Suvestinė redakcija nuo 2004-12-10 iki 2005-02-19

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 30-999, i. k. 1032250ISAK000V-804

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL APSKRIČIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANŲ PATVIRTINIMO

2003 m. gruodžio 31 d. Nr. V-804

Vilnius

Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 335 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 28-1147, Nr. 114-5132) 4.1.2. punktą ir šiuo nutarimu patvirtintos Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos nuostatas:

1. Tvirtinu:

1.1. Alytaus apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planą (pridedamas);

1.2. Klaipėdos apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planą (pridedamas).

1.3. Marijampolės apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planą (pridedamas);

1.4. Panevėžio apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planą (pridedamas).

1.5. Šiaulių apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planą (pridedamas);

1.6. Tauragės apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planą (pridedamas).

1.7. Telšių apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planą (pridedamas);

1.8. Utenos apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planą (pridedamas).

2. Pavedu Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių viršininkams:

2.1. organizuoti Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planų (toliau vadinama – apskričių planai) įgyvendinimą;

2.2. per vieną mėnesį nuo apskričių planų patvirtinimo parengti ir, suderinus su savivaldybėmis, patvirtinti jiems įgyvendinti reikalingų priemonių planus bei pateikti juos Sveikatos apsaugos ministerijai šioms priemonėms integruoti į Valstybinę sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo programą;

2.3. apie apskričių planų įgyvendinimo rezultatus informuoti Sveikatos apsaugos ministeriją kasmet vasario 1 d. ir rugpjūčio 1 d.

3. Pavedu įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui Gediminui Černiauskui.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS JUOZAS OLEKAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-804

ALYTAUS APSKRITIES SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Alytaus apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo restruktūrizavimo planas (toliau vadinama – planas) parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 335 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 28-1147, Nr. 114-5132) 4.1.2 punktą.

2. Planas parengtas vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos (toliau vadinama – Strategija) nuostatomis, tikslais, restruktūrizavimo kriterijais ir siekiamais rezultatais.

3. Planas parengtas 2003–2005 metų laikotarpiui.

II. PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

4. Plano tikslas – restruktūrizuojant teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų struktūrą, užtikrinti geresnį gyventojų sveikatos priežiūros paslaugų poreikių patenkinimą, aukštesnę paslaugų kokybę, saugumą ir prieinamumą bei racionalesnį išteklių panaudojimą.

5. Pagrindiniai uždaviniai:

5.1. suformuoti Alytaus apskrityje efektyvesnę ir gyventojų poreikius atitinkančią sveikatos priežiūros paslaugų sistemą;

5.2. užtikrinti nuolatinį sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimą;

5.3. optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą;

5.4. siekti efektyvesnio žmogiškųjų, finansinių ir materialinių išteklių panaudojimo;

5.5. padidinti sveikatos priežiūros įstaigų veiklos efektyvumą ir pagerinti darbuotojų darbo sąlygas.

III. ESAMA SITUACIJA

6. Alytaus apskričiai priklauso 5 savivaldybės: Alytaus miesto, Alytaus rajono, Druskininkų, Lazdijų rajono ir Varėnos rajono.

7. 2003 m. sausio 1 d. Alytaus apskrityje gyveno 186 340 arba 5,4 procento visų Lietuvos gyventojų. 38,4 procento visų apskrities gyventojų gyvena Alytaus mieste. Pastaraisiais metais Alytaus apskrityje dėl neigiamo natūralaus prieaugio ir neigiamo migracijos saldo gyventojų skaičius mažėjo. Tik Alytaus mieste natūralus gyventojų prieaugis 2002 m. buvo teigiamas. Kaip ir visoje Lietuvoje, gyventojų amžiaus struktūroje didėja 65 metų ir vyresnių žmonių dalis. 2002 m. ši dalis sudarė 15,6 procento visų apskrities gyventojų.

8. Alytaus apskrityje 2002 m. gyventojų susirgimų, užregistruotų ambulatorinę pagalbą teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose, skaičius, tenkantis 1 000 suaugusiųjų ir paauglių, palyginus su 2001 m., nežymiai padidėjo ir sudarė 1 661 susirgimų. Tai mažiau negu Lietuvos vidurkis (1 702,2). Apskrities gyventojų mirtingumas 2002 m. sudarė 12,6 mirusiųjų 1 000 gyventojų ir buvo kiek didesnis už Lietuvos vidurkį, kuris siekė 11,8. Apskrities gyventojų mirties priežasčių struktūra labai panaši į bendrą Lietuvos šio rodiklio struktūrą. 2002 m. daugiausia apskrities gyventojų (57 procentai) mirė nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, 18,8 procento pacientų mirė dėl piktybinių navikų ir 12 procentų – dėl traumų ir apsinuodijimų.

9. Alytaus apskrityje 2002 m. pabaigoje buvo 34 sveikatos priežiūros įstaigos:

9.1. 4 bendrojo pobūdžio ligoninės;

9.2. 2 specializuotos ligoninės;

9.3. 1 slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė;

9.4. 2 reabilitacijos ligoninės;

9.5. 25 ambulatorinės įstaigos, iš jų:

9.5.1. 5 pirminės sveikatos priežiūros centrai;

9.5.2. 1 poliklinika;

9.5.3. 1 ambulatorija;

9.5.6. 1 greitosios medicinos pagalbos stotis;

9.5.7. 17 privačių įstaigų, dirbančių pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (iš jų 6 pirminės sveikatos priežiūros, 11 specializuotų ambulatorinių įstaigų).

10. Šiame plane ataskaitiniai ir planuojami rodikliai pateikiami be stomatologijos ambulatorinių paslaugų, nes Strategijoje, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė stomatologijos įstaigų dalis yra privačios, nebuvo keliamas tikslas restruktūrizuoti šios sveikatos sistemos grandies.

11. Alytaus apskrityje veikiančios 34 sveikatos priežiūros įstaigos pagal steigėjus pasiskirsto taip: 5 įstaigų steigėja yra Alytaus apskrities viršininkas, 12 – Alytaus apskrities savivaldybių tarybos, 17 – fiziniai asmenys.

12. Alytaus apskrityje veikiančiose stacionarinėse įstaigose 2002 m. pabaigoje iš viso buvo 1 298 lovos, iš jų slaugos ir palaikomojo gydymo – 158. Bendras lovų skaičius, tenkantis 10 000 gyventojų, sudarė 69,7 lovos (Lietuvos vidurkis – 89,6). Slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius 1 000 gyventojų sudarė 0,8.

13. Alytaus apskrityje 10 000 gyventojų tenka 18,7 gydytojų specialistų (Lietuvos vidurkis – 40) ir 69,2 slaugos specialistai (Lietuvos vidurkis – 77,7).

14. 2002 m. Alytaus apskrities pirminio lygio ambulatorinėse įstaigose buvo užregistruota 877 tūkst. apsilankymų, specializuotoje ambulatorinėje grandyje buvo suteikta 262,9 tūkst. konsultacijų. Tais pačiais metais buvo hospitalizuota 32,9 tūkst. ligonių. Bendras lovadienių skaičius sudarė 290,2 tūkst. Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugos apskrityje nebuvo teikiamos. Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų buvo suteikta 1,17 tūkst. ligonių. 2002 m. apskrities ir savivaldybių ligoninėse buvo 1,25 tūkst. gimdymų. Pagal gimstamumo rodiklį Alytaus apskritis nežymiai atsilieka nuo Lietuvos vidurkio.

15. Bendras Alytaus apskrityje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų 2002 m. suteiktas stacionarinių paslaugų kiekis pasiskirstė taip: 91,3 procento šių paslaugų buvo suteikta Alytaus apskrities gyventojams, 8,7 procento – atvykusiems iš kitų apskričių.

IV. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ POREIKIO PROGNOZĖ

16. Remiantis numatomais gyventojų skaičiaus ir amžiaus struktūros pokyčiais, prognozuojamais sergamumo rodikliais, siekiu plėtoti ligų prevenciją ir profilaktines priemones, planuojama, kad iki 2005 m. bendras sveikatos priežiūros paslaugų poreikis Alytaus apskrities sveikatos priežiūros įstaigose nežymiai išaugs. Šių paslaugų poreikio struktūroje didės ambulatorinių paslaugų dalis.

17. Siekiant užtikrinti šių paslaugų poreikio patenkinimo galimybes bei kokybę, garantuoti paslaugų prieinamumą ir gydymo atitikimą ligų indikacijoms, numatomas efektyvesnis ir racionalesnis pacientų srautų pasiskirstymas tarp paslaugų organizavimo lygių, ambulatorinės ir stacionarinės grandies, paslaugų profilių bei konkrečių sveikatos priežiūros įstaigų.

