Suvestinė redakcija nuo 2000-01-27 iki 2000-05-31

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 1999, Nr. 3-72, i. k. 0982250ISAK00000786

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 31:1998 „RADIACINĖ SAUGA IR SAUGUMAS MEDICINOS RENTGENO DIAGNOSTIKOS PRAKTIKOJE“ PATVIRTINIMO

 

1998 m. gruodžio 28 d. Nr. 786

Vilnius

 

TVIRTINU:

1. Lietuvos higienos normą HN 31:1998 „Radiacinė sauga ir saugumas medicinos rentgeno diagnostikos praktikoje“.

2. Lietuvos higienos normos HN 31:1998 „Radiacinė sauga ir saugumas medicinos rentgeno diagnostikos praktikoje“ įgyvendinimo priemonių planą.

3. Įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui V. Kriauzai.

 

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                    MINDAUGAS STANKEVIČIUS

______________

 

LIETUVOS HIGIENOS NORMA

HN 31:1998

 

RADIACINĖ SAUGA IR SAUGUMAS MEDICINOS RENTGENO DIAGNOSTIKOS PRAKTIKOJE

 

Higienos normos ir taisyklės

 

1. TAIKYMO SRITIS

 

1.1. Ši higienos norma nustato darbuotojų ir pacientų, veikiant juos apšvita medicinos rentgeno diagnostikos (toliau – rentgeno diagnostikos) praktikos metu, ir asmenų, kurie padeda pacientams, diagnozuojamiems rentgenu, bei asmenų, kurie savanoriškai dalyvauja medicinos ir biomedicinos mokslinės rentgeno diagnostikos metu bei gyventojų radiacinės saugos (toliau – saugos) ir rentgeno spinduliuotės šaltinių (toliau – šaltinių) saugumo reikalavimus.

1.2. Ši higienos norma yra privaloma visiems juridiniams asmenims ir įmonėms neturinčioms juridinio asmens teisių, besiverčiantiems rentgeno diagnostikos praktika, konstruojantiems, gaminantiems, įvežantiems, įteisinantiems naudoti Lietuvoje, parduodantiems, montuojantiems, derinantiems, naudojantiems, prižiūrintiems, remontuojantiems, perleidžiantiems, saugojantiems, nurašantiems ir išmontuojantiems rentgeno aparatus, konstruojantiems ir gaminantiems jiems technologinę įrangą bei radiacinės saugos priemones; organizacijoms, projektuojančioms ir statančioms sveikatos priežiūros įstaigas, kuriose bus naudojami rentgeno aparatai; institucijoms, vykdančioms valstybinę priežiūrą ir kontrolę saugos srityje, nepriklausomai nuo jų reguliavimo srities.

1.3. Ši higienos norma netaikoma rentgeno terapijos aparatams.

 

2. NUORODOS

 

Šioje higienos normoje yra nuorodos į tokius dokumentus.

2.1. HN 73 – 1997. Pagrindinės radiacinės saugos normos.

2.2. HN 47 – 1995. Medicinos įstaigos. Higienos normos ir taisyklės.

2.3. HN 74 – 1998. Stomatologijos kabinetai, klinikos. Higienos normos ir taisyklės.

2.4. LST ISO 361:1998. Pagrindinis jonizuojančiosios spinduliuotės ženklas.

2.5. LST 1452:1997. Sveikata. Terminai ir apibrėžimai.

 

3. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI, ŽYMENYS

 

3.1 atsakingas už radiacinę saugą

Asmuo, turintis reikiamą išsilavinimą ir kvalifikaciją radiacinės saugos ir saugumo klausimais, paskirtas licenciato organizuoti HN 73 ir šios higienos normos reikalavimų vykdymą įmonėje, kurioje naudojami jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai.

3.2 darbuotojas

Asmuo, dirbantis su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, ir veikiamas apšvitos, kuri gali viršyti normas, nustatytas gyventojams.

3.2.1 darbuotojas (A kategorijos asmuo)

Darbuotojas, kuris visą darbo dieną, ne visą darbo dieną arba laikinai, pagal darbo sutartį arba individualiai, dirba su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ir kuris gali gauti metinę efektinę apšvitos dozę didesnę kaip 6 mSv, arba metinę lygiavertę dozę didesnę kaip 3/10 dozės, nustatytos lęšiukui ir odai, ir privalo vykdyti nustatytus HN 73 ir šios higienos normos profesinės radiacinės saugos reikalavimus.

3.2.2 darbuotojas (B kategorijos asmuo)

Darbuotojas, kuris visą darbo dieną, ne visą darbo dieną arba laikinai, pagal darbo sutartį arba individualiai, dirba su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ir kuris gali gauti metinę efektinę apšvitos dozę mažesnę kaip 6 mSv, arba metinę lygiavertę dozę mažesnę kaip 3/10 dozės, nustatytos lęšiukui ir odai, ir privalo vykdyti nustatytus HN 73 ir šios higienos normos profesinės radiacinės saugos reikalavimus.

3.3 dozė

Kiekybinis sugertosios jonizuojančiosios spinduliuotės įvertinimas [HN 73].

3.3.1 krūtų vidutinė sugertoji dozė (Dg)

Mamografinių tyrimų metu gaunama krūtų vidutinė sugertoji dozė [HN 73].

3.3.2 paviršinė dozė

Rentgeno diagnostikos metu prie paciento kūno paviršiaus spindulių pluošto centre sugertoji dozė, įvertinant išsklaidytą spinduliavimą.

3.3.3 sugertoji dozė (D)

Kiekvienos jonizuojančiosios spinduliuotės atveju tai elementariajam sistemos medžiagos tūriui perduotoji vidutinė energija, padalyta iš to tūrio masės [HN 73].

3.4 dozės ir ploto sandauga

Jonizuojančiosios spinduliuotės pluošto matmenų ir gaunamos vidutinės dozės dydžio sandauga, kuri diagnostinėje radiologijoje naudojama kaip perduotos energijos matas [HN 73].

3.5 ekranas

Pertvara tarp jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio ir žmogaus, apsauganti jį nuo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.

3.6 gretima patalpa

Patalpa, kuri yra šalia, viršuje, arba apačioje procedūrų kabineto (rentgeno aparato patalpos), atskirta sienomis, lubomis, grindimis, ir kurioje laikinai arba nuolat būna žmonės.

3.7 individualiosios saugos priemonės

Techninės darbuotojų saugos nuo spinduliuotės priemonės: prijuostės, apykaklės, pirštinės, akiniai, skydeliai, širmos ir kt.

3.8 klinikinė dozimetrija

Dozimetrija, atliekama rentgenu diagnozuojamiems pacientams arba kitiems asmenims, kurie gali būti apšvitinti rentgeno diagnostikos metu [D.2].

3.9 kontroliuojamieji apšvitos lygiai

Sveikatos priežiūros įstaigos administracijos, remiantis darbo vietos ir individualaus monitoringo duomenimis, nustatyti ir su reguliuojančia institucija suderinti dozės arba dozės galios lygiai, kurių tikslas – užtikrinti optimalias darbuotojų saugos priemones nuo medicinos praktikoje naudojamų rentgeno aparatų.

3.10 kontroliuojamoji zona

Zona, kurioje galioja apsisaugojimo nuo rentgeno aparatų generuojamos jonizuojančiosios spinduliuotės specialiosios taisyklės.

3.11 licencija

Reguliuojančiosios institucijos išduotas dokumentas, suteikiantis teisę verstis praktine veikla, laikantis nustatytų sąlygų ir reikalavimų.

3.12 licenciatas

Juridinis asmuo ar įmonė neturinti juridinio asmens teisių, turintis vyriausybės arba kitaip įgaliotos institucijos išduotą licenciją, suteikiančią teisę verstis praktine veikla, susijusia su rentgeno aparatų naudojimu ir išvardyta šios higienos normos 1.2 punkte.

3.13 medicininė apšvita

Jonizuojančiosios spinduliuotės srauto poveikis žmogui medicinos rentgeno diagnostikos metu, savanoriškai dalyvaujant medicinos ir biomedicinos moksliniuose tyrimuose arba sąmoningai padedant rentgenu diagnozuojamiems pacientams.

3.14 medicinos fizikos ekspertas

Radiacinės fizikos arba radiacinės technologijos, naudojamos medicinos rentgeno diagnostikos praktikoje, ekspertas, kurio išsilavinimas ir sugebėjimas dirbti yra pripažintas reguliuojančiosios institucijos, ir kuris dirba arba konsultuoja pacientų dozimetrijos, sudėtingų rentgeno diagnostikos metodikų ir įrangos kūrimo bei naudojimo, kokybės užtikrinimo ir kitais radiacinės saugos, kuriai taikoma ši higienos norma, užtikrinimo klausimais.

3.15 medicinos praktikas

Gydytojas ar kitas sveikatos apsaugos specialistas, kuris pagal nacionalinius reikalavimus (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka) yra įgaliotas imtis klinikinės atsakomybės už pacientų medicininę apšvitą [HN 73] ir rentgeno diagnostiką.

3.16 nestacionariosios saugos priemonės

Saugos priemonės, kurias galima kilnoti iš vienos darbo vietos į kitą rentgeno kabinete arba sveikatos priežiūros įstaigos patalpose: apsauginės širmos, švinuotos gumos skydai ir kt.

3.17 pacientas

Asmuo, kuris naudojasi sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis, nesvarbu, ar jis sveikas, ar ligonis [2.5].

3.18 radiacinė avarija

Sutrikimas, kilęs dėl rentgeno aparato gedimo, klaidingų darbuotojų veiksmų, technologinio proceso pažeidimų arba kitų priežasčių, kurių metu galima nenumatyta darbuotojų ir gyventojų apšvita, viršijanti didžiausias leistinas HN 73 jų apšvitos dozes.

3.19 radiacinė sauga

Technikos, technologijos, statybos, higienos bei darbų saugos, aplinkos apsaugos normų bei taisyklių visuma, užtikrinanti žmonių ir aplinkos apsaugą nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio [HN 73].

3.20 radiacinis saugumas

Fizinių, techninių priemonių visuma, užtikrinanti rentgeno aparatų saugumą, naudojimo, remonto, saugojimo ir kitais atvejais.

3.21 reguliuojančioji institucija

Įstatymu, vyriausybės nutarimu arba kitaip įgaliota institucija, kuriai suteikta teisė atlikti radiacinės saugos valstybinį valdymą.

3.22 rekomenduojamieji rentgeno diagnostikos apšvitos lygiai

Dozių lygiai medicinos rentgeno diagnostikos praktikoje, kurių laikomasi atliekant tipinį tyrimą pacientams arba standartiniams fantomams ir naudojant bendrosios paskirties rentgeno aparatą. Šie lygiai neturėtų būti viršijami standartinių procedūrų metu nustatant diagnozę ar eksploatuojant rentgeno aparatą (B PRIEDAS).

3.23 rentgeno aparatas

Įrangos visuma, skirta generuoti ir panaudoti rentgeno spinduliuotę.

3.23.1 stacionarinis rentgeno aparatas

Rentgeno aparatas, kurio konstrukcinės ypatybės leidžia jį eksploatuoti stacionariai. Šiai kategorijai priskiriami bendrosios paskirties ir visų rūšių dantų rentgeno aparatai, fluorografai, kompiuteriniai tomografai, mamografai bei kai kurie intervencinės rentgeno diagnostikos aparatai.

3.23.2 kilnojamasis rentgeno aparatas

Rentgeno aparatas, kurio konstrukcinės ypatybės leidžia jį gabenti iš vienos vietos į kitą, sumontuotą arba išmontuotą 1–2 žmonių. Šiai kategorijai priskiriami palatų ir kai kurie intervencinės rentgeno diagnostikos aparatai.

3.24 rentgeno kabinetas

Patalpos, kuriose eksploatuojamas rentgeno aparatas.

3.24.1 fotolaboratorija

Specialiai įrengta patalpa (vandentiekis, kanalizacija, užtemdymas, vėdinimas, elektrosaugos priemonės), kurioje chemiškai apdorojami rentgeno filmai.

 

PASTABA. Jeigu naudojama automatinė rentgeno filmų cheminio apdorojimo įranga, fotolaboratorija įrengiama įrangos gamintojo nustatytomis sąlygomis.

 

3.24.2 procedūrų kabinetas

Patalpa, kurioje eksploatuojamas rentgeno aparatas ir kurioje pacientui atliekama rentgeno diagnostika.

3.24.3 pultinė

Speciali patalpa, kur įrengtas stacionaraus rentgeno aparato valdymo pultas.

3.25 stomatologijos ir rentgeno procedūrų kabinetas

Patalpa, kurioje eksploatuojamas dantų rentgeno aparatas ir kita stomatologijos įranga, skirti stomatologijos ligoms diagnozuoti ir gydyti.

3.26 rentgeno spinduliuotė

Rentgeno aparato generuojama fotoninė spinduliuotė, susidedanti iš stabdančiosios ir būdingosios jonizuojančiosios spinduliuotės.

3.27 siuntėjas

Gydytojas ar kitas sveikatos apsaugos specialistas, kuris pagal nacionalinius reikalavimus (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka) yra įgaliotas siųsti pacientus dėl medicininės apšvitos HN 73 ir rentgeno diagnostikos pas medicinos praktiką.

3.28 stacionariosios saugos priemonės

Saugos priemonės (ekranai), kurios numatytos naujai statomo arba rekonstruojamo rentgeno kabineto projekte.

 

PASTABA. Ekranams paprastai naudojamas bario betonas ir švinas. Švino ekrano efektyvumo iliustracija pateikiama (C PRIEDAS).

 

3.29 stebėjimo zona

Zona, reikalinga apsisaugoti nuo jonizuojančiosios spinduliuotės, kurioje netaikomos radiacinės saugos specialiosios taisyklės [HN 73].

3.30 vaizdo imtuvas

Įtaisas, skirtas priimti, apdoroti bei fiksuoti rentgeno spinduliuote pernešamą informaciją (filmas, stiprinantis ekranas, vaizdo stiprintuvas ir kt.)

3.31 veikla

Juridinių asmenų ir įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, veikla, susijusi su rentgeno aparatais, kuri lemia papildomą darbuotojų ir gyventojų apšvitą arba dėl kurios padidėja apšvitintų žmonių skaičius ir apšvitos tikimybė.

 

4. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

 

4.1. Pagrindiniai vykdytojai

4.1.1. Pagrindiniai šios higienos normos reikalavimų vykdytojai yra licenciatai, taip pat darbuotojai ir medicinos fizikos ekspertai.

4.2. Vykdymo valstybinė priežiūra ir kontrolė

4.2.1. Už šios higienos normos reikalavimų vykdymo valstybinę priežiūrą ir kontrolę atsako reguliuojančioji institucija.

4.2.2. Licenciatai reguliuojančiosios institucijos įgaliotiems atstovams privalo pateikti inspektuoti saugos ir saugumo užtikrinimo programas ir leisti jiems be kliūčių patikrinti licencijuotą veiklą.

4.3. Už šios higienos normos reikalavimų tyčinį nevykdymą ir pažeidimus licenciatai atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

4.3.1. Šios higienos normos reikalavimų vykdymo pažeidimo atveju licenciatai nedelsdami privalo:

4.3.1.1. nustatyti pažeidimo priežastis, sąlygas ir padarinius;

4.3.1.2. imtis šia higienos norma ir kitais teisės aktais reglamentuotų veiksmų – pašalinti pažeidimų priežastis ir padarinius, vengti jų pasikartojimo;

4.3.1.3. pranešti reguliuojančiajai institucijai apie pažeidimų priežastis ir atliktus veiksmus jiems pašalinti.

4.4. Apie radiacinę avariją reguliuojančiajai institucijai privaloma pranešti nedelsiant.

4.5. Kolizijų sprendimas

4.5.1. Šios higienos normos reikalavimai papildo, bet nepakeičia kitų atitinkamų privalomų tarptautinių susitarimų – konvencijų ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.

4.5.2. Atsiradus prieštaravimų tarp šios higienos normos nustatytų reikalavimų ir kitais teisės aktais nustatytų reikalavimų, reguliuojančioji institucija nustato, kurių reikalavimų reikia laikytis.

 

5. RENTGENO DIAGNOSTIKOS ORGANIZAVIMAS

 

5.1. Taikymo sritis

5.1.1. Ši higienos norma reglamentuoja visą, susijusią su rentgeno aparatų naudojimu, licencijuojamą veiklą, išvardytą šios higienos normos 1.2 punkte, kurią leidžiama pradėti, vykdyti, keisti jos pobūdį tik šios higienos normos arba reguliuojančiosios institucijos nustatyta tvarka, apie tai raštu informavus reguliuojančiąją instituciją.

5.2. Apšvitos šaltiniai ir apšvita nuo jų

5.2.1. Ši higienos norma reglamentuoja naudojamų rentgeno diagnostikai rentgeno aparatų saugumą ir profesinę, medicininę gyventojų apšvitą, kurios priežastis yra licencijuotoje veikloje naudojami rentgeno aparatai.

5.3. Licencijavimas

5.3.1. Juridinis asmuo ar įmonė neturinti juridinio asmens teisių, yra atsakingi už visus rentgeno aparatus, jeigu jiems taikomi licencijavimo reikalavimai, privalo kreiptis į reguliuojančiąją instituciją ir gauti iš jos licenciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

5.4. Saugos ir saugumo optimizavimas

5.4.1. Darbuotojų bei pacientų sauga ir rentgeno aparato saugumas turi būti toks, kad individualių dozių dydis, apšvitintų žmonių skaičius ir nepagrįstos apšvitos tikimybė būtų kuo mažesnė.

5.5. Kontroliuojamieji apšvitos lygiai

Kiekvieno rentgeno diagnostikos praktika užsiimančio darbuotojo saugos optimizavimo priemonės išreiškiamos kontroliuojamaisiais apšvitos lygiais. Šie lygiai nustatomi atskirai kiekvienam rentgeno aparatui bendru sveikatos priežiūros įstaigos administracijos ir reguliuojančiosios institucijos susitarimu.

5.6. Rekomenduojamieji rentgeno diagnostikos apšvitos lygiai

Rekomenduojamieji rentgeno diagnostikos apšvitos lygiai, skirti rentgeno diagnostika užsiimantiems asmenims (skyrėjams, medicinos fizikos ekspertams, medicinos praktikams), taikomi reguliuojančiosios institucijos nustatyta tvarka. Šie lygiai turi būti:

a) racionaliu apšvitos dozių, kurias gali gauti tipinis suaugęs pacientas, rodikliu;

b) nustatomi reguliuojančiosios institucijos pagal šios higienos normos 7 skyriaus reikalavimus ir B PRIEDO rekomendacijas;

c) pasiekiami nuolat keliant darbuotojų kvalifikaciją, naudojant tobuliausius rentgeno aparatus ir pritaikant pažangiausius rentgeno diagnostikos metodus;

d) keičiami priklausomai nuo naujų rentgeno diagnostikos metodų bei saugos ir saugumo reikalavimų atsiradimo.

5.7. Rentgeno aparatų saugumas

Rentgeno aparatai turi būti patikimai apsaugoti nuo vagysčių ir pakenkimų. Jais atlikti veiklą, nurodytą 1.2 punkte, galima leisti tik juridiniams asmenims ir įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, gavusiems licenciją ir susipažinusiems bei vykdantiems HN 73 ir šios higienos normos saugumo reikalavimus. Rentgeno aparatų saugumo reikalavimai:

a) rentgeno aparatai turi būti eksploatuojami ir kontroliuojami visą licencijos galiojimo laiką, jų techniniuose dokumentuose ir licencijoje nustatytomis sąlygomis;

b) draudžiama rentgeno aparatus perduoti asmenims, neturintiems reguliuojančiosios institucijos licencijos;

c) rentgeno aparatai, ne rečiau kaip kartą per metus, turi būti inventorizuojami ir duomenys apie juos, įskaitant ir duomenis apie jų nurašymą bei išmontavimą, privalo būti pateikiami reguliuojančiajai institucijai;

d) reguliuojančioji institucija nedelsiant turi būti informuota apie rentgeno aparatų dingimą, vagystę, pametimą.

5.8. Rentgeno kabinetų projektavimo reikalavimai

5.8.1. Rentgeno kabinetai turi būti projektuojami ir įrengiami pagal Lietuvos HN 73-1997 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, Lietuvos HN 47-1995 „ Medicinos įstaigos. Higienos normos ir taisyklės“ ir Lietuvos HN 74-1998 „Stomatologijos kabinetai, klinikos. Higienos normos ir taisyklės“ reikalavimus, bei kitus galiojančius Lietuvos Respublikoje teisės aktus.

5.8.2. Patalpose, horizontaliai ir vertikaliai besiribojančiose su procedūrų kabinetu, esančių žmonių sauga nuo rentgeno spinduliuotės projektuojama kaip sauga nuo tiesioginio rentgeno spinduliuotės pluošto.

5.8.3. Jei po procedūrų kabinetu arba virš jo nėra patalpų, kur nuolat arba laikinai gali būti žmonės, tomis kryptimis sauga neprojektuojama.

5.8.4. Jei procedūrų kabinete numatoma naudoti daugiau kaip vieną rentgeno aparatą, stacionarinė sauga turi būti projektuojama kaip nuo stipriausiojo rentgeno spinduliuotės šaltinio.

5.8.5. Jeigu yra pavojus apšvitinti žmones tiesiogine rentgeno spinduliuote pro langus (pvz., kai rentgeno kabinetas įrengtas pirmajame statinio aukšte), arba iki artimiausių gyvenamųjų statinių yra mažiau kaip 15 metrų, projektuojamos ir įrengiamos langų apsauginės užuolaidos, kurių sauga nuo rentgeno spinduliuotės turi atitikti HN73 nustatytas gyventojams efektinės dozės ribas.

5.8.6. Stomatologijos ir rentgeno procedūrų kabinetus gyvenamuosiuose statiniuose ir vaikų ugdymo ir auklėjimo įstaigose leidžiama įrengti tik tais atvejais, kai jų stacionarinė sauga nuo tiesioginio rentgeno spinduliuotės pluošto atitinka HN 73 gyventojams nustatytas efektinės dozės ribas. Šiuo atveju dantų rentgeno aparatas turi dirbti ne didesniu kaip 75 kV anodinės įtampos režimu ir privalo turėti įrenginį (tubusą), nustatantį tiesioginės rentgeno spinduliuotės kryptį, formą ir atstumą nuo židinio iki paciento odos ne mažesnį kaip 12,5 cm. Tiesioginės rentgeno spinduliuotės pluošto diametras turi būti ne didesnis kaip 60 mm.

5.8.7. Procedūrų kabinete gali būti susijusių su rentgeno diagnostika angų, pvz., paduoti rentgeno filmų kasetėms. Šiuo atveju privaloma laikytis tokių saugos taisyklių:

a) angos turi būti technologiškai minimalios;

b) angos turi būti kuo toliau nuo tiesioginio rentgeno spinduliuotės pluošto;

c) angos turi būti išdėstyti ne prieš darbuotojų darbo vietas.

5.8.8. Komunalinės komunikacijos (vandentiekio, apšildymo, nuotekų, elektros, vėdinimo), instaliuotos procedūrų kabineto sienose ir perdangose, neturi silpninti jų ekranavimo funkcijos.

5.8.9. Tarp rentgeno laboranto ir medicinos praktiko turi būti įrengtas radio ryšys, o pultinės sienoje – švino stiklo langelis tokiu būdu, kad būtų garantuota visų procedūrų kabinete esančių darbo vietų apžvalga.

5.8.10. Virš procedūrų kabineto durų turi būti įrengta raudonos spalvos signalinė švieslentė „Įeiti draudžiama“, blokuota su rentgeno aparato įjungimo sistema, ir įsižiebianti įjungus rentgeno aparatą.

5.8.11. Dirbtinis (adaptacinis) apšvietimas turi įsijungti iš rentgeno aparato valdymo sistemos.

5.8.12. Procedūrų kabinete draudžiama laikyti daiktus, nesusijusius su rentgeno diagnostika.

5.8.13. Jeigu stomatologijos ir rentgeno procedūrų kabinete yra tik viena stomatologo darbo vieta, tokio kabineto plotas turi būti ne mažesnis kaip 10 m2, o kabineto bet kurios kraštinės ilgis ne trumpesnis kaip 2,5 m.

5.8.14. Rentgeno kabinete, kuriame atliekama panoraminė stomatologinių ligų rentgeno diagnostika ir draudžiama atlikti kitas stomatologines procedūras, plotas turi būti ne mažesnis kaip 10 m2, o bet kurios kraštinės ilgis – ne trumpesnis kaip 2,5 m. Sauga nuo rentgeno spinduliuotės turi būti projektuojama visomis kryptimis kaip nuo tiesioginės rentgeno spinduliuotės pluošto ir turi atitikti HN 73 darbuotojams ir gyventojams nustatytas efektinės dozės ribas.

5.8.15. Jeigu stomatologijos ir rentgeno procedūrų kabinete yra daugiau kaip viena stomatologo darbo vieta, tai kiekvienai papildomai darbo vietai turi būti skiriamas ne mažesnis kaip 7 m2 papildomas plotas.

5.8.16. Stomatologijos ir rentgeno procedūrų kabinete, kuriame yra daugiau negu viena darbo vieta, tarp darbuotojų darbo vietų turi būti įrengtos ne žemesnės kaip 1,8 metro aukščio stacionariosios arba kilnojamosios apsauginės širmos, kurių sauga nuo rentgeno spinduliuotės turi atitikti HN 73 darbuotojams ir gyventojams nustatytas efektinės dozės ribas.

5.9. Visos rentgenogramos chemiškai turi būti apdorojamos tik specialiaisiais automatiniais įrenginiais, tačiau, atsižvelgdama į atliekamų rentgeno nuotraukų skaičių per metus, reguliuojančioji institucija gali leisti ir rankinį rentgeno nuotraukų apdorojimo būdą.

5.10. Rentgeno kabinetai iki jų eksploatacijos pradžios turi būti priimti komisijos, reguliuojančiosios institucijos nustatyta tvarka.

5.11. Teisę eksploatuoti rentgeno kabinetus ir kilnojamuosius bei dantų rentgeno aparatus suteikia reguliuojančioji institucija, išduodama rentgeno kabineto (aparato) leidimą – higieninį pasą (SAM medicininės statistinės apskaitos forma Nr. 318-2/a) – ne ilgesniam kaip 5 m laikotarpiui, kuris pasibaigus jo galiojimo laikui, perplanavus rentgeno kabinetą, pakeitus rentgeno aparatą arba jo eksploatavimo sąlygas, pratęsiamas arba keičiamas.

 

6. PROFESINĖS APŠVITOS RIBOJIMAS

 

6.1. Pareigos

6.1.1. Licenciatai atsako už:

a) darbuotojų saugą nuo profesinės apšvitos (toliau – apšvitos) diagnostikos metu iki reglamentuojamų efektinės dozės ribų HN 73 bei šios higienos normos reikalavimų vykdymą;

b) darbuotojų profesinį – kvalifikacinį išsilavinimą ir tobulinimąsi bei pasirengimą saugos bei saugumo užtikrinimo klausimais, kad galėtų atlikti rentgeno diagnostiką pagal šios higienos normos reikalavimus;

c) darbuotojų periodišką sveikatos patikrinimą Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;

d) darbuotojų mokymą, instruktavimą ir atestavimą saugos ir saugumo darbe klausimais, Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymu ir kitais teisės aktais bei reguliuojančiosios institucijos nustatyta tvarka.

6.2. Jeigu licenciatai rentgeno diagnostikai atlikti pasitelkia kitos sveikatos priežiūros įstaigos arba tos pačios įstaigos kitų skyrių darbuotojus, tai šių darbuotojų sauga ir saugumas turi būti užtikrintas pagal Lietuvos HN83:1998 „Komandiruotų veiklai darbuotojų radiacinė sauga ir saugumas“ nustatytus reikalavimus.

6.3. Nėščiųjų darbuotojų sauga profesinės apšvitos atveju

6.3.1. Darbuotoja apie savo nėštumą privalo nedelsdama pranešti licenciatui. Darbuotojos nėštumas negali būti jos profesinės veiklos nutraukimo priežastis, tačiau licenciatas privalo darbuotojai suteikti tokį darbą, kad gemalas arba vaisius nuo apšvitos būtų apsaugotas taip, kaip bet kuris gyventojas [HN 73].

6.3.2. Draudžiama dirbti apšvitos sąlygomis asmenims, jaunesniems kaip 16 metų, o asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, kontroliuojamojoje zonoje leidžiama dirbti tik mokymosi tikslu ir tik mokymo vadovui prižiūrint.

6.4. Darbo zonų klasifikacija rentgeno kabineto patalpose

6.4.1. Kontroliuojamoji zona

a) kontroliuojamosios zonos statusą licenciatai privalo suteikti rentgeno kabineto patalpoms (procedūrų kabinetui, kai eksploatuojamas stacionarinis rentgeno aparatas), kurioje reikia, arba gali prireikti, taikyti konkrečias saugos ir saugumo priemones, kad būtų kontroliuojama darbuotojų apšvita, ir nustatytas tų priemonių pobūdis bei apimtys;

b) licenciatai privalo laikytis šių rentgeno kabineto patalpų kontroliuojamosios zonos valdymo taisyklių:

1) saugos požiūriu priimtinomis priemonėmis pažymėti kontroliuojamosios zonos ribas, o patekimą į kontroliuojamąją zoną riboti administracinėmis priemonėmis arba fiziniais saugos barjerais;

2) jeigu naudojami kilnojamieji rentgeno aparatai, kontroliuojamosios zonos ribas (palata, operacinė) nustatyti ir apšvitos periodus registruoti atsižvelgiant į rentgeno aparatų naudojimo periodiškumą;

3) iškabinti Lietuvos standarto LST ISO 361-1998 rekomendacijomis nustatyto pavyzdžio pagrindinį jonizuojančiosios spinduliuotės ženklą (toliau – spinduliuotės ženklą) [2.4], kuris ženklinamo objekto pavojingumo laipsniui pabrėžti gali būti papildytas kitais simboliais arba žodžiais (pvz.; „Atsargiai – rentgeno spinduliuotė“, „Kontroliuojamoji zona – įeiti draudžiama“, „Rentgeno kabinetas“, „Rentgeno aparatas“ ir kt.), taip pat saugos instrukcijas prie įeigų arba kitose atitinkamose kontroliuojamosios zonos vietose.

c) prie įeigos į kontroliuojamąją zoną turi būti:

1) individualiosios saugos priemonės;

2) individualaus ir, priklausomai nuo rentgeno aparato paskirties bei darbo krūvio, suderinus su reguliuojančiąją institucija, darbo vietų monitoringo įranga;

3) sudarytos sąlygos asmeninei aprangai saugoti.

d) priklausomai nuo rentgeno aparato naudojimo periodiškumo bei darbo krūvio, persvarstyti kontroliuojamosios zonos sąlygas ir, prireikus, pakeisti saugos bei saugumo priemones ar kontroliuojamosios zonos ribas.

6.4.2. Stebėjimo zona

a) stebėjimo zona rentgeno kabineto patalpose licenciatai gali skirti bet kurią zoną, nelaikomą kontroliuojamąja zona. Stebėjimo zonoje būtina stebėti apšvitą, nors specialiosios saugos ir saugumo priemonės nereikalingos.

b) licenciatai privalo laikytis šių stebėjimo zonos valdymo taisyklių:

1) atitinkamomis priemonėmis nustatyti stebėjimo zonos ribas;

2) prie įeigų į stebėjimo zoną iškabinti nustatyto pavyzdžio spinduliuotės ženklus [2.4.];

3) periodiškai persvarstyti stebėjimo zonos sąlygas ir, prireikus, pakeisti saugos ir saugumo užtikrinimo priemones bei stebėjimo zonos ribas.

6.5. Diagnostikos darbo vidaus tvarkos taisyklės ir priežiūra

6.5.1. Licenciatai privalo nustatyti tokias vidaus darbo tvarkos taisykles, kurios užtikrintų darbuotojų ir gyventojų saugą bei saugumą ir atitiktų atitinkamų teisės aktų reikalavimus:

a) paskirti atsakingą už saugą ir saugumą tarnybą arba asmenį;

b) nustatyti ir su reguliuojančiąja institucija suderinti kontroliuojamuosius darbuotojų apšvitos lygius;

c) darbo vidaus tvarkos taisyklėmis nustatyti:

1) kontroliuojamosios ir stebėjimo zonų valdymo tvarką;

2) diagnostikos darbų eiliškumą;

3) radiacinių avarijų prevencijos ir padarinių likvidavimo

tvarką.

d) supažindinti su darbo vidaus tvarkos taisyklėmis ir procedūromis bei saugos ir saugumo priemonėmis darbuotojus, taip pat kitus žmones, kuriems jos gali būti reikalingos;

e) užtikrinti, kad kiekviena su apšvita susijusi diagnostikos procedūra būtų kontroliuojama, ir saugos ir saugumo užtikrinimo priemonės būtų vykdomos.

6.6. Individualiosios saugos priemonės diagnozuojant

6.6.1. Licenciatai privalo užtikrinti, kad:

a) darbuotojai būtų aprūpinti tinkamomis individualiosios apsaugos priemonėmis, kurių naudojimas darbuotojams privalomas:

1) apsauginiais darbo drabužiais;

2) apsauginėmis prijuostėmis, skydeliais, apykaklėmis, pirštinėmis.

b) visos individualiosios saugos priemonės būtų tinkamai naudojamos, saugomos ir reguliariai išbandomos (A PRIEDAS);

6.7. Apšvitos individualusis ir darbo vietos monitoringas diagnozuojant

6.7.1. Už kiekvieno darbuotojo apšvitos įvertinimo organizavimą, pagal individualųjį monitoringą, atsako licenciatai, reguliuojančiosios institucijos nustatyta tvarka:

a) kiekvienam darbuotojui, kuris nuolat arba laikinai dirba rentgeno kabineto patalpų kontroliuojamojoje zonoje, dėl ko gali būti apšvitintas didesne kaip 6 mSv metine efektine doze, arba reikalauja reguliuojančioji institucija, atliekamas individualusis monitoringas. Kai individualusis monitoringas [HN 73] netikslingas ir neįmanomas, darbuotojo apšvita vertinama pagal darbo vietos monitoringo ir informacijos apie jo apšvitos trukmę bei darbo vietą rezultatus, reguliuojančiosios institucijos nustatyta tvarka.

b) darbuotojui, kuris dirba rentgeno kabineto patalpų stebėjimo zonoje ir tik retkarčiais įeina į kontroliuojamąją zoną, dėl ko gali būti apšvitintas mažesne kaip 6 mSv metine efektine doze, individualusis monitoringas nereikalingas, tačiau tokio darbuotojo apšvita vertinama pagal darbo vietos monitoringo rezultatus, reguliuojančiosios institucijos nustatyta tvarka.

6.7.2. Už kiekvieno darbuotojo apšvitos įvertinimo organizavimą, pagal darbo vietos monitoringą, atsako licenciatai, reguliuojančiosios institucijos nustatyta tvarka. Darbuotojų darbo vietos monitoringas ir jo dažnumas turi užtikrinti, kad būtų:

a) įvertinta apšvita rentgeno kabineto patalpų kontroliuojamojoje ir stebėjimo zonose. Šiuo atveju dozimetrinė kontrolė atliekama ne rečiau kaip kartą per 2 metus, taip pat pakeitus rentgeno aparatą arba rekonstravus rentgeno kabinetą;

c) pažymėtos kontroliuojamoji ir stebėjimo zonos rentgeno kabinete.

6.8. Individualiojo ir darbo vietos monitoringo programos. Šiose programose nurodoma:

a) matuojamos vertės (dozė arba dozės galia);

b) dozimetrinės kontrolės tvarka (A PRIEDAS);

c) priimtiniausi matavimo metodai ir įranga;

d) kontroliuojamieji lygiai ir saugos priemonės, kurias būtina taikyti juos viršijus.

6.9. Registravimo užrašai

6.9.1. Licenciatai privalo registruoti kiekvieno darbuotojo, kurio apšvitą reikia įvertinti pagal šios higienos normos reikalavimus, individualiojo ir darbo vietos (SAM medicininės statistinės apskaitos forma Nr. 334-3/a) monitoringo rezultatus.

6.10. Licenciatai privalo:

a) darbuotojams suteikti duomenis apie apšvitos registravimo dokumentuose įrašytus jų apšvitos rezultatus;

b) asmens sveikatos priežiūrą vykdančiai institucijai ir reguliuojančiajai institucijai suteikti duomenis apie darbuotojų apšvitos rezultatus;

c) patikrinti darbuotojo, gavusio didesnę nei [HN 73] leistina darbuotojams, efektinę dozę, sveikatą, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;

d) darbuotojui pakeitus darbovietę, naujajam licenciatui suteikti duomenis apie darbuotojo ankstesnėje darbovietėje gautą apšvitą;

e) darbuotojui baigus su apšvita susijusią veiklą, reguliuojančiosios institucijos nustatyta tvarka, apšvitos rezultatus perduoti į apšvitos duomenų kaupimo ir saugojimo registrą; šis reikalavimas taikomas ir sveikatos priežiūros įstaigos veiklos nutraukimo atveju;

f) saugoti darbuotojų apšvitos rezultatų slaptumą.

6.11. Kiekvieno darbuotojo profesinės apšvitos duomenys turi būti kaupiami ir saugomi visą jo veiklos laikotarpį ir jam pasibaigus – iki tol, kol darbuotojui sukaks 75 m, taip pat – ne trumpiau kaip 30 m, baigus dirbti su profesine apšvita susijusį darbą.

6.12. Rentgeno kabinete (skyriuje), priklausomai nuo jo paskirties, turi būti tokia dokumentacija:

a) rentgeno kabineto (aparato) higieninis pasas-leidimas (SAM medicininės statistinės apskaitos forma Nr. 318-2/a);

b) rentgeno kabineto projektas ir rentgeno aparato techniniai dokumentai lietuvių kalba;

c) kontrolinis-techninis rentgeno aparato technikos profilaktikos ir remonto darbų registracijos žurnalas;

d) saugos ir saugumo kokybės užtikrinimo programa ir jos kokybės kontrolės duomenys;

e) rentgeno aparato kokybės kontrolės matavimo duomenų protokolas;

f) radiacinės saugos instrukcija;

g) darbuotojų pareigų instrukcija;

h) darbuotojų pasirengimą profesinės kvalifikacijos bei saugos ir saugumo klausimais patvirtinantys dokumentai;

j) medicininės komisijos duomenys apie darbuotojų sveikatą;

k) individualaus monitoringo duomenų protokolai.

l) jeigu yra darbo vietos monitoringo įranga – tai jos techninius dokumentus ir kalibravimo pažymėjimus

1) institucijų, vykdančių valstybinę priežiūrą ir kontrolę saugos srityje išduotas:

a) rentgeno diagnostikos, fluorografijos kabineto priėmimo eksploatuoti aktas (SAM medicininės statistinės apskaitos forma Nr. 315-2/a);

b) rentgeno diagnostikos, fluorografijos kabineto radiacinio saugumo patikrinimo protokolas (SAM medicininės statistinės apskaitos forma Nr. 334-3/a).

 

7. PACIENTŲ APŠVITOS RIBOJIMAS

 

7.1 Licenciatai privalo užtikrinti, kad:

a) pacientai gautų rentgeno diagnostinę apšvitą tiktai tada, kai ją paskirs siuntėjas;

b) medicinos fizikos ekspertas ir medicinos praktikas atsakytų už pacientų visapusę saugą ir saugumą rentgeno diagnostinių procedūrų metu;

c) asmenų, kurie padeda rentgenu diagnozuojamiems pacientams (jeigu tai nesusiję su jų ir darbdavių sudaryta darbo sutartimi, darbu) ir asmenų, kurie savanoriškai dalyvauja medicininiuose ir biomedicininiuose mokslo tyrimuose, apšvitos ribojimas atitiktų nustatytus HN 73 saugos reikalavimus;

d) rentgeno diagnostinės apšvitos atvejais, šia higienos norma nustatytus vaizdo ir kokybės užtikrinimo reikalavimus vykdytų arba apie juos informuotų specialistai – medicinos fizikos ekspertai.

7.2. Medicinos praktikai apie visus šia higienos norma nustatytus pacientų saugos ir saugumo užtikrinimo pažeidimus nedelsdami privalo informuoti licenciatą ir savo iniciatyva imtis būtinų pacientų saugos veiksmų.

7.3. Apšvitos pagrindimas

7.3.1. Jeigu pacientams negalima pritaikyti alternatyvių diagnostikos metodų (gastrofibroskopijos, ultragarso, rektoromanoskopijos ir kt.), jiems skiriamos rentgeno diagnostikos procedūros turi būti kliniškai pagrįstos ir pacientui duoti daugiau naudos negu žalos.

7.3.2. Kiekviena, su apšvita susijusi, rentgeno diagnostikos metodika turi būti įteisinta Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

7.3.3. Kliniškai nepagrįsta rentgeno diagnostika atliekama profesiniu, teisiniu arba sveikatos draudimo tikslu yra nepateisinama, jeigu ji nesuteikia naudingos informacijos apie tiriamojo sveikatą, ir jeigu tokią rentgeno diagnostiką prašantis atlikti juridinis asmuo nesikonsultavo su reguliuojančiąja institucija ir negavo jos leidimo.

7.3.4. Atskirų gyventojų grupių profilaktinė rentgeno diagnostika turi būti atliekama tik fluorografijos metodu Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Profilaktinė rentgeno diagnostika laikoma pagrįsta, jeigu gaunamų diagnostikos duomenų vertė didesnė negu su jais susijusios ekonominės ir socialinės išlaidos bei apšvitos padaryta žala. Nuo 2002 m. sausio 1 d. rentgenoskopijos aparatus be vaizdo imtuvų naudoti draudžiama.

Punkto pakeitimai:

Nr. 35, 2000-01-20, Žin., 2000, Nr. 7-202 (2000-01-26); Žin., 2000, Nr. 9-0 (2000-01-28), i. k. 1002250ISAK00000035

 

7.3.5. Žmonių apšvita medicinos ir biomedicinos mokslinės rentgeno diagnostikos metu gali būti vykdoma tik gavus etikos komiteto sutikimą ir neprieštarauti etikos normoms bei Lietuvos Respublikos teisės aktams.

7.4. Saugos ir saugumo nuo apšvitos optimizavimas

7.4.1. Rentgeno aparatai ir jų naudojimo įranga turi būti suprojektuota ir pagaminta pagal [D.3] reikalavimus taip, kad:

a) ją naudojant būtų gaunama kokybiška diagnostikos informacija ir minimaliai apšvitinami pacientai;

b) bet koks rentgeno aparato sistemos grandies gedimas būtų pastebėtas nedelsiant ir neplanuota paciento apšvita būtų mažiausia;

c) darbuotojų rentgeno diagnostikos klaidos turėtų mažiausią įtaką atsitiktinei jų pačių ir pacientų apšvitai.

7.4.2. Licenciatai privalo:

a) užtikrinti rentgeno aparatų eksploatavimo kokybę, prognozuoti galimus rentgeno aparatų gedimus ir darbuotojų klaidas, kurios gali sukelti atsitiktinę apšvitą, ir imtis veiksmų jiems išvengti;

b) imtis visų racionalių priemonių rentgeno aparatų gedimams ir darbuotojų klaidų padariniams sumažinti.

7.4.3. Licenciatai privalo užtikrinti, kad rentgeno aparatai atitiktų šiuos saugumo reikalavimus:

a) nepriklausomai nuo to, ar jie įvežti, ar pagaminti Lietuvoje, atitiktų Lietuvos standartus ir būtų įteisinti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

b) rentgeno aparatų techniniai dokumentai, vartotojo bei saugos ir saugumo instrukcijos būtų parengtos lietuvių kalba;

c) ant rentgeno aparato valdymo pulto skydelio būtų nurodyti eksploatavimo terminai, parametrai (arba jų trumpinimai) lietuvių kalba;

d) rentgeno aparate būtų sumontuotas rentgeno spinduliuotės pluošto valdymo mechanizmas, kuris tiksliai parodytų spinduliuotės generatoriaus padėtį, t. y. „įjungtas“ ar „ išjungtas“;

e) apšvitos zona būtų ne didesnė, kaip diagnozuojamoji zona;

f) diagnozuojamosios zonos apšvitos laukas būtų vienalytis, o leidžiama nevienalytiškumo reikšmė ir jo nuokrypio laipsnis būtų nurodytas rentgeno aparato techniniuose dokumentuose;

g) už diagnozuojamosios zonos ribų esančių audinių ir organų apšvita nuo tiesioginio ir išsklaidyto spinduliuotės srauto poveikio būtų apribota;

h) rentgeno aparatai būtų pažymėti spinduliuotės ženklais.

i) būtų aiškiai ir tiksliai nurodytas rentgeno aparato potencialas (anodinė įtampa), filtro savybės, židinio (fokuso) dėmės dydis, atstumas nuo židinio iki vaizdo imtuvo, diagnozuojamosios zonos ploto ribų nustatymo būdas, rentgeno aparato srovė ir ekspozicijos trukmė arba jų sandauga;

j) rentgeno aparatas, skirtas rentgenografijai, turėtų automatinį išjungiklį pagal nustatytą ekspozicijos trukmę, anodinės srovės ir ekspozicijos trukmės sandaugą arba nustatytą dozės dydį;

k) rentgeno aparatas, skirtas rentgenoskopijai, turėtų automatinį išjungiklį, kontroliuojantį ekspozicijos trukmę, anodinės srovės ir ekspozicijos trukmės sandaugą arba dozę, ekspozicijos trukmės indikatorių, o anodinė įtampa būtų įjungiama tik medicinos praktiko kontroliuojamu mygtuku.

7.5. Eksploatacijos reikalavimai

7.5.1. Licenciatai rentgeno diagnostikos metu privalo užtikrinti, kad siuntėjai, medicinos fizikos ekspertai ir medicinos praktikai, pacientų apšvitai riboti taikytų šias saugos ir saugumo priemones:

a) naudotų tik tinkamą rentgeno aparatą;

b) minimaliai apšvitintų pacientus, atsižvelgdami į rekomenduojamuosius rentgeno diagnostinės apšvitos lygius (B PRIEDAS);

c) vengtų nepagrįstos pacientų apšvitos, atsižvelgdami į ankstesnius rentgeno diagnostikos rezultatus;

d) siektų minimaliai apšvitinti pacientus, ypač atlikdami vaikų ir intervencinę rentgeno diagnostiką, šiomis priemonėmis:

1) ribotų diagnozuojamos zonos plotą ir ekspozicijų skaičių arba sutrumpintų jų laiką;

2) diagnostiniam vaizdui tinkamai apdoroti naudotų didelio jautrio vaizdo imtuvus;

3) esant reikalui naudotų tinklelius, trukdančius spindulių sklaidai;

4) naudotų tiesioginės rentgeno spinduliuotės pluošto kolimatorių diagnostikos vaizdui pagerinti ir paciento tiriamajam audinio tūriui sumažinti;

5) tinkamai parinktų anodinę įtampą, srovę ir ekspozicijos trukmę;

6) naudotų tinkamus dinaminių rentgenogramų vaizdo išsaugojimo metodus;

c) jei dėl sunkios ligonio būklės negalima arba nenaudinga naudoti stacionaraus rentgeno aparato, naudotų kilnojamąjį rentgeno aparatą;

d) jei nėra būtinybės, vengtų vaisingo amžiaus ir nėščių moterų pilvo bei dubens rentgeno diagnostikos tyrimų;

e) atliekant nėščių moterų rentgeno diagnostiką, gemalo arba vaisiaus apšvitą ribotų iki HN 73 gyventojams nustatytų efektinės dozės ribų;

f) rentgeno diagnostikos metu specialiosiomis individualiosios saugos priemonėmis būtų apsaugoti pacientų lyties organai, akių lęšiukai, užkrūčio liauka ir skydliaukė.

7.6. Pacientai arba jų artimieji turi būti informuoti apie žalingą rentgeno spinduliuotės poveikį jų sveikatai.

7.7. Klinikinė dozimetrija

7.7.1. Licenciatai privalo užtikrinti, kad rentgeno diagnostikos metu būtų nustatyta ir įteisinta dokumentais tipinio suaugusio paciento paviršiaus dozė, dozės ir ploto sandauga, dozės galia ir apšvitos trukmė arba diagnozuojamo organo dozė.

7.8. Kokybės užtikrinimas

7.8.1. Licenciatai privalo rentgeno diagnostinės apšvitos kokybę užtikrinti Lietuvos HN 78:1998 „Kokybės kontrolė medicininėje rentgeno diagnostikoje. Pagrindiniai reikalavimai ir vertinimo kriterijai“ nustatyta tvarka, pagal apšvitos kokybės užtikrinimo programas, į kurias turi būti įrašyta:

a) rentgeno aparatų ir medicinos vaizdo įrenginių fizinių parametrų įvertinimo tvarka;

b) fizikinių ir klinikinių faktorių, įvertinamų rentgeno diagnostikos metu, persvarstymo tvarka;

c) pacientams atliktos rentgeno diagnostikos rezultatų apskaitos ir registravimo tvarka;

7.9. Licenciatai privalo užtikrinti, kad:

a) rekomenduojami rentgeno diagnostikos apšvitos lygiai būtų nustatomi pagal šios higienos normos B PRIEDO rekomendacijas, o, įdiegus tobulesnius rentgeno aparatus bei pritaikius pažangesnes rentgeno diagnostikos metodikas, jie būtų persvarstomi ir jais vadovautųsi siuntėjai, medicinos fizikos ekspertai ir medicinos praktikai;

b) jeigu apšvitos dozės lygis neatitinka rekomenduojamo rentgeno diagnostikos apšvitos lygio ir neleidžia gauti reikalingo diagnostikos efekto, tai turi būti imamasi būtinų priemonių koreguoti apšvitos dozės lygį;

c) jeigu dozė viršija rekomenduojamus rentgeno diagnostikos apšvitos lygius, turi būti optimizuojama pacientų sauga;

d) atliekant rentgeno diagnostiką, įskaitant ir kompiuterinę tomografiją, rekomenduojami rentgeno diagnostikos apšvitos lygiai turi būti nustatomi pagal sukauptus ilgalaikių rentgeno diagnostikos procedūrų kokybės įvertinimo rezultatus, paviršinę dozę ir spinduliuotės srauto matmenis;

e) jeigu ilgalaikių rentgeno diagnostikos kokybės įvertinimo duomenų nesukaupta, tai gaunami faktiniai apšvitos lygiai gali būti vertinami, juos sugretinus su šioje higienos normoje rekomenduojamais rentgeno diagnostikos apšvitos lygiais (B PRIEDAS).

7.10. Rentgeno diagnostikos apšvitos registracija

7.10.1. Licenciatai privalo kaupti ir saugoti rentgeno diagnostikos apšvitos duomenis ir pateikti reguliuojančiajai institucijai jos nustatyta tvarka:

a) informaciją, reikalingą retrospektyviai įvertinti dozę, taip pat rentgeno diagnostikos procedūrų tyrimų skaičių ir rentgenoskopijų trukmę;

b) informaciją apie žmonių apšvitą medicinos ir biomedicinos mokslinės rentgeno diagnostikos metu.

 

8. RENTGENO DIAGNOSTIKOS AVARINĖS APŠVITOS ATVEJŲ TYRIMAS

 

8.1. Licenciatai privalo skubiai ištirti, jeigu:

a) rentgeno diagnostika paskirta ne tam pacientui, diagnozuoti ne tą audinį arba organą;

b) pacientų rentgeno diagnostikos apšvita nuolat ir žymiai viršija rekomenduojamuosius rentgeno diagnostinės apšvitos lygius (B PRIEDAS);

c) dėl rentgeno aparato gedimo, darbuotojo klaidos arba kitos nenumatytos priežasties pacientas apšvitintas didesne doze, negu nustatytoji būtent tai rentgeno diagnostikos procedūrai.

8.2. Licenciatai avarijos tyrimo atveju privalo:

a) apskaičiuoti ir įvertinti paciento viso kūno ir atskirų jo dalių gautą apšvitos dozę;

b) nustatyti ir taikyti saugos ir saugumo priemones, kurios užkirstų kelią avarijai pasikartoti;

c) apie nustatytas avarijos priežastis ir taikytas jos padarinių likvidavimo priemones nedelsdami raštu informuoti reguliuojančiąją instituciją jos nustatyta tvarka;

e) apie avariją informuoti siuntėją ir pacientą.

8.3. Darbuotojų avarinės apšvitos profilaktika ir avarijos padarinių šalinimas turi būti vykdomas pagal HN 73 reikalavimus.

 

9. GYVENTOJŲ APŠVITOS RIBOJIMAS

 

9.1. Licenciatai privalo asmenims, išskyrus darbuotojus, kurie padeda pacientams, diagnozuojamiems rentgeno aparatais, ir asmenims, kurie savanoriškai dalyvauja medicinos ir biomedicinos mokslinėje rentgeno diagnostikoje, apšvitos dozę riboti iki HN 73 nustatytos efektinės dozės šiomis priemonėmis:

a) asmenis kontroliuojamojoje zonoje lydėtų darbuotojas, susipažinęs su šios zonos saugos ir saugumo taisyklėmis, ir ši zona būtų pažymėta spinduliuotės ženklais;

b) asmenys, prieš patekdami į kontroliuojamąją zoną, būtų atitinkamai informuojami ir instruktuojami, siekiant juos apsaugoti nuo papildomos rentgeno diagnostikos apšvitos;

c) būtų tinkamai organizuota šių asmenų lankymosi kontrolė stebėjimo zonoje ir ši zona pažymėta spinduliuotės ženklais.

9.1.1. Licenciatai privalo užtikrinti, kad:

a) iki rentgeno aparatų naudojimo pradžios reguliuojančioji institucija patikrintų ir patvirtintų rentgeno kabinetų patalpų planus, ir rentgeno aparatų išdėstymą jose;

b) pagal reguliuojančiosios institucijos reikalavimą būtų nustatyta konkreti dozių ribojimo sistema;

c) apšvita būtų ribojama ekranavimo ir kitomis optimizuotomis saugos priemonėmis pagal HN73 ir šios higienos normos bei reguliuojančiosios institucijos reikalavimus.

______________

 

A PRIEDAS (privalomasis)

 

DOZIMETRINĖS KONTROLĖS TVARKA RENTGENO KABINETUOSE

 

Dozimetrinės kontrolės tvarka rentgeno kabinetuose pateikta A. 1, A.2, A.3, A.4, A.5, A.6, A.7 skyriuose.

 

A.1. Rentgeno kabinetų stacionariųjų saugos priemonių, taip pat technologinių angų, durų, langinių ir širmų dozimetrinė kontrolė atliekama su vandens fantomu, pagamintu iš 0,01 m storio organinio stiklo, kurio išoriniai matmenys turi būti (0,25x0, 25x0,15) m. Fantomas tiesioginio rentgeno spinduliuotės pluošto kelyje statomas taip, kaip parodyta A.1, A.2, A.3, A.4 iliustracijose (atstumai nurodyti milimetrais).

 

1 – rentgeno vamzdis; 2 – fantomas; 3 – vaizdo imtuvas; 4 – stovas

A.1 iliustracija

 

1 – vaizdo imtuvas; 2 – fantomas; 3 – stovas; 4 – rentgeno vamzdis

A.2 iliustracija

 

1 – vaizdo imtuvas; 2 –rentgeno vamzdis; 3 – fantomas; 4 – stovas

A.3 iliustracija

 

1 – rentgeno vamzdis; 2 – fantomas; 3 – vaizdo imtuvas; 4 – stovas

A.4 iliustracija

 

A.2 Rentgeno diagnostiką atliekančių darbuotojų darbo vietose dozimetrinė kontrolė atliekama naudojant (0,25x0,25x0,75) m vandens fantomą.

 

A.3 Darbuotojų darbo vietose dozimetrinė kontrolė atliekama su vandens fantomais, nurodytais A.1 ir A.2 punktuose, matuojant (0,6x0,6) m faktinės darbuotojo darbo vietos plote.

 

A.4 Tais atvejais, kai nėra vaizdo imtuvo, darbuotojų darbo vietose dozimetrinė kontrolė atliekama taip, kaip pavaizduota A.5 ir A.6 iliustracijose, o kai vaizdo imtuvas yra – pagal A.7 ir A.8 iliustracijas.

 

1 – rentgeno vamzdis; 2 – stovas; 3 – fantomas (darbuotojo darbo vieta)

A.5 iliustracija

 

1 – rentgeno vamzdis; 2 – stovas; 3 – fantomas (darbuotojo darbo vieta)

A.6 iliustracija

 

1 – rentgeno vamzdis; 2 – stovas; 3 – fantomas (darbuotojo darbo vieta)

A.7 iliustracija

 

1 – rentgeno vamzdis; 2 – stovas; 3 – fantomas (darbuotojo darbo vieta)

A.8 iliustracija

 

A.5. Kai dozimetrinė kontrolė atliekama darbuotojui stovint darbo vietoje, dozė matuojama ties kojomis – (0–0,4) m, ties lyties liaukomis – (0,7–1,0) m, ties krūtine – (1,0–1,4) m ir ties galva – (1,4–2,0) m atstumu nuo grindų. Kai darbuotojas sėdi, dozė matuojama ties kojomis – (0–0,4) m, ties lyties liaukomis – (0,4–1,0) m ir ties galva – (1,0–1,4) m atstumu nuo grindų.

A.6. Stacionariųjų saugos priemonių dozimetrinė kontrolė (kontroliuojamosios zonos ribų nustatymas) atliekama prie sienų, kurios atitveria procedūrų kabinetą (rentgeno aparato patalpą) ne mažiau kaip 5 taškuose, išdėstytuose atsitiktinai parinkta tvarka, taip pat sienų sudūrimuose, ties plyšiais, durimis ar technologinėmis angomis. Šiuo atveju, priklausomai nuo rentgeno aparato paskirties, dozuojama A.1 lentelėje nurodytu režimu (anodinė įtampa ir srovė, 2 mm Al filtras):

 

A.1 lentelė

 

Rentgeno aparato paskirtis

Anodinė įtampa kV, ne mažesnė kaip,

Anodinė srovė, mA, ne mažesnė kaip,

Bendroji rentgeno diagnostika*())

100

1,0

Fluorografija

100

2,0

Intervencinė rentgeno diagnostika (pvz.; angiografija, intrakardiografija, renourografija, traumatologija ir kt.)

100

0,5

Dantų rentgeno diagnostika

**())

**())

*()) ir kompiuterinė tomografija

**()) pagal dantų rentgeno aparato techniniuose dokumentuose nurodytą anodinės įtampos ir srovės vertę PASTABA. Tikrinant rentgeno aparatus, kurių techniniuose dokumentuose nurodytos vardinės anodinės įtampos arba praktikoje naudojamos anodinės įtampos vertės mažesnės arba didesnės kaip 100 kV, nustatoma praktikoje naudojama didžiausia anodinės įtampos ir srovės vertė.

 

A.7. Leidžiama eksploatuoti tik mechaniškai nepažeistas nestacionariąsias ir individualiąsias saugos priemones. Dozimetrinius jų matavimus reikia atlikti tiesioginiame rentgeno spinduliuotės pluošte, dirbant rentgeno šaltiniui 100 kV anodinės įtampos režimu. Būtina dozuoti ne mažiau kaip trijuose nestacionariosios ir individualiosios saugos priemonių taškuose, išdėstytuose atsitiktinai parinkta tvarka, nutolusiuose vienas nuo kito ne toliau kaip 0,1 m atstumu.

A.8. Rentgeno diagnostiką atliekančių darbuotojų, stacionariųjų, nestacionariųjų ir individualiųjų saugos priemonių sauga turi atitikti HN 73 darbuotojams ir gyventojams nustatytas efektinės dozės ribas.

______________

 

B PRIEDAS (informacinis)

 

REKOMENDUOJAMI RENTGENO DIAGNOSTIKOS APŠVITOS LYGIAI

 

B.1. lentelė. Tipiniam suaugusiam pacientui*) rekomenduojami apšvitos lygiai rentgeno diagnostikos metu, atliekant vieną rentgenogramą

 

Tyrimo sritis

Poveikio kryptis

Rekomenduojamos apšvitos lygis, mGy, pacientui, atliekant vieną rentgenogramą

Juosmens slanksteliai

AP LAT LSJ

10 30 40

Pilvas, intraveninė urografija ir cholecistografija

AP

10

Dubuo

AP

10

Klubo sąnarys

AP

10

Krūtinės ląsta

PA LAT

0,5–0,6 2,0

Krūtinės (dalies) slanksteliai

AP LAT

7 20

Dantys

Periapikalinė

7

Kaukolė

AP PA LAT

5 5 3

*) Tarptautinės radiacinės saugos komisijos 1975 m 23 publikacija nustatyta, kad tipiniu suaugusiu pacientu priimta laikyti 70 kg svorio ir 170 cm ūgio vyrą ir 58 kg svorio ir 160 cm ūgio moterį.

1 PASTABA. AP: priekinė – užpakalinė projekcija, LAT: šoninė projekcija, LSJ: stuburo-kryžkaulio-klubo projekcija, PA: užpakalinė – priekinė projekcija.

2 PASTABA. Sugertosios dozės vertės pateiktos, esant filmo – ekrano jautriui, lygiam 200. Didesniems filmo – ekrano jautriams (400 – 600) šios vertės turi būti sumažintos, atitinkamai, 2 arba 3 kartus.

 

B.2 lentelė. Tipiniam suaugusiam pacientui rekomenduojami apšvitos, atliekant rentgeno diagnostikos tyrimus kompiuteriniu tomografu, lygiai

 

Tyrimo sritis

Daugkartinio skanavimo rekomenduojamos apšvitos lygis pacientui, mGy*())

Galva

50

Stuburas

35

Pilvas

25

*()) Ši dozė nustatyta 15 cmx16 cm (galva) ir 30 cm (stuburas ir pilvas) dydžio vandens fantomą, laisvai parenkamu greičiu, sukant apie jo ašį.

 

B.3 lentelė. Tipinei suaugusiai moteriai krūties vidutinės sugertosios dozės, mamografijos metu, rekomenduojami lygiai

 

Tyrimo sritis

Poveikio kryptis

Atlikimo būdas

Rekomenduojami krūties vidutinės sugertosios dozės lygiai, mGy*()), atliekant vieną mamogramą

Krūtys

CC**())

Be tinklelio

1

 

 

Su tinkleliu

3

*())Ši dozė nustatyta matuojant 4,5 cm2 ploto suspaustą krūtį, susidedančią iš 50 liaukinio ir 50 riebalinio audinio, esant molibdeno anodui ir molibdeno filtrui.

**())CC: galvos – kojų projekcija.

 

B.4 lentelė. Tipiniam suaugusiam pacientui rekomenduojami apšvitos, fluoroskopijos metu, lygiai

Darbo režimas

Fluoroskopijos rekomenduojamas apšvitos lygis pacientui, mGy/min.

Normalus

25

Aukšto lygio*())

100

*())Tai rentgeno aparatai, kuriuose galima nustatyti darbo aukšto lygio režimą (rentgeno aparatai dažnai naudojami intervencinėje rentgeno diagnostikoje).

______________

 

C PRIEDAS (informacinis).

 

DOZĖS GALIA, MILIGRĖJAIS MILIAMPERUI MINUTEI, PRIKLAUSOMAI NUO RENTGENO VAMZDŽIO ANODINĖS ĮTAMPOS, KILOVOLTAIS IR ŠVINO EKRANO STORIO, CENTIMETRAIS [D.4]

 

(grafikas)

 

1 PASTABA. Ordinačių (y) ašyje pavaizduotas plataus rentgeno spinduliuotės pluošto, kai dozės detektorius registruoja tiesioginę ir antrinę spinduliuotę, dozės galia, miligrėjais miliamperui minutei, 1 metro nuotolyje nuo rentgeno vamzdžio.

 

2 PASTABA. Abscisių (x) ašyje pavaizduotas švino ekrano storis, centimetrais. Ekranui panaudoto švino tankis 11,35 g/cm3.

 

3 PASTABA. Rentgeno vamzdžio darbo apibūdinimas (nuolatinės elektros srovės generatorius, volframo anodas, 2 mm Al filtras).

______________

 

D PRIEDAS (informacinis)

 

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS

 

D.1. Pagrindinis darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės standartas. Tarybos direktyva 96/29/ Euratom, 1996 gegužės 13, Nr. L 159. T.39 (angl. k.) = COUNCIL DIRECTIVE 96/29/ EURATOM of 13 May 1996 Basic safety standards for the protection of the health of workers and the general publics against the dangers arising from ionizing radiation No L 159 Volume 39.

D.2. Žmonių sveikatos apsauga nuo jonizuojančiosios spinduliuotės medicininės apšvitos atveju. Tarybos direktyva 97/ 43/ Euratom, 1997 birželio 30, Nr. L 180/22. (angl. k.) = COUNCIL DIRECTIVE 97/43/ EURATOM of 30 June 1997 On health protection of individuals against the dangers of ionizing radiation in relation to medical exposure No L 180/22.

D.3. Reikalavimai medicinos įrangai. Tarybos direktyva 93/42 EEC, 1993 birželio 14. (angl. k.) = COUNCIL DIRECTIVE 93/42 – EEC of 14 June 1993 concerning medical devices.

D.4. Radiologinė darbuotojų sauga medicinoje ir stomatologijoje. Tarptautinės radiologinės saugos komisijos publikacija Nr. 57, 1989 m. (angl. k.) = RADIOLOGICAL PROTECTION OF THE WORKER IN MEDICINE AND DENTISTRY, ICRP publication 57, 1989.

 

 

Radiacinės saugos centro direktorius                                        A. Mastauskas

 

RADIACINĖS HIGIENOS PRIEŽIŪROS IR ANALIZĖS

skyriaus viršininkė                                                                             R. Stasiūnaitienė

 

Radiacinės higienos priežiūros ir analizės

skyriaus radiacinės higienos gydytojas

higienistas                                                                                                                 J. Augulis

______________

 

SUDERINTA

SUDERINTA

Vilniaus visuomenės

Kauno visuomenės

sveikatos centro

sveikatos centro

1998 12 02 raštas

1998 12 01 raštas

Nr. 04-1075

Nr. 08-927

 

SUDERINTA

SUDERINTA

Klaipėdos visuomenės

Šiaulių visuomenės

sveikatos centro

sveikatos centro

1998 12 03 raštas

1998 11 26 raštas

Nr. 9-1409

Nr. 18-412/1379

 

SUDERINTA

SUDERINTA

Panevėžio visuomenės

Valstybinės higienos

sveikatos centro

inspekcijos prie VVSPT

1998 12 02 raštas

1998 11 30 raštas

Nr. 11A/614

Nr. 01-08-694

 

SUDERINTA

SUDERINTA

Valstybinio visuomenės

Lietuvos radiologų

sveikatos centro

asociacijos

1998 12 01 raštas

1998 12 10 raštas

Nr. 01-11-1056

(be Nr.)

 

SUDERINTA

SUDERINTA

Viešosios įstaigos

SAM vyriausiojo radiologo

„Kauno MU klinikos“

prof. V. Mamontovo

1998 12 22 raštas

1998 12 15 raštas

Nr. 21-218

Nr. 220

______________

 

 

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. 35, 2000-01-20, Žin., 2000, Nr. 7-202 (2000-01-26); Žin., 2000, Nr. 9-0 (2000-01-28), i. k. 1002250ISAK00000035

Dėl Lietuvos higienos normos HN 31:1998 „Radiacinė sauga ir saugumas medicinos rentgeno diagnostikos praktikoje" dalinio pakeitimo