Suvestinė redakcija nuo 2000-04-20 iki 2001-07-19
Nutarimas paskelbtas: Žin. 1997, Nr. 71-1808, i. k. 0971100NUTA00000799
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL PRIVAČIŲ MIŠKŲ TVARKYMO IR NAUDOJIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
1997 m. liepos 24 d. Nr. 799
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pavesti Žemės ir miškų ūkio ministerijai, suderinus su Aplinkos apsaugos ministerija, iki 1997 m. spalio 1 d. patikslinti privačių miškų individualių miškotvarkos projektų rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką, nustatyti bendrųjų ir individualių miškotvarkos projektų rengimo eiliškumą.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799
Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai
Bendroji dalis
2. Šie nuostatai reglamentuoja miškų ūkio organizavimą privačiuose miškuose, šių miškų miškotvarkos projektų rengimą, jų naudojimą, atkūrimą ir apsaugą, taip pat miškų savininkų teises ir pareigas, susijusias su privačių miškų tvarkymu, priežiūra ir naudojimu.
3. Privataus miško savininkas privalo laikytis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, šių nuostatų, taip pat miškotvarkos projektų privalomųjų reikalavimų.
4. Kad racionaliau ir veiksmingiau būtų tvarkomas miškų ūkis, miškų savininkai gali savanoriškai vienytis į kooperatyvus, kurti tikslinius fondus, kitaip kaupti lėšas miško ūkinei veiklai plėtoti.
5. Privačių miškų savininkams arba jų įsteigtiems kooperatyvams Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimais gali būti teikiama valstybinės miškų tarnybos pagalba, susijusi su:
6. Miškų urėdijos ir nacionalinių parkų direkcijos miško savininkams gali teikti mokamas paslaugas, susijusias su miškų naudojimu, atkūrimu ir apsauga (biržių paruošimas, kirtimas, miško atkūrimas ir kita), Miškų ir saugomų teritorijų departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama – Miškų ir saugomų teritorijų departamentas) nustatyta tvarka. Privačių miškų savininkus Lietuvos Respublikos miškų įstatymo ir šių nuostatų reglamentuojamais klausimais nemokamai konsultuoja valstybinės miškų tarnybos pareigūnai. Šiems tikslams miškų urėdijose bei nacionalinių parkų direkcijose gali būti formuojamos privačių miškų tarnybos
Punkto pakeitimai:
Nr. 421, 2000-04-14, Žin., 2000, Nr. 32-902 (2000-04-19), i. k. 1001100NUTA00000421
Privataus miškų ūkio organizavimas ir miškotvarkos projektai
7. Privatus miškas tvarkomas, naudojamas ir atkuriamas pagal miškotvarkos projektą arba miško kirtimo ir atkūrimo planą. Šis planas sudaromas miško valdoms iki 3 hektarų ne miškų masyvuose ir nesaugomose teritorijose, jame suprojektuojami pagrindiniai, atkuriamieji bei ugdomieji kirtimai, miško atkūrimas ir aplinkosaugos priemonės. Sudarant miškotvarkos projektus miškų urėdijose ir nacionaliniuose parkuose, kartu sudaromas bendrasis miškotvarkos projektas urėdijos veiklos teritorijose ir nacionalinių parkų teritorijose esantiems privatiems miškams. Kiekvienai miško valdai gali būti sudaromas individualus miškotvarkos projektas arba miško kirtimo ir atkūrimo planas. Privalomos vykdyti projekto dalys yra šios: pagrindinių kirtimų dešimtmečio norma (ją viršyti draudžiama), miško atkūrimas ir aplinkosaugos reikalavimai. Miškotvarkos projektus įgyvendina ir ūkininkauja miškuose jų savininkai.
8. Vykdant miškų urėdijose ir nacionaliniuose parkuose valstybinę miškų inventorizaciją, jų veiklos teritorijoje inventorizuojami ir apskaitomi privatūs miškai, parengiamas jų bendrasis miškotvarkos projektas. Privačių miškų inventorizaciją atlieka ir bendruosius miškotvarkos projektus rengia valstybinė miškotvarkos tarnyba, taip pat fiziniai ir juridiniai asmenys Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Miškotvarkos projektai tvirtinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Miškotvarkos projektai rengiami valstybės, miško savininkų, valdytojų ir Miško fondo lėšomis
Punkto pakeitimai:
Nr. 421, 2000-04-14, Žin., 2000, Nr. 32-902 (2000-04-19), i. k. 1001100NUTA00000421
9. Bendruosiuose miškotvarkos projektuose visiems miškų urėdijų veiklos teritorijose ir nacionaliniuose parkuose esantiems privatiems ir pagal įstatymus savininkams grąžintiniems miškams nustatoma bendra miško kirtimo norma ir suprojektuojami pagrindiniai, pagrindiniai atkuriamieji ir tarpiniai kirtimai, miško atkūrimas. Pagrindinių kirtimų biržės projektuojamos tik privačiose valdose, o valdose, į kurias nuosavybės teisės neatkurtos, pateikiamas galimų kirsti brandžių medynų sąrašas.
Individualūs miškotvarkos projektai vienai miško valdai ar jų grupei (išskyrus saugomose teritorijose esančius miškus) rengiami užsakovo lėšomis. Juos rengia valstybinė miškotvarkos tarnyba, taip pat fiziniai ir juridiniai asmenys Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Individualūs projektai rengiami miško savininkų valdoms, išskyrus valdas tų savininkų, kurie turi iki 3 hektarų miškų ne miškų masyvuose ir nesaugomose teritorijose. Pastarosioms miško valdoms sudarytas miško kirtimo ir atkūrimo planas derinamas su Aplinkos ministerijos rajono (miesto) aplinkos apsaugos agentūra ir per mėnesį nuo pateikimo tvirtinamas miškų urėdo ar nacionalinio parko direktoriaus. Tokį planą gali rengti valstybinė miškotvarkos tarnyba, fiziniai ir juridiniai asmenys Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka arba miškininkai specialistai, turintys aukštąjį arba specialųjį vidurinį – aukštesnįjį miškininkystės išsilavinimą. Miško kirtimo ir atkūrimo planų turinį nustato Miškų ir saugomų teritorijų departamentas. Visi miško kirtimo ir atkūrimo planai registruojami valstybės įmonėje Valstybiniame miškotvarkos institute.
Miško savininkų valdoms, esančioms miškų masyvuose ar saugomose teritorijose, individualūs miškotvarkos projektai turi būti rengiami nepriklausomai nuo valdos dydžio. Saugomose teritorijose individualūs miškotvarkos projektai rengiami valstybės lėšomis
Punkto pakeitimai:
Nr. 421, 2000-04-14, Žin., 2000, Nr. 32-902 (2000-04-19), i. k. 1001100NUTA00000421
10. Miškų urėdijos ir nacionalinių parkų direkcijos pagal bendruosius arba individualius miškotvarkos projektus Miškų ir saugomų teritorijų departamento nustatyta tvarka išduoda leidimus kirsti mišką. Jeigu bendrojo arba individualaus miškotvarkos projekto nėra, pagrindiniai ir pagrindiniai atkuriamieji kirtimai privačiose valdose draudžiami, išskyrus šiuos kirtimus: kai plynais ar neplynais kirtimais kertami inventorizuoti gryni baltalksnynai, drebulynai, gluosnynai ir blindynai, kai mišriuose medynuose nepriklausomai nuo amžiaus neplynais kirtimais kertami baltalksniai, drebulės, gluosniai ir blindės, taip pat kai atliekami plyni sanitariniai kirtimai ir kirtimai iš pribręstančių medynų nuosaviems pastatams statyti ir remontuoti. Pribręstančių medynų kirtimų tvarką nustato Miškų ir saugomų teritorijų departamentas
Punkto pakeitimai:
Nr. 421, 2000-04-14, Žin., 2000, Nr. 32-902 (2000-04-19), i. k. 1001100NUTA00000421
11. Miškų ūkio organizavimo tvarką privačiuose miškuose, kuriems bendrieji ar individualūs miškotvarkos projektai dar nesudaryti, ir tuose miškuose, kurių grąžinimas savininkams vykdant žemės reformą galutinai teisiškai neįformintas, nustato Miškų ir saugomų teritorijų departamentas
Punkto pakeitimai:
Nr. 421, 2000-04-14, Žin., 2000, Nr. 32-902 (2000-04-19), i. k. 1001100NUTA00000421
12. Privatūs miškai miškų grupėms priskiriami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Tam tikrų grupių miškuose taikomi šie pagrindinių kirtimų apribojimai:
12.1. II grupės miškuose gamtinės brandos sulaukę, taip pat stichinių nelaimių ar biotinių faktorių pažeisti, išretėję, blogos būklės medynai kertami pagrindiniais-atkuriamaisiais kirtimais. II grupės miškuose pirmenybė teikiama neplyniems kirtimams. Plyni kirtimai taikytini tik tokiais atvejais, kai neplynais kirtimais neužtikrinamas reikiamos struktūros naujo medyno atkūrimas ir kertama ne didesnėmis kaip 2 hektarų ploto plynomis biržėmis. Taip pat leidžiami visų rūšių ugdomieji, sanitariniai ir kraštovaizdžio formavimo kirtimai. Priešeroziniuose miškuose plyni pagrindiniai-atkuriamieji kirtimai draudžiami
Punkto pakeitimai:
Nr. 421, 2000-04-14, Žin., 2000, Nr. 32-902 (2000-04-19), i. k. 1001100NUTA00000421
12.2. III grupės miškuose leidžiami neplyni ir nedidelio ploto plyni pagrindiniai, ugdomieji bei sanitariniai kirtimai.
Tais atvejais, kai gretimose miško valdose biržės susisiekia, jų bendras plotas negali būti didesnis negu Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytas maksimalus biržės plotas, o pavienėse miško valdose pagal miškotvarkos projektus plynų kirtimų biržės plotas leidžiamas iki 3 hektarų.
Pavieniuose iki 5 hektarų ploto laukų apsauginiuose miškeliuose, nutolusiuose nuo artimiausio miško daugiau kaip per 400 metrų, plyni pagrindiniai kirtimai draudžiami. Ši nuostata netaikoma gryniesiems pušynams, drebulynams, juodalksnynams ir baltalksnynams. Šiuose medynuose plyni pagrindiniai kirtimai leidžiami ne didesnėmis kaip 2 hektarų biržėmis, taikant pušynams 15 metų, o kitų rūšių medynams – 10 metų šliejimo periodą. Pavienis iki 2 hektarų ploto miškelis gali būti plynai nukirstas 2 biržėmis, o didesnio ploto – ne mažiau kaip 3 biržėmis;
12.3. IV grupės miškuose leidžiami visi kirtimai. Iki 25 hektarų miško valdoje plynų pagrindinių kirtimų vienos biržės plotas leidžiamas ne didesnis kaip 5 hektarai, didesnėje miško valdoje – ne didesnis kaip 8 hektarai, o kai biržės susisiekia, jų bendras plotas negali būti didesnis negu Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytas maksimalus biržės plotas (10 hektarų).
13. Minimalus medynų pagrindinių kirtimų ir gamtinės brandos amžius (metais) nurodytas lentelėje:
| Vyraujančios medžių rūšys |
IV grupės miškai |
III grupės miškai |
Gamtinės brandos (pagrindinių atkuriamųjų kirtimų II grupės miškuose) amžius |
| Pušis, maumedis, uosis, klevas, guoba |
101 |
111 |
170 |
| Eglė |
71 |
81 |
120 |
| Ąžuolas |
121 |
141 |
200 |
| Beržas, liepa, juodalksnis, skroblas |
61 |
61 |
90 |
| Drebulė (mišrusis medynas plyniems kirtimams) |
41 |
41 |
60 |
| Drebulė (grynasis medynas) |
kirtimo amžius nenustatomas |
60 |
|
| Baltalksnis, gluosnis, blindė |
kirtimo amžius nenustatomas |
50 |
|
Privačiose valdose III–IV grupės miškuose, kuriuose nėra brandžių ir perbrendusių medynų, miškų savininkams nuosaviems pastatams statyti, rekonstruoti ar remontuoti Miškų ir saugomų teritorijų departamento nustatyta tvarka gali būti leidžiami pribręstančių medynų pagrindiniai (plyni ir neplyni) kirtimai (pušų, uosių minimali amžiaus riba – 81 metai, eglių – 61 metai, beržų, juodalksnių – 51 metai), iškertant miško valdoje plyną biržę, kurios bendrasis plotas – iki 0,5 hektaro. Taip pat gali būti leidžiami ta pačia tvarka rinktiniai pagrindiniai kirtimai, iškertant brandžius ir perbrendusius medžius nebrandžiuose medynuose. Šiuo atveju medyno skalsumas negali likti mažesnis kaip 0,5
Punkto pakeitimai:
Nr. 421, 2000-04-14, Žin., 2000, Nr. 32-902 (2000-04-19), i. k. 1001100NUTA00000421
14. Pagrindinių kirtimų dešimtmečio norma nustatoma atsižvelgiant į medynų kirtimų amžių, kirtimo būdą, leistiną biržių plotą, šliejimo laiką, medynų būklę ir gretimas miško valdas.
Pagal nustatytą dešimtmečiui kirtimo normą medynai gali būti kertami kasmet, iškertant dešimtadalį normos, per kelis kartus arba iš karto, jeigu dešimtmečio kirtimo normos plotas neviršija 3 hektarų. Jeigu dešimtmečio kirtimo norma yra 3,1–10 hektarų, turi būti kertama ne mažiau kaip per 2 kartus; jeigu dešimtmečio kirtimo norma yra 10,1 ir daugiau hektarų, turi būti kertama ne mažiau kaip per 3 kartus. Abiem atvejais per pirmuosius 5 metus iškertama ne daugiau kaip pusė kirtimo normos.
Projektuojant biržes, visais atvejais turi būti laikomasi aplinkos ministro patvirtintų Pagrindinių miško kirtimo taisyklių. Neplynų pagrindinių kirtimų biržių plotas neribojamas. Viršyti dešimtmečiui nustatytą kirtimo normą draudžiama.
Bendra šalies metinė kirtimo norma privačiuose miškuose negali viršyti šių miškų metinio medienos prieaugio
Punkto pakeitimai:
Nr. 421, 2000-04-14, Žin., 2000, Nr. 32-902 (2000-04-19), i. k. 1001100NUTA00000421
Miško naudojimas ir atkūrimas
15. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Miško iškirtimas technologinėms ir gamybinėms miškų ūkio reikmėms (daigynams įrengti, miško ūkiniams keliams tiesti, priešgaisrinėms juostoms, technologiniams proskiebiams, poilsio aikštelėms, medienos sandėliams įrengti ir kitiems miško įrenginiams) nėra miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis.
16. Leidimus kirsti mišką miško savininkams išduoda miškų urėdijos ar nacionalinių parkų direkcijos. Leidimai išduodami ne ilgiau kaip vieneriems metams ir galioja iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. Leidimai gali būti pratęsti, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. Leidimai išduodami pateikus biržių atrėžimo ir taksacijos medžiagą.
Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarką nustato Miškų ir saugomų teritorijų departamentas. Leidimai kirsti mišką neprivalomi jaunuolynų (iki 20 metų) ugdymui, rinktinam sanitariniam kirtimui, kai iškertami tik sausuoliai, vėjavartos bei vėjalaužos, III–IV grupės miškuose miškotvarkos inventorizuotų grynųjų baltalksnynų, drebulynų, gluosnynų ir blindynų kirtimui, taip pat nepriklausomai nuo amžiaus baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimui neplynais kirtimais šių miško grupių mišriuose medynuose. Šiais atvejais kirstinus medžius gali atrinkti ir pats miško savininkas, tačiau ugdant jaunuolynus negali būti iškertami perspektyvūs pagrindinių rūšių medžiai, o medynų skalsumas negali likti mažesnis kaip 0,6. Kertant neplynais kirtimais mišriuose medynuose baltalksnius, drebules, gluosnius ir blindes, medynų skalsumas po kirtimo negali likti mažesnis kaip 0,5.
Miškų savininkai, turintys individualius miškotvarkos projektus, suprojektuotus retinimus ir einamuosius kirtimus gali vykdyti neatrėžus biržių, gavę leidimą kirsti mišką.
Piliečiams, susigrąžinusiems mišką, jį valdantiems, naudojantiems ir juo disponuojantiems bendrosios nuosavybės teise, leidimas kirsti mišką išduodamas vienas visiems bendrasavininkiams arba vienam bendrasavininkiui pagal pateiktą kitų bendrasavininkių įgaliojimą.
Juridiniai ir fiziniai asmenys, kertantys privatų mišką, privalo turėti darbo vietoje leidimą kirsti mišką (kopiją), jeigu tiems kirtimams vykdyti leidimai privalomi
Punkto pakeitimai:
Nr. 421, 2000-04-14, Žin., 2000, Nr. 32-902 (2000-04-19), i. k. 1001100NUTA00000421
17. Plyno kirtimo biržes atriboja, 16 centimetrų ir storesnius medžius, skirtus pagrindinių kirtimų neplyniems kirtimams, ugdomiesiems ir sanitariniams kirtimams, išskyrus jaunuolynų (iki 20 metų) ugdymą, sausuolius, vėjavartas, vėjalaužas, taip pat III–IV grupių miškuose mišriuose medynuose neplynais kirtimais kertamus baltalksnius, drebules, gluosnius, blindes, paženklina valstybinės miškų tarnybos pareigūnai; ne valstybinės miškų tarnybos miškininkai specialistai, turintys aukštąjį arba specialųjį vidurinį – aukštesnįjį miškininkystės išsilavinimą; savo miškuose – miško savininkai, kurie yra baigę specialius miško savininkų mokymo kursus. Neplyniems kirtimams atrinktus medžius valstybinės miškų tarnybos pareigūnai paženklina įspaudu, o kiti asmenys – asmeniniu žymekliu. Šių žymeklių pavyzdžius, jų išdavimo, registravimo ir naudojimo tvarką nustato Miškų ir saugomų teritorijų departamentas.
Už valstybinės miškų tarnybos pareigūnų atliktus biržių atribojimo, kirstinų medžių atrinkimo ir paženklinimo darbus privačiuose miškuose savininkai atsiskaito su miškų urėdijomis ir nacionalinių parkų direkcijomis Miškų ir saugomų teritorijų departamento nustatyta tvarka.
Už tai, kad teisingai būtų atrėžtos biržės ir atrinkti kirstini medžiai, atsako šį darbą atlikę asmenys, o už pažeidimus, padarytus vykdant kirtimus, – miško savininkai
Punkto pakeitimai:
Nr. 421, 2000-04-14, Žin., 2000, Nr. 32-902 (2000-04-19), i. k. 1001100NUTA00000421
18. Miško savininkai, transportuodami medieną, nustatytąja tvarka pildo medienos pervežimo dokumentus.
19. Teisės kirsti mišką netenkama, kai pasibaigia miško kirtimo terminas, nesilaikoma leidime kirsti mišką nustatytų reikalavimų, miško kirtimo taisyklių ir aplinkosaugos reikalavimų.
20. Miško savininkai, laikydamiesi įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų, teritorinio planavimo dokumentų reikalavimų, gali naudoti mažuosius gamtos turtus, taip pat mišką poilsiui.
22. Miško savininkai gali ganyti gyvulius savo miškuose, išskyrus kirtavietes bei kultūrinės ir savaiminės kilmės jaunuolynus iki 20 metų.
23. Piliečiai turi teisę laisvai lankytis privačiuose miškuose, rinkti juose vaistažoles, skinti vaisius, riešutauti, uogauti ir grybauti (ši nuostata netaikoma miškams iki 100 metrų spinduliu apie miško savininkų sodybas ir miškams, kuriuose ši veikla apribota kitų įstatymų).
Dėl svarbių priežasčių (didelis gaisrų pavojus, yra specializuotų ūkio plotų, saugomų objektų, plėtojami miško verslai) rajonų (miestų) savivaldybės miškų urėdijų ir valstybinių parkų administracijos bei Aplinkos apsaugos ministerijos rajonų (miestų) agentūrų teikimu gali uždrausti ar apriboti lankymąsi miške ir vaistažolių, grybų, uogų bei kitų miško produktų rinkimą.
Prie miškų, kuriuose lankytis uždrausta arba lankymasis apribotas, ribų miško savininkai pastato informacinius ženklus. Miškai (išskyrus medelynus, daigynus, plantacijas, miško kultūras bei miško plotus iki 100 metrų spinduliu apie miško savininkų sodybas) negali būti aptveriami. Aptveriant mišką iki 100 metrų spinduliu apie miško savininko sodybą, turi būti paliekami bendrojo naudojimo keliai, takai bei priėjimai prie vandens telkinių ar kitų bendrojo naudojimo objektų.
24. Želdintinos miškų kirtavietės ir degavietės turi būti atkuriamos sėjant arba sodinant jose augavietę atitinkančių rūšių medžius, laikantis aplinkos ministro patvirtintų Lietuvos miškų atkūrimo nuostatų.
Iškirsti ąžuolynai, uosynai, klevynai, liepynai ir pušynai, augę jiems tinkamose augavietėse, turi būti atkuriami sėjant arba sodinant tų pačių rūšių medžius. Miškų urėdijos ir nacionalinių parkų direkcijos teikia informaciją apie turimus miško sodmenis ir padeda miško savininkams (visų pirma vietiniams) jais apsirūpinti
Punkto pakeitimai:
Nr. 421, 2000-04-14, Žin., 2000, Nr. 32-902 (2000-04-19), i. k. 1001100NUTA00000421
Miško savininkų pareigos
25. Miško savininkas privalo:
25.1. saugoti mišką nuo gaisrų, kenkėjų ir ligų, neteisėto kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų ir kitų veiksmų, darančių žalą miškui;
25.2. atlikti reikiamus priešgaisrinės apsaugos darbus, numatytus miškotvarkos projekte (įrengti ir prižiūrėti priešgaisrines juostas, prižiūrėti kelius, valyti prišiukšlintą mišką ir kt.), taip pat pastebėjęs miško gaisrą nedelsdamas informuoti priešgaisrinės apsaugos tarnybas, valstybinių miškų valdytojus bei savivaldybę ir gesinti gaisrą savo jėgomis;
25.3. laiku atlikti sanitarinius miško kirtimus, išvežti iš miško pagamintą medieną, informuoti valstybinės miškų tarnybos pareigūnus apie atsiradusius miško kenkėjų ir ligų židinius;
25.4. dirbtiniu būdu atkurti želdintinas miško kirtavietes, žuvusius želdinius ir degavietes ne vėliau kaip per dvejus metus po jų atsiradimo, laikantis šių nuostatų 24 punkto reikalavimų
Punkto pakeitimai:
Nr. 421, 2000-04-14, Žin., 2000, Nr. 32-902 (2000-04-19), i. k. 1001100NUTA00000421
25.5. atlikti miško naudojimo, atkūrimo ir priežiūros darbus tais būdais, pagal tas technologijas ir tais mechanizmais, kurie padėtų sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, išsaugotų dirvožemio našumą ir biologinę įvairovę (laikydamasis šiame ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų);
25.9. einamiesiems metams pasibaigus, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Miškų ir saugomų teritorijų departamento nustatyta tvarka pateikti statistikos duomenis apie atliktus kirtimus ir miškų atkūrimą
Punkto pakeitimai:
Nr. 421, 2000-04-14, Žin., 2000, Nr. 32-902 (2000-04-19), i. k. 1001100NUTA00000421
Miško savininkų teisės
26. Miško savininkas turi teisę:
26.1. pirkti, parduoti, perduoti neatlygintinai, mainyti, nuomoti, įkeisti miško žemę arba sudaryti kitus sandorius Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
26.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gauti kompensaciją, jeigu dėl ūkinės veiklos apribojimo jis patiria nuostolių;
26.3. išnuomoti nustatytąja tvarka miško plotus medžioklei, poilsiui, mokslo tyrimams, mažųjų gamtos turtų naudojimui;
26.4. pagal tarpusavio susitarimą parduoti ar kitaip leisti gaminti nenukirstą mišką kitiems miško ruošėjams, jeigu yra leidimas kirsti mišką arba vykdomi kirtimai, kuriems leidimo nereikia. Šiais atvejais už pažeidimus, padarytus ruošiant mišką, atsako miško savininkas, o už saugumo technikos reikalavimų pažeidimus ir nelaimingus atsitikimus – miško ruošėjas;
26.5. prašyti, kad nustatytąja tvarka būtų leista miškus paversti kitomis naudmenomis ir ne miško žemę apsodinti mišku;
26.6. nemokamai gauti miškų urėdijų ir nacionalinių parkų direkcijų privačių miškų tarnybų konsultaciją miškų ūkio tvarkymo klausimais
Punkto pakeitimai:
Nr. 421, 2000-04-14, Žin., 2000, Nr. 32-902 (2000-04-19), i. k. 1001100NUTA00000421
26.7. miškų urėdijai ar nacionalinio parko direkcijai nepagrįstai atsisakius išduoti leidimą kirsti mišką, apskųsti jų sprendimą Miškų ir saugomų teritorijų departamentui arba teismui
Punkto pakeitimai:
Nr. 421, 2000-04-14, Žin., 2000, Nr. 32-902 (2000-04-19), i. k. 1001100NUTA00000421
26.8. naudoti jam priklausantį mišką bei disponuoti juo kitų įstatymų nustatytais atvejais bei sąlygomis;
26.9. nustatytąja tvarka privačioje žemėje įveisti miškus
Punkto pakeitimai:
Nr. 421, 2000-04-14, Žin., 2000, Nr. 32-902 (2000-04-19), i. k. 1001100NUTA00000421
Miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos valstybinė kontrolė
27. Privačių miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos valstybinę kontrolę pagal savo kompetenciją atlieka Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija, valstybinės miškų tarnybos pareigūnai, taip pat apskrities viršininkas
Punkto pakeitimai:
Nr. 421, 2000-04-14, Žin., 2000, Nr. 32-902 (2000-04-19), i. k. 1001100NUTA00000421
28. Neteko galios nuo 2000-04-20
Punkto naikinimas:
Nr. 421, 2000-04-14, Žin. 2000, Nr. 32-902 (2000-04-19), i. k. 1001100NUTA00000421
29. Atliekant miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos valstybinę kontrolę, tikrinama:
29.1. ar laikomasi nustatytosios pagrindinių miško kirtimų normos, ar kirtimo būdai ir biržių išdėstymas atitinka miškotvarkos projektą;
29.5. ar laikomasi želdintinų kirtaviečių ir degimviečių atkūrimo termino, kokia šio darbo kokybė, ar jos atkuriamos privalomųjų rūšių medžiais;
30. Apie numatomą atlikti planinę valstybinę miškų kontrolę miško savininkui raštu pranešama prieš 5 dienas. Tikrinimo rezultatai įforminami aktu. Patikrinimo aktas per 5 dienas įteikiamas arba išsiunčiamas miško savininkui
Punkto pakeitimai:
Nr. 421, 2000-04-14, Žin., 2000, Nr. 32-902 (2000-04-19), i. k. 1001100NUTA00000421
Atsakomybė už šių nuostatų pažeidimus
31. Miško savininkai, patys pažeidę šių nuostatų reikalavimus ir nevykdantys privalomų miškų naudojimo, atkūrimo bei aplinkosaugos reikalavimų, nurodytų miškotvarkos projektuose, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
33. Pareigūnai, išdavę pažeisdami šių nuostatų ir kitų teisės aktų reikalavimus leidimus kirsti mišką, taip pat valstybinės miškų tarnybos pareigūnai bei kiti asmenys, neteisingai atrėžę biržes ar neteisingai atrinkę kirstinus medžius, traukiami drausminėn, administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 421, 2000-04-14, Žin., 2000, Nr. 32-902 (2000-04-19), i. k. 1001100NUTA00000421
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 799 "Dėl Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo" dalinio pakeitimo