18. Tobulinant paslaugų pasiskirstymo proporcijas ir vadovaujantis Strategijoje suformuotomis valstybės politikos nuostatomis, Alytaus apskrityje numatomos šios sveikatos priežiūros paslaugų sferos tolesnės plėtros tendencijos:

18.1. prioritetinė pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros plėtra;

18.2. specializuotos ambulatorinės pagalbos apimčių augimas;

18.3. spartus dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugų didėjimas;

18.4. slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų apimčių augimas;

18.5. ambulatorinės slaugos plėtra pacientų namuose;

18.6. redukavimas stacionarinių paslaugų apimties bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse, mažinant nepagrįstai didelį hospitalizacijų skaičių ir vidutinę gulėjimo trukmę;

18.7. užtikrinimas sąlygos, kad ambulatorinių, slaugos ir palaikomojo gydymo bei dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugų plėtra visiškai kompensuotų stacionarinių paslaugų redukavimą bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse.

19. Įgyvendinant Strategijos ir šio plano 17 ir 18 punktų nuostatas, prognozuojama, kad Alytaus apskrityje iki 2005 m. pabaigos paslaugų poreikiai pasiskirstys taip:

19.1. apsilankymų ambulatorinėse pirminės sveikatos priežiūros įstaigose skaičius nuo 877,0 tūkst. apsilankymų 2002 m. išaugs iki 1 017,4 tūkst. 2005 m., arba jų apimtys padidės 16,0 procentų;

19.2. specializuotų ambulatorinių konsultacijų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, skaičius nuo 262,9 tūkst. konsultacijų 2002 m. padidės iki 289,3 tūkst. konsultacijų 2005 m., arba 10,0 procentų;

19.3. 2005 m. apskrities gyventojams planuojama suteikti apie 14,72 tūkst. lovadienių dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugų;

19.4. ligonių skaičius slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse padidės nuo 1,17 tūkst. ligonių 2002 m. iki 1,40 tūkst. ligonių 2005 m., arba 19,7 procento;

19.5. hospitalizacijos atvejų skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse sumažės nuo 32,9 tūkst. 2002 m. iki 26,6 tūkst. 2005 m., arba 19,1 procento, prognozuojant, kad pagal susiformavusias pacientų srautų tendencijas ir ateityje apie 39,9 procento stacionarinių paslaugų Alytaus apskrities gyventojams bus suteikta kitų apskričių sveikatos priežiūros įstaigose;

19.6. įvertinant tai, kad gyventojų skaičius įgavo mažėjimo tendenciją, ir tikintis nežymaus gimstamumo rodiklio gerėjimo, gimdymų skaičius pasikeis nežymiai ir 2005 m. sudarys apie 1,28 tūkst. gimdymų.

20. Detalesnis Alytaus apskrities prognozuojamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio pasiskirstymas pagal savivaldybes pateikiamas 1 priede.

V. POREIKIŲ PATENKINIMO UŽTIKRINIMAS

21. Numatomus planuojamo laikotarpio paslaugų struktūros pokyčius užtikrins adekvatus materialinių, žmogiškųjų ir finansinių išteklių persiskirstymas Alytaus apskrities sveikatos priežiūros sektoriuje.

22. Padidėjusio ligonių srauto poreikių ambulatorinės pagalbos grandyje patenkinimui numatoma:

22.1. išplėsti pirminių ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, įgyvendinant Alytaus apskrities sveikatos projektą, finansuojamą iš Pasaulio banko paskolos lėšų, decentralizuojant esamas įstaigas, skatinant naujų privačių įstaigų, dirbančių pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, kūrimąsi, siekiant priartinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas prie vartotojų, ypač kaimo vietovėse;

22.2. padidinti darbuotojų pirminėje sveikatos priežiūroje skaičių, siekiant, kad iki 2005 m. 63 procentus apskrities gyventojų aptarnautų bendrosios praktikos gydytojai (2002 m. jie aptarnavo 54 procentus). Planuojama, kad šių gydytojų skaičius nuo 60 – 2002 m. išaugs iki 79 – 2005 m.;

22.3. didinti tyrimų ir paslaugų, teikiamų ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose, apimtis;

22.4. tobulinti ir plėsti ambulatorinę reabilitaciją;

22.5. ypatingą dėmesį skirti medicininės slaugos paslaugų teikimui pacientų namuose, integruojant jas su socialinės globos sistemos paslaugomis.

23. Stacionarinių paslaugų poreikiams patenkinti paslaugos bus teikiamos adekvačiai numatomam pacientų srautų pasiskirstymui:

23.1. didinant slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičių nuo 158 – 2002 m. iki 182 – 2005 m. ir užtikrinant gyventojų aprūpinimą šio profilio lovomis iki Strategijoje numatyto lygio;

23.2. įsteigiant iki 2005 m. 46 dienos stacionaro ir dienos chirurgijos vietas;

23.3. sumažinant lovų skaičių bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse (be slaugos ir palaikomojo gydymo) nuo 1 140 – 2002 m. iki 676 lovų 2005 m., t. y. 464 lovomis, arba 40,7 procento;

23.4. įvertinant dabartiniu metu neefektyviai naudojamas akušerijos lovas Druskininkų, Lazdijų rajono ir Varėnos rajono ligoninėse iki 2005 m. numatoma uždaryti jose akušerijos skyrius, pagrindinį gimdyvių srautą nukreipiant į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę.

24. Detalesnis paslaugų poreikių patenkinimui reikalingų išteklių išdėstymas pagal savivaldybes pateikiamas 2 priede.

VI. PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

25. Plano įgyvendinimui numatomų pertvarkymų suvestinė pateikiama 3 priede.

26. Restruktūrizavimui reikalingų lėšų poreikis patvirtinto plano pagrindu bus pateiktas Valstybinėje sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo programoje.

27. Įgyvendinus planą, prognozuojama, kad:

27.1. Alytaus apskrities sveikatos priežiūros paslaugų struktūra bus geriau subalansuota su gyventojų poreikiais;

27.2. pagerės paslaugų kokybė, jų prieinamumas, padidės gyventojų pasirinkimo galimybės;

27.3. bus racionaliau paskirstomi finansiniai, žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, padidės jų naudojimo efektyvumas;

27.4. sveikatos sektorius taps patrauklesnis privačioms investicijoms ir užsienio fondams;

27.5. bus sudaryta galimybė kurti geresnę ligų prevencijos sistemą, siekti geresnių gyventojų sveikatos rodiklių.

28. Restruktūrizavus sutaupytos lėšos sudarys galimybę dengti kreditorinį įsiskolinimą, plėsti tyrimų ir medikamentų apimtis, gerinti pacientų aptarnavimą bei gydymo technologijas, didinti sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių darbuotojų darbo užmokestį ir gerinti jų darbo sąlygas, didinti paslaugų įkainius.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

Ministro 2003 m. gruodžio 31 d.

įsakymu Nr. V-804

KLAIPĖDOS APSKRITIES SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Klaipėdos apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo restruktūrizavimo planas (toliau vadinama – planas) parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 335 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 28-1147, Nr. 114-5132) 4.1.2 punktą.

3. Planas parengtas 2003–2005 metų laikotarpiui.

II. PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

5. Pagrindiniai uždaviniai:

5.1. suformuoti Klaipėdos apskrityje efektyvesnę ir gyventojų poreikius atitinkančią sveikatos priežiūros paslaugų sistemą;

5.2. užtikrinti nuolatinį sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimą;

5.3. optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą;

5.4. siekti efektyvesnio žmogiškųjų, finansinių ir materialinių išteklių panaudojimo;

5.5. padidinti sveikatos priežiūros įstaigų veiklos efektyvumą ir pagerinti darbuotojų darbo sąlygas.

III. ESAMA SITUACIJA

6. Klaipėdos apskričiai priklauso 7 savivaldybės: Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Neringos, Palangos miesto, Skuodo rajono ir Šilutės rajono.

7. 2003 m. sausio 1 d. Klaipėdos apskrityje gyveno 383 945, arba 11,1 procento, visų Lietuvos gyventojų. 49,9 procento visų apskrities gyventojų gyveno Klaipėdos mieste. Pastaraisiais metais Klaipėdos apskrityje dėl neigiamo natūralaus prieaugio ir neigiamo migracijos saldo gyventojų skaičius mažėjo. Kaip ir visoje Lietuvoje, gyventojų amžiaus struktūroje didėja 65 metų ir vyresnių žmonių dalis, 2002 m. jie sudarė 12,8 procento.

8. Klaipėdos apskrityje 2002 m. gyventojų susirgimų, užregistruotų ambulatorinę pagalbą teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose, skaičius, tenkantis 1 000 suaugusiųjų ir paauglių, palyginus su 2001 m., nežymiai padidėjo ir sudarė 1 880,5. Tai daugiau negu Lietuvos vidurkis (1 702,2). Apskrities gyventojų mirtingumas 2002 m. sudarė 10,7 mirusiųjų 1 000 gyventojų ir buvo kiek mažesnis už Lietuvos vidurkį, kuris siekė 11,8. Apskrities gyventojų mirties priežasčių struktūra labai panaši į bendrą Lietuvos šio rodiklio struktūrą. 2002 m. daugiausia apskrities gyventojų (50,5 procento) mirė nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, 20,5 procento dėl piktybinių navikų ir 14,0 procentų dėl traumų ir apsinuodijimų.

9. Klaipėdos apskrityje 2002 m. pabaigoje buvo 56 sveikatos priežiūros įstaigos, turinčios juridinio asmens statusą ir sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis:

9.1. 9 bendrojo pobūdžio ligoninės;

9.2. 5 specializuotos ligoninės (iš jų 2 psichiatrijos, 3 tuberkuliozės);

9.3. 2 slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės;

9.4. 3 reabilitacijos įstaigos;

9.5. 3 greitosios medicinos pagalbos stotys;

9.6. 34 ambulatorinės įstaigos, iš jų:

9.6.1. 15 pirminės sveikatos priežiūros centrų;

9.6.2. 1 poliklinika;

9.6.3. 4 ambulatorijos;

9.6.4. 3 psichikos sveikatos centrai;

9.6.5. 3 bendrosios praktikos gydytojų kabinetai;

9.6.6. 8 privačios įstaigos, dirbančios pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (iš jų 3 pirminės sveikatos priežiūros, 5 specializuotos ambulatorinės įstaigos).

11. Klaipėdos apskrityje veikiančios 56 sveikatos priežiūros įstaigos pagal steigėjus pasiskirsto taip: 1 ligoninės steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija, 8 įstaigų steigėjas yra Klaipėdos apskrities viršininkas, 38 – Klaipėdos apskrities savivaldybių tarybos, 8 – fiziniai asmenys ir Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutas.

12. Klaipėdos apskrityje veikiančiose stacionarinėse įstaigose 2002 m. pabaigoje iš viso buvo 3 625 lovos, iš jų slaugos ir palaikomojo gydymo – 303. Bendras lovų skaičius, tenkantis 10 000 gyventojų, sudarė 94,4 lovos (Lietuvos vidurkis – 89,6). Slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius 1 000 gyventojų sudarė 0,8.

13. Klaipėdos apskrityje 10 000 gyventojų tenka 27,0 gydytojai specialistai. (Lietuvos vidurkis – 40) ir 107,3 slaugos specialistai (Lietuvos vidurkis – 77,7).

14. 2002 m. Klaipėdos apskrities pirminio lygio ambulatorinėse įstaigose buvo užregistruota 1 669,7 tūkst. apsilankymų, specializuotoje ambulatorinėje grandyje buvo suteikta 566,0 tūkst. konsultacijų, apmokėtų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Tais pačiais metais buvo hospitalizuota 105,2 tūkst. ligonių. Bendras lovadienių skaičius sudarė 864,3 tūkst. Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugos buvo teikiamos tik Klaipėdos miesto ligoninėse. Šių paslaugų apimtys 2002 m. sudarė 910 lovadienių. Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų buvo suteikta 2 240 ligonių. 2002 m. gimdymų skaičius apskrities ir savivaldybių ligoninėse buvo 2 780. Pagal gimstamumo rodiklį Klaipėdos apskritis atsilieka nuo Lietuvos vidurkio.

15. Bendras Klaipėdos apskrityje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų 2002 m. suteiktas stacionarinių paslaugų kiekis pasiskirstė taip: 80,0 procentų šių paslaugų buvo suteikta Klaipėdos apskrities gyventojams, 20,0 procentų – atvykusiems iš kitų apskričių.

IV. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ POREIKIO PROGNOZĖ

16. Remiantis numatomais gyventojų skaičiaus ir amžiaus struktūros pokyčiais, prognozuojamais sergamumo rodikliais, siekiu plėtoti ligų prevenciją ir profilaktines priemones, planuojama, kad iki 2005 m. bendras sveikatos priežiūros paslaugų poreikis Klaipėdos apskrities sveikatos priežiūros įstaigose augs. Šių paslaugų poreikio struktūroje didės ambulatorinių paslaugų dalis.

18. Tobulinant paslaugų pasiskirstymo proporcijas ir vadovaujantis Strategijoje suformuotomis valstybės politikos nuostatomis, Klaipėdos apskrityje numatomos šios sveikatos priežiūros paslaugų sferos tolesnės plėtros tendencijos:

18.1. prioritetinė pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros plėtra;

18.2. specializuotos ambulatorinės pagalbos apimčių augimas;

18.3. spartus dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugų didėjimas;

18.4. slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų apimčių augimas;

18.5. ambulatorinės slaugos plėtra pacientų namuose;

18.6. stacionarinių paslaugų apimties bendrojo pobūdžio ligoninėse redukavimas mažinant nepagrįstai didelį ligonių skaičių ir vidutinę gulėjimo trukmę;

19. Įgyvendinant Strategijos ir šio plano 17 ir 18 punktų nuostatas prognozuojama, kad Klaipėdos apskrityje iki 2005 m. pabaigos paslaugų poreikiai pasiskirstys taip:

19.1. apsilankymų ambulatorinėse pirminės sveikatos priežiūros įstaigose skaičius nuo 1 669,7 tūkst. apsilankymų 2002 m. išaugs iki 1 970,2 tūkst. apsilankymų 2005 m., arba jų apimtys padidės 18,0 procentų;

19.2. specializuotų ambulatorinių konsultacijų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, skaičius nuo 566,0 tūkst. 2002 m. padidės iki 660,1 tūkst. 2005 m., arba 16,6 procento;

19.3. dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius padidės nuo 910 – 2002 m. iki 23,6 tūkst. – 2005 m. arba išaugs 25,9 karto;

19.4. ligonių skaičius slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse padidės nuo 2 240 ligonių 2002 m. iki 3 360 – 2005 m., arba 50,0 procentų;

19.5. ligonių skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse skaičius sumažės nuo 105,2 tūkst. 2002 m. iki 82,2 tūkst. 2005 m., arba 21,9 procento, prognozuojant, kad pagal susiformavusias pacientų srautų tendencijas ir ateityje apie 7,9 procento stacionarinių paslaugų Klaipėdos apskrities gyventojams bus suteikta kitų apskričių sveikatos priežiūros įstaigose;

19.6. įvertinant tai, kad gyventojų skaičius įgavo mažėjimo tendenciją, ir tikintis nežymaus gimstamumo rodiklio gerėjimo, gimdymų skaičius kiek padidės ir 2005 m. sudarys apie 3 000 gimdymų.

20. Detalesnis Klaipėdos apskrities prognozuojamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio pasiskirstymas pagal savivaldybes pateikiamas 1 priede.

V. POREIKIŲ PATENKINIMO UŽTIKRINIMAS

21. Numatomus planuojamo laikotarpio paslaugų struktūros pokyčius užtikrins adekvatus materialinių, žmogiškųjų ir finansinių išteklių persiskirstymas Klaipėdos apskrities sveikatos priežiūros sektoriuje.

22. Padidėjusio ligonių srauto poreikių ambulatorinės pagalbos grandyje patenkinimui numatoma:

22.1. išplėsti pirminių ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklą nuo 29 – 2002 m. iki 48 – 2005 m., įgyvendinant Klaipėdos apskrities sveikatos projektą, decentralizuojant esamas įstaigas, skatinant naujų privačių įstaigų, dirbančių pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, kūrimąsi siekiant priartinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas prie vartotojų, ypač kaimo vietovėse;

22.2. padidinti darbuotojų pirminėje sveikatos priežiūroje skaičių, siekiant, kad iki 2005 m. 87–100 procentų apskrities gyventojų aptarnautų bendrosios praktikos gydytojai (2002 m. jie aptarnavo 71 procentą). Planuojama, kad šių gydytojų skaičius nuo 158 – 2002 m. išaugs iki 205 – 2005 m.;

22.3. didinti tyrimų ir paslaugų, teikiamų ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose, apimtis;

22.4. tobulinti ir plėsti ambulatorinę reabilitaciją;

22.5. ypatingą dėmesį skirti medicininės slaugos paslaugų teikimui pacientų namuose, integruojant jas su socialinės globos sistemos paslaugomis.

23. Stacionarinių paslaugų poreikiams patenkinti paslaugos bus teikiamos adekvačiai numatomam pacientų srautų pasiskirstymui:

23.1. didinant slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičių nuo 303 – 2002 m. iki 360 – 2005 m. ir užtikrinant gyventojų aprūpinimą šio profilio lovomis iki Strategijoje numatyto lygio;

23.2. dienos stacionaro ir dienos chirurgijos vietų skaičių padidinant nuo 6 – 2002 m. iki 148 – 2005 m. arba apie 24,7 karto;

23.3. sumažinant lovų skaičių bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse (be slaugos ir palaikomojo gydymo) nuo 3 322 – 2002 m. iki 2 228 lovų 2005 m., t. y. 1 094 lovomis arba 32,9 procento;

23.4. įvertinant dabartiniu metu neefektyviai naudojamą akušerinių lovų fondą, sumažinamas lovų skaičius ligoninių akušeriniuose skyriuose.

24. Detalesnis paslaugų poreikių patenkinimui reikalingų išteklių išdėstymas pagal savivaldybes pateikiamas 2 priede.

VI. PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

25. Plano įgyvendinimui numatomi kai kurie struktūriniai pertvarkymai Klaipėdos apskrities sveikatos priežiūros įstaigose. Jų suvestinė pateikiama 3 priede.

26. Restruktūrizavimui reikalingų lėšų poreikis patvirtinto plano pagrindu bus pateiktas Valstybinėje sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo programoje.

27. Įgyvendinus planą, prognozuojama, kad:

27.1. Klaipėdos apskrities sveikatos priežiūros paslaugų struktūra bus geriau subalansuota ir atitiks gyventojų poreikius;

27.2. pagerės paslaugų kokybė, jų prieinamumas, padidės gyventojų pasirinkimo galimybės;

27.3. bus racionaliau paskirstomi finansiniai, žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, padidės jų naudojimo efektyvumas;

27.4. sveikatos sektorius taps patrauklesnis privačioms investicijoms ir užsienio fondams;

27.5. bus sudaryta galimybė kurti geresnę ligų prevencijos sistemą, siekti geresnių gyventojų sveikatos rodiklių.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu

Nr. V-804

MARIJAMPOLĖS APSKRITIES SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Marijampolės apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo restruktūrizavimo planas (toliau vadinama – planas) parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 335 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 28-1147, Nr. 114-5132) 4.1.2 punktą.

3. Planas parengtas 2003–2005 metų laikotarpiui.

II. PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

5. Pagrindiniai uždaviniai:

5.1. suformuoti Marijampolės apskrityje efektyvesnę ir gyventojų poreikius atitinkančią sveikatos priežiūros paslaugų sistemą;

5.2. užtikrinti nuolatinį sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimą;

5.3. optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą;

5.4. siekti efektyvesnio žmogiškųjų, finansinių ir materialinių išteklių panaudojimo;

5.5. padidinti sveikatos priežiūros įstaigų veiklos efektyvumą ir pagerinti darbuotojų darbo sąlygas.

III. ESAMA SITUACIJA

6. Marijampolės apskričiai priklauso 5 savivaldybės: Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Šakių rajono ir Vilkaviškio rajono.

7. 2003 m. sausio 1 d. Marijampolės apskrityje gyveno 187 607 arba 5,4 procento visų Lietuvos gyventojų. Pastaraisiais metais Marijampolės apskrityje dėl neigiamo natūralaus prieaugio ir neigiamo migracijos saldo gyventojų skaičius mažėjo. Marijampolės apskrities natūralus gyventojų neigiamas prieaugis yra mažesnis už Lietuvos Respublikos vidurkį. Kaip ir visoje Lietuvoje gyventojų amžiaus struktūroje didėja 65 metų ir vyresnių žmonių dalis, 2002 m. jie sudarė 16,1 procento.

8. Marijampolės apskrityje 2002 m. gyventojų susirgimų, užregistruotų ambulatorinę pagalbą teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose, skaičius, tenkantis 1 000 suaugusiųjų ir paauglių, buvo mažesnis už Lietuvos vidurkį (1 702,2) ir sudarė 1 414,8 susirgimų. Palyginti su 2001 m. (1 351,6 susirgimai), šis rodiklis padidėjo. Marijampolės apskrities gyventojų mirtingumas 2002 m. sudarė 12,9 mirusiųjų 1 000 gyventojų ir buvo didesnis už Lietuvos vidurkį, kuris siekė 11,8. Apskrities gyventojų mirties priežasčių struktūra labai panaši į bendrą Lietuvos šio rodiklio struktūrą. 2002 m. daugiausia apskrities gyventojų (57 procentai) mirė nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, 17,9 procento dėl piktybinių navikų, 12,6 procento dėl traumų ir apsinuodijimų.

9. Marijampolės apskrityje 2002 m. pabaigoje buvo 50 sveikatos priežiūros įstaigų:

9.1. 5 bendrojo pobūdžio ligoninės;

9.2. 1 slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė;

9.3. 2 greitosios medicinos pagalbos stotys;

9.4. 42 ambulatorinės įstaigos, iš jų:

9.4.1. 7 pirminės sveikatos priežiūros centrai;

9.4.2. 10 ambulatorijų;

9.4.3. 25 privačios įstaigos, dirbančios pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (iš jų 16 pirminės sveikatos priežiūros, 9 specializuotos ambulatorinės įstaigos).

11. Marijampolės apskrityje 50 veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų pagal steigėjus pasiskirsto taip: 1 ligoninės steigėjas yra Marijampolės apskrities viršininkas, 24 sveikatos priežiūros įstaigų – Marijampolės apskrities savivaldybių tarybos, 25 – fiziniai asmenys.

12. Marijampolės apskrityje veikiančiose stacionarinėse įstaigose 2002 m. pabaigoje iš viso buvo 1 160 lovų, iš jų slaugos ir palaikomojo gydymo – 187. Bendras lovų skaičius, tenkantis 10 000 gyventojų, sudarė 61,8 (Lietuvos vidurkis – 89,6). Slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius 1 000 gyventojų sudarė 1,0.

13. Marijampolės apskritis palyginti blogai aprūpinta sveikatos priežiūros specialistais – 10 000 apskrities gyventojų tenka 26,3 gydytojai (Lietuvos vidurkis – 40) ir 64,2 slaugos specialistai (Lietuvos vidurkis – 77,7).

14. 2002 m. Marijampolės apskrities pirminio lygio ambulatorinėse įstaigose buvo užregistruota 719,3 tūkst. apsilankymų, specializuotoje ambulatorinėje grandyje buvo suteikta 181,9 tūkst. konsultacijų, apmokėtų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Tais pačiais metais buvo hospitalizuota 33,1 tūkst. ligonių. Bendras lovadienių skaičius sudarė 264,9 tūkst., o dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių – 100. Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų buvo suteikta 1,7 tūkst. ligonių. 2002 m. gimdymų skaičius Marijampolės apskrities ir savivaldybių ligoninėse buvo 1 300. Pagal gimstamumo rodiklį Marijampolės apskritis atsilieka nuo Lietuvos vidurkio.

15. Bendras Marijampolės apskrityje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų 2002 m. suteiktas stacionarinių paslaugų kiekis pasiskirstė taip: 97,8 procento šių paslaugų buvo suteikta Marijampolės apskrities gyventojams, 2,2 procento – atvykusiems iš kitų apskričių.

IV. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ POREIKIO PROGNOZĖ

16. Remiantis numatomais gyventojų skaičiaus ir amžiaus struktūros pokyčiais, prognozuojamais sergamumo rodikliais, siekiu plėtoti ligų prevenciją ir profilaktines priemones, planuojama, kad iki 2005 m. bendras sveikatos priežiūros paslaugų poreikis Marijampolės apskrities sveikatos priežiūros įstaigose išaugs. Šių paslaugų poreikio struktūroje didės ambulatorinių paslaugų dalis.

18. Tobulinant paslaugų pasiskirstymo proporcijas ir vadovaujantis Strategijoje suformuotomis valstybės politikos nuostatomis, Marijampolės apskrityje numatomos šios sveikatos priežiūros paslaugų sferos tolesnės plėtros tendencijos:

18.1. prioritetinė pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros plėtra;

18.2. specializuotos ambulatorinės pagalbos apimčių augimas;

18.3. spartus dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugų didėjimas;

18.4. slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų apimčių augimas;

18.5. ambulatorinės slaugos plėtra pacientų namuose;

18.6. redukavimas stacionarinių paslaugų apimties bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse mažinant nepagrįstai didelį hospitalizacijų skaