Suvestinė redakcija nuo 2000-01-27 iki 2000-05-31
Įsakymas paskelbtas: Žin. 1999, Nr. 3-72, i. k. 0982250ISAK00000786
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 31:1998 „RADIACINĖ SAUGA IR SAUGUMAS MEDICINOS RENTGENO DIAGNOSTIKOS PRAKTIKOJE“ PATVIRTINIMO
1998 m. gruodžio 28 d. Nr. 786
Vilnius
1. Lietuvos higienos normą HN 31:1998 „Radiacinė sauga ir saugumas medicinos rentgeno diagnostikos praktikoje“.
2. Lietuvos higienos normos HN 31:1998 „Radiacinė sauga ir saugumas medicinos rentgeno diagnostikos praktikoje“ įgyvendinimo priemonių planą.
LIETUVOS HIGIENOS NORMA
HN 31:1998
RADIACINĖ SAUGA IR SAUGUMAS MEDICINOS RENTGENO DIAGNOSTIKOS PRAKTIKOJE
Higienos normos ir taisyklės
1. TAIKYMO SRITIS
1.1. Ši higienos norma nustato darbuotojų ir pacientų, veikiant juos apšvita medicinos rentgeno diagnostikos (toliau – rentgeno diagnostikos) praktikos metu, ir asmenų, kurie padeda pacientams, diagnozuojamiems rentgenu, bei asmenų, kurie savanoriškai dalyvauja medicinos ir biomedicinos mokslinės rentgeno diagnostikos metu bei gyventojų radiacinės saugos (toliau – saugos) ir rentgeno spinduliuotės šaltinių (toliau – šaltinių) saugumo reikalavimus.
1.2. Ši higienos norma yra privaloma visiems juridiniams asmenims ir įmonėms neturinčioms juridinio asmens teisių, besiverčiantiems rentgeno diagnostikos praktika, konstruojantiems, gaminantiems, įvežantiems, įteisinantiems naudoti Lietuvoje, parduodantiems, montuojantiems, derinantiems, naudojantiems, prižiūrintiems, remontuojantiems, perleidžiantiems, saugojantiems, nurašantiems ir išmontuojantiems rentgeno aparatus, konstruojantiems ir gaminantiems jiems technologinę įrangą bei radiacinės saugos priemones; organizacijoms, projektuojančioms ir statančioms sveikatos priežiūros įstaigas, kuriose bus naudojami rentgeno aparatai; institucijoms, vykdančioms valstybinę priežiūrą ir kontrolę saugos srityje, nepriklausomai nuo jų reguliavimo srities.
2. NUORODOS
Šioje higienos normoje yra nuorodos į tokius dokumentus.
3. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI, ŽYMENYS
3.1 atsakingas už radiacinę saugą
Asmuo, turintis reikiamą išsilavinimą ir kvalifikaciją radiacinės saugos ir saugumo klausimais, paskirtas licenciato organizuoti HN 73 ir šios higienos normos reikalavimų vykdymą įmonėje, kurioje naudojami jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai.
3.2 darbuotojas
Asmuo, dirbantis su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, ir veikiamas apšvitos, kuri gali viršyti normas, nustatytas gyventojams.
3.2.1 darbuotojas (A kategorijos asmuo)
Darbuotojas, kuris visą darbo dieną, ne visą darbo dieną arba laikinai, pagal darbo sutartį arba individualiai, dirba su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ir kuris gali gauti metinę efektinę apšvitos dozę didesnę kaip 6 mSv, arba metinę lygiavertę dozę didesnę kaip 3/10 dozės, nustatytos lęšiukui ir odai, ir privalo vykdyti nustatytus HN 73 ir šios higienos normos profesinės radiacinės saugos reikalavimus.
3.2.2 darbuotojas (B kategorijos asmuo)
Darbuotojas, kuris visą darbo dieną, ne visą darbo dieną arba laikinai, pagal darbo sutartį arba individualiai, dirba su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ir kuris gali gauti metinę efektinę apšvitos dozę mažesnę kaip 6 mSv, arba metinę lygiavertę dozę mažesnę kaip 3/10 dozės, nustatytos lęšiukui ir odai, ir privalo vykdyti nustatytus HN 73 ir šios higienos normos profesinės radiacinės saugos reikalavimus.
3.3 dozė
Kiekybinis sugertosios jonizuojančiosios spinduliuotės įvertinimas [HN 73].
3.3.1 krūtų vidutinė sugertoji dozė (Dg)
Mamografinių tyrimų metu gaunama krūtų vidutinė sugertoji dozė [HN 73].
3.3.2 paviršinė dozė
Rentgeno diagnostikos metu prie paciento kūno paviršiaus spindulių pluošto centre sugertoji dozė, įvertinant išsklaidytą spinduliavimą.
3.4 dozės ir ploto sandauga
Jonizuojančiosios spinduliuotės pluošto matmenų ir gaunamos vidutinės dozės dydžio sandauga, kuri diagnostinėje radiologijoje naudojama kaip perduotos energijos matas [HN 73].
3.5 ekranas
Pertvara tarp jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio ir žmogaus, apsauganti jį nuo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.
3.6 gretima patalpa
Patalpa, kuri yra šalia, viršuje, arba apačioje procedūrų kabineto (rentgeno aparato patalpos), atskirta sienomis, lubomis, grindimis, ir kurioje laikinai arba nuolat būna žmonės.
3.7 individualiosios saugos priemonės
Techninės darbuotojų saugos nuo spinduliuotės priemonės: prijuostės, apykaklės, pirštinės, akiniai, skydeliai, širmos ir kt.
3.8 klinikinė dozimetrija
Dozimetrija, atliekama rentgenu diagnozuojamiems pacientams arba kitiems asmenims, kurie gali būti apšvitinti rentgeno diagnostikos metu [D.2].
3.9 kontroliuojamieji apšvitos lygiai
Sveikatos priežiūros įstaigos administracijos, remiantis darbo vietos ir individualaus monitoringo duomenimis, nustatyti ir su reguliuojančia institucija suderinti dozės arba dozės galios lygiai, kurių tikslas – užtikrinti optimalias darbuotojų saugos priemones nuo medicinos praktikoje naudojamų rentgeno aparatų.
3.10 kontroliuojamoji zona
Zona, kurioje galioja apsisaugojimo nuo rentgeno aparatų generuojamos jonizuojančiosios spinduliuotės specialiosios taisyklės.
3.11 licencija
Reguliuojančiosios institucijos išduotas dokumentas, suteikiantis teisę verstis praktine veikla, laikantis nustatytų sąlygų ir reikalavimų.
3.12 licenciatas
Juridinis asmuo ar įmonė neturinti juridinio asmens teisių, turintis vyriausybės arba kitaip įgaliotos institucijos išduotą licenciją, suteikiančią teisę verstis praktine veikla, susijusia su rentgeno aparatų naudojimu ir išvardyta šios higienos normos 1.2 punkte.
3.13 medicininė apšvita
Jonizuojančiosios spinduliuotės srauto poveikis žmogui medicinos rentgeno diagnostikos metu, savanoriškai dalyvaujant medicinos ir biomedicinos moksliniuose tyrimuose arba sąmoningai padedant rentgenu diagnozuojamiems pacientams.
3.14 medicinos fizikos ekspertas
Radiacinės fizikos arba radiacinės technologijos, naudojamos medicinos rentgeno diagnostikos praktikoje, ekspertas, kurio išsilavinimas ir sugebėjimas dirbti yra pripažintas reguliuojančiosios institucijos, ir kuris dirba arba konsultuoja pacientų dozimetrijos, sudėtingų rentgeno diagnostikos metodikų ir įrangos kūrimo bei naudojimo, kokybės užtikrinimo ir kitais radiacinės saugos, kuriai taikoma ši higienos norma, užtikrinimo klausimais.
3.15 medicinos praktikas
Gydytojas ar kitas sveikatos apsaugos specialistas, kuris pagal nacionalinius reikalavimus (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka) yra įgaliotas imtis klinikinės atsakomybės už pacientų medicininę apšvitą [HN 73] ir rentgeno diagnostiką.
3.16 nestacionariosios saugos priemonės
Saugos priemonės, kurias galima kilnoti iš vienos darbo vietos į kitą rentgeno kabinete arba sveikatos priežiūros įstaigos patalpose: apsauginės širmos, švinuotos gumos skydai ir kt.
3.17 pacientas
Asmuo, kuris naudojasi sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis, nesvarbu, ar jis sveikas, ar ligonis [2.5].
3.18 radiacinė avarija
Sutrikimas, kilęs dėl rentgeno aparato gedimo, klaidingų darbuotojų veiksmų, technologinio proceso pažeidimų arba kitų priežasčių, kurių metu galima nenumatyta darbuotojų ir gyventojų apšvita, viršijanti didžiausias leistinas HN 73 jų apšvitos dozes.
3.19 radiacinė sauga
Technikos, technologijos, statybos, higienos bei darbų saugos, aplinkos apsaugos normų bei taisyklių visuma, užtikrinanti žmonių ir aplinkos apsaugą nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio [HN 73].
3.20 radiacinis saugumas
Fizinių, techninių priemonių visuma, užtikrinanti rentgeno aparatų saugumą, naudojimo, remonto, saugojimo ir kitais atvejais.
3.21 reguliuojančioji institucija
Įstatymu, vyriausybės nutarimu arba kitaip įgaliota institucija, kuriai suteikta teisė atlikti radiacinės saugos valstybinį valdymą.
3.22 rekomenduojamieji rentgeno diagnostikos apšvitos lygiai
Dozių lygiai medicinos rentgeno diagnostikos praktikoje, kurių laikomasi atliekant tipinį tyrimą pacientams arba standartiniams fantomams ir naudojant bendrosios paskirties rentgeno aparatą. Šie lygiai neturėtų būti viršijami standartinių procedūrų metu nustatant diagnozę ar eksploatuojant rentgeno aparatą (B PRIEDAS).
3.23 rentgeno aparatas
Įrangos visuma, skirta generuoti ir panaudoti rentgeno spinduliuotę.
3.23.1 stacionarinis rentgeno aparatas
Rentgeno aparatas, kurio konstrukcinės ypatybės leidžia jį eksploatuoti stacionariai. Šiai kategorijai priskiriami bendrosios paskirties ir visų rūšių dantų rentgeno aparatai, fluorografai, kompiuteriniai tomografai, mamografai bei kai kurie intervencinės rentgeno diagnostikos aparatai.
3.24 rentgeno kabinetas
Patalpos, kuriose eksploatuojamas rentgeno aparatas.
3.24.1 fotolaboratorija
Specialiai įrengta patalpa (vandentiekis, kanalizacija, užtemdymas, vėdinimas, elektrosaugos priemonės), kurioje chemiškai apdorojami rentgeno filmai.
PASTABA. Jeigu naudojama automatinė rentgeno filmų cheminio apdorojimo įranga, fotolaboratorija įrengiama įrangos gamintojo nustatytomis sąlygomis.
3.24.2 procedūrų kabinetas
Patalpa, kurioje eksploatuojamas rentgeno aparatas ir kurioje pacientui atliekama rentgeno diagnostika.
3.25 stomatologijos ir rentgeno procedūrų kabinetas
Patalpa, kurioje eksploatuojamas dantų rentgeno aparatas ir kita stomatologijos įranga, skirti stomatologijos ligoms diagnozuoti ir gydyti.
3.26 rentgeno spinduliuotė
Rentgeno aparato generuojama fotoninė spinduliuotė, susidedanti iš stabdančiosios ir būdingosios jonizuojančiosios spinduliuotės.
3.27 siuntėjas
Gydytojas ar kitas sveikatos apsaugos specialistas, kuris pagal nacionalinius reikalavimus (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka) yra įgaliotas siųsti pacientus dėl medicininės apšvitos HN 73 ir rentgeno diagnostikos pas medicinos praktiką.
3.28 stacionariosios saugos priemonės
Saugos priemonės (ekranai), kurios numatytos naujai statomo arba rekonstruojamo rentgeno kabineto projekte.
PASTABA. Ekranams paprastai naudojamas bario betonas ir švinas. Švino ekrano efektyvumo iliustracija pateikiama (C PRIEDAS).
3.29 stebėjimo zona
Zona, reikalinga apsisaugoti nuo jonizuojančiosios spinduliuotės, kurioje netaikomos radiacinės saugos specialiosios taisyklės [HN 73].
3.30 vaizdo imtuvas
Įtaisas, skirtas priimti, apdoroti bei fiksuoti rentgeno spinduliuote pernešamą informaciją (filmas, stiprinantis ekranas, vaizdo stiprintuvas ir kt.)
4. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
4.1. Pagrindiniai vykdytojai
4.2. Vykdymo valstybinė priežiūra ir kontrolė
4.2.1. Už šios higienos normos reikalavimų vykdymo valstybinę priežiūrą ir kontrolę atsako reguliuojančioji institucija.
4.3. Už šios higienos normos reikalavimų tyčinį nevykdymą ir pažeidimus licenciatai atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
4.3.1. Šios higienos normos reikalavimų vykdymo pažeidimo atveju licenciatai nedelsdami privalo:
4.3.1.2. imtis šia higienos norma ir kitais teisės aktais reglamentuotų veiksmų – pašalinti pažeidimų priežastis ir padarinius, vengti jų pasikartojimo;
4.5. Kolizijų sprendimas
4.5.1. Šios higienos normos reikalavimai papildo, bet nepakeičia kitų atitinkamų privalomų tarptautinių susitarimų – konvencijų ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.
5. RENTGENO DIAGNOSTIKOS ORGANIZAVIMAS
5.1. Taikymo sritis
5.1.1. Ši higienos norma reglamentuoja visą, susijusią su rentgeno aparatų naudojimu, licencijuojamą veiklą, išvardytą šios higienos normos 1.2 punkte, kurią leidžiama pradėti, vykdyti, keisti jos pobūdį tik šios higienos normos arba reguliuojančiosios institucijos nustatyta tvarka, apie tai raštu informavus reguliuojančiąją instituciją.
5.2. Apšvitos šaltiniai ir apšvita nuo jų
5.3. Licencijavimas
5.4. Saugos ir saugumo optimizavimas
5.5. Kontroliuojamieji apšvitos lygiai
Kiekvieno rentgeno diagnostikos praktika užsiimančio darbuotojo saugos optimizavimo priemonės išreiškiamos kontroliuojamaisiais apšvitos lygiais. Šie lygiai nustatomi atskirai kiekvienam rentgeno aparatui bendru sveikatos priežiūros įstaigos administracijos ir reguliuojančiosios institucijos susitarimu.
5.6. Rekomenduojamieji rentgeno diagnostikos apšvitos lygiai
Rekomenduojamieji rentgeno diagnostikos apšvitos lygiai, skirti rentgeno diagnostika užsiimantiems asmenims (skyrėjams, medicinos fizikos ekspertams, medicinos praktikams), taikomi reguliuojančiosios institucijos nustatyta tvarka. Šie lygiai turi būti:
b) nustatomi reguliuojančiosios institucijos pagal šios higienos normos 7 skyriaus reikalavimus ir B PRIEDO rekomendacijas;
c) pasiekiami nuolat keliant darbuotojų kvalifikaciją, naudojant tobuliausius rentgeno aparatus ir pritaikant pažangiausius rentgeno diagnostikos metodus;
5.7. Rentgeno aparatų saugumas
Rentgeno aparatai turi būti patikimai apsaugoti nuo vagysčių ir pakenkimų. Jais atlikti veiklą, nurodytą 1.2 punkte, galima leisti tik juridiniams asmenims ir įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, gavusiems licenciją ir susipažinusiems bei vykdantiems HN 73 ir šios higienos normos saugumo reikalavimus. Rentgeno aparatų saugumo reikalavimai:
a) rentgeno aparatai turi būti eksploatuojami ir kontroliuojami visą licencijos galiojimo laiką, jų techniniuose dokumentuose ir licencijoje nustatytomis sąlygomis;
b) draudžiama rentgeno aparatus perduoti asmenims, neturintiems reguliuojančiosios institucijos licencijos;
c) rentgeno aparatai, ne rečiau kaip kartą per metus, turi būti inventorizuojami ir duomenys apie juos, įskaitant ir duomenis apie jų nurašymą bei išmontavimą, privalo būti pateikiami reguliuojančiajai institucijai;
5.8. Rentgeno kabinetų projektavimo reikalavimai
5.8.1. Rentgeno kabinetai turi būti projektuojami ir įrengiami pagal Lietuvos HN 73-1997 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, Lietuvos HN 47-1995 „ Medicinos įstaigos. Higienos normos ir taisyklės“ ir Lietuvos HN 74-1998 „Stomatologijos kabinetai, klinikos. Higienos normos ir taisyklės“ reikalavimus, bei kitus galiojančius Lietuvos Respublikoje teisės aktus.
5.8.2. Patalpose, horizontaliai ir vertikaliai besiribojančiose su procedūrų kabinetu, esančių žmonių sauga nuo rentgeno spinduliuotės projektuojama kaip sauga nuo tiesioginio rentgeno spinduliuotės pluošto.
5.8.3. Jei po procedūrų kabinetu arba virš jo nėra patalpų, kur nuolat arba laikinai gali būti žmonės, tomis kryptimis sauga neprojektuojama.
5.8.4. Jei procedūrų kabinete numatoma naudoti daugiau kaip vieną rentgeno aparatą, stacionarinė sauga turi būti projektuojama kaip nuo stipriausiojo rentgeno spinduliuotės šaltinio.
5.8.5. Jeigu yra pavojus apšvitinti žmones tiesiogine rentgeno spinduliuote pro langus (pvz., kai rentgeno kabinetas įrengtas pirmajame statinio aukšte), arba iki artimiausių gyvenamųjų statinių yra mažiau kaip 15 metrų, projektuojamos ir įrengiamos langų apsauginės užuolaidos, kurių sauga nuo rentgeno spinduliuotės turi atitikti HN73 nustatytas gyventojams efektinės dozės ribas.
5.8.6. Stomatologijos ir rentgeno procedūrų kabinetus gyvenamuosiuose statiniuose ir vaikų ugdymo ir auklėjimo įstaigose leidžiama įrengti tik tais atvejais, kai jų stacionarinė sauga nuo tiesioginio rentgeno spinduliuotės pluošto atitinka HN 73 gyventojams nustatytas efektinės dozės ribas. Šiuo atveju dantų rentgeno aparatas turi dirbti ne didesniu kaip 75 kV anodinės įtampos režimu ir privalo turėti įrenginį (tubusą), nustatantį tiesioginės rentgeno spinduliuotės kryptį, formą ir atstumą nuo židinio iki paciento odos ne mažesnį kaip 12,5 cm. Tiesioginės rentgeno spinduliuotės pluošto diametras turi būti ne didesnis kaip 60 mm.
5.8.7. Procedūrų kabinete gali būti susijusių su rentgeno diagnostika angų, pvz., paduoti rentgeno filmų kasetėms. Šiuo atveju privaloma laikytis tokių saugos taisyklių:
5.8.8. Komunalinės komunikacijos (vandentiekio, apšildymo, nuotekų, elektros, vėdinimo), instaliuotos procedūrų kabineto sienose ir perdangose, neturi silpninti jų ekranavimo funkcijos.
5.8.9. Tarp rentgeno laboranto ir medicinos praktiko turi būti įrengtas radio ryšys, o pultinės sienoje – švino stiklo langelis tokiu būdu, kad būtų garantuota visų procedūrų kabinete esančių darbo vietų apžvalga.
5.8.10. Virš procedūrų kabineto durų turi būti įrengta raudonos spalvos signalinė švieslentė „Įeiti draudžiama“, blokuota su rentgeno aparato įjungimo sistema, ir įsižiebianti įjungus rentgeno aparatą.
5.8.13. Jeigu stomatologijos ir rentgeno procedūrų kabinete yra tik viena stomatologo darbo vieta, tokio kabineto plotas turi būti ne mažesnis kaip 10 m2, o kabineto bet kurios kraštinės ilgis ne trumpesnis kaip 2,5 m.
5.8.14. Rentgeno kabinete, kuriame atliekama panoraminė stomatologinių ligų rentgeno diagnostika ir draudžiama atlikti kitas stomatologines procedūras, plotas turi būti ne mažesnis kaip 10 m2, o bet kurios kraštinės ilgis – ne trumpesnis kaip 2,5 m. Sauga nuo rentgeno spinduliuotės turi būti projektuojama visomis kryptimis kaip nuo tiesioginės rentgeno spinduliuotės pluošto ir turi atitikti HN 73 darbuotojams ir gyventojams nustatytas efektinės dozės ribas.
5.8.15. Jeigu stomatologijos ir rentgeno procedūrų kabinete yra daugiau kaip viena stomatologo darbo vieta, tai kiekvienai papildomai darbo vietai turi būti skiriamas ne mažesnis kaip 7 m2 papildomas plotas.
5.8.16. Stomatologijos ir rentgeno procedūrų kabinete, kuriame yra daugiau negu viena darbo vieta, tarp darbuotojų darbo vietų turi būti įrengtos ne žemesnės kaip 1,8 metro aukščio stacionariosios arba kilnojamosios apsauginės širmos, kurių sauga nuo rentgeno spinduliuotės turi atitikti HN 73 darbuotojams ir gyventojams nustatytas efektinės dozės ribas.
5.9. Visos rentgenogramos chemiškai turi būti apdorojamos tik specialiaisiais automatiniais įrenginiais, tačiau, atsižvelgdama į atliekamų rentgeno nuotraukų skaičių per metus, reguliuojančioji institucija gali leisti ir rankinį rentgeno nuotraukų apdorojimo būdą.
5.10. Rentgeno kabinetai iki jų eksploatacijos pradžios turi būti priimti komisijos, reguliuojančiosios institucijos nustatyta tvarka.
5.11. Teisę eksploatuoti rentgeno kabinetus ir kilnojamuosius bei dantų rentgeno aparatus suteikia reguliuojančioji institucija, išduodama rentgeno kabineto (aparato) leidimą – higieninį pasą (SAM medicininės statistinės apskaitos forma Nr. 318-2/a) – ne ilgesniam kaip 5 m laikotarpiui, kuris pasibaigus jo galiojimo laikui, perplanavus rentgeno kabinetą, pakeitus rentgeno aparatą arba jo eksploatavimo sąlygas, pratęsiamas arba keičiamas.
6. PROFESINĖS APŠVITOS RIBOJIMAS
6.1. Pareigos
6.1.1. Licenciatai atsako už:
a) darbuotojų saugą nuo profesinės apšvitos (toliau – apšvitos) diagnostikos metu iki reglamentuojamų efektinės dozės ribų HN 73 bei šios higienos normos reikalavimų vykdymą;
b) darbuotojų profesinį – kvalifikacinį išsilavinimą ir tobulinimąsi bei pasirengimą saugos bei saugumo užtikrinimo klausimais, kad galėtų atlikti rentgeno diagnostiką pagal šios higienos normos reikalavimus;
6.2. Jeigu licenciatai rentgeno diagnostikai atlikti pasitelkia kitos sveikatos priežiūros įstaigos arba tos pačios įstaigos kitų skyrių darbuotojus, tai šių darbuotojų sauga ir saugumas turi būti užtikrintas pagal Lietuvos HN83:1998 „Komandiruotų veiklai darbuotojų radiacinė sauga ir saugumas“ nustatytus reikalavimus.
6.3. Nėščiųjų darbuotojų sauga profesinės apšvitos atveju
6.3.1. Darbuotoja apie savo nėštumą privalo nedelsdama pranešti licenciatui. Darbuotojos nėštumas negali būti jos profesinės veiklos nutraukimo priežastis, tačiau licenciatas privalo darbuotojai suteikti tokį darbą, kad gemalas arba vaisius nuo apšvitos būtų apsaugotas taip, kaip bet kuris gyventojas [HN 73].
6.4. Darbo zonų klasifikacija rentgeno kabineto patalpose
6.4.1. Kontroliuojamoji zona
a) kontroliuojamosios zonos statusą licenciatai privalo suteikti rentgeno kabineto patalpoms (procedūrų kabinetui, kai eksploatuojamas stacionarinis rentgeno aparatas), kurioje reikia, arba gali prireikti, taikyti konkrečias saugos ir saugumo priemones, kad būtų kontroliuojama darbuotojų apšvita, ir nustatytas tų priemonių pobūdis bei apimtys;
b) licenciatai privalo laikytis šių rentgeno kabineto patalpų kontroliuojamosios zonos valdymo taisyklių:
1) saugos požiūriu priimtinomis priemonėmis pažymėti kontroliuojamosios zonos ribas, o patekimą į kontroliuojamąją zoną riboti administracinėmis priemonėmis arba fiziniais saugos barjerais;
2) jeigu naudojami kilnojamieji rentgeno aparatai, kontroliuojamosios zonos ribas (palata, operacinė) nustatyti ir apšvitos periodus registruoti atsižvelgiant į rentgeno aparatų naudojimo periodiškumą;
3) iškabinti Lietuvos standarto LST ISO 361-1998 rekomendacijomis nustatyto pavyzdžio pagrindinį jonizuojančiosios spinduliuotės ženklą (toliau – spinduliuotės ženklą) [2.4], kuris ženklinamo objekto pavojingumo laipsniui pabrėžti gali būti papildytas kitais simboliais arba žodžiais (pvz.; „Atsargiai – rentgeno spinduliuotė“, „Kontroliuojamoji zona – įeiti draudžiama“, „Rentgeno kabinetas“, „Rentgeno aparatas“ ir kt.), taip pat saugos instrukcijas prie įeigų arba kitose atitinkamose kontroliuojamosios zonos vietose.
c) prie įeigos į kontroliuojamąją zoną turi būti:
1) individualiosios saugos priemonės;
2) individualaus ir, priklausomai nuo rentgeno aparato paskirties bei darbo krūvio, suderinus su reguliuojančiąją institucija, darbo vietų monitoringo įranga;
3) sudarytos sąlygos asmeninei aprangai saugoti.
d) priklausomai nuo rentgeno aparato naudojimo periodiškumo bei darbo krūvio, persvarstyti kontroliuojamosios zonos sąlygas ir, prireikus, pakeisti saugos bei saugumo priemones ar kontroliuojamosios zonos ribas.
6.4.2. Stebėjimo zona
a) stebėjimo zona rentgeno kabineto patalpose licenciatai gali skirti bet kurią zoną, nelaikomą kontroliuojamąja zona. Stebėjimo zonoje būtina stebėti apšvitą, nors specialiosios saugos ir saugumo priemonės nereikalingos.
6.5. Diagnostikos darbo vidaus tvarkos taisyklės ir priežiūra
6.5.1. Licenciatai privalo nustatyti tokias vidaus darbo tvarkos taisykles, kurios užtikrintų darbuotojų ir gyventojų saugą bei saugumą ir atitiktų atitinkamų teisės aktų reikalavimus:
a) paskirti atsakingą už saugą ir saugumą tarnybą arba asmenį;
b) nustatyti ir su reguliuojančiąja institucija suderinti kontroliuojamuosius darbuotojų apšvitos lygius;
c) darbo vidaus tvarkos taisyklėmis nustatyti:
1) kontroliuojamosios ir stebėjimo zonų valdymo tvarką;
2) diagnostikos darbų eiliškumą;
3) radiacinių avarijų prevencijos ir padarinių likvidavimo
tvarką.
d) supažindinti su darbo vidaus tvarkos taisyklėmis ir procedūromis bei saugos ir saugumo priemonėmis darbuotojus, taip pat kitus žmones, kuriems jos gali būti reikalingos;
e) užtikrinti, kad kiekviena su apšvita susijusi diagnostikos procedūra būtų kontroliuojama, ir saugos ir saugumo užtikrinimo priemonės būtų vykdomos.
6.6. Individualiosios saugos priemonės diagnozuojant
6.6.1. Licenciatai privalo užtikrinti, kad:
a) darbuotojai būtų aprūpinti tinkamomis individualiosios apsaugos priemonėmis, kurių naudojimas darbuotojams privalomas:
1) apsauginiais darbo drabužiais;
2) apsauginėmis prijuostėmis, skydeliais, apykaklėmis, pirštinėmis.
b) visos individualiosios saugos priemonės būtų tinkamai naudojamos, saugomos ir reguliariai išbandomos (A PRIEDAS);
6.7. Apšvitos individualusis ir darbo vietos monitoringas diagnozuojant
6.7.1. Už kiekvieno darbuotojo apšvitos įvertinimo organizavimą, pagal individualųjį monitoringą, atsako licenciatai, reguliuojančiosios institucijos nustatyta tvarka:
a) kiekvienam darbuotojui, kuris nuolat arba laikinai dirba rentgeno kabineto patalpų kontroliuojamojoje zonoje, dėl ko gali būti apšvitintas didesne kaip 6 mSv metine efektine doze, arba reikalauja reguliuojančioji institucija, atliekamas individualusis monitoringas. Kai individualusis monitoringas [HN 73] netikslingas ir neįmanomas, darbuotojo apšvita vertinama pagal darbo vietos monitoringo ir informacijos apie jo apšvitos trukmę bei darbo vietą rezultatus, reguliuojančiosios institucijos nustatyta tvarka.
b) darbuotojui, kuris dirba rentgeno kabineto patalpų stebėjimo zonoje ir tik retkarčiais įeina į kontroliuojamąją zoną, dėl ko gali būti apšvitintas mažesne kaip 6 mSv metine efektine doze, individualusis monitoringas nereikalingas, tačiau tokio darbuotojo apšvita vertinama pagal darbo vietos monitoringo rezultatus, reguliuojančiosios institucijos nustatyta tvarka.
6.7.2. Už kiekvieno darbuotojo apšvitos įvertinimo organizavimą, pagal darbo vietos monitoringą, atsako licenciatai, reguliuojančiosios institucijos nustatyta tvarka. Darbuotojų darbo vietos monitoringas ir jo dažnumas turi užtikrinti, kad būtų:
a) įvertinta apšvita rentgeno kabineto patalpų kontroliuojamojoje ir stebėjimo zonose. Šiuo atveju dozimetrinė kontrolė atliekama ne rečiau kaip kartą per 2 metus, taip pat pakeitus rentgeno aparatą arba rekonstravus rentgeno kabinetą;
c) pažymėtos kontroliuojamoji ir stebėjimo zonos rentgeno kabinete.
6.8. Individualiojo ir darbo vietos monitoringo programos. Šiose programose nurodoma:
6.9. Registravimo užrašai
6.10. Licenciatai privalo:
a) darbuotojams suteikti duomenis apie apšvitos registravimo dokumentuose įrašytus jų apšvitos rezultatus;
b) asmens sveikatos priežiūrą vykdančiai institucijai ir reguliuojančiajai institucijai suteikti duomenis apie darbuotojų apšvitos rezultatus;
c) patikrinti darbuotojo, gavusio didesnę nei [HN 73] leistina darbuotojams, efektinę dozę, sveikatą, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;
d) darbuotojui pakeitus darbovietę, naujajam licenciatui suteikti duomenis apie darbuotojo ankstesnėje darbovietėje gautą apšvitą;
e) darbuotojui baigus su apšvita susijusią veiklą, reguliuojančiosios institucijos nustatyta tvarka, apšvitos rezultatus perduoti į apšvitos duomenų kaupimo ir saugojimo registrą; šis reikalavimas taikomas ir sveikatos priežiūros įstaigos veiklos nutraukimo atveju;
6.11. Kiekvieno darbuotojo profesinės apšvitos duomenys turi būti kaupiami ir saugomi visą jo veiklos laikotarpį ir jam pasibaigus – iki tol, kol darbuotojui sukaks 75 m, taip pat – ne trumpiau kaip 30 m, baigus dirbti su profesine apšvita susijusį darbą.
6.12. Rentgeno kabinete (skyriuje), priklausomai nuo jo paskirties, turi būti tokia dokumentacija:
a) rentgeno kabineto (aparato) higieninis pasas-leidimas (SAM medicininės statistinės apskaitos forma Nr. 318-2/a);
b) rentgeno kabineto projektas ir rentgeno aparato techniniai dokumentai lietuvių kalba;
c) kontrolinis-techninis rentgeno aparato technikos profilaktikos ir remonto darbų registracijos žurnalas;
d) saugos ir saugumo kokybės užtikrinimo programa ir jos kokybės kontrolės duomenys;
e) rentgeno aparato kokybės kontrolės matavimo duomenų protokolas;
f) radiacinės saugos instrukcija;
g) darbuotojų pareigų instrukcija;
h) darbuotojų pasirengimą profesinės kvalifikacijos bei saugos ir saugumo klausimais patvirtinantys dokumentai;
j) medicininės komisijos duomenys apie darbuotojų sveikatą;
k) individualaus monitoringo duomenų protokolai.
l) jeigu yra darbo vietos monitoringo įranga – tai jos techninius dokumentus ir kalibravimo pažymėjimus
1) institucijų, vykdančių valstybinę priežiūrą ir kontrolę saugos srityje išduotas:
a) rentgeno diagnostikos, fluorografijos kabineto priėmimo eksploatuoti aktas (SAM medicininės statistinės apskaitos forma Nr. 315-2/a);
b) rentgeno diagnostikos, fluorografijos kabineto radiacinio saugumo patikrinimo protokolas (SAM medicininės statistinės apskaitos forma Nr. 334-3/a).
7. PACIENTŲ APŠVITOS RIBOJIMAS
7.1 Licenciatai privalo užtikrinti, kad:
b) medicinos fizikos ekspertas ir medicinos praktikas atsakytų už pacientų visapusę saugą ir saugumą rentgeno diagnostinių procedūrų metu;
c) asmenų, kurie padeda rentgenu diagnozuojamiems pacientams (jeigu tai nesusiję su jų ir darbdavių sudaryta darbo sutartimi, darbu) ir asmenų, kurie savanoriškai dalyvauja medicininiuose ir biomedicininiuose mokslo tyrimuose, apšvitos ribojimas atitiktų nustatytus HN 73 saugos reikalavimus;
7.2. Medicinos praktikai apie visus šia higienos norma nustatytus pacientų saugos ir saugumo užtikrinimo pažeidimus nedelsdami privalo informuoti licenciatą ir savo iniciatyva imtis būtinų pacientų saugos veiksmų.
7.3. Apšvitos pagrindimas
7.3.1. Jeigu pacientams negalima pritaikyti alternatyvių diagnostikos metodų (gastrofibroskopijos, ultragarso, rektoromanoskopijos ir kt.), jiems skiriamos rentgeno diagnostikos procedūros turi būti kliniškai pagrįstos ir pacientui duoti daugiau naudos negu žalos.
7.3.2. Kiekviena, su apšvita susijusi, rentgeno diagnostikos metodika turi būti įteisinta Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
7.3.3. Kliniškai nepagrįsta rentgeno diagnostika atliekama profesiniu, teisiniu arba sveikatos draudimo tikslu yra nepateisinama, jeigu ji nesuteikia naudingos informacijos apie tiriamojo sveikatą, ir jeigu tokią rentgeno diagnostiką prašantis atlikti juridinis asmuo nesikonsultavo su reguliuojančiąja institucija ir negavo jos leidimo.
7.3.4. Atskirų gyventojų grupių profilaktinė rentgeno diagnostika turi būti atliekama tik fluorografijos metodu Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Profilaktinė rentgeno diagnostika laikoma pagrįsta, jeigu gaunamų diagnostikos duomenų vertė didesnė negu su jais susijusios ekonominės ir socialinės išlaidos bei apšvitos padaryta žala. Nuo 2002 m. sausio 1 d. rentgenoskopijos aparatus be vaizdo imtuvų naudoti draudžiama.
Punkto pakeitimai:
Nr. 35, 2000-01-20, Žin., 2000, Nr. 7-202 (2000-01-26); Žin., 2000, Nr. 9-0 (2000-01-28), i. k. 1002250ISAK00000035
7.4. Saugos ir saugumo nuo apšvitos optimizavimas
7.4.1. Rentgeno aparatai ir jų naudojimo įranga turi būti suprojektuota ir pagaminta pagal [D.3] reikalavimus taip, kad:
a) ją naudojant būtų gaunama kokybiška diagnostikos informacija ir minimaliai apšvitinami pacientai;
b) bet koks rentgeno aparato sistemos grandies gedimas būtų pastebėtas nedelsiant ir neplanuota paciento apšvita būtų mažiausia;
7.4.2. Licenciatai privalo:
a) užtikrinti rentgeno aparatų eksploatavimo kokybę, prognozuoti galimus rentgeno aparatų gedimus ir darbuotojų klaidas, kurios gali sukelti atsitiktinę apšvitą, ir imtis veiksmų jiems išvengti;
7.4.3. Licenciatai privalo užtikrinti, kad rentgeno aparatai atitiktų šiuos saugumo reikalavimus:
a) nepriklausomai nuo to, ar jie įvežti, ar pagaminti Lietuvoje, atitiktų Lietuvos standartus ir būtų įteisinti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
b) rentgeno aparatų techniniai dokumentai, vartotojo bei saugos ir saugumo instrukcijos būtų parengtos lietuvių kalba;
c) ant rentgeno aparato valdymo pulto skydelio būtų nurodyti eksploatavimo terminai, parametrai (arba jų trumpinimai) lietuvių kalba;
d) rentgeno aparate būtų sumontuotas rentgeno spinduliuotės pluošto valdymo mechanizmas, kuris tiksliai parodytų spinduliuotės generatoriaus padėtį, t. y. „įjungtas“ ar „ išjungtas“;
f) diagnozuojamosios zonos apšvitos laukas būtų vienalytis, o leidžiama nevienalytiškumo reikšmė ir jo nuokrypio laipsnis būtų nurodytas rentgeno aparato techniniuose dokumentuose;
g) už diagnozuojamosios zonos ribų esančių audinių ir organų apšvita nuo tiesioginio ir išsklaidyto spinduliuotės srauto poveikio būtų apribota;
i) būtų aiškiai ir tiksliai nurodytas rentgeno aparato potencialas (anodinė įtampa), filtro savybės, židinio (fokuso) dėmės dydis, atstumas nuo židinio iki vaizdo imtuvo, diagnozuojamosios zonos ploto ribų nustatymo būdas, rentgeno aparato srovė ir ekspozicijos trukmė arba jų sandauga;
j) rentgeno aparatas, skirtas rentgenografijai, turėtų automatinį išjungiklį pagal nustatytą ekspozicijos trukmę, anodinės srovės ir ekspozicijos trukmės sandaugą arba nustatytą dozės dydį;
7.5. Eksploatacijos reikalavimai
7.5.1. Licenciatai rentgeno diagnostikos metu privalo užtikrinti, kad siuntėjai, medicinos fizikos ekspertai ir medicinos praktikai, pacientų apšvitai riboti taikytų šias saugos ir saugumo priemones:
a) naudotų tik tinkamą rentgeno aparatą;
b) minimaliai apšvitintų pacientus, atsižvelgdami į rekomenduojamuosius rentgeno diagnostinės apšvitos lygius (B PRIEDAS);
c) vengtų nepagrįstos pacientų apšvitos, atsižvelgdami į ankstesnius rentgeno diagnostikos rezultatus;
d) siektų minimaliai apšvitinti pacientus, ypač atlikdami vaikų ir intervencinę rentgeno diagnostiką, šiomis priemonėmis:
1) ribotų diagnozuojamos zonos plotą ir ekspozicijų skaičių arba sutrumpintų jų laiką;
2) diagnostiniam vaizdui tinkamai apdoroti naudotų didelio jautrio vaizdo imtuvus;
3) esant reikalui naudotų tinklelius, trukdančius spindulių sklaidai;
4) naudotų tiesioginės rentgeno spinduliuotės pluošto kolimatorių diagnostikos vaizdui pagerinti ir paciento tiriamajam audinio tūriui sumažinti;
5) tinkamai parinktų anodinę įtampą, srovę ir ekspozicijos trukmę;
6) naudotų tinkamus dinaminių rentgenogramų vaizdo išsaugojimo metodus;
c) jei dėl sunkios ligonio būklės negalima arba nenaudinga naudoti stacionaraus rentgeno aparato, naudotų kilnojamąjį rentgeno aparatą;
d) jei nėra būtinybės, vengtų vaisingo amžiaus ir nėščių moterų pilvo bei dubens rentgeno diagnostikos tyrimų;
e) atliekant nėščių moterų rentgeno diagnostiką, gemalo arba vaisiaus apšvitą ribotų iki HN 73 gyventojams nustatytų efektinės dozės ribų;
f) rentgeno diagnostikos metu specialiosiomis individualiosios saugos priemonėmis būtų apsaugoti pacientų lyties organai, akių lęšiukai, užkrūčio liauka ir skydliaukė.
7.6. Pacientai arba jų artimieji turi būti informuoti apie žalingą rentgeno spinduliuotės poveikį jų sveikatai.
7.7. Klinikinė dozimetrija
7.8. Kokybės užtikrinimas
7.8.1. Licenciatai privalo rentgeno diagnostinės apšvitos kokybę užtikrinti Lietuvos HN 78:1998 „Kokybės kontrolė medicininėje rentgeno diagnostikoje. Pagrindiniai reikalavimai ir vertinimo kriterijai“ nustatyta tvarka, pagal apšvitos kokybės užtikrinimo programas, į kurias turi būti įrašyta:
7.9. Licenciatai privalo užtikrinti, kad:
a) rekomenduojami rentgeno diagnostikos apšvitos lygiai būtų nustatomi pagal šios higienos normos B PRIEDO rekomendacijas, o, įdiegus tobulesnius rentgeno aparatus bei pritaikius pažangesnes rentgeno diagnostikos metodikas, jie būtų persvarstomi ir jais vadovautųsi siuntėjai, medicinos fizikos ekspertai ir medicinos praktikai;
b) jeigu apšvitos dozės lygis neatitinka rekomenduojamo rentgeno diagnostikos apšvitos lygio ir neleidžia gauti reikalingo diagnostikos efekto, tai turi būti imamasi būtinų priemonių koreguoti apšvitos dozės lygį;
c) jeigu dozė viršija rekomenduojamus rentgeno diagnostikos apšvitos lygius, turi būti optimizuojama pacientų sauga;
d) atliekant rentgeno diagnostiką, įskaitant ir kompiuterinę tomografiją, rekomenduojami rentgeno diagnostikos apšvitos lygiai turi būti nustatomi pagal sukauptus ilgalaikių rentgeno diagnostikos procedūrų kokybės įvertinimo rezultatus, paviršinę dozę ir spinduliuotės srauto matmenis;
7.10. Rentgeno diagnostikos apšvitos registracija
7.10.1. Licenciatai privalo kaupti ir saugoti rentgeno diagnostikos apšvitos duomenis ir pateikti reguliuojančiajai institucijai jos nustatyta tvarka:
a) informaciją, reikalingą retrospektyviai įvertinti dozę, taip pat rentgeno diagnostikos procedūrų tyrimų skaičių ir rentgenoskopijų trukmę;
8. RENTGENO DIAGNOSTIKOS AVARINĖS APŠVITOS ATVEJŲ TYRIMAS
8.1. Licenciatai privalo skubiai ištirti, jeigu:
b) pacientų rentgeno diagnostikos apšvita nuolat ir žymiai viršija rekomenduojamuosius rentgeno diagnostinės apšvitos lygius (B PRIEDAS);
8.2. Licenciatai avarijos tyrimo atveju privalo:
a) apskaičiuoti ir įvertinti paciento viso kūno ir atskirų jo dalių gautą apšvitos dozę;
b) nustatyti ir taikyti saugos ir saugumo priemones, kurios užkirstų kelią avarijai pasikartoti;
c) apie nustatytas avarijos priežastis ir taikytas jos padarinių likvidavimo priemones nedelsdami raštu informuoti reguliuojančiąją instituciją jos nustatyta tvarka;
e) apie avariją informuoti siuntėją ir pacientą.
9. GYVENTOJŲ APŠVITOS RIBOJIMAS
9.1. Licenciatai privalo asmenims, išskyrus darbuotojus, kurie padeda pacientams, diagnozuojamiems rentgeno aparatais, ir asmenims, kurie savanoriškai dalyvauja medicinos ir biomedicinos mokslinėje rentgeno diagnostikoje, apšvitos dozę riboti iki HN 73 nustatytos efektinės dozės šiomis priemonėmis:
a) asmenis kontroliuojamojoje zonoje lydėtų darbuotojas, susipažinęs su šios zonos saugos ir saugumo taisyklėmis, ir ši zona būtų pažymėta spinduliuotės ženklais;
b) asmenys, prieš patekdami į kontroliuojamąją zoną, būtų atitinkamai informuojami ir instruktuojami, siekiant juos apsaugoti nuo papildomos rentgeno diagnostikos apšvitos;
c) būtų tinkamai organizuota šių asmenų lankymosi kontrolė stebėjimo zonoje ir ši zona pažymėta spinduliuotės ženklais.
9.1.1. Licenciatai privalo užtikrinti, kad:
a) iki rentgeno aparatų naudojimo pradžios reguliuojančioji institucija patikrintų ir patvirtintų rentgeno kabinetų patalpų planus, ir rentgeno aparatų išdėstymą jose;
b) pagal reguliuojančiosios institucijos reikalavimą būtų nustatyta konkreti dozių ribojimo sistema;
c) apšvita būtų ribojama ekranavimo ir kitomis optimizuotomis saugos priemonėmis pagal HN73 ir šios higienos normos bei reguliuojančiosios institucijos reikalavimus.
A PRIEDAS (privalomasis)
DOZIMETRINĖS KONTROLĖS TVARKA RENTGENO KABINETUOSE
Dozimetrinės kontrolės tvarka rentgeno kabinetuose pateikta A. 1, A.2, A.3, A.4, A.5, A.6, A.7 skyriuose.
A.1. Rentgeno kabinetų stacionariųjų saugos priemonių, taip pat technologinių angų, durų, langinių ir širmų dozimetrinė kontrolė atliekama su vandens fantomu, pagamintu iš 0,01 m storio organinio stiklo, kurio išoriniai matmenys turi būti (0,25x0, 25x0,15) m. Fantomas tiesioginio rentgeno spinduliuotės pluošto kelyje statomas taip, kaip parodyta A.1, A.2, A.3, A.4 iliustracijose (atstumai nurodyti milimetrais).
1 – rentgeno vamzdis; 2 – fantomas; 3 – vaizdo imtuvas; 4 – stovas
A.1 iliustracija
1 – vaizdo imtuvas; 2 – fantomas; 3 – stovas; 4 – rentgeno vamzdis
A.2 iliustracija
1 – vaizdo imtuvas; 2 –rentgeno vamzdis; 3 – fantomas; 4 – stovas
A.3 iliustracija
1 – rentgeno vamzdis; 2 – fantomas; 3 – vaizdo imtuvas; 4 – stovas
A.4 iliustracija
A.2 Rentgeno diagnostiką atliekančių darbuotojų darbo vietose dozimetrinė kontrolė atliekama naudojant (0,25x0,25x0,75) m vandens fantomą.
A.3 Darbuotojų darbo vietose dozimetrinė kontrolė atliekama su vandens fantomais, nurodytais A.1 ir A.2 punktuose, matuojant (0,6x0,6) m faktinės darbuotojo darbo vietos plote.
A.4 Tais atvejais, kai nėra vaizdo imtuvo, darbuotojų darbo vietose dozimetrinė kontrolė atliekama taip, kaip pavaizduota A.5 ir A.6 iliustracijose, o kai vaizdo imtuvas yra – pagal A.7 ir A.8 iliustracijas.
1 – rentgeno vamzdis; 2 – stovas; 3 – fantomas (darbuotojo darbo vieta)
A.5 iliustracija
1 – rentgeno vamzdis; 2 – stovas; 3 – fantomas (darbuotojo darbo vieta)
A.6 iliustracija
1 – rentgeno vamzdis; 2 – stovas; 3 – fantomas (darbuotojo darbo vieta)
A.7 iliustracija
1 – rentgeno vamzdis; 2 – stovas; 3 – fantomas (darbuotojo darbo vieta)
A.8 iliustracija
A.5. Kai dozimetrinė kontrolė atliekama darbuotojui stovint darbo vietoje, dozė matuojama ties kojomis – (0–0,4) m, ties lyties liaukomis – (0,7–1,0) m, ties krūtine – (1,0–1,4) m ir ties galva – (1,4–2,0) m atstumu nuo grindų. Kai darbuotojas sėdi, dozė matuojama ties kojomis – (0–0,4) m, ties lyties liaukomis – (0,4–1,0) m ir ties galva – (1,0–1,4) m atstumu nuo grindų.
A.6. Stacionariųjų saugos priemonių dozimetrinė kontrolė (kontroliuojamosios zonos ribų nustatymas) atliekama prie sienų, kurios atitveria procedūrų kabinetą (rentgeno aparato patalpą) ne mažiau kaip 5 taškuose, išdėstytuose atsitiktinai parinkta tvarka, taip pat sienų sudūrimuose, ties plyšiais, durimis ar technologinėmis angomis. Šiuo atveju, priklausomai nuo rentgeno aparato paskirties, dozuojama A.1 lentelėje nurodytu režimu (anodinė įtampa ir srovė, 2 mm Al filtras):
A.1 lentelė
| Rentgeno aparato paskirtis |
Anodinė įtampa kV, ne mažesnė kaip, |
Anodinė srovė, mA, ne mažesnė kaip, |
| Bendroji rentgeno diagnostika*()) |
100 |
1,0 |
| Fluorografija |
100 |
2,0 |
| Intervencinė rentgeno diagnostika (pvz.; angiografija, intrakardiografija, renourografija, traumatologija ir kt.) |
100 |
0,5 |
| Dantų rentgeno diagnostika |
**()) |
**()) |
| *()) ir kompiuterinė tomografija **()) pagal dantų rentgeno aparato techniniuose dokumentuose nurodytą anodinės įtampos ir srovės vertę PASTABA. Tikrinant rentgeno aparatus, kurių techniniuose dokumentuose nurodytos vardinės anodinės įtampos arba praktikoje naudojamos anodinės įtampos vertės mažesnės arba didesnės kaip 100 kV, nustatoma praktikoje naudojama didžiausia anodinės įtampos ir srovės vertė. |
||
A.7. Leidžiama eksploatuoti tik mechaniškai nepažeistas nestacionariąsias ir individualiąsias saugos priemones. Dozimetrinius jų matavimus reikia atlikti tiesioginiame rentgeno spinduliuotės pluošte, dirbant rentgeno šaltiniui 100 kV anodinės įtampos režimu. Būtina dozuoti ne mažiau kaip trijuose nestacionariosios ir individualiosios saugos priemonių taškuose, išdėstytuose atsitiktinai parinkta tvarka, nutolusiuose vienas nuo kito ne toliau kaip 0,1 m atstumu.
A.8. Rentgeno diagnostiką atliekančių darbuotojų, stacionariųjų, nestacionariųjų ir individualiųjų saugos priemonių sauga turi atitikti HN 73 darbuotojams ir gyventojams nustatytas efektinės dozės ribas.
______________
B PRIEDAS (informacinis)
REKOMENDUOJAMI RENTGENO DIAGNOSTIKOS APŠVITOS LYGIAI
B.1. lentelė. Tipiniam suaugusiam pacientui*) rekomenduojami apšvitos lygiai rentgeno diagnostikos metu, atliekant vieną rentgenogramą
| Tyrimo sritis |
Poveikio kryptis |
Rekomenduojamos apšvitos lygis, mGy, pacientui, atliekant vieną rentgenogramą |
| Juosmens slanksteliai |
AP LAT LSJ |
10 30 40 |
| Pilvas, intraveninė urografija ir cholecistografija |
AP |
10 |
| Dubuo |
AP |
10 |
| Klubo sąnarys |
AP |
10 |
| Krūtinės ląsta |
PA LAT |
0,5–0,6 2,0 |
| Krūtinės (dalies) slanksteliai |
AP LAT |
7 20 |
| Dantys |
Periapikalinė |
7 |
| Kaukolė |
AP PA LAT |
5 5 3 |
| *) Tarptautinės radiacinės saugos komisijos 1975 m 23 publikacija nustatyta, kad tipiniu suaugusiu pacientu priimta laikyti 70 kg svorio ir 170 cm ūgio vyrą ir 58 kg svorio ir 160 cm ūgio moterį. 1 PASTABA. AP: priekinė – užpakalinė projekcija, LAT: šoninė projekcija, LSJ: stuburo-kryžkaulio-klubo projekcija, PA: užpakalinė – priekinė projekcija. 2 PASTABA. Sugertosios dozės vertės pateiktos, esant filmo – ekrano jautriui, lygiam 200. Didesniems filmo – ekrano jautriams (400 – 600) šios vertės turi būti sumažintos, atitinkamai, 2 arba 3 kartus. |
||
B.2 lentelė. Tipiniam suaugusiam pacientui rekomenduojami apšvitos, atliekant rentgeno diagnostikos tyrimus kompiuteriniu tomografu, lygiai
| Tyrimo sritis |
Daugkartinio skanavimo rekomenduojamos apšvitos lygis pacientui, mGy*()) |
| Galva |
50 |
| Stuburas |
35 |
| Pilvas |
25 |
| *()) Ši dozė nustatyta 15 cmx16 cm (galva) ir 30 cm (stuburas ir pilvas) dydžio vandens fantomą, laisvai parenkamu greičiu, sukant apie jo ašį. |
|
B.3 lentelė. Tipinei suaugusiai moteriai krūties vidutinės sugertosios dozės, mamografijos metu, rekomenduojami lygiai
| Tyrimo sritis |
Poveikio kryptis |
Atlikimo būdas |
Rekomenduojami krūties vidutinės sugertosios dozės lygiai, mGy*()), atliekant vieną mamogramą |
| Krūtys |
CC**()) |
Be tinklelio |
1 |
|
|
|
Su tinkleliu |
3 |
| *())Ši dozė nustatyta matuojant 4,5 cm2 ploto suspaustą krūtį, susidedančią iš 50 liaukinio ir 50 riebalinio audinio, esant molibdeno anodui ir molibdeno filtrui. **())CC: galvos – kojų projekcija. |
|||
B.4 lentelė. Tipiniam suaugusiam pacientui rekomenduojami apšvitos, fluoroskopijos metu, lygiai
| Darbo režimas |
Fluoroskopijos rekomenduojamas apšvitos lygis pacientui, mGy/min. |
| Normalus |
25 |
| Aukšto lygio*()) |
100 |
| *())Tai rentgeno aparatai, kuriuose galima nustatyti darbo aukšto lygio režimą (rentgeno aparatai dažnai naudojami intervencinėje rentgeno diagnostikoje). |
|
______________
C PRIEDAS (informacinis).
DOZĖS GALIA, MILIGRĖJAIS MILIAMPERUI MINUTEI, PRIKLAUSOMAI NUO RENTGENO VAMZDŽIO ANODINĖS ĮTAMPOS, KILOVOLTAIS IR ŠVINO EKRANO STORIO, CENTIMETRAIS [D.4]
(grafikas)
1 PASTABA. Ordinačių (y) ašyje pavaizduotas plataus rentgeno spinduliuotės pluošto, kai dozės detektorius registruoja tiesioginę ir antrinę spinduliuotę, dozės galia, miligrėjais miliamperui minutei, 1 metro nuotolyje nuo rentgeno vamzdžio.
2 PASTABA. Abscisių (x) ašyje pavaizduotas švino ekrano storis, centimetrais. Ekranui panaudoto švino tankis 11,35 g/cm3.
3 PASTABA. Rentgeno vamzdžio darbo apibūdinimas (nuolatinės elektros srovės generatorius, volframo anodas, 2 mm Al filtras).
______________
D PRIEDAS (informacinis)
NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS
D.1. Pagrindinis darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės standartas. Tarybos direktyva 96/29/ Euratom, 1996 gegužės 13, Nr. L 159. T.39 (angl. k.) = COUNCIL DIRECTIVE 96/29/ EURATOM of 13 May 1996 Basic safety standards for the protection of the health of workers and the general publics against the dangers arising from ionizing radiation No L 159 Volume 39.
D.2. Žmonių sveikatos apsauga nuo jonizuojančiosios spinduliuotės medicininės apšvitos atveju. Tarybos direktyva 97/ 43/ Euratom, 1997 birželio 30, Nr. L 180/22. (angl. k.) = COUNCIL DIRECTIVE 97/43/ EURATOM of 30 June 1997 On health protection of individuals against the dangers of ionizing radiation in relation to medical exposure No L 180/22.
D.3. Reikalavimai medicinos įrangai. Tarybos direktyva 93/42 EEC, 1993 birželio 14. (angl. k.) = COUNCIL DIRECTIVE 93/42 – EEC of 14 June 1993 concerning medical devices.
D.4. Radiologinė darbuotojų sauga medicinoje ir stomatologijoje. Tarptautinės radiologinės saugos komisijos publikacija Nr. 57, 1989 m. (angl. k.) = RADIOLOGICAL PROTECTION OF THE WORKER IN MEDICINE AND DENTISTRY, ICRP publication 57, 1989.
Radiacinės saugos centro direktorius A. Mastauskas
RADIACINĖS HIGIENOS PRIEŽIŪROS IR ANALIZĖS
skyriaus viršininkė R. Stasiūnaitienė
Radiacinės higienos priežiūros ir analizės
skyriaus radiacinės higienos gydytojas
higienistas J. Augulis
______________
| SUDERINTA |
SUDERINTA |
| Vilniaus visuomenės |
Kauno visuomenės |
| sveikatos centro |
sveikatos centro |
| 1998 12 02 raštas |
1998 12 01 raštas |
| Nr. 04-1075 |
Nr. 08-927 |
| SUDERINTA |
SUDERINTA |
| Klaipėdos visuomenės |
Šiaulių visuomenės |
| sveikatos centro |
sveikatos centro |
| 1998 12 03 raštas |
1998 11 26 raštas |
| Nr. 9-1409 |
Nr. 18-412/1379 |
| SUDERINTA |
SUDERINTA |
| Panevėžio visuomenės |
Valstybinės higienos |
| sveikatos centro |
inspekcijos prie VVSPT |
| 1998 12 02 raštas |
1998 11 30 raštas |
| Nr. 11A/614 |
Nr. 01-08-694 |
| SUDERINTA |
SUDERINTA |
| Valstybinio visuomenės |
Lietuvos radiologų |
| sveikatos centro |
asociacijos |
| 1998 12 01 raštas |
1998 12 10 raštas |
| Nr. 01-11-1056 |
(be Nr.) |
| SUDERINTA |
SUDERINTA |
| Viešosios įstaigos |
SAM vyriausiojo radiologo |
| „Kauno MU klinikos“ |
prof. V. Mamontovo |
| 1998 12 22 raštas |
1998 12 15 raštas |
| Nr. 21-218 |
Nr. 220 |
______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. 35, 2000-01-20, Žin., 2000, Nr. 7-202 (2000-01-26); Žin., 2000, Nr. 9-0 (2000-01-28), i. k. 1002250ISAK00000035
Dėl Lietuvos higienos normos HN 31:1998 „Radiacinė sauga ir saugumas medicinos rentgeno diagnostikos praktikoje" dalinio pakeitimo