PATVIRTINTA

Suvestinė redakcija nuo 2008-01-04 iki 2008-12-27

Nutarimas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 43-1437; Žin. 2005, Nr.46-0, i. k. 10300VINUTA00000010

VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS LIETUVOS RESPUBLIKOS APSKAITOS INSTITUTO STANDARTŲ TARYBOS

NUTARIMAS

Dėl Pavyzdinio sąskaitų plano tikslinimo

2004 m. vasario 25 d. Nr. 3

Vilnius

Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų taryba nutaria patvirtinti pavyzdinio sąskaitų plano pataisas:

1. 3411, 3421 sąskaitose išbraukti žodžius „grynasis nepaskirstytasis“;

2. 3423, 3424 sąskaitose išbraukti žodį „nepaskirstytasis“;

3. 500 sąskaitą taisyti į 5001;

4. 505 sąskaitą taisyti į 5005;

5. 6114 sąskaitoje vietoj „išlaidos“ įrašyti „sąnaudos“.

Standartų tarybos pirmininkas Gintaras Černius

PATVIRTINTA

Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 10

(Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto direktoriaus 2007 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. VAS-10 redakcija)

14-ASIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAS „VERSLO JUNGIMAI“

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šio standarto tikslas – nustatyti, kaip apskaitoje turi būti registruojami ir finansinėse ataskaitose parodomi verslo jungimai.

2. Šis standartas taikomas verslo jungimams, kai:

2.1. viena įmonė įgyja kitos įmonės kontrolę;

2.2. viena įmonė, ketindama tęsti kitos įmonės vykdytą veiklą, įsigyja kitos įmonės turtą ar jo dalį ir prisiima įsipareigojimus ar jų dalį (toliau – verslo įsigijimas);

2.3. reorganizuojamos dvi ar daugiau įmonių, jungiant jas į vieną įmonę.

3. Šis standartas, išskyrus prestižo apskaičiavimo ir apskaitos nuostatas, netaikomas investicijų į asocijuotas ir pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis kontroliuojamas įmones įsigijimo apskaitai, nes jų įsigijimas pagal šį standartą nelaikomas verslo jungimu.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Atkuriamoji vertė – suma, kurios reikėtų tokių pat fizinių ir eksploatacinių savybių objektui sukurti, pagaminti arba pastatyti (įrengti) ar įsigyti.

Atsiskaitymo diena – diena, kai už įsigytą įmonės grynąjį turtą ar nuosavybės vertybinius popierius sumokama visa ar dalis sumos.

Balansinė vertė – suma, kuria turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai parodyti balanse.

Bendro pavaldumo įmonė – įmonė, kurią kontroliuoja (valdo) tie patys juridiniai ar fiziniai asmenys (asmenų grupės) ir kurios kontrolė nėra laikina.

Dukterinė įmonė – įmonė, kurią kontroliuoja kita įmonė.

Grynasis turtas – skirtumas tarp viso turto, įvertinto tikrąja verte, ir visų įsipareigojimų, įvertintų tikrąja verte.

Įmonės įsigijimas – kai įsigyjančioji įmonė, perdavusi turtą, prisiėmusi įsipareigojimus ar išleidusi nuosavybės vertybinius popierius, ima kontroliuoti įsigytosios įmonės grynąjį turtą ir veiklą.

Įmonės įsigijimo data – data, kai įgijėjas pradeda kontroliuoti kitą įmonę.

Įmonių reorganizavimas jungimo būdu – dviejų ar daugiau įmonių jungimas į vieną įmonę.

Įsigyjančioji įmonė – įmonė, kuri prisijungia kitą įmonę ar susijungia su įsigyjamąja įmone, ar įsigyja jos grynojo turto ir veiklos kontrolę.

Įsigyjamoji įmonė – įmonė, kuri prijungiama prie kitos įmonės ar sujungiama su įsigyjančiąja įmone ir kuri nustoja veikti, arba įmonė, kurios veiklą pradeda kontroliuoti kita įmonė.

Kontrolė – įmonės teisė daryti lemiamą poveikį kitai įmonei siekiant gauti naudos iš tos įmonės veiklos. Kontrolė gali būti tiesioginė ir netiesioginė.

Mažumos dalis – dukterinės įmonės akcininkams, kurie nėra nei patronuojanti įmonė, nei kita tai grupei priklausanti dukterinė įmonė, tenkanti dukterinės įmonės grynojo turto dalis, parodyta balanse, arba ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) dalis, parodyta pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Neigiamas prestižas – suma, kuria įgijėjo sumokėta kaina yra mažesnė už įsigytosios įmonės grynojo turto dalies vertę arba įsigyto verslo grynojo turto vertę.

Nuosavybės vertybiniai popieriai – akcijos, pajai, depozitoriumo pakvitavimai dėl akcijų ir kiti nuosavybės vertybiniai popieriai, kuriuos įsigijusi įmonė gali gauti tokias teises:

– dalyvauti įmonės valdyme;

– gauti įmonės pelno dalį;

– gauti įmonės turto dalį likviduojant įmonę;

– perleisti turimus nuosavybės vertybinius popierius.

Kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai taip pat priskiriami nuosavybės vertybiniams popieriams.

Patronuojanti įmonė – įmonė, kuri turi vieną ar daugiau dukterinių įmonių.

Prestižas – suma, kuria įgijėjo sumokėta kaina viršija įsigytosios įmonės grynojo turto dalies ar įsigyto verslo grynojo turto vertę ir iš kurios įgijėjas ateityje tikisi gauti ekonominės naudos.

Tikroji vertė – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti ar parduoti turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą.

Verslo įsigijimas – kai įmonė, ketindama tęsti kitos įmonės vykdytą veiklą, perima kitos įmonės turtą (ar jo dalį) ir įsipareigojimus (ar jų dalį), už kuriuos perduoda turtą, išleistus vertybinius popierius ar prisiima įsipareigojimus.

Verslo įsigijimo data – data, kai įgijėjas perima su kitos įmonės turtu susijusią riziką, naudą ir prievolę vykdyti kitos įmonės įsipareigojimus, susijusius su įsigyjamu verslu.

Verslo jungimai – tiesioginės ar netiesioginės įmonės kontrolės įsigijimas (įmonių jungimas į vieną finansines ataskaitas teikiantį ekonominį vienetą), verslo įsigijimas ir įmonių reorganizavimas prijungimo ir sujungimo būdu.

III. VERSLO JUNGIMŲ APSKAITA

4. Verslas gali būti jungiamas įvairiais būdais. Verslo jungimo būdai:

4.1. Įmonės kontrolės įsigijimas.

4.2. Kitos įmonės verslo ar jo dalies įsigijimas.

4.3. Įmonių reorganizavimas jungimo būdu.

5. Kai įsigyjama įmonės kontrolė, data, kada įgijėjas perima įsigyjamosios įmonės kontrolę, yra laikoma įmonės įsigijimo data (toliau – įsigijimo data). Nustatant įsigijimo datą, turi būti atsižvelgiama į įsigijimo esmę ir faktinę kitos įmonės kontrolę, o ne į formalius reikalavimus.

6. Kai įsigyjamas verslas, data, kada įgijėjas perima su kitos įmonės turtu susijusią riziką, naudą ir prievolę vykdyti kitos įmonės įsipareigojimus, susijusius su įsigyjamu verslu, yra laikoma verslo įsigijimo data (toliau – įsigijimo data).

7. Įsigijimo datą įgijėjas privalo verslo jungimą užregistruoti apskaitoje ir parodyti finansinėse ataskaitose.

8. Įgijus įmonės kontrolę, atsiranda patronuojančios ir dukterinės įmonių santykiai. Įsigyjančioji įmonė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudaro konsoliduotąsias finansines ataskaitas, jei pagal teisės aktų reikalavimus ji privalo tokias ataskaitas sudaryti.

9. Verslo jungimų apskaitai, išskyrus bendro pavaldumo įmonių verslo jungimus, turi būti taikomas pirkimo metodas. Bendro pavaldumo įmonių verslo jungimų apskaitai taikomos šio standarto VII skyriaus nuostatos.

10. Jei viena įmonė įgyja kitos įmonės kontrolę, ir savo atskirose finansinėse ataskaitose investicijas į dukterines įmones rodo įsigijimo savikainos metodu, pirkimo metodą ji taiko tik konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.

11. Taikant pirkimo metodą, verslo jungimas registruojamas apskaitoje panašiai, kaip ir kito turto įsigijimas.

12. Įmonės nuosavybės vertybinių popierių (toliau – akcijų) įsigijimas gali būti vykdomas keliais etapais. Tokiu atveju kiekvienas įsigijimo etapas parodomas atskirai. Lyginant akcijų atskirų įsigijimų kainas su įgijėjui tenkančia įsigyjamosios įmonės grynojo turto dalies verte, kiekvieno įsigijimo datą nustatoma investicijos įsigijimo savikaina, apskaičiuojamas prestižas (neigiamas prestižas), kuris konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose parodomas kaip nematerialusis turtas, arba atsiradę nuostoliai (pelnas) dėl investicijos įsigijimo.

13. Kai įmonės kontrolės įsigijimas vykdomas etapais, kiekviename etape įsigyto turto ir įsipareigojimų tikroji vertė gali būti skirtinga. Jei kiekvieno įsigijimo metu įsigyjamosios įmonės turtas ir įsipareigojimai yra iš naujo įvertinami tikrąja verte, tai įgijėjo anksčiau turėtos įsigyjamosios įmonės grynojo turto dalies kiekvienas vertės pasikeitimas yra laikomas perkainojimu ir konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose parodomas kaip perkainojimo rezervas (rezultatai) ar jų pasikeitimas. Šiuo atveju turto ir įsipareigojimų vertinimas tikrąja verte nelaikomas apskaitos politikos pakeitimu.

14. Ne kiekvienas sandoris pripažįstamas verslo jungimu. Prieš sandorį pripažįstant verslo jungimu, jis gali būti pripažįstamas paprastąja investicija arba investicija į asocijuotą įmonę. Paprastųjų investicijų pirminiam pripažinimui, apskaitai ir parodymui finansinėse ataskaitose taikomas 18-asis verslo apskaitos standartas „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“, o investicijų į asocijuotas įmones – 15-asis verslo apskaitos standartas „Investicijos į asocijuotas įmones“.

IV. VIENA NUO KITOS NEPRIKLAUSOMŲ ĮMONIŲ
REORGANIZAVIMAS JUNGIMO BŪDU

15. Viena ar daugiau viena nuo kitos nepriklausomos įmonės gali būti reorganizuojamos prijungiant jas prie įmonės, kuri po reorganizavimo tęsia savo veiklą, arba dviejų ar daugiau įmonių turtą ir įsipareigojimus gali perimti įsteigta nauja įmonė.

16. Viena nuo kitos nepriklausomų įmonių reorganizavimas jungimo būdu yra:

16.1. prijungimas, kai viena ar daugiau viena nuo kitos nepriklausomų įmonių prijungiamos prie įmonės, kuri po reorganizavimo tęsia savo veiklą ir kuri perima reorganizuojamų įmonių turtą, įsipareigojimus, visas jų teises ir pareigas, o šios įmonės nustoja veikti;

16.2. sujungimas, kai dvi ar daugiau viena nuo kitos nepriklausomų įmonių sujungiamos į naują įmonę, kuri perima reorganizuojamų įmonių turtą, įsipareigojimus, visas jų teises ir pareigas, o reorganizuojamos įmonės nustoja veikti.

17. Data, nuo kurios po reorganizavimo veiksianti įmonė perima reorganizuojamų įmonių turtą, įsipareigojimus, visas jų teises ir pareigas, yra laikoma įmonės įsigijimo data.

18. Po reorganizavimo veiksianti įmonė įsigijimą apskaitoje privalo užregistruoti įsigijimo datą ir parodyti finansinėse ataskaitose.

19. Viena nuo kitos nepriklausomų įmonių reorganizavimo jungimo būdu apskaitai turi būti taikomas pirkimo metodas.

20. Neatsižvelgiant į tai, kad po jungimo įmonės nustoja veikti, jungiant dvi ar daugiau viena nuo kitos nepriklausomų įmonių į naują įmonę, viena iš jų turi būti laikoma įsigyjančiąja. Įsigyjančioji įmonė turi būti nustatoma pagal šio standarto 26 punkte nustatytus požymius.

V. PIRKIMO METODO TAIKYMAS

21. Kai įsigyjama įmonės kontrolė, pirkimo metodas taikomas tokia tvarka:

21.1. nustatoma įsigyjančioji įmonė;

21.2. nustatoma įsigyjamosios įmonės įsigijimo savikaina;

21.3. įvertinamas įsigyjamosios įmonės turtas ir įsipareigojimai;

21.4. apskaičiuojamas įsigyjančiosios įmonės sumokėtos kainos ir jai tenkančios įsigytosios įmonės grynojo turto vertės skirtumas, kuris pripažįstamas prestižu (neigiamu prestižu) arba nuostoliais (pelnu) dėl įmonės įsigijimo, ir parodomas konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.

22. Kai įsigyjamas verslas, pirkimo metodas taikomas tokia tvarka:

22.1. nustatoma verslo įsigijimo savikaina;

22.2. įvertinamas su įsigyjamu verslu susijęs turtas ir įsipareigojimai;

22.3. apskaičiuojamas verslo įgijėjo sumokėtos kainos ir įsigyto verslo grynojo turto vertės skirtumas, kuris pripažįstamas prestižu (neigiamu prestižu) arba nuostoliais (pelnu) dėl verslo įsigijimo.

23. Kai įmonės reorganizuojamos jungimo būdu, pirkimo metodas taikomas tokia tvarka:

23.1. nustatoma įsigyjančioji įmonė;

23.2. nustatoma įsigyjamosios įmonės įsigijimo savikaina;

23.3. įvertinamas įsigyjamosios įmonės turtas ir įsipareigojimai;

23.4. apskaičiuojamas įsigyjančiosios įmonės sumokėtos kainos ir jai tenkančios įsigytosios įmonės grynojo turto vertės skirtumas, kuris pripažįstamas prestižu (neigiamu prestižu) arba nuostoliais (pelnu) dėl įmonių reorganizavimo.

24. Jungiant verslą, turi būti nustatoma įsigyjančioji įmonė.

25. Paprastai kitos įmonės kontrolė įgyjama, kai įsigyjama akcijų, suteikiančių daugiau kaip 50 procentų balsų. Tačiau ir tais atvejais, kai įmonė įsigyja akcijų, suteikiančių mažiau kaip 50 procentų balsų, ji gali būti įsigyjančioji įmonė, jei dėl verslo sujungimo įgyja:

25.1. teisę valdyti daugiau kaip pusę balsų suteikiančių kitos įmonės akcijų susitarusi su kitais tos įmonės akcininkais;

25.2. teisę kontroliuoti kitos įmonės veiklą pagal įstatus ar sutartį;

25.3. teisę skirti arba atšaukti daugumą kitos įmonės valdybos ar kito valdymo organo narių;

25.4. balsų daugumą kitos įmonės valdybos ar kito valdymo organo susirinkimuose.

26. Jei, įsigijus kitos įmonės kontrolę arba reorganizuojant įmones jungimo būdu, pagal anksčiau nurodytus kriterijus sunku nustatyti, kuri įmonė yra įsigyjančioji, kiekvienu konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į papildomus požymius:

26.1. Esant skirtingai jungiamų įmonių vertei, įsigyjančiąja įmone gali būti laikoma ta, kurios vertė didesnė.

26.2. Kai, jungiant verslą, už įsigyjamas akcijas atsiskaitoma pinigais, įsigyjančioji įmonė yra ta, kuri sumoka (turi sumokėti) pinigus.

26.3. Kai, skiriant po reorganizavimo veiksiančios įmonės vadovus, vienos iš jungiamų įmonių akcininkai gali daryti lemiamą poveikį, ta įmonė gali būti laikoma įsigyjančiąja.

27. Įsigijimo savikaina nustatoma įsigijimo datą prie sumokėtos (mokėtinos) pinigų ar jų ekvivalentų sumos, kito perduoto turto, prisiimtų įsipareigojimų ar išleistų akcijų tikrosios vertės pridedant visas išlaidas, tiesiogiai priskiriamas įsigijimui.

28. Kai, įsigyjant verslą arba akcijas, sudaromi keli sandoriai, įsigijimo savikainą sudarys bendra visų sandorių vertė (įsigijimo savikainų suma).

29. Kai atsiskaitoma dalimis, svarbu atskirti įsigijimo datą ir atsiskaitymo dienas.

29.1. Jei įsigyjama įmonės kontrolė ar įmonės reorganizuojamos jungimo būdu, pirkimo metodas taikomas nuo įsigijimo datos, kada įgijėjas perima įsigyjamosios įmonės kontrolę ar po reorganizavimo veiksianti įmonė perima prijungiamų ar sujungiamų įmonių turtą, įsipareigojimus, visas jų teises ir pareigas.

29.2. Jei įsigyjamas verslas, pirkimo metodas taikomas nuo įsigijimo datos, kada įgijėjas perima su kitos įmonės turtu susijusią riziką, naudą ir prievolę vykdyti tos įmonės įsipareigojimus, susijusius su įsigyjamu verslu.

30. Atsiskaitymo dieną perduodamas turtas ir prisiimami įsipareigojimai vertinami tikrąja verte. Jei mokėjimas atidedamas ilgiau kaip 12 mėnesių nuo įsigijimo datos, įsigijimo savikaina yra apskaičiuojama, atsiskaitymo dieną mokėtiną sumą diskontuojant iki dabartinės vertės ir atsižvelgiant į visas priemokas ar nuolaidas, kurios gali būti taikomos sumokant.

31. Jei atsiskaitoma akcijomis, nustatant įsigijimo savikainą, įsigyjančiosios ar po reorganizavimo veiksiančios įmonės išleistos reguliuojamose ar aktyviosiose rinkose parduodamos akcijos vertinamos tikrąja verte atsiskaitymo dieną. Jei atsiskaitymo dieną aktyviojoje rinkoje skelbiama kaina nepatikima, būtina atsižvelgti į aktyviojoje rinkoje skelbiamos kainos pokyčius per laikotarpį iki įsigijimo sąlygų paskelbimo ir po jo. Jei rinka yra nepatikima arba aktyvioje rinkoje kainos neskelbiamos, įsigyjančiosios įmonės išleidžiamų akcijų tikroji vertė apskaičiuojama remiantis kitų rinkų kaina. Akcijų tikroji vertė gali būti nustatyta atlikus nepriklausomą vertinimą arba naudojant vertinimo metodą, kuriam naudojamus duomenis galima patikimai įvertinti, nes jie gaunami iš aktyviosios rinkos.

32. Akcijų išleidimo išlaidų suma mažinami akcijų priedai, o jei akcijų priedų nėra, šiomis išlaidomis mažinamas nepaskirstytasis pelnas ar didinamas nuostolis. Bendrosios, administravimo ir tos išlaidos, kurių negalima tiesiogiai priskirti įsigijimui, neįtraukiamos į įsigijimo savikainą, bet pripažįstamos to ataskaitinio laikotarpio, kada jos buvo patirtos, sąnaudomis.

33. Jei įsigijimo sutartyje numatytos sąlygos, kurioms susidarius už įsigyjamąją įmonę ateityje turėtų būti papildomai sumokama ar koreguojama mokėtina suma ir įsigijimo datą šią sumą galima patikimai įvertinti, įgijėjas ją įtraukia į įsigijimo savikainą įsigijimo datą. Jeigu pagal tokią sutartį įsigijimo datą šios sumos negalima patikimai įvertinti, į įsigijimo savikainą ji neįtraukiama. Vėliau, kai paaiškėja papildomai mokėtina suma, ja koreguojama įsigijimo savikaina, taip pat turi būti koreguojama ir prestižo (neigiamo prestižo) suma.

34. Įsigyjančioji įmonė įsigytą kitos įmonės turtą ir įsipareigojimus, kuriuos įsigyjamoji įmonė turėjo įsigijimo datą, pripažįsta tik tada, jei:

34.1. pagrįstai tikėtina, kad ateinančiais laikotarpiais ji iš turto gaus ekonominės naudos;

34.2. galima patikimai nustatyti jų įsigijimo savikainą, tai yra tą savikainą, kuria turtas ir įsipareigojimai bus registruojami įsigyjančiosios įmonės apskaitoje.

35. Įsigytas turtas ir įsipareigojimai turi būti įvertinami jų tikrąja verte įsigijimo datą.

36. Kai įsigyjama kitos įmonės kontrolė, bet ne visos jos akcijos, mažumos daliai konsoliduotajame balanse taip pat, kaip ir įsigyjančiajai įmonei, priskiriama turto ar įsipareigojimų vertės pasikeitimo, susidariusio dėl turto ir įsipareigojimų įvertinimo tikrąja verte įsigijimo datą, dalis.

37. Įsigytas turtas ir įsipareigojimai įvertinami taip:

37.1. Nematerialusis turtas įvertinamas rinkos verte. Kai duomenų apie rinkos vertę nėra, jis vertinamas balansine verte.

37.2. Žemė ir pastatai įvertinami rinkos verte.

37.3. Įrengimai ir įranga įvertinami rinkos verte. Kai duomenų apie jų vertę rinkoje nėra dėl specifinio įrengimų ir įrangos pobūdžio ar todėl, kad objektai retai parduodami, išskyrus pardavimą kartu su veiklą tęsiančia įmone, jie vertinami jų atkuriamąja verte.

37.4. Vertybiniai popieriai, kuriais prekiaujama reguliuojamose ar aktyviosiose vertybinių popierių rinkose, įvertinami rinkos verte, kuri nustatoma pagal aktyviojoje rinkoje skelbiamą rinkos kainą, t. y. pagal įsigijimo datą aktyviojoje rinkoje esančią uždarymo kainą.

37.5. Kiti vertybiniai popieriai įvertinami verte, nustatoma pagal kainą, kuria vertybiniais popieriais buvo prekiauta anksčiau, jeigu nepasikeitė reikšmingos aplinkybės, ar kuria buvo prekiaujama panašių (palyginamų) bendrovių akcijomis, ar nustatytą atlikus nepriklausomą vertinimą arba naudojant vertinimo metodą, kuriam naudojamus duomenis galima patikimai įvertinti, nes jie gaunami iš aktyviosios rinkos.

37.6. Atsargos įvertinamos grynąja galimo realizavimo verte.

37.7. Gautinos sumos įvertinamos grynąja verte, nustatoma iš įsigijimo savikainos atėmus sumas, kurių nesitikima atgauti, ir, jei reikia, išieškojimo išlaidas.

37.8. Mokėtinos sumos, vekseliai, ilgalaikės skolos, įsipareigojimai, sukauptos sumos ir kiti mokėjimo reikalavimai įvertinami sumų, kurių reikėtų nustatytiems įsipareigojimams padengti, dabartinėmis vertėmis, diskontuotomis taikant atitinkamas rinkos palūkanų normas.

37.9. Atidėjiniai, skirti įsigyjamosios įmonės veiklai nutraukti ar susiaurinti, įvertinami šio standarto 44 punkte nustatyta tvarka.

38. Jei 37.2 ir 37.4 papunkčiuose nurodyto turto rinkos vertės nustatyti neįmanoma, taikomi kiti tikrosios vertės nustatymo būdai.

39. Jei po įsigijimo įgijėjas gauna papildomų duomenų, kurie padeda tiksliau nustatyti įsigyto turto ir įsipareigojimų tikrąją vertę, jis turi atitinkamai koreguoti užregistruotą turto, įsipareigojimų ir prestižo vertę. Toks koregavimas gali būti atliekamas iki kitų finansinių metų finansinių ataskaitų sudarymo. Po šių finansinių ataskaitų sudarymo koregavimo suma turi būti pripažįstama pajamomis arba sąnaudomis.

40. Įsigyjančioji įmonė gali pripažinti turtą ir įsipareigojimus, kurie nebuvo pripažinti įsigyjamosios įmonės finansinėse ataskaitose todėl, kad iki įsigijimo jie neatitiko pripažinimo kriterijų.

41. Įsigijimo datą negali būti pripažįstami įsipareigojimai, kurie kyla dėl įsigyjančiosios įmonės ketinimų ar veiksmų, siejamų su būsimais nuostoliais ar kitomis išlaidomis, kurių tikimasi patirti dėl įsigijimo, nesvarbu, ar jie susiję su įsigyjančiąja, ar su įsigyjamąja įmone. Tai nėra įsigyjamosios įmonės įsipareigojimai įsigijimo datą, todėl negali būti priskiriami įsigijimo savikainai.

42. Kai kuriais atvejais įsigyjančioji įmonė turi pripažinti įsipareigojimus, kuriuos įsigyjamoji įmonė laikė neapibrėžtaisiais ir nerodė savo finansinėse ataskaitose.

43. Jei įsigyjančioji įmonė sudaro su įsigijimu susijusius planus ir įsipareigojimai yra neatsiejama tų planų dalis, tada gali būti pripažįstami atidėjiniai šio standarto 44 punkte nurodytoms išlaidoms.

44. Įsigijimo datą įsigyjančioji įmonė gali pripažinti atidėjinius, kurie nebuvo įsigyjamosios įmonės įsipareigojimai, tik tada, jei įsigijimo datą ji turi sudarytą ir įgalioto įmonės valdymo organo patvirtintą verslo planą, kuriame numatyta nutraukti ar susiaurinti įsigyjamosios įmonės veiklą ir kuris susietas su:

44.1. kompensacijomis įsigyjamosios įmonės darbuotojams už darbo sutarties nutraukimą su jais;

44.2. įsigyjamosios įmonės gamybinių pajėgumų sumažinimu;

44.3. įsigyjamosios įmonės gaminių asortimento susiaurinimu;

44.4. įsigyjamosios įmonės sutarčių, kurios tapo nuostolingos, nutraukimu, nes įsigijimo datą ar anksčiau įsigyjamoji įmonė pranešė kitai šaliai, kad sutartis bus nutraukiama.

45. Visi pagal 44 punktą pripažinti atidėjiniai turi būti skirti tik 44.1, 44.2, 44.3, 44.4 papunkčiuose numatytoms išlaidoms padengti.

VI. PRESTIŽO (NEIGIAMO PRESTIŽO) APSKAITA IR PATEIKIMAS FINANSINĖSE ATASKAITOSE

46. Įsigyjančiosios įmonės ar verslo įgijėjo sumokėtos kainos dalis, viršijanti įsigytosios įmonės grynojo turto ar įsigyto verslo grynojo turto vertę, pripažįstama prestižu, jei įsigyjančioji įmonė ar verslo įgijėjas ateityje tikisi gauti ekonominės naudos, arba nuostoliais dėl verslo jungimo.

47. Įsigyto kitos įmonės grynojo turto ar įsigyto verslo grynojo turto vertės dalis, viršijanti įsigyjančiosios įmonės ar verslo įgijėjo sumokėtą kainą, gali būti pripažįstama neigiamu prestižu, jei nepripažįstama pelnu dėl verslo jungimo.

48. Prieš neigiamo prestižo pripažinimą, įsigyjančioji įmonė arba verslo įgijėjas turi įsitikinti, ar įsigyjamosios įmonės turtas ir įsipareigojimai arba su įsigyjamu verslu susijęs turtas ir įsipareigojimai įvertinti teisingai.

49. Prestižas (neigiamas prestižas) įsigijimo datą pripažįstamas įsigijimo savikaina.

50. Prestižas turi būti amortizuojamas. Prestižo amortizacijos laikotarpis visada ribotas. Rekomenduojama nustatyti 5 metų prestižo amortizacijos laikotarpį, tačiau išimtiniais atvejais gali būti nustatomas ilgesnis prestižo amortizacijos laikotarpis.

