Suvestinė redakcija nuo 2007-01-01 iki 2007-01-31
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2001, Nr. 7-223, i. k. 100505ANUTA00000172
LIETUVOS BANKO VALDYBOS
N U T A R I M A S
DĖL KAPITALO PAKANKAMUMO SKAIČIAVIMO TAISYKLIŲ
2000 m. gruodžio 21 d. Nr. 172
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos banko valdyba nutaria:
1. Patvirtinti:
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2000 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 172
KAPITALO PAKANKAMUMO SKAIČIAVIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šios taisyklės nustato kapitalo pakankamumo skaičiavimo tvarką. Vadovaujantis taisyklėmis įgyvendinama Tarybos direktyva 93/6/EEB dėl investicinių firmų ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/31/EB, iš dalies pakeičianti Direktyvą 93/6/EEB dėl investicinių firmų ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/12/EB dėl kredito įstaigų steigimosi ir veiklos, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/28/EB, papildanti Direktyvą 2000/12/EB dėl kredito įstaigų steigimosi ir veiklos, Europos Bendrijų Komisijos direktyva 2004/69/EB dėl daugiašalių plėtros bankų apibrėžimo, papildanti Direktyvą 2000/12/EB dėl kredito įstaigų steigimosi ir veiklos.
Punkto pakeitimai:
Nr. 159, 2004-09-23, Žin., 2004, Nr. 145-5301 (2004-09-30), i. k. 104505ANUTA00000159
2. Banko kapitalo pakankamumas skaičiuojamas įvertinant kredito ir rinkos (palūkanų normos, nuosavybės vertybinių popierių kainos, užsienio valiutos kurso, sandorio šalies, biržos prekių kainos, didelių pozicijų) riziką.
3. Bankai privalo laikytis šiose taisyklėse nustatytų kapitalo pakankamumo apskaičiavimo reikalavimų, keliamų ir bankinei, ir prekybos knygai. Bankai, kurie neturi prekybos knygos, privalo laikytis kapitalo pakankamumo apskaičiavimo reikalavimų, keliamų bankinei knygai. Banko turimi bankinės arba prekybos knygų straipsniai užsienio valiuta turi būti vertinami pagal užsienio valiutos kurso rizikos reikalavimus, taikomus prekybos knygai, nesvarbu, ar bankas turi prekybos knygą, ar ne.
4. Banko valdyba turi užtikrinti, kad banko prekybinę veiklą reguliuojančios procedūros būtų įtrauktos į banko vidaus kontrolės sistemą.
5. Banko vidaus audito tarnyba turi vertinti, ar banko prekybinė veikla atitinka bendrą banko politiką; tikrinti, ar laiku pateikiama informacija ir ataskaitos banko valdybai ir tarybai, ar efektyviai veikia vidaus kontrolės sistema, ar prisiimta rizika neviršija banko nusistatytų rizikos limitų; kontroliuoti, ar laikomasi visų su prekybine veikla susijusių procedūrų; teikti informaciją banko valdybai.
6. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
A, B, C grupių valstybės – valstybės, kurioms taikoma mažesnė, vidutinė ir didesnė turto rizika pagal Lietuvos banko valdybos nutarimu patvirtintą Šalių rizikos nustatymo tvarką.
Daugiašaliai plėtros bankai – tai Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Tarptautinė finansų korporacija, Amerikos plėtros bankas, Azijos plėtros bankas, Afrikos plėtros bankas, Europos Tarybos pagalbos įsikuriant fondas, Šiaurės šalių investicijų bankas, Karibų jūros baseino plėtros bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Europos investicijų fondas, Amerikos investicijų korporacija, Europos Tarybos socialinio vystymo fondas, Europos investicijų bankas, Daugiašalė investicijų garantijų agentūra.
Finansinės priemonės – tai banko biržos ir ne biržos pirminės (bazinės) ir išvestinės finansinės priemonės. Finansines priemones sudaro:
1) prekybos tikslais laikomi nuosavybės vertybiniai popieriai;
2) prekybos tikslais laikomi skolos vertybiniai popieriai;
3) pinigų rinkos priemonės: iki vienerių metų iždo vertybiniai popieriai (iždo vekseliai);
4) finansiniai ateities sandoriai;
5) susitarimai dėl išankstinio sandorio palūkanų normos (FRA);
6) nuosavybės vertybinių popierių ir valiutų (užsienio valiutos ne biržos sandoriai, kurių pradinis terminas trumpesnis nei 14 dienų, neįtraukiami) išankstiniai sandoriai;
7) palūkanų normos, nuosavybės vertybinių popierių ir valiutų (užsienio valiutos ne biržos sandoriai, kurių pradinis terminas trumpesnis nei 14 dienų, neįtraukiami) apsikeitimo sandoriai;
8) atpirkimo sandoriai ir atvirkštiniai atpirkimo sandoriai;
9) kitos finansinės priemonės, numatytos banko prekybinės veiklos politikoje.
Prekybos knygą sudaro banko finansinių priemonių, naudojamų prekybiniais tikslais, balansinės ir nebalansinės pozicijos, apibūdintos šių taisyklių 11 punkte.
Bankinę knygą sudaro visos banko balansinių ir nebalansinių straipsnių pozicijos, kurios neįtraukiamos į prekybos knygą.
Pozicija – banko turto, nebalansinių pretenzijų, balansinių ir nebalansinių įsipareigojimų straipsnių, įtraukiamų į bankinę ar prekybos knygą, dydis.
Ilgoji pozicija – pozicija, atsirandanti dėl banko turimų reikalavimo teisių į finansines priemones ar biržos prekes ir dėl banko teisės pirkti finansinę priemonę ar biržos prekę.
Trumpoji pozicija – pozicija, atsirandanti dėl teisės parduoti finansinę priemonę, biržos prekę ar dėl kitų banko finansinių priemonių ar biržos prekių įsipareigojimų.
Grynoji pozicija – skirtumas tarp tapačių (žr. 60 p.) finansinių priemonių ar biržos prekių ilgųjų ir trumpųjų pozicijų.
Atidėtas mokėjimas – tai pirkimo-pardavimo sandoriai, kai už įsigytą sandorio objektą sumokama per susitartą po sandorio objekto įsigijimo laikotarpį.
Garantinė įmoka (margin) – suma, kurią klientas per finansų tarpininką įmoka į banką kaip indėlį, kai skolinasi iš jo, norėdamas įsigyti vertybinius popierius. Garantinė įmoka – tai ir pradinis įnašas, ir papildomi kasdieniniai mokėjimai.
Įmokos (fees) – visos kitos (skirtingos negu garantinės įmokos) į banką neįmokėtos sumos, susijusios su prekybos knygos operacijomis.
Vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimas ir vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimasis – operacijos, kurių metu bankas ar jo sandorio šalis perleidžia vertybinius popierius ar biržos prekes už atitinkamą atpirkimo priemonę, skolininkui įsipareigojant grąžinti lygiaverčius vertybinius popierius ar biržos prekes nustatytu laiku ateityje arba tada, kai to pareikalauja perdavėjas. Vertybinių popierių ar biržos prekių perdavėjui tai yra vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimas, o vertybinių popierių ar biržos prekių skolininkui – vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimasis.
Atpirkimo/atvirkštinis atpirkimo sandoris – sandoris, pagal kurį bankas arba jo sandorio šalis perduoda vertybinius popierius arba teises į vertybinius popierius, kai tokią teisę suteikia pripažinta birža, turinti teises į minėtus vertybinius popierius, ir pagal kurį bankas negali perduoti arba įkeisti tam tikrų vertybinių popierių daugiau kaip vienai sandorio šaliai vienu metu, įsipareigodamas juos atpirkti už perdavėjo nustatytą kainą tam tikrą datą, kurią perdavėjas jau yra nurodęs arba dar nurodys. Vertybinius popierius parduodančiam bankui tai yra atpirkimo sandoris, o vertybinius popierius perkančiam bankui – atvirkštinis atpirkimo sandoris.
Kredito rizika – rizika dėl sandorio šalies nesugebėjimo atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka.
Rinkos rizika – tikimybė, kad rinkos kintamieji, pvz.: palūkanų normos, valiutų kursai, nuosavybės vertybinių popierių, biržos prekių kainos ir kt., pasikeis taip, jog bankas dėl sudaryto sandorio patirs nuostolių.
Užsienio valiutos kurso rizika – rizika, kad bankas, turintis grynąją atvirą poziciją užsienio valiuta (taip pat ir tauriaisiais metalais), susidariusią dėl prekybinių operacijų užsienio valiuta ir (ar) dėl jo turto ir įsipareigojimų struktūros, patirs nuostolių dėl tam tikros užsienio valiutos keitimo kurso arba kursų svyravimo.
Palūkanų normos rizika – rizika, kad bankas patirs nuostolių dėl palūkanų normų svyravimo.
Nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika – rizika, kad bankas patirs nuostolių dėl turimų nuosavybės vertybinių popierių kainų svyravimo.
Išskiriama specifinė ir bendroji palūkanų normos bei nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika.
Specifinė rizika – atitinkamos finansinės priemonės kainos pasikeitimo rizika dėl veiksnių, susijusių su jos emitentu, arba išvestinės finansinės priemonės atveju – rizika, susijusi su pagrindinės (pirminės) finansinės priemonės emitentu.
Bendroji rizika – nuostolių dėl bendro finansinių priemonių ir išvestinių finansinių priemonių rinkos kainų svyravimo rizika.
Sandorio šalies rizika – rizika, kad sandorio šalis ateityje nesugebės įvykdyti sutarties įsipareigojimų ir bankas dėl to patirs nuostolių. Dažniausiai tokia rizika atsiranda, kai sandorio data skiriasi nuo sandorio operacijos datos. Sandorio šalies rizika taip pat apima atsiskaitymo riziką atidėto mokėjimo atveju ir neįvykdytų operacijų riziką.
Biržos prekių kainos rizika – rizika, kad bankas, besiverčiantis prekyba biržos prekių rinkoje, gali patirti nuostolių dėl šių prekių atvirų pozicijų kainų pokyčių. Biržos prekė – produktas, kuriuo yra prekiaujama arba galima prekiauti antrinėje rinkoje. Tai yra žemės ūkio produktai, metalai, naudingosios iškasenos, taurieji metalai.
Didelių pozicijų rizika – rizika, susijusi su banko bankinės ir prekybos knygos pozicijomis, viršijančiomis tam tikrus Lietuvos banko nustatytus apribojimus.
Punkto pakeitimai:
Nr. 111, 2004-07-01, Žin., 2004, Nr. 105-3932 (2004-07-06), i. k. 104505ANUTA00000111
Nr. 159, 2004-09-23, Žin., 2004, Nr. 145-5301 (2004-09-30), i. k. 104505ANUTA00000159
II. PREKYBINĖ BANKO VEIKLA IR PREKYBOS KNYGOS APIBŪDINIMAS
7. Bankų prekybinės veiklos pagrindas yra šios veiklos politika. Šios politikos tikslas – užtikrinti saugų ir efektyvų prekybinių finansinių priemonių naudojimą ir su tuo susijusios rizikos valdymą.
8. Rizikos valdymo kriterijai nustatomi įvertinant bendrą banko veiklos strategiją, vadovaujančių darbuotojų patirtį, kapitalo pakankamumą ir galimybes prisiimti riziką. Prekybinės veiklos politika turi būti įtraukta į bendrą banko veiklos rizikos valdymo politiką. Prekybinės veiklos politika turi aiškiai apibrėžti visų banko struktūrinių padalinių (dalyvaujančių šioje veikloje) funkcijas ir atsakomybės pasidalijimą.
9. Prekybinės veiklos politiką tvirtina banko valdyba. Su šia politika valdyba privalo supažindinti banko tarybą ir ją pateikti Lietuvos bankui. Prekybinės veiklos politiką be Lietuvos banko leidimo galima keisti ne dažniau kaip vieną kartą per finansinius metus, finansinių metų pradžioje.
10. Prekybinės veiklos politika turi numatyti:
10.2. ketinimo verstis prekybine veikla pagrįstumą, atsižvelgiant į bendras banko finansines sąlygas ir kapitalo pakankamumą;
10.3. sandorių, kuriuos bankas priskiria prekybiniams ir kurie bus įtraukiami į prekybos knygą, sąrašą;
10.9. finansinių priemonių perkėlimo iš prekybos į bankinę knygą (ir atvirkščiai) tvarką, tokių perkėlimų pagrindimą (jeigu finansinė priemonė perkeliama iš prekybos knygos į bankinę siekiant apsidrausti (hedging), rinkos rizikos kapitalo poreikis neskaičiuojamas);
11. Banko prekybos knygos apibūdinimas.
11.1. Finansinių priemonių sandoriai gali būti įtraukiami į prekybos knygą, jei jie tenkina visas šias sąlygas:
11.1.1. ne rečiau kaip kas mėnesį vertinama sandorių objektų rinkos vertė.
Papunkčio pakeitimai:
Nr. 159, 2004-09-23, Žin., 2004, Nr. 145-5301 (2004-09-30), i. k. 104505ANUTA00000159
11.1.2. užtikrinimo priemonė yra perkainojama, jei keičiasi vertybinių popierių ar biržos prekių rinkos vertė;
11.2. Banko prekybos knygą sudaro:
11.2.1. banko pozicijos dėl nuosavybės teise turimų finansinių priemonių, biržos prekių, išvestinių biržos prekių, kurios laikomos prekybos tikslais;
11.2.2. pozicijos, atsirandančios prekiaujant finansinėmis priemonėmis, biržos prekėmis, išvestinėmis biržos prekėmis, už kurias neatsiskaitoma iš karto arba kai už tas finansines priemones, biržos prekes, išvestines biržos prekes jau yra sumokėta, bet jos dar nepristatytos, bei pozicijos, atsirandančios sudarant skolinimo ir skolinimosi sandorius prekybos knygos finansinėmis priemonėmis ar biržos prekėmis;
11.2.3. pozicijos, atsirandančios dėl gautinų sumų ar mokesčių, komisinių mokesčių, palūkanų ir dividendų, kurie yra tiesiogiai susiję su prekybos knygos pozicijomis;
11.2.4. suderintų sumų sandoriai, susiję su finansinėmis priemonėmis, išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, biržos prekėmis ir išvestinėmis biržos prekėmis. Suderintų sumų sandoriai – tai tokie sandoriai, kuriuos rinkoje gali sudarinėti tik įgalioti rinkos dalyviai (bankai). Sandoris sudaromas dalyvio (banko) vardu, neatsižvelgiant į tai, kad jis yra sudaromas kliento užsakymu ir dėl to yra suderinamas įgalioto rinkos dalyvio (banko) ir kliento sandoriu;
III. Banko kapitalas (kapitalo bazė)
13. Banko kapitalas (kapitalo bazė) yra skirstytinas į tris kategorijas: 1, 2 ir 3 lygio kapitalą.
13.1. 1 lygio kapitalą sudaro:
13.1.1. įregistruoto akcinio kapitalo nominalioji vertė (be privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu);
Privilegijuotosios akcijos, kad jas būtų galima priskirti 1 lygio kapitalui, turi atitikti tokius reikalavimus:
1) bankas privalo turėti galimybę nemokėti dividendų, tenkančių akcijoms;
2) dividendai neturi būti kaupiami, t. y. nesumokėti dividendai neturi būti perkeliami į kitą laikotarpį;
3) akcijų emitentas neturi teisės išpirkti akcijų, jei to reikalauja akcijų turėtojas;
4) akcijos nesuteikia jokių papildomų sąlygų, dėl kurių gali reikėti išpirkti emisiją;
5) akcijos yra neterminuotos, t. y. jų galiojimo terminas yra neribotas.
