Suvestinė redakcija nuo 2007-10-01 iki 2008-02-07
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2007, Nr. 36-1349, i. k. 1072051NUTA0001K-10
LIETUVOS RESPUBLIKOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJA
NUTARIMAS
DĖL FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ IR VALDYMO ĮMONIŲ KAPITALO PAKANKAMUMO REIKALAVIMŲ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2007 m. kovo 22 d. Nr. 1K-10
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 12 ir 18 straipsniais (Žin., 2007, Nr. 17-627), Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 10 straipsniu (Žin., 2003, Nr. 74-3425), Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija nutaria:
1. Patvirtinti Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisykles (pridedama).
2. Nustatyti, kad iki 2007 m. gruodžio 31 d. finansų maklerio įmonės ir valdymo įmonės vietoj šiuo nutarimu 1 punkte patvirtintų Taisyklių turi teisę taikyti iki 2007 m. gruodžio 31 d. galiosiančias Finansų maklerio įmonių kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisykles ir Valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisykles.
3. Nuo 2008 m. sausio 1 d. pripažinti netekusiais galios:
3.1. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 1997 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr. 26 „Dėl Finansų maklerio įmonių kapitalo pakankamumo skaičiavimo instrukcijos“ (Žin., 1997, Nr. 108-2754) 1 punktą;
3.2. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2003 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 6 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 1997 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr. 26 „Dėl Finansų maklerio įmonių kapitalo pakankamumo skaičiavimo instrukcijos“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 72-3337) 1 punktą;
3.3. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2004 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 3 „Dėl Valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų“ (Žin., 2004, Nr. 14-458) 1 punktą;
3.4. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. 23 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2004 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 3 „Dėl Valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių“ pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 2004, Nr. 182-6769);
3.5. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. 24 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2003 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 6 „Dėl Finansų maklerio įmonių kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklių“ pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 2004, Nr. 182-6770);
3.6. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. sausio 11 d. nutarimą Nr. 1K-1 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2003 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 6 „Dėl Finansų maklerio įmonių kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklių“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 7-309);
3.7. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. sausio 11 d. nutarimą Nr. 1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2004 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 3 „Dėl Valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 7-310).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos vertybinių popierių
komisijos 2007 m. kovo 22 d. nutarimu
Nr. 1K-10
FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ IR VALDYMO ĮMONIŲ KAPITALO PAKANKAMUMO REIKALAVIMŲ TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių pakankamumo reikalavimų taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato įmonių, turinčių Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją, taip pat įmonių, kurios kreipiasi į Vertybinių popierių komisiją dėl licencijos išdavimo, kapitalo pakankamumo reikalavimus, jų apskaičiavimo bei riziką ribojančios priežiūros tvarką.
2. Šiose Taisyklėse išdėstyti reikalavimai taikomi finansų maklerio įmonėms ir valdymo įmonėms (toliau – įmonės). Valdymo įmonėms, turinčioms teisę valdyti finansinių priemonių portfelius, netaikomi šių Taisyklių 9, 10, 11, 13, 46 punktų, IV skyriaus ir VII skyriaus 1–3 ir 5 dalių reikalavimai. Valdymo įmonėms, neturinčioms teisės valdyti finansinių priemonių portfelius, taikomi šių Taisyklių I skyriaus ir 8, 14, 15, 16–20, 45, 47, 48, 247, 248, 250, 251, 255, 256, 257 punktų reikalavimai.
3. Šių Taisyklių teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 12 ir 18 straipsniai, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 10 straipsnio 5 punktas, Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalis ir 9 straipsnio 4 punktas, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktas.
4. Šios Taisyklės skirtos įgyvendinti:
4.1. Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. birželio 14 d. direktyvą 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 201);
4.2. Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. birželio 14 d. direktyvą 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1);
4.3. Tarybos 1985 m. gruodžio 20 d. direktyvą dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIAVPS), derinimo (OL 1985 L 375, p. 3).
4.4. 2007 m. kovo 27 d. Komisijos direktyvą 2007/18/EB, iš dalies keičiančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl tam tikrų įstaigų išbraukimo iš įstaigų, kurioms ši direktyva netaikoma, sąrašo ar įtraukimo į jį ir dėl daugiašalių plėtros bankų pozicijų vertinimo (OL 2007 L 87, p. 9).
Papildyta punktu:
Nr. 1K-26, 2007-08-23, Žin., 2007, Nr. 92-3724 (2007-08-25), i. k. 1072051NUTA0001K-26
5. Įmonės finansinės atskaitomybės duomenys yra pagrindas kapitalo pakankamumui apskaičiuoti. Kapitalo pakankamumas skaičiuojamas įvertinant kredito, rinkos ir operacinę riziką, siekiant užtikrinti, kad įmonės turėtų pakankamai kapitalo savo įsipareigojimams vykdyti.
6. Įmonės vidaus kontrolės padalinys turi sukurti efektyvią kontrolės sistemą ir administracines bei apskaitos procedūras, kurios leistų bet kuriuo metu įvertinti bei patikrinti, kaip įmonė laikosi Taisyklių nustatytų reikalavimų.
7. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Bendrosios sąvokos
7.1. Atpirkimo sandoris ir atvirkštinis atpirkimo sandoris – tai sandoris, pagal kurį įmonė arba jos sandorio šalis perduoda vertybinius popierius ar biržos prekes arba garantuotas teises į vertybinius popierius ar biržos prekes, jeigu tokią garantiją suteikia pripažinta birža, turinti teises į minėtus vertybinius popierius ar biržos prekes, ir pagal kurį įmonė negali perduoti arba įkeisti tam tikrų vertybinių popierių ar biržos prekių daugiau kaip vienai sandorio šaliai vienu metu, įsipareigodama juos (arba tos pačios rūšies vertybinių popierių ar biržos prekių pakaitalus) atpirkti už nustatytą kainą tam tikrą datą kurią perdavėjas jau yra nurodęs arba dar nurodys. Vertybinius popierius ar biržos prekes parduodančiai įmonei tai yra atpirkimo sandoris, o vertybinius popierius ar biržos prekes perkančiai įmonei – atvirkštinis atpirkimo sandoris.
7.2. Biržos prekė – produktas, kuriuo prekiaujama arba kuriuo galima prekiauti antrinėje rinkoje, (pvz., žemės ūkio produktai, metalai, naudingosios iškasenos, taurieji metalai ir kt.).
7.3. Biržos prekių kainos rizika – tikimybė, kad įmonė, besiverčianti prekyba biržos prekių rinkoje, gali patirti nuostolių dėl šių prekių kainų pokyčių.
7.5. Finansinės priemonės – visi sandoriai, dėl kurių viena sandorio šalis įgyja finansinį turtą, o kita – finansinį įsipareigojimą arba nuosavybės finansinę priemonę.
7.6. Finansinės priemonės rinkos kaina laikoma reguliuojamoje rinkoje paskutinę prekybos dieną ja įvykdyto paskutinio sandorio (kotiruotos rinkos) kaina. Jei paskutinę prekybos dieną minima finansine priemone nebuvo prekiaujama, tai ši pozicija turi būti įvertinta priešpaskutinės prekybos dienos paskutinio sandorio (kotiruojamoje rinkoje) kaina, ir t. t. Jei finansine priemone (kotiruojamoje rinkoje) nebuvo prekiauta 30 paskutinių kalendorinių dienų (į šį laikotarpį neįskaitoma prekybos ta finansine priemone reguliuojamos rinkos biržose sustabdymo trukmė), jis laikomas nelikvidžiuoju turtu.
7.7. Išorinė kredito rizikos vertinimo institucija (toliau – IKVI) – institucija, kurios pagrindinė veikla yra skolininko pajėgumo įvykdyti finansinius įsipareigojimus įvertinimas, nustatant jam atitinkamus kredito rizikos vertinimus (reitingus). Išorinė kredito rizikos vertinimo institucija kapitalo pakankamumo reikalavimų skaičiavimo tikslu laikoma pripažinta, jeigu ta institucija yra pripažinta Lietuvos banko ar kitos Europos Sąjungos valstybės priežiūros institucijos.
7.9. Įmonės kapitalo poreikis – minimalus įmonės kapitalas, kurio reikia, kad būtų galima padengti kredito, rinkos ir operacinę riziką.
7.11. Kredito rizika – tikimybė, kad sandorio šalis nesugebės atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka.
7.12. Konvertuojamas vertybinis popierius – vertybinis popierius, kuris, savininko pasirinkimu, gali būti pakeistas į kitą vertybinį popierių.
7.13. Kredito išvestinė finansinė priemonė – finansinė priemonė, naudojama pagrindinės pozicijos kredito rizikai apdrausti, kai ši rizika perduodama trečiajai šaliai, bet nuosavybės teisės į pagrindinę poziciją neperleidžiamos.
7.14. Kredito kokybės žingsnis (toliau – KKŽ) – IKVI naudojamų kredito rizikos vertinimų (reitingų) skalės intervalai, parodantys skirtingą kredito rizikos lygį.
7.15. Nelikvidusis turtas – turtas, kurį sudaro:
7.15.1. ilgalaikis materialusis turtas, išskyrus tą kaip užstatas perduotų žemės ar pastatų dalį, kurią gali būti leista laikyti už jais apdraustas paskolas (vertė atitinka gautos paskolos vertę);
7.15.3. turtas, turimas kitose įmonėse, ir investicijos į kitas įmones, išskyrus kredito ir finansų įstaigas, jei tas turtas arba investicijos negali būti iš karto realizuojami;
7.15.4. turtas, turimas kitose finansų ir kredito įstaigose ir toms įstaigoms suteiktos subordinuotos paskolos, išskyrus pozicijas, kurios įtrauktos į prekybos knygą;
7.15.5. paskolos ir kitos gautinos sumos, kurias numatoma gauti vėliau kaip po 90 dienų (priklauso įmokos į biržos garantinį fondą);
7.15.6. indėliai, kurių atsiėmimo laikotarpis yra ilgesnis kaip 90 dienų, išskyrus mokėjimus, susijusius su ateities arba pasirinkimo sandoriais, kuriems nustatytas privalomas įnašas;
7.16. Ne prekybos knyga – visos įmonės balansinių ir nebalansinių straipsnių pozicijos, kurios nėra įtrauktos į prekybos knygą, su šiomis pozicijomis susijusios gautinos sumos ir įmokos (komisiniai mokesčiai, palūkanos, dividendai ir pan.).
7.17 Operacinė rizika – tikimybė patirti nuostolių dėl netinkamų ar nepavykusių įmonės vidaus procesų, darbuotojų, sistemų arba išorės įvykių įtakos, taip pat dėl teisinės rizikos.
7.18. Pozicija – įmonės turto arba nebalansinis straipsnis, įtrauktas į įmonės prekybos arba ne prekybos knygą.
7.20. Prekybos knygą sudaro:
7.21. Pripažintos trečiųjų šalių investicinės įmonės – įmonės:
7.22. Rinkos rizika – tikimybė, kad rinkos kintamieji elementai – palūkanų norma, valiutos kursas, nuosavybės vertybinių popierių, biržos prekių kainos – pasikeis taip, kad įmonė dėl sudaryto sandorio patirs nuostolių.
7.23. Standartizuotas kredito rizikos vertinimo metodas – unifikuotas įmonės kredito rizikos vertinimo skaičiuojant kapitalo pakankamumą metodas, pagrįstas rizikos koeficientų įmonės turimoms pozicijoms nustatymu, atsižvelgiant į skolininkų kredito rizikos vertinimus (reitingus), nustatomus išorinių kredito rizikos vertinimo institucijų.
7.24. Tarpinė finansinė atskaitomybė – finansinė atskaitomybė, parengta apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu finansiniai metai, duomenis. Tarpinė finansinė atskaitomybė sudaroma vadovaujantis Verslo apskaitos standartais, Tarptautiniais apskaitos standartais ir (arba) kitais teisės aktais. Tarpinę finansinę atskaitomybę sudaro:
7.25. Tarpuskaitos narys – reguliuojamos rinkos ar tarpuskaitos namų narys, palaikantis tiesioginius sutartinius santykius su pagrindine sandorio šalimi (rinkos garantu).
7.26. Vertinimas pagal modelį – vertinimas, kai vertė nustatoma taikant lyginamąją analizę, ekstrapoliaciją arba apskaičiuojama kitu būdu, remiantis rinkos kaina.
7.27. Vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimas ir vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimasis – sandoris, kurio metu įmonė arba jos sandorio šalis už atitinkamą užtikrinimo priemonę perduoda vertybinius popierius ar biržos prekes, o skolininkas įsipareigoja nustatytu laiku arba tada, kai perdavėjas pareikalaus, grąžinti lygiaverčius vertybinius popierius ar biržos prekes. Vertybinius popierius ar biržos prekes perduodančiai įmonei tai yra vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimas, o įmonei, kuriai vertybiniai popieriai ar biržos prekės perduodamos, – vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimasis.
7.28. Varantas – vertybinis popierius, kuris suteikia jo turėtojui teisę už nustatytą kainą pirkti pagrindinius vertybinius popierius iki varanto galiojimo termino pabaigos arba termino pabaigos dieną ir už kurią galima atsiskaityti pristatant pačius pagrindinius vertybinius popierius arba sumokant jų vertę atitinkančią grynųjų pinigų sumą.
Su prekybos knyga susijusios sąvokos
7.29. Prekybos knygoje įvardyta rizika – pozicijų rizika, atsiskaitymų rizika, sandorio šalies kredito rizika, prekybos knygos didelių pozicijų rizika.
7.30. Prekybos tikslais laikomos pozicijos – pozicijos, kurios laikomos ketinant per trumpą laiką jas perparduoti ir (arba) tikintis gauti pelno dėl dabartinių ir (arba) tikėtinų pirkimo ir pardavimo kainų skirtumų arba dėl kitų kainų ar palūkanų normų pasikeitimų. Prekybos tikslais laikomas pozicijas sudaro:
7.31. Suderintas sandoris – sandoris, kurį rinkoje gali sudaryti tik įgaliotieji rinkos dalyviai. Sandoris sudaromas rinkos dalyvio vardu, neatsižvelgiant į tai, kad jis yra sudaromas kliento užsakymu ir todėl yra suderinamas įgaliotojo rinkos dalyvio ir kliento sandoriu.
Su pozicijų rizika susijusios sąvokos
7.32. Bendra grynoji pozicija – tapačių finansinių priemonių ar biržos prekių susumuotų grynųjų ilgųjų ir grynųjų trumpųjų pozicijų skirtumas.
7.33. Bendroji pozicija – tapačių finansinių priemonių grynųjų ilgųjų ir grynųjų trumpųjų pozicijų suma.
7.34. Bendroji rizika – tikimybė patirti nuostolių dėl finansinių priemonių ir išvestinių finansinių priemonių rinkos kainos svyravimų, nesusijusių su jokiais specifiniais atskirų finansinių priemonių požymiais.
7.35. Delta koeficientas (delta) – tikėtinas pasirinkimo sandorio kainos pasikeitimas, proporcingas nedideliam pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės kainos pasikeitimui.
7.36. Grynoji pozicija – skirtumas tarp tapačių finansinių priemonių ar biržos prekių ilgųjų ir trumpųjų pozicijų.
7.37. Ilgoji pozicija – pozicija, atsirandanti dėl įmonės turimų reikalavimo teisių į finansinę priemonę ar biržos prekę ir dėl įmonės teisės pirkti finansinę priemonę ar biržos prekę.
7.38. Pozicijų rizika – tikimybė, kad įmonė patirs nuostolių dėl įmonės prekybos knygoje turimų finansinių priemonių, biržos prekių kainų svyravimų ar dėl palūkanų normos svyravimo.
7.39. Specifinė rizika – tikimybė, kad tam tikros finansinės priemonės kaina pasikeis dėl veiksnių, susijusių su tos priemonės emitentu, arba – išvestinės finansinės priemonės atveju – dėl veiksnių, susijusių su pagrindinės finansinės priemonės emitentu.
7.40. Trumpoji pozicija – pozicija, atsirandanti dėl teisės parduoti finansinę priemonę ar biržos prekę.
Su atsiskaitymų ir sandorio šalies kredito rizika susijusios sąvokos
7.41. Atidėtasis mokėjimas – tai mokėjimas, kai už įsigytą sandorio objektą sumokama per susitartą laikotarpį po sandorio objekto įsigijimo.
7.42. Atsiskaitymų ir sandorio šalies kredito rizika – tikimybė, kad sandorio šalis ateityje nesugebės įvykdyti sutartyje numatytų įsipareigojimų ir įmonė patirs nuostolių. Dažniausiai tokia rizika atsiranda, kai sandorio sudarymo data skiriasi nuo sandorio operacijos datos. Ši rizika taip pat apima atsiskaitymų riziką esant atidėtam mokėjimui ir neįvykdytų operacijų riziką.
7.43. Garantinė įmoka – suma, kurią klientas per finansų tarpininką įmoka, norėdamas įsigyti finansinę priemonę. Garantinę įmoką sudaro pradinis įnašas ir papildomi mokėjimai.
7.44. Garantinės įmokos skolinimo sandoris – sandoris, pagal kurį įmonė suteikia paskolą prekiauti vertybiniais popieriais arba jiems platinti. Garantinės įmokos skolinimo sandoriui nepriskiriamos paskolos, už kurias garantuojama vertybinių popierių užstatu.
7.45. Ilgalaikis atsiskaitymo sandoris – sandoris, pagal kurį sandorio šalis įsipareigoja už pinigus, finansines priemones ar biržos prekes pristatyti vertybinius popierius, biržos prekes ar užsienio valiutos sumą (arba atvirkščiai) atsiskaitymo ar pristatymo dieną. Ši diena susitarime nurodoma vėlesnė už rinkoje įprastą trumpiausią laikotarpį tokiam sandoriui atlikti ir turi būti penkiomis darbo dienomis vėlesnė už sandorio sudarymo dieną.
7.46. Pagrindinė sandorio šalis – subjektas, kuris teisinėmis priemonėmis tampa sandorio šalių tarpininku vienoje ar daugiau finansinių rinkų, tapdamas pirkėju iš visų pardavėjų ir pardavėju visiems pirkėjams.
Su užsienio valiutos rizika susijusios sąvokos
7.47. Atviroji valiutos pozicija – įmonės turto, nebalansinių pretenzijų ir įmonės balansinių ir nebalansinių įsipareigojimų ta pačia valiuta skirtumas.
7.48. Bendra atviroji valiutų pozicija – įmonės turimų valiutų atskirai susumuotų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų didesnė suma.
7.49. Bendra grynoji valiutų pozicija – įmonės turimų valiutų atskirai susumuotų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų skirtumas.
7.50. Grynoji ilgoji valiutos pozicija – pozicija, kai įmonės turtas ir nebalansinės pretenzijos viena valiuta yra didesnės už įmonės balansinius ir nebalansinius įsipareigojimus ta pačia valiuta.
7.51. Grynoji trumpoji valiutos pozicija – pozicija, kai įmonės turtas ir nebalansinės pretenzijos viena valiuta yra mažesnės už įmonės balansinius ir nebalansinius įsipareigojimus ta pačia valiuta.
7.52. Užsienio valiutos rizika – tikimybė, kad įmonė, turinti atvirą užsienio valiutos poziciją susidariusią dėl įmonės prekybos knygos ar dėl ne prekybos knygos pozicijų, turto ar įsipareigojimų užsienio valiuta patirs nuostolių dėl tam tikros užsienio valiutos keitimo kurso arba jo svyravimo.
Su didelių pozicijų rizika susijusios sąvokos
7.53. Didelė pozicija – įmonės pozicija vienam klientui ar susijusių klientų grupei, kai jos vertė lygi arba viršija 10 procentų įmonės kapitalo (didelė pozicija gali būti prekybos ir ne prekybos knygos).
7.54. Didelių pozicijų rizika – tikimybė, kad įmonė patirs nuostolių dėl įmonės didelių prekybos ar ne prekybos knygos pozicijų.
II. PRADINIS KAPITALAS
8. Įmonės pradinį kapitalą sudaro:
8.1. Apmokėtas įstatinis kapitalas – akcininkų įnašai už akcijas, išskyras įnašus už privilegijuotąsias akcijas su kaupiamuoju dividendu;
8.4. Praėjusių metų nepaskirstytasis pelnas, likęs po galutinio pelno paskirstymo arba praėjusių metų nuostoliai;
9. Finansų maklerio C kategorijos licenciją turinčių ar pageidaujančių ją gauti įmonių pradinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 50 000 eurų ekvivalentas litais.
10. Finansų maklerio B kategorijos licenciją turinčių ar pageidaujančių ją gauti įmonių pradinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 125 000 eurų ekvivalentas litais.
11. Finansų maklerio B kategorijos licenciją turinti įmonė, gavusi Vertybinių popierių komisijos leidimą, gali turėti finansines priemones savo prekybos knygoje, jeigu įvykdomos šios sąlygos:
11.2. Visų tokių pozicijų bendroji rinkos vertė negali būti didesnė kaip 15 procentų įmonės pradinio kapitalo;
12. Ne prekybos knygos finansinių priemonių pozicijų turėjimas, norint investuoti nuosavas lėšas, nelaikoma įmonės veikla.
13. Finansų maklerio A kategorijos licenciją turinčių ar pageidaujančių ją gauti įmonių pradinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 730 000 eurų ekvivalentas litais.
14. Valdymo įmonių licenciją turinčių ar pageidaujančių ją gauti įmonių pradinis kapitalas negali būti mažesnis, nei nustatytas Valdymo įmonės ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklos licencijų išdavimo ir jų galiojimo panaikinimo taisyklėse.
15. Susijungus dviem ar daugiau įmonių, Vertybinių popierių komisijos leidimu, laikinai po susijungimo susikūrusios įmonės kapitalas gali būti mažesnis už šių Taisyklių 9, 10, 13 ar 14 punktuose nustatytą pradinio kapitalo dydį, tačiau tos naujos įmonės kapitalas negali būti mažesnis už bendrą iki susijungimo buvusių įmonių kapitalų sumą. Vertybinių popierių komisija nustato laikotarpį, per kurį įmonė privalo pasiekti nustatytą Taisyklėse įmonės kapitalo dydį.
III. ĮMONĖS KAPITALAS
16. Įmonės kapitalą sudaro:
16.1. Pradinis kapitalas (pirmo lygio kapitalas) – A, kurį sudaro šių Taisyklių 8 punkte išvardytų dydžių suma;
16.2. Atskaitymai iš pradinio kapitalo – B, kurį sudaro šių dydžių suma:
16.4. Antro lygio kapitalas – D, kurį sudaro šių dydžių suma:
16.5. Trečio lygio kapitalas – E, kurį sudaro šių dydžių suma:
17. Vertybinių popierių komisijai leidus, į įmonės kapitalą įtraukiamos tik tos subordinuotos paskolos, kurios tenkina Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme ir šiose Taisyklėse nustatytas sąlygas:
17.1. Įmonė, norėdama gauti leidimą įskaičiuoti subordinuotą paskolą į įmonės kapitalą Vertybinių popierių komisijai pateikia prašymą, paskolos sutarties kopiją, įmonės veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymo prognozę ir paaiškinimą, kokią įtaką ši paskola turės įmonės finansinei veiklai;
17.2. Visa subordinuotos paskolos suma turi būti iš karto visiškai apmokėta. Įmonė pateikia Vertybinių popierių komisijai subordinuotos paskolos apmokėjimą patvirtinančius dokumentus;
17.3. Paskolų, kurios įtraukiamos į 2 lygio kapitalą, mažiausia trukmė yra daugiau kaip penkeri metai (ilgalaikė subordinuota paskola);
17.4. Paskolų, kurios įtraukiamos į 3 lygio kapitalą mažiausia trukmė yra daugiau kaip dveji metai (trumpalaikė subordinuota paskola);
17.5. Paskolos sutartyje neturi būti nuostatos, numatančios, kad, esant tam tikroms nurodytoms aplinkybėms (išskyras įmonės likvidavimą), paskola gali būti grąžinta anksčiau numatyto grąžinimo termino;
17.6. Įmonė, norėdama grąžinti subordinuotą paskolą prieš sutartyje numatytą jos grąžinimo terminą, turi gauti Vertybinių popierių komisijos leidimą. Vertybinių popierių komisija duoda leidimą grąžinti subordinuotą paskolą jeigu artimiausius trejus finansinius metus paskolos grąžinimas neturės neigiamos įtakos įmonės finansinei veiklai ir veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymui. Įmonė negali grąžinti nei subordinuotos paskolos, nei jos palūkanų, jeigu jas grąžinus įmonės kapitalas netenkintų šių Taisyklių V skyriuje nustatytų kapitalo pakankamumo reikalavimų;
17.7. Subordinuota paskola gali būti keičiama į įmonės akcijas, jeigu tai numatyta paskolos sutartyje ir tam pritaria Vertybinių popierių komisija;
17.8. Įmonė turi informuoti Vertybinių popierių komisiją, jeigu paaiškėja, kad, grąžinus subordinuotą paskolą įmonės kapitalas taptų mažesnis kaip 120 proc. šių Taisyklių V skyriuje nustatytų kapitalo pakankamumo reikalavimų, kuriuos įmonė turi vykdyti;
17.9. Įmonės trumpalaikių subordinuotų paskolų suma neturi būti didesnė kaip 150 proc. pirminio įmonės kapitalo dydžio;
17.10. Vertybinių popierių komisija gali leisti, kad įmonės trumpalaikių subordinuotų paskolų suma viršytų 150 proc. pirminio kapitalo dydžio, bet ji neturi būti didesnė kaip 250 proc. pirminio kapitalo dydžio;
17.11. Ilgalaikių subordinuotų paskolų suma turi būti palaipsniui mažinama per paskutinius penkerius metus iki paskolos grąžinimo termino, t. y. paskolos suma kasmet sumažinama po 20 proc.;
17.12. Jei ilgalaikės subordinuotos paskolos terminas nenustatytas, ji turi būti grąžinama tik po penkerių metų ir iš anksto informavus Vertybinių popierių komisiją išskyras, kai subordinuotos paskolos suma nėra priskirta įmonės kapitalui. Vertybinių popierių komisija gali leisti anksčiau grąžinti tokią paskolą jeigu to prašo paskolos davėjas ir jeigu tai neturės įtakos paskolą gavusios įmonės finansinei veiklai ir veiklos riziką riboj ančių normatyvų vykdymui.
19. Įmonės ilgalaikių subordinuotų paskolų ir privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu bendra suma neturi viršyti 50 proc. pirminio įmonės kapitalo dydžio.
IV. ĮMONĖS PREKYBOS KNYGA
21. Įmonės prekybinė veikla turi būti apibrėžta įmonės strategijoje, šios veiklos politikoje ir procedūrose, kurios parengiamos prekybos pozicijų valdymo tikslais ir turi užtikrinti saugų bei veiksmingą prekybinių finansinių priemonių naudojimą ir su tuo susijusios rizikos valdymą
22. Įmonėje turi būti periodiškai atliekamas prekybinės veiklos politikos ir procedūrų laikymosi vidaus auditas.
23. Įmonė privalo turėti prekybinės veiklos politiką ir procedūras, kuriose būtų aiškiai apibrėžtas prekybos knygos tvarkymas. Prekybinės veiklos politikoje ir procedūrose turi būti:
23.1. Nustatyta veikla, kurią įmonė laiko prekybine, į kurią atsižvelgiama skaičiuojant kapitalo poreikį;
23.2. Ketinimo verstis prekybine veikla pagrįstumas, atsižvelgiant į bendras įmonės finansines sąlygas ir kapitalo pakankamumą;
23.4. Pateiktas sandorių, kuriuos įmonė laiko ne prekybos knygoje, sąrašas ir sandorių įtraukimo į sąrašą pagrindimas;
23.6. Pateiktas naudojamų prekybinių finansinių priemonių sąrašas ir jų priskyrimo prekybos knygai pagrindimas;
23.9. Nustatyta finansinių priemonių perkėlimo iš prekybos knygos į ne prekybos knygą (ir atvirkščiai) tvarka, pateiktas tokių perkėlimų pagrindimas (jeigu finansinė priemonė perkeliama iš prekybos knygos į ne prekybos siekiant apsidrausti, rinkos rizikos kapitalo poreikis neskaičiuojamas);
24. Įmonės prekybinės veiklos politiką turi patvirtinti įmonės valdyba ir per 15 darbo dienų pateikti Vertybinių popierių komisijai. Prekybinės veiklos politika gali būti keičiama ne dažniau kaip vieną kartą per finansinius metus. Valdybos patvirtintą koreguotą veiklos politiką įmonė privalo pateikti Vertybinių popierių komisijai per 15 darbo dienų nuo patvirtinimo.
25. Įmonės prekybos knygą sudaro:
25.1. Nuosavybės teise turimų finansinių priemonių, biržos prekių, išvestinių biržos prekių pozicijos, kurios laikomos prekybos tikslais;
25.2. Pozicijos, atsirandančios prekiaujant finansinėmis priemonėmis, biržos prekėmis, išvestinėmis biržos prekėmis, už kurias neatsiskaitoma iš karto arba kai už tas finansines priemones, biržos prekes, išvestines biržos prekes jau yra sumokėta, bet jos dar nepristatytos, ir pozicijos, atsirandančios sudarant skolinimo ir skolinimosi sandorius prekybos knygos finansinėmis priemonėmis ar biržos prekėmis;
25.3. Pozicijos, atsirandančios dėl gautinų sumų ar mokesčių, komisinių mokesčių, palūkanų ir dividendų, kurie yra tiesiogiai susiję su prekybos knygos pozicijomis;
25.4. Suderinti sandoriai, susiję su finansinėmis priemonėmis, išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, biržos prekėmis ir išvestinėmis biržos prekėmis;
25.5. Su prekyba susiję terminuotieji atpirkimo sandoriai, kuriuos įmonė įtraukia į savo ne prekybos knygą, tačiau jie kapitalo poreikio apskaičiavimo tikslu gali būti įtraukti į prekybos knygą jei į ją bus įtraukiami visi tokio pobūdžio atpirkimo sandoriai. Šiuo tikslu su prekyba susiję tokio pobūdžio atpirkimo sandoriai turi atitikti prekybos tikslais laikomų pozicijų sąvoką ir joms keliamus reikalavimus, ir abi šio sandorio dalys turi būti įtrauktos į prekybos knygą įtrauktų grynųjų pinigų arba vertybinių popierių pavidalu. Visiems atpirkimo sandoriams, nesvarbu, į kurią knygą jie įrašyti, taikomas sandorio šalies kredito rizikos reikalavimas;
26. Prekybos tikslais laikomos pozicijos turi atitikti šiuos reikalavimus:
26.1. Įmonės valdymo organų patvirtintoje prekybinės veiklos strategijoje turi būti tiksliai nurodyta numatoma prekybinės veiklos pozicijų laikymo trukmė;
26.2. Įmonės turi parengti prekybinių pozicijų valdymo procedūras, kurias taikant:
26.2.3. prekybinėje veikloje dalyvaujantys darbuotojai turi teisę savarankiškai prisiimti (valdyti) pozicijų riziką, neviršydami jiems nustatytų limitų ir laikydamiesi patvirtintos strategijos;
26.2.4. informacijos apie pozicijas teikimas įmonės valdymo organams turi būti neatsiejama įmonės rizikos valdymo proceso dalis;
27. Įmonė turi sukurti ir taikyti prekybos knygos pozicijų vertinimo sistemą bei kontrolės mechanizmą.
28. Prekybos knygos pozicijų vertinimo sistema bei kontrolės mechanizmas turi užtikrinti:
28.1. Prekybos knygos pozicijų vertinimo politikos ir procedūrų nustatymą. Vertinimo politika ir procedūros turi aiškiai apibrėžti vertinime dalyvaujančių padalinių atsakomybę, rinkos informacijos šaltinius ir pagrįsti jų tinkamumą nustatyti nepriklausomo vertinimo periodiškumą kainų nustatymo laiką, verčių koregavimo procedūras, mėnesio pabaigoje atliekamo tikrinimo procedūras;
28.2. Už vertinimą atsakingų asmenų (padalinio) nepriklausomumą nuo sandorius sudarančių asmenų (padalinio);
29. Įmonės prekybos knygos pozicijų vertinimas rinkos kainomis turi būti atliekamas ne rečiau kaip kartą per dieną, remiantis iš nepriklausomų šaltinių gautais duomenimis apie kainas (pvz., reguliuojamos rinkos kainos, elektroninės kainos arba kelių, su įmone nesusijusių, finansų maklerių kotiruotos kainos).
30. Įmonė, vertindama pozicijas rinkos kainomis, taiko konservatyviausias pirkimo ir pardavimo kainas, išskyrus atvejus, kai įmonės vaidmuo formuojant tam tikros rūšies finansinės priemonės ar biržos prekės rinkos kainą yra labai svarbus ir ji gali uždaryti savo poziciją dar neužsidarius rinkai.
31. Kai pozicijų įvertinti rinkos kainomis neįmanoma, įmonė, prieš skaičiuodama prekybos knygos kapitalo poreikį, turi savo pozicijas įvertinti pagal pasirinktą modelį.
32. Vertinant pagal modelį, turi būti laikomasi šių reikalavimų:
32.1. Įmonės vadovai turi žinoti, kurios prekybos knygos pozicijos vertinamos pagal modelį, ir įvertinti tokio vertinimo duomenų netikslumo riziką;
32.2. Jei įmanoma, naudoti reguliuojamos rinkos duomenis. Rinkos duomenų, susijusių su tam tikra vertinama pozicija, tinkamumas ir modelio parametrai turi būti periodiškai vertinami;
32.3. Jei įmanoma, naudoti vertinimo metodus visuotinai pripažįstamus praktikoje vertinant tam tikrą finansinę priemonę ar biržos prekę;
32.4. Įmonės sukurtas modelis turi būti pagrįstas tinkamomis prielaidomis, kurias įvertino ir patikrino kvalifikuoti asmenys, nedalyvavę jį kuriant;
32.5. Vertinti pagal nustatytas formalias pokyčių kontroliavimo procedūras ir periodiškai tikrinti vertinimą, naudojant patikimą modelio kopiją;
32.6. Už rizikos valdymą atsakingas asmuo (asmenys) turi žinoti ir aiškinti vertinimo rezultatus, atsižvelgdamas į naudojamų modelių trūkumus;
33. Taikant 32.4 punktą modelį kuria ir tvirtina asmenys, nesusiję su sandorius sudarančiais įmonės darbuotojais. Tikrinimo metu turi būti patvirtinamas matematinių skaičiavimų, hipotezių ir programinės įrangos tinkamumas.
34. Įmonė turi atlikti nepriklausomą kainų patikrą kurios metu turi būti reguliariai tikrinamas rinkos kainų ar modelio taikymo metu naudojamų duomenų tikslumas ir nepriklausomumas.
35. Kasdienį prekybos knygos pozicijų vertinimą rinkos kainomis gali atlikti įmonės prekybinėje veikloje dalyvaujantys darbuotojai.
36. Rinkos kainų ir modelio taikymo metu naudojamų duomenų tikslumo patikrą ne rečiau kaip kartą per mėnesį turi atlikti su įmonės prekyba nesusiję darbuotojai. Jei kainų duomenų neįmanoma gauti iš nepriklausomų ir objektyvių šaltinių, gali būti pasitelktos tokios rizikos ribojimo principais pagrįstos priemonės, kaip vertinimo rezultatų koregavimas.
37. Įmonė nustato ir taiko procedūras, leidžiančias koreguoti vertinimo rezultatus arba sudaryti vertinimo rezervą.
38. Vertinimo rezultatų koregavimas (rezervo sudarymas) turi būti formaliai numatytas vertinant neuždirbtą kredito maržą pozicijų uždarymo išlaidas, operacinę riziką, išankstinį sutarties nutraukimą, investavimo ir finansavimo išlaidas, būsimąsias administracines išlaidas ir, jei reikia, modelio riziką.
39. Įmonė, kuri prekybos knygos pozicijų vertinimui atlikti pasitelkia trečiąją šalį arba naudoja modelį, turi nuspręsti, ar taikyti vertės rezultatų koregavimą.
40. Jeigu dėl vertinimo rezultatų koregavimo (rezervo sudarymo) einamaisiais finansiniais metais patiriama nuostolių, jie atimami iš įmonės kapitalo.
41. Pelnas (nuostolis), atsiradęs dėl vertinimo rezultatų koregavimo (rezervo sudarymo), įtraukiamas į „grynojo prekybos knygos pelno“ skaičiavimą ir į įmonės kapitalą.
42. Į prekybos knygą gali būti įtrauktos vidaus apsidraudimo pozicijos. Vidaus apsidraudimo pozicija – pozicija, kuri didžiąja dalimi arba visiškai padengia riziką, susijusią su ne prekybos knygos pozicija arba pozicijų grupe. Pozicijoms, atsirandančioms dėl vidaus apsidraudimo, gali būti taikoma prekybos knygos pozicijoms galiojanti kapitalo poreikio skaičiavimo tvarka, jeigu jos laikomos prekybos tikslais ir jeigu atitinka nustatytus prekybos knygos pozicijoms šiuos reikalavimus:
42.1. Vidaus apsidraudimo pozicijomis neturi būti siekiama sumažinti kapitalo poreikio arba jo neskaičiuoti;
42.2. Vidaus apsidraudimo pozicijų taikymas turi būti tinkamai reglamentuotas, joms turi būti taikomos konkrečios vidaus patvirtinimo ir audito procedūros;
42.4. Didžioji vidaus apsidraudimo pozicijų rinkos rizikos dalis turi būti valdoma kaip prekybos knygos pozicijų rizika ir negali būti viršijami leistini limitai;
43. Taikant šių Taisyklių 42 punkto nuostatas, neturi būti pažeidžiami kapitalo poreikio skaičiavimo reikalavimai, nustatyti vidaus apsidraudimo pozicijos „ne prekybos knygos sudedamajai daliai“.
V. ĮMONĖS KAPITALO PAKANKAMUMO REIKALAVIMAI
45. Įmonės kapitalo dydis negali būti mažesnis negu įmonės minimalus pradinis kapitalas, kuris nustatytas šių Taisyklių II dalyje.
46. A kategorijos licenciją turinčios finansų maklerio įmonės kapitalas visada turi būti lygus arba didesnis už šių kapitalo poreikių sumą:
46.2. Į prekybos knygą įtrauktų pozicijų rizikos, atsiskaitymų bei sandorio šalies ir didelių pozicijų rizikos kapitalo poreikio suma;
47. B ar C kategorijos licenciją turinčios finansų maklerio įmonės ir valdymo įmonės kapitalas visada turi būti lygus arba didesnis už didesniąją iš toliau nurodytų dviejų dydžių sumą:
47.1. Kapitalo poreikių suma:
47.1.2. į prekybos knygą įtrauktų pozicijų rizikos, atsiskaitymų bei sandorio šalies ir didelių pozicijų rizikos kapitalo poreikio suma;
VI. KREDITO IR GAUTINŲ SUMŲ SUMAŽĖJIMO RIZIKOS KAPITALO POREIKIO SKAIČIAVIMAS
49. Įmonė kredito rizikos ir gautinų sumų sumažėjimo (išskyrus prekybos knygoje įtrauktą turtą bei nelikvidųjį turtą) rizikos kapitalo poreikį apskaičiuoja vadovaudamasi šiose Taisyklėse išdėstytu standartizuotu metodu.
Standartizuotas metodas
50. Kredito ir gautinų sumų sumažėjimo rizikos kapitalo poreikis nustatomas įmonės apskaičiuotą ir pagal riziką įvertintą įmonės turto ir nebalansinių straipsnių (išskyrus į prekybos knygą įtrauktą turtą bei nelikvidųjį turtą) pozicijų vertę padauginus iš 8 proc.
51. Šių Taisyklių 1 priede nurodytų išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertės gali būti nustatomos pagal šių Taisyklių VII dalies nuostatas, atsižvelgiant į novacijos sutarčių ir kitų užskaitos sutarčių poveikį. Atpirkimo, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi, ilgalaikių atsiskaitymo sandorių ir garantinės įmokos skolinimo sandorių pozicijų vertės gali būti nustatomos pagal šių Taisyklių VI arba VII dalies nuostatas.
52. Apskaičiuojant pagal riziką įvertintas įmonės turto pozicijų vertes, jų balansinė vertė dauginama iš atitinkamai grupei priskiriamo rizikos koeficiento, išreikšto procentais.
53. Kiekviena įmonės turto pozicija, jeigu atitinkamos pozicijos vertė neatimama iš kapitalo, turi būti priskiriama prie vienos iš šių pozicijų grupių:
53.1. Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijos – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių centrinei valdžiai priskiriamų subjektų ir centrinių bankų, įskaitant Europos centrinio banko, pozicijos;
53.2. Regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijos – Lietuvos Respublikos apskričių ir savivaldybių, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių regioninei valdžiai ir vietos valdžiai priskiriamų subjektų, nurodytų atitinkamuose šių valstybių teisės aktuose, pozicijos;
Prie regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijų taip pat priskiriamos pozicijos, religinių bendruomenių ir bendrijų, kurios yra įsteigtos kaip juridiniai asmenys pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą ir pagal atitinkamus kitų Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktus ir kurios renka mokesčius, vadovaudamosi teisės aktais, suteikiančiais joms teisę tuo užsiimti;
53.3. Administracinių vienetų ir pelno nesiekiančių organizacijų pozicijos – valstybinio sektoriaus subjektų ir kitų prie administracinių vienetų ir pelno nesiekiančių organizacijų priskiriamų Europos Sąjungos valstybių narių subjektų, nurodytų atitinkamuose šių valstybių teisės aktuose, pozicijos.
Prie administracinių vienetų ir pelno nesiekiančių organizacijų pozicijų taip pat priskiriamos religinių bendrijų ir bendruomenių pozicijos, kurios nepriskiriamos prie regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijų.
53.4. Daugiašalių plėtros bankų pozicijos – daugiašalių plėtros bankų, nurodytų šių Taisyklių 61 punkte, pozicijos.
Prie daugiašalių plėtros bankų pozicijų taip pat priskiriamos Amerikos investicijų korporacijos, Juodosios jūros regiono prekybos ir plėtros banko bei Vidurio Amerikos ekonominės integracijos banko pozicijos.
53.5. Tarptautinių organizacijų pozicijos – tarptautinių organizacijų, nurodytų šių Taisyklių 63 punkte, pozicijos.
53.6. Institucijų pozicijos – Lietuvos Respublikos kredito įstaigų ir investicinių įmonių (finansų maklerio ir valdymo įmonių) pozicijos, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių kredito įstaigų ir investicinių įmonių, apibrėžtų tų valstybių teisės aktuose, pozicijos.
Prie institucijų pozicijų taip pat priskiriamos finansų įstaigų, kurių veiklos leidimus išdavė ir kurias prižiūri už leidimų išdavimą ir priežiūrą atsakingos priežiūros institucijos ir kurios disponuoja tokiomis pačiomis priežiūros teisėmis kaip ir kredito įstaigų priežiūros institucijos, pozicijos.
53.8. Mažmeninės pozicijos – pozicijos, kurios atitinka toliau nurodytas sąlygas:
53.8.1. jos susidarė dėl sandorių su fiziniu asmeniu ar su fiziniais asmenimis, su smulkaus ar vidutinio verslo subjektais, apibrėžtais Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių atitinkamuose teisės aktuose;
53.9. Prie didelės rizikos kategorijų priklausančių straipsnių pozicijos – pozicijos, susijusios su ypač didele rizika, tokios kaip investicijos į rizikos kapitalo įmones, rizikingos investicijos į nuosavybės vertybinius popierius.
Prie didelės rizikos kategorijų priklausančių straipsnių pozicijų taip pat priskiriamos:
53.10. Trumpalaikės institucijų ir įmonių pozicijos – institucijų ir įmonių pozicijos, kurių pradinis faktinis terminas neviršija trijų mėnesių ir kurios turi pripažintos IKVI suteiktą trumpalaikį kredito rizikos vertinimą (reitingą).
53.11. Kolektyvinio investavimo subjektų pozicijos – pozicijos, susidariusios dėl sandorių su Lietuvos Respublikos įstatymuose ir atitinkamuose kitų Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktuose apibrėžta investicine kintamojo kapitalo bendrove ar investiciniu fondu, kurių:
53.11.1. sudarymo vienintelis tikslas – viešai platinant investicinius vienetus ar akcijas, sukaupti asmenų lėšų ir jas kolektyviai investuoti į vertybinius popierius ir (ar) kitą Lietuvos Respublikos įstatymuose ir atitinkamuose kitų Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktuose nurodytą likvidųjį turtą ir taip padalinti riziką;
Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijos
54. Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas, išskyrus šių Taisyklių 55–58 punktuose numatytus atvejus.
55. Centrinės valdžios ir centrinių bankų, kurie turi pripažintos IKVI suteiktą kredito rizikos vertinimą (reitingą), pozicijoms rizikos koeficientas priskiriamas pagal 1 lentelę.
1 lentelė
| Kredito kokybės žingsnis |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
| Rizikos koeficientas, proc. |
0 |
20 |
50 |
100 |
100 |
150 |
57. Europos Sąjungos valstybių narių centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms, išreikštoms ir finansuojamoms atitinkamos centrinės valdžios ir centrinio banko nacionaline valiuta, priskiriamas 0 proc. rizikos koeficientas. Iki 2012 m. gruodžio 31 d. Europos Sąjungos valstybių narių centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms, išreikštoms ir finansuojamoms bet kokios Europos Sąjungos valstybės narės nacionaline valiuta, priskiriamas toks pat rizikos koeficientas, koks butų taikomas jų nacionaline valiuta išreikštoms ir finansuojamoms pozicijoms.
58. Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms rizikos koeficientas gali būti priskiriamas atsižvelgiant į Lietuvos banko pripažintų eksporto kreditų agentūrų atitinkamai centrinei valdžiai ir centriniam bankui nustatytą kredito rizikos vertinimą (reitingą). Įmonė, centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijų vertėms apskaičiuoti, pasirinkusi eksporto kreditų agentūrą, kurios kredito rizikos vertinimus (reitingus) taikys (2 lentelė), apie tai turi pranešti Vertybinių popierių komisijai ir taikyti juos visą laiką.
Eksporto kreditų agentūrų minimalios eksporto draudimo įmokos (MEDĮ) ir joms atitinkantys rizikos koeficientai
2 lentelė
| MEDĮ |
0 |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
| Rizikos koeficientas, proc. |
0 |
0 |
20 |
50 |
100 |
100 |
100 |
150 |
Regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijos
59. Regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijoms, vadovaujantis šių Taisyklių 64, 67, 69 ir 70 punktais, priskiriami analogiški kaip institucijų pozicijų rizikos koeficientai, išskyrus tai, kad regioninės valdžios ir vietos valdžios trumpalaikėms pozicijoms netaikomas lengvatinis traktavimas (šių Taisyklių 65 ir 68 punktai).
Administracinių vienetų ir pelno nesiekiančių organizacijų pozicijos
Daugiašalių plėtros bankų pozicijos
61. Daugiašalių plėtros bankų pozicijoms, vadovaujantis šių Taisyklių 64, 67, 69 ir 70 punktais, priskiriami analogiški kaip ir institucijų pozicijų rizikos koeficientai, išskyrus tai, kad daugiašalių plėtros bankų trumpalaikėms pozicijoms netaikomas lengvatinis traktavimas (šių Taisyklių 65 ir 68 punktai). Šių daugiašalių plėtros bankų pozicijoms priskiriamas 0 proc. rizikos koeficientas:
61.13. Tarptautinė imunizacijos finansavimo institucija;
Papildyta punktu:
Nr. 1K-26, 2007-08-23, Žin., 2007, Nr. 92-3724 (2007-08-25), i. k. 1072051NUTA0001K-26
61.14. Islamo plėtros bankas.
Papildyta punktu:
Nr. 1K-26, 2007-08-23, Žin., 2007, Nr. 92-3724 (2007-08-25), i. k. 1072051NUTA0001K-26
Tarptautinių organizacijų pozicijos
Institucijų pozicijos
64. Pripažintos IKVI suteikto kredito rizikos vertinimo (reitingo) neturinčių institucijų pozicijoms, kurių pradinis faktinis terminas yra daugiau kaip trys mėnesiai, priskiriamas 50 proc. rizikos koeficientas.
65. Pripažintos IKVI suteikto kredito rizikos vertinimo (reitingo) neturinčių institucijų pozicijoms, kurių pradinis faktinis terminas neviršija trijų mėnesių, priskiriamas 20 proc. rizikos koeficientas.
66. Šių Taisyklių 64 ir 65 punktuose nurodytų institucijų pozicijoms priskiriamas rizikos koeficientas negali būti mažesnis už centrinės valdžios, kurios jurisdikcijai priklauso ši institucija, pozicijoms priskiriamą rizikos koeficientą.
67. Pripažintos IKVI suteikto kredito rizikos vertinimą (reitingą) turinčių institucijų pozicijoms, kurių pradinis faktinis terminas yra daugiau kaip trys mėnesiai, rizikos koeficientas priskiriamas pagal 3 lentelę:
3 lentelė
| Kredito kokybės žingsnis |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
| Rizikos koeficientas, proc. |
20 |
50 |
50 |
100 |
100 |
150 |
68. Pripažintos IKVI suteikto kredito rizikos vertinimą (reitingą) turinčių institucijų pozicijoms, kurių pradinis faktinis terminas neviršija trijų mėnesių, rizikos koeficientas priskiriamas pagal 4 lentelę:
4 lentelė
| Kredito kokybės žingsnis |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
| Rizikos koeficientas, proc. |
20 |
20 |
20 |
50 |
50 |
150 |
69. Įmonės, taikydamos šių Taisyklių 68 punktą, turi atsižvelgti į tai, ar bent viena vertinamos institucijos pozicija, kurios pradinis faktinis terminas neviršija trijų mėnesių, turi pripažintos IKVI nustatytą trumpalaikį kredito rizikos vertinimą (reitingą).
Jeigu įmonė neturi pripažinto IKVI nustatyto trumpalaikio kredito rizikos vertinimo (reitingo), tai visoms šios institucijos pozicijoms, kurių pradinis faktinis terminas neviršija trijų mėnesių, taikomas bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis traktavimas, kaip nurodyta šių Taisyklių 68 punkte.
Jeigu įmonė turi ir jeigu šis trumpalaikis kredito rizikos vertinimas (reitingas) numato palankesnio arba lygiaverčio rizikos koeficiento priskyrimą vertinamai institucijos pozicijai, kurios pradinis faktinis terminas neviršija trijų mėnesių (kaip nurodyta šių Taisyklių 75 punkte), nei numato bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis traktavimas (kaip nurodyta šių Taisyklių 68 punkte), tai šį trumpalaikį kredito rizikos vertinimą (reitingą) atitinkantis rizikos koeficientas (pagal šių Taisyklių 75 punktą) priskiriamas tik tai konkrečiai pozicijai. Kitoms šios institucijos pozicijoms, kurių pradinis faktinis terminas neviršija trijų mėnesių, taikomas bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis traktavimas, kaip nurodyta šių Taisyklių 68 punkte.
Jeigu įmonė turi ir jeigu šis trumpalaikis kredito rizikos vertinimas (reitingas) numato mažiau palankaus rizikos koeficiento priskyrimą vertinamai institucijos pozicijai, kurios pradinis faktinis terminas neviršija trijų mėnesių (kaip nurodyta šių Taisyklių 75 punkte), nei numato bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis traktavimas (kaip nurodyta šių Taisyklių 68 punkte), tai bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis traktavimas neturi būti taikomas, ir vertinamai institucijos pozicijai bei visoms nereitinguotoms šios institucijos pozicijoms, kurių pradiniai faktiniai terminai neviršija trijų mėnesių, priskiriamas rizikos koeficientas, atitinkantis šį trumpalaikį kredito rizikos vertinimą (reitingą), kaip nurodyta šių Taisyklių 75 punkte.
70. Institucijų pozicijoms, susijusioms su investicijomis į institucijų nuosavybės vertybinius popierius arba reguliuojamojo kapitalo priemones, priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas.
Įmonių pozicijos
71. Įmonių pozicijoms, kurios turi pripažintos IKVI kredito rizikos vertinimą (reitingą), rizikos koeficientas priskiriamas pagal 5 lentelę.
5 lentelė
| Kredito kokybės žingsnis |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
| Rizikos koeficientas, proc. |
20 |
50 |
100 |
100 |
150 |
150 |
Didelės rizikos kategorijoms priklausančių straipsnių pozicijos
Trumpalaikės institucijų ir įmonių pozicijos
75. Institucijų ir įmonių pozicijoms, kurių pradinis faktinis terminas neviršija trijų mėnesių ir kurios turi pripažintos IKVI suteiktą trumpalaikį kredito rizikos vertinimą (reitingą), rizikos koeficientas priskiriamas pagal 6 lentelę.
6 lentelė
| Kredito kokybės žingsnis |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
| Rizikos koeficientas, proc. |
20 |
50 |
100 |
150 |
150 |
150 |
Kolektyvinio investavimo subjektų pozicijos
76. Kolektyvinio investavimo subjektų pozicijoms priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas, išskyrus atvejus, nurodytus šių Taisyklių 77-82 punktuose.
77. Kolektyvinio investavimo subjektų, kurie turi pripažintos IKVI suteiktą kredito rizikos vertinimą (reitingą), pozicijoms rizikos koeficientas priskiriamas pagal 7 lentelę.
7 lentelė
| Kredito kokybės žingsnis |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
| Rizikos koeficientas, proc. |
20 |
50 |
100 |
100 |
150 |
150 |
78. Jeigu kolektyvinio investavimo subjektų pozicija yra susijusi su ypač didele rizika, tai pozicijai turi būti taikomas 150 proc. rizikos koeficientas.
79. Įmonė kolektyvinio investavimo subjekto pozicijai gali nustatyti rizikos koeficientą, kaip nurodyta šių Taisyklių 80–82 punktuose, jeigu kolektyvinio investavimo subjekto valdymo principai ir veikla organizuojama pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą ir kitus susijusius teisės aktus bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių analogiškus teisės aktus.
80. Jeigu įmonė turi visą reikiamą informaciją apie pagrindines kolektyvinio investavimo subjekto pozicijas, tai ji gali atsižvelgti į šias pagrindines pozicijas, apskaičiuodama vidutinį pozicijos rizikos koeficientą.
81. Jeigu įmonė neturi informacijos apie pagrindines kolektyvinio investavimo subjekto pozicijas, vidutinį rizikos koeficientą ji gali apskaičiuoti, darydama prielaidą kad kolektyvinio investavimo subjektas pirmiausiai maksimaliai, kiek jam yra leidžiama pagal suteiktus įgaliojimus, investuoja į didžiausią kapitalo poreikį pritraukiančias pozicijų grupes, o toliau investuoja mažėjančia tvarka, kol pasiekiama maksimali bendra investicijų riba.
Kitos pozicijos
83. Kitoms pozicijoms, kurios nenumatytos šiose Taisyklėse, priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas.
Pagal riziką įvertintų įmonės nebalansinių straipsnių pozicijų verčių nustatymas
85. Pagal riziką įvertintos įmonės nebalansinių straipsnių pozicijų vertės nustatomos dviem etapais.
86. Pirmiausia įmonės nebalansinių straipsnių pozicijos suskirstomos į šių Taisyklių 87-90 punktuose nurodytas grupes ir kurių vertė padauginama iš toms grupėms priskiriamų perskaičiavimo veiksnių, išreikštų procentais. Po to gautos sumos padauginamos iš procentais išreikštų rizikos koeficientų, taikomų kitai sutarties šaliai grupuojant turtą kaip nurodyta šių Taisyklių 53 punkte.
87. Įmonės didelės rizikos nebalansinių straipsnių pozicijos, kurioms priskiriamas 100 proc. perskaičiavimo veiksnys:
88. Įmonės vidutinės rizikos nebalansinių straipsnių pozicijos, kurioms priskiriamas 50 proc. perskaičiavimo veiksnys:
88.1. Laidavimai ir nuostolių padengimo garantijos (įskaitant konkursų paraiškas, sutartinių įsipareigojimų vykdymą garantinius raštus dėl muitų ir mokesčių mokėjimo) ir garantijos, neturinčios paskolų požymių;
88.2. Nepanaudotos kredito galimybės (susitarimai dėl paskolų, vertybinių popierių pirkimo, garantijų suteikimo ar akceptavimo priemonių), kurių pradinis terminas yra daugiau kaip vieneri metai;
89. Įmonės vidutinės arba mažos rizikos nebalansinių straipsnių pozicijos, kurioms priskiriamas 20 proc. perskaičiavimo veiksnys:
89.1. Nepanaudoti kreditavimo įsipareigojimai (susitarimai dėl paskolų, vertybinių popierių pirkimo, garantijų suteikimo ar akceptavimo priemonių), kurių pradinis terminas – vieneri metai arba mažiau, kurių negalima bet kuriuo metu be išankstinio pranešimo besąlygiškai atšaukti arba kurių negalima automatiškai atšaukti pablogėjus paskolos gavėjo kreditingumui;
90. Įmonės mažos rizikos nebalansinių straipsnių pozicijos, kurioms priskiriamas 0 proc. perskaičiavimo veiksnys:
90.1. Nepanaudoti kreditavimo įsipareigojimai (susitarimai dėl paskolų, vertybinių popierių pirkimo, garantijų suteikimo ar akceptavimo priemonių), kurių pradinis terminas – vieneri metai arba mažiau, kuriuos galima bet kuriuo metu be išankstinio pranešimo besąlygiškai atšaukti arba kurių negalima automatiškai atšaukti pablogėjus paskolos gavėjo kreditingumui;
VII. RINKOS RIZIKOS KAPITALO POREIKIO APSKAIČIAVIMAS
1. Pozicijų rizika
91. Įmonė pozicijų rizikos kapitalo poreikį skaičiuoja visoms prekybos knygos pozicijoms, kurios kiekvieną dieną įvertinamos rinkos kainomis. Prieš sudarydama sandorį, įmonė turi būti įsitikinusi, kad ji tenkins kapitalo pakankamumo reikalavimus.
92. Įmonės tos pačios finansinės priemonės emisijos ilgųjų (trumpųjų) pozicijų perviršis, palyginus su trumposiomis (ilgosiomis) tapačių finansinių priemonių pozicijomis, yra atskirų finansinių priemonių grynoji pozicija. Išvestinių finansinių priemonių grynoji pozicija skaičiuojama pagal pagrindinės (bazinės) finansinės priemonės pozicijas.
93. Įmonė negali sumuoti (tarpusavyje užskaityti) konvertuojamos finansinės priemonės ir pagrindinės ją sudarančios finansinės priemonės priešingų pozicijų.
94. Prieš sumuojant grynąsias pozicijas, visos pozicijos turi būti perskaičiuotos nacionaline valiuta (litais) pagal oficialų ataskaitinę dieną Lietuvos banko nustatytą užsienio valiutų ir lito santykį.
95. Palūkanų normos ateities sandoriai, išankstiniai palūkanų normos sandoriai ir išankstiniai įsipareigojimai pirkti ar parduoti skolos finansines priemones yra laikomi atitinkamų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų deriniais. Todėl palūkanų normos ateities sandorio ilgoji pozicija yra laikoma skolinimosi sandorio, kurio terminas baigiasi ateities sandorio įvykdymo dieną, ir turimo turto, kurio terminas sutampa su atitinkamu pagrindinės finansinės priemonės arba tariamosios pozicijos, kuria paremtas minėtas ateities sandoris, terminu, deriniu. Analogiškai parduotas išankstinis palūkanų normos pardavimo sandoris laikomas ilgosios pozicijos, kurios galiojimo terminas, pridėjus sandorio sutarties įvykdymo laikotarpį, sutampa su atsiskaitymo diena, ir trumposios pozicijos, kurios galiojimo terminas sutampa su atsiskaitymo diena, deriniu. Skolinamasis ir turimas turtas yra įtraukiami skaičiuojant kapitalo poreikį padengti specifinei rizikai, susijusiai su ateities palūkanų normos sandoriais ir išankstiniais palūkanų normos sandoriais, padengti. Išankstinis įsipareigojimas pirkti skolos finansinę priemonę yra laikomas skolinimosi sandorio, kurio terminas baigiasi pristatymo dieną, ir pačios skolos finansinės priemonės ilgosios pozicijos deriniu.
96. Kapitalo poreikis ateities sandoriams, kuriais prekiaujama biržoje, gali būti lygus biržos nustatytai garantinei įmokai, jeigu garantinė įmoka teisingai atspindi ateities sandorio riziką ir yra ne mažesnė už šių sandorių kapitalo poreikį, apskaičiuotą pagal šiose Taisyklėse nustatytą metodą.
97. Ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorių, kurių tarpuskaitą vykdo pripažinti tarpuskaitos namai, kapitalo poreikis gali būti lygus tarpuskaitos namų reikalaujamai įmokai, jeigu įmoka teisingai atspindi išvestinių finansinių priemonių sandorių riziką ir yra ne mažesnė už šių sandorių kapitalo poreikį, apskaičiuotą pagal šiose Taisyklėse nustatytą metodą.
98. Pasirinkimo sandoriai (palūkanų normų, skolos finansinių priemonių, akcijų, akcijų indeksų, finansinių ateities sandorių, apsikeitimo sandorių ir užsienio valiutos) yra traktuojami kaip pozicijos, lygios pagrindinės pasirinkimo sandorio finansinės priemonės vertei, padaugintai iš šio pasirinkimo sandorio delta koeficiento. Apskaičiuotos pozicijos gali būti tarpusavyje užskaitomos su visomis identiškų pagrindinių finansinių priemonių arba pagrindinių išvestinių finansinių priemonių priešingomis pozicijomis. Gali būti naudojamas atitinkamos biržos taikomas delta koeficientas arba, kai delta koeficientas nėra nustatytas, arba ne biržos sandorių atveju, naudojamas pačios įmonės apskaičiuotas delta koeficientas.
99. Kapitalo poreikis pasirašytam pasirinkimo sandoriui, kuriuo prekiaujama biržoje, gali būti lygus biržos nustatytai garantinei įmokai, jeigu garantinė įmoka teisingai atspindi su sandoriu susijusią riziką ir yra ne mažesnė už šių sandorių kapitalo poreikį, apskaičiuotą pagal šiose Taisyklėse nustatytą metodą.
100. Varantai, susiję su skolos finansinėmis priemonėmis ir nuosavybės vertybiniais popieriais, vertinami taip pat kaip ir pasirinkimo sandoriai.
101. Įvertinant palūkanų normos riziką, apsikeitimo sandoriai vertinami taip pat, kaip ir į įmonės balansą įtrauktos finansinės priemonės. Todėl palūkanų normos apsikeitimo sandoris, kurio metu įmonė gauna kintamą palūkanų normą ir moka fiksuotą palūkanų normą, vertinamas kaip ekvivalentiškas kintamos palūkanų normos finansinės priemonės, kurios terminas sutampa su laikotarpiu iki kito palūkanų normos nustatymo, ilgosios pozicijos ir fiksuotos palūkanų normos finansinės priemonės, kurios terminas sutampa su apsikeitimo sandorio terminu, trumposios pozicijos derinys.
102. Jeigu finansinės priemonės arba garantuotos teisės į finansines priemones yra perduodamos atpirkimo sandoriu arba jeigu finansinės priemonės skolinamos skolinimo sandorio metu ir šios finansinės priemonės atitinka prekybos knygos pozicijoms nustatytus reikalavimus, tai finansinių priemonių perdavėjas arba skolintojas turi apskaičiuoti šių finansinių priemonių rizikos kapitalo poreikį.
103. Įmonė gali sumuoti (tarpusavyje užskaityti) prekybos knygos išvestinių finansinių priemonių pozicijas tik tada, kai jos atitinka šias sąlygas:
103.2. Pagrindinė norma (kintamų palūkanų normos pozicijoms) arba atkarpos (fiksuotos palūkanų normos pozicijoms) palūkanų norma atitinka viena kitą; ir
103.3. Kita palūkanų normos nustatymo data arba – fiksuotų atkarpų pozicijų atveju – laikotarpis, liekantis iki termino pabaigos, atitinka vieną iš nurodytų sąlygų:
104. Skolos finansinių priemonių arba akcijų (arba skolos ar akcijų išvestinių finansinių priemonių) pozicijų rizika, siekiant apskaičiuoti kapitalo poreikį jų rizikai padengti, yra suskirstoma į dvi dalis:
104.1. Specifinė rizika – tai atitinkamos finansinės priemonės kainos pasikeitimo rizika dėl veiksnių, susijusių su jos emitentu, arba – išvestinės finansinės priemonės atveju – rizika, susijusi su pagrindinės finansinės priemonės emitentu;
104.2. Bendroji rizika – tai finansinės priemonės (skolos finansinės priemonės arba skolos finansinės priemonės išvestinės finansinės priemonės atveju) kainos svyravimo rizika, kuri priklauso nuo palūkanų normos pasikeitimo arba (akcijų ar akcijų išvestinių priemonių finansinių priemonių atveju) nuo bendrų visos akcijų rinkos svyravimų, nesusijusių su jokiais specifiniais atskirų finansinių priemonių požymiais.
Nuosavybės vertybinių popierių rizikos kapitalo poreikio skaičiavimas
105. Norėdama apskaičiuoti nuosavybės vertybinių popierių kapitalo poreikį apsisaugojimui nuo specifinės rizikos, įmonė pirmiausiai turi apskaičiuoti bendrąją nuosavybės vertybinių popierių poziciją – susumuoti visas vertybinių popierių grynąsias pozicijas, neatsižvelgiant į tai, ar jos trumposios, ar ilgosios (t. y. ilgųjų pozicijų suma plius trumpųjų pozicijų suma).
106. Nuosavybės vertybinių popierių specifinės rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas bendrąją nuosavybės vertybinių popierių poziciją dauginant iš specifinės rizikos normatyvo (4 proc.).
107. Skaičiuojant nuosavybės vertybinių popierių bendrosios rizikos kapitalo poreikį, pirmiausiai reikia sudėti grynąsias vertybinių popierių pozicijas – ilgosios ir trumposios pozicijos sudedamos atskirai, o skirtumas tarp gautų sumų yra bendra grynoji nuosavybės vertybinių popierių pozicija.
108. Nuosavybės vertybinių popierių bendrosios rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas bendrą grynąją nuosavybės vertybinių popierių poziciją dauginant iš bendrosios rizikos normatyvo (8 proc.).
109. Nuosavybės vertybinių popierių ateities sandorių, išankstinių sandorių ir apsikeitimo sandorių pozicijos, pagrįstos atskirais nuosavybės vertybiniais popieriais, turi būti vertinamos kaip pagrindinių finansinių priemonių (akcijų) ilgosios ir trumposios pozicijos.
110. Nuosavybės vertybinių popierių indeksų ateities sandorių, nuosavybės vertybinių popierių indeksų ateities pasirinkimo sandorių pozicijos yra suskirstomos į pozicijas pagal visas juos sudarančias akcijas. Šios pozicijos gali būti traktuojamos kaip atitinkamomis akcijomis išreikštos pagrindinės pozicijos, kurios, gavus Vertybinių popierių komisijos pritarimą, gali būti tarpusavyje užskaitomos su priešingomis tų pagrindinių akcijų pozicijomis.
Skolos finansinių priemonių rizikos kapitalo poreikio skaičiavimas
112. Įmonė privalo apskaičiuoti skolos finansinių priemonių specifinės bei bendrosios palūkanų normos rizikos kapitalo poreikį. Skolos finansinių priemonių pozicijos suskirstomos pagal atskiras valiutas, kuriomis jos yra išreikštos ir pagal kiekvieną valiutą atskirai apskaičiuojamos atskirų tapačių skolos finansinių priemonių ilgosios, trumposios ir grynosios pozicijos.
113. Skolos finansinės priemonės laikomos tapačiomis, kai atitinka visus šiuos požymius:
114. Specifinės skolos finansinių priemonių palūkanų normos rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas taip: kiekviena individuali grynoji pozicija, atsižvelgiant į finansinių priemonių emitentą (įsipareigojantįjį asmenį), kredito rizikos vertinimą ir iki išpirkimo likusį laiką ir neatsižvelgiant į tai, ar pozicija yra ilgoji ar trumpoji, dauginama iš atitinkamo 8 lentelėje nurodyto specifinės rizikos kapitalo poreikio koeficiento, o po to gautos sandaugos, t. y. pagal riziką įvertintos pozicijos, nesvarbu, ar jos ilgosios, ar trumposios, susumuojamos.
8 lentelė
| Eil. Nr. |
Finansinės priemonės kategorijos |
Specifinės rizikos kapitalo poreikio koeficientas, proc. |
| 1. |
Skolos finansinės priemonės, kurias išleidžia arba už kurias garantuoja centrinė valdžia, taip pat kurias išleidžia centriniai bankai, tarptautinės organizacijos, daugiašaliai plėtros bankai arba ES valstybių narių regioninės ar vietos valdžios institucijos ir kurioms galima taikyti 1 kredito kokybės vertinimo žingsnį arba kurioms vertinant pagal riziką būtų suteiktas 0 proc. rizikos koeficientas. |
0,00 proc. |
| 2. |
Skolos finansinės priemonės, kurias išleidžia arba už kurias garantuoja centrinė valdžia, taip pat kurias išleidžia centriniai bankai, tarptautinės organizacijos, daugiašaliai plėtros bankai arba ES valstybių narių regioninės ar vietos valdžios institucijos ir kurioms galima taikyti 2 ir 3 kredito kokybės vertinimo žingsnius, ir skolos finansinės priemonės, kurias išleidžia arba už kurias garantuoja institucijos, kurioms galima taikyti 1 ir 2 kredito kokybės vertinimo žingsnius, ir skolos finansinės priemonės, kurias išleidžia arba už kurias garantuoja įmonės, kurioms galima taikyti 1 ir 2 kredito kokybės vertinimo žingsnius.
Kitos pripažįstamos pozicijos, kaip jos apibrėžtos šių Taisyklių 115 punkte. |
0,25 proc., kai iki išpirkimo likęs terminas yra 6 mėnesiai arba mažiau.
1,00 proc., kai iki išpirkimo likęs terminas yra daugiau kaip 6 mėnesiai, bet ne daugiau kaip 24 mėnesiai.
1,60 proc., kai iki išpirkimo likęs terminas yra daugiau kaip 24 mėnesiai. |
| 3. |
Skolos finansinės priemonės, kurias išleidžia arba už kurias garantuoja centrinė valdžia, taip pat kurias išleidžia centriniai bankai, tarptautinės organizacijos, daugiašaliai plėtros bankai arba ES valstybių narių regioninės ar vietos valdžios institucijos ir kurioms galima taikyti 4 ir 5 kredito kokybės vertinimo žingsnius, ir skolos finansinės priemonės, kurias išleidžia arba už kurias garantuoja įmonės, kurioms galima taikyti 3 ir 4 kredito kokybės vertinimo žingsnius.
Kitos pozicijos, kurioms negalima taikyti Išorinės kredito vertinimo institucijos (IKVI) atliekamo kredito rizikos vertinimo. |
8,00 proc. |
| 4. |
Skolos finansinės priemonės, kurias išleidžia arba už kurias garantuoja centrinė valdžia, taip pat kurias išleidžia centriniai bankai, tarptautinės organizacijos, daugiašaliai plėtros bankai arba ES valstybių narių regioninės ar vietos valdžios institucijos ir kurioms galima taikyti 6 kredito kokybės vertinimo žingsnį, ir skolos finansinės priemonės, kurias išleidžia arba už kurias garantuoja įmonės, kurioms galima taikyti 5 ir 6 kredito kokybės vertinimo žingsnius. |
12,00 proc. |
115. Skolos finansinės priemonės yra laikomos pripažįstamomis pozicijomis, jeigu tai yra:
115.1. Ilgosios ir trumposios pozicijos turto, kuriam suteiktas kredito kokybės žingsnis, atitinkantis ne žemesnę nei šių Taisyklių VI dalyje pateikta investicinė reitingų kategorija;
115.2. Ilgosios ir trumposios pozicijos turto, kurio nėra įvertinusi išorinė kredito vertinimo institucija ir kuris atitinka toliau nurodytas sąlygas:
115.2.2. įmonės vertinimu, turto investicinio reitingo kokybė prilygsta 115.1 punkte nurodyto turto investicinio reitingo kokybei;
115.3. Ilgosios ir trumposios turto, kurio emitentas yra įstaiga, kuriai taikomi direktyvoje 2006/49/EB nustatyti kapitalo pakankamumo reikalavimai, pozicijos, kurios yra laikomos pakankamai likvidžiomis ir kurių investavimo kokybė pagal pačios įstaigos vertinimo sistemą atitinka bent jau 115.1 punkte minėtų pozicijų investavimo kokybę.
116. Vertybinių popierių komisija, išnagrinėjusi skolos finansinių priemonių įvertinimo būdą, gali atmesti įmonės sprendimą skolos finansines priemones priskirti prie pripažįstamų pozicijų, jeigu, Vertybinių popierių komisijos nuomone, atitinkamų skolos finansinių priemonių rizikos laipsnis yra didesnis, negu kad būtų tuo atveju, jei jos būtų priskirtos prie pripažįstamų pozicijų.
117. Įmonė privalo taikyti maksimalų – 12 proc. kapitalo poreikio koeficientą toms skolos finansinėms priemonėms, kurios yra susijusios su ypatinga rizika dėl nepakankamo jų emitento mokumo.
118. Konvertuojamiems vertybiniams popieriams, tokiems kaip obligacijos ir privilegijuotosios akcijos, kurie laikomi skolos finansinėmis priemonėmis, yra taikomas tas pats kapitalo poreikio specifinės rizikos koeficientas, kaip ir tų pačių emitentų išleistoms skolos finansinėms priemonėms.
119. Skolos finansinių priemonių bendrosios rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas pagal terminų atitikimo metodą.
120. Terminų atitikimo metodas taikomas įvertinant terminą, likusį iki skolos finansinių priemonių išpirkimo, ir atkarpos palūkanas pagal atskiras valiutas.
121. Skolos finansinių priemonių bendrosios rizikos kapitalo poreikio apskaičiavimas apima šiuos pagrindinius etapus:
121.1. Visos pozicijos yra dauginamos iš rizikos koeficiento priklausomai nuo termino, kad būtų galima apskaičiuoti kapitalo poreikį finansinių priemonių rizikai padengti;
121.2. Kapitalo poreikį leidžiama sumažinti, jeigu iš rizikos koeficiento padauginta pozicija turi priešingą iš rizikos koeficiento padaugintą poziciją, patenkančią į tą pačią terminų grupę kaip ir pirmoji pozicija. Sumažinti kapitalo poreikį leidžiama ir tuo atveju, kai skiriasi priešingos iš rizikos koeficiento padaugintos pozicijos terminų ribos, o šio sumažinimo dydis priklauso nuo to, ar abi minėtos pozicijos priskirtos prie tos pačios zonos, taip pat ir nuo pačių zonų. Iš viso yra trys zonos, sudarytos iš kelių terminų grupių, kaip nustatyta 9 lentelėje.
122. Įmonė su kiekvienos skolos finansinės priemonės pozicija atlieka tokius veiksmus:
122.1. Kiekviena finansinės priemonės pozicija yra priskiriama prie vienos iš atitinkamų terminų grupių, nurodytų 9 lentelėje. Fiksuotos palūkanų normos skolos finansinės priemonės priskiriamos prie atitinkamų terminų grupių pagal iki išpirkimo likusį terminą. Kintamos palūkanų normos finansinės priemonės prie atitinkamų terminų grupių priskiriamos pagal laiką, likusį iki kito palūkanų normos nustatymo. Pozicijos, kurių terminai yra lygiai 3, 6 ir t. t. mėnesiai, turi būti priskiriamos prie trumpesnio termino grupės. Išskiriamos skolos finansinės priemonės su 3 proc. arba didesnėmis atkarpos palūkanų normomis ir finansinės priemonės, kurių atkarpos palūkanų normos yra mažesnės kaip 3 proc.
Po to kiekviena pozicija dauginama iš 9 lentelėje atitinkamai terminų grupei nurodyto koeficiento.
9 lentelė
| Zona |
Terminų grupė, kurios atkarpos palūkanų norma lygi arba didesnė kaip 3 proc. |
Terminų grupė, kurios atkarpos palūkanų norma mažesnė kaip 3 proc. |
Rizikos koeficientas, proc. |
Tikėtinas palūkanų normos pasikeitimas, proc. |
| Pirma |
0–1 mėnuo |
0–1 mėnuo |
0,00 |
– |
|
|
1–3 mėnesiai |
1–3 mėnesiai |
0,20 |
1,00 |
|
|
3–6 mėnesiai |
3–6 mėnesiai |
0,40 |
1,00 |
|
|
6–12 mėnesių |
6–12 mėnesių |
0,70 |
1,00 |
| Antra |
1–2 metai |
1–1,9 metų |
1,25 |
0,90 |
|
|
2–3 metai |
1,9–2,8 metų |
1,75 |
0,80 |
|
|
3–4 metai |
2,8–3,6 metų |
2,25 |
0,75 |
| Trečia |
4–5 metai |
3,6–4,3 metų |
2,75 |
0,75 |
|
|
5–7 metai |
4,3–5,7 metų |
3,25 |
0,70 |
|
|
7–10 metų |
5,7–7,3 metų |
3,75 |
0,65 |
|
|
10–15 metų |
7,3–9,3 metų |
4,50 |
0,60 |
|
|
15–20 metų |
9,3–10,6 metų |
5,25 |
0,60 |
|
|
Daugiau kaip 20 metų |
10,6–12 metų |
6,00 |
0,60 |
|
|
|
12–20 metų |
8,00 |
0,60 |
|
|
|
Daugiau kaip 20 metų |
12,50 |
0,60 |
122.2. Apskaičiuojamos suderintos ir nesuderintos kiekvienos atskiros terminų grupės pozicijos.
Kiekvienoje terminų grupėje atskirai susumuojamos rinkos verte įvertintos ilgosios ir trumposios pozicijos, kurios yra padaugintos iš atitinkamo rizikos koeficiento (9 lentelė). Iš rizikos koeficiento padaugintų ilgųjų pozicijų suma, kuri atitinka iš rizikos koeficiento padaugintų trumpųjų pozicijų sumą toje pačioje terminų grupėje, yra vadinama suderinta ir pagal riziką įvertinta vienos terminų grupės pozicija, o likusi ilgoji arba trumpoji pozicija vadinama nesuderinta, pagal riziką įvertinta tos pačios terminų grupės pozicija. (Pvz., grupėje kartu yra ir ilgoji, ir trumpoji pozicijos; ta dalis, kurios viena ilgoji pozicija yra lygi kitai trumpajai pozicijai, yra suderinta pozicija. Likusi ilgoji arba trumpoji tos pačios terminų grupės pozicijos dalis yra nesuderinta pozicija.) Po to apskaičiuojama bendra suderintų, pagal riziką įvertintų visų terminų grupių pozicijų suma;
122.3. Pagal nesuderintas, pagal riziką įvertintas atskirų terminų grupių pozicijas apskaičiuojamos suderintos ir nesuderintos, pagal riziką įvertintos kiekvienos zonos pozicijos.
Nesuderinta, pagal riziką įvertinta, ilgoji kiekvienos zonos pozicija apskaičiuojama sumuojant nesuderintas, pagal riziką įvertintas kiekvienos 9 lentelėje nurodytos zonos terminų grupės ilgąsias pozicijas. Nesuderinta, pagal riziką įvertinta trumpoji zonos pozicija apskaičiuojama sumuojant nesuderintas, pagal riziką įvertintas kiekvienos konkrečios zonos terminų grupės trumpąsias pozicijas.
Ta atitinkamos zonos nesuderintos, pagal riziką įvertintos ilgosios pozicijos dalis, kuri atitinka tos pačios zonos nesuderintą, pagal riziką įvertintą trumpąją zonos poziciją, laikoma suderinta, pagal riziką įvertinta zonos pozicija, o likusi ilgoji arba trumpoji zonos pozicijos dalis laikoma nesuderinta, pagal riziką įvertinta tos zonos pozicija (pvz., zonoje yra nesuderintų, pagal riziką įvertintų ilgųjų ir nesuderintų, pagal riziką įvertintų trumpųjų pozicijų įvairiose terminų grupėse. Prie zonos priklausančių terminų grupių nesuderintų, pagal riziką įvertintų ilgųjų pozicijų sumos dalis yra lygi atitinkamų terminų grupių nesuderintų, pagal riziką įvertintų trumpųjų pozicijų sumai, vadinama suderinta, pagal riziką įvertinta tos zonos pozicija, o likusi trumpųjų arba ilgųjų pozicijų sumos dalis vadinama nesuderinta, pagal riziką įvertinta zonos pozicija);
122.4. Pagal nesuderintas, pagal riziką įvertintas zonų pozicijas apskaičiuojamos suderintos ir nesuderintos, pagal riziką įvertintos zonų tarpusavio pozicijos.
Apskaičiuojama nesuderintos, pagal riziką įvertintos ilgosios (trumposios) pirmos zonos pozicijos suma, kuri atitinka nesuderintą, pagal riziką įvertintą trumpąją (ilgąją) antros zonos poziciją. Taip gaunama suderinta, pagal riziką įvertinta pirmos ir antros zonų tarpusavio pozicija. Taip pat apskaičiuojama nesuderintos, pagal riziką įvertintos antros zonos likusios dalies suma, kuri atitinka trečios zonos nesuderintą pagal riziką įvertintą poziciją. Tokiu būdu gaunama suderinta, pagal riziką įvertinta antros ir trečios zonų tarpusavio pozicija. (Pvz., nesuderinta ilgoji ar trumpoji pirmos zonos pozicija yra sulyginama su nesuderinta trumpąja ar ilgąja antros zonos pozicija. Ta dalis, kurios pirmos ir antros zonų nesuderintos pozicijos yra lygios, laikoma suderinta pozicija tarp pirmos ir antros zonų. Likusi nesuderintos ilgosios ar trumposios antros zonos pozicijos dalis toliau yra lyginama su nesuderinta trumpąja ar ilgąja trečiosios zonos pozicija. Sulygintos antros ir trečios zonos nesuderintos pozicijos yra laikomos tarp antros ir trečios zonų suderintomis pozicijomis);
122.5. Skaičiuoti galima ir atvirkštine tvarka, t. y. pirmiausiai apskaičiuoti suderintą pagal riziką įvertintą antros ir trečios zonų tarpusavio poziciją, o vėliau – pirmos ir antros zonų tarpusavio poziciją;
122.6. Nesuderintos, pagal riziką įvertintos pirmos zonos pozicijos likusi dalis yra derinama su nesuderinta, pagal riziką įvertinta trečios zonos pozicijos dalimi, kuri lieka po pastarosios zonos pozicijos suderinimo su antros zonos pozicija. Tokiu būdu apskaičiuojama suderinta, pagal riziką įvertinta pirmos ir trečios zonų tarpusavio pozicija;
123. Šių Taisyklių 122 punkte išvardytų veiksmų rezultatai dauginami iš 10 lentelėje nurodyto koeficiento.
124. Skolos finansinių priemonių (palūkanų normos) bendrosios rizikos kapitalo poreikis nustatomas susumavus dauginant iš atitinkamo koeficiento gautus rezultatus.
10 lentelė
| Pozicijos rūšis |
Koeficientas, proc. |
| Visų terminų grupių suderintų, pagal riziką įvertintų pozicijų suma |
10 |
| Pirmos zonos suderinta, pagal riziką įvertinta pozicija |
40 |
| Antros zonos suderinta, pagal riziką įvertinta pozicija |
30 |
| Trečios zonos suderinta, pagal riziką įvertinta pozicija |
30 |
| Suderinta, pagal riziką įvertinta pirmos ir antros zonų tarpusavio pozicija |
40 |
| Suderinta, pagal riziką įvertinta antros ir trečios zonų tarpusavio pozicija |
40 |
| Suderinta, pagal riziką įvertinta pirmos ir trečios zonų tarpusavio pozicija |
150 |
| Likusios nesuderintos, pagal riziką įvertintos pozicijos |
100 |
Išvestinių finansinių priemonių rizikos kapitalo poreikio skaičiavimas
125. Išvestinių finansinių priemonių pozicijos turi būti išskaidytos į dvi atskiras pozicijas:
125.2. Pagrindinė pozicija arba lygiavertė pozicija. Kai finansinė priemonė neturi pagrindinės pozicijos (pvz., palūkanų normos apsikeitimo sandoris), išskiriama tariamoji pozicija, parodanti tos finansinės priemonės emitento valstybės vyriausybės obligacijos poziciją, kurios terminas lygus sandorio terminui.
126. Išankstiniai valiutų keitimo sandoriai skaidomi į dvi atskiras pozicijas: pirkimo valiutos ir pardavimo valiutos pozicijas. Kiekvienos iš šių sudedamųjų dalių tariamoji pozicija vertinama kaip nulinės atkarpos vyriausybės obligacija, denominuota atitinkama valiuta.
127. Taikant terminų atitikimo metodą, apskaičiuojamas išankstinio valiutos keitimo sandorio palūkanų normos rizikos kapitalo poreikis.
128. Susitarimai dėl išankstinio palūkanų normos sandorio ir kitos finansinės priemonės, kurių pagrindinės priemonės yra pinigų rinkos finansinės priemonės, skaidomi į dvi dalis:
128.1. Pirma dalis parodo laiką iki išankstinio sandorio sutarties galiojimo pabaigos arba iki susitarimo dėl išankstinio palūkanų normos sandorio nustatymo datos;
129. Kiekviena sudedamosios dalies tariamoji pozicija yra vertinama kaip nulinės atkarpos emitento valstybės vyriausybės obligacija.
130. Susitarimų dėl išankstinio palūkanų normos sandorio dydis yra lygus pagrindinės priemonės tariamajai vertei.
131. Skolos finansinių priemonių ateities sandoriai ir išankstiniai palūkanų normos sandoriai skaidomi į šias dalis:
131.1. Pirma dalis – tai nulinės atkarpos emitento valstybės vyriausybės obligacija, kurios terminas yra laikotarpis iki išankstinio sandorio arba ateities sandorio galiojimo pabaigos. Jos dydis – tai išpirkimo dieną gautinų pinigų srautų tariamoji vertė;
131.2. Antra dalis parodo pagrindinę finansinę priemonę, kurios terminas yra lygus fiksuotos palūkanų normos pagrindinės finansinės priemonės terminui arba laikui iki kito galimo perkainojimo, kai palūkanų norma yra kintama. Šios dalies vertė apskaičiuojama pagrindinės finansinės priemonės vertę dauginant iš ateities ar išankstinio pirkimo sandorio kainos.
132. Apsikeitimo sandoriai skaidomi į šias sudedamąsias dalis:
134. Atpirkimo sandoris (finansinių priemonių pirkimo-pardavimo arba skolinimo), kai finansinės priemonės pakeičiamos grynaisiais pinigais, turi būti parodytas kaip grynųjų pinigų skolinimasis, t. y. kaip trumpoji pozicija emitento valstybės vyriausybės obligacijomis, kurių terminas yra lygus atpirkimo sandorio terminui, o atkarpos dydis yra lygus atpirkimo sandorio palūkanų normai.
135. Finansines priemones, kurios buvo laikomos iki atpirkimo sandorio, taip pat reikia įtraukti skaičiuojant pozicijų rizikos kapitalo poreikį.
136. Atvirkštinis atpirkimo sandoris (finansinių priemonių pirkimo-pardavimo arba skolinimosi) turi būti parodytas kaip grynųjų pinigų skolinimas, t. y. kaip ilgoji pozicija emitento valstybės vyriausybės obligacijomis, kurių terminas yra lygus atvirkštinio atpirkimo sandorio terminui ir atkarpos dydis yra lygus atpirkimo sandorio palūkanų normai.
137. Skaičiuojant pasirinkimo sandorių rizikos kapitalo poreikį, kiekvienas pasirinkimo sandoris turi būti keičiamas į tariamąją pagrindinės finansinės priemonės poziciją pagal delta ekvivalento metodą, pagrįstą delta koeficientu.
138. Delta koeficientas rodo pasirinkimo sandorio premijos pokyčio ir pagrindinės finansinės priemonės kainos pokyčio santykį.
Delta koeficientas skaičiuojamas pagal formules:
Delta = N(Dl),
Dl = 
kuriose:
N () – standartinio normaliojo dydžio pasiskirstymo funkcija, kurios reikšmes galima rasti statistinėse lentelėse arba pasinaudojus MS Excel funkcija NORMSDIST;
(Dl) – standartinio normaliojo dydžio pasiskirstymo funkcijos argumentas;
ln () – natūrinis logaritmas;
P – pagrindinės finansinės priemonės rinkos kaina;
S – pasirinkimo sandorio atlikimo (vykdymo) kaina;
r – nulinės rizikos dabartinė metų palūkanų norma;
v – pagrindinės finansinės priemonės kainos svyravimo matas, paprastai parodomas standartiniu nuokrypiu;
t – laikas iki sandorio termino pabaigos, parodytas metais.
139. Tariamoji pagrindinės finansinės priemonės pozicija yra lygi delta koeficiento ir pagrindinės finansinės priemonės rinkos kainos sandaugai.
140. Kiekviena tariamoji pozicija toliau yra naudojama nuosavybės vertybinių popierių kainos, skolos finansinių priemonių palūkanų normos, užsienio valiutos kurso, sandorio šalies ir biržos prekių kainos rizikos kapitalo poreikio skaičiavimams tokiu pačiu būdu kaip ir bet kuri kita pozicija.
141. Apskaičiuota tariamoji pozicija, parodyta užsienio valiuta, įtraukiama skaičiuojant užsienio valiutos rizikos kapitalo poreikį (žr. „Užsienio valiutos rizika“).
142. Apskaičiuota tariamoji pozicija, susijusi su nuosavybės vertybiniais popieriais, įtraukiama skaičiuojant tiek specifinės, tiek bendrosios nuosavybės vertybinių popierių kainos rizikos kapitalo poreikį (žr. „Pozicijų rizika“).
143. Apskaičiuota tariamoji pozicija, susijusi su skolos finansinėmis priemonėmis, įtraukiama skaičiuojant tiek specifinės, tiek bendrosios skolos finansinių priemonių palūkanų normos rizikos kapitalo poreikį (žr. „Pozicijų rizika“).
144. Kai pagrindinė finansinė priemonė yra nuosavybės finansinių priemonių indeksas, tariamoji pozicija yra įtraukiama skaičiuojant kapitalo poreikį, kaip nurodyta šių Taisyklių 110 punkte.
145. Kai pasirinkimo sandoriu prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir jam taikomi kasdieninių papildomų įmokų reikalavimai, tariamoji pozicija įtraukiama skaičiuojant sandorio šalies rizikos kapitalo poreikį kaip kapitalo poreikį garantinėms įmokoms (žr. „Sandorio šalies rizika“).
146. Kai pasirinkimo sandoriu reguliuojamoje rinkoje neprekiaujama, tariamoji pozicija įtraukiama skaičiuojant sandorio šalies rizikos kapitalo poreikį (žr. „Sandorio šalies rizika“).
Finansinių priemonių emisijos platinimo rizikos kapitalo poreikis
148. Jeigu įmonė organizuoja finansinių priemonių platinimą, tai ji privalo apskaičiuoti su naujos emisijos išplatinimu susijusios bendrosios ir specifinės rizikos kapitalo poreikį:
148.1. Pirmiausiai įmonė turi apskaičiuoti grynąsias finansinių priemonių pozicijas, atimdama platinamų finansinių priemonių pozicijas, kurias yra pasirašiusios ar kurių nupirkimą oficialiais susitarimais patvirtino trečiosios šalys;
148.2. Apskaičiuotos grynosios pozicijos yra sumažinamos 11 lentelėje nurodytais koeficientais;
11 lentelė
| Darbo laikas |
Koeficientas, proc. |
| 0 darbo diena |
100 |
| 1 (pirma) darbo diena |
90 |
| 2–3 darbo diena |
75 |
| 4 darbo diena |
50 |
| 5 darbo diena |
25 |
| Vėliau nei 5 darbo diena |
0 |
148.3. Nulinė (0) darbo diena yra ta darbo diena, kurią įmonė įsipareigoja už sutartą kainą nupirkti ir priimti tam tikrą finansinių priemonių kiekį;
148.4. Finansinių priemonių specifinės ir bendrosios rizikos kapitalo poreikis skaičiuojamas priklausomai nuo įmonės įsipareigotų išplatinti finansines priemones, vadovaujantis metodika, pateikta šių taisyklių skyriuose „Nuosavybės vertybinių popierių kainos rizikos kapitalo poreikis“ arba „Skolos finansinių priemonių kainos rizikos kapitalo poreikis“.
Kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis apdraustų prekybos knygos pozicijų kapitalo poreikio skaičiavimas
150. Skaičiuojant šalies, kuri prisiima kredito riziką („apsaugos pardavėjo“), kapitalo poreikį rinkos rizikai padengti, yra naudojama nominali kredito išvestinių finansinių priemonių sutarties suma, jei nenurodyta kitaip. Skaičiuojant kapitalo poreikį specifinei rizikai, išskyrus kapitalo poreikį apsikeitimo grąžomis sandoriams, kredito išvestinės finansinės priemonės sutarties terminas taikomas vietoj įsipareigojimo termino.
151. Pozicijos nustatomos taip:
151.1. Apsikeitimo grąžomis sandoris sukuria ilgąją orientacinės (referencinės) pozicijos poziciją ir trumpąją poziciją vyriausybės obligacijos, kurios terminas yra tapatus laikotarpiui iki kito palūkanų nustatymo ir kuriai pagal šių Taisyklių VI dalį priskiriamas 0 proc. rizikos koeficientas skaičiuojant bendrąją rinkos riziką. Šis sandoris sukuria ilgąją orientacinės (referencinės) pozicijos poziciją skaičiuojant specifinę riziką;
151.2. Kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris nesukuria pozicijos skaičiuojant bendrąją rinkos riziką. Vertinant specifinę riziką, turi būti atvaizduota sintetinė orientacinė (referencinė) ilgoji pozicija, išskyrus atvejus, kai išvestinė finansinė priemonė turi reitingą ir atitinka sąlygas, taikomas pripažįstamai skolos pozicijai. Tuomet išvestinė finansinė priemonė turi būti pavaizduota kaip ilgoji pozicija. Jei už minėtą produktą mokamos įmokos ar palūkanos, šie pinigų srautai turi būti pavaizduoti kaip faktinė Vyriausybės obligacijų pozicija;
151.3. Su kreditu susijęs vardinis vekselis yra palūkanų normos finansinė priemonė, kuri sukuria ilgąją poziciją skaičiuojant paties vekselio bendrąją rinkos riziką. Vertinant specifinę riziką, turi būti atvaizduota sintetinė ilgoji pozicija. Papildoma ilgoji pozicija atvaizduojama ir vekselio emitentui. Jei su kreditu susijęs vekselis turi išorinį reitingą ir atitinka reikalavimus, taikomus pripažįstamoms skolos pozicijoms, vertinant specifinę riziką, gali būti pavaizduota tik viena ilgoji vekselio pozicija;
151.4. Papildomai prie ilgosios pozicijos, skaičiuojant vekselio emitentui specifinę riziką, paprastasis su kreditu susijęs vekselis, suteikiantis proporcingą apsaugą, sukuria poziciją kiekvienai bazinio įsipareigojimo sudedamajai daliai, o bendra nominali sutarties suma paskirstoma visoms pozicijoms proporcingai. Jei galima pasirinkti daugiau nei vieną atitinkamo bazinio įsipareigojimo sudedamąją dalį, skaičiuojant specifinę riziką visam baziniam įsipareigojimui taikomas didžiausią rizikos koeficientą turinčios sudedamosios dalies koeficientas. Jei paprastasis su kreditu susijęs vekselis turi išorinį reitingą ir atitinka reikalavimus, taikomus pripažįstamoms skolos pozicijoms, vertinant vekselio specifinę riziką, gali būti pavaizduota tik viena ilgoji pozicija;
151.5. Pirmojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinė finansinė priemonė sukuria kiekvienos bazinio įsipareigojimo sudedamosios dalies poziciją nominalia verte. Jeigu didžiausias mokėjimas įsipareigojimų neįvykdymo atveju yra mažesnis už kapitalo poreikį, apskaičiuotą pagal šios pastraipos pirmajame sakinyje nurodytą metodą, didžiausia mokėjimo suma yra laikoma kapitalo poreikiu specifinei rizikai;
151.6. Antrojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinė finansinė priemonė sukuria kiekvienos bazinio įsipareigojimo sudedamosios dalies poziciją nominalia verte, atėmus vieną poziciją (tą, kurios specifinės rizikos kapitalo poreikis yra mažiausias). Jeigu didžiausias mokėjimas įsipareigojimų neįvykdymo atveju yra mažesnis už kapitalo poreikį, apskaičiuotą pagal šios pastraipos pirmajame sakinyje nurodytą metodą, ši suma yra laikoma kapitalo poreikiu specifinei rizikai;
151.7. Jeigu pirmojo ar antrojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinė finansinė priemonė turi išorinį reitingą ir atitinka reikalavimus, taikomus pripažįstamoms skolos pozicijoms, apsaugos pardavėjas gali apskaičiuoti tik vienos finansinės priemonės specifinės rizikos kapitalo poreikį, atspindintį išvestinės finansinės priemonės reitingą;
151.8. Pozicijos kredito riziką perleidžiančiai šaliai („apsaugos pirkėjui“) nustatomos veidrodiniu principu pagal apsaugos pardavėjo pozicijas, išskyrus su kreditu susijusį vekselį (kuris emitentui nesukuria trumposios pozicijos). Jeigu yra numatyta pasirinkimo pirkti teisė kartu su įvykdymo kainos padidėjimu nustatytais momentais, toks artimiausias momentas laikomas apsaugos termino pasibaigimo data.
152. Apsidraudimas kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis pripažįstamas tuomet, kai dviejų pozicijos dalių vertė visada juda priešinga kryptimi ir daugiau ar mažiau tokiu pačiu mastu. Taip pat pripažįstamas ir tokiais atvejais:
153. Šių Taisyklių 152 punkte minimais atvejais kapitalo poreikis specifinei rizikai neturi būti skaičiuojamas nei vienai pozicijos daliai.
154. Taikoma 80 proc. tarpusavio užskaita, kai abiejų pozicijos dalių vertė visada juda priešinga kryptimi ir kai tiksliai atitinka orientacinė (referencinė) pozicija, orientacinės (referencinės) pozicijos ir kredito išvestinės finansinės priemonės terminas ir pagrindinės pozicijos valiuta. Be to, dėl pagrindinių kredito išvestinės finansinės priemonės sutarties savybių kredito išvestinės finansinės priemonės kaina neturėtų keistis taip, kad realiai nukryptų nuo pinigų srauto pozicijos kainų pasikeitimo. Jeigu sandoriu perkeliama rizika, bus taikoma 80 proc. užskaita specifinei rizikai tai sandorio daliai, kurios kapitalo poreikis yra didesnis, o kapitalo poreikis specifinei rizikai kitai sandorio daliai yra lygus 0.
155. Apsauga iš dalies pripažįstama tuo atveju, kai dviejų pozicijos dalių vertė dažniausiai juda skirtinga kryptimi. Taip yra tokiais atvejais:
155.1. Pozicija atitinka šių Taisyklių 152.2 punkte aprašytą atvejį, tačiau yra neatitikimas tarp orientacinės (referencinės) pozicijos ir pagrindinės pozicijos turto, bet vykdomi tokie reikalavimai:
155.1.1. palyginti su pagrindine pozicija orientacinė (referencinė) pozicija yra to paties arba žemesnio rango;
155.2. Pozicija atitinka šių Taisyklių 152.1 arba 154 punktuose aprašytą atvejį, bet yra neatitikimas tarp kredito užtikrinimo ir bazinio turto valiutos arba termino (informacija apie valiutų neatitikimus turėtų būti teikiama kartu su informacija apie užsienio valiutos kurso riziką);
156. Kiekvienu iš šių Taisyklių 155 punkte nurodytų atvejų kiekvienos sandorio dalies kapitalo poreikis specifinei rizikai ne sudedamas, o taikomas tik didesnysis iš dviejų.
Kolektyvinio investavimo subjektų prekybos knygos pozicijų kapitalo poreikis
158. Kolektyvinio investavimo subjektų (toliau – KIS) pozicijų, atitinkančių prekybos knygos pozicijoms nustatytas sąlygas, kapitalo poreikis apskaičiuojamas pagal šių Taisyklių 159 punkte nurodytus reikalavimus.
159. KIS pozicijoms taikomas 32 proc. pozicijų rizikos (specifinės ir bendrosios) kapitalo poreikio koeficientas. KIS pozicijoms turi būti taikomas ne didesnis kaip 40 proc. pozicijų rizikos (specifinės ir bendrosios) ir užsienio valiutos kurso rizikos kapitalo poreikio koeficientas.
2. Atsiskaitymų bei sandorio šalies kredito rizika
Atsiskaitymų (pristatymo) rizika
161. Skolos finansinių priemonių, nuosavybės vertybinių popierių, užsienio valiutos ir biržos prekių, išskyrus atpirkimo ir atvirkštinius atpirkimo sandorius, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimą bei skolinimąsi, sandoriams, už kuriuos neatsiskaitoma po sutartyje numatytos atsiskaitymo dienos, įmonė privalo apskaičiuoti sutartos atsiskaitymo už atitinkamas skolos finansines priemones, nuosavybės vertybinius popierius, užsienio valiutą ar biržos prekes kainos ir jų rinkos vertės skirtumą, kuris parodo galimą įmonės nuostolį, jei įmonė negautų atitinkamos sumos.
162. Atsiskaitymų rizikos kapitalo poreikis yra apskaičiuojamas įsipareigojimo sumos ir atitinkamos finansinės priemonės rinkos vertės skirtumą, t. y. galimą nuostolį, padauginus iš 12 lentelėje pateikto atitinkamo koeficiento.
12 lentelė
| Darbo dienų skaičius po sutartyje numatytos atsiskaitymo dienos |
Koeficientas, proc. |
| 5–15 |
8 |
| 16–30 |
50 |
| 31–45 |
75 |
| 46 ir daugiau |
100 |
Pristatymai be atsiskaitymo (nebaigti sandoriai)
163. Jeigu įmonė sumokėjo už finansines priemones, užsienio valiutą arba biržos prekes (išskyrus atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorius bei finansinių priemonių ar biržos prekių skolinimo bei skolinimosi sandorius), bet jos dar negautos, arba pristatė finansines priemones, užsienio valiutą arba biržos prekes anksčiau, negu gautas užmokestis už juos, arba sudarė tarptautinius sandorius ir po numatyto atsiskaitymo ar pristatymo termino praėjo viena arba daugiau dienų, įmonė privalo apskaičiuoti rizikos kapitalo poreikį.
13 lentelė
| Sandorių rūšis |
Iki pirmo sutartinio mokėjimo arba pristatymo įsipareigojimo |
Nuo pirmo sutartinio mokėjimo arba pristatymo įsipareigojimo iki keturių dienų po antro sutartinio mokėjimo arba pristatymo įsipareigojimo |
5 darbo dienos nuo antro sutartinio mokėjimo arba pristatymo įsipareigojimo iki sandorio įvykdymo |
| Nebaigti sandoriai |
Be kapitalo mokesčio |
Vertinama kaip pozicija |
Perkelta vertė ir esama pozityvi sandorio šalių rizika atimama iš kapitalo |
Sandorio šalies kredito rizika
165. Sandorio šalies kredito rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas prekybos knygos pozicijoms, susijusioms su:
165.1. Išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kuriomis prekiaujama ne reguliuojamoje rinkoje, ir kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis;
165.2. Atpirkimo sandoriais, atvirkštinio atpirkimo sandoriais, finansinių priemonių arba biržos prekių skolinimo ir skolinimosi sandoriais, jeigu finansinės priemonės ar biržos prekės yra įtrauktos į prekybos knygą;
166. Galima būsima kredito pozicija, sudarius apsikeitimo grąžomis sandorius ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius, apskaičiuojama nominaliąją kredito išvestinės finansinės priemonės vertę padauginus iš šių procentų:
166.1. Kai orientacinė (referencinė) pozicija pagal šių Taisyklių VII dalį būtų laikoma pripažinta pozicija ir jei dėl jos įmonei grėstų tiesioginė rizika, – 5 proc.;
167. Jei, sudarius kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorį, orientacinė pozicija, atsiradusi dėl apsikeitimo sandorio, yra ilgoji pozicija, skaičiuojant galimą būsimą kredito poziciją taikomas 0 proc. koeficientas, išskyrus atvejus, kai kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris buvo sudarytas dėl subjekto, kurio pozicija, susijusi su apsikeitimo sandoriu, yra trumpoji pozicija, nemokumo, net ir tada, kai įsipareigojimai buvo įvykdyti.
168. Kai kredito išvestinė finansinė priemonė apsaugo nuo n-ojo įsipareigojimo neįvykdymo tarp kelių pagrindinių pozicijų, taikomas koeficientas (pagal šių Taisyklių 166 punktą) pozicijos, kurios kredito kokybė yra mažiausia ir kuri, jei įmonė tiesiogiai prisiimtų jos riziką, taikant šių Taisyklių VII dalį, būtų laikoma pripažįstama pozicija.
169. Atsižvelgiant į užskaitymo sandorius, apimančius atpirkimo, finansinių priemonių ar biržos prekių skolinimo ir skolinimosi bei kitus sandorius kapitalo rinkoje, prekybos knygos pozicijų ir kitų pozicijų užskaita nepripažįstama.
170. Šių Taisyklių 165 punkte išvardytų pozicijų vertei nustatyti įmonė pasirenka Rinkos vertės metodą.
171. Kai įmonė įsigyja kredito išvestinių priemonių kaip ne prekybos knygos pozicijų arba sandorio šalies kredito rizikos pozicijos užtikrinimui, tai sandorio šalies kredito rizikos pozicijos vertė šioms kredito išvestinėms priemonėms prilyginama nuliui.
172. Sandorio šalies pozicijos vertė už parduotus kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius ne prekybos knygoje, skaičiuojant kredito rizikos kapitalo poreikį, prilyginama nuliui.
173. Taikant rinkos vertės metodą konkrečios sandorio šalies pozicijos vertė yra lygi pozicijų verčių sumai, apskaičiuotai pagal kiekvieną užskaitą taikomą tai sandorio šaliai.
174. Nulinė sandorio šalies pozicijos vertė gali būti priskiriama su pagrindine sandorio šalimi sudarytiems dar neapmokėtiems išvestinių finansinių priemonių, arba atpirkimo, finansinių priemonių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi, ilgalaikių mokėjimų ir garantinės įmokos skolinimo sandoriams, kurių pagrindinė sandorio šalis neatmetė. Be to, nulinė pozicijos vertė gali būti priskiriama pagrindinės šalies kredito rizikos pozicijai, atsiradusiai dėl išvestinių finansinių priemonių, atpirkimo, finansinių priemonių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi, ilgalaikių mokėjimų ir garantinės įmokos skolinimo sandorių, arba kitų pozicijų, už kurias įmonė nesumokėjo pagrindinei sandorio šaliai. Pagrindinės sandorio šalies kredito rizikos pozicijos ir visi tos pozicijos sandorio dalyviai turi būti kiekvieną dieną visiškai apdraudžiami užstatu.
175. Ilgalaikių mokėjimų pozicijos gali būti apskaičiuotos taikant rinkos vertės metodą. Apskaičiuodama kapitalo poreikį ilgalaikių mokėjimų sandoriams, įmonė turi tokioms pozicijoms taikyti rizikos koeficientus pagal šių Taisyklių VI dalį.
176. Taikant rinkos vertės metodą turi būti užtikrinama, kad nominalioji pozicijos vertė, į kurią atsižvelgiama, būtų tinkamas kriterijus vertinant sandoriui būdingą riziką. Pavyzdžiui, jeigu sandoryje numatomas grynųjų pinigų srautų padidinimas, nominalioji pozicijos vertė turi būti pakoreguota taip, kad būtų atsižvelgta į padidinimo įtaką sandorio rizikos struktūrai.
177. Pagal rinkos vertės metodą įmonė apskaičiuoja visų sandorių, kurių vertė teigiama, pakeitimo išlaidas (įvertina pagal rinkos vertę).
178. Galima būsima kredito rizika, išskyrus kintančios/kintančios palūkanų normos apsikeitimo sandorius, kai skaičiuojamos tik sandorių pakeitimo išlaidos, apskaičiuojama tariamąsias sumas arba pagrindines vertes dauginant iš 14 lentelėje pateiktų sandorio šalies kredito rizikos koeficientų.
14 lentelė
| Terminas iki sandorio galiojimo pabaigos |
Koeficientas, taikomas palūkanų normos sandoriams, proc. |
Koeficientas, taikomas užsienio valiutos keitimo sandoriams ir sandoriams auksu, proc. |
Koeficientas, taikomas nuosavybės vertybinių popierių sandoriams, proc. |
Koeficientas, taikomas brangiųjų metalų, išskyrus auksą, sandoriams, proc. |
Koeficientas, taikomas biržos prekių, išskyrus brangiuosius metalus, sandoriams, proc. |
| Iki 1 metų |
0 |
1 |
6 |
7 |
10 |
| Nuo 1 iki 5 metų |
0,5 |
5 |
8 |
7 |
12 |
| Daugiau kaip 5 metai |
1,5 |
7,5 |
10 |
8 |
15 |
179. Sandoriai, kurie nepriklauso kuriai nors iš penkių 14 lentelėje nurodytų kategorijų, laikomi prekių sandoriais, išskyrus brangiųjų metalų sandorius.
180. Esant sandoriui su daugkartiniais pagrindinės sumos keitimais, procentai dauginami iš likusių mokėjimų, kurie dar turi būti atlikti pagal sandorį, skaičiaus.
Sutartinė užskaita (novacijų ir kitos užskaitos sutartys)
183. Šioje dalyje „sandorio šalis“ reiškia bet kurią sandorio šalį (įtraukiant ir fizinius asmenis), kuri turi įgaliojimus sudaryti sutartį dėl užskaitos, o „įsipareigojantis susitarimas dėl užskaitos“ reiškia abipusį įmonės ir kitos sandorio šalies susitarimą kuriuo sukuriamas bendras įsipareigojimas, apimantis visus abipusius pagrindinius susitarimus ir sandorius.
184. Rizikos mažinimo sutartimis gali būti pripažįstamos tokios užskaitos sutartys:
184.1. Įmonės ir kitos sandorio šalies dvišalės novacijos sutartys, pagal kurias priešpriešinės pretenzijos ir įsipareigojimai automatiškai sujungiami taip, kad pagal šią sutartį viena gryna pretenzijų ir įsipareigojimų suma fiksuojama kiekvieną kartą kai yra taikoma novacija, ir tokiu būdu sudaroma abi puses įpareigojanti viena nauja sutartis, panaikinanti visas ankstesniąsias;
185. Užskaitos sutartys gali būti pripažįstamos rizikos mažinimo sutartimis tik tokiomis sąlygomis:
185.1. Įmonė su kita sandorio šalimi turi būti sudariusi įpareigojančią užskaitos sutartį, sukuriančią vieną visus sandorius apimantį teisinį įsipareigojimą, pagal kurį, jei viena sandorio šalis nevykdo savo įsipareigojimų dėl neatsiskaitymo, bankroto, likvidavimo ar kitų panašių aplinkybių, įmonė gali pateikti savo pretenziją gauti iš kitos sandorio šalies arba įvykdyti savo įsipareigojimą sumokėti kitai sandorio šaliai tik grynąją visų atskirų sandorių teigiamų ir neigiamų verčių pagal rinkos kainą sumą;
185.2. Įmonė raštu turi pateikti Vertybinių popierių komisijai motyvuotą teisinę išvadą, kad teisinio ginčijimo atveju atitinkami teismai ir administracinės institucijos šių Taisyklių 185.1 punkte nurodytu atveju nuspręstų, jog įmonės pretenzijos ir įsipareigojimai gali būti tik dėl grynosios sumos, kaip nurodyta 165.1 punkte, pagal:
185.2.1. šalies, kurioje įsteigta sandorio šalis, įstatymus, o jeigu tai susiję su įmonės užsienio filialu – ir pagal šalies, kurioje veikia filialas, įstatymus;
185.3. Įmonė privalo nustatyti procedūras, garantuojančias teisinio įpareigojančio užskaitos galiojimo kontroliavimą, atsižvelgdama į galimus atitinkamų įstatymų pakeitimus;
185.5. Apskaičiuodama kiekvieną sandorio šalies bendros kredito pozicijos riziką įmonė turi įtraukti užskaitos efektą ir, remdamasi šiuo skaičiavimu, turi valdyti prisiimamą papildomą sandorio šalies kredito riziką;
186. Rizikos mažinimo sutartimi negali būti pripažinta sutartis, kurioje yra nuostata, leidžianti sutartį vykdančiai šaliai mokėti tik dalį sumos arba iš viso jos nemokėti sutarties nevykdančiai šaliai, net jeigu nevykdanti šalis yra pirminis kreditorius.
3. Didelių pozicijų rizika
188. Įmonės pozicija vienam klientui ar susijusių klientų grupei laikoma didele, kai jos vertė yra lygi arba viršija 10 proc. įmonės kapitalo. Įmonė privalo turėti patikimas valdymo ir apskaitos procedūras bei tinkamus vidinius kontrolės mechanizmus, kad galėtų nustatyti ir kontroliuoti visas savo turimas dideles pozicijas bei vėlesnius jų pokyčius, taip pat pateikti Vertybinių popierių komisijai ataskaitą apie kiekvieną didelę poziciją.
190. Nė viena individuali įmonės vieno kliento ar susijusių klientų grupės ne prekybos knygos pozicija negali viršyti 25 proc. įmonės kapitalo, o kai klientas ar susijusių klientų grupė yra įmonės patronuojančioji arba dukterinė įmonė ir (arba) viena ar daugiau tos patronuojančiosios įmonės dukterinių įmonių, ne prekybos knygos pozicija negali viršyti 20 proc. įmonės kapitalo.
191. Bendra įmonės visų ne prekybos knygos didelių pozicijų suma negali viršyti 800 proc. įmonės kapitalo.
192. Įmonė visada turi laikytis šių Taisyklių 190 ir 191 punktų reikalavimų. Jei ypatingu atveju pozicijos viršija minėtas ribas, tai įmonė privalo nedelsdama informuoti Vertybinių popierių komisiją ir, jei aplinkybės leidžia, tai nustatomas laikotarpis, per kurį įmonė privalo ištaisyti padėtį.
193. Įmonės, apskaičiuodamos ne prekybos knygos didelės pozicijos vertę, neįtraukia:
193.1. Centrinės valdžios ir centrinių bankų, tarptautinių organizacijų ir daugiašalių plėtros bankų pozicijų, kurioms pagal standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą būtų priskirtas 0 proc. rizikos koeficientas;
193.2. Centrinės valdžios ir centrinių bankų, tarptautinių organizacijų ir daugiašalių plėtros bankų garantijomis ir laidavimais užtikrintų pozicijų, kai pagal standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą būtų priskirtas 0 proc. rizikos koeficientas. Jei pozicija yra tik iš dalies užtikrinama garantija, neužtikrinta pozicijos vertės dalis turi būti įtraukiama apskaičiuojant pozicijos vertę;
193.3. Pozicijos, užtikrintos įkeitus centrinės valdžios ir centrinių bankų, tarptautinių organizacijų ir daugiašalių plėtros bankų išleistus skolos vertybinius popierius, kai šiems emitentams pagal Standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą būtų priskirtas 0 proc. rizikos koeficientas. Jei pozicija yra tik iš dalies užtikrinama skolos vertybiniais popieriais, neužtikrinta pozicijos vertės dalis turi būti įtraukiama apskaičiuojant pozicijos vertę;
193.4. Draudimo bendrovių įsigyti akcijų paketų, sudarančių ne daugiau kaip 40 proc. įsigyjančios įmonės kapitalo, jeigu įmonės ir draudimo bendrovės finansinės ataskaitos nėra konsoliduojamos ir nevykdoma jų kontrolė;
193.6. Pozicijų, užtikrintų pakankamu užstatu, kurį sudaro vertybiniai popieriai, išskyrus nurodytuosius 193.3 punkte. Vertybiniai popieriai, naudojami kaip užtikrinimo priemonė, turi būti įvertinti rinkos kaina, jų vertė turi būti didesnė už apdraustų pozicijų vertę, taip pat jais turi būti prekiaujama reguliuojamoje rinkoje arba jie turi būti pakankamai likvidūs ir būti reguliariai kotiruojami rinkoje, kurioje veikia profesionalūs biržos makleriai, ir jiems galima nustatyti tokią objektyvią kainą kad bet kada būtų galima patikrinti perviršinę vertybinių popierių vertę. Privaloma perviršinė vertė yra 100 proc. Tačiau ji turi siekti 150 proc., jei tai yra akcijos, ir 50 proc., jei tai yra skolos finansinės priemonės, kuriuos išleido institucijos, valstybės narės regioninės valdžios ar vietos valdžios institucijos, išskyrus tuos, kurie nurodyti 193.3 punkte, taip pat jei tai yra skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleido daugiašaliai plėtros bankai, išskyrus tuos, kuriems priskiriamas 0 proc. rizikos koeficientas. Kai pozicijos ir kredito užtikrinimo priemonės terminai nesutampa, užtikrinimo priemonė neturi būti pripažįstama. Vertybiniai popieriai, naudojami kaip užtikrinimo priemonė, negali priklausyti įmonės kapitalui.
194. Prekybos knygos pozicija atskiriems klientams yra apskaičiuojama sumuojant toliau išvardytus punktus:
194.1. Įmonės kliento išleistų visų finansinių priemonių ilgųjų ir trumpųjų pozicijų, įvertintų rinkos verte, perviršį, jeigu jis yra teigiamas (t. y. visų atskirų finansinių priemonių grynoji pozicija);
194.2. Finansinių priemonių grynąją poziciją kai įmonė organizuoja finansinių priemonių emisijos platinimą. Grynoji pozicija apskaičiuojama atimant tas platinamas pozicijas, kurias yra pasirašiusios ar kurių pirkimą oficialiais susitarimais patvirtino trečiosios šalys, ir sumažinama 11 lentelėje nurodytais koeficientais. Įmonė turi sukurti sistemas, padedančias stebėti ir kontroliuoti pozicijas, susijusias su garantavimu išplatinti finansines priemones laikotarpiu nuo pradinio įsipareigojimo ir pirmosios darbo dienos, atsižvelgiant į prisiimamos rinkos rizikos pobūdį;
195. Prekybos knygos susijusių klientų grupių pozicija apskaičiuojama sumuojant grupės individualių klientų pozicijas.
196. Bendroji kiekvieno kliento ir susijusių klientų grupių pozicija apskaičiuojama sumuojant prekybos knygos pozicijų ir ne prekybos knygos pozicijų vertes. Apskaičiuojant ne prekybos knygos poziciją, įmonės nelikvidžiojo turto pozicija yra laikoma lygia 0.
197. Didelių pozicijų rizika skaičiuojama tik tuo atveju, kai įmonė turi didelę poziciją, kuri viršija 25 proc. įmonės kapitalo, o kai klientas ar susijusių klientų grupė yra įmonės patronuojanti arba antrinė įmonė ir (arba) viena ar daugiau tos patronuojančios įmonės antrinių įmonių, pozicija viršija 20 proc. įmonės kapitalo, kai:
197.1. Kliento individuali pozicija ne prekybos knygoje neviršija 25 proc. įmonės kapitalo, o kai klientas ar susijusių klientų grupė yra įmonės patronuojančioji arba dukterinė įmonė ir (arba) viena ar daugiau tos patronuojančios įmonės dukterinių įmonių ne prekybos knygos pozicija neviršija 20 proc. įmonės kapitalo ir perviršis yra tik prekybos knygoje;
197.2. Įmonė skaičiuoja papildomo kapitalo poreikį perviršiui, didesniam kaip 25 proc. įmonės kapitalo, o kai klientas ar susijusių klientų grupė yra įmonės patronuojanti arba dukterinė įmonė ir (arba) viena ar daugiau tos patronuojančios įmonės dukterinių įmonių, perviršiui, didesniam kaip 20 proc. įmonės kapitalo.
198. Didelių pozicijų rizikos kapitalo poreikis kiekvienam perviršiui apskaičiuojamas taip:
198.1. Kiekvienam individualiam klientui arba jų grupei turi būti apskaičiuota ne didesnių kaip 25 proc. įmonės kapitalo, o kai klientas ar susijusių klientų grupė yra įmonės patronuojanti arba dukterinė įmonė ir (arba) viena ar daugiau tos patronuojančios įmonės dukterinių įmonių, ne didesnių kaip 20 proc. įmonės kapitalo ne prekybos knygos pozicijų suma, prekybos knygos pozicijų suma ir bendra kiekvieno kliento ne prekybos ir prekybos knygų pozicijų suma;
198.2. Nustatomas kiekvienos individualios pozicijos perviršis, kuris viršija 25 proc. įmonės kapitalo, o kai klientas ar susijusių klientų grupė yra įmonės patronuojanti arba dukterinė įmonė ir (arba) viena ar daugiau tos patronuojančios įmonės dukterinių įmonių, kuris viršija 20 proc. įmonės kapitalo;
198.3. Kiekvienam individualios didelės pozicijos perviršiui turi būti apskaičiuojamas pozicijų rizikos bei atsiskaitymų ir sandorio šalies kredito rizikos kapitalo poreikis, vadovaujantis šių Taisyklių skyriuose „Pozicijų rizika“ ir „Atsiskaitymų bei sandorio šalies kredito rizika“ išdėstyta tvarka;
198.4. Kiekvienos individualios didelės pozicijos perviršiui apskaičiuoti pozicijų rizikos, atsiskaitymų bei sandorio šalies kredito rizikos kapitalo poreikiai yra susumuojami;
198.5. Jeigu perviršis laikosi 10 ar mažiau dienų, tai papildomo kapitalo poreikis apskaičiuojamas pagal šių Taisyklių 198.4 punktą gautą sumą dauginant iš 200 procentų;
198.6. Jeigu pozicijos perviršis laikosi daugiau kaip 10 dienų, tai dideles pozicijas reikia išdėstyti didėjančia tvarka taip, kad jas būtų galima sugrupuoti pagal 15 lentelės pirmą skiltį. Kiekvienos perviršio pozicijos papildomo kapitalo poreikis apskaičiuojamas gautą sumą (šių Taisyklių 198.4 punktas) dauginant iš 15 lentelėje nurodyto koeficiento.
15 lentelė
| Perviršio dydis, kuris sudaro: |
Koeficientas, proc. |
| Iki 40 % įmonės kapitalo |
200 |
| Nuo 40 % iki 60 % įmonės kapitalo |
300 |
| Nuo 60 % iki 80 % įmonės kapitalo |
400 |
| Nuo 80 % iki 100 % įmonės kapitalo |
500 |
| Nuo 100 % iki 250 % įmonės kapitalo |
600 |
| Daugiau kaip 250 % įmonės kapitalo |
900 |
199. Jeigu nuo perviršio atsiradimo praėjo 10 ar mažiau dienų, tai atitinkamo kliento ar susijusių klientų grupės prekybos knygos pozicija negali būti didesnė kaip 500 proc. įmonės kapitalo.
200. Perviršių, nuo kurių atsiradimo praėjo daugiau kaip 10 dienų, suma negali būti didesnė kaip 600 proc. įmonės kapitalo.
201. Įmonės, pateikdamos Vertybinių popierių komisijai Kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitą, privalo informuoti apie kiekvieną jau minėtų didelių pozicijų perviršį per ataskaitinį laikotarpį, nurodyti perviršių sumas ir atitinkamą klientą.
202. Įmonės neturi teisės grupuoti didelių pozicijų į atitinkamas grupes arba sudaryti dirbtinių sandorių, kuriais siekiama panaikinti 10 dienų egzistuojančią didelę poziciją ir sukurti naują poziciją. Jei vis dėlto tokie sandoriai yra vykdomi, apie tai nedelsiant turi būti informuojama Vertybinių popierių komisija.
4. Užsienio valiutos kurso rizika
204. Įmonės privalo kontroliuoti savo turimų prekybos, ne prekybos knygų pozicijų, turto ar įsipareigojimų, įvertintų (denominuotų) užsienio valiuta, vertės pokyčius. Užsienio valiutos kurso rizikos kapitalo poreikis skaičiuojamas tiek tada, kai užsienio valiutų kursai kinta įmonei palankia linkme, tiek tada, kai kitimas nepalankus.
205. Jeigu įmonės bendros atvirosios užsienio valiutų pozicijos ir grynosios aukso pozicijos suma viršija 2 proc. įmonės kapitalo, tai užsienio valiutos kurso rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas bendros atvirosios užsienio valiutos pozicijos ir grynosios aukso pozicijos sumą dauginant iš 8 proc. kapitalo poreikio koeficiento.
206. Pirmiausiai apskaičiuojama kiekvienos valiutos (įskaitant ir nacionalinę valiutą) ir aukso grynoji atviroji pozicija. Jei turto straipsniai konkrečia valiuta didesni už įsipareigojimus, tai laikoma, kad įmonė turi grynąją ilgąją poziciją ta valiuta, jei įsipareigojimai didesni už turtą, – tai grynąją trumpąją poziciją ta valiuta. Analogiškai apskaičiuojama grynoji aukso pozicija. Valiutos ir aukso grynąją atvirą poziciją sudaro toliau išvardytų elementų (teigiamų arba neigiamų) suma:
206.1. Grynoji valiutos neatidėliotino keitimo sandorių pozicija. Tai visų turto straipsnių ir visų įsipareigojimų straipsnių, įskaitant ir atitinkama valiuta sukauptas palūkanas, skirtumas, arba – aukso atveju – grynoji aukso neatidėliotino keitimo sandorių pozicija;
206.2. Grynoji išankstinių sandorių pozicija. Tai skirtumas tarp visų gautinų sumų ir visų sumų, kurios turi būti sumokėtos pagal išankstinius valiutų keitimo sandorius, įskaitant valiutos ir aukso ateities sandorius bei valiutos apsikeitimo sandorių pagrindinę sumą, neįtrauktą į neatidėliotino keitimo sandorių poziciją;
206.4. Grynosios būsimosios pajamos (išlaidos), kurios dar nesukauptos, tačiau jau visiškai apdraustos;
206.5. Užsienio valiutos ir aukso pasirinkimo sandorių pozicijos, įvertintos pagal delta koeficiento (ar pagrįsto delta koeficientu) ekvivalentą;
207. Pozicijų, kurias įmonė sąmoningai prisiėmė, kad apsidraustų nuo neigiamo valiutos kurso poveikio jos kapitalo pakankamumui, galima neįtraukti į atviros valiutų pozicijos skaičiavimą. Tokios pozicijos turėtų būti neprekybinio pobūdžio, o jų neįtraukimui arba bet kuriam tokio neįtraukimo sąlygų pakeitimui turi pritarti Vertybinių popierių komisija.
208. Skaičiuodama užsienio valiutos atvirąsias pozicijas, įmonė turi atsižvelgti į faktines kolektyvinio investavimo subjektų užsienio valiutų pozicijas. Įmonė gali remtis trečiųjų šalių skelbiamais duomenimis apie kolektyvinio investavimo subjektų užsienio valiutų pozicijas tuo atveju, kai tinkamai užtikrinamas skelbiamų duomenų tikslumas. Jeigu įmonė neturi duomenų apie kolektyvinio investavimo subjektų užsienio valiutų pozicijas, skaičiuodama kapitalo poreikį įmonė turi atsižvelgti į didžiausią netiesioginę riziką, su kuria gali susidurti per kolektyvinio investavimo subjekto investicijas į užsienio valiutą. Tai daroma proporcingai padidinant kolektyvinio investavimo subjektų užsienio valiutų poziciją iki didžiausios pozicijos, kurią leidžia investicinis įgaliojimas, pagrindinių investicinių vienetų atžvilgiu. Tariamoji kolektyvinio investavimo subjektų užsienio valiutos pozicija vertinama kaip atskira valiuta pagal investicijoms į auksą taikomą tvarką, atsižvelgiant į tai, kad tuo atveju, kai investicijų kryptis yra žinoma, ilgoji atviroji pozicija gali būti pridėta prie ilgosios atvirosios užsienio valiutos pozicijos, o trumpoji atviroji pozicija gali būti pridėta prie trumposios atvirosios užsienio valiutos pozicijos. Prieš atliekant skaičiavimą tokių pozicijų tarpusavyje užskaityti neleidžiama.
209. Įmonės, skaičiuodamos kiekvienos valiutos ir aukso grynąją atvirąją poziciją gali remtis esamąja valiutos ar aukso verte (būsimuosius pinigų srautus įvertinant dabartine kaina). Kiekvienos užsienio valiutos ir aukso grynosios trumposios ar grynosios ilgosios pozicijos į nacionalinę valiutą konvertuojamos pagal ataskaitinę dieną Lietuvos banko skelbiamus užsienio valiutų ir lito santykius. Esamosios vertės apskaičiavimo procedūros turi būti aiškiai apibrėžtos įmonės prekybinės veiklos politikoje.
210. Įmonės turimos užsienio valiutų (išskyrus nacionalinę valiutą) grynosios trumposios ir grynosios ilgosios atvirosios pozicijos susumuojamos atskirai. Jeigu gautos sumos nelygios, tai įmonės bendra atvirąja užsienio valiutos pozicija laikoma didesnė pozicija iš šių dviejų gautų sumų.
5. Biržos prekių kainos rizika
212. Biržos prekių kainos rizikos kapitalo poreikis turi būti skaičiuojamas atskirai kiekvienai biržos prekių arba biržos prekių išvestinių vertybinių popierių pozicijai, išreikštai standartiniu matavimo vienetu (bareliais, kilogramais ar kt.). Kiekvienos biržos prekės pozicijos yra vertinamos rinkos verte, išreikšta nacionaline valiuta pagal ataskaitinę dieną Lietuvos banko nustatytus užsienio valiutų ir lito santykius.
213. Aukso ir aukso išvestinių finansinių priemonių pozicijos susiduria su užsienio valiutos kurso rizika, todėl jų rinkos rizikos kapitalo poreikis turi būti skaičiuojamas taip, kaip nurodyta šių Taisyklių skyriuje „Užsienio valiutos kurso rizika“.
214. Palūkanų normos rizika ir užsienio valiutos kurso rizika, kurių neapima šis Taisyklių skyrius, yra įtraukiama į skolos finansinių priemonių rizikos ir užsienio valiutos kurso rizikos skaičiavimus.
215. Kai trumposios pozicijos turi būti įvykdytos prieš įvykdant ilgąsias pozicijas, įmonė privalo įvertinti tam tikrų rinkų likvidumą.
216. Išvestinėms finansinėms priemonėms taikomos tokios pat sąlygos, kaip ir pagrindinėms biržos prekės pozicijoms.
217. Toliau išvardytos pozicijos gali būti laikomos tos pačios biržos prekės pozicijomis:
217.1. Skirtingų subkategorijų biržos prekių pozicijos, jei minėtos subkategorijos biržos prekės gali pakeisti vienos kitas;
218. Biržos prekių ateities, pasirinkimo sandorių, kuriais prekiaujama biržoje, kapitalo poreikis gali būti lygus biržos nustatytai garantinei įmokai, jeigu garantinė įmoka teisingai atspindi sandorio riziką.
219. Biržos prekių ateities, išankstinių įsipareigojimų pirkti arba parduoti prekes, prekių apsikeitimo, pasirinkimo sandorių rizikos kapitalo poreikis gali būti skaičiuojamas pagal terminų atitikimo metodą. Biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijos turi būti keičiamos tariamomis sumomis ir joms turi būti nustatomi atitinkami galiojimo terminai, kaip nurodyta šiuose papunkčiuose:
219.1. Biržos prekių ateities ir išankstinių sandorių pozicijos turi būti įtraukiamos kaip tariamos sumos, išreikštos standartiniais matavimo vienetais (bareliais, kilogramais ar kt.), nustatant jų terminą pagal galutinę galiojimo datą;
219.2. Biržos prekių apsikeitimo sandorių, kai iš vienos pusės operacija atliekama nustatyta kaina, o iš kitos pusės yra dabartinė rinkos kaina, pozicijos pagal terminų atitikimo metodą turi būti įtraukiamos kaip pozicijų, lygių tariamam sandorio dydžiui, serija, kai viena pozicija atitinka kiekvieną mokėjimą pagal apsikeitimo sandorį ir yra priskiriama prie atitinkamos terminų grupės. Įmonės pozicijos yra ilgosios, jeigu ji moka fiksuotą kainą, o gauna kintamą kainą ir trumposios, jeigu ji gauna fiksuotą kainą o moka kintamą kainą. (Tuo atveju, kai įmonės pinigų srautai yra teigiami, pozicijos laikomos ilgosiomis, kai įmonės pinigų srautai neigiami, – trumposiomis.);
219.3. Kai biržos prekių apsikeitimo sandorio sudedamosios dalys yra skirtingos biržos prekės, kiekviena biržos prekės pozicija turi būti priskiriama prie atitinkamos biržos prekės terminų grupės, išskyrus pozicijas, kurios yra laikomos tos pačios biržos prekės pozicijomis;
219.4. Biržos prekių arba biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pasirinkimo sandoriai laikomi pozicijomis, kurių vertė lygi atitinkamo pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės vertei, padaugintai iš jo delta koeficiento.
220. Biržos prekių arba garantuotų nuosavybės teisių į biržos prekes perdavėjas pagal atpirkimo sandorį ir biržos prekių skolintojas pagal biržos prekių skolinimo sutartį tokias prekes įtraukia kapitalo poreikį skaičiuodami šių Taisyklių skyriuje „Biržos prekių kainos rizika“ nustatyta tvarka.
221. Pagal terminų atitikimo metodą kiekviena standartiniu matavimo vienetu (bareliais, kilogramais ar kt.) išreikšta biržos prekių pozicija turi būti priskirta prie atitinkamos terminų grupės pagal toliau pateiktą 16 lentelę. Atsargos priskiriamos prie pirmos terminų grupės.
222. Terminų grupės ir pirkimo-pardavimo kainų skirtumo koeficientas nurodytas 16 lentelėje.
16 lentelė
| Terminų grupės |
Pirkimo-pardavimo kainų skirtumo koeficientas (procentais) |
| 0–1 mėnuo |
1,5 |
| 1–3 mėnesiai |
1,5 |
| 3–6 mėnesiai |
1,5 |
| 6–12 mėnesių |
1,5 |
| 1–2 metai |
1,5 |
| 2–3 metai |
1,5 |
| Daugiau kaip 3 metai |
1,5 |
223. Įmonė gali sumuoti (tarpusavyje užskaityti) pozicijas, kurios pagal šių Taisyklių 199 punktą yra laikomos tos pačios biržos prekės pozicijomis, ir priskirti jas prie atitinkamoms terminų grupių grynųjų pozicijų pagrindu, jeigu jos yra:
224. Po to įmonė skaičiuoja kiekvienos terminų grupės ilgųjų ir trumpųjų pozicijų sumas ir suderina kiekvienos terminų grupės ilgąsias ir trumpąsias biržos prekių pozicijas. Kiekvienoje terminų grupėje suderinta dalis yra tos terminų grupės suderinta pozicija, o likusi ilgosios arba trumposios pozicijos dalis yra tos pačios terminų grupės nesuderinta pozicija.
225. Atitinkamos terminų grupės nesuderintos ilgosios (trumposios) pozicijos dalis, kuri yra suderinta su nesuderinta trumpąja (ilgąja) kitos terminų grupės pozicija, yra suderinta dviejų terminų grupių pozicija. Nesuderintos ilgosios arba nesuderintos trumposios pozicijos dalis, kuri negali būti tokiu būdu suderinta, yra nesuderinta pozicija.
226. Įmonės kapitalo poreikis kiekvienai biržos prekei skaičiuojamas taip:
226.1. Kiekvienoje terminų grupėje suderintų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų suma dauginama iš atitinkamos biržos prekės rinkos kainos ir iš atitinkamos terminų grupės pirkimo-pardavimo kainų skirtumo koeficiento, nurodyto 16 lentelėje (1,5 proc.);
226.2. Dviejų terminų grupių tarpusavyje suderinta pozicija kiekvienai terminų grupei, į kurią perkeliama nesuderinta pozicija, yra dauginama iš atitinkamos biržos prekės rinkos kainos ir iš 0,6 proc.;
227. Įmonės bendras biržos prekių kainos rizikos kapitalo poreikis pagal terminų atitikimo metodą apskaičiuojamas sudedant kiekvienos biržos prekės kainos rizikos kapitalo poreikius, apskaičiuotus pagal šių Taisyklių 226 punktą.
228. Įmonė biržos prekių kainos rizikos kapitalo poreikį gali skaičiuoti supaprastintu metodu. Kapitalo poreikis kiekvienai biržos prekei skaičiuojamas taip:
228.1. Biržos prekės bendra grynoji pozicija (ilgųjų ir trumpųjų biržos prekių ir tapačių prekių ateities, pasirinkimo sandorių ir ilgalaikių pirkimo teisių pozicijų sumų skirtumas) dauginama iš atitinkamos biržos prekės rinkos vertės ir iš 15 proc.;
VIII. OPERACINĖS RIZIKOS KAPITALO POREIKIO SKAIČIAVIMAS
230. Operacinės rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas taikant vieną iš pasirinktų metodų – bazinio indikatoriaus arba standartizuotą metodą.
231. Įmonė, pasirinkusi standartizuotą operacinės rizikos kapitalo poreikio skaičiavimo metodą nebegali grįžti prie bazinio indikatoriaus metodo.
Bazinio indikatoriaus metodas
232. Taikant bazinio indikatoriaus metodą, įmonės operacinės rizikos kapitalo poreikis sudaro 15 proc. atitinkamo indikatoriaus dydžio, kuris apskaičiuojamas šių Taisyklių 233–238 punktuose nurodyta tvarka.
233. Indikatorius – tai įmonės trejų metų grynųjų palūkanų pajamų ir grynųjų ne palūkanų pajamų sumos vidurkis. Trejų metų vidurkis apskaičiuojamas imant paskutinius tris dvylikos mėnesių stebėjimus kiekvienų finansinių metų pabaigoje. Jei įmonė neturi nepriklausomo audito patvirtintų duomenų, tai galima naudoti neaudituotus duomenis. Pvz., skaičiuojant operacinės rizikos kapitalo poreikį pagal 2007 metų birželio 30 d. būklę, turi būti imami 2006-12-31, 2005-12-31 ir 2005-12-31 duomenys.
234. Jeigu bet kurio iš nurodytų stebėjimų įmonės grynųjų palūkanų pajamų ir grynųjų ne palūkanų pajamų suma yra neigiama arba lygi nuliui, ji, skaičiuojant trejų metų vidurkį, neįtraukiama. Indikatorius apskaičiuojamas sudedant tik teigiamas sumas ir padalijant iš teigiamų stebėjimų skaičiaus.
235. Grynąsias palūkanų pajamas ir grynąsias ne palūkanų pajamas sudaro šios įmonės pelno (nuostolių) ataskaitos pozicijos[1]:
235.3. Pajamos už akcijas ir kitas finansines priemones, duodančias pastovias palūkanas arba neduodančių pastovių palūkanų;
236. Indikatorius skaičiuojamas sumuojant 235 punkte išvardytas pozicijas. Kiekviena pozicija į sumą įtraukiama su savo teigiamu arba neigiamu ženklu. Šios pozicijos gali būti tikslinamos atsižvelgiant į 237 ir 238 punktų reikalavimus.
237. Indikatorius turi būti skaičiuojamas imant nurodytas pelno (nuostolių) ataskaitos pozicijas prieš atimant operacines ir vertės koregavimo išlaidas. Operacinėms išlaidoms priskiriami ir įmonės sumokėti mokesčiai už įmonės veiklą papildančių paslaugų pirkimą iš trečiųjų šalių, t. y. tokių, kurios nėra nei įmonės patronuojanti įmonė, nei įmonės dukterinė įmonė ar įmonės patronuojančios įmonės dukterinė įmonė.
Standartizuotas metodas
239. Taikant standartizuotą metodą, įmonės operacinės rizikos kapitalo poreikis yra trejų metų pagal riziką įvertintų indikatorių vidurkis, apskaičiuojamas kiekvienais metais 17 lentelėje nurodytoms verslo linijoms. Kiekvienais metais gautas neigiamas atskiros verslo linijos kapitalo poreikis, kurį sąlygojo neigiamas tos verslo linijos indikatorius, gali būti įtrauktas į operacinės rizikos kapitalo poreikio visumą. Tačiau, jei nustatytais metais susumavus visų verslo linijų kapitalo poreikį gaunamas neigiamas bendras operacinės rizikos kapitalo poreikis, tai, skaičiuojant vidurkį, tiems metams priskiriama nulinė reikšmė.
240. Trejų metų vidurkis apskaičiuojamas imant paskutinius tris dvylikos mėnesių stebėjimus kiekvienų finansinių metų pabaigoje. Jei įmonė neturi nepriklausomo audito patvirtintų duomenų, reikalingų apskaičiuoti operacinės rizikos kapitalo poreikiui, tam tikslui galima naudoti neaudituotus duomenis.
241. Kiekvienos verslo linijos kapitalo poreikis apskaičiuojamas dauginant tos verslo linijos indikatorių iš tai verslo linijai suteikto rizikos koeficiento, kuris nurodytas 17 lentelėje.
242. Kiekvienos verslo linijos indikatorius – tai tam tikrų metų įmonės grynųjų palūkanų pajamų ir grynųjų ne palūkanų pajamų suma, apskaičiuojama 235 ir 236 punktuose nustatyta tvarka.
17 lentelė
| Verslo linijos pavadinimas |
Veiklos rūšių sąrašas |
Procentai |
| 1. Įmonių finansai |
Finansinių priemonių emisijos organizavimas ir vykdymas ir (arba) jų platinimas rinkoje esant emisiją organizuojančios įmonės įsipareigojimui tiesiogiai išpirkti finansinių priemonių emisiją; |
18 proc. |
| Paslaugos, susijusios su finansinių priemonių emisijos organizavimu ir vykdymu; Konsultavimas investavimo klausimais; Įmonių konsultavimas dėl kapitalo struktūros, gamybos strategijos ir su tuo susijusių klausimų, taip pat konsultacijos ir paslaugos, susijusios su įmonių susijungimu ir pirkimu; |
||
| Investavimo tyrimai ir finansų analizė ir kitų bendro pobūdžio rekomendacijų teikimas dėl finansinių priemonių sandorių. |
||
| 2. Prekybinė veikla |
Pirkimas (pardavimas) savo sąskaita; |
18 proc. |
| Tarpininkavimas pinigų rinkoje; |
||
| Pavedimų dėl vienos ar daugiau negu vienos finansinės priemonės priėmimas ir perdavimas; |
||
| Pavedimų vykdymas klientų vardu; |
||
| Finansinių priemonių platinimas rinkoje be įmonės įsipareigojimo tiesiogiai išpirkti finansinių priemonių emisiją; |
||
| Daugiašalių prekybos priemonių operacijos |
||
| 3. Tarpininkavimo paslaugos mažmeniniams klientams (paslaugos individualiems fiziniams asmenims arba mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios atitinka mažmeninių pozicijų klasėms nustatytus kriterijus) |
Pavedimų dėl vienos ar daugiau negu vienos finansinės priemonės priėmimas ir perdavimas; |
12 proc. |
| Pavedimų vykdymas klientų vardu; |
||
| Finansinių priemonių platinimas rinkoje be įmonės įsipareigojimo tiesiogiai išpirkti finansinių priemonių emisiją |
||
| 4. Kitos tarpininkavimo paslaugos |
Finansinių priemonių saugojimas ir tvarkymas klientų sąskaita, įskaitant tų finansinių priemonių pirkimą, pardavimą ir gavimą pagal kliento pateiktus pavedimus bei su tuo susijusią veiklą |
15 proc. |
| 5. Turto valdymas |
Portfelių valdymas; KIS valdymas; Kitos turto valdymo formos |
12 proc. |
243. Įmonė turi parengti bei dokumentuoti politiką ir kriterijus, pagal kuriuos atliekamas atitinkamo indikatoriaus iš savo aktualių verslo linijų priskyrimas prie standartinių verslo linijų. Kriterijai turi būti patikrinti ir tikslinami atsižvelgiant į atsiradusias naujas ar pasikeitusias veiklos rūšis bei riziką.
244. Veiklos suskirstymas pagal verslo linijas turi būti atliekamas vadovaujantis šiais principais:
244.1. Visa veikla privalo būti priskirta verslo linijoms taip, kad būtų išvengta tarpusavio dubliavimo, priskiriant tam tikrą veiklos rūšį verslo linijai, ir kartu būtų apimtos visos veiklos rūšys;
244.2. Bet kokia veikla, kurios negalima tiesiogiai priskirti tam tikrai verslo linijai, bet kuri yra pagalbinė veikla tam tikros standartinės verslo linijos atžvilgiu turi būti priskirta tai verslo linijai, kurią ji remia. Jei ši pagalbinė veikla remia daugiau negu vieną verslo liniją, turi būti naudojami objektyvūs priskyrimo kriterijai;
244.3. Jeigu veikla negali būti priskirta jokiai konkrečiai verslo linijai, tada turi būti naudojama ta verslo linija, kurios rizikos koeficientas yra didžiausias. Tai pačiai verslo linijai turėtų būti priskiriama ir pagalbinė veikla, susijusi su minėta veikla;
244.4. Įmonės gali naudoti vidaus kainodaros metodus, siekdami paskirstyti indikatorių tarp verslo linijų. Tam tikroje verslo linijoje generuojamos sąnaudos, kurios gali būti priskiriamos kitai verslo linijai, gali būti perkeltos į tą kitą verslo liniją pavyzdžiui, remiantis vidaus pervedimo sąnaudomis tarp dviejų verslo linijų;
244.5. Veiklos rūšių priskyrimas verslo linijoms, atliekamas skaičiuojant kapitalo poreikį operacinei rizikai padengti, turi būti, kiek įmanoma, suderinamas su kategorijomis, naudojamomis skaičiuojant kapitalo poreikį kredito ir rinkos rizikai padengti;
244.6. Administracijos vadovas yra atsakingas už priskyrimo politiką, kurią kontroliuoja įmonės valdymo organai;
245. Jei įmonės prekybinės veiklos verslo linijos indikatorius sudaro mažiau kaip 50 proc. bendro indikatoriaus, tai iki 2012 m. gruodžio 31 d. šiai verslo linijai gali būti taikomas 15 proc. rizikos koeficientas.
246. Įmonės, siekiančios taikyti standartizuotą metodą skaičiuojant kapitalo poreikį operacinei rizikai padengti, turi atitikti bendrus rizikos valdymo standartus, taip pat ir toliau nurodytus kokybinius kriterijus:
246.1. Įmonė privalo turėti tinkamai dokumentais pagrįstą operacinės rizikos vertinimo ir valdymo sistemą su aiškiai šiai sistemai priskirta atsakomybe. Sistema privalo turėti galimybę identifikuoti su operacine rizika susijusius įvykius ir fiksuoti atitinkamus operacinės rizikos duomenis, įskaitant reikšmingus duomenis apie patirtus nuostolius. Taip pat turi būti atliekama reguliari nepriklausoma sistemos peržiūra;
246.2. Operacinės rizikos vertinimo sistema turi būti glaudžiai integruota į įmonės rizikos valdymo procesus. Šioje sistemoje generuoti duomenys turi būti panaudojami kaip neatsiejama įmonės operacinės rizikos stebėjimo ir kontrolės proceso dalis;
246.3. Įmonė turi įdiegti atskaitomybės teikimo vadovybei sistemą, pagal kurią rengiamos atitinkamų funkcijų operacinės rizikos ataskaitos. Įmonė privalo turėti procedūras, nustatančias, kaip imtis atitinkamų priemonių atsižvelgiant į vadovybei pateiktose ataskaitose esančią informaciją apie operacinės rizikos duomenis.
IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
247. Įmonė privalo Vertybinių popierių komisijai pateikti visą informaciją, kuri reikalinga vertinant, kaip įmonė laikosi šių Taisyklių.
248. Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, įmonė privalo per 15 darbo dienų pateikti Vertybinių popierių komisijai šias įmonės vadovo ir atsakingų darbuotojų pasirašytas ataskaitas:
248.1. A kategorijos licenciją turinčios finansų maklerio įmonės:
248.1.1. tarpinę finansinę atskaitomybę, parengtą pagal atitinkamo mėnesio paskutinės dienos duomenis;
248.2. B ar C kategorijos licenciją turinčios finansų maklerio įmonės bei valdymo įmonės, turinčios licenciją valdyti finansinių priemonių portfelius:
248.2.1. tarpinę finansinę atskaitomybę, parengtą pagal atitinkamo ketvirčio paskutinės dienos duomenis;
248.3. Valdymo įmonės, neturinčios licencijos valdyti finansinių priemonių portfelius:
248.3.1. tarpinę finansinę atskaitomybę, parengtą pagal atitinkamo ketvirčio paskutinės dienos duomenis;
249. B ar C kategorijos licenciją turinčios finansų maklerio įmonės, pateikdamos ketvirtines ataskaitas, privalo informuoti Vertybinių popierių komisiją apie kiekvieną per ketvirtį savo sąskaita sudarytą sandorį dėl finansinių priemonių ar biržos prekių.
250. Įmonė privalo nedelsdama informuoti Vertybinių popierių komisiją, kai atsiranda bent viena iš šių sąlygų:
250.1. Įmonės pradinis kapitalas yra mažesnis už šių Taisyklių 9, 10, 13 ir 14 punktuose nustatytą minimalų pradinio kapitalo dydį;
250.2. Įmonės kapitalas yra mažesnis už šių Taisyklių V skyriuje nustatytus kapitalo pakankamumo reikalavimus;
250.3. Įmonės bent viena individuali vieno kliento ar susijusių klientų grupės ne prekybos knygos pozicija viršija 25 proc. įmonės kapitalo, o kai klientas ar susijusių klientų grupė yra įmonės patronuojanti arba dukterinė įmonė ir (arba) viena ar daugiau tos patronuojančios įmonės dukterinių įmonių, ne prekybos knygos pozicija viršija 20 proc. įmonės kapitalo;
250.4. Bendra įmonės visų ne prekybos knygos didelių pozicijų suma viršija 800 proc. įmonės kapitalo arba;
250.5. Įmonės nelikvidžiojo turto vertė tampa didesnė kaip 25 proc. pradinio kapitalo arba bent viena įmonės nelikvidžiojo turto sudedamoji dalis tampa didesnė kaip 10 proc. pradinio kapitalo;
250.6. Sandorio šalis, su kuria pasirašyta finansinių priemonių ar biržos prekių atpirkimo, atvirkštinio atpirkimo, skolinimo ar skolinimosi sutartys, nevykdo savo įsipareigojimų;
250.8. Įmonės gautos paskolos didesnės už pradinį kapitalą. Į gautas paskolas neįtraukiamos klientų lėšos ir subordinuotos paskolos;
251. Įmonė, informuodama Vertybinių popierių komisiją privalo nurodyti priežastis, dėl kurių susidarė šių Taisyklių 250.1–250.9 punktuose numatyta padėtis, taip pat nurodyti priemones, kurių bus imtasi padėčiai ištaisyti, ir nurodyti laikotarpį, per kurį padėtis bus ištaisyta.
252. Įmonė, skaičiuodama sandorio šalies kredito rizikos bei kredito ir gautinų sumų sumažėjimo rizikos kapitalo poreikį, trečiųjų šalių investicinių įmonių ir pripažintų tarpuskaitos namų bei biržų pozicijas vertina taip, kaip numatyta šių Taisyklių skyriaus „Įmonių pozicijos“ 71 ir 72 punktuose.
253. Jeigu įmonė prekybos ar ne prekybos knygoje turi finansinių priemonių ar kitų pozicijų, kurių rizikos įvertinimas ir kapitalo poreikio skaičiavimas rizikai padengti šiose Taisyklėse nenumatytas, ji turi kreiptis į Vertybinių popierių komisiją.
254. Įmonė kapitalo poreikiui apskaičiuoti gali naudoti šiose Taisyklėse nenumatytus metodus (modelius) tik gavusi išankstinį Vertybinių popierių komisijos leidimą. Įmonė, siekdama pasinaudoti šia teise, privalo mutatis mutandis vadovautis Lietuvos banko teisės aktais, reglamentuojančiais šių metodų (modelių) taikymą. Įmonė, kreipdamasi į Vertybinių popierių komisiją dėl šių metodų (modelių) taikymo, privalo pateikti informaciją, leidžiančią įvertinti įmonės pasirengimą taikyti šiose Taisyklėse nenumatytus metodus (modelius).
255. Vertybinių popierių komisija gali pareikalauti, kad įmonė kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitas pateiktų dažniau, negu nurodyta šių Taisyklių 248 punkte, ir pateiktų papildomą informaciją.
256. Jeigu įmonė negali laiku pateikti šiose Taisyklėse nustatytų ataskaitų, apie tai ji privalo iš anksto raštu informuoti Vertybinių popierių komisiją ir nurodyti nepateikimo priežastis.
1 priedas
Išvestinių finansinių priemonių rūšys
1. Palūkanų normų sandoriai:
2. Užsienio valiutos keitimo sandoriai ir sandoriai dėl aukso:
3. Sandoriai, panašūs į šio priedo 1.1–1.5 punktuose ir 2.1–2.4 punktuose nurodytus sandorius dėl kitų orientacinių pozicijų ar indeksų. Jiems priklauso visos priemonės, apibūdintos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinančios Tarybos direktyvą 93/22/EEB, 1 priedo C dalies 4–7, 9 ir 10 punktuose, kurie neįtraukti į šio priedo 1 ir 2 punktus.
2 priedas
Lietuvos banko pripažintų IKVI ilgalaikių ir trumpalaikių kredito rizikos vertinimų (reitingų) priskyrimo lentelė
| KKŽ |
Standard & Poor's |
Moody's Investors Service |
Fitch Ratings |
|||
| Ilgalaikiai reitingai |
Trumpalaikiai reitingai |
Ilgalaikiai reitingai |
Trumpalaikiai reitingai |
Ilgalaikiai reitingai |
Trumpalaikiai reitingai |
|
| 1 |
Nuo AAA iki AA- |
A-1+, A-1 |
Nuo Aaa iki Aa3 |
P-1 |
Nuo AAA iki AA- |
F1+, F1 |
| 2 |
Nuo A+ iki A- |
A-2 |
Nuo A1 iki A3 |
P-2 |
Nuo A+ iki A- |
F2 |
| 3 |
Nuo BBB+ iki BBB- |
A-3 |
Nuo Baa1 iki Baa3 |
P-3 |
Nuo BBB+ iki BBB- |
F3 |
| 4 |
Nuo BB+ iki BB- |
B-1, B-2, B-3, C |
Nuo Ba1 iki Ba3 |
NP |
Nuo BB+ iki BB- |
Mažiau nei F3 |
| 5 |
Nuo B+ iki B- |
|
Nuo B1 iki B3 |
|
Nuo B+ iki B- |
|
| 6 |
Mažiau nei B- |
|
Mažiau nei B3 |
|
Mažiau nei B- |
|
______________
3 priedas
Kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaita
1 lentelė. KAPITALO SUVESTINĖ
| Eil. Nr. |
Eilutės pavadinimas |
Suma |
||
| 1. |
ĮMONĖS KAPITALAS |
1.1+1.2+1.3+1.4 |
||
| 1.1 |
PIRMINIS ĮMONĖS KAPITALAS |
1.1. a+1.1.1.2+1.1.3.1+1.1.2.3 |
||
| 1.1. a |
Pradinis kapitalas (I lygio kapitalas) |
1.1.1.1+1.1.1.3+1.1.2.1+1.1.2.2 |
||
| 1.1.1 |
Pripažintas kapitalas |
1.1.1.1+1.1.1.2+1.1.1.3 |
||
| 1.1.1.1 |
Apmokėtas įstatinis kapitalas |
|
||
| 1.1.1.2 |
(-) Supirktos nuosavos akcijos |
|
||
| 1.1.1.3 |
Akcijų priedai |
|
||
| 1.1.2 |
Pripažinti rezervai |
1.1.2.1+1.1.2.2+1.1.2.3 |
||
| 1.1.2.1 |
Rezervai (rezervai, išskyrus perkainojimo rezervą, ir praėjusių metų nepaskirstytas pelnas, likęs po galutinio pelno paskirtymo, arba praėjusių metų nuostoliai) |
|
||
| 1.1.2.2 |
Einamųjų metų tarpinis nepaskirstytas pelnas, jeigu tą pelną patikrino įmonę audituojančios įmonės auditorius ir įmonė pateikė Vertybinių popierių komisijai informaciją, kad apskaičiuotoji pelno suma yra teisinga ir iš jos atimti visi numatyti mokesčiai ir dividendai |
|
||
| 1.1.2.3 |
(-) Einamųjų metų nuostolis
|
|
||
| 1.1.3 |
(-) Kiti atskaitymai iš pradinio (I lygio) kapitalo |
1.1.3.1 |
||
| 1.1.3.1 |
(-) Nematerialusis turtas ir išankstiniai apmokėjimai
|
|
||
| 1.2 |
PAPILDOMAS KAPITALAS (II LYGIO KAPITALAS)
|
1.2.1+1.2.2 |
||
| 1.2.1 |
Papildomas pagrindinis kapitalas (II lygio pagrindinis kapitalas)
|
1.2.1.1 |
||
| 1.2.1.1 |
Ilgalaikio materialiojo ir finansinio turto perkainojimo rezervai |
|
||
| 1.2.2 |
Papildomas pridėtinis kapitalas (II lygio papildomas kapitalas) |
1.2.2.1+1.2.2.2 |
||
| 1.2.2.1 |
Privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu nominali vertė |
|
||
| 1.2.2.2 |
Subordinuotų paskolų kapitalas (ilgalaikis) |
|
||
| 1.3 |
PAPILDOMAS KAPITALAS RINKOS RIZIKAI PADENGTI (III LYGIO KAPITALAS) |
1.3.1+1.3.2 |
||
| 1.3.1 |
Grynasis prekybos knygos pelnas |
|
||
| 1.3.2 |
Subordinuotų paskolų kapitalas (trumpalaikis) |
|
||
| 1.4 |
(-) NELIKVIDUSIS TURTAS |
|
||
| 1.5 |
PAPILDOMA INFORMACIJA |
|
||
| 1.5.1 |
Visas subordinuotų paskolų kapitalas |
|
||
| 1.5.2 |
Reikalaujamas minimalus pradinis kapitalas |
|
||
| 2. |
|
2.1+2.2+2.3+2.4+2.5 |
|
|
|
|
KAPITALO POREIKIS |
|
|
|
| 2.1 |
KREDITO IR GAUTINŲ SUMŲ SUMAŽĖJIMO RIZIKOS IR SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKOS KAPITALO POREIKIS |
2.1.1+2.1.2 |
|
|
|
|
|
suma iš 2 lentelės 22 stulpelio |
|
|
| 2.1.1 |
Iš jo: kredito ir gautinų sumų sumažėjimo rizikos kapitalo poreikis |
|
|
|
| 2.1.2 |
Iš jo: sandorio šalies kredito rizikos kapitalo poreikis |
suma iš 2 lentelės 22 stulpelio |
|
|
| 2.2 |
ATSISKAITYMŲ RIZIKOS KAPITALO POREIKIS |
suma iš 3 lentelės 3 stulpelio |
|
|
| 2.3 |
POZICIJŲ, UŽSIENIO VALIUTOS KURSO IR BIRŽOS PREKIŲ KAINOS RIZIKOS KAPITALO POREIKIS |
2.3.1 |
|
|
| 2.3.1 |
Pozicijų, užsienio valiutos kurso ir biržos prekių kainos rizikos kapitalo poreikis, apskaičiuotas naudojant standartizuotus metodus |
2.3.1.1+2.3.1.2+2.3.1.3+2.3.1.4 |
|
|
| 2.3.1.1 |
Skolos finansinių priemonių rizikos kapitalo poreikis |
suma iš 4 lentelės 9 stulpelio |
|
|
| 2.3.1.2 |
Nuosavybės vertybinių popierių rizikos kapitalo poreikis |
suma iš 5 lentelės 7 stulpelio |
|
|
| 2.3.1.3 |
Užsienio valiutos kurso rizikos kapitalo poreikis |
suma iš 6 lentelės 10 stulpelio |
|
|
| 2.3.1.4 |
Biržos prekių kainos rizikos kapitalo poreikis |
suma iš 7 lentelės 9 stulpelio |
|
|
| 2.4 |
KAPITALO POREIKIS OPERACINEI RIZIKAI* |
suma iš 8 lentelės 4 stulpelio |
|
|
| 2.4.1 |
Operacinė rizika naudojant bazinio indikatoriaus metodą |
suma iš 8 lentelės 4 stulpelio |
|
|
| 2.4.2 |
Operacinė rizika naudojant standartizuotą metodą |
suma iš 8 lentelės 4 stulpelio |
|
|
| 2.5 |
DIDELIŲ POZICIJŲ RIZIKOS KAPITALO POREIKIS |
suma iš 9b lentelės 7 stulpelio |
|
|
| 3. |
PAPILDOMA INFORMACIJA |
|
|
|
| 3.1 |
Kapitalo Perviršis (+) arba deficitas (-) |
1–2 |
|
|
Sutartiniai ženklai:
* – tik A kategorijos finansų maklerio įmonėms
______________
2 lentelė. KREDITO IR GAUTINŲ SUMŲ IR SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKA: STANDARTIZUOTAS METODAS KAPITALO POREIKIUI APSKAIČIUOTI
|
|
POZICIJOS VERTĖ PRIEŠ TAIKANT PERSKAIČIAVIMO VEIKSNĮ |
(-) VERTĖS KOREGAVIMAI |
POZICIJOS VERTĖ ATĖMUS VERTĖS KOREGAVIMUS |
KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO PRIEMONĖS, KURIOMS BŪDINGI PAKEITIMO EFEKTAIS |
GRYNOJI POZICIJOS VERTĖ, PRITAIKIUS KREDITO MAŽINIMO PRIEMONES, PRIEŠ TAIKANT PERSKAIČIAVIMO VEIKSNĮ |
KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO PRIEMONĖS, VEIKIANČIOS POZICIJOS VERTĘ: TIESIOGINIO KREDITO UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS. IŠSAMUSIS FINANSINIŲ UŽTIKRINIMO PRIEMONIŲ METODAS |
VISIŠKAI KOREGUOTOS POZICIJOS VERTĖ (E*) |
VISIŠKAI KOREGUOTŲ NEBALANSINIŲ POZICIJŲ GRUPAVIMAS, PRITAIKIUS PERSKAIČIAVIMO VEIKSNĮ |
POZICIJOS VERTĖ |
PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTA POZICIJOS VERTĖ |
KAPITALO POREIKIS |
||||||||||||||
|
|
susijusios su sandorio šalies kredito rizika |
NETIESIOGINIO KREDITO UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS: KOREGUOTOS VERTĖS |
TIESIOGINIO KREDITO UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS |
POZICIJOS PAKEITIMAS PRITAIKIUS KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO PRIEMONES |
pozicijos nepastovumo korekcija |
(-) finansinės kredito užtikrinimo priemonės: koreguota pagal terminą vertė |
|
0% |
20% |
50% |
100% |
||||||||||||||
| garantijos |
kredito išvestinės finansinės priemonės |
finansinės kredito užtikrinimo priemonės: paprastasis metodas |
kitos tiesioginio kredito užtikrinimo priemonės |
(-) srautai |
(+) srautai |
(-) nepastovumo ir termino nesutapimo korekcija |
|||||||||||||||||||
| 1 |
2 |
3 |
4=1+3 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11=4+9+10 |
12 |
13 |
14 |
15=11+12+13 |
16 |
17 |
18 |
19 |
20=15-16-0,8* 17-0,5* 18 |
21 |
22 |
||||
| VISOS POZICIJOS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 lentelės 2.1 eilutė |
||||||||||
| POZICIJŲ GRUPAVIMAS PAGAL RŪŠIS: |
|||||||||||||||||||||||||
| Balansinės pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||
| Nebalansinės |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||
| Vertybinių popierių skolinimo ar ir ilgalaikiai atsiskaitymo sandoriai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||
| Išvestinės finansinės |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||
| Kryžminė produktų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||
| POZICIJŲ RIZIKOS KOEFICIENTAI: |
|||||||||||||||||||||||||
| 0% |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||
| 10% |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||
| 20% |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||
| 35% |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||
| 50% |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||
| 75% |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||
| 100% |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||
| 150% |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||
3 lentelė. ATSISKAITYMŲ RIZIKA
|
|
SUTARTA ATSISKAITYMO KAINA |
SUTARTOS ATSISKAITYMO KAINOS IR DABARTINĖS RINKOS VERTĖS SKIRTUMAS |
KAPITALO POREIKIS |
|
| (1) |
(2) |
(3) |
||
| 1. Visi prekybos knygos sandoriai, už kuriuos neatsiskaityta po jų pristatymo datos |
|
|
1 lentelė 2.2 |
|
|
|
1.1. Sandoriai, neapmokėti iki 4 dienų |
|
|
|
| 1.2. Sandoriai, neapmokėti nuo 5 iki 15 dienų |
|
|
|
|
| 1.3. Sandoriai, neapmokėti nuo 16 iki 30 dienų |
|
|
|
|
| 1.4. Sandoriai, neapmokėti nuo 31 iki 45 dienų |
|
|
|
|
| 1.5. Sandoriai, neapmokėti 46 dienas ir daugiau |
|
|
|
|
4 lentelė. RINKOS RIZIKA: STANDARTIZUOTAS METODAS SKOLOS FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RIZIKOS KAPITALO POREIKIUI APSKAIČIUOT
Valiuta:
|
|
POZICIJOS |
KAPITALO POREIKIO KOEFICIENTAS (%) |
KAPITALO POREIKIS |
|||||||||
| VISOS POZICIJOS |
PLATINAMŲ POZICIJŲ SUMAŽINIMAS |
GRYNOSIOS POZICIJOS |
SUMAŽĖJIMAS DĖL POZICIJŲ APDRAUDIMO KREDITO IŠVESTINĖMIS FINANSINĖMIS PRIEMONĖMIS |
GRYNOSIOS POZICIJOS KAPITALO POREIKIUI APSKAIČIUOTI |
||||||||
| ilgosios |
trumposios |
ilgosios |
trumposios |
grynosioms ilgosios pozicijoms |
grynosioms trumposioms pozicijoms |
|||||||
| (1) |
(2) |
(3) |
(4) |
(5) |
(6) |
(7) |
(8) |
|
(9) |
|||
| SKOLOS FINANSINĖS PRIEMONĖS PREKYBOS KNYGOJE |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 lentelė 2.3.1.1 |
||
| 1. Bendroji palūkanų normos rizika. Terminų atitikimo metodas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
|
|
1.1 1 zona |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0 ≤ 1 mėnuo |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
> 1 ≤ 3 mėnesių |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
> 3 ≤ 6 mėnesių |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
> 6 ≤ 12 mėnesių |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1.2 2 zona |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
> 1 ≤ 2 (1,9 mažesnėms nei 3 proc. atkarpos palūkanoms) metai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
> 2 ≤ 3 (> 1,9 ≤ 2,8 mažesnėms nei 3 proc. atkarpos palūkanoms) metai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
> 3 ≤ 4 (> 2,8 ≤ 3,6 mažesnėms nei 3 proc. atkarpos palūkanoms) metai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1.3 3 zona |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
> 4 ≤ 5 (> 3,6 ≤ 4,3 mažesnėms nei 3 proc. atkarpos palūkanoms) metai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
> 5 ≤ 7 (> 4,3 ≤ 5,7 mažesnėms nei 3 proc. atkarpos palūkanoms) metai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
> 7 ≤ 10 (> 5,7 ≤ 7,3 mažesnėms nei 3 proc. atkarpos palūkanoms) metų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
> 10 ≤ 15 (> 7,3 ≤ 9,3 mažesnėms nei 3 proc. atkarpos palūkanoms) metų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
> 15 ≤ 20 (> 9,3 ≤ 10,6 mažesnėms nei 3 proc. atkarpos palūkanoms) metų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
> 20 (> 10,6 ≤ 12,0 mažesnėms nei 3 proc. atkarpos palūkanoms) metų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
(> 12,0 ≤ 20,0 mažesnėms nei 3 proc. atkarpos palūkanoms) metų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
(> 20 mažesnėms nei 3 proc. atkarpos palūkanoms) metų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1. a Visų terminų grupių suderintos, pagal riziką įvertintos pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
10,00 |
|
|
|
|
1. b Pirmosios zonos suderintos, pagal riziką įvertintos pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
40,00 |
|
|
|
|
1. c Antrosios zonos suderintos, pagal riziką įvertintos pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
30,00 |
|
|
|
|
1. d Trečiosios zonos suderintos, pagal riziką įvertintos pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
30,00 |
|
|
|
|
1. el Suderintos, pagal riziką įvertintos pirmosios ir antrosios zonų tarpusavio pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
40,00 |
|
|
|
|
1. e2 Suderintos, pagal riziką įvertintos antrosios ir trečiosios zonų tarpusavio pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
40,00 |
|
|
|
|
1. f Suderintos, pagal riziką įvertintos pirmosios ir trečiosios zonų tarpusavio pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
150,00 |
|
|
|
|
1. g Likusios nesuderintos, pagal riziką įvertintos pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
100,00 |
|
|
| 2. Specifinė palūkanų normos rizika |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
|
|
2.1 Skolos vertybiniai popieriai, Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių VII skyriaus 8 lentelėje priskirti pirmajai kategorijai |
|
|
|
|
|
|
|
|
0,00 |
|
|
|
|
2.2 Skolos vertybiniai popieriai, Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių VII skyriaus 8 lentelėje priskirti antrajai kategorijai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2.2. a Iki išpirkimo likęs terminas ≤ 6 mėnesiai |
|
|
|
|
|
|
|
|
0,25 |
|
|
|
|
2.2. b Iki išpirkimo likęs terminas > 6 mėnesiai and ≤ 24 mėnesiai |
|
|
|
|
|
|
|
|
1,00 |
|
|
|
|
2.2. c Iki išpirkimo likęs terminas > 24 mėnesius |
|
|
|
|
|
|
|
|
1,60 |
|
|
|
2.3 Skolos vertybiniai popieriai, Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių VII skyriaus 8 lentelėje priskirti trečiajai kategorijai |
|
|
|
|
|
|
|
|
8,00 |
|
|
|
|
2.4 Skolos vertybiniai popieriai, Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių VII skyriaus 8 lentelėj e priskirti ketvirtajai kategorijai |
|
|
|
|
|
|
|
|
12,00 |
|
|
| 3. Kolektyvinio investavimo subjektų pozicijos, kurioms taikomi specifiniai rizikos kapitalo poreikio apskaičiavimo metodai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
| 4. Biržos ateities ir pasirinkimo sandoriai, kuriems taikomas terminų atitikimo metodas arba kuriems kapitalo poreikis prilyginamas garantinei įmokai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
| 5. Ne biržos ateities ir pasirinkimo sandoriai, kuriems taikomas terminų atitikimo metodas arba kuriems kapitalo poreikis prilyginamas garantinei įmokai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
5 lentelė. RINKOS RIZIKA: STANDARTIZUOTAS METODAS NUOSAVYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ RIZIKOS KAPITALO POREIKIUI APSKAIČIUOTI
|
|
POZICIJOS |
KAPITALO POREIKIO KOEFICIENTAS (%) |
KAPITALO POREIKIS |
||||||
| VISOS POZICIJOS |
SUMAŽINIMAS PLATINAMOMIS POZICIJOMIS |
GRYNOSIOS POZICIJOS |
GRYNOSIOS POZICIJOS KAPITALO POREIKIUI APSKAIČIUOTI |
||||||
| ilgosios |
trumposios |
|
ilgosios |
trumposios |
|
||||
| (1) |
(2) |
(3) |
(4) |
(5) |
(6) |
|
(7) |
||
| NUOSAVYBĖS VERTYBINIAI POPIERIAI PREKYBOS KNYGOJE |
|
|
|
|
|
|
|
1 lentelė 2.3.1.2 |
|
| 1. Bendroji nuosavybės vertybinių popierių rizika |
|
|
|
|
|
|
8,00 |
|
|
|
|
1.1. Ateities akcijų indeksų sandoriai, kuriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, kurių indeksai yra plačiai diversifikuoti |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1.2. Kiti nuosavybės vertybiniai popieriai (neplačiai diversifikuoti ateities akcijų indeksų sandoriai) |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2. Specifinė nuosavybės vertybinių popierių rizika |
|
|
|
|
|
|
4,00 |
|
|
| 3. Specifiniai kapitalo poreikio apskaičiavimo kolektyvinio investavimo subjektų pozicijoms metodai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 4. Biržos ateities ir pasirinkimo sandoriai, kuriems taikomas terminų atitikimo metodas arba kurių kapitalo poreikis prilyginamas garantinei įmokai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 5. Ne biržos ateities ir pasirinkimo sandoriai, kuriems taikomas terminų atitikimo metodas arba kurių kapitalo poreikis prilyginamas garantinei įmokai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
6 lentelė. RINKOS RIZIKA: STANDARTIZUOTAS METODAS UŽSIENIO VALIUTOS KURSO RIZIKOS KAPITALO POREIKIUI APSKAIČIUOTI
|
|
VISOS POZICIJOS |
GRYNOSIOS POZICIJOS |
POZICIJOS KAPITALO POREIKIUI APSKAIČIUOTI (Įtraukiant nesuderintų pozicijų perskirstymą suderintomis valiutomis) |
ATVIROJI POZICIJA |
ATVIROSIOS POZICIJOS PROCENTINĖ DALIS NUO KAPITALO |
KAPITALO POREIKIO KOEFICIENTAS (%) |
KAPITALO POREIKIS |
||||||||
| ILGOSIOS |
TRUMPOSIOS |
Papildoma informacija |
|||||||||||||
| Pozicijos, kurias įmonė prisiėmė, kad apsidraustų nuo neigiamo užsienio valiutos kurso pokyčių poveikio kapitalo pakankamumo normatyvui |
|||||||||||||||
| ilgosios |
trumposios |
ilgosios |
trumposios |
ilgosios |
trumposios |
suderintos |
ilgosios |
trumposios |
suderintos |
||||||
| (1) |
(2) |
(3) |
(4) |
(5) |
(6) |
(7) |
(8) |
(9) |
(9a) |
(9b) |
|
|
|
(10) |
|
| VISOS VALIUTŲ POZICIJOS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 lentelė 2.3.1.3 |
| 1. Visos valiutos (įtraukiant kolektyvinio investavimo subjektus traktuojamus kaip skirtingos valiutos) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2. Auksas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Atskirų valiutų pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Litas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Euras |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| ... |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Kolektyvinio investavimo subjektai, traktuojami kaip atskiros valiutos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
7 lentelė. RINKOS RIZIKA: STANDARTIZUOTAS METODAS BIRŽOS PREKIŲ KAINOS RIZIKOS KAPITALO POREIKIUI APSKAIČIUOT
Biržos prekė:
|
|
VISOS POZICIJOS |
GRYNOSIOS POZICIJOS |
POZICIJOS KAPITALO POREIKIUI APSKAIČIUOTI |
KAPITALO POREIKIO KOEFICIENTAS (%) |
KAPITALO POREIKIS |
||||
| ILGOSIOS |
TRUMPOSIOS |
PAPILDOMA INFORMACIJA: |
|||||||
| Pozicijos, kurios yra tik finansavimo parduodamų atsargų sąskaita pozicijos |
|||||||||
| ilgosios |
trumposios |
ilgosios |
trumposios |
||||||
| (1) |
(2) |
(3) |
(4) |
(5) |
(6) |
(7) |
8 |
(9) |
|
| VISOS BIRŽOS PREKIŲ POZICIJOS |
|
|
|
|
|
|
|
|
1 lentelė 2.3.1.4 |
| 1. Terminų atitikimo metodas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1 Terminų grupė ≤ 1 metai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 0 ≤ 1 mėnuo |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| > 1 ≤ 3 mėnesiai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| > 3 ≤ 6 mėnesiai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| > 6 ≤ 12 mėnesių |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.2 Terminų grupė > 1 metai ir ≤ 3 metai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| > 1 ≤ 2 metai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| > 2 ≤ 3 metai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.3 Terminų grupė > 3 metai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1. a Kiekvienoje terminų grupėje suderintos ilgosios ir trumposios pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
1,50 |
|
| 1. b Tarp dviejų terminų grupių suderintos pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
0,60 |
|
| 1. c Likusios nesuderintos pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
15,00 |
|
| 2. Supaprastintas metodas: Visos pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2. a Grynosios pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
15,00 |
|
| 2. b Bendrosios pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
3,00 |
|
| 3. Biržos ateities ir pasirinkimo sandoriai, kuriems taikomas terminų atitikimo metodas arba kurių kapitalo poreikis prilyginamas garantinei įmokai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 4. Ne biržos ateities ir pasirinkimo sandoriai, kuriems taikomas terminų atitikimo metodas arba kurių kapitalo poreikis prilyginamas garantinei įmokai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 5. Tam tikrų rinkų likvidumo rizika |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
8 lentelė. OPERACINĖ RIZIKA
| VERSLO LINIJOS |
GRYNOSIOS PAJAMOS IŠ PALŪKANŲ IR NE IŠ PALŪKANŲ |
KAPITALO POREIKIS |
||
| metai-3 |
metai-2 |
praėjusieji metai |
||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
|
| 1. VISOS VERSLO LINIJOS PAGAL BAZINIO INDIKATORIAUS METODĄ |
|
|
|
1 lentelė 2.4.1 |
| 2. VISOS VERSLO LINIJOS PAGAL STANDARTIZUOTĄ METODĄ |
|
|
|
1 lentelė 2.4.2 |
| ĮMONIŲ FINANSAI |
|
|
|
|
| PREKYBINĖ VEIKLA |
|
|
|
|
| TARPININKAVIMO (BROKERIO) PASLAUGOS MAŽMENINIAMS KLIENTAMS |
|
|
|
|
| TARPININKAVIMO (AGENTO) PASLAUGOS |
|
|
|
|
| TURTO VALDYMO PASLAUGOS |
|
|
|
|
9a lentelė. PREKYBOS IR NE PREKYBOS KNYGOS DIDELIŲ POZICIJŲ ATASKAITA
| EIL. Nr. |
RODIKLIŲ PAVADINIMAS |
SUMA, LT |
| 1 |
2 |
3 |
| 1. |
25 % įmonės kapitalo (1 lentelė, 1 eilutė x 25 %) |
|
| 2. |
20 % įmonės kapitalo (1 lentelė, 1 eilutė x 20 %) |
|
| 3. |
Pozicijos, didesnės kaip 10 % įmonės kapitalo |
|
| 3.1. |
didelė pozicija (pavadinimas) |
|
| 3.2. |
didelė pozicija (pavadinimas) |
|
| 3.3. |
didelė pozicija (pavadinimas) |
|
| 3.4. |
didelė pozicija (pavadinimas) ir t. t. |
|
| 4. |
Bendra didelių ne prekybos knygos pozicijų suma |
|
| 5 |
Pozicijos, didesnės kaip 25 % įmonės kapitalo (išvardyti) |
|
| 5.1. |
didelė pozicija (pavadinimas) |
|
| 5.2. |
didelė pozicija (pavadinimas) |
|
| 5.3. |
didelė pozicija (pavadinimas) ir t. t. |
|
| 6. |
Pozicijos su susijusiais asmenimis, didesnės kaip 20 % įmonės kapitalo |
|
| 6.1. |
didelė pozicija (pavadinimas) |
|
| 6.2. |
didelė pozicija (pavadinimas) |
|
| 6.3. |
didelė pozicija (pavadinimas) ir t. t. |
|
| 7. |
Perviršis (kiekvienos individualios didelės pozicijos skirtumas tarp pozicijos vertės ir 25 % arba 20 % įmonės kapitalo): |
|
| 7.1. |
didelės pozicijos perviršis |
|
| 7.2. |
didelės pozicijos perviršis |
|
| 7.3. |
didelės pozicijos perviršis ir t. t. |
|
| 8. |
Didelių pozicijų perviršių suma (7.1 + 7.2 + 7.3 + t. t.) |
|
9b lentelė. DIDELIŲ POZICIJŲ RIZIKOS KAPITALO POREIKIO
| EIL. Nr. |
RODIKLIŲ PAVADINIMAS |
POZICIJOS PERVIRŠIO SUMA, LT |
POZICIJŲ IR ATSISKAITYMŲ IR SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKOS KAPITALO POREIKIŲ SUMA, LT |
PAPILDOMO KAPITALO POREIKIO KOEFICIENTAS, (%) |
KAPITALO POREIKIS, LT |
| 1 |
2 |
3 |
5 |
6 |
7 |
| 1. |
Kai pozicijų perviršis išlieka iki 10 dienų: |
|
|
|
|
| 1.1. |
pozicijos perviršis (pavadinimas) |
|
|
200 |
|
| 1.2. |
pozicijos perviršis (pavadinimas) |
|
|
200 |
|
| 1.3. |
pozicijos perviršis (pavadinimas) ir t. t. |
|
|
|
|
| 2. |
Suma (1.1+1.2+1.3 ir t. t.) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3. |
Kai pozicijų perviršis išlieka ilgiau kaip 10 dienų: |
|
|
|
|
| 3.1. |
pozicijų perviršis iki 40 % įmonės kapitalo |
|
|
200 |
|
| 3.2. |
pozicijų perviršis nuo 40 % iki 60 % įmonės kapitalo |
|
|
300 |
|
| 3.3. |
pozicijų perviršis nuo 60 % iki 80 % įmonės kapitalo |
|
|
400 |
|
| 3.4. |
pozicijų perviršis nuo 80 % iki 100 % įmonės kapitalo |
|
|
500 |
|
| 3.5. |
pozicijų perviršis nuo 100 % iki 250 % įmonės kapitalo |
|
|
600 |
|
| 3.6. |
pozicijų perviršis daugiau kaip 250 % įmonės kapitalo |
|
|
900 |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 4. |
Suma (3.1+3.2+3.3+3.4+3.5+3.6) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 5. |
Didelių pozicijų kapitalo poreikis (2+4) |
|
|
|
1 lentelės 2.5 |
Pastaba. Didelių pozicijų rizikos kapitalo poreikis 7 skiltyje apskaičiuojamas pozicijų ir atsiskaitymų ir sandorio šalies rizikų kapitalo poreikių sumą. padauginus iš papildomo kapitalo poreikio koeficiento.
10 lentelė. FINANSINIŲ PRIEMONIŲ IR BIRŽOS PREKIŲ POZICIJOS, ĮTRAUKTOS Į PREKYBOS KNYGĄ
| EIL. Nr. |
RODIKLIŲ PAVADINIMAS |
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ IR BIRŽOS PREKIŲ SKAIČIUS, VNT. |
ĮSIGIJIMO VERTĖ, LT |
RINKOS KAINA, LT |
RINKOS VERTE, LT |
|
| ilgoji pozicija |
trumpoji pozicija |
|||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
| 1. |
Finansinės priemonės: |
|
|
|
|
|
| 1.1. |
(pavadinimas ir kodas) |
|
|
|
|
|
| 1.2. |
(pavadinimas ir kodas) |
|
|
|
|
|
| 1.3. |
(pavadinimas ir kodas) ir t. t. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2. |
Finansinių priemonių verčių suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3. |
Biržos prekės ir jų išvestinės priemonės: |
|
|
|
|
|
| 3.1. |
(pavadinimas) |
|
|
|
|
|
| 3.2. |
(pavadinimas) |
|
|
|
|
|
| 3.3. |
(pavadinimas) ir t. t. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 4. |
Biržos prekių verčių suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 5. |
Bendra suma (2+4) |
|
|
|
|
|
11 lentelė. FINANSINIŲ PRIEMONIŲ IR BIRŽOS PREKIŲ POZICIJOS, ĮTRAUKTOS Į NE PREKYBOS KNYGĄ
| EIL. Nr. |
RODIKLIŲ PAVADINIMAS |
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ IR BIRŽOS PREKIŲ SKAIČIUS, VNT. |
ĮSIGIJIMO VERTĖ, LT |
RINKOS KAINA, LT |
RINKOS VERTĖ, LT |
|
| ilgoji pozicija |
trumpoji pozicija |
|||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
| 1. |
Finansinės priemonės: |
|
|
|
|
|
| 1.1. |
(pavadinimas ir kodas) |
|
|
|
|
|
| 1.2. |
(pavadinimas ir kodas) |
|
|
|
|
|
| 1.3. |
(pavadinimas ir kodas) ir t. t. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2. |
Finansinių priemonių verčių suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3. |
Biržos prekės ir jų išvestinės priemonės: |
|
|
|
|
|
| 3.1. |
(pavadinimas) |
|
|
|
|
|
| 3.2. |
(pavadinimas) |
|
|
|
|
|
| 3.3. |
(pavadinimas) ir t. t. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 4. |
Biržos prekių verčių suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 5. |
Bendra suma (2+4) |
|
|
|
|
|
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija, Nutarimas
Nr. 1K-26, 2007-08-23, Žin., 2007, Nr. 92-3724 (2007-08-25), i. k. 1072051NUTA0001K-26
Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 1K-10 "Dėl Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių patvirtinimo" pakeitimo