51. Prestižas amortizuojamas taikant tiesiogiai proporcingą amortizacijos skaičiavimo metodą. Kiekvieną ataskaitinį laikotarpį amortizacijos suma pripažįstama veiklos sąnaudomis.

52. Vertinant prestižo amortizacijos laikotarpį, reikia atsižvelgti į šiuos veiksnius:

52.1. įsigyto verslo pobūdį ir numatomą gyvavimo laiką;

52.2. pramonės šakos, kuriai priklauso įsigytas verslas, pastovumą ir numatomą gyvavimo laiką;

52.3. produkcijos senėjimo, paklausos pokyčių ir kitų ekonominių veiksnių poveikį įsigytam verslui;

52.4. numatomą galimybę pagrindiniams vadovams ar darbuotojams po jungimo tęsti darbą įmonėje ir tai, ar įsigytą verslą gali veiksmingai valdyti kita vadovybė;

52.5. reikalingą išlaidų ir finansavimo lygį, kad iš įsigyto verslo būtų gaunama tikėtina būsimų laikotarpių nauda, įmonės sugebėjimus ir norą siekti šio lygio;

52.6. laukiamus konkurentų ar galimų konkurentų veiksmus;

52.7. įsigyto verslo kontrolės laikotarpį, teisines, reguliavimo ar sutarčių nuostatas, turinčias įtakos amortizacijos laikotarpiui.

53. Prestižo amortizacijos laikotarpis turi būti peržiūrimas kiekvienais metais. Turėtų būti tikrinama, ar nenustatytas nepagrįstai ilgas jo amortizacijos laikotarpis. Jei tikėtinas amortizacijos laikotarpis reikšmingai skiriasi nuo anksčiau nustatyto, jis turi būti atitinkamai tikslinamas ataskaitinį laikotarpį.

54. Nustačiusi, kad prestižo vertė sumažėjo, įmonė taiko tuos pačius apskaitos principus, kaip ir registruodama kito turto vertės sumažėjimą. Amortizacija skaičiuojama nuo nustatytos naujos jo vertės.

55. Tais atvejais, kai nustatytas prestižo amortizacijos laikotarpis yra ilgesnis kaip 20 metų, kiekvienais metais turi būti peržiūrima, ar prestižo vertė nesumažėjo.

56. Neigiamo prestižo dalis, susijusi su būsimais nuostoliais ir sąnaudomis, kurios yra numatytos įsigijimo plane ir gali būti patikimai įvertintos, bet įsigijimo datą dar nepripažintos įsipareigojimais, turi būti nuosekliai amortizuojama ta dalimi sumažinant ataskaitinio laikotarpio, per kurį bus patiriami numatyti nuostoliai ir pripažįstamos sąnaudos, veiklos sąnaudas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

57. Neigiamo prestižo dalis, susijusi ar nesusijusi su numatytais būsimais nuostoliais ir sąnaudomis, bet kurių įsigijimo datą negalima patikimai įvertinti, turi būti amortizuojama ir pelno (nuostolių) ataskaitoje parodoma taip:

57.1. neigiamo prestižo suma, neviršijanti įsigyto ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto tikrosios vertės, turi būti amortizuojama per likusį įsigyto ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto amortizacijos laikotarpį proporcingai to turto nusidėvėjimo ar amortizacijos sumai, atitinkamai sumažinant veiklos sąnaudas pelno (nuostolių) ataskaitoje;

57.2. neigiamo prestižo suma, viršijanti įsigyto ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto tikrąją vertę, turi būti nedelsiant pripažįstama pelnu dėl verslo jungimo.

58. Prestižas (neigiamas prestižas) balanse pateikiamas jo likutine verte, kuri nustatoma iš įsigijimo savikainos atimant amortizaciją ir vertės sumažėjimą.

59. Įsigijus kitos įmonės kontrolę, prestižas (neigiamas prestižas) arba nuostoliai (pelnas) dėl verslo jungimo rodomi tik konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose. Kai įsigyjama įmonės kontrolė ir įsigyjančioji įmonė investicijų apskaitai taiko nuosavybės metodą, įsigyjančiosios įmonės balanse prestižas, susidarantis dėl tokio verslo jungimo, parodomas tame pačiame straipsnyje, kuriame ir investicija į įsigytąją įmonę. Kai įsigyjama įmonės kontrolė ir įsigyjančioji įmonė investicijų apskaitai taiko savikainos metodą, jos balanse prestižas dėl verslo jungimo nerodomas. Konsoliduotajame balanse su konsoliduojamomis dukterinėmis įmonėmis susijęs prestižas (neigiamas prestižas) parodomas nematerialiojo turto dalyje.

60. Prestižas (neigiamas prestižas), susidarantis dėl tokio verslo jungimo, kai įsigyjamas kitos įmonės verslas ar jo dalis, įsigyjančiosios įmonės balanse parodomas nematerialiojo turto dalyje.

61. Prestižas (neigiamas prestižas), susidarantis dėl tokio verslo jungimo, kai dvi ar daugiau įmonių reorganizuojamos jungimo būdu, po reorganizavimo veiksiančios įmonės balanse parodomas nematerialiojo turto dalyje.

VII. BENDRO PAVALDUMO ĮMONIŲ VERSLO JUNGIMAI

62. Bendro pavaldumo įmonių jungimas – verslo jungimas, kai jungiamos įmonės, kurios iki ir po sujungimo yra kontroliuojamos to paties asmens ar asmenų grupės.

63. Jei viena iš bendro pavaldumo įmonių įsigyja kitos bendro pavaldumo įmonės kontrolę, toks įsigijimas laikomas verslo jungimu. Rengiant konsoliduotąsias finansines ataskaitas, gali būti taikomas pirkimo metodas arba įmonių balansai gali būti sujungiami nevertinant turto ir įsipareigojimų tikrosiomis vertėmis, o įsigytosios įmonės turto ir įsipareigojimų balansines vertes pridedant prie įsigyjančiosios įmonės turto ir įsipareigojimų balansinių verčių.

64. Jei viena iš bendro pavaldumo įmonių įsigyja kitos bendro pavaldumo įmonės verslą ar jo dalį, toks įsigijimas laikomas verslo jungimu. Jo apskaitai gali būti taikomas pirkimo metodas arba su įsigyjamu verslu susijusio turto ir įsipareigojimų balansinės vertės pridedamos prie įsigyjančiosios įmonės turto ir įsipareigojimų balansinių verčių.

65. Jei bendro pavaldumo įmonės reorganizuojamos prijungimo ar sujungimo būdu, pirkimo metodas netaikomas. Įmonių balansai sujungiami nevertinant turto ir įsipareigojimų tikrosiomis vertėmis, o pridedant įsigytosios įmonės turto ir įsipareigojimų balansines vertes prie įsigyjančiosios įmonės turto ir įsipareigojimų balansinių verčių.

VIII. PATRONUOJANČIOS IR DUKTERINIŲ ĮMONIŲ VERSLO JUNGIMAI

66. Patronuojančios ir dukterinės įmonių reorganizavimas į vieną įmonę yra teisinis ankstesnio verslo jungimo registravimas, todėl nauju verslo jungimu nelaikomas. Verslo jungimas įvyko įsigijus dukterinės įmonės kontrolę.

67. Taip pat, kaip ir jungimo būdu reorganizuojant viena nuo kitos nepriklausomas įmones, patronuojančių ir dukterinių įmonių reorganizavimas jungimo būdu yra:

67.1. prijungimas, kai dukterinė prijungiama prie patronuojančios įmonės ar patronuojanti prie dukterinės įmonės, kuri po reorganizavimo tęsia savo veiklą ir kuri perima po reorganizavimo nustosiančios veikti įmonės turtą, įsipareigojimus, visas jos teises ir pareigas;

67.2. sujungimas, kai patronuojanti ir dukterinė įmonės sujungiamos į naują įmonę, kuri perima reorganizuojamų įmonių turtą, įsipareigojimus, visas jų teises ir pareigas, o reorganizuojamos įmonės nustoja veikti.

68. Reorganizuojant patronuojančią ir dukterinę įmones į vieną įmonę, kai po jungimo viena iš jų nustoja veikti, jungimo datą sudaromos konsoliduotosios finansinės ataskaitos, į kurias įtraukiami tik reorganizuojamų įmonių duomenys.

69. Sujungtų įmonių jungimo datą sudarytos konsoliduotosios finansinės ataskaitos laikomos po reorganizavimo tęsiančios veiklą ar naujos įmonės finansinėmis ataskaitomis neatsižvelgiant, koks bus įmonės pavadinimas po jungimo.

70. Likusi neamortizuota prestižo (neigiamo prestižo), pripažinto įsigijus dukterinės įmonės kontrolę, dalis, sujungus įmones, po reorganizavimo tęsiančios veiklą ar naujos įmonės finansinėse ataskaitose parodoma nematerialiojo turto dalyje.

71. Jei patronuojanti įmonė įsigyja dukterinės įmonės ar dukterinė įmonė įsigyja patronuojančios įmonės verslą ar jo dalį, toks įsigijimas laikomas verslo jungimu. Jo apskaitai gali būti taikomas pirkimo metodas arba su įsigyjamu verslu susijusio turto ir įsipareigojimų balansinės vertės pridedamos prie įsigyjančiosios įmonės turto ir įsipareigojimų balansinių verčių.

IX. INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS AIŠKINAMAJAME RAŠTE

72. Aiškinamajame rašte apie verslo jungimus turi būti nurodoma:

72.1. sujungusių verslą įmonių pavadinimai ir veikla;

72.2. sujungus verslą atsiradusios įmonės veiklos pradžios įregistravimas apskaitoje;

72.3. veikla, kuri nutraukiama sujungus verslą;

72.4. įsigytų akcijų, suteikiančių balsavimo teisę, skaičius;

72.5. įsigijimo savikaina ir sumokėta ar mokėtina suma.

73. Aiškinamajame rašte apie prestižą turi būti nurodoma:

73.1. prestižo amortizacijos laikotarpiai;

73.2. pelno (nuostolių) ataskaitos straipsniai, į kuriuos įtraukta prestižo amortizacija;

73.3. prestižo suma ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje;

73.4. visi prestižo koregavimai, atlikti dėl pasikeitusios turto ar įsipareigojimų vertės;

73.5. prestižo amortizacijos suma ir suma, pripažinta sąnaudomis per ataskaitinį laikotarpį.

74. Aiškinamajame rašte apie neigiamą prestižą turi būti nurodoma:

74.1. neigiamo prestižo suma ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje;

74.2. laikotarpiai, per kuriuos neigiamas prestižas amortizuojamas;

74.3. pelno (nuostolių) ataskaitos straipsniai, kuriuose neigiamas prestižas pripažįstamas pajamomis arba kurių sąnaudas mažina;

74.4. visas papildomas neigiamas prestižas, pripažintas per ataskaitinį laikotarpį;

74.5. visi neigiamo prestižo koregavimai, atlikti dėl pasikeitusios turto ar įsipareigojimų vertės;

74.6. neigiamo prestižo amortizacijos suma ir suma, pripažinta pajamomis per ataskaitinį laikotarpį.

75. Aiškinamojo rašto pastabose kiekvienam verslo jungimui atskirai turi būti nurodomi atidėjiniai, sudaryti įmonės veiklai sumažinti ar nutraukti.

X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

76. Nauja standarto redakcija turi būti taikoma sudarant 2008 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas. Nauja standarto redakcija gali būti pradėta taikyti ir anksčiau prasidedantiems ataskaitiniams laikotarpiams.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. VAS-10, 2007-12-19, Žin., 2008, Nr. 1-47 (2008-01-03), i. k. 10700VIISAK00VAS-10

PATVIRTINTA

Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos

apskaitos instituto standartų tarybos

2003 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 10

15-ASIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAS „ INVESTICIJOS Į ASOCIJUOTAS ĮMONES“

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šio standarto tikslas – nurodyti investicijų į asocijuotas įmones (investuotojo apskaitoje) apskaitos ir pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarką.

2. Šis standartas taikomas investicijų į asocijuotas įmones apskaitai, sudarant atskirą įmonės ir konsoliduotą įmonių grupės finansinę atskaitomybę.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Asocijuota įmonė – įmonė, kuriai kita įmonė (investuotojas) daro reikšmingą įtaką ir kuri nėra nei tos įmonės dukterinė įmonė, nei pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį veikianti įmonė, nei bendro pavaldumo įmonė.

Dukterinė įmonė – įmonė, kurią kontroliuoja kita įmonė.

Kontrolė – įmonės teisė daryti lemiamą įtaką kitai įmonei, valdyti ir veikti kitos įmonės finansinę ir ūkinę veiklą siekiant iš šios veiklos gauti naudos. Kontrolė gali būti tiesioginė ir netiesioginė.

Konsoliduota finansinė atskaitomybė – įmonių grupės finansinė atskaitomybė, sudaryta kaip vienos įmonės finansinė atskaitomybė.

Nuosavybės metodas – apskaitos metodas, kai investicija į akcijas jų įsigijimo metu užregistruojama akcijų įsigijimo savikaina, o vėliau jos vertė padidinama (sumažinama), atsižvelgiant į investuotojui tenkančios įmonės, į kurią investuota, grynojo turto dalies pasikeitimus, įvykusius po įsigijimo. Investuotojo pelno (nuostolių) ataskaitoje parodoma investuotojui tenkanti įmonės, į kurią investuota, grynojo pelno (nuostolių) dalis.

Reikšminga įtaka – galimybė nekontroliuojant įmonės dalyvauti priimant finansinės ir ekonominės veiklos sprendimus. Dažniausiai reikšminga įtaka yra tada, kai įmonė turi kitos įmonės akcijų, suteikiančių ne mažiau kaip 20 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.

Prestižas – suma, kuria įgijėjo sumokėta kaina viršija įsigytos įmonės grynojo turto dalies vertę ir iš kurios įgijėjas tikisi gauti ekonominės naudos ateityje.

Savikainos metodas – apskaitos metodas, kai investicijos užregistruojamos apskaitoje įsigijimo savikaina. Pelno (nuostolių) ataskaitoje parodomi tik dividendai ar kitos tiesioginės išmokos, gautos paskirsčius įmonės, į kurią investuota, grynąjį pelną.

III. Reikšmingos įtakos nustatymas

3. Reikšminga įtaka gali būti pripažįstama, jeigu yra vienas ar keli šių požymių:

3.1. galimybė atstovauti įmonės valdymo organuose;

3.2. dalyvaujama nustatant įmonės veiklos politiką;

3.3. keičiamasi vadovaujančiais darbuotojais;

3.4. teikiama svarbi techninė informacija;

3.5. sudaromi reikšmingi sandoriai tarp investuotojo ir tos įmonės, į kurią investuota.

IV. Finansinė atskaitomybė

4. Investicijos į asocijuotą įmonę finansinėje atskaitomybėje parodomos taikant nuosavybės metodą, išskyrus atvejus, kai šios investicijos įsigytos numatant jas perparduoti arba asocijuotos įmonės veiklai taikomi reikšmingi apribojimai.

5. Investuotojas, kuris turi dukterinių įmonių ir sudaro konsoliduotą finansinę atskaitomybę, savo atskiroje finansinėje atskaitomybėje investicijas į dukterines ir asocijuotas įmones parodo taikydamas nuosavybės arba savikainos metodą.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-1, 2006-03-28, Žin., 2006, Nr. 37-1326 (2006-04-04), i. k. 10600VIISAK000VAS-1

6. Jei akcijos įsigytos numatant jas perparduoti, investicijos į tokias akcijas apskaitoje užregistruojamos ir finansinėje atskaitomybėje parodomos 18-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ nustatyta tvarka kaip skirtas parduoti finansinis turtas.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-1, 2006-03-28, Žin., 2006, Nr. 37-1326 (2006-04-04), i. k. 10600VIISAK000VAS-1

7. Jei įmonės, į kurią investuota, veiklai taikomi reikšmingi ilgalaikiai apribojimai, dėl kurių investuotojo sprendimai negali būti įgyvendinti, investicijų apskaitai turi būti taikomas savikainos metodas.

8. Investuotojas nustoja taikyti nuosavybės metodą nuo tada, kai:

8.1. nebeturi reikšmingos įtakos asocijuotoje įmonėje, nors tebeturi visas turėtas akcijas ar jų dalį;

8.2. atsiranda reikšmingų įmonės, į kurią investuota, veiklos apribojimų, dėl kurių suvaržoma jos galimybė įgyvendinti investuotojo sprendimus.

V. Nuosavybės metodas

9. Investuotojas, kuris gali daryti reikšmingą įtaką įmonėje, į kurią investuota, yra iš dalies atsakingas už jos veiklos rezultatus. Tokiu atveju dividendų pajamos neparodo tikrojo investuotojo įmonės veiklos rezultato, investicijos pelningumo. Todėl investuotojas, galintis daryti reikšmingą įtaką, investicijas finansinėje atskaitomybėje turi parodyti taikydamas nuosavybės metodą.

10. Nuosavybės metodas pradedamas taikyti nuo tos datos, kai įmonė, į kurią investuota, atitinka asocijuotos įmonės apibrėžimą.

11. Investicijos pirminio pripažinimo metu apskaitoje užregistruojamos įsigijimo savikaina. Vėliau – 14-ojo verslo apskaitos standarto „Verslo jungimai“ nustatyta tvarka. Balanse prestižas atskirai nerodomas – jis yra investicijų į asocijuotą įmonę sumos dalis.

12. Prestižas amortizuojamas per įmonės nustatytą laikotarpį. Amortizacijos suma koreguojama investicijų į asocijuotą įmonę vertė.

13. Investuotojas, sudarydamas savo finansinę atskaitomybę, į ją įtraukia dalį asocijuotos įmonės veiklos rezultatų, apskaičiuotų tą pačią datą, kurią sudaryta investuotojo finansinė atskaitomybė.

14. Jei investuotojas ir asocijuota įmonė turi reikšmingų tarpusavio sandorių, iš šių sandorių investuotojui tenkanti pelno ar nuostolių dalis apskaičiuojant investicijų vertę turi būti eliminuojama.

15. Jei asocijuotos įmonės finansinės atskaitomybės ir investuotojo finansinės atskaitomybės datos skiriasi, asocijuota įmonė investuotojo tikslams turi parengti kitą finansinę atskaitomybę.

16. Jei negalima parengti asocijuotos įmonės finansinės atskaitomybės tą pačią kaip ir investuotojo finansinės atskaitomybės datą, investuotojas gali naudoti ir kitos datos finansinės atskaitomybės duomenis. Laikantis pastovumo principo, laikotarpis nuo investuotojo finansinės atskaitomybės iki asocijuotos įmonės finansinės atskaitomybės sudarymo datų turi būti pastovus.

17. Jei investuotojo ir asocijuotos įmonės finansinės atskaitomybės datos skirtingos, turi būti koreguojami visi reikšmingi sandoriai, kurie įvyko per laikotarpį nuo investuotojo iki asocijuotos įmonės finansinių atskaitomybių sudarymo datų.

18. Jei investuotojas ir asocijuota įmonė taiko skirtingą apskaitos politiką, investuotojas, naudodamas asocijuotos įmonės finansinės atskaitomybės duomenis, turi atlikti atitinkamus koregavimus.

19. Jei asocijuota įmonė turi neapmokėtų dividendų, tenkančių privilegijuotosioms akcijoms su kaupiamuoju dividendu, kurios priklauso kitiems investuotojams, investuotojas, apskaičiuodamas savo pelno ar nuostolių dalį, turi atsižvelgti į šių dividendų sumą, nesvarbu, ar dividendai buvo paskelbti, ar ne.

20. Jei taikant nuosavybės metodą investuotojo nuostolių dalis asocijuotoje įmonėje viršija jo investicijų balansinę vertę, investuotojas pripažįsta nuostolių sumą, lygią savo investicijų vertei. Investicijos parodomos nuline verte. Jei investuotojas įsipareigoja iš dalies padengti asocijuotos įmonės nuostolius ar prisiima kitų įsipareigojimų, o investicijų vertė jau lygi nuliui, apskaitoje užregistruojamas įsipareigojimas. Jei įsipareigojimo padengti nuostolius ir kitų įsipareigojimų nėra, nuostoliai, viršijantys investicijų vertę, užregistruojami užbalansinėse sąskaitose.

21. Tada, kai asocijuotos įmonės veikla tampa pelninga, investuotojas pradeda rodyti savo finansinėje atskaitomybėje pelno dalį tik padengęs užbalansinėse sąskaitose užregistruotus nuostolius.

22. Investicijos, apskaitoje užregistruotos nuosavybės metodu, finansinėje atskaitomybėje turi būti priskiriamos ilgalaikiam finansiniam turtui.

23. Atskiroje investuotojo finansinėje atskaitomybėje investuotojui priklausanti asocijuotos įmonės pelno ar nuostolių dalis pelno (nuostolių) ataskaitoje turi būti parodyta atskiroje finansinės ir investicinės veiklos eilutėje.

VI. Savikainos metodas

24. Taikant savikainos metodą, investicijos į asocijuotą įmonę apskaitoje užregistruojamos įsigijimo savikaina. Įsigijimo savikaina koreguojama tik tais atvejais, kai investicijų atsiperkamoji vertė sumažėja. Investicijų vertės sumažėjimas apskaitoje užregistruojamas 23-iojo verslo apskaitos standarto „Turto nuvertėjimas“ nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-25, 2006-12-22, Žin., 2007, Nr. 1-53 (2007-01-04), i. k. 10600VIISAK00VAS-25

25. Taikant savikainos metodą, iš asocijuotos įmonės gauti dividendai ar kitos tiesioginės išmokos pripažįstamos finansinės ir investicinės veiklos pajamomis ir parodomos pelno (nuostolių) ataskaitoje.

VII. Informacijos atskleidimas finansinėje atskaitomybėje

26. Pilname aiškinamajame rašte turi būti nurodoma:

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-25, 2006-12-22, Žin., 2007, Nr. 1-53 (2007-01-04), i. k. 10600VIISAK00VAS-25

26.1. asocijuotų įmonių sąrašas;

26.2. investuotojo dalis asocijuotos įmonės kapitale procentais ir balsų, kuriuos suteikia turimos akcijos, skaičius, jei jis skiriasi nuo visų turimų akcijų skaičiaus;

26.3. Neteko galios nuo 2007-01-05

Punkto naikinimas:

Nr. VAS-25, 2006-12-22, Žin. 2007, Nr. 1-53 (2007-01-04), i. k. 10600VIISAK00VAS-25

26.3. nuostoliai, jei užbalansinėse sąskaitose yra užregistruoti nuostoliai, susiję su asocijuota įmone.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. VAS-25, 2006-12-22, Žin., 2007, Nr. 1-53 (2007-01-04), i. k. 10600VIISAK00VAS-25

VIII. baigiamosios nuostatos

27. Šis standartas turi būti taikomas sudarant 2004 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinę atskaitomybę.

28. Jeigu investuotojas įsigijo asocijuotos įmonės akcijas iki ataskaitinio laikotarpio, kuriuo buvo pradėtas taikyti šis standartas, ir jų apskaitai netaikė nuosavybės metodo, pirmą kartą taikydamas šį standartą, skirtumą tarp investicijos įsigijimo savikainos ir investuotojui tenkančios asocijuotos įmonės grynojo turto dalies jis gali apskaičiuoti remdamasis ataskaitinio laikotarpio, kuriuo buvo pradėtas taikyti šis standartas, pradžios duomenimis. Šio skirtumo suma koreguojama investicijos balansinė vertė. Atitinkamai koreguojamas nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai), registruojant ataskaitinių metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintą pelną (nuostolius). Šis pelnas (nuostoliai) parodomas ataskaitinio laikotarpio nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje.

Papildyta punktu:

Nr. VAS-2, 2005-04-04, Žin., 2005, Nr. 46-1532 (2005-04-09), i. k. 10500VIISAK000VAS-2

PATVIRTINTA

Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos

apskaitos instituto standartų tarybos

2003 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 10

16-ASIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAS „Konsoliduota finansinė atskaitomybė ir investicijOS į dukterines įmones“

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šio standarto tikslas – nurodyti, kaip turi būti sudaroma įmonių grupės, kurią kontroliuoja patronuojanti įmonė, konsoliduota finansinė atskaitomybė.

2. Šis standartas nustato įmonių grupės, kurią sudaro patronuojanti ir dukterinės įmonės, konsoliduotos finansinės atskaitomybės sudarymo tvarką.

3. Šis standartas reglamentuoja investicijų į dukterines įmones apskaitą ir pateikimą atskiroje patronuojančios įmonės finansinėje atskaitomybėje.

4. Šis standartas nereglamentuoja:

4.1. investicijų į asocijuotas įmones apskaitos;

4.2. paprastųjų investicijų apskaitos;

4.3. verslo jungimų apskaitos.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Dukterinė įmonė – įmonė, kurią kontroliuoja kita įmonė.

Įmonių grupė – patronuojanti įmonė ir jos dukterinės įmonės.

Konsolidavimas – įmonių grupės finansinių atskaitomybių sujungimas į vieną finansinę atskaitomybę taikant Verslo apskaitos standartuose nustatytus metodus.

Konsoliduota finansinė atskaitomybė – įmonių grupės finansinė atskaitomybė, sudaryta ir pateikta kaip vienos įmonės finansinė atskaitomybė.

Mažumos dalis – dukterinės įmonės nuosavo kapitalo arba metinio pelno (nuostolių) dalis, tenkanti tiems dukterinės įmonės akcininkams, kurie nėra nei patronuojanti įmonė, nei kita tai įmonių grupei priklausanti dukterinė įmonė.

Netiesioginė kontrolė – kontrolė, atsirandanti per kitas kontroliuojamas įmones (ar susijusius asmenis) arba kontroliuojamų įmonių kontroliuojamas įmones (ar susijusius asmenis).

Paprastoji investicija – investicija į turtą, kuris nėra nei dukterinės, nei asocijuotos įmonės akcijos.

Patronuojanti įmonė – įmonė, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja vieną ar kelias įmones.

Tiesioginė kontrolė yra tada, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

1) įmonė turi kitos įmonės akcijų, suteikiančių daugiau kaip pusę balsų;

2) įmonė, turėdama kitos įmonės akcijų, suteikiančių mažiau kaip pusę balsų, turi teisę rinkti arba atšaukti tos kitos įmonės administracijos vadovą, daugumą valdybos ar stebėtojų tarybos narių;

3) įmonė, turėdama kitos įmonės akcijų, suteikiančių mažiau kaip pusę balsų, pagal susitarimus su kitais tos kitos įmonės akcininkais gali spręsti, kaip panaudoti daugiau kaip pusę pastarosios įmonės akcijų teikiamų balsų.

Tikroji vertė – tai suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti/parduoti turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą.

III. Įsigijimo data

5. Dukterinės įmonės įsigijimo data laikoma diena, kai patronuojančiai įmonei perduodama faktinė dukterinės įmonės kontrolė. Įsigijimo data nebūtinai sutampa su nuosavybės teisės perdavimo ar pinigų sumokėjimo momentu.

6. Nuo įsigijimo dienos dukterinės įmonės veiklos rezultatai, turtas ir įsipareigojimai turi būti įtraukiami į konsoliduotą finansinę atskaitomybę.

7. Jei tarp įmonių atsiranda patronuojančios ir dukterinės įmonės santykiai, patronuojanti įmonė turi pareikalauti, kad dukterinė įmonė sudarytų savo finansinę atskaitomybę datą, kiek galima artimesnę įsigijimo datai. Šios nuostatos galima netaikyti, jei dukterinei įmonei iki eilinės finansinės atskaitomybės sudarymo liko arba nuo eilinės finansinės atskaitomybės sudarymo praėjo ne daugiau kaip du mėnesiai.

IV. Įmonių grupei priklausantis balsų skaičius kitos įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime

8. Bendras kitos įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo balsų skaičius apskaičiuojamas iš įmonės išleistų akcijų suteikiamų balsų atimant:

8.1. įmonės savų akcijų suteikiamus balsus;

8.2. nevisiškai apmokėtų akcijų suteikiamus balsus.

9. Bendras įmonių grupės balsų skaičius atskiros įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime apskaičiuojamas sudedant balsus:

9.1. kurie tiesiogiai priklauso patronuojančiai įmonei;

9.2. kuriuos toje įmonėje turi įmonių grupės įmonės;

9.3. asmenų, kurie veikia įmonių grupės patronuojančios arba dukterinės įmonės vardu (naudai).

10. Bendras įmonių grupės balsų skaičius kitos įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime, apskaičiuotas 9 straipsnyje nurodyta tvarka, mažinamas atimant balsus, suteikiamus akcijų, kurios gautos valdyti prievolių vykdymui užtikrinti, kai sutartyje numatyta, kad balsai bus naudojami kito asmens interesams.

11. Į bendrą įmonių grupės balsų skaičių kitos įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime neįtraukiami:

11.1. balsai akcininkų susirinkime, priklausantys asmenims, kurie nėra nei įmonių grupės patronuojanti įmonė, nei jos dukterinė įmonė, nei susiję asmenys;

11.2. tos kitos įmonės savų akcijų suteikiami balsai;

11.3. įmonių grupės įmonių pasirašytų, bet nevisiškai apmokėtų akcijų suteikiami balsai.

V. Turto vertinimo tvarka sudarant konsoliduotą finansinę atskaitomybę

12. Sudarant konsoliduotą finansinę atskaitomybę turi būti taikomi tie patys apskaitos metodai, tos pačios vertinimo taisyklės kaip ir sudarant finansinę atskaitomybę (1-asis verslo apskaitos standartas „Finansinė atskaitomybė“) ir turi būti laikomasi verslo jungimų reikalavimų (14-asis verslo apskaitos standartas „Verslo jungimai“).

13. Jeigu dukterinėje įmonėje buvo taikomi kitokie negu patronuojančioje įmonėje apskaitos metodai ir turto vertinimo taisyklės, patronuojanti įmonė privalo:

13.1. atlikti naują vertinimą, išskyrus tuos atvejus, kai naujo vertinimo rezultatai būtų nereikšmingi;

13.2. naujo vertinimo atlikti nereikia, jeigu dukterinėje įmonėje taikytos vertinimo taisyklės yra priimtinos to turto vertinimui ekonominiu ar teisiniu požiūriu.

14. Užsienyje veikiančios dukterinės įmonės turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos perskaičiuojamos į valiutą, kuri naudojama sudarant konsoliduotą finansinę atskaitomybę, 22-ajame verslo apskaitos standarte „Užsienio valiutos kurso pasikeitimas“ nustatyta tvarka.

15. Įmonių grupei tenkantis susijusios dukterinės užsienio įmonės piniginių straipsnių, pajamų ir sąnaudų perskaičiavimo į litus skirtumas parodomas konsoliduotoje pelno (nuostolių) ataskaitoje, o nepiniginių straipsnių perskaičiavimo skirtumas – konsoliduoto balanso nuosavo kapitalo dalyje atskirame straipsnyje „Valiutos kurso pokyčių įtaka“.

VI. Konsoliduotos finansinės atskaitomybės sudėtis

16. Konsoliduotą finansinę atskaitomybę sudaro:

16.1. konsoliduotas balansas;

16.2. konsoliduota pelno (nuostolių) ataskaita;

16.3. konsoliduota pinigų srautų ataskaita;

16.4. konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;

16.5. aiškinamasis raštas.

17. Visos 16 punkte išvardytos finansinės atskaitomybės dalys turi sudaryti nedalomą visumą.

VII. Reikalavimai konsoliduotai finansinei atskaitomybei

18. Konsoliduota finansinė atskaitomybė turi būti sudaryta aiškiai ir visais reikšmingais atžvilgiais teisingai parodyti įmonių grupės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, turto, įsipareigojimų, kapitalo ir rezervų kilmę ir dydį, nebalansines teises ir įsipareigojimus balanso sudarymo datą, taip pat to ataskaitinio laikotarpio pajamų ir sąnaudų, įplaukų ir išmokų esmę ir dydį.

19. Jei išskirtiniais atvejais kurių nors Verslo apskaitos standartų nuostatų taikymas nepakankamai teisingai parodytų įmonių grupės finansinę būklę, veiklos rezultatus ar pinigų srautus, standartų nuostatų gali būti nesilaikoma. Kiekvienas toks atvejis, jo priežastys bei poveikis turtui, įsipareigojimams, finansinei būklei ir veiklos rezultatams turi būti nurodyti aiškinamajame rašte.

20. Konsoliduotoje finansinėje atskaitomybėje turi būti parodomas visas konsoliduojamų įmonių turtas, įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas balanso sudarymo datą, pajamos ir sąnaudos, susijusios su ataskaitiniu laikotarpiu, kurio yra sudaroma pelno (nuostolių) ataskaita, bei pinigų įplaukos ir išmokos per laikotarpį, kurio pinigų srautų ataskaita yra sudaroma.

21. Konsoliduota finansinė atskaitomybė turi būti sudaryta tą pačią datą kaip ir patronuojančios įmonės finansinė atskaitomybė.

22. Konsoliduota finansinė atskaitomybė gali būti sudaroma ir pagal kitos datos duomenis, jeigu pagal tos datos duomenis sudaromi daugumos svarbiausių dukterinių įmonių balansai. Jei įmonės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės datos skirtingos ir sudėtinga parengti įmonės finansinę atskaitomybę iki konsolidavimo datos, galima konsoliduoti tokios įmonės finansinę atskaitomybę, sudarytą pagal kitos datos duomenis. Konsoliduojant ataskaitas, atskiros įmonės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės data negali skirtis daugiau kaip trimis mėnesiais.

23. Įmonė laikoma dukterine ir jos atskaitomybė turi būti konsoliduojama, jei jos veikla tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuojama. Įmonių grupei tenkanti dukterinės įmonės nuosavo kapitalo ir ataskaitinių metų rezultato dalis nustatoma pagal įmonių grupei tenkančių balsų skaičių dukterinės įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime.

24. Jei patronuojanti įmonė praranda dukterinės įmonės kontrolę, į konsoliduotą finansinę atskaitomybę įtraukiami tik dukterinės įmonės rezultatai iki kontrolės praradimo dienos. Jei po kontrolės praradimo buvusiai patronuojančiai įmonei dar priklauso dalis buvusios dukterinės įmonės akcijų, buvusios dukterinės įmonės akcijos turi būti įtraukiamos į apskaitą taikant nuosavybės metodą arba kaip paprastoji ilgalaikė ar trumpalaikė investicija. Kokiu būdu bus įtraukiama į apskaitą investicija, priklauso nuo valdomos akcijų dalies ir akcijas valdančios įmonės ketinimų.

25. Išimtiniais atvejais, kurie nurodyti Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatyme, dukterinių įmonių finansinė atskaitomybė gali būti neįtraukiama į konsoliduotą finansinę atskaitomybę. Investicijos į dukterines įmones, kurių finansinė atskaitomybė neįtraukiama į konsoliduotą finansinę atskaitomybę, konsoliduotoje finansinėje atskaitomybėje nurodomos taikant nuosavybės arba tikrosios vertės metodą.

26. Įmonė gali būti kontroliuojama fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės, veikiančios pagal susitarimą. Jei šie fiziniai asmenys ar jų grupės įstatymų nustatyta tvarka neprivalo sudaryti finansinės atskaitomybės ir jų vykdoma kontrolė nelaikoma verslo jungimu, kontroliuojamos įmonės nelaikomos įmonių grupe ir jų konsoliduota finansinė atskaitomybė nesudaroma.

27. Tuo atveju, kai konsoliduotą finansinę atskaitomybę savo nuožiūra nusprendžia sudaryti Lietuvoje įregistruota įmonė, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nėra įpareigota rengti konsoliduotos finansinės atskaitomybės, ji privalo vadovautis šiuo standartu.

VIII. Konsoliduotos finansinės atskaitomybės sudarymas

28. Prieš konsoliduojant finansinę atskaitomybę, būtina:

28.1. įsitikinti, kad dukterinėse įmonėse buvo taikytos tos pačios apskaitos taisyklės ir turto bei įsipareigojimų vertinimo metodai;

28.2. suderinti įmonių tarpusavio sandorių rezultatus ir likučius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje;

28.3. užsienio šalyse įregistruotų dukterinių įmonių finansinę atskaitomybę perskaičiuoti į litus.

29. Konsoliduota finansinė atskaitomybė sudaroma, laikantis šių konsolidavimo procedūrų:

29.1. patronuojančios ir dukterinių įmonių finansinė atskaitomybė sujungiama eilutė po eilutės sudedant analogiškų straipsnių sumas;

29.2. eliminuojami visi konsoliduojamų įmonių tarpusavio operacijų ir sandorių rezultatai (pajamos ir sąnaudos, įplaukos ir išmokos), įmonių grupei priklausančių įmonių dividendai, skirti kitoms tos grupės įmonėms, investicijų į įmonių grupei priklausančias ar nuosavybės metodu į apskaitą įtraukiamas įmones nurašymo sumos, iš įmonių grupei priklausančių įmonių gautinos ir mokėtinos sumos, pelnas (nuostoliai), atsiradęs iš įmonių grupei priklausančių įmonių tarpusavio sandorių, kuris balanse yra įskaičiuotas į turto ar įsipareigojimų vertę, ir pan.;

29.3. eliminuojama kiekvienos dukterinės įmonės, kurios finansinė atskaitomybė konsoliduojama, nuosavo kapitalo dalis, proporcinga įmonių grupei priklausančių jos akcijų daliai, bei apskaitinė tų akcijų vertė įmonėse, kurioms priklauso dukterinės įmonės akcijos. Kiekvienos dukterinės įmonės, kurios atskaitomybė konsoliduojama, nuosavo kapitalo ir ataskaitinių metų pelno (nuostolių) dalis, tenkanti savininkams, kurie nėra tos įmonių grupės įmonės, konsoliduotoje finansinėje atskaitomybėje turi būti išskirta ir parodyta kaip mažumos dalis.

30. Prestižas ir neigiamas prestižas, susidaręs įsigijus dukterinės įmonės akcijų, į apskaitą įtraukiami 14-ojo verslo apskaitos standarto „Verslo jungimai“ nustatyta tvarka.

31. Patronuojanti įmonė privalo pasinaudoti savo kontrolės teise siekdama užtikrinti, kad pareikalavus dukterinės įmonės laiku pateiktų informaciją, būtiną konsolidavimui atlikti.

IX. Mažumos dalis

32. Įmonių grupei nepriklausantiems akcininkams tenkanti dukterinių įmonių ataskaitinių metų rezultato dalis konsoliduotoje pelno (nuostolių) ataskaitoje turi būti išskirta ir parodyta straipsnyje „Mažumai tenkanti metinio rezultato dalis“.

33. Įmonių grupei nepriklausantiems akcininkams tenkanti dukterinių įmonių nuosavo kapitalo dalis turi būti parodoma atskirame konsoliduoto balanso straipsnyje „Mažumos dalis“, kuris nepriskiriamas nei nuosavam kapitalui, nei įsipareigojimams.

34. Mažumai tenkančia dukterinės įmonės nuosavo kapitalo dalį sudaro:

34.1. mažumai tenkanti nuosavo kapitalo dalis (grynąjį turtą įvertinus tikrąja verte), apskaičiuota įsigijimo dieną;

34.2. mažumai tenkanti dalis tų nuosavo kapitalo pokyčių, kurie įvyko po įsigijimo dienos.

35. Konsoliduotame balanse parodoma dukterinės įmonės mažumos dalis negali būti neigiama. Jeigu dukterinė įmonė per ataskaitinį laikotarpį patyrė nuostolių, dėl kurių balanse parodoma tos įmonės mažumos dalis taptų neigiama, susidaręs neigiamas skirtumas turi būti laikomas įmonių grupės nuostoliu, išskyrus atvejus, kai mažumos akcininkai taip pat prisiima įsipareigojimą padengti dukterinės įmonės nuostolius. Jei ir kitais metais dukterinė įmonė patiria nuostolių, visi patirti nuostoliai turi būti laikomi įmonių grupės nuostoliais. Kai dukterinė įmonė pradės gauti pelno, įmonių grupei priskirti mažumos dalies nuostoliai turės būti padengiami iš mažumai tenkančios pelno dalies.

X. Konsoliduotų balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos SUDARYMAS

36. Pagal faktinius tų finansinių metų, kurių konsoliduota finansinė atskaitomybė yra sudaroma, duomenis, kiekvienai dukterinei įmonei apskaičiuojama mažumos dalis, proporcinga įmonių grupei nepriklausančios dukterinės įmonės akcijų daliai. Mažumai tenkanti dukterinės įmonės nuosavo kapitalo dalis konsoliduotame balanse parodoma atskirame straipsnyje, atskirai nuo nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų. Mažumai tenkanti ataskaitinių metų pelno (nuostolių) dalis konsoliduotoje ataskaitoje parodoma atskiroje eilutėje, po eilutės „Pelnas (nuostoliai) prieš mažumos dalį“.

37. Sudarant konsoliduotą balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, eilutė po eilutės sujungiami tų pačių finansinių metų patronuojančios ir dukterinių įmonių balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitų straipsniai.

38. Iš sujungtų balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnių atimami visi įmonių grupės tarpusavio sandoriai ir jų rezultatai.

39. Iš balanso eliminuojamas dukterinių įmonių nuosavas kapitalas. Įmonių grupei tenkanti dukterinių įmonių nuosavo kapitalo dalis bei toms įmonėms tenkantis įmonių grupės finansinis turtas eliminuojamas ir gali būti pripažįstamas prestižas (arba neigiamas prestižas) 14-ojo verslo apskaitos standarto „Verslo jungimai“ nustatyta tvarka. Mažumai tenkanti dukterinių įmonių nuosavo kapitalo dalis eliminuojama ir balanse parodoma kaip mažumos dalis.

40. Prestižo ir neigiamo prestižo vertė kasmet turi būti peržiūrima ir, jei reikia, pripažįstamas prestižo ar neigiamo prestižo vertės sumažėjimas (23-iojo verslo apskaitos standarto „Turto vertės sumažėjimas“ nustatyta tvarka).

41. Apskaičiuojama ir pripažįstama ataskaitinių metų prestižo (neigiamo prestižo) amortizacija. Prestižo amortizacijos suma didina ataskaitinių metų sąnaudas ir sukauptą prestižo amortizacijos sumą. Neigiamo prestižo amortizacija mažina ataskaitinių metų sąnaudas ir didina sukauptą neigiamo prestižo amortizacijos sumą.

XI. Konsoliduotos pinigų srautų ataskaitos sudarymas

42. Jeigu konsoliduota pinigų srautų ataskaita rengiama tiesioginiu metodu, į ją įtraukiamos visų įmonių grupės įmonių pinigų įplaukos ir išmokos, išskyrus įplaukas ir išmokas, susijusias su tarpusavio operacijomis ir sandoriais.

43. Jeigu konsoliduota finansinė atskaitomybė rengiama netiesioginiu metodu, pagrindinės veiklos pinigų srautai apskaičiuojami pagal konsoliduoto balanso straipsnių pokyčius. Iš įmonių grupės konsoliduoto grynojo pelno turi būti išskaičiuota mažumai tenkančios dalies įtaka, kadangi mažumos dalies išskyrimas konsoliduotoje pelno (nuostolių) ataskaitoje nėra susijęs su pinigų judėjimu.

44. Visi pinigų srautai turi apimti visas įplaukas ir išmokas, išskyrus įplaukas ir išmokas tarp grupės įmonių.

45. Jei ataskaitiniu laikotarpiu buvo įsigytos kitos įmonės, kuri atitinka dukterinės įmonės kriterijus, akcijų, konsoliduotoje pinigų srautų ataskaitoje šios įmonės akcijų įsigijimas bus parodomas kaip investicinės veiklos pinigų srautas, lygus sumos, sumokėtos už dukterinės įmonės akcijas, ir dukterinės įmonės pinigų likučių įsigijimo momentu skirtumui.

XII. Konsoliduotos nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos sudarymas

46. Konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita turi apimti visus per ataskaitinį laikotarpį įvykusius įmonių grupės nuosavo kapitalo pokyčius. Konsoliduotoje nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje įstatinis kapitalas lygus patronuojančios įmonės įstatiniam kapitalui. Į konsoliduotą nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą neturi būti įtraukiama ta dukterinės įmonės (dukterinių įmonių) rezervų ir nepaskirstytojo pelno dalis, kuri buvo dukterinėje įmonėje iki susidarant patronuojančios įmonės ir dukterinės įmonės santykiams. Taip pat nenurodomi dividendai, skirti grupės įmonėms. Atskiroje eilutėje turi būti parodomi užsienio dukterinių įmonių nuosavo kapitalo dalies pokyčiai, susidarę dėl valiutos kurso pasikeitimo.

Xiii. Konsoliduotų finansinių ataskaitų formos

47. Pavyzdinės konsoliduotų finansinių ataskaitų formos pateikiamos standarto priede. Jeigu įmonių grupę sudaro įmonės, kurių finansinių ataskaitų formos yra skirtingos, grupė gali pati pasirinkti konsoliduotų finansinių ataskaitų formas. Tačiau šiose ataskaitose turi būti pateikti pagrindiniai visų finansinių ataskaitų elementai (2-asis verslo apskaitos standartas „Balansas“ ir 3-iasis verslo apskaitos standartas „Pelno (nuostolių) ataskaita“) ir jos turi teisingai parodyti įmonių grupės turtą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas bei pinigų srautus.

XIV. INVESTICIJŲ Į DUKTERINES ĮMONES APSKAITA ATSKIROJE PATRONUOJANČIOS ĮMONĖS finansinėje ATSKAITOMYBĖJE

48. Investuotojas, kuris turi dukterinių įmonių ir sudaro konsoliduotą finansinę atskaitomybę, savo atskiroje finansinėje atskaitomybėje investicijas į dukterines įmones parodo taikydamas nuosavybės arba savikainos metodą (15-asis verslo apskaitos standartas „Investicijos į asocijuotas įmones“).

Punkto pakeitimai:

Nr. VAS-2, 2006-03-28, Žin., 2006, Nr. 37-1327 (2006-04-04), i. k. 10600VIISAK000VAS-2

XV. INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS AIŠKINAMAJAME RAŠTE

Pakeistas skyriaus pavadinimas: