterinarijos paslaugų teikėjo patalpose po gyvūnui atliktos chirurginės operacijos, kurios metu gyvūnui buvo sukelta bendra nejautra naudojant veterinarinius vaistus, jis bus grąžintas gyvūnų laikytojui tik tada, kai nustojus veikti bendrai nejautrai sukelti naudotiems veterinariniams vaistams gyvūno sąmonės būklė bus pakankamai stabili, siekiant išvengti gyvūno sveikatos ir gerovės reikalavimų pažeidimų, išskyrus atvejus, kai yra raštiškas gyvūnų laikytojo sutikimas pasiimti gyvūną anksčiau, negu pasibaigia veterinarinių vaistų veikimas, kuriame gyvūnų laikytojas patvirtina, kad jis informuotas apie galimas pasekmes;
43.4. būti kliniškai sveikas, laikytis asmens higienos reikalavimų, kad gyvūnai ir žmonės būtų apsaugoti nuo galimo užsikrėtimo zoonozėmis;
43.5. laikytis saugaus darbo su gyvūnais principų, reikalauti, kad jų laikytųsi ir kartu dirbantys veterinarijos felčeriai, veterinarijos srities studentai ir gyvūnų laikytojai tuo metu, kai jų gyvūnui (-ams) teikiamos veterinarijos paslaugos;
43.6. įspėti gyvūnų laikytojus apie pastebėtus gyvūnų gerovės pažeidimus ir pagal galimybes pateikti rekomendacijas, kaip pagerinti gyvūnų gerovę;
44. Veterinarijos paslaugos teikėjas, atsižvelgdamas į gyvūnų laikytojo prašymą ir remdamasis gydomų gyvūnų registracijos žurnale padarytais įrašais, gyvūnų laikytojui turi išduoti jo gyvūno ligos istorijos išrašą, kuriame turi būti pateikiama informacija apie veterinarijos paslaugų teikėją (pavadinimas, adresas, telefonas, elektroninis paštas), gyvūno laikytoją (vardas, pavardė (jei tai fizinis asmuo) arba pavadinimas (jei tai juridinis asmuo), adresas, telefonas) ir gyvūną (rūšis, veislė, vardas, amžius, lytis). Gyvūno ligos istorijos išrašas turi būti tvirtinamas jį išdavusio privataus veterinarijos gydytojo spaudu ir parašu. Gyvūno laikytojo prašymu gali būti išduodamas gyvūno ligos istorijos išrašas už visą, bet ne ilgesnį kaip 36 mėnesių, arba tam tikrą (pvz., 1 mėn.) gyvūno gydymo laikotarpį.
Punkto pakeitimai:
Nr. B1-682, 2013-10-24, Žin., 2013, Nr. 113-5671 (2013-10-30), i. k. 113110MISAK00B1-682
45. Veterinarijos paslaugų teikėjas turi:
45.1. informuoti gyvūnų laikytoją apie teikiamų paslaugų kainas prieš veterinarijos paslaugų teikimą;
45.2. kontroliuoti, ar jo vardu veterinarijos paslaugas teikiantys privatūs veterinarijos gydytojai kelia kvalifikaciją, kaip numatyta Veterinarijos gydytojų, turinčių veterinarijos praktikos licenciją, kvalifikacijos kėlimo tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. B1-897 (Žin., 2008, Nr. 2-82);
45.3. užtikrinti, kad teikiant veterinarijos paslaugas bus laikomasi gyvūnų gerovę ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų;
45.4. užtikrinti, kad teikiant veterinarijos paslaugas veterinariniai vaistai bus naudojami, laikomi ir apskaitomi pagal veterinarinę farmaciją ir veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus;
45.5. ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pranešti teritorinei VMVT apie Reikalavimų 6 punkte nurodytų duomenų pasikeitimus;
X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
46. Teritorinės VMVT kontroliuoja veterinarijos paslaugų teikėjus ir veterinarijos paslaugų teikėjo patalpas, siekdamos nustatyti, kaip laikomasi šių Reikalavimų nuostatų.
47. Fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų filialai, pažeidę Reikalavimų nuostatas, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Įsakymas
Nr. B1-682, 2013-10-24, Žin., 2013, Nr. 113-5671 (2013-10-30), i. k. 113110MISAK00B1-682
Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2012 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. B1-457 „Dėl Reikalavimų veterinarijos paslaugų teikėjams patvirtinimo“ pakeitimo