Privilegijuotosios akcijos, neatitinkančios šių reikalavimų, klasifikuojamos kaip 2 lygio kapitalas.
13.1.4. praėjusių metų nepaskirstytojo pelno dalis, kurios nenumatoma išmokėti dividendais, arba praėjusių metų nuostolis;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. 70, 2006-05-25, Žin., 2006, Nr. 61-2246 (2006-05-31), i. k. 106505ANUTA00000070
13.2. 2 lygio kapitalą sudaro:
13.2.5. Einamųjų metų nepaskirstytojo pelno, atėmus numatomus mokėti mokesčius ir dividendus, dalis, jeigu šios sumos tikrumas yra patvirtintas banką audituojančios nepriklausomos audito įmonės:
Papunkčio pakeitimai:
Nr. 70, 2006-05-25, Žin., 2006, Nr. 61-2246 (2006-05-31), i. k. 106505ANUTA00000070
Nr. 154, 2006-12-07, Žin., 2006, Nr. 136-5195 (2006-12-14), i. k. 106505ANUTA00000154
13.3. 3 lygio kapitalą sudaro:
Trumpalaikės subordinuotos paskolos, kurios atitinka šias sąlygas:
1) pradinė minimali paskolos trukmė yra dveji metai;
2) paskola turi atitikti kitas Lietuvos banko valdybos patvirtintas bendrąsias subordinuotų paskolų nuostatas.
Subordinuota paskola, kurios visa vertė priskiriama 3 lygio kapitalui, neturi būti mažinama (amortizuojama) per jos naudojimo laikotarpį.
Atskaitymai iš kapitalo
14. Iš 1 lygio kapitalo turi būti atimama:
15. Po atskaitymų iš 1 lygio kapitalo iš 1 ir 2 lygio kapitalų sumos turi būti atimama:
15.1. investicijos į kitas kredito ir finansų įstaigas (balansinė vertė) bei toms įstaigoms suteiktos subordinuotos paskolos:
15.1.1. kai banko investicija į kitą kredito ar finansų instituciją viršija 10 proc. tos institucijos nuosavo kapitalo, iš banko kapitalo atimama investicijos dalis, viršijanti 10 proc. tos institucijos nuosavo kapitalo, ir tai institucijai suteiktos subordinuotos paskolos;
Lietuvos bankas gali leisti neatimti iš banko kapitalo tokių investicijų, kurios yra skirtos kitai kredito ar finansų įstaigai reorganizuoti arba suteikti pagalbą.
15.1.2. kai bendra banko investicijų į kitas kredito ir finansų institucijas, kurios neviršija 10 proc. kitos kredito ir finansų institucijos nuosavo kapitalo, ir šioms institucijoms suteiktų subordinuotų paskolų, kurios nėra atimamos pagal 15.1.1 punktą, suma viršija 10 proc. banko kapitalo, apskaičiuoto prieš atimant 15.1.1 punkte nurodytus dydžius, iš banko kapitalo atimama investicijų ir šioms institucijoms suteiktų subordinuotų paskolų sumos dalis, viršijanti 10 proc. banko kapitalo.
Kapitalo panaudojimas
16. 1 ir 2 lygio kapitalas naudojamas bankinės ir prekybos knygose įvardijamos rizikos poveikiui sumažinti.
17. 3 lygio kapitalas naudojamas užsienio valiutos kurso, palūkanų normos, nuosavybės vertybinių popierių, biržos prekių rizikos poveikiui sumažinti ir neturi būti naudojamas prekybos knygoje įvardijamos sandorio šalies rizikos poveikiui sumažinti.
Kapitalo apribojimai
18. 2 lygio kapitalo subordinuota paskola neturi viršyti 50 proc. 1 lygio kapitalo (atėmus 14 p. nurodytus straipsnius).
19. 2 lygio kapitalas, naudojamas bankinės knygos kapitalo pakankamumui, neturi viršyti 100 proc. 1 lygio kapitalo, naudojamo tuo pačiu tikslu (atėmus 14 p. nurodytus straipsnius).
20. 2 ir 3 lygio kapitalas, naudojamas prekybos knygos kapitalo pakankamumui, neturi viršyti 200 proc. 1 lygio kapitalo, naudojamo tuo pačiu tikslu (atėmus 14 p. nurodytus straipsnius).
IV. Kapitalo pakankamumo rodikliai
22. Kapitalo pakankamumo rodiklis – tai banko kapitalo, apskaičiuoto III skyriuje nustatyta tvarka, ir viso banko turto bei nebalansinių straipsnių, įvertintų pagal riziką, santykis, išreikštas procentais. Šis rodiklis turi būti ne mažesnis kaip 8 proc. Lietuvos banko teisės aktai gali nustatyti kitokį kapitalo pakankamumo normatyvo dydį atskiroms kredito įstaigoms.
Punkto pakeitimai:
Nr. 159, 2004-09-23, Žin., 2004, Nr. 145-5301 (2004-09-30), i. k. 104505ANUTA00000159
v. BANKO KAPITALO POREIKIO, reikalingo sumažinti BANKINĖje IR PREKYBoS KNYGoje įvardijamą RIZIKą, APSKAIČIAVIMAS
24. Bankai privalo apskaičiuoti bankinėje ir prekybos knygoje įvardijamos rizikos kapitalo poreikį ir per nustatytą laikotarpį pateikti Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamentui Kapitalo pakankamumo ataskaitą (6004 forma).
25. Bankinėje knygoje įvardijama rizika: kredito rizika, užsienio valiutos kurso rizika, didelių pozicijų rizika.
26. Prekybos knygoje įvardijama rizika: užsienio valiutos kurso rizika, palūkanų normos rizika, nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika, sandorio šalies rizika, biržos prekių kainos rizika, didelių pozicijų rizika.
Kredito rizika
27. Kredito rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas įvertinant turtą ir nebalansinius straipsnius grynąja verte, atsižvelgiant į rizikos koeficientą. Grynoji vertė apskaičiuojama atėmus banko sudarytus specialiuosius atidėjimus abejotiniems aktyvams iš atitinkamų straipsnių, nusidėvėjimą – iš ilgalaikio materialiojo turto, o amortizaciją – iš nematerialiojo turto.
Banko turtas
28. Visi banko balanse parodyti turto straipsniai suskirstomi į nurodytas grupes ir jų grynoji vertė padauginama iš tai grupei nustatyto rizikos koeficiento (išreikšto procentais).
29. Banko turtas pagal rizikos koeficientą skirstomas į keturias grupes:
29.1. pirmoji grupė – balansinio turto rizika lygi nuliui:
29.1.1. grynieji pinigai (litais ir užsienio valiuta) kasoje ir kelyje, taurieji metalai ir kitos mokėjimo priemonės;
29.1.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir A grupės valstybių vyriausybių bei centrinių bankų išleisti vertybiniai popieriai;
29.1.4. paskolos, išduotos Lietuvos Respublikos ir A grupės valstybių vyriausybėms ir centriniams bankams;
29.1.5. paskolos, išduotos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei A grupės valstybių vyriausybių bei centrinių bankų laidavimus ar garantijas. Jeigu paskola užtikrinama laidavimu ar garantija tik iš dalies, susidaręs visos paskolos ir paskolos dalies, užtikrintos laidavimu ar garantija, skirtumas vertinamas 100 proc. rizika;
29.1.6. paskolos, užtikrintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir A grupės valstybių vyriausybių bei centrinių bankų vertybiniais popieriais, skolininko įkeistu indėliu tame banke arba indėliu, laikomu Lietuvos Respublikos ir A grupės valstybių kredito įstaigose. Jeigu paskola užtikrinama vertybiniais popieriais ar indėliu tik iš dalies, susidaręs visos paskolos ir paskolos dalies, užtikrintos vertybiniais popieriais ar indėliu, skirtumas vertinamas 100 proc. rizika.
Papunkčio pakeitimai:
Nr. 159, 2004-09-23, Žin., 2004, Nr. 145-5301 (2004-09-30), i. k. 104505ANUTA00000159
29.2. antroji grupė – balansinio turto (aktyvų) rizika lygi 20 proc.:
29.2.1. paskolos, išduotos Lietuvos Respublikos bei A grupės valstybių centrinėms (išskyrus Vyriausybę) valdymo įstaigoms, ir tų įstaigų garantuotos ar laiduotos paskolos. Jeigu paskola užtikrinama laidavimu ar garantija tik iš dalies, susidaręs visos paskolos ir paskolos dalies, užtikrintos laidavimu ar garantija, skirtumas vertinamas 100 proc. rizika;
29.2.2. paskolos, išduotos Lietuvos Respublikos ir A grupės valstybių bankams, indėliai šiuose bankuose ir lėšos korespondentinėse sąskaitose, šių bankų išleisti vertybiniai popieriai, taip pat paskolos, išduotos pagal šių bankų garantijas ar laidavimus arba užtikrintos tų bankų vertybiniais popieriais. Jeigu paskola užtikrinama laidavimu, garantija ar vertybiniais popieriais tik iš dalies, susidaręs visos paskolos ir paskolos dalies, užtikrintos laidavimu, garantija ar vertybiniais popieriais, skirtumas vertinamas 100 proc. rizika.
Papunkčio pakeitimai:
Nr. 159, 2004-09-23, Žin., 2004, Nr. 145-5301 (2004-09-30), i. k. 104505ANUTA00000159
29.2.3. Neteko galios nuo 2004-12-01
Papunkčio naikinimas:
Nr. 159, 2004-09-23, Žin. 2004, Nr. 145-5301 (2004-09-30), i. k. 104505ANUTA00000159
29.2.4. paskolos, išduotos daugiašaliams plėtros bankams, jų išleisti vertybiniai popieriai, paskolos, išduotos pagal šių bankų laidavimus ar garantijas arba užtikrintos jų vertybiniais popieriais. Jeigu paskola užtikrinama laidavimu, garantija ar vertybiniais popieriais tik iš dalies, susidaręs visos paskolos ir paskolos dalies, užtikrintos laidavimu, garantija ar vertybiniais popieriais, skirtumas vertinamas 100 proc. rizika;
29.3. trečioji grupė – balansinio turto rizika lygi 50 proc.:
29.3.1. paskolos, išduotos Lietuvos Respublikos bei A grupės valstybių vietinėms valdymo įstaigoms, ir tų įstaigų garantuotos ar laiduotos paskolos. Jeigu paskola užtikrinama laidavimu ar garantija tik iš dalies, susidaręs visos paskolos ir paskolos dalies, užtikrintos laidavimu ar garantija, skirtumas vertinamas 100 proc. rizika;
29.3.2. hipotekinės obligacijos, paskolos, visiškai užtikrintos įkeistomis gyvenamosiomis patalpomis nuosavybės teise priklausančiomis skolininkui ir išduotos neviršijant 70 proc. įkeisto turto rinkos vertės, jei bankas yra tikras, jog šio turto klientas neįkeitė kitai skolai apdrausti ir šis turtas nesukels ginčų dėl žemės nuosavybės. Jeigu paskola užtikrinama įkeistomis gyvenamosiomis patalpomis tik iš dalies, susidaręs visos paskolos ir paskolos dalies, užtikrintos įkeistomis gyvenamosiomis patalpomis, skirtumas vertinamas 100 proc. rizika.
Papunkčio pakeitimai:
Nr. 159, 2004-09-23, Žin., 2004, Nr. 145-5301 (2004-09-30), i. k. 104505ANUTA00000159
29.4. ketvirtoji grupė – balansinio turto rizika lygi 100 proc.:
29.4.1. paskolos B ir C grupių valstybių vyriausybėms ir centriniams bankams, tų vyriausybių ir centrinių bankų išleisti vertybiniai popieriai, paskolos, išduotos pagal jų laidavimus ir garantijas arba užtikrintos jų vertybiniais popieriais;
29.4.2. paskolos B ir C grupių valstybių centrinėms ir vietinėms valdymo įstaigoms, tų įstaigų išleisti vertybiniai popieriai, paskolos, išduotos pagal jų laidavimus ar garantijas arba užtikrintos jų vertybiniais popieriais;
29.4.3. paskolos B ir C grupių valstybių bankams, indėliai šiuose bankuose ir lėšos korespondentinėse sąskaitose, šių bankų išleisti vertybiniai popieriai, paskolos, išduotos pagal jų laidavimus ar garantijas arba užtikrintos jų vertybiniais popieriais;
29.4.4. ilgalaikės paskolos (daugiau kaip vieneriems metams) Lietuvos Respublikos bankams, terminuotieji indėliai (daugiau kaip vieneriems metams) šiuose bankuose, ilgalaikės paskolos, išduotos pagal šių bankų laidavimus ir garantijas arba užtikrintos jų vertybiniais popieriais;
29.4.7. ankstesniuose punktuose nenurodyti vertybiniai popieriai (išskyrus iš banko kapitalo atimamas investicijas į kitas kredito ar finansų įstaigas);
30. Pavestas valdyti turtas neįtraukiamas apskaičiuojant kredito rizikos kapitalo poreikį.
Nebalansiniai straipsniai
32. Pirmiausia jie sugrupuojami pagal rizikos grupes, nurodytas 37.1–37.4 punktuose. Vėliau apskaičiuotos nebalansinių straipsnių sumos dar kartą dauginamos iš rizikos koeficiento, taikomo antrajai sutarties šaliai grupuojant turtą, kaip nurodyta 29.1–29.4 punktuose (pvz.: garantija, išduota Lietuvos Respublikos Vyriausybei, – nulinė rizika; garantija, išduota Lietuvos Respublikos vietinei valdymo įstaigai, – 50 proc. rizika; garantija, išduota B ar C grupės valstybės bankui, – 100 proc. rizika ir t. t.).
33. Turto atpirkimo sandorių bei turto pirkimo pagal išankstinius sandorius straipsniai vertinami pagal rizikos koeficientą, taikomą sandorio objektui, o ne antrajai sandorio šaliai.
34. Nebalansiniai straipsniai, užtikrinti garantija ar laidavimu, vertinami pagal rizikos koeficientą, taikomą garantui ar laiduotojui, o ne antrajai sandorio šaliai.
35. Visiškai užtikrintiems nebalansiniams straipsniams yra taikoma:
35.1. nulinė rizika, kai nebalansiniai straipsniai yra užtikrinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei A grupės valstybių vyriausybių bei centrinių bankų vertybiniais popieriais arba jų indėliu;
36. Kai nebalansiniai straipsniai yra užtikrinti garantija, laidavimu ar kita užtikrinimo priemone ir jiems taikomas žemesnis rizikos koeficientas, šis rizikos koeficientas taikomas tik tai daliai, kuri yra garantuota, laiduota arba kitaip užtikrinta.
37. Nebalansiniai straipsniai, išskyrus straipsnius, susijusius su palūkanų normos ar užsienio valiutos kurso rizika (38 straipsnis), pagal potencialią riziką skirstomi į keturias grupes:
37.1. nebalansinių straipsnių rizika lygi 100 proc.:
37.1.1. garantijos ir laidavimai, turintys požymių, kad bus įvykdyti (blogėja juridinio ar fizinio asmens, už kurį garantuota ar laiduota, finansinė padėtis ir artėja įsipareigojimo įvykdymo terminas);
37.1.6. išankstiniai susitarimai dėl indėlio. Tai sandoriai dėl indėlio kitoje kredito įstaigoje, kai nustatyta ateities data, periodas, palūkanų norma;
37.2. nebalansinių straipsnių rizika lygi 50 proc.:
37.2.3. kreditavimo įsipareigojimai (suteikti paskolą, pirkti vertybinius popierius, suteikti garantiją ar laidavimą arba akceptuoti vekselius), kurių terminas iki sandorio galiojimo pabaigos yra daugiau kaip vieneri metai.
Papunkčio pakeitimai:
Nr. 159, 2004-09-23, Žin., 2004, Nr. 145-5301 (2004-09-30), i. k. 104505ANUTA00000159
37.3. nebalansinių straipsnių rizika lygi 20 proc.:
37.3.1. kreditavimo įsipareigojimai (suteikti paskolą, pirkti vertybinius popierius, suteikti garantiją ar laidavimą arba akceptuoti vekselius), kurių terminas iki sandorio galiojimo pabaigos yra vieneri metai ar mažiau.
Papunkčio pakeitimai:
Nr. 159, 2004-09-23, Žin., 2004, Nr. 145-5301 (2004-09-30), i. k. 104505ANUTA00000159
37.4. nebalansiniai straipsniai be rizikos (rizika lygi 0 proc.):
37.4.1. kreditavimo įsipareigojimai (suteikti paskolą, pirkti vertybinius popierius, suteikti garantiją ar laidavimą arba akceptuoti vekselius), kurių terminas iki sandorio galiojimo pabaigos yra vieneri metai arba mažiau ir kurie gali būti anuliuoti bet kuriuo metu be įspėjimo ir be jokių sąlygų.
Papunkčio pakeitimai:
Nr. 159, 2004-09-23, Žin., 2004, Nr. 145-5301 (2004-09-30), i. k. 104505ANUTA00000159
38. Nebalansiniai straipsniai, susiję su palūkanų normos ar užsienio valiutos kurso rizika (išvestinės finansinės priemonės):
39. Valiutos pirkimo, pardavimo sandoriai, kurių trukmė nuo sandorio sudarymo pradžios 14 ir mažiau dienų, vertinant riziką neįtraukiami.
Punkto pakeitimai:
Nr. 159, 2004-09-23, Žin., 2004, Nr. 145-5301 (2004-09-30), i. k. 104505ANUTA00000159
40. Nebalansinių straipsnių, susijusių su palūkanų normos ir užsienio valiutos kurso rizika (išvestinių finansinių priemonių), rizika skaičiuojama dviem etapais:
40.1. pirmasis etapas – kiekvienos finansinės priemonės sandorio suma, atsižvelgiant į sandorio terminą nuo sandorio sudarymo pradžios, yra dauginama iš lentelėje nurodytų koeficientų:
| Terminas nuo sandorio sudarymo pradžios |
Palūkanų normos sandoriai, % |
Valiutos keitimo sandoriai, % |
|
| Vieneri metai arba mažiau |
0,5 |
2 |
|
| Daugiau negu vieneri, bet ne daugiau kaip dveji metai |
1 |
5 |
|
| Papildomai pridedama kiekvieniems kitiems metams |
1 |
3 |
|
Papunkčio pakeitimai:
Nr. 159, 2004-09-23, Žin., 2004, Nr. 145-5301 (2004-09-30), i. k. 104505ANUTA00000159
Užsienio valiutos kurso rizika
41. Užsienio valiutos kurso rizikos, įvardijamos tiek bankinėje, tiek prekybos knygoje, kapitalo poreikis apskaičiuojamas vadovaujantis šiomis taisyklėmis.
42. Atvira valiutos pozicija – tai banko turto (aktyvų) grynosios vertės, jo nebalansinių pretenzijų ir banko balansinių bei nebalansinių įsipareigojimų viena valiuta skirtumas.
43. Ilgoji atvira valiutos pozicija – tai tokia pozicija, kai visas banko turtas (aktyvai) bei nebalansinės pretenzijos viena valiuta viršija visus banko balansinius bei nebalansinius įsipareigojimus ta pačia valiuta.
44. Trumpoji atvira valiutos pozicija – tai tokia pozicija, kai visas banko turtas (aktyvai) bei nebalansinės pretenzijos viena valiuta yra mažesni už visus banko balansinius bei nebalansinius įsipareigojimus ta pačia valiuta.
45. Bendroji atvira valiutų pozicija (neįskaitant tauriųjų metalų pozicijos) – tai banko turimų valiutų atskirai susumuotų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų didesnė suma.
46. Bendroji gryna valiutų pozicija (neįskaitant tauriųjų metalų pozicijos) – tai banko turimų valiutų atskirai susumuotų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų skirtumas.
47. Jeigu bendroji atvira užsienio valiutų pozicija viršija 2 proc. banko kapitalo, užsienio valiutos kurso rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas bendrosios atviros valiutų pozicijos ir tauriųjų metalų pozicijos sumą padauginus iš 8 proc. kapitalo poreikio koeficiento. Jeigu bendroji atvira valiutų pozicija yra lygi arba mažesnė negu 2 proc. banko kapitalo, užsienio valiutos kurso rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas bendrosios grynos valiutų pozicijos ir tauriųjų metalų pozicijos sumą padauginus iš 8 proc. kapitalo poreikio koeficiento.
Punkto pakeitimai:
Nr. 159, 2004-09-23, Žin., 2004, Nr. 145-5301 (2004-09-30), i. k. 104505ANUTA00000159
48. Pirmiausia apskaičiuojama kiekvienos valiutos atvira pozicija, kurią sudaro:
48.1. grynoji neatidėliotino keitimo (spot) sandorių pozicija. Tai visų turto straipsnių ir visų įsipareigojimų straipsnių, įskaitant ir atitinkama valiuta sukauptas palūkanas, skirtumas;
48.2. grynoji išankstinių sandorių (forward) pozicija. Tai visų gautinų sumų ir visų tų sumų, kurios turi būti sumokėtos pagal išankstinius valiutų keitimo sandorius, įskaitant valiutos ateities sandorius bei valiutos apsikeitimo sandorių pagrindinę sumą, neįtrauktą į neatidėliotino keitimo sandorių poziciją, skirtumas;
49. Sandorių pozicijos į apskaitą įtraukiamos rinkos verte (nacionaline valiuta pagal ataskaitinę dieną Lietuvos banko nustatytus užsienio valiutų ir lito santykius). Išankstinių sandorių pozicijos gali būti įtraukiamos į apskaitą grynąja esamąja verte (būsimuosius pinigų srautus įvertinant dabartine kaina). Grynosios esamosios vertės apskaičiavimo procedūros turi būti aiškiai apibrėžtos banko prekybinės veiklos politikoje.
50. Bendroji atvira valiutų pozicija apskaičiuojama susumavus visas banko turimas užsienio valiutų trumpąsias ir ilgąsias atviras pozicijas. Jeigu jos nelygios, banko bendrąja atvira valiutų pozicija laikoma didesnė pozicija.
Riziką ribojantys normatyvai ir jų apskaičiavimas
51. Bankai kiekvieną dieną privalo įvertinti maksimalią atvirą vienos užsienio valiutos poziciją ir maksimalią bendrąją atvirą užsienio valiutų poziciją.
52. Maksimali atvira vienos užsienio valiutos (išskyrus eurus) pozicija neturi būti didesnė kaip 15 proc. banko kapitalo, apskaičiuoto III skyriuje nustatyta tvarka.
Punkto pakeitimai:
Nr. 159, 2004-09-23, Žin., 2004, Nr. 145-5301 (2004-09-30), i. k. 104505ANUTA00000159
53. Šis normatyvas apskaičiuojamas taip: užsienio valiutos (išskyrus eurus) atvira pozicija dalijama iš banko kapitalo, apskaičiuoto III skyriuje nustatyta tvarka (1 lygio, 2 lygio ir naudotino 3 lygio), ir dauginama iš 100 proc.
Punkto pakeitimai:
Nr. 159, 2004-09-23, Žin., 2004, Nr. 145-5301 (2004-09-30), i. k. 104505ANUTA00000159
54. Maksimali bendroji atvira užsienio valiutų (išskyrus eurus) pozicija (įskaitant tauriųjų metalų poziciją) neturi būti didesnė kaip 25 proc. banko kapitalo, apskaičiuoto III skyriuje nustatyta tvarka.
Punkto pakeitimai:
Nr. 159, 2004-09-23, Žin., 2004, Nr. 145-5301 (2004-09-30), i. k. 104505ANUTA00000159
55. Šis normatyvas apskaičiuojamas taip: bendroji atvira valiutų (išskyrus eurus) pozicija (įskaitant tauriųjų metalų poziciją) dalijama iš banko kapitalo, apskaičiuoto III skyriuje nustatyta tvarka (1 lygio, 2 lygio ir naudotino 3 lygio), ir dauginama iš 100 proc.
Punkto pakeitimai:
Nr. 159, 2004-09-23, Žin., 2004, Nr. 145-5301 (2004-09-30), i. k. 104505ANUTA00000159
Palūkanų normos rizika
56. Kapitalo poreikio reikalavimai taikomi prekybos knygos pozicijoms, susijusioms tiek su specifine, tiek su bendrąja palūkanų normos rizika, realizuojant tokias finansines priemones (nesvarbu, ar jos turi atkarpos palūkanas, ar neturi):
56.2. konvertuojamuosius vertybinius popierius (pvz., privilegijuotąsias akcijas ir obligacijas). Tai yra tokie vertybiniai popieriai, kurie emitento ar vertybinių popierių turėtojo pasirinkimu gali būti pakeisti į kitus vertybinius popierius (paprastai į emitento akcijas);
56.4. indėlių sertifikatus. Tai banko išleistos skolos priemonės, įrodančios, kad padėtas indėlis atitinka tam tikrą pinigų sumą, yra nurodyto termino bei turi nurodytą palūkanų normą. Šios priemonės gali būti perkamos ar parduodamos antrinėje pinigų rinkoje;
56.10. susitarimus dėl išankstinio sandorio palūkanų normos (FRA). Tai dviejų šalių sandoris dėl numatomos sutartos sumos ir termino paskolos ar indėlio palūkanų normos sutartą ateities datą. Sutartą ateities datą klientas arba bankas apmoka sutartos ateities datos palūkanų normos ir esamos rinkos palūkanų normos skirtumą;
Palūkanų normos rizikos kapitalo poreikio apskaičiavimas
Grynosios pozicijos
58. Tos pačios finansinių priemonių emisijos ilgųjų (trumpųjų) pozicijų perviršis, palyginti su trumposiomis (ilgosiomis) tapačių finansinių priemonių (žr. 56 ir 57 p.) pozicijomis, yra kiekvienos iš šių atskirų finansinių priemonių grynoji pozicija.
59. Skirtingų emisijų finansinių priemonių (žr. 56 ir 57 p.) trumposios ir ilgosios pozicijos sumuojamos tik tada, kai atitinkamų emisijų finansinės priemonės:
60. Finansinės priemonės laikomos tapačiomis, kai atitinka visus šiuos požymius:
61. Prekybos knygos išvestinių finansinių priemonių (išskyrus pasirinkimo sandorius, žr. „Pasirinkimo sandorių rizika“) pozicijos ir visos atpirkimo, atvirkštinio atpirkimo sandorių ir kitų panašių priemonių pozicijos, prieš apskaičiuojant individualias grynąsias pozicijas, turi būti išskaidytos į atskiras grupes pagal iki jų realizavimo likusį laiką.
62. Tariamosios pozicijos (žr. 84.2 punktą), kurios atsiranda dėl užsienio valiutų išankstinių sandorių, susitarimų dėl išankstinių sandorių palūkanų normos, apsikeitimo sandorių ir kitų išvestinių finansinių priemonių išskaidymo į grupes pagal iki jų realizavimo likusį laiką, derinamos, kai pozicijos yra:
62.3. kito galimo perkainojimo data arba likęs iki išpirkimo terminas atitinka 1 lentelėje pateiktus apribojimus.
1 lentelė
| Iki išpirkimo likęs terminas / kito galimo perkainojimo data |
Leistinas neatitikimas |
|
|
|
| Mažiau nei vienas mėnuo |
Ta pati diena |
| Nuo vieno mėnesio iki vienerių metų |
7 dienos |
| Daugiau kaip po vienerių metų |
30 dienų |
Specifinės palūkanų normos rizikos kapitalo poreikio apskaičiavimas
64. Specifinės palūkanų normos rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas taip: kiekviena individuali grynoji pozicija, neatsižvelgiant į tai, ar ji yra ilga, ar trumpa, dauginama iš atitinkamo kapitalo poreikio koeficiento, kuris nustatomas pagal pozicijos priskyrimą vienai iš 2 lentelėje pateiktų finansinį pajėgumą parodančių grupių, o gautos pozicijos susumuojamos, neatsižvelgiant į tai, ar jos ilgosios, ar trumposios.
2 lentelė
| Grupė |
Finansinė priemonė |
Kapitalo poreikio koeficientas, % |
|
|
|
|
| 1 |
Nerizikingos skolos finansinės priemonės |
0,00 |
|
|
|
|
| 2 |
Pripažįstamos skolos finansinės priemonės, kurių likęs |
0,25 |
|
|
iki išpirkimo terminas yra mažiau nei 6 mėnesiai |
|
|
|
|
|
| 3 |
Pripažįstamos skolos finansinės priemonės, kurių likęs |
1,00 |
|
|
iki išpirkimo terminas yra nuo 6 iki 24 mėnesių |
|
|
|
|
|
| 4 |
Pripažįstamos skolos finansinės priemonės, kurių likęs |
1,60 |
|
|
iki išpirkimo terminas yra daugiau nei 24 mėnesiai |
|
|
|
|
|
| 5 |
Nepripažįstamos skolos finansinės priemonės |
8,00 |
Pirmoji grupė:
65. Skolos finansinėms priemonėms taikomas 0 proc. kapitalo poreikio koeficientas, jeigu:
65.1. tos priemonės yra išleistos, visiškai garantuotos (laiduotos) arba užtikrintos vertybiniais popieriais, išleistais Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko bei A grupės valstybių vyriausybių ir centrinių bankų;
Antroji grupė:
Trečioji grupė:
Ketvirtoji grupė:
Penktoji grupė:
69. Nepripažįstamoms skolos finansinėms priemonėms (išvardytoms 71 p.) taikomas 8,00 proc. kapitalo poreikio koeficientas.
70. Skolos finansinės priemonės laikomos pripažįstamomis, jei yra viena iš šių sąlygų:
70.1. finansinės priemonės yra išleistos arba visiškai garantuotos (laiduotos) B grupės valstybių vyriausybių ir centrinių bankų, jų likęs iki išpirkimo terminas yra daugiau nei 1 metai, jos yra išreikštos nacionaline valiuta ir jų finansavimas atliekamas įsipareigojimais ta pačia valiuta;
70.3. finansinės priemonės yra išleistos, garantuotos (laiduotos), indosuotos arba akceptuotos A grupės valstybėse veikiančių kredito institucijų;
70.4. finansinės priemonės yra išleistos, garantuotos (laiduotos), indosuotos arba akceptuotos B grupės valstybėse veikiančių kredito institucijų ir jų likęs iki išpirkimo terminas yra vieneri arba mažiau metų;
70.5. finansinės priemonės yra išleistos arba visiškai garantuotos (laiduotos) Lietuvos Respublikos ir A grupės valstybėse veikiančių kitų finansinių institucijų, kurios pagal tos šalies teisės aktus skaičiuoja kapitalo pakankamumo normatyvą, atsižvelgiant į Tarybos direktyvos dėl investicinių firmų ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (93/6/EEB ir 98/31/EB) reikalavimus;
70.6. finansinės priemonės yra išleistos arba garantuotos B grupės valstybėse veikiančių kitų finansinių institucijų, kurios pagal tos šalies teisės aktus skaičiuoja kapitalo pakankamumo normatyvą, atsižvelgiant į Tarybos direktyvos dėl investicinių firmų ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (93/6/EEB ir 98/31/EB) reikalavimus, ir jų likęs iki išpirkimo terminas yra vieneri arba mažiau metų;
70.7. A grupės valstybių valstybės kontroliuojamų emitentų išleistos arba garantuotos (laiduotos) finansinės priemonės;
70.8. finansinės priemonės yra išleistos arba garantuotos (laiduotos) emitento, kurio nuosavybės vertybinių popierių kainos rizikos kapitalo poreikiui apskaičiuoti taikomas 4 proc. koeficientas (žr. „Nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika“, 105 p.);
71. Skolos finansinės priemonės, kurių emitentai neatitinka 70 punkte pateiktų reikalavimų, ir C grupės valstybių skolos finansinės priemonės laikomos nepripažįstamomis priemonėmis.
Bendrosios palūkanų normos rizikos kapitalo poreikio apskaičiavimas
73. Bendrosios palūkanų normos rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas pasirinkus vieną iš šių standartinių metodų:
Terminų atitikimo metodas
75. Terminų atitikimo metodas taikomas įvertinant finansinių priemonių terminą ir atkarpos palūkanas pagal atskiras valiutas.
76. Su kiekviena finansine priemone, denominuota skirtinga valiuta, atliekami tokie veiksmai:
76.1. Kiekviena grynoji pozicija yra priskiriama vienai iš terminų grupių, nurodytų 3 lentelėje.
3 lentelė
| Zona |
Grupė – 3 proc. arba didesnės |
Grupė – mažesnės nei 3 proc. |
Kapitalo poreikio |
|
|
atkarpos (atkarpa – periodiški |
atkarpos palūkanos |
koeficientas, % |
|
|
palūkanų mokėjimai) palūkanos |
|
|
|
|
|
|
|
| 1 |
1 mėnuo ir mažiau |
1 mėnuo ir mažiau |
0,00 |
|
|
1-3 mėnesiai |
1-3 mėnesiai |
0,20 |
|
|
3-6 mėnesiai |
3-6 mėnesiai |
0,40 |
|
|
6-12 mėnesių |
6-12 mėnesių |
0,70 |
|
|
|
|
|
| 2 |
1-2 metai |
1-1,9 metų |
1,25 |
|
|
2-3 metai |
1,9-2,8 metų |
1,75 |
|
|
3-4 metai |
2,8-3,6 metų |
2,25 |
|
|
|
|
|
| 3 |
4-5 metai |
3,6-4,3 metų |
2,75 |
|
|
5-7 metai |
4,3-5,7 metų |
3,25 |
|
|
7-10 metų |
5,7-7,3 metų |
3,75 |
|
|
10-15 metų |
7,3-9,3 metų |
4,50 |
|
|
15-20 metų |
9,3-10,6 metų |
5,25 |
|
|
Daugiau kaip 20 metų |
10,6-12,0 metų |
6,00 |
|
|
|
12,0-20,0 metų |
8,00 |
|
|
|
Daugiau kaip 20,0 metų |
12,50 |
Fiksuotos palūkanų normos finansinės priemonės priskiriamos terminų grupėms pagal likusį iki išpirkimo terminą.
Kintamos palūkanų normos finansinės priemonės priskiriamos terminų grupėms pagal laiką, likusį iki kito galimo perkainojimo.
Pozicijos, kurių terminai yra lygiai 3, 6 ir t. t. mėnesiai, turi būti priskiriamos trumpesnio termino grupei.
Pozicijų, kurios neatitinka 3 lentelėje pateiktos struktūros arba kurios laikomos sudėtingomis, priskyrimą grupėms reikia aprašyti prekybos knygos politikoje.
76.2. Apskaičiuojamos suderintos ir nesuderintos kiekvienos termino grupės pozicijos.
Atskirai susumuojamos ilgosios pozicijos, padaugintos iš atitinkamo kapitalo poreikio koeficiento, ir trumposios pozicijos, padaugintos iš atitinkamo kapitalo poreikio koeficiento (koeficientai nurodyti 3 lentelėje). Iš kapitalo poreikio koeficiento padaugintos ilgosios pozicijos suma, kuri atitinka iš kapitalo poreikio koeficiento padaugintos trumposios pozicijos sumą toje pačioje terminų grupėje, yra suderinta ir pagal riziką įvertinta vienos terminų grupės pozicija, o likusi ilgoji arba trumpoji pozicija yra tos pačios terminų grupės nesuderinta, pagal riziką įvertinta, pozicija. Paskui apskaičiuojama bendra visų suderintų, pagal riziką įvertintų, visų terminų grupių pozicija.
76.3. Nesuderintos atskirų grupių pozicijos naudojamos apskaičiuojant suderintas ir nesuderintas kiekvienos zonos (1, 2 arba 3 zonos) pozicijas.
Nesuderinta, pagal riziką įvertinta, ilgoji kiekvienos zonos pozicija apskaičiuojama sumuojant nesuderintas, pagal riziką įvertintas, kiekvienos 3 lentelėje nurodytos zonos terminų grupės ilgąsias pozicijas. Nesuderinta, pagal riziką įvertinta, trumpoji pozicija apskaičiuojama sumuojant nesuderintas, pagal riziką įvertintas, kiekvienos konkrečios zonos terminų grupės trumpąsias pozicijas.
Ta atitinkamos zonos nesuderintos ilgosios pozicijos, įvertintos pagal riziką, dalis, kuri yra suderinta su tos pačios zonos nesuderinta, pagal riziką įvertinta, trumpąja pozicija, yra suderinta, pagal riziką įvertinta, tos zonos pozicija. Ta dalis atitinkamos zonos nesuderintos, pagal riziką įvertintos, ilgosios arba nesuderintos, pagal riziką įvertintos, trumposios pozicijos, kuri negali būti suderinta, kaip nurodyta anksčiau, laikoma nesuderinta, pagal riziką įvertinta, tos zonos pozicija.
76.4. Nesuderintos zonų pozicijos naudojamos apskaičiuojant suderintas ir nesuderintas zonų tarpusavio pozicijas.
Apskaičiuojama nesuderintos, pagal riziką įvertintos, ilgosios (trumposios) pirmosios zonos pozicijos suma, kuri derinama su nesuderinta, pagal riziką įvertinta, ilgąja (trumpąja) antrosios zonos pozicija. Taip gaunama suderinta, pagal riziką įvertinta, pirmosios ir antrosios zonų tarpusavio pozicija. Taip pat apskaičiuojama nesuderintos, pagal riziką įvertintos, antrosios zonos likusios dalies ir trečiosios zonos nesuderinta, pagal riziką įvertinta, pozicija. Tokiu būdu gaunama suderinta, pagal riziką įvertinta, antrosios ir trečiosios zonų tarpusavio pozicija.
76.5. Skaičiuoti galima ir atvirkštine tvarka (pirmiausia apskaičiuojama suderinta, pagal riziką įvertinta, antrosios ir trečiosios zonos tarpusavio pozicija, o vėliau – pirmosios ir antrosios zonų tarpusavio pozicija).
76.6. Nesuderintos, pagal riziką įvertintos, pirmosios zonos pozicijos likusi dalis yra suderinama su nesuderinta trečiosios zonos pozicijos dalimi, kuri lieka po pastarosios zonos pozicijos suderinimo su antrosios zonos pozicija. Tokiu būdu apskaičiuojama suderinta, pagal riziką įvertinta, pirmosios ir trečiosios zonų tarpusavio pozicija.
77. Bendrosios palūkanų normos rizikos kapitalo poreikis nustatomas sudėjus 76 punkte nurodytų veiksmų metu gautus rezultatus, padaugintus iš koeficiento, nurodyto 4 lentelėje.
4 lentelė
| Pozicijos rūšis |
Koeficientas, % |
|
|
|
| Visų terminų grupių suderintų, pagal riziką įvertintų, pozicijų sumos |
10 |
| Pirmosios zonos suderintos, pagal riziką įvertintos, pozicijos |
40 |
| Antrosios zonos suderintos, pagal riziką įvertintos, pozicijos |
30 |
| Trečiosios zonos suderintos, pagal riziką įvertintos, pozicijos |
30 |
| Suderintos, pagal riziką įvertintos, pirmosios ir antrosios zonų tarpusavio pozicijos |
40 |
| Suderintos, pagal riziką įvertintos, antrosios ir trečiosios zonų tarpusavio pozicijos |
40 |
| Suderintos, pagal riziką įvertintos, pirmosios ir trečiosios zonų tarpusavio pozicijos |
150 |
| Likusios nesuderintos, pagal riziką įvertintos, pirmosios ir trečiosios zonų tarpusavio pozicijos |
100 |
Trukmės metodas
79. Su kiekviena valiuta atliekami tokie veiksmai:
79.1. Pagal kiekvienos fiksuotos palūkanų normos finansinės priemonės (neatsižvelgiant į tai, ar ji turi atkarpos palūkanas, ar neturi) grynosios pozicijos rinkos vertę nustatomas tos finansinės priemonės pelningumas termino pabaigoje. Pagal kiekvienos kintančios palūkanų normos finansinės priemonės grynosios pozicijos rinkos vertę nustatomas tos finansinės priemonės pelningumas pirmo galimo perkainojimo dieną. Finansinės priemonės pelningumas yra teorinė tos priemonės diskonto norma.
79.2. Vėliau apskaičiuojama kiekvienos finansinės priemonės modifikuota trukmė:
D
Modifikuota trukmė = ________,
1 + i
D – finansinės priemonės trukmė;
Ct – pinigų srauto (palūkanų arba pagrindinio mokėjimo) vertė laikotarpiu t;
t – laikotarpiai, kada mokama pagrindinė suma arba atkarpos palūkanos;
n – laikotarpių iki termino skaičius;
i – pelningumas (žr. 79.1 punktą).
79.3. Esamąja rinkos verte įvertintos finansinių priemonių grynosios pozicijos pagal nustatytą modifikuotą trukmę priskiriamos vienai iš penkiolikos terminų grupių, nurodytų 5 lentelėje.
79.4. Kiekvienos grynosios pozicijos esamąją rinkos vertę padauginus iš modifikuotos trukmės ir tikėtino palūkanų normos pokyčio apskaičiuojama kiekvienos finansinės priemonės pagal trukmę pasverta pozicija.
5 lentelė
| Zona |
Modifikuota trukmė |
Tikėtinas palūkanų normų pokytis, % |
|
|
|
|
| 1 |
1 mėnuo arba mažiau |
1,00 |
|
|
1-3 mėnesiai |
1,00 |
|
|
3-6 mėnesiai |
1,00 |
|
|
6-12 mėnesių |
1,00 |
|
|
|
|
| 2 |
1-1,9 metų |
0,90 |
|
|
1,9-2,8 metų |
0,80 |
|
|
2,8-3,6 metų |
0,75 |
|
|
|
|
| 3 |
3,6-4,3 metų |
0,75 |
|
|
4,3-5,7 metų |
0,70 |
|
|
5,7-7,3 metų |
0,65 |
|
|
7,3-9,3 metų |
0,60 |
|
|
9,3-10,6 metų |
0,60 |
|
|
10,6-12 metų |
0,60 |
|
|
12-20 metų |
0,60 |
|
|
Daugiau kaip 20 metų |
0,60 |
80. 79 punkte išvardytų veiksmų rezultatai dauginami iš koeficiento, nurodyto 6 lentelėje.
6 lentelė
| Pozicijos rūšis |
Koeficientas, % |
|
|
|
| Visų terminų grupių suderintų, pagal trukmę įvertintų, pozicijų sumos |
5 |
| Pirmosios zonos suderintos, pagal trukmę įvertintos, pozicijos |
40 |
| Antrosios zonos suderintos, pagal trukmę įvertintos, pozicijos |
30 |
| Trečiosios zonos suderintos, pagal trukmę įvertintos, pozicijos |
30 |
| Suderintos, pagal trukmę įvertintos, pirmosios ir antrosios zonų tarpusavio pozicijos |
40 |
| Suderintos, pagal trukmę įvertintos, antrosios ir trečiosios zonų tarpusavio pozicijos |
40 |
| Suderintos, pagal trukmę įvertintos, pirmosios ir trečiosios zonų tarpusavio pozicijos |
100 |
| Likusios nesuderintos pozicijos |
100 |
82. Sudėjus specifinės palūkanų normos rizikos kapitalo poreikį, bendrosios palūkanų normos rizikos kapitalo poreikį ir nuosavybės išvestinių finansinių priemonių integruotos palūkanų normos rizikos kapitalo poreikį (žr. „Nuosavybės vertybinių popierių rizika“), nustatomas bendras palūkanų normos rizikos kapitalo poreikis.
Išvestinių finansinių priemonių (išskyrus pasirinkimo sandorius, žr. „Pasirinkimo sandorių rizika“) ir atpirkimo bei atvirkštinių atpirkimo sandorių išskaidymas skaičiuojant palūkanų normos rizikos kapitalo poreikį
83. Taikant terminų atitikimo metodą, biržos išvestinių finansinių priemonių ir išvestinių finansinių priemonių, kuriomis neprekiaujama biržoje, pozicijos turi būti išskaidytos pagal dviejų sudėtinių dalių metodą.
Dviejų sudėtinių dalių metodas
84. Pagal dviejų sudėtinių dalių metodą finansinės priemonės pozicija skaidoma į dvi atskiras pozicijas:
84.2. bazinė pozicija arba lygiavertė pozicija. Kai finansinė priemonė neturi bazinės pozicijos (pvz., palūkanų normos apsikeitimo sandoris), išskiriama tariamoji pozicija, kuri parodo tos finansinės priemonės emitento šalies vyriausybės obligacijos poziciją, kurios terminas lygus sandorio terminui.
Išankstiniai valiutų keitimo sandoriai (forwards)
85. Išankstiniai valiutų keitimo sandoriai skaidomi į dvi atskiras pozicijas: pirkimo valiutos ir pardavimo valiutos. Kiekvienos iš šių sudedamųjų dalių tariamoji pozicija vertinama kaip nulinės atkarpos vyriausybės obligacija, denominuota atitinkama valiuta.
87. Jeigu išankstinių sandorių pozicijos nėra perkainojamos (nediskontuojamos), šiems sandoriams vertinti taikomas terminų atitikimo metodas.
88. Jeigu išankstinių sandorių pozicijos yra perkainojamos (diskontuojamos), šiems sandoriams vertinti taikomas banko prekybinės veiklos politikoje numatytas metodas (terminų atitikimo arba trukmės).
Susitarimas dėl išankstinio sandorio palūkanų normos (FRA)
89. Susitarimai dėl išankstinio sandorio palūkanų normos ir kitos finansinės priemonės, kurių bazinės priemonės yra pinigų rinkos finansinės priemonės, skaidomi į šias dvi dalis:
89.1. pirmoji parodo laiką iki išankstinio sandorio sutarties galiojimo pabaigos arba iki susitarimo dėl išankstinio sandorio palūkanų normos sudarymo datos;
90. Kiekvienos sudedamosios dalies tariamoji pozicija vertinama kaip nulinės atkarpos emitento vyriausybės obligacija:
90.1. kiekviena išankstinio susitarimo dėl indėlio sudedamoji dalis yra lygi tariamosios bazinės finansinės priemonės rinkos vertei;
90.2. taikant trukmės metodą, kiekviena susitarimų dėl išankstinių sandorių palūkanų normos sudedamoji dalis yra lygi tariamosios bazinės finansinės priemonės diskontuotai tariamajai vertei, taikant terminų atitikimo metodą – nediskontuotai tariamajai vertei.
Obligacijų ateities sandoriai (bond futures)
91. Obligacijų ateities sandoriai yra skaidomi į šias dalis:
91.1. pirmoji sudedamoji dalis yra nulinės atkarpos emitento vyriausybės obligacija. Jos terminas – tai laikotarpis iki išankstinio arba ateities sandorių galiojimo pabaigos. Jos dydis – tai išpirkimo dieną gautinų pinigų srautų diskontuota tariamoji vertė (taikant trukmės metodą), taikant terminų atitikimo metodą – nediskontuota tariamoji vertė;
92. Obligacijų ateities sandorių antrosios sudėtinės dalies vertė yra nustatoma tariamąją bazinę obligaciją, kuria remiantis sudarytas sandoris, padauginus iš ateities sandorio kainos.
Apsikeitimo sandoriai (swaps)
93. Apsikeitimo sandoriai yra skaidomi į šias dalis:
93.1. valiutų apsikeitimo sandoris suprantamas kaip fiksuotos arba kintamos dalies kiekviena valiuta pozicija;
95. Atpirkimo sandoris (pirkimo-pardavimo arba akcijų skolinimo), kai vertybiniai popieriai pakeičiami kitomis finansinėmis priemonėmis, turi būti parodytas kaip skolinimasis, t. y. trumpoji pozicija emitento vyriausybės obligacijomis, kurių terminas yra lygus atpirkimo sandorio terminui, o atkarpa yra lygi atpirkimo sandorio palūkanų normai.
96. Vertybinius popierius, kurie buvo laikomi prieš atpirkimo sandorį, taip pat reikia įtraukti apskaičiuojant kapitalo poreikį.
Nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika
98. Kapitalo poreikio reikalavimai taikomi prekybos knygos pozicijoms, susijusioms tiek su specifine, tiek su bendrąja nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika, naudojant tokias finansines priemones (įskaitant ateities sandorių pozicijas):
98.3. konvertuojamus privilegijuotuosius nuosavybės vertybinius popierius.
Konvertuojami privilegijuotieji vertybiniai popieriai yra tokie vertybiniai popieriai, kuriuos emitentas ar vertybinių popierių turėtojas gali pakeisti kitais nuosavybės vertybiniais popieriais.
Nekonvertuojami privilegijuotieji nuosavybės vertybiniai popieriai turi būti vertinami kaip skolos vertybiniai popieriai (obligacijos);
98.4. konvertuojamuosius skolos vertybinius popierius, kurie gali būti keičiami 98.1, 98.2, 98.3 punktuose nurodytomis finansinėmis priemonėmis, galima traktuoti kaip nuosavybės vertybinius popierius.
Konvertuojamieji skolos vertybiniai popieriai yra obligacijos savybes turinti skolos finansinė priemonė, kuri tuos vertybinius popierius turinčios šalies pageidavimu gali būti pakeista nuosavybės vertybiniais popieriais, paprastai emitento akcijomis.
Konvertuojamieji skolos vertybiniai popieriai turi būti traktuojami kaip nuosavybės vertybiniai popieriai, kai:
1) anksčiausia įmanoma keitimo data yra anksčiau negu po 3 mėnesių,
2) konvertuojamojo vertybinio popieriaus premija yra mažesnė nei 10 proc.
Kitais atvejais konvertuojamuosius vertybinius popierius bankas turi traktuoti kaip skolos vertybinius popierius;
Nuosavybės vertybinių popierių kapitalo poreikio apskaičiavimas
99. Nuosavybės vertybinių popierių specifinės ir bendrosios rizikos kapitalo poreikiui apskaičiuoti nuosavybės vertybiniai popieriai turi būti suskirstyti pagal šalis, kuriose tie nuosavybės vertybiniai popieriai yra išleisti.
100. Nuosavybės vertybinių popierių, išreikštų užsienio valiuta, grynosios pozicijos turi būti perskaičiuojamos nacionaline valiuta pagal ataskaitinę dieną Lietuvos banko nustatytus užsienio valiutų ir lito santykius.
Nuosavybės vertybinių popierių specifinės rizikos apskaičiavimas
101. Finansinių priemonių, išvardytų 98 punkte, grynosios pozicijos apskaičiuojamos taip, kaip nurodyta 58–62 punktuose (žr. „Palūkanų normos rizika“).
102. Tam tikros šalies bendra nuosavybės vertybinių popierių pozicija apskaičiuojama sudėjus finansinių priemonių grynąsias pozicijas (neatsižvelgiant į tai, ar jos trumposios, ar ilgosios) pagal atskiras šalis.
103. Kiekviena bendra nuosavybės vertybinių popierių pozicija yra dauginama iš atitinkamo kapitalo poreikio koeficiento, nustatomo įvertinus likvidumą ir diversifikaciją.
104. Nuosavybės vertybinių popierių specifinės rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas sudėjus gautas sumas, neatsižvelgiant į tai, ar pozicijos yra trumposios, ar ilgosios.
Likvidumo ir diversifikacijos įvertinimas
105. Nuosavybės vertybiniams popieriams, atitinkantiems likvidumo ir diversifikacijos įvertinimo reikalavimus, taikomas 4 proc. kapitalo poreikio koeficientas. Nuosavybės vertybiniams popieriams, neatitinkantiems šių reikalavimų, taikomas 8 proc. kapitalo poreikio koeficientas.
Likvidumo įvertinimas
106. Įvertinant likvidumą nustatoma, ar turimi nuosavybės vertybiniai popieriai turi likvidžių rinkų.
107. Nuosavybės vertybiniai popieriai, kurių pagrindu yra sudaryti likvidūs nuosavybės vertybinių popierių indeksai įvairių šalių rinkose, laikomi likvidžiais nuosavybės vertybiniais popieriais. Likvidžių nuosavybės vertybinių popierių indeksų sąrašas pateikiamas 2 priede.
Diversifikacijos įvertinimas
108. Įvertinant diversifikaciją nustatoma, ar nuosavybės vertybinių popierių portfelis yra diversifikuotas, t. y. ar nėra didelės nuosavybės vertybinių popierių koncentracijos. Reikalavimai:
1) likvidžios individualių nuosavybės vertybinių popierių pozicijos turi sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. bendros tos šalies portfelio vertės;
2) likvidžių nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, kurios atskirai sudaro nuo 5 iki 10 proc. bendros tos šalies portfelio vertės, suma neturi viršyti 50 proc. bendros tos šalies portfelio vertės.
Vadovaujantis banko prekybinės veiklos politika, apskaičiuojant bendrą šalies portfelio vertę, įtraukiamos likvidžių nuosavybės vertybinių popierių indeksų pozicijos, kurios yra išvardytos 2 priede, nors joms atskirai yra taikomas 2 proc. kapitalo poreikio koeficientas (žr. „Nuosavybės vertybinių popierių indeksai“).
Nuosavybės vertybinių popierių bendrosios rizikos apskaičiavimas
109. Atskirų šalių grynosios pozicijos yra sudedamos (skirtingai, nei nuosavybės vertybinių popierių specifinės rizikos atveju, čia yra svarbus šalies pozicijos ženklas) ir apskaičiuojama kiekvienos šalies grynoji nuosavybės vertybinių popierių pozicija.
Koncentracijos įvertinimas
111. Jei individuali grynoji pozicija yra didesnė nei 20 proc. tos šalies bendrosios nuosavybės vertybinių popierių pozicijos, 20 proc. viršijanti dalis neturi būti įtraukta apskaičiuojant tos šalies grynąją nuosavybės vertybinių popierių poziciją, o turi būti pridėta prie bendrosios pozicijos. Šiai perteklinei daliai taikomas atskiras 8 proc. kapitalo poreikio koeficientas.
Nuosavybės vertybinių popierių indeksų sandoriai
112. Kiekvieno nuosavybės vertybinių popierių indekso, nurodyto 2 priede, atitinkamos ilgosios ir trumposios pozicijos turi būti sumuojamos apskaičiuojant grynąją ilgąją ar trumpąją poziciją, kuriai taikomi nuosavybės vertybinių popierių specifinės ir bendrosios rizikos kapitalo poreikio koeficientai.
Specifinė likvidžių nuosavybės vertybinių popierių indeksų rizika
113. Nuosavybės vertybinių popierių indeksų, išvardytų 2 priede, grynosioms pozicijoms taikomas 2 proc. kapitalo poreikio koeficientas.
Bendroji likvidžių nuosavybės vertybinių popierių indeksų rizika
Išvestinių finansinių priemonių vertinimas skaičiuojant nuosavybės vertybinių popierių rizikos kapitalo poreikį
Nuosavybės vertybinių popierių ateities sandoriai, išankstiniai sandoriai ir apsikeitimo sandoriai
116. Nuosavybės vertybinių popierių ateities sandorių, išankstinių sandorių ir apsikeitimo sandorių pozicijos, pagrįstos atskirais nuosavybės vertybiniais popieriais, jų portfeliais ar nuosavybės vertybinių popierių indeksais, turi būti vertinamos kaip tariamų bazinių finansinių priemonių ilgosios ar trumposios pozicijos.
117. Bendras nuosavybės vertybinių popierių kainos rizikos kapitalo poreikis yra nuosavybės vertybinių popierių specifinės rizikos kapitalo poreikio ir nuosavybės vertybinių popierių bendrosios rizikos kapitalo poreikio suma, įskaitant labai likvidžių nuosavybės vertybinių popierių indeksų ir mažiau likvidžių nuosavybės vertybinių popierių indeksų kapitalo poreikius bei 116 punkte išvardytų išvestinių finansinių priemonių tariamų bazinių pozicijų kapitalo poreikį.
Palūkanų normos įtaka išvestinėms nuosavybės vertybinių popierių finansinėms priemonėms (išskyrus pasirinkimo sandorius, žr. „Pasirinkimo sandorių rizika“)
118. Išvestinių nuosavybės vertybinių popierių finansinių priemonių (išskyrus pasirinkimo sandorius, žr. „Pasirinkimo sandorių rizika“), kurias lemia palūkanų normos pokyčiai, kapitalo poreikis apskaičiuojamas taikant tokius rizikos koeficientus:
7 lentelė
| Iki išpirkimo likęs terminas |
Rizikos koeficientai, % |
|
|
|
| 0-3 mėnesiai |
0,20 |
| 3-6 mėnesiai |
0,40 |
| 6-12 mėnesių |
0,70 |
| 1-2 metai |
1,25 |
| 2-3 metai |
1,75 |
| 3-4 metai |
2,25 |
| 4-5 metai |
2,75 |
| Daugiau kaip 5 metai |
3,75 |
119. Pozicijos, kurių terminai yra lygiai 3, 6 mėnesiai ir t. t., priskiriamos trumpesnio termino grupei.
120. Kiekvienos tariamosios pozicijos kapitalo poreikis yra skaičiuojamas taip: tariamosios pozicijos rinkos vertė dauginama iš rizikos koeficiento, pateikto 7 lentelėje.
Sandorio šalies rizika
Sandorio šalies rizikos kapitalo poreikio apskaičiavimas
122. Sandorio šalies rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas bet kokiam sandoriui, pagal kurį atsiskaitymas įvyks ateityje arba atsiskaitymo data jau praleista. Sandorio šalies rizikos kapitalo poreikis skaičiuojamas atidėtiems mokėjimams, garantinėms įmokoms, įmokoms, kitai prekybos knygoje įvardijamai sandorio šalies rizikai (pavyzdžiui, jeigu paskola yra perkeliama į prekybos knygą siekiant apdrausti (hedging) tam tikrą finansinę priemonę, turi būti atskleista paskolos sandorio šalies rizika), nebaigtiems sandoriams, kai atsiskaityti pagal sandorį uždelsta ne ilgiau kaip penkias darbo dienas, ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms, atpirkimo ir atvirkštiniams atpirkimo sandoriams.
123. Atidėtų mokėjimų, garantinių įmokų, įmokų, kitos prekybos knygoje įvardijamos sandorio šalies rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas šių sandorių pozicijas suskirstant į keturias grupes, kaip nurodyta 29 punkte (žr. „Kredito rizika“), jų grynoji vertė padauginama iš tai grupei nustatyto šalies rizikos koeficiento ir 8 proc. kapitalo poreikio koeficiento.
Nebaigti sandoriai
125. Nebaigti sandoriai (unsettled transactions) – tai yra tokie sandoriai (išskyrus atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorius bei akcijų skolinimą ir skolinimąsi), kai pagal sandorį neatsiskaitoma per penkias darbo dienas po sutartyje numatytos atsiskaitymo datos.
126. Apskaičiuojamas įsipareigojimo sumos ir finansinės priemonės rinkos vertės skirtumas, jei jis rodo potencialų nuostolį.
127. Kapitalo poreikis yra lygus šio potencialaus nuostolio ir atitinkamo koeficiento, pateikto 8 lentelėje, sandaugai. Šiuo atveju į šalies rizikos koeficientą neatsižvelgiama.
8 lentelė
| Darbo dienų skaičius po sutartyje numatytos atsiskaitymo datos |
Koeficientas, % |
|
|
|
| 0 – 4 |
0 |
| 5 -15 |
8 |
| 16 – 30 |
50 |
| 31 – 45 |
75 |
| 46 ir daugiau |
100 |
Ne biržos išvestinės finansinės priemonės
128. Ne biržos išvestinių finansinių priemonių kapitalo poreikis apskaičiuojamas įvertinant išankstinio pardavimo bei nuosavybės vertybinių popierių, biržos prekių kainos ir obligacijų pirkimo sandorių šalies riziką.
129. Ne biržos sandorių (neįskaitant pasirinkimo sandorių, žr. „Pasirinkimo sandorių rizika“) kapitalo poreikis apskaičiuojamas dauginant kreditinį ekvivalentą iš šalies rizikos koeficiento ir 8 proc. kapitalo poreikio koeficiento.
130. Kreditinis ekvivalentas yra pakeitimo išlaidų (tik tuo atveju, kai sandorio vertė yra teigiama) ir galimos būsimos kredito rizikos suma.
131. Vertinant sandorio šalies riziką, būdingą ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms, sandorio šalims yra taikomi 0, 20, 50 proc. šalies rizikos koeficientai.
Pakeitimo išlaidos
132. Pakeitimo išlaidos nustatomos sandorius įvertinus rinkos verte ir nustačius tuos sandorius, kurie turi teigiamą vertę, t. y. su sandoriais susijusios gautinos lėšos yra didesnės negu mokėtinos lėšos.
133. Visos finansinės priemonės turi būti vertinamos pagal banko prekybinės veiklos politikoje numatytą vertinimo politiką.
Galima būsima kredito rizika
134. Galima būsima kiekvieno sandorio kredito rizika yra apskaičiuojama dauginant tariamąją kiekvieno sandorio vertę iš koeficientų, pateiktų 9 lentelėje.
9 lentelė
| Sandorio tipas |
Iki išpirkimo likęs terminas, koeficientai, % |
||
|
|
|
|
|
|
|
Mažiau nei 1 metai |
1–5 metai |
Daugiau nei 5 metai |
|
|
|
|
|
| Palūkanų normos (išskyrus |
1 |
1,5 |
2 |
| bazinius apsikeitimo sandorius) |
|
|
|
| sandoris |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Užsienio valiutos sandoris |
1,0 |
5,0 |
7,5 |
|
|
|
|
|
| Nuosavybės vertybinių popierių |
6,0 |
8,0 |
10,0 |
| sandoris |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Tauriųjų metalų sandoris |
7,0 |
7,0 |
8,0 |
|
|
|
|
|
| Biržos prekių sandoris |
10,0 |
12,0 |
15,0 |
135. Vienos valiutos palūkanų normos bazinių apsikeitimo sandorių galima būsima kredito rizika neskaičiuojama. Tokių sandorių kredito rizika turi būti apskaičiuojama pagal pakeitimo išlaidas.
136. Sandoriams, nepatekusiems nė į vieną iš 9 lentelėje pateiktų penkių kategorijų, taikomi tokie pat koeficientai kaip ir biržos prekių sandoriams.
137. Užsienio valiutos sandorio tariama suma turi būti laikoma bazinė sandorio suma, kuri parodo gautiną valiutą, perskaičiuotą nacionaline valiuta pagal ataskaitinę dieną Lietuvos banko nustatytus užsienio valiutų ir lito santykius.
138. Sandoriai, kurių pakeitimo išlaidos yra neigiamos, iki termino pabaigos gali tapti sandoriais, kurių pakeitimo išlaidos yra teigiamos. Tokie sandoriai taip pat įtraukiami skaičiuojant galimą būsimą kredito riziką.
139. Galima būsima kredito rizika priklauso nuo sandorio termino ir palūkanų normos bei kainos pokyčių. Skaičiuojant galimą būsimą kredito riziką, sandorius reikia suskirstyti į tokias kategorijas:
139.1. Palūkanų normos sandoriai:
139.2. Užsienio valiutos ir su tauriaisiais metalais susiję sandoriai:
Atpirkimo sandoriai
140. Atpirkimo sandorių kapitalo poreikis (K) skaičiuojamas pagal formulę:
K = ((VPpard. – UP)+ KR) x SR x 8 proc.,
kur:
VPpard. – parduotų ar perduotų vertybinių popierių rinkos vertė,
UP – užtikrinimo priemonės rinkos vertė,
(VPpard. – UP) – pakeitimo išlaidos,
KR – galima būsima kredito rizika,
SR – šalies rizikos koeficientas.
Atvirkštiniai atpirkimo sandoriai
141. Atvirkštinių atpirkimo sandorių kapitalo poreikis (K) skaičiuojamas pagal formulę:
K = ((UP – VPpirkt.) + KR) x SR x 8 proc.,
kur:
UP – užtikrinimo priemonės rinkos vertė,
VPpirkt. – pirktų ar perduotų vertybinių popierių rinkos vertė,
(UP – VPpirkt.) – pakeitimo išlaidos,
KR – galima būsima kredito rizika,
SR – šalies rizikos koeficientas.
Galima būsima kredito rizika (KR)
142. Galima būsima kredito rizika (pridėtinė rizika) yra skaičiuojama pagal formulę:
KR = RDK x BSV,
kur:
RDK – rizikos draudimo koeficientas, nustatytas vertybiniam popieriui arba užtikrinimo priemonei, jei jos rizikos draudimo koeficientas yra didesnis,
BSV – būsimo mokėjimo sandorio vertė.
Rizikos draudimo koeficientai (RDK):
143. Palūkanų normos sandoriams yra taikomi 10 lentelėje pateikti rizikos draudimo koeficientai.
10 lentelė
| Iki išpirkimo likęs terminas |
Rizikos draudimo koeficientas, % |
|
|
|
| Mažiau negu metai |
0,25 |
| Nuo vienerių iki penkerių metų |
0,50 |
| Daugiau negu penkeri metai |
1,50 |
144. Nuosavybės vertybiniams popieriams visais atvejais yra taikomas 6 proc. rizikos draudimo koeficientas.
145. Nustatant rizikos draudimo koeficientus, imamas didesnis iš dviejų RDK, taikomų sandorio sudedamosioms dalims, išskirtoms pagal dviejų sudėtinių dalių metodą. Kai sandorio sudedamosios dalys yra išreikštos skirtingomis valiutomis, rizikos draudimo koeficientai yra padidinami 1 proc. Jei sandorį užtikrina A grupės valstybės finansinė institucija, užtikrintai sudedamajai daliai yra taikomas 0 proc. rizikos draudimo koeficientas.
146. Bendras prekybos knygos sandorio šalies rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas sudedant kapitalo poreikius atidėtiems mokėjimams, garantinėms įmokoms, įmokoms, kitoms prekybos knygos sandorio šalies rizikoms, nebaigtiems sandoriams, ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms, atpirkimo ir atvirkštiniams atpirkimo sandoriams.
Biržos prekių kainos rizika
Biržos prekių kainos rizikos kapitalo poreikio apskaičiavimas
147. Biržos prekių kainos rizikos kapitalo poreikis yra apskaičiuojamas pagal terminų atitikimo metodą.
Išvestinės biržos prekės
149. Išvestinių biržos prekių pozicijos turi būti įtrauktos į atitinkamas terminų grupes pagal terminų atitikimo metodą, keičiant jas tariamosiomis biržos prekių pozicijomis bei priskiriant joms terminus, atsižvelgiant į tai, kad:
1) atskirų biržos prekių ateities ir išankstinių sandorių pozicijos turi būti įtrauktos kaip tariami dydžiai, išreikšti bareliais, kilogramais ar kitais vienetais;
2) biržos prekių apsikeitimo sandoriai turi būti įtraukti kaip pozicijų serija, lygi tariamam sandorio dydžiui, kur kiekviena pozicija atitinka apsikeitimo sandorio numatytą mokėjimą ir patenka į atitinkamą terminų grupę. Kai banko pinigų srautai yra teigiami, pozicijos yra laikomos ilgosiomis, kai banko pinigų srautai yra neigiami,- trumposiomis;
3) kai biržos prekių apsikeitimo sandorio sudėtinės dalys yra skirtingos prekės, kiekviena dalis turi būti įtraukta į atitinkamą terminų grupę.
Terminų atitikimo metodas
150. Kiekviena biržos prekių pozicija turi būti išreikšta standartiniu matavimo vienetu. Kiekviena biržos prekė turi būti priskirta vienai iš septynių terminų grupių, pateiktų 11 lentelėje.
151. Ilgosios ir trumposios tam tikros biržos prekės pozicijos suderinamos, kai terminas skiriasi 10 dienų. Tokių pozicijų nebūtina įtraukti į terminų grupes.
152. Terminų grupės ir skirtumo normos
153. Kapitalo poreikis apskaičiuojamas taip:
153.2. pozicijų suma (t. y. ir ilgosios, ir trumposios pozicijos) dauginama iš atitinkamos biržos prekės rinkos vertės;
154. Likusios nesuderintos pozicijos perkeliamos į kitą terminų grupę ir atitinkamai derinamos ir t. t.
155. Pozicijų dalims, perkeliamoms į kitą terminų grupę, papildomai yra taikomas 0,6 proc. kapitalo poreikio koeficientas.
Didelių pozicijų rizika
157. Bankinėje knygoje įvardyta didelių pozicijų rizika įvertinama Lietuvos banko nustatyta tvarka. Prekybos knygoje įvardyta didelių pozicijų rizika, siekiant apskaičiuoti didelių pozicijų rizikos kapitalo poreikį, įvertinama pagal šias taisykles.
Didelių pozicijų rizikos įvertinimo procedūros
158. Individualių klientų pozicijos, atsirandančios prekybos knygoje, apskaičiuojamos sumuojant:
158.1. banko kliento išleistų visų finansinių priemonių ilgųjų pozicijų ir trumpųjų pozicijų, įvertintų rinkos verte, skirtumą (jeigu jis yra teigiamas);
159. Tarpusavyje susijusių asmenų pozicijos, atsirandančios prekybos knygoje, nustatomos Lietuvos banko nustatyta tvarka.
160. Bendra individualių ir tarpusavyje susijusių asmenų pozicija apskaičiuojama sumuojant prekybos knygos pozicijas ir bankinės knygos pozicijas. Banko kliento arba tarpusavyje susijusių klientų grupės pozicijos lemia didelių pozicijų riziką tuo atveju, kai šių pozicijų vertė viršija 25 proc. kapitalo, apskaičiuoto III skyriuje nustatyta tvarka (1 lygio, 2 lygio kapitalo ir naudotino 3 lygio kapitalo sumos).
Didelių pozicijų rizikos kapitalo poreikio apskaičiavimas
161. 25 proc. kapitalo dydis gali būti viršijamas, kai:
161.1. kliento ar tarpusavyje susijusių asmenų grupės pozicija bankinėje knygoje (toliau – bankinės knygos pozicija) neviršija 25 proc. banko kapitalo, apskaičiuoto III skyriuje nustatyta tvarka, t. y. perviršis atsiranda tik dėl prekybos knygos pozicijų;
162. Didelių pozicijų rizikos kapitalo poreikis kiekvienam klientui ar tarpusavyje susijusių asmenų grupei apskaičiuojamas taip:
162.1. nustatoma bankinės knygos pozicija, kuri yra lyginama su 25 proc. banko kapitalo, apskaičiuoto III skyriuje nustatyta tvarka;
162.2. suderinamos trumposios ir ilgosios vertybinių popierių pozicijos, lyginant trumpąsias pozicijas su ilgosiomis pozicijomis, turinčiomis didžiausią specifinės rizikos koeficientą1;
162.3. likusios grynosios ilgosios vertybinių popierių pozicijos suklasifikuojamos pagal specifinės rizikos koeficientus;
162.4. pirmiausia imamos pozicijos, kurių specifinės rizikos koeficientai yra mažiausi. Visų rūšių kliento grynosios ilgosios vertybinių popierių pozicijos pridedamos prie bankinės knygos pozicijos, kol ji tampa lygi 25 proc. banko kapitalo, apskaičiuoto III skyriuje nustatyta tvarka (1 lygio, 2 lygio kapitalo ir naudotino 3 lygio kapitalo sumos);
162.5. didelių pozicijų rizikos kapitalo poreikis likusioms grynosioms ilgosioms vertybinių popierių pozicijoms apskaičiuojamas taip:
162.5.1. jeigu pozicijos perviršis išlieka 10 arba mažiau dienų, pozicijų, viršijančių 25 proc. kapitalo, apskaičiuoto III skyriuje nustatyta tvarka, specifinės rizikos koeficientas dauginamas iš 200 proc.,
162.5.2. jeigu pozicijos perviršis išlieka daugiau nei 10 dienų, pozicijų, viršijančių 25 proc. kapitalo, apskaičiuoto III skyriuje nustatyta tvarka, specifinės rizikos koeficientas dauginamas iš 12 lentelėje nurodytų koeficientų.
12 lentelė
| Pozicijos, viršijančios 25 proc. kapitalo, apskaičiuoto III skyriuje nustatyta tvarka, perviršis sudaro |
Koeficientas, taikomas specifinės rizikos koeficientui, % |
|
|
|
| Iki 40 proc. kapitalo |
200 |
| Nuo 40 proc. iki 60 proc. kapitalo |
300 |
| Nuo 60 proc. iki 80 proc. kapitalo |
400 |
| Nuo 80 proc. iki 100 proc. kapitalo |
500 |
| Nuo 100 proc. iki 250 proc. kapitalo |
600 |
| Daugiau kaip 250 proc. kapitalo |
900 |
163. Jeigu nuo perviršio atsiradimo praėjo 10 arba mažiau dienų, prekybos knygos pozicija, susijusi su klientu ar tarpusavyje susijusių asmenų grupe, negali viršyti 500 proc. banko kapitalo, apskaičiuoto III skyriuje nustatyta tvarka.
Pasirinkimo sandorių rizika
165. Pasirinkimo sandoris – tai sandoris, suteikiantis teisę, bet neįpareigojantis pirkti arba parduoti sandorio objektą už sutartą kainą sutartą datą arba iki jos.
Pasirinkimo parduoti sandoris suteikia jo pirkėjui teisę, bet neįpareigoja parduoti sandorio objektą.
Pasirinkimo pirkti sandoris suteikia jo pirkėjui teisę, bet neįpareigoja pirkti sandorio objektą.
Pasirinkimo sandorių rizikos kapitalo poreikio apskaičiavimas
166. Apskaičiuojant pasirinkimo sandorių rizikos kapitalo poreikį kiekvienas pasirinkimo sandoris turi būti keičiamas į tariamąją bazinės finansinės priemonės poziciją pagal delta ekvivalento metodą.
Delta ekvivalento metodas
167. Delta ekvivalento metodas pagrįstas delta koeficiento, kuris parodo pasirinkimo sandorio premijos pokyčio ir bazinės finansinės priemonės kainos pokyčio santykį, apskaičiavimu.
Delta koeficientas apskaičiuojamas pagal formules:
N() – standartinio normaliojo dydžio pasiskirstymo funkcija, kurios reikšmes galima rasti statistinėse lentelėse arba pasinaudojus MS Excel funkcija NORMSDIST(),
(D1) – standartinio normaliojo dydžio pasiskirstymo funkcijos argumentas,
ln() – natūrinis logaritmas,
P – bazinės finansinės priemonės rinkos kaina,
S – pasirinkimo sandorio atlikimo kaina,
r – nulinės rizikos dabartinė metų palūkanų norma, parodyta santykiu,
ν – bazinės finansinės priemonės kainos svyravimo matas, paprastai parodomas standartiniu nuokrypiu,
t – laikas iki sandorio termino pabaigos, parodytas metais.
Kai pasirinkimo sandoriais yra prekiaujama biržoje, delta koeficientą gali nustatyti pati birža.
168. Tariamoji bazinės finansinės priemonės pozicija yra lygi delta koeficiento ir bazinės finansinės priemonės rinkos kainos sandaugai.
169. Kiekviena tariamoji pozicija toliau yra naudojama užsienio valiutos kurso, palūkanų normos, nuosavybės vertybinių popierių kainos, sandorio šalies ir biržos prekių kainos rizikos kapitalo poreikio apskaičiavimo metodikoje tokiu pačiu būdu kaip ir bet kuri kita tariamoji pozicija.
170. Apskaičiuota tariamoji pozicija, parodyta užsienio valiuta, įtraukiama apskaičiuojant užsienio valiutos rizikos kapitalo poreikį, kaip nurodyta skyriuje „Užsienio valiutos kurso rizika“.
171. Apskaičiuota tariamoji pozicija, susijusi su finansinėmis priemonėmis (žr. 56 ir 57 p.), įtraukiama apskaičiuojant tiek specifinės, tiek bendrosios palūkanų normos rizikos kapitalo poreikį, kaip nurodyta skyriuje „Palūkanų normos rizika“.
172. Apskaičiuota tariamoji pozicija, susijusi su finansinėmis priemonėmis, išvardytomis 98 punkte, įtraukiama apskaičiuojant tiek specifinės, tiek bendrosios nuosavybės vertybinių popierių kainos rizikos kapitalo poreikį, kaip nurodyta skyriuje „Nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika“.
173. Kai bazinė finansinė priemonė yra nuosavybės vertybinių popierių indeksas, tariamoji pozicija yra įtraukiama skaičiuojant kapitalo poreikį, kaip nurodyta 112–115 punktuose.
174. Kai pasirinkimo sandoriu prekiaujama biržoje ir jam taikomi kasdieninių papildomų įmokų reikalavimai, tariamoji pozicija įtraukiama apskaičiuojant sandorio šalies rizikos kapitalo poreikį, kaip kapitalo poreikį garantinėms įmokoms (žr. 123 p.).
175. Kai pasirinkimo sandoriu neprekiaujama biržoje, tariamoji pozicija įtraukiama apskaičiuojant sandorio šalies rizikos kapitalo poreikį, kaip nurodyta 128–139 punktuose.
VI. ATSKAITOMYBĖ
1 priedas
Minimalūs reikalaujami investicijų reitingai
|
|
Minimalūs reikalaujami investicijų reitingai |
|
|
|
|
|
|
|
Vertybiniai popieriai |
Pinigų rinka |
|
|
|
|
| Moody’s |
Baa3 |
P3 |
| S&P |
BBB- |
A3 |
| FITCH IBCA |
BBB- |
F-3 |
| Thomson Bankwatch |
BBB- |
TBW3 |
______________
2 priedas
Likvidžių nuosavybės vertybinių popierių indeksai
| Austrija |
ATX |
| Baltijos šalys |
Baltijos indeksas |
| Belgija |
BEL20 |
| Kanada |
TSE35 |
| Prancūzija |
CAC40 |
| Vokietija |
DAX |
| Italija |
MIB-30 |
| Japonija |
Nikkei225 |
| Olandija |
EOE25 |
| Ispanija |
IBEX35 |
| Švedija |
OMX |
| Šveicarija |
SMI |
| Didžioji Britanija |
FTSE 100 |
| JAV |
S&P 500 |
|
|
Nasdaq |
______________
6004 forma patvirtinta
Lietuvos banko valdybos
2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 159
|
_____________________________________________ (banko pavadinimas) _____________________________________________ (kodas, banko adresas, tel., faks.) |
|
|
| Lietuvos banko |
|
|
| Kredito įstaigų priežiūros departamentui |
|
|
| kodas 1200 |
|
|
| Jogailos g. 14, 01116 Vilnius |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Pateikimo terminas |
iki mėnesio 11 d. |
|
| Periodiškumas |
ketvirtinė |
|
|
|
|
|
| KAPITALO PAKANKAMUMO ATASKAITA |
||
___________ Nr. __________
(data)
Kapitalo pakankamumo rodikliai 1 lentelė
| Nr. |
|
Kapitalo pakankamumo rodiklis |
Kapitalo padengimo rodiklis |
| A5 |
Kapitalo bazė |
|
|
| A10.1 |
Bankinė knyga |
|
|
| A10.2 |
Prekybos knyga |
|
|
| A15 |
Iš viso turto ir nebalansinių straipsnių, įvertintų pagal riziką |
|
´ |
| A25 |
Visas kapitalo poreikis |
´ |
|
|
|
Rodiklis, proc. |
|
|
Kapitalo panaudojimo suvestinė 2 lentelė
| Nr. |
|
1 LYGIO |
2 LYGIO |
3 LYGIO |
IŠ VISO |
| KAPITALO SUVESTINĖ |
|||||
| A100 |
Reikalavimus atitinkantis kapitalas |
|
|
|
|
| A110 |
Bankinei knygai priskirtas kapitalas |
|
|
|
|
| A120 |
Prekybos knygai priskirtas kapitalas |
|
|
|
|
| A125 |
Nepanaudotas, reikalavimus atitinkantis kapitalas prieš atskaitymus |
|
|
|
|
| A130 |
Atskaitymai (iš A460) |
|
|
|
|
| A140 |
Nepanaudotas, reikalavimus atitinkantis kapitalas po atskaitymų |
|
|
|
|
| KAPITALO BAZĖS ANALIZĖ |
|||||
| KAPITALAS |
|||||
| A100 |
Reikalavimus atitinkantis kapitalas |
|
|
|
|
| A130 |
Atskaitymai (iš A460) |
|
|
|
|
| A150 |
Kapitalas |
|
|
|
|
| KAPITALO BAZĖ |
|||||
| A100 |
Reikalavimus atitinkantis 1 lygio kapitalas |
|
|
|
|
| A100 |
Reikalavimus atitinkantis 2 lygio kapitalas |
|
|
|
|
| A120 |
Naudotinas 3 lygio kapitalas |
|
|
|
|
| A130 |
Atskaitymai (iš A460) |
|
|
|
|
| A160 |
Kapitalo bazė |
|
|
|
|
Kapitalo poreikio suvestinė 3 lentelė
| Nr. |
|
BANKINĖS KNYGOS |
PREKYBOS KNYGOS |
|
|
Iš viso turto ir nebalansinių straipsnių |
|
|
| KAPITALO POREIKIS |
|||
| A201 |
Iš viso pagal riziką įvertinto turto ir nebalansinių straipsnių |
|
|
| A202 |
Koeficientas, proc. |
K* |
|
| A203 |
Kapitalo poreikis |
|
|
| KAPITALO PRISKYRIMAS |
|||
| A210 |
1 lygio kapitalas |
|
|
| A211 |
Reikalavimus atitinkantis 2 lygio kapitalas |
|
|
| A212 |
Naudotinas 3 lygio kapitalas |
´ |
|
| A213 |
Balansuojantis straipsnis |
|
|
______________
*K – kapitalo poreikis, prilygintas kapitalo pakankamumo normatyvo dydžiui, kuris nustatomas bankui (Centrinei kredito unijai) Lietuvos banko teisės aktais.
Prekybos knygos kapitalo poreikis 4 lentelė
| Nr. |
|
Prekybos knyga |
Kapitalo poreikis
|
| A320 |
Sandorio šalies rizika |
|
|
| A330 |
Didelių pozicijų rizika |
|
|
| A340 |
Užsienio valiutos kurso rizika |
|
|
| A350 |
Palūkanų normos rizika |
|
|
| A360 |
Nuosavybės vertybinių popierių rizika |
|
|
| A370 |
Biržos prekių kainos rizika |
|
|
| A380 |
Prekybos knygos kapitalo poreikis |
´ |
|
Atsiskaitymai iš kapitalo 5 lentelė
| Nr. |
|
|
| A420 |
Investicijos į kitas kredito ir finansų institucijas |
|
| A430 |
Reikalavimus atitinkančios investicijos |
|
| A430 |
Kiti atskaitymai |
|
| A460 |
Iš viso atskaitymų |
|
Palūkanų normos rizika 6 lentelė
| Nr. |
|
Suma |
Kapitalo poreikio koeficientas, proc. |
Kapitalo poreikis |
||||||||||||||
| B300 |
Specifinė palūkanų normos rizika |
|
´ |
|
||||||||||||||
| B300.1 |
|
|
0,00 |
|
||||||||||||||
| B300.2 |
|
|
0,25 |
|
||||||||||||||
| B300.3 |
|
|
1,00 |
|
||||||||||||||
| B300.4 |
|
|
1,60 |
|
||||||||||||||
| B300.5 |
|
|
8,00 |
|
||||||||||||||
| Bendroji palūkanų normos rizika |
||||||||||||||||||
| Nr. |
Valiuta |
1 zona |
2 zona |
3 zona |
Terminų atitikimo metodas |
Trukmės metodas |
Kapitalo poreikis |
|||||||||||
| Grynoji ilga pozicija |
Grynoji trumpa pozicija |
Grynoji ilga pozicija |
Grynoji trumpa pozicija |
Grynoji ilga pozicija |
Grynoji trumpa pozicija |
|||||||||||||
| 1 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||
| 2 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||
| 3 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||
|
|
Reikšmingos pozicijos kitose šalyse |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||
|
|
Nereikšmingos pozicijos kitose šalyse |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||
|
|
Iš viso |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||
|
|
||||||||||||||||||
| B325 |
Nuosavybės išvestinių finansinių priemonių integruotos palūkanų normos rizika |
|
||||||||||||||||
| B330 |
Bendras palūkanų normos rizikos kapitalo poreikis |
|
||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||
| 10 didžiausių palūkanų normos finansinių priemonių pozicijų |
||||||||||||||||||
| Nr. |
Palūkanų normos finansinė priemonė |
Balansiniai straipsniai |
Nebalansiniai straipsniai |
Atvira pozicija |
||||||||||||||
| ilgoji pozicija |
trumpoji pozicija |
ilgoji pozicija |
trumpoji pozicija |
|||||||||||||||
| 1 |
|
|
|
|
|
|
||||||||||||
| 2 |
|
|
|
|
|
|
||||||||||||
| 3 |
|
|
|
|
|
|
||||||||||||
| 4 |
|
|
|
|
|
|
||||||||||||
| 5 |
|
|
|
|
|
|
||||||||||||
| 6 |
|
|
|
|
|
|
||||||||||||
| 7 |
|
|
|
|
|
|
||||||||||||
| 8 |
|
|
|
|
|
|
||||||||||||
| 9 |
|
|
|
|
|
|
||||||||||||
| 10 |
|
|
|
|
|
|
||||||||||||
Sandorio šalies rizika 7 lentelė
| Nr. |
Sandorio šalies rizika dėl |
Suma |
Šalies rizikos koeficientas, proc. |
Svertinė suma |
Koeficientas, proc. |
Kapitalo poreikis |
||||||||
| Atidėti mokėjimai |
Garantinės įmokos |
Įmokos |
Kita prekybos knygoje įvardijama rizika |
|||||||||||
| B600.1 |
|
|
|
|
|
0 |
|
K |
|
|||||
| B600.2 |
|
|
|
|
|
20 |
|
|
||||||
| B600.3 |
|
|
|
|
|
50 |
|
|
||||||
| B600.4 |
|
|
|
|
|
100 |
|
|
||||||
| Iš viso |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||
| Nebaigti sandoriai |
||||||||||||||
| Nr. |
Darbo dienų skaičius po sutartyje numatytos atsiskaitymo datos |
Suma |
Potencialūs nuostoliai |
Koeficientas, proc. |
Kapitalo poreikis |
|||||||||
| 10 |
0–4 dienos |
|
|
0 |
|
|||||||||
| 20 |
5–15 dienų |
|
|
8 |
|
|||||||||
| 30 |
16–30 dienų |
|
|
50 |
|
|||||||||
| 40 |
31–45 dienos |
|
|
75 |
|
|||||||||
| 50 |
46 ir daugiau dienų |
|
|
100 |
|
|||||||||
| 60 |
Iš viso nebaigtų sandorių |
|
|
|
|
|||||||||
| Ne biržos išvestinės finansinės priemonės |
||||||||||||||
| Nr. |
Rizikos koeficientai, taikomi ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms, proc. |
Pakeitimo išlaidos |
Galima būsima kredito rizika |
Kreditinis ekvivalentas |
Šalies rizikos koeficientas, proc. |
Svertinė suma |
Koeficientas, proc. |
Kapitalo poreikis |
||||||
| 10 |
0 |
|
|
|
0 |
|
|
|||||||
| 20 |
20 |
|
|
|
20 |
|
|
|||||||
| 30 |
50 |
|
|
|
50 |
|
|
|||||||
| 40 |
Iš viso |
|
|
|
´ |
|
K |
|
||||||
| B650 |
Ne biržos išvestinės finansinės priemonės |
|
||||||||||||
| Atpirkimo sandoriai |
||||||||||||||
| Nr. |
Rizikos koeficientai, taikomi atpirkimo sandoriams, proc. |
Pakeitimo išlaidos |
Galima būsima kredito rizika |
Rizikinga suma |
Šalies rizikos koeficientas, proc. |
Svertinė suma |
Koeficientas, proc. |
Kapitalo poreikis |
||||||
| 10 |
0 |
|
|
|
0 |
|
|
|||||||
| 20 |
20 |
|
|
|
20 |
|
|
|||||||
| 30 |
50 |
|
|
|
50 |
|
|
|||||||
| 40 |
100 |
|
|
|
100 |
|
|
|||||||
| 50 |
Iš viso |
|
|
|
´ |
|
K |
|
||||||
| B660 |
Atpirkimo sandoriai |
|
||||||||||||
| Atvirkštiniai atpirkimo sandoriai |
||||||||||||||
| Nr. |
Rizikos koeficientai, taikomi atpirkimo sandoriams, proc. |
Pakeitimo išlaidos |
Galima būsima kredito rizika |
Rizikinga suma |
Šalies rizikos koeficientas, proc. |
Svertinė suma |
Koeficientas, proc. |
Kapitalo poreikis |
||||||
| 10 |
0 |
|
|
|
0 |
|
|
|||||||
| 20 |
20 |
|
|
|
20 |
|
|
|||||||
| 30 |
50 |
|
|
|
50 |
|
|
|||||||
| 40 |
100 |
|
|
|
100 |
|
|
|||||||
| 50 |
Iš viso |
|
|
|
´ |
|
K |
|
||||||
| B670 |
Atvirkštiniai atpirkimo sandoriai |
|
||||||||||||
|
|
||||||||||||||
| B330 |
Sandorio šalies rizikos kapitalo poreikis |
|
||||||||||||
Užsienio valiutos kurso rizika 8 lentelė
| Nr. |
Valiuta |
Balansiniai straipsniai |
Nebalansiniai straipsniai |
Lietuvos banko oficialūs kursai |
Atvira pozicija |
Atviros pozicijos procentinė dalis (nuo kapitalo bazės) |
||||
| ilgoji pozicija |
trumpoji pozicija |
ilgoji pozicija |
trumpoji pozicija |
|||||||
| 1 |
|
|
|
|
|
|
|
|
||
| 2 |
|
|
|
|
|
|
|
|
||
| 3 |
|
|
|
|
|
|
|
|
||
| 5 |
|
|
|
|
|
|
|
|
||
| 6 |
|
|
|
|
|
|
|
|
||
| 7 |
|
|
|
|
|
|
|
|
||
| 8 |
|
|
|
|
|
|
|
|
||
| 9 |
|
|
|
|
|
|
|
|
||
| 10 |
|
|
|
|
|
|
|
|
||
| 11 |
|
|
|
|
|
|
|
|
||
| 12 |
|
|
|
|
|
|
|
|
||
| … |
|
|
|
|
|
|
|
|
||
| Iš viso |
|
|
|
|
|
|
|
|
||
| Taurieji metalai |
|
|
|
|
|
´ |
|
|
||
|
|
Ilgųjų pozicijų suma + |
|
|
´ |
||||||
|
|
Trumpųjų pozicijų suma - |
|
|
´ |
||||||
|
|
Bendroji atvira pozicija |
|
|
|
||||||
|
|
||||||||||
| Nr. |
Valiuta |
Atvirosios valiutų pozicijos, kai bendroji ilga (trumpa) atvira pozicija yra didesnė nei 2 proc. banko kapitalo |
Atvirosios valiutų pozicijos, kai bendroji ilga (trumpa) atvira pozicija yra mažesnė arba lygi 2 proc. banko kapitalo |
|||||||
| 1 |
|
|
|
|||||||
| 2 |
|
|
|
|||||||
| … |
|
|
|
|||||||
|
|
Kitų reikšmingų valiutų ilgųjų pozicijų suma |
|
|
|||||||
|
|
Kitų nereikšmingų valiutų ilgųjų pozicijų suma |
|
|
|||||||
|
|
Kitų reikšmingų valiutų trumpųjų pozicijų suma |
|
|
|||||||
|
|
Kitų nereikšmingų valiutų trumpųjų pozicijų suma |
|
|
|||||||
|
|
Bendroji atvira užsienio valiutų pozicija > 2 proc. banko kapitalo |
|
´ |
|||||||
|
|
Bendroji grynoji atvira užsienio valiutų pozicija (kai bendroji atvira pozicija <= 2 proc. banko kapitalo) |
´ |
|
|||||||
|
|
Tauriųjų metalų pozicija |
|
|
|||||||
|
|
Užsienio valiutos kurso rizikos kapitalo poreikis |
|
|
|||||||
Nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika 9 lentelė
| Nr. |
Šalis |
Nuosavybės vertybinių popierių specifinė rizika |
Nuosavybės vertybinių popierių bendroji rizika |
||||||||
| Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos, kurioms taikomas 8 proc. kapitalo poreikio koeficientas |
Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos, kurioms taikomas 4 proc. kapitalo poreikio koeficientas |
Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos, kurioms taikomas 2 proc. kapitalo poreikio koeficientas |
Nuosavybės vertybinių popierių specifinės rizikos kapitalo poreikis |
Sumos, viršijančios koncentruotas pozicijas |
Kitos pozicijos |
Nuosavybės vertybinių popierių bendrosios rizikos kapitalo poreikis |
|||||
| 1 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|||
| 2 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|||
| … |
|
|
|
|
|
|
|
|
|||
|
|
Reikšmingos pozicijos kitose šalyse |
|
|
|
|
|
|
|
|||
|
|
Nereikšmingos pozicijos kitose šalyse |
|
|
|
|
|
|
|
|||
|
|
Iš viso |
|
|
|
|
|
|
|
|||
|
|
Kapitalo poreikis |
|
|
|
|
||||||
| 10 didžiausių nuosavybės vertybinių popierių finansinių priemonių pozicijų |
|||||||||||
| Nr. |
Nuosavybės vertybinių popierių finansinė priemonė |
Balansiniai straipsniai |
Nebalansiniai straipsniai |
Atvira pozicija |
|||||||
| ilgoji pozicija |
trumpoji pozicija |
ilgoji pozicija |
trumpoji pozicija |
||||||||
| 1 |
|
|
|
|
|
|
|||||
| 2 |
|
|
|
|
|
|
|||||
| 3 |
|
|
|
|
|
|
|||||
| 4 |
|
|
|
|
|
|
|||||
| 5 |
|
|
|
|
|
|
|||||
| 6 |
|
|
|
|
|
|
|||||
| 7 |
|
|
|
|
|
|
|||||
| 8 |
|
|
|
|
|
|
|||||
| 9 |
|
|
|
|
|
|
|||||
| 10 |
|
|
|
|
|
|
|||||
Biržos prekių kainos rizika 10 lentelė
| Nr. |
Biržos prekė |
Pozicijos |
Kapitalo poreikis |
||
| ilgoji pozicija |
trumpoji pozicija |
grynoji atvira pozicija |
Terminų atitikimo metodas |
||
| 1 |
Taurieji metalai |
|
|
|
|
| 2 |
Kiti metalai |
|
|
|
|
| 3 |
Nafta ir kitos energetinės prekės |
|
|
|
|
| 4 |
Kiti sandoriai |
|
|
|
|
| 5 |
Biržos prekių kainos rizikos kapitalo poreikis |
|
|
|
|
| 6. |
10 pagrindinių biržos prekių: |
|
|
|
|
| … |
|
|
|
|
|
Bankinės knygos turto ir nebalansinių straipsnių įvertinimas pagal riziką 11 lentelė
| Nr. |
Turto balansiniai straipsniai* |
Balansinė vertė |
Rizikos koeficientas, proc. |
Turtas, perskaičiuotas atsižvelgiant į riziką |
||||||||||||
|
|
|
A |
B |
C=A*B |
||||||||||||
| 1 |
Pirmoji grupė |
|
0 |
|
||||||||||||
| 2 |
Antroji grupė |
|
20 |
|
||||||||||||
| 3 |
Trečioji grupė |
|
50 |
|
||||||||||||
| 4 |
Ketvirtoji grupė |
|
100 |
|
||||||||||||
| 5 |
Iš viso (1+2+3+4) |
|
´ |
|
||||||||||||
|
|
||||||||||||||||
| Nr. |
Nebalansiniai straipsniai * (išskyrus straipsnius, susijusius su palūkanų normos ir užsienio valiutos kurso rizika) |
Rizikos koeficientas, taikomas sutarties subjektui arba objektui, proc. |
Nebalansiniai straipsniai, galutinai įvertinti pagal riziką |
|||||||||||||
| Pirmoji grupė |
Antroji grupė |
Trečioji grupė |
Ketvirtoji grupė |
Iš viso |
||||||||||||
| Suma |
|
|
|
|
|
´ |
|
|||||||||
| proc. |
100 |
50 |
20 |
0 |
´ |
|
||||||||||
| ´ |
|
|
|
|
|
0 |
|
|||||||||
| ´ |
|
|
|
|
|
20 |
|
|||||||||
| ´ |
|
|
|
|
|
50 |
|
|||||||||
| ´ |
|
|
|
|
|
100 |
|
|||||||||
|
|
||||||||||||||||
| Nr. |
Nebalansiniai straipsniai, susiję su palūkanų normos rizika |
Rizikos koeficientas, taikomas sutarties subjektui arba objektui, proc. |
Nebalansiniai straipsniai, galutinai įvertinti pagal riziką |
|||||||||||||
| Terminai |
Iš viso |
|||||||||||||||
| <=1 metai |
>1 metai <=2 metai |
>2 metai ** |
>3 metai |
>4 metai |
||||||||||||
| Suma |
|
|
|
|
|
|
´ |
|
||||||||
| proc. |
0.5 |
1 |
2 |
3 |
4 |
´ |
|
|||||||||
| ´ |
|
|
|
|
|
|
0 |
|
||||||||
| ´ |
|
|
|
|
|
|
20 |
|
||||||||
| ´ |
|
|
|
|
|
|
50 |
|
||||||||
| ´ |
|
|
|
|
|
|
100 |
|
||||||||
|
|
||||||||||||||||
| Nr. |
Nebalansiniai straipsniai, susiję užsienio valiutos kurso rizika |
Rizikos koeficientas, taikomas sutarties subjektui arba objektui, proc. |
Nebalansiniai straipsniai, galutinai įvertinti pagal riziką |
|||||||||||||
| Terminai |
Iš viso |
|||||||||||||||
| <=1 metai |
>1 metai <=2 metai |
>2 metai *** |
>3 metai |
>4 metai |
||||||||||||
| Suma |
|
|
|
|
|
|
´ |
|
||||||||
| proc. |
2 |
5 |
8 |
11 |
14 |
´ |
|
|||||||||
| ´ |
|
|
|
|
|
|
0 |
|
||||||||
| ´ |
|
|
|
|
|
|
20 |
|
||||||||
| ´ |
|
|
|
|
|
|
50 |
|
||||||||
| ´ |
|
|
|
|
|
|
100 |
|
||||||||
|
|
||||||||||||||||
| Turto ir nebalansinių straipsnių, įvertintų pagal riziką suma |
|
|||||||||||||||
* pateikiama grynoji vertė.
** skaičiuojant finansinių priemonių, kurių terminas daugiau kaip dveji metai, riziką, pridedama po 1 proc. už kiekvienus kitus metus.
*** skaičiuojant finansinių priemonių, kurių terminas daugiau kaip dveji metai, pridedama po 3 proc. už kiekvienus kitus metus.
Vadovas ______________ ___________________
(pavardė)
Vyr. buhalteris ______________ ___________________
(pavardė)
Vykdytojas ______________ ____________________
(pavardė)
telefonas _____________
______________
Formos pakeitimai:
Nr. 45, 2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 35-1338 (2002-04-05), i. k. 102505ANUTA00000045
Nr. 159, 2004-09-23, Žin., 2004, Nr. 145-5301 (2004-09-30), i. k. 104505ANUTA00000159
Nr. 37, 2005-03-10, Žin., 2005, Nr. 37-1219 (2005-03-22), i. k. 105505ANUTA00000037
Pakeitimai:
1.
Lietuvos banko valdyba, Nutarimas
Nr. 45, 2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 35-1338 (2002-04-05), i. k. 102505ANUTA00000045
Dėl Lietuvos banko teisės aktų pakeitimo
2.
Lietuvos banko valdyba, Nutarimas
Nr. 111, 2004-07-01, Žin., 2004, Nr. 105-3932 (2004-07-06), i. k. 104505ANUTA00000111
Dėl Lietuvos banko valdybos 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 172 "Dėl Kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklių" pakeitimo
3.
Lietuvos banko valdyba, Nutarimas
Nr. 159, 2004-09-23, Žin., 2004, Nr. 145-5301 (2004-09-30), i. k. 104505ANUTA00000159
Dėl Lietuvos banko valdybos 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 172 "Dėl Kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklių" pakeitimo
4.
Lietuvos banko valdyba, Nutarimas
Nr. 37, 2005-03-10, Žin., 2005, Nr. 37-1219 (2005-03-22), i. k. 105505ANUTA00000037
Dėl visuomenei skelbiamos informacijos reikalavimų patvirtinimo, kai kurių Lietuvos banko valdybos nutarimų, reglamentuojančių ataskaitų pateikimo periodiškumą, pakeitimo ir kai kurių Lietuvos banko valdybos nutarimų pripažinimo netekusiais galios
5.
Lietuvos banko valdyba, Nutarimas
Nr. 70, 2006-05-25, Žin., 2006, Nr. 61-2246 (2006-05-31), i. k. 106505ANUTA00000070
Dėl Lietuvos banko valdybos 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 172 "Dėl Kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklių" pakeitimo
6.
Lietuvos banko valdyba, Nutarimas
Nr. 154, 2006-12-07, Žin., 2006, Nr. 136-5195 (2006-12-14), i. k. 106505ANUTA00000154
Dėl Lietuvos banko valdybos 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 172 "Dėl Kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklių" pakeitimo ir Lietuvos banko valdybos 2006 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 100 "Dėl Lietuvos banko valdybos 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 172 patvirtintų Kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklių 13.2.5 punkto įgyvendinimo" pripažinimo netekusiu galios