Redaguota : 1997.01.21
Neoficialus įstatymo tekstas
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. 1-2200, 92.01.14, Žin., 1992, Nr. 3-40
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ
Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ"
PAPILDYMO IR PAKEITIMO
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. 1-2305, 92.02.11, Žin., 1992, Nr. 7-155
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ
Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ"
DALINIO PAKEITIMO
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. 1-2417, 92.03.24, Žin., 1992, Nr. 11-278
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ
Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" 10
STRAIPSNIO PIRMOSIOS DALIES PAPILDYMO
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. 1-2566, 92.05.07, Žin., 1992, Nr. 15-405
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ
Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ"
PAPILDYMO IR PAKEITIMO
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. 1-44, 93.01.12, Žin., 1993, Nr. 5-83
DĖL ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ
NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" PAKEITIMO
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. 1-229, 93.07.15, Žin., 1993, Nr. 32-725 (93.07.28)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ
Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ"
PAPILDYMO IR PAKEITIMO
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. 1-366, 94.01.11, Žin., 1994, Nr. 7-100 (94.01.26)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ
Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ"
PAKEITIMO IR PAPILDYMO
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. 1-388, 94.02.15, Žin., 1994, Nr. 14-229 (94.02.23)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ
Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" 10
STRAIPSNIO PAPILDYMO
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. 1-482, 94.05.31, Žin., 1994, Nr. 43-778 (94.06.08)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ
Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ"
PAKEITIMO
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. 1-882, 95.05.04, Žin., 1995, Nr. 39-965 (95.05.12)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ
Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" 3
STRAIPSNIO PAPILDYMO
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. 1-906, 95.05.30, Žin., 1995, Nr. 50-1226 (95.06.16)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ
Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ"
PAKEITIMO IR PAPILDYMO
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. 1-986, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 59-1465 (95.07.19)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ
Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ"
PAKEITIMO IR PAPILDYMO
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. 1-1054, 95.10.03, Žin., 1995, Nr. 85-1916 (95.10.18)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ
Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ"
PAKEITIMO IR PAPILDYMO
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. 1-1106, 95.11.30, Žin., 1995, Nr. 103-2299 (95.12.20)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ
Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ"
PAPILDYMO
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. 1-1272, 96.04.02, Žin., 1996, Nr. 37-929 (96.04.26)
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į
IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" 8, 19,
20, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR PAPILDYMO 21-1
STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
KONSTITUCINIO TEISMO NUTARIMAI:
1.
Konstitucinis teismas, Nutarimas
Nr. 12/93, 94.05.27,
Žin., 1994, Nr. 42-771 (94.06.03)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 1993 M. LIEPOS 15 D. ĮSTATYMO "DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS
TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR
SĄLYGŲ" PAPILDYMO IR PAKEITIMO" ATITIKIMO KONSTITUCIJAI
2.
Konstitucinis teismas, Nutarimas
94.06.15,
Žin., 1994, Nr. 47-889 (94.06.22)
DĖL 1991 M. BIRŽELIO 18 D. ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ
NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO
TVARKOS IR SĄLYGŲ" KAI KURIŲ PAKEITIMŲ ATITIKIMO LR
KONSTITUCIJAI
3.
Konstitucinis teismas, Nutarimas
Nr. 20-21/94, 95.03.08,
Žin., 1995, Nr. 22-516 (95.03.11)
Dėl Lietuvos Respublikos 1993 m. liepos 15 d. įstatymo
"Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl piliečių
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo
tvarkos ir sąlygų" papildymo ir pakeitimo" 8 punkto,
kuriuo iš naujo išdėstytas įstatymo "Dėl piliečių
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo
tvarkos ir sąlygų" 12 straipsnio pirmosios dalies 3
punktas, ir Lietuvos Respublikos 1993 m. liepos 15 d.
įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo
papildymo ir pakeitimo" 23 punkto, kuriuo iš naujo
išdėstytas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 16
straipsnio septintasis punktas, atitikimo Lietuvos
Respublikos Konstitucijai
4.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
95.10.26, Žin., 1995, Nr.89-2007 (95.11.02)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ
Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ
5.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
96.11.12, Žin., 1996, Nr.112-2558 (96.11.21)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į
IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" 8 STRAIPSNIO
PENKTOSIOS DALIES IR 19 STRAIPSNIO PIRMOSIOS DALIES NORMŲ ATITIKIMO
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
Pastaba: ženklai ">>" ir "<<" reiškia, kad tekstas tarp jų yra
pripažintas neatitinkančiu Konstitucijos.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ĮSTATYMAS
Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį
turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų
I. Bendrieji nuostatai
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas reguliuoja Lietuvos Respublikos piliečių,
kurių pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip
neteisėtai suvisuomenintas nekilnojamasis turtas, šio įstatymo
priėmimo dieną esantis valstybinių, visuomeninių, kooperatinių
organizacijų (įmonių) ar kolūkių žinioje arba šių organizacijų
yra perleistas nuosavybėn fiziniams asmenims, nuosavybės teisių
atstatymo tvarką ir sąlygas.
Nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatoma:
1) grąžinant nusavintą turtą natūra, jam lygiaverte natūra
arba kita natūra;
2) suteikiant šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems
asmenims vienkartines valstybės išmokas, įgalinančias juos
perimti atitinkamą dalį privatizuojamo valstybinio (visuomeninio)
turto, arba išduodant valstybei priklausančias akcijas;
3) gyvenamuosius namus, jų dalis, butus iš šio įstatymo 2
straipsnyje nurodytų asmenų (savininkų) išperkant pinigais ir(ar)
vertybiniais popieriais, o žemės ūkio paskirties žemę ir miškus -
pinigais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-44, 93.01.12, Žin., 1993, Nr. 5-83
Nr. 1-229, 93.07.15, Žin., 1993, Nr. 32-725 (93.07.28)
Nr. 1-366, 94.01.11, Žin., 1994, Nr. 7-100 (94.01.26)
Nr. 1-906, 95.05.30, Žin., 1995, Nr. 50-1226 (95.06.16)
Nr. 1-986, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 59-1465 (95.07.19)
2 straipsnis. Piliečiai, turintys teisę į nuosavybės
teisės atstatymą
Nuosavybės teisė į iškilusį nekilnojamąjį turtą atstatoma:
1) buvusiam turto savininkui, jeigu jis pagal Lietuvos
Respublikos įstatymus yra Lietuvos pilietis ir turi šią pilietybę
patvirtinantį dokumentą ir nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje;
2) mirus buvusiam savininkui - jo vaikams (įvaikiams, tėvams
(įtėviams) ir sutuoktiniui. Mirus buvusio savininko vaikui
(įvaikiui), nuosavybės teisė į jam tenkančią išlikusio
nekilnojamojo turto dalį atstatoma jo sutuoktiniui ir vaikams,
jeigu jie pagal Lietuvos Respublikos įstatymą yra Lietuvos
piliečiai ir turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą
bei nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. Buvusieji turto
savininkai arba šio straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nurodyti
asmenys teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės
atstatymą gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi
savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui
bei vaikaičiams.
Mirus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems asmenims,
kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus dėl nuosavybės teisių
atstatymo, nuosavybės teisės atstatomos mirusiojo vardu, o
grąžintinas turtas paveldimas įstatymo nustatyta tvarka.
Atstatant nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą
mirusiojo vardu, mirusiajam atstovauja jo turtinių teisių
perėmėjai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-2200, 92.01.14, Žin., 1992, Nr. 3-40
Nr. 1-229, 93.07.15, Žin., 1993, Nr. 32-725 (93.07.28)
Nr. 1-906, 95.05.30, Žin., 1995, Nr. 50-1226 (95.06.16)
3 straipsnis. Turtas, į kurį atstatoma nuosavybės teisė
Šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims atstatoma
nuosavybės teisė į šį išlikusį nekilnojamąjį turtą:
1) žemę;
2) miškus;
3) ūkinės-komercinės paskirties pastatus su priklausiniais;
4) gyvenamuosius namus su priklausiniais.
Išlikusiu laikomas ir turtas, kuris buvo šio įstatymo
įsigaliojimo dieną, nors po to jo neliko (nugriauti ar sugriauti
pastattai iškirstas miškas ir nebelikęs kitas nekilnojamasis
turtas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-882, 95.05.04, Žin., 1995, Nr. 39-965 (95.05.12)
II. Nuosavybės teisės atstatymo sąlygos ir tvarka
4 straipsnis. Nuosavybės teisės į kaimo vietovėje
esančią žemę atstatymo sąlygos ir tvarka
Šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims nuosavybės
teisė į žemės ūkio paskirties žemę atstatoma šią žemę grąžinant
pagal nustatyta tvarka sudarytus žemės reformos žemėtvarkos
projektus arba ją išperkant šio įstatymo 16 straipsnyje
nurodytais išpirkimo būdais.
Iki žemės grąžinimo žemės ūkio paskirties žemė Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiama naudotis arba
išnuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims.
Žemė, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirta
valstybės išperkamai žemei, taip pat žemė, kurios šio įstatymo 2
straipsnyje nurodyti asmenys nepageidauja susigrąžinti turėtoje
vietoje, valstybės išperkama arba vietoj jos suteikiamas
lygiavertis žemės sklypas iš laisvos valstybinio žemės fondo
žemės (žemė sugrąžinama ekvivalentine natūra).
Laisva valstybinio žemės fondo žeme laikomi tie toje
vietovėje esantys žemės plotai, kurie nepriskirti valstybės
išperkamai žemei, jų nepretenduoja susigrąžinti nuosavybėn natūra
šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti asmenys ir kuriuos galima
parduoti privatinėn nuosavybėn pagal Lietuvos Respublikos žemės
reformos įstatymą.
Atstatant nuosavybės teisę, žemės ūkio paskirties žemė gali
būti grąžinama: asmenims, kuriantiems ūkininko ūkį; žemės ūkio
bendrovių ar bendrijų nariams; asmenims, numatantiems
susigrąžintą žemę naudoti asmeninio ūkio poreikiams bei kitai
žemės ūkio veiklai; asmenims, kurie susigrąžintą žemę išnuomos
kitiems žemės ūkiu besiverčiantiems fiziniams ir juridiniams
asmenims.
Atstatant nuosavybės teisę, žemės ūkio paskirties žemė gali
būti grąžinama tik nustačius šios žemės naudotoją. Juo gali būti:
1) šią žemę susigrąžinantis asmuo, jeigu jis kuria ūkininko
ūkį arba šią žemę naudos asmeninio ūkio poreikiams;
2) žemės nuomininkas (ūkininkas, pasirengęs ūkininkauti
asmuo arba žemės ūkio bendrovė), sutinkantis šią žemę arba jos
dalį, nereikalingą žemės savininko šeimos poreikiams, išsinuomoti
ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Išankstinis sutikimas
išsinuomoti žemėtvarkos projekte suformuotus žemės ūkio
paskirties žemės sklypus turi būti notariškai patvirtintas.
Pirmumą išsinuomoti žemę turi dabartinis jos naudotojas.Tarp šalių
kilę ginčai dėl nuomos sutarties ir jos sąlygų nagrinėjami
teisme.
Ūkininko ūkį gali kurti tik asmuo, turintis atitinkamą
kvalifikacinį pasirengimą ūkininkauti, kurį įvertina apskrities
valdytojo administracija Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka,
arba praktinę darbo žemės ūkyje patirtį.
Nuosavybės teisė atstatoma į visą turėtos žemės plotą, bet
ne daugiau kaip į 80 ha. Gražinamas buvusio savininko turėto
dydžio arba lygiavertis turėtajam žemės sklypas, bet ne didesnis
kaip 80 ha bendro ploto ir 50 ha žemės ūkio naudmenų.
Žemės ploto lygiavertiškumas nustatomas pagal Žemės ūkio
ministerijos patvirtintą metodiką. Žemės, suteiktos gyventojų
asmeniniam ūkiui, lygiaverčiu plotu laikomas atitinkamo dydžio
žemės ūkio naudmenų, užstatytos teritorijos, kelių ir miško
plotas buvusios žemės valdos vietoje. Kitų žemės naudmenų plotas
perskaičiuojamas taikant koeficientą 0,1.
Pretendentams, sudarantiems vieną šeimą, grąžinamos žemės
plotas neturi būti didesnis kaip 80 ha bendro ploto (įskaitant
mišką, vandens telkinius ir kitas naudmenas) ir 50 ha žemės ūkio
naudmenų.
Grąžinamas natūra buvusios žemės valdos žemės sklypas
ūkininko ūkiui kurti gali būti padalintas šio įstatymo 2
straipsnyje nurodytiems asmenims jų tarpusavio susitarimu, jeigu
šie asmenys gyvena kaimo vietovėje arba kiekvienam iš jų tenka ne
mažiau kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų. Kitais atvejais žemė
ūkininko ūkiui kurti grąžinama natūra tik asmenims, sudariusiems
notariškai patvirtintą susitarimą dėl sugrąžintos žemės valdymo
bendrosios nuosavybės teise.
Valstybiniuose draustiniuose ir valstybinių parkų
draustiniuose, išskyrus memorialinius, urbanistinius bei
etnokultūrinius, taip pat valstybinių parkų teritorijų
rekreacinėse ir apsaugos zonose žemė grąžinama natūra ir
ekvivalentine natūra tik šiose teritorijose gyvenantiems
piliečiams, o kitiems piliečiams žemė grąžinama natūra neskaidant
buvusios žemės valdos į dalis.
Šie apribojimai netaikomi grąžinant žemę valstybinių parkų
gyvenamosiose, ūkinėse ir apsaugos zonose bei memorialiniuose,
urbanistiniuose ir etnokultūriniuose draustiniuose, taip pat
grąžinant gyventojams asmeninio ūkio žemę.
Valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose bei
apsaugos zonose, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytą
valstybės išperkamą žemę, šiame straipsnyje nustatyta tvarka žemė
grąžinama piliečiams sutikus su specialiosiomis žemės naudojimo
sąlygomis ir veiklos apribojimais, nustatytais vadovaujantis
Saugomų teritorijų įstatymu, kitais įstatymais ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės patvirtintais norminiais dokumentais.
Piliečiams, kuriems žemė saugomose teritorijose negrąžinama
natūra šiame straipsnyje nustatyta tvarka, kompensuojama šio
įstatymo 16 straipsnyje nurodytais būdais.
Į grąžinamą žemę įtraukiamas žemės plotas, pretendentui
nustatyta tvarka skirtas asmeniniam ūkiui arba jo naudojamas
(nuomos pagrindu) privačių namų valdai kaimo vietovėje. Pretendentui
mirus teisę susigrąžinti ekvivalentine natūra jo naudotą
asmeniniam ūkiui žemę įgyja toje vietovėje gyvenantys asmenys,
paveldėję pretendento nekilnojamąjį turtą (jo dalį).
Grąžinamas natūra arba ekvivalentine natūra žemės sklypas
formuojamas laikantis žemėtvarkos projektavimo reikalavimų
privačių žemėnaudų išdėstymui ir jų ribų nustatymui.
Grąžintas arba vietoj jo suteiktas žemės sklypas turi būti
naudojamas pagal tikslinę paskirtį. Už nenaudojamas, apleistas
bei nualintas žemės ūkio naudmenas žemės savininkams ir
nuomininkams taikomos įstatymų nustatytos ekonominės ir
administracinės sankcijos.
Žemė grąžinama natūra arba ekvivalentine natūra šio
įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims, jei jie sutinka su
žemės reformos žemėtvarkos projektuose nustatytais žemės
servitutais ir specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis.
Nuosavybės teisė į kaimo vietovėje turėtą ne žemės ūkio ir
ne miškų ūkio paskirties žemę atstatoma sugrąžinant ją natūra
arba, jeigu pretendentai nepageidauja susigrąžinti žemės natūra
arba ši žemė priskirta valstybės išperkamai žemei, išperkant ją
šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytais išpirkimo būdais išskyrus
kompensavimą pinigais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-2200, 92.01.14, Žin., 1992, Nr. 3-40
Nr. 1-2566, 92.05.07, Žin., 1992, Nr. 15-405
Nr. 1-229, 93.07.15, Žin., 1993, Nr. 32-725 (93.07.28)
Nr. 1-906, 95.05.30, Žin., 1995, Nr. 50-1226 (95.06.16)
5 straipsnis. Nuosavybės teisės į miestų žemę
atstatymo sąlygos ir tvarka
Šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims nuosavybės
teisė į žemę, šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvusią miestams
nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atstatoma šia tvarka:
1) asmenims, norintiems susigrąžinti turėtą žemės ūkio
paskirties žemę ekvivalentine natūra, ji suteikiama kaimo
vietovėje iš laisvos valstybinio žemės fondo žemės šio įstatymo
4 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka;
2) kitiems asmenims, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn
(išskyrus Neringos miestą) kiekvienam pretendentui jo naudojamą
mieste žemės sklypą, pagal tai vietovei parengtus teritorinio
planavimo dokumentus nenumatytą panaudoti miesto ūkio ar
visuomenės poreikiams bei individualiai statybai, arba
suteikiant neatlygintinai nuosavybėn kiekvienam pretendentui
naują žemės sklypą individualiai statybai bei kitai paskirčiai
tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, arba šių asmenų
pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Vilniaus,
Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės,
Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus). Miestų
teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos
nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (Kultūrinių vietovių
sąrašą), neatlygintinai suteikiami nuosavybėn naudojami žemės
sklypai tik asmenims, kuriems šiose miestų teritorijų dalyse
nuosavybės teise priklauso gyvenamieji namai arba kiti pastatai.
Suteikiamo neatlygintinai žemės sklypo dydį miesto
administracinėse ribose nustato miesto (rajono) savivaldybė,
atsižvelgdama į turimos individualiai statybai skirtinos žemės
plotą ir jo poreikį. Minimalus neatlygintinai suteikiamo naujo
žemės sklypo dydis - 0,04 ha. Maksimalus naujo žemės sklypo
plotas neturi būti didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune,
Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje,
Druskininkuose, Palangoje ir Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha
kituose miestuose.
Nuosavybės teisė atstatoma į visą turėtos žemės plotą, bet
ne daugiau kaip 80 ha. Kai mieste ar šiam miestui Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priskirtoje
teritorijoje nėra pakankamai žemės, galimos suteikti
individualiai statybai bei kitai paskirčiai, turėta žemė arba,
kai suteikiamos neatlygintinai žemės plotas yra mažesnis už
turėtą žemės plotą, negrąžinta žemės sklypo dalis iš šio
įstatymo 2 straipsnyje nurodytų asmenų išperkama šio įstatymo 16
straipsnyje nurodytais išpirkimo būdais, išskyrus kompensavimą
pinigais.
Nuosavybės teisė į žemę, esančią Vilniaus, Kauno,
Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės,
Druskininkų, Palangos, Birštono ir Visagino miestų savivaldybių
teritorijų administracinėse ribose, kuri buvo priskirta šių
miestų savivaldybių teritorijoms po šio įstatymo įsigaliojimo,
atstatoma šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka ją
grąžinant natūra, išperkant šio įstatymo 16 straipsnyje
nurodytais išpirkimo būdais (jeigu žemė pagal šio įstatymo 12
straipsnį priskirta valstybės išperkamai žemei arba to
pageidauja šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti asmenys) arba
grąžinant ekvivalentine natūra piliečiams jų naudojamus
asmeniniam ūkiui žemės sklypus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-229, 93.07.15, Žin., 1993, Nr. 32-725 (93.07.28)
Nr. 1-906, 95.05.30, Žin., 1995, Nr. 50-1226 (95.06.16)
Nr. 1-1054, 95.10.03, Žin., 1995, Nr. 85-1916 (95.10.18)
Nr. 1-1106, 95.11.30, Žin., 1995, Nr. 103-2299 95.12.20)
6 straipsnis. Nuosavybės teisės į buvusius privačius
miško plotus atstatymo sąlygos ir tvarka
Šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims nuosavybės
teisė į miško plotus atstatoma pagal nustatyta tvarka sudarytus
žemės reformos žemėtvarkos projektus. Vienai šeimai Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka grąžinama iki 25 ha
miško buvusioje arba kitoje vietoje, formuojant privačių miškų
masyvus.
Vietoj buvusių privačių miško plotų, kurie pagal šio
įstatymo 13 straipsnį priskirti valstybės išperkamiems miškams
arba kurie buvo paversti žemės ūkio naudmenomis bei kita žeme,
šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims jų pageidavimu
gali būti sugrąžinamas kitoje vietoje (ekvivalentine natūra)
miško plotas arba žemės ūkio paskirties žemės plotas.
Formuojant racionalų žemėnaudų išdėstymą ir ribas,
negrąžinta žemės ūkio paskirties žemė gali būti kompensuojama
miško plotu arba turėtas miškas - žemės ūkio paskirties žeme.
Urėdijų miškų masyvuose, didesniuose kaip 200 ha, miškas
grąžinamas arba suteikiamas ekvivalentine natūra tik asmenims,
kurie jį naudos ir valdys bendrosios nuosavybės teise. Šis
reikalavimas netaikomas toje vietoje nuolat gyvenantiems
asmenims, susigrąžinantiems žemę ir mišką.
Atskirais atvejais, kai miškai išsidėstę tarp laukų arba yra
netaisyklingos konfigūracijos, suderinus su Miškų ūkio
ministerija, miškai gali būti grąžinami arba suteikiami privačion
nuosavybėn ir didesniuose kaip 200 ha miškų masyvuose.
Valstybiniuose draustiniuose ir valstybinių parkų
draustiniuose, išskyrus memorialinius, urbanistinius bei
etnokultūrinius, taip pat valstybinių parkų rekreacinėse zonose
miškas grąžinamas natūra neskaidant buvusios valdos į dalis tik
piliečiams, gyvenantiems šiose teritorijose arba kaimuose bei
miesteliuose, kurie ribojasi su saugoma teritorija. Šiose
teritorijose ekvivalentine natūra miškas grąžinamas tik ten
gyvenantiems piliečiams.
Šie apribojimai netaikomi grąžinant mišką valstybinių parkų
gyvenamosiose, ūkinėse ir apsaugos zonose bei memorialiniuose,
urbanistiniuose ir etnokultūriniuose draustiniuose.
Valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose bei
jų apsaugos zonose, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytą
valstybės išperkamą žemę, miškas grąžinamas piliečiams sutikus su
specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis ir veiklos
apribojimais, nustatytais Saugomų teritorijų įstatymo, Miškų
įstatymo, kitų įstatymų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės
patvirtintų norminių dokumentų.
Piliečiams, kuriems miškas saugomose teritorijose
negrąžinamas natūra šiame įstatyme nustatyta tvarka,
kompensuojama šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytais būdais.
Miškas grąžinamas natūra arba ekvivalentine natūra šio
įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims, jei jie sutinka su
žemės reformos žemėtvarkos projektuose nustatytais žemės
servitutais ir specialiosiomis miško naudojimo sąlygomis.
Saugomose teritorijose sugrąžintas miškas turi būti tvarkomas,
naudojamas ir atkuriamas pagal miškotvarkos projektą visose miško
valdose, nesvarbu, koks jų dydis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-229, 93.07.15, Žin., 1993, Nr. 32-725 (93.07.28)
Nr. 1-906, 95.05.30, Žin., 1995, Nr. 50-1226 (95.06.16)
7 straipsnis. Nuosavybės teisės į ūkinės-komercinės
paskirties pastatus su priklausiniais
atstatymo tvarka
Šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims nuosavybės
teisė į ūkinės-komercinės paskirties pastatus su priklausiniais
atstatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka
grąžinant ūkinės-komercinės paskirties pastatus natūra arba
išduodant vertybinius popierius (akcijas). Nuosavybės teisė į
turėtą žemės sklypą atstatoma suteikiant neatlygintinai
nuosavybėn suformuotą žemės sklypą prie sugrąžinamo pastato ir už
negrąžintą dalį turėto žemės sklypo, priskirto valstybės
išperkamai žemei, kompensuojant šio įstatymo 16 straipsnyje
nurodytais išpirkimo būdais (išskyrus kompensavimą pinigais).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-906, 95.05.30, Žin., 1995, Nr. 50-1226 (95.06.16)
8 straipsnis. Nuosavybės teisės į gyvenamuosius namus
(jų dalis, butus) atstatymo sąlygos ir tvarka
Šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims nuosavybės
teisė į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus atstatoma grąžinant
gyvenamuosius namus, jų dalis, butus natūra arba išperkant juos
lygiaverte natūra, kita natūra, pinigais ir (ar) vertybiniais
popieriais.
Gyvenamieji namai, jų dalys, butai grąžinami natūra
kiekvienu iš šių atvejų, jeigu:
1) jie yra tušti;
2) jie pertvarkyti į negyvenamąsias patalpas ir nėra
perduoti mokslo, sveikatos priežiūros, kultūros, švietimo ir
ryšių įstaigoms;
3) jie perduoti mokslo, sveikatos priežiūros, kultūros,
švietimo ir ryšių įstaigoms, tačiau nenaudojami pagal tikslinę
paskirtį, numatytą patalpų pertvarkymo projektuose arba perdavimo
dokumentuose;
4) grąžintinuose namuose, jų dalyse, butuose gyvenantiems
nuomininkams yra suteiktos kitos gyvenamosios patalpos,
atitinkančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 358
straipsnio reikalavimus;
5) grąžintiname name gyvena šio įstatymo 2 straipsnyje
nurodyti asmenys - jiems grąžinama ta namo dalis, butas, kuriame
jie gyvena;
6) grąžintini namai yra pertvarkyti, perstatyti taip, kad jų
bendrasis plotas padidėjo daugiau kaip trečdaliu, bet naujai
sukurtą plotą galima atskirti nuo buvusiojo, nors jų pagrindinės
konstrukcijos buvo pakeistos daugiau kaip 50 procentų, tačiau
1995 m. liepos 1 d. jie yra tušti arba išnuomoti ūkinei
komercinei veiklai - grąžinama namo dalis, atitinkanti buvusio
gyvenamojo namo dalį;
7) fiziniai asmenys, įsigiję nuosavybėn grąžintinus namus,
jų dalis ar butus, sutinka (sutikimas išreiškiamas notarine
forma) persikelti į jiems suteikiamas kitas gyvenamąsias
patalpas.
Grąžinus namus natūra, nuosavybės teisė į žemę, ant kurios
yra sugrąžinti namai, atstatoma šio įstatymo 4 ir 5 straipsniuose
nustatyta tvarka. Piliečiai, kuriems sugrąžinti gyvenamieji
namai, turi teisę atsistatyti nuosavybės teisę į namų valdos
žemės sklypą, nepaisant to, ar buvo paduotas atskiras prašymas
dėl šios žemės grąžinimo.
Visais kitais atvejais, nenurodytais šio straipsnio
antrojoje dalyje, gyvenamieji namai (jų dalys, butai)
negrąžinami natūra, o nuosavybės teisė atstatoma valstybei
išperkant juos iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų asmenų šių
pasirinkimu tokiais būdais:
1) perduodant nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio
(savivaldybių) ar visuomeninio butų fondo butus;
2) suteikiant butus nuosavybėn Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiuo atveju pirmenybė suteikiama
asmenims, kurie turi teisę į valstybės paramą pagal Gyventojų
apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą;
3) suteikiant nuosavybėn žemės sklypus individualiam
gyvenamajam namui statyti;
4) perduodant nuosavybėn kitus tuščius nenuomojamus ir
neeksploatuojamus pastatus, kitus statinius arba jų dalis. Šių
pastatų, statinių arba jų dalių perdavimo tvarką nustato
Lietuvos Respublikos Vyriausybė;
5) panaikinant piliečio pinigines prievoles valstybei,
atsiradusias po nekilnojamojo turto atėmimo iki sprendimo dėl
nuosavybės teisių atstatymo priėmimo dienos, Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
6) suteikiant miško plotą ar kitą turtą Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
7) išperkant (išmokant kompensaciją) pinigais ir (ar)
vertybiniais popieriais.
* Miesto (rajono) savivaldybės meras (valdyba) ar valstybės
institucija priima sprendimą atstatyti nuosavybės teisę į
gyvenamąjį namą (jo dalį, butą) vienu iš šiame straipsnyje
nurodytų būdų pagal piliečio, kuriam atstatoma nuosavybės teisė,
rašytinį prašymą. Jeigu pilietis pageidauja atstatyti nuosavybės
teisę į gyvenamąjį namą (jo dalį, butą) natūra, o pagal šio
straipsnio antrąją dalį šis gyvenamasis namas (jo dalis, butas)
negali būti grąžintas natūra, meras (valdyba) ar valstybės
institucija apie tai raštu informuoja pilietį ir pasiūlo
pasirinkti šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytą išpirkimo
būdą. Jeigu pilietis per tris mėnesius nuo pasiūlymo gavimo
dienos nepasirenka gyvenamojo namo (jo dalies, buto) išpirkimo
būdo, meras (valdyba) ar valstybės institucija priima sprendimą
išpirkti gyvenamąjį namą, jo dalį (butą) už pinigus ir
vertybinius popierius.
Pinigai sumokami, o vertybiniai popieriai išduodami
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atlyginant už
nuosavybę rinkos kaina, bet ne vėliau kaip per 10 metų.
Nuosavybės teisė į natūra sugrąžintą ar perduotą nuosavybėn
kitą nekilnojamąjį turtą atsiranda tuo metu, kai įstatymų
nustatyta tvarka turto registro įstaigoje įregistruojamas miesto
(rajono) savivaldybės mero (valdybos), kitos institucijos ar
įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl nuosavybės teisių atstatymo
natūra.
Tais atvejais, kai gyvenamasis namas, jo dalis ar butas
natūra negrąžinami, miesto meras (valdyba) ar kita institucija,
priimdama sprendimą dėl jų išpirkimo, taip pat priima sprendimą
dėl šio namo, buto teisinės registracijos valstybės,
savivaldybės, kooperatinės ar visuomeninės organizacijos vardu.
Šis sprendimas per dvi savaites nuo jo priėmimo dienos
įregistruojamas turto registro įstaigoje. Nuosavybės teisė į
juos atsiranda nuo sprendimo įregistravimo turto registro
įstaigoje.
Grąžinus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus natūra arba
suteikus nuosavybėn kitas gyvenamąsias patalpas, atitinkančias
Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 14
straipsnio reikalavimus, šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti
asmenys kartu su savo šeimos nariais ir subnuomininkais privalo
per 2 mėnesius patuštinti nuomojamas valstybinio (savivaldybių)
ar visuomeninio butų fondo gyvenamąsias patalpas.
Gyvenamąjį namą, jo dalį ar butą atgaunantys piliečiai
privalo kompensuoti juos turėjusiems savo žinioje fiziniams arba
juridiniams asmenims ar nuomininkams sugrąžintų namų, jų dalių ar
butų pagerinimo kaštus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta
tvarka.
Šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims, kai
nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą natūra atstatoma tik į namo
dalį, butą arba kai nuosavybėn suteiktas butas kitame name ar
kitas turtas neatitinka turėto gyvenamojo namo vertės, savininkų
teisės realizuojamos išmokant kompensacijas pinigais,
vertybiniais popieriais ar dengiant vertės skirtumą kitais šiame
straipsnyje nurodytais turto išpirkimo būdais. Kompensacijų dydį
ir išmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Šio įstatymo nuostatos netaikomos asmenims, savo noru
persikėlusiems iš jiems priklausiusių gyvenamųjų namų į
valstybinio ar visuomeninio butų fondo butus.
* Pastaba: 8 straipsnio penktosios dalies normos ta apimtimi,
kuria yra paneigta šio įstatymo 8 straipsnio antrosios dalies
punkte nustatyta buvusių savininkų galimybė natūra susigrąžinti
gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, kai juose gyvena
nuomininkai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23
ir 29 straipsniams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-2566, 92.05.07, Žin., 1992, Nr. 15-405
Nr. 1-44, 93.01.12, Žin., 1993, Nr. 5-83
Nr. 1-986, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 59-1465 (95.07.19)
Nr. 1-1272, 96.04.02, Žin., 1996, Nr. 37-929 (96.04.26)
* Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
96.11.12, Žin., 1996, Nr.112-2558 (96.11.21)
9 straipsnis. Nuosavybės teisę patvirtinantys
dokumentai
Nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais gali būti
išrašai iš ipotekos knygų, turto perleidimo sutartys, teismų
sprendimai, turto nacionalizacijos aktai, taip pat valstybinių
archyvų išduoti pažymėjimai ir kiti Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatyti dokumentai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-2200, 92.01.14, Žin., 1992, Nr. 3-40
10 straipsnis. Prašymų dėl turto sugrąžinimo pateikimo
tvarka.
Leisti piliečiams, turintiems teisę į žemės nuosavybės
teisės atstatymą miestų ir miesto tipo gyvenviečių ribose (pagal
šio įstatymo 5 straipsnį), prašymus dėl nuosavybės teisės
atstatymo paduoti iki 1992 m. kovo 31 dienos. Leisti piliečiams
prašymus dėl nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties žemę
atstatymo (pagal šio įstatymo 4 straipsnį) paduoti iki 1992 metų
gegužės 31 dienos.
Prašymus dėl nuosavybės teisių atstatymo į gyvenamuosius
namus su priklausiniais, esančiais žemės ūkio paskirties ar miško
žemėje, ir į mišką piliečiai pateikia iki 1992 m. gegužės 31
dienos.
Asmenys, nurodyti šio įstatymo 2 straipsnyje, prašymus dėl
nuosavybės teisės į gyvenamuosius namus (arba jų dalis) su
priklausiniais, į ūkinės komercinės paskirties pastatus, kurie
įstatymo įsigaliojimo dieną nuosavybės teise priklausė fiziniams
asmenims, atstatymo turi teisę paduoti iki 1994 m. balandžio 30
dienos.
Piliečiai, praleidę šį terminą, netenka teisės į nuosavybės
teisių atstatymą pagal šį įstatymą, išskyrus asmenis, neturinčius
Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos dėl
ištrėmimo ar įkalinimo už pasipriešinimą okupaciniams režimams.
Kartu su prašymu pateikiamas pilietybę patvirtinantis
dokumentas ir pridedami nuosavybę patvirtinantys dokumentai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali pratęsti nuosavybę
patvirtinančių dokumentų pateikimo laiką.
* >> Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis
ąlygomis << nuosavybės teisė į žemę ar mišką atstatoma asmenims,
urie pateikė prašymus dėl nuosavybės teisės atstatymo ne vėliau
kaip iki 1993 m. rugsėjo 10 dienos.
Piliečiams, praleidusiems nustatytus terminus paduoti
prašymus dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo, jeigu į
jiems priklausantį turėtos žemės ar miško valdos (jos dalies)
plotą nuosavybės teisė neatstatyta kitiems asmenims, Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka jų pageidavimu
neatlygintinai nuosavybėn suteikiamas laisvos valstybinio žemės
fondo žemės ar miško plotas arba kompensuojama šio įstatymo 16
straipsnyje nustatytais būdais, išskyrus kompensavimą pinigais.
Tokia pat tvarka ir sąlygomis atstatoma nuosavybės teisė į žemę
ir mišką buvusių Lietuvos piliečių (jiems mirus - jų vaikų ir
įvaikių) notariškai patvirtintu sutikimu jų vaikams (įvaikiams),
tėvams (įtėviams) ir sutuoktiniui, jeigu šie buvę žemės
savininkai (jiems mirus - jų vaikai ir įvaikiai) negyvena
Lietuvos Respublikoje (išskyrus asmenis, neturinčius Lietuvos
Respublikoje gyvenamosios vietos dėl ištrėmimo ar įkalinimo už
pasipriešinimą okupaciniams režimams) ir nėra gavę kompensacijos
už paliekamą nekilnojamąjį turtą išvykdami gyventi į kitą
valstybę.
Piliečiai, kurie praleido nustatytus terminus paduoti
prašymus dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo, o
nuosavybės teisė į visą turėtos žemės ar miško plotą jau yra
atstatyta kitiems pretendentams, turi teisę iš šių asmenų gauti
kompensaciją už nesugrąžintos žemės ar miško plotą teismine
tvarka.
* Pastaba: nuostata >> Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatytomis sąlygomis << prieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 23 straipsnio antrajai daliai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-2305, 92.02.11, Žin., 1992, Nr. 7-155
Nr. 1-2417, 92.03.24, Žin., 1992, Nr. 11-278
Nr. 1-2566, 92.05.07, Žin., 1992, Nr. 15-405
Nr. 1-229, 93.07.15, Žin., 1993, Nr. 32-725 (93.07.28)
Nr. 1-388, 94.02.15, Žin., 1994, Nr. 14-229 (94.02.23)
Nr. 1-906, 95.05.30, Žin., 1995, Nr. 50-1226 (95.06.16)
Nr. 1-986, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 59-1465 (95.07.19)
Nr. 1-1054, 95.10.03, Žin., 1995, Nr. 85-1916 (95.10.18)
* Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
Nr. , 95.10.26, Žin., 1995, Nr.89-2007 (95.11.02)
11 straipsnis. Prašymų turinys
Prašyme dėl išlikusio nekilnojamojo turto sugrąžinimo ar
kompensacijos už jį sumokėjimo nurodoma: piliečio vardas,
pavardė, gyvenamoji vieta, išlikusio nekilnojamojo turto rūšys,
dydis, buvimo vieta, nuosavybės teisės į šį turtą pagrindas,
dabartinis turto valdytojas, nuosavybės teisės netekimo laikas ir
būdas.
Prašyme nurodomi kiti pareiškėjui žinomi piliečiai, turintys
teisę į šio turto sugrąžinimą pagal šį įstatymą, taip pat
pageidaujamas nekilnojamojo turto išpirkimo būdas
Mirus piliečiui, padavusiam nustatytu laiku prašymą dėl
nuosavybės teisės atstatymo, nuosavybės teisės atstatymo būdą
pasirenka jo teisių perėmėjai, išskyrus tuos atvejus, kai miręs
pretendentas pageidavo, kad turtas būtų išpirktas pinigais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-986, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 59-1465 (95.07.19)
III. Sąlygos, dėl kurių išlikusį nekilnojamąjį
turtą išperka valstybė
12 straipsnis. Išperkama žemė
Valstybės reikmėms reikalinga bei kita žemė iš šio įstatymo
2 straipsnio nurodytųjų asmenų išperkama, taikant šio įstatymo
16 straipsnyje numatytus išpirkimo būdus, jeigu:
1) užimta kelių, aerodromų, karinių dalinių, taip pat
reikalinga valstybinės sienos apsaugai.
Požeminių ryšių kabelių bei vamzdynų užimta žemė gali būti
grąžinama ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu su tuo sutinka
šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytieji asmenys. Pasienio ruožo
(išskyrus pasienio juostą) žemė ir miškas, suderinus su Vidaus
reikalų mininisterijos Pasienio apsaugos tarnyba, grąžinami
natūra ir ekvivalentine natūra;
2) joje biudžeto lėšomis įrengti vandens telkiniai, yra
užveisti sodininkų bendrijų sodai ir specializuotų sodininkystės
valstybinių įmonių sodai, uogynai ir medelynai, jei jų
žemėnaudos buvo suformuotos pagal pramoninių sodų įveisimo
projektus;
3) pagal galiojusius įstatymus suteikta valstiečio ūkiui
steigti bei asmenims, statantiems ūkininko sodybas ir
gyvenamuosius namus; žemės sklypai, kuriuos užima privačių namų
valdos (sodybos) ir kiti fiziniams bei juridiniams asmenims
nuosavybės teise priklausantys pastatai kaimo vietovėje; žemė,
suteikta gyventojų asmeniniam ūkiui arba tarnybinėms žemės
daloms, išskyrus asmeninio ūkio žemės sklypus, esančius iki 3 ha
žemės ūkio naudmenų plotuose prie vienkiemių, kuriuos šiuose
vienkiemiuose gyvenantys gyvenamųjų namų savininkai pageidauja
susigrąžinti natūra;
4) ji šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo miestams
nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, taip pat žemė, pagal
Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimus priskirta miesto
gyventojų rekreaciniams poreikiams. Žemė, kuri Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka buvo priskirta miestams
iki 1995 m. birželio 1 d. po šio įstatymo įsigaliojimo dienos,
iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų asmenų išperkama
kompensuojant šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytais būdais;
5) ji yra nustatyta tvarka suteikta mokslo ir mokymo
įstaigoms naudotis arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės
priskirta eksperimentams bei kitoms mokslo ir mokymo reikmėms
žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemėje;
6) ji yra ištirtų ir nustatyta tvarka patvirtintų
naudingųjų iškasenų telkinių teritorijoje.
Tokie sklypai gali būti grąžinami ribotam tiksliniam
naudojimui, jeigu su tuo sutinka šio įstatymo 2 straipsnyje
nurodytieji asmenys;
7) ji yra valstybinių rezervatų, nacionalinių ir regioninių
parkų rezervatų, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija.
Kitose saugomose teritorijose žemė gali būti grąžinama tik
ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu šio įstatymo 2 straipsnyje
nurodyti asmenys sutinka su Lietuvos Respublikos kultūros
paveldo inspekcijos arba Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos
departamento nustatytomis žemės naudojimo sąlygomis.
Esamų ir projektuojamų pagal patvirtintą kompleksinę gamtos
apsaugos schemą draustinių, nacionalinių parkų teritorija,
gamtos kultūros ir istorijos paminklų apsauginė žemė gali būti
grąžinama ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu su tuo sutinka
šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytieji asmenys, Lietuvos
Respublikos kultūros paveldo inspekcija bei Lietuvos Respublikos
aplinkos apsaugos departamentas;
8) ji yra valstybinių socialinės globos ir rūpybos įstaigų
užimta arba šių įstaigų naudojama žemės ūkio paskirties žemė ar
miškas, taip pat žemė, kurioje yra pastatyti arba pradėti
projektuoti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos valstybinės
nuosavybės objektai, bei žemė, pagal šiuos projektus Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka suteikta naudotis
valstybinėms įstaigoms ir organizacijoms. Žemė, kuri šio
įstatymo įsigaliojimo dieną buvo nustatyta tvarka suteikta
neterminuotai naudotis ne žemės ūkio paskirties įmonėms,
įstaigoms ir organizacijoms, tačiau ten niekas nebuvo pastatyta
ar kitaip nepanaudota pagal paskirtį, taip pat žemė, kuri buvo
numatyta skirti šioms įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms pagal
su rajono savivaldybe suderintą vietos parinkimo brėžinį,
priskiriama valstybės išperkamai žemei tik Lietuvos Respublikos
Vyriausybės įgaliotai institucijai nustačius šios žemės skyrimo
tikslingumą;
9) sklype yra gamybinių žemės ūkio įmonių pastatų, be kurių
neįmanomas technologinio komplekto funkcionavimas, ir jiems
eksploatuoti reikalingi žemės ūkio naudmenų plotai pagal Žemės
ūkio ministerijos patvirtintus normatyvus.
Buvusių sėklininkystės ūkių bei veislynų gamybinių pastatų,
kuriuos įsigis nuosavybėn specializuotos sėklininkystės ir
veislininkystės žemės ūkio įmonės, eksploatavimui reikalingas
plotas nustatomas atsižvelgiant į juose laikomų gyvulių
aprūpinimą visų rūšių pašarais ir žemės poreikį labai gerų
reprodukcijų veislinei sėklai bei kitai prekinei augalininkystės
produkcijai išauginti. Kitų žemės ūkio įmonių pastatų
eksploatavimui reikalingas žemės plotas nustatomas atsižvelgiant
į juose laikomų gyvulių aprūpinimą žoliniais pašarais pagal
Žemės ūkio ministerijos patvirtintus normatyvus.
Šio punkto pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti žemės
plotai, išskyrus gamybinių pastatų užimamą teritoriją, grąžinami
nuosavybėn natūra asmenims, sudarantiems su žemės ūkio įmonėmis
ar kitais gamybinių pastatų savininkais privačios žemės nuomos
sutartis iki šių žemės ūkio įmonių ar kitų ūkių veiklos
nutraukimo. Žemės ūkio įmonei ar kitam ūkiui nutraukus savo
veiklą, pirmumo teisę įsigyti arba išsinuomoti jų naudotą
sugrąžintą (privačią) arba laisvos valstybinės žemės fondo žemę
turi šiuos gamybinius pastatus įsigiję asmenys, naudojantys juos
žemės ūkio veiklai.
Likusi nesugrąžinta natūra žemė ją naudojančių žemės ūkio
įmonių nariams gali būti grąžinama ekvivalentine natūra,
nekeičiant jos naudojimo pobūdžio, jeigu šie asmenys sudaro su
žemės ūkio įmonėmis privačios žemės nuomos sutartis iki šių
žemės ūkio įmonių veiklos nutraukimo.
Žemės savininkai, išnuomoję žemę žemės ūkio įmonėms, gali
naudotis kreditoriaus teisėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos
įmonių bankroto įstatyme.
Jeigu žemės ūkio gamybinius pastatus įsigyja vienas asmuo,
tai žemė, reikalinga jų eksploatavimui, jam gali būti grąžinta
natūra arba ekvivalentine natūra ūkininko ūkiui steigti;
10) žemė, kurioje yra buvusių specializuotų žemės ūkio
įmonių pagrindu įsteigtų žemės ūkio bendrovių, akcinių bendrovių
ir uždarųjų akcinių bendrovių sodai, uogynai bei medelynai,
suformavus jų žemėnaudas pagal pramoninių sodų įveisimo
projektus, taip pat specializuotų žemės ūkio įmonių daržai su
įrengtomis drėkinimo sistemomis. Šie plotai >>gali būti<<
grąžinami nuosavybėn natūra, nekeičiant žemės naudojimo
pobūdžio, asmenims, kurie šią žemę išnuomoja ją naudojančioms
žemės ūkio įmonėms šio straipsnio 9 punkte nurodytomis
sąlygomis;
11) žemė, kurioje yra įrengtos drėkinimo sistemos pašarinių
plotų lietinimui gyvulininkystės kompleksų nutekamaisiais
vandenimis;
12) žemė kaimo vietovėje, suteikta individualiai statybai,
užimta visuomeninės paskirties statiniais ir įrenginiais, bei
žemė, kurioje įveisti parkai ir įrengti tvenkiniai; kita
visuomenės poreikiams naudojama žemė;
13) žemė, paimta į valstybinį žemės fondą valstiečio ūkiui
steigti, jeigu ją šiuo metu nuomoja faktiškai ūkininkaujantys ir
turintys gamybinius pastatus asmenys, negalintys šios žemės
susigrąžinti natūra.
* Pastaba: nuostata >>gali būti<< prieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-2566, 92.05.07, Žin., 1992, Nr. 15-405
Nr. 1-229, 93.07.15, Žin., 1993, Nr. 32-725 (93.07.28)
* Konstitucinio teismo Nutarimas, Nr.12/93, 1994 05 27, Žin., 1994, r.42-771
Nr. 1-906, 95.05.30, Žin., 1995, Nr. 50-1226 (95.06.16)
13 straipsnis. Išperkami miškai
Miškai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų asmenų
išperkami šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytais išpirkimo
(kompensavimo) būdais, jeigu jie yra priskirti:
1) valstybiniams rezervatams, valstybinių parkų rezervatams
ir rezervatinėms apyrubėms;
2) kurortų sanitarinės apsaugos I ir II zonoms;
3) miestų miškams ir miško parkams;
4) miško genetiniams rezervatams, miško medelynams ir
sėklininkystės plantacijoms;
5) Baltijos jūros ir Kuršių marių apsauginėms juostoms iki 7
km pločio, ypač vertingiems rekreaciniams prie vandens telkinių
ar gyvenviečių esantiems miškams, miškų mokslinio tyrimo ir
mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams, kurių sąrašus
tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė;
6) valstybinių parkų ir valstybinių draustinių miškams,
išskyrus miškus, sugrąžinamus natūra ir ekvivalentine natūra
pagal šio įstatymo 4 ir 6 straipsnius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-2566, 92.05.07, Žin., 1992, Nr. 15-405
Nr. 1-229, 93.07.15, Žin., 1993, Nr. 32-725 (93.07.28)
Nr. 1-906, 95.05.30, Žin., 1995, Nr. 50-1226 (95.06.16)
14 straipsnis. Neteko galios.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-44, 93.01.12, Žin., 1993, Nr. 5-83
Nr. 1-366, 94.01.11, Žin., 1994, Nr. 7-100 (94.01.26)
Nr. 1-986, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 59-1465 (95.07.19)
15 straipsnis. Išperkami ūkinės-komercinės paskirties
pastatai
Iš esmės perstatyti (rekonstruoti) ūkinės-komercinės
paskirties pastatai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytųjų
asmenų valstybės išperkami taikant šio įstatymo 16 straipsnyje
numatytus išpirkimo (kompensavimo) būdus.
IV. Išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimas
16 straipsnis. Išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimo
būdai
Valstybė išperka išlikusį nekilnojamąjį turtą, išskyrus
gyvenamuosius namus, jų dalis ar butus, šiais būdais:
1) tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimu nuosavybėn
neatlygintinai (ekvivalentine natūra);
2) suteikiant vienkartines valstybės išmokas arba išduodant
akcijas;
3) įskaitymu panaikinant piliečio pinigines prievoles
valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto atėmimo.
4) suteikiant lygiavertį miško ar rekultivuoto durpyno
plotą (išperkant žemę ir mišką) Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta tvarka;
5) suteikiant sklypą individualiai statybai (išperkant
žemę) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
6) pinigais (išperkant turėtos žemės ūkio paskirties žemės
ir miško sklypus, esančius kaimo vietovėje ir priskirtus
valstybės išperkamai žemei) Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta tvarka. Kompensacija pinigais taip pat išmokama
pageidaujantiems gauti kompensaciją pinigais asmenims, kuriems
šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytos institucijos iki 1995 m.
birželio 1 d. priėmė sprendimus dėl nuosavybės teisės į žemės
ūkio paskirties žemę ir mišką atstatymo, šią žemę (mišką)
išperkant;
7) suteikiant galimybę įskaičiuoti žemės vertę atitinkančią
sumą apmokėjimui už statomus butus.
Išpirkimo būdą pasirenka pilietis, išskyrus šio įstatymo 7
ir 15 straipsniuose nurodytus atvejus.
Jeigu asmuo neapsisprendė dėl kompensavimo už žemę ar
mišką būdų iki Vyriausybės nustatyto termino, su juo
atsiskaitoma valstybės vienkartinėmis išmokomis arba pinigais
po to, kai bus patenkinti kitų asmenų prašymai gauti
kompensaciją už valstybės išperkamą žemę ar mišką pinigais.
Už kaimo vietovėje esančius žemės ūkio paskirties žemės ir
miško plotus, kurių negalima grąžinti natūra, piliečiams
kompensuojama visais šio straipsnio pirmosios dalies 1-7
punktuose nurodytais būdais, už kitą valstybės išperkamą žemę
ir mišką - 1, 2, 4 ir 5 punktuose nurodytais būdais. Pilietis
turi teisę pasirinkti vieną arba kelis kompensavimo būdus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-229, 93.07.15, Žin., 1993, Nr. 32-725 (93.07.28)
Nr. 1-366, 94.01.11, Žin., 1994, Nr. 7-100 (94.01.26)
Nr. 1-906, 95.05.30, Žin., 1995, Nr. 50-1226 (95.06.16)
Nr. 1-986, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 59-1465 (95.07.19)
17 straipsnis. Išmokų bei kompensacijų dydis
Valstybei išperkant išlikusį nekilnojamąjį turtą,
perduodamas natūra turtas savo realia verte išpirkimo momentu
turi būti lygiavertis išperkamam turtui.
Vienkartinių valstybės išmokų dydis, pinigų suma, išduodamų
akcijų skaičius, suteikiamo neatlygintinai žemės ar miško sklypo
bei kito turto vertė nustatoma atsižvelgiant į realią išlikusio
nekilnojamojo turto vertę išpirkimo metu, atskaičius jo
pagerinimo išlaidas.
Nustatant išmokų dydį, išduodamų akcijų rūšis ir skaičių bei
perduodant turtą natūra, turi būti gaunamas šio įstatymo 2
straipsnyje nurodyto asmens sutikimas.
Išmokų išmokėjimo bei kompensacijų išdavimo tvarką nustato
Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-44, 93.01.12, Žin., 1993, Nr. 5-83
Nr. 1-906, 95.05.30, Žin., 1995, Nr. 50-1226 (95.06.16)
V. Prašymų dėl nuosavybės teisės atstatymo nagrinėjimas. Ginčų
nagrinėjimo tvarka
18 straipsnis. Institucijos, nagrinėjančios piliečių
prašymus dėl nuosavybės teisės atstatymo
Piliečių prašymus dėl nuosavybės teisės į žemę ar mišką
atstatymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka
nagrinėja apskrities valdytojas, jo įgaliotas apskrities
valdytojo administracijos padalinio vadovas arba Lietuvos
Respublikos Vyriausybės įgaliota ministerija.
Piliečių prašymus dėl gyvenamųjų namų, ūkinės-komercinės
paskirties pastatų, taip pat juose išlikusių įrengimų grąžinimo
nagrinėja miesto (rajono) savivaldybės meras (valdyba) ar
valstybės institucija.
valdyba, kurios reguliavimo sferai jie
priskirti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta tvarka.
Piliečių prašymus dėl ūkinės-komercinės paskirties pastatų,
namų, priklausančių mokslo, gydymo, kultūros, švietimo ir ryšių
įstaigoms, grąžinimo nagrinėja ministerija ar tarnyba, kurios
reguliavimo sferoje yra šie objektai.
Piliečių prašymus dėl gyvenamųjų namų (arba jų dalių),
ūkinės komercinės paskirties pastatų, taip pat juose išlikusių
įrengimų, kurie yra perleisti nuosavybėn fiziniams asmenims,
nagrinėja teismai.
Institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl
nuosavybės teisės atstatymo, šiame įstatyme numatytais atvejais
nustato kompensacijos dydį pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės
įkainius.
Piliečiai, pageidaujantys susigrąžinti žemę ir mišką kaimo
vietovėje, savo prašymuose pareikštą valią gali keisti iki
apskrities valdytojo sprendimu nustatyto termino užbaigti šioje
vietovėje kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto
parengiamuosius darbus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-229, 93.07.15, Žin., 1993, Nr. 32-725 (93.07.28)
Nr. 1-366, 94.01.11, Žin., 1994, Nr. 7-100 (94.01.26)
Nr. 1-906, 95.05.30, Žin., 1995, Nr. 50-1226 (95.06.16)
Nr. 1-986, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 59-1465 (95.07.19)
19 straipsnis.Sprendimų dėl nuosavybės teisės atstatymo
priėmimas
* Šio įstatymo 18 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir
trečiojoje dalyse nurodytos institucijos turi išnagrinėti
piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisės
atstatymo (išskyrus dėl nuosavybės teisės atstatymo į žemę ir
mišką) per 3 mėnesius nuo dokumentų, įrodančių nuosavybės teisę,
pateikimo dienos. Sprendimai dėl nuosavybės teisės atstatymo į
kaimo vietovėje esančią žemę ir mišką priimami ne vėliau kaip
per 3 mėnesius nuo žemės reformos žemėtvarkos projektų, parengtų
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, apsvarstymo
apskrities valdytojo administracijos padalinyje ir šio padalinio
išvados dėl nuosavybės teisės į žemę ar mišką atstatymo
priėmimo. Sprendimai dėl nuosavybės teisės atstatymo į miestuose
esančią žemę ir mišką priimami ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo
suteikiamo neatlygintinai žemės sklypo vietos arba žemės (miško)
išpirkimo būdo suderinimo su piliečiu, pageidaujančiu atstatyti
nuosavybės teisę į žemę ar mišką.
Sprendimas nepriimamas, jeigu tarp piliečių kilo ginčas dėl
nuosavybės teisės atstatymo būdo, išskyrus sprendimus dėl teisės
atstatymo į gyvenamuosius namus (jų dalis, butus), kurie
priimami šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu piliečių prašymų
dėl nuosavybės teisės atstatymo nagrinėjimo terminai gali būti
pratęsiami.
Sprendimai dėl nuosavybės teisės atstatymo į kaimo
vietovėje esančią žemę ir mišką, pagal šio įstatymo 12 ir 13
straipsnius priskirtus valstybės išperkamai žemei (miškui),
priimami pirmiausiai. Kartu su sprendimu piliečiams išduodama
pažyma apie valstybės išperkamos žemės ir miško vertę. Šių
dokumentų pagrindu piliečiams kompensuojama Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka, šio įstatymo 16 straipsnyje
nurodytais išpirkimo būdais.
Priimamuose sprendimuose dėl žemės ar miško grąžinimo arba
žemės ir miško sklypų suteikimo neatlygintinai turi būti nurodyta
šiems sklypams nustatyti žemės servitutai ir specialiosios žemės
ir miško naudojimo sąlygos.
Sprendimuose dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo
gali būti numatoma pakeisti anksčiau priimtus sprendimus
papildant sugrąžinamos, suteikiamos neatlygintinai arba valstybės
išperkamos žemės plotą iki įstatymų leistų dydžių, taip pat
patikslinant anksčiau priimtų sprendimų įrašų tekstą, jeigu
nekeičiamas bendras žemės ir miško, į kuriuos atstatoma
nuosavybės teisė, plotas.
* Pastaba: 19 straipsnio pirmosios dalies normos ta apimtimi,
uria yra paneigta šio įstatymo 8 straipsnio antrosios dalies
punkte nustatyta buvusių savininkų galimybė natūra susigrąžinti
gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, kai juose gyvena
nuomininkai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23
ir 29 straipsniams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-2566, 92.05.07, Žin., 1992, Nr. 15-405
Nr. 1-229, 93.07.15, Žin., 1993, Nr. 32-725 (93.07.28)
Nr. 1-366, 94.01.11, Žin., 1994, Nr. 7-100 (94.01.26)
Nr. 1-906, 95.05.30, Žin., 1995, Nr. 50-1226 (95.06.16)
Nr. 1-986, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 59-1465 (95.07.19)
Nr. 1-1272, 96.04.02, Žin., 1996, Nr. 37-929 (96.04.26)
* Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
Nr. , 95.10.26, Žin., 1995, Nr.89-2007 (95.11.02)
19-1 straipsnis. Prašymų dėl nuosavybės teisių
atstatymo nagrinėjimas teisme
Piliečių prašymus dėl turto, nurodyto šio įstatymo 18
straipsnio ketvirtojoje dalyje, grąžinimo nagrinėja turto buvimo
vietos apylinkės teismas pagal buvusio savininko ieškinį to turto
perdavėjui, įgijėjui ir institucijai, nurodytai šio įstatymo 18
straipsnio antrojoje dalyje.
Nagrinėdamas tokią bylą, teismas vadovaujasi šiuo įstatymu,
taip pat patikrina, ar perleidžiant turtą fiziniam asmeniui
nuosavybėn nebuvo pažeisti tuo metu galioję sandorių sudarymą
reguliuojantys įstatymai.
Tenkindamas ieškinį, teismas gali priimti sprendimą dėl
turto grąžinimo natūra. Kitu atveju teismas įpareigoja šio
įstatymo 18 straipsnio antrojoje dalyje nurodytą instituciją
priimti sprendimą dėl nuosavybės teisės atstatymo kitais šiame
įstatyme numatytais būdais.
Šiose bylose šalys atleidžiamos nuo valstybinio mokesčio.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-366, 94.01.11, Žin., 1994, Nr. 7-100 (94.01.26)
20 straipsnis. Sprendimų apskundimo tvarka
Šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai
dėl nuosavybės teisių atstatymo gali būti apskųsti teismui. Dėl
šių institucijų sprendimų dėl nuosavybės teisių atstatymo į
gyvenamuosius namus, jų dalis, butus kreiptis į teismą gali ir
šių namų nuomininkai.
Sprendimai dėl nuosavybės teisių atstatymo į gyvenamuosius
namus (jų dalis, butus) gali būti apskųsti teismui ne vėliau
kaip per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo pretendentui dienos.
Šiose bylose šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-366, 94.01.11, Žin., 1994, Nr. 7-100 (94.01.26)
Nr. 1-986, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 59-1465 (95.07.19)
Nr. 1-1272, 96.04.02, Žin., 1996, Nr. 37-929 (96.04.26)
21 straipsnis. Garantijos nuomininkams, gyvenantiems
buvusiems savininkams grąžintuose
gyvenamuosiuose namuose
Nuomininkai, gyvenantys buvusiam savininkui sugrąžintame
name, mokestį už naudojimąsi gyvenamąja patalpa moka pagal šalių
susitarimą, tačiau neviršijant Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatytų maksimalių dydžių.
Mokestis už komunalines paslaugas mokamas papildomai prie
mokesčio už naudojimąsi gyvenamąja patalpa pagal nustatyta tvarka
patvirtintus tarifus.
Mokesčio už naudojimąsi gyvenamąja patalpa ir komunalines
paslaugas mokėjimo terminai nustatomi šalių susitarimu.
Grąžinto namo ar buto savininkui draudžiama keldinti
nuomininkus tol, kol jiems nesuteiktos ar jie neįsigijo kitų
lygiaverčių gyvenamųjų patalpų.
Gyvenamąją patalpą asmeniui, kuris gyvena grąžinamame
savininkui gyvenamajame name (jo dalyje ar bute), suteikia
atitinkamo miesto, rajono savivaldybė pagal Lietuvos Respublikos
Vyriausybės parengtą ir įgyvendinamą programą. Kiekvienų metų
valstybės biudžete numatomos lėšos tokioms programoms
įgyvendinti.
Nuomininkai, gyvenantys buvusiems savininkams sugrąžintuose
gyvenamuosiuose namuose, turi teisę neatlygintinai gauti
nuosavybėn žemės sklypą gyvenamojo namo statybai, įstoti į
gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą, gauti kreditus šiems
tikslams lengvatinėmis sąlygomis.
Gyvenamojo namo savininkui parduodant sugrąžintą gyvenamąjį
namą ar jo dalį, nuomininkai turi pirmenybės teisę jį pirkti.
Naujajam savininkui galioja šio straipsnio ketvirtojoje dalyje
numatytas apribojimas.
Bet kokie veiksmai siekiant priversti nuomininką išsikelti
iš grąžinamo gyvenamojo namo, pažeidžiantys šio įstatymo
nustatytas sąlygas, yra draudžiami ir užtraukia atsakomybę pagal
įstatymus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-44, 93.01.12, Žin., 1993, Nr. 5-83
Nr. 1-986, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 59-1465 (95.07.19)
Nr. 1-1272, 96.04.02, Žin., 1996, Nr. 37-929 (96.04.26)
21-1 straipsnis. Garantijos nuomininkams,
perkeltiems iš savininkams sugrąžintų ar
grąžintinų gyvenamųjų patalpų ir
likusiems gyventi valstybės išpirktose
gyvenamosiose patalpose
Nuomininkai, perkelti iš savininkams sugrąžintų ar
grąžintinų gyvenamųjų patalpų į kitas gyvenamąsias patalpas,
turi teisę išsipirkti jas panaudodami deponuotas valstybės
vienkartines išmokas (investicinius čekius) pagal Butų
privatizavimo įstatymą.
Nuomininkai, likę gyventi valstybės išperkamose iš
savininkų gyvenamosiose patalpose, įgyja teisę išsipirkti šias
patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą nuo sprendimo dėl
gyvenamojo namo (jo dalies, buto) teisinės registracijos
savivaldybės, valstybės, kooperatinės ar visuomeninės
organizacijos vardu įregistravimo turto registro įstaigoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-1272, 96.04.02, Žin., 1996, Nr. 37-929 (96.04.26)
VI. Baigiamieji nuostatai
22 straipsnis. Garantijos asmenims, kurių turtą išperka
valstybė
Išmokėjimai už valstybės išpirktą nekilnojamąjį turtą
valstybės vienkartinėmis išmokomis ar vertybiniais popieriais
turi būti atlikti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl
išpirkimo priėmimo dienos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu šis terminas gali
būti pratęstas.
Lygiaverčiu žemės ar miško plotu kompensuojama suderinus su
šios kompensacijos pageidaujančiu asmeniu žemėtvarkos projekte
suformuotą žemės ar miško sklypą. Kompensacija už žemės ūkio
paskirties žemę ir mišką išmokama pinigais Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, bet ne vėliau kaip
per 15 metų, o už gyvenamuosius namus (arba jų dalis) - ne
vėliau kaip per 10 metų, laikantis nuostatos, kad praėjus
pusei numatyto termino, būtų išmokėta ne mažiau kaip pusė
priskaičiuotos pinigų sumos.
Asmenys, dėl kurių priimti sprendimai atstatyti nuosavybės
teisę į žemę, ją išperkant, ir ne vėliau kaip iki 1993 m. liepos
1 d. išmokėtos valstybės vienkartinės išmokos, turi teisę šias
išmokas grąžinti ir pasirinkti kitus šio įstatymo 16 straipsnyje
nurodytus kompensavimo būdus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-229, 93.07.15, Žin., 1993, Nr. 32-725 (93.07.28)
Nr. 1-366, 94.01.11, Žin., 1994, Nr. 7-100 (94.01.26)
23 straipsnis. Draudimas naudoti biudžeto lėšas
Biudžeto lėšas naudoti išmokėjimams už valstybės išperkamą
turtą, išskyrus gyvenamuosius namus (arba jų dalis),
bei mokėjimams už valstybės išperkamą žemę ir mišką
draudžiama.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-482, 94.05.31, Žin., 1994, Nr. 43-778 (94.06.08)
Nr. 1-906, 95.05.30, Žin., 1995, Nr. 50-1226 (95.06.16)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS
Vilnius,
1991 m. birželio 18 d.
Nr. I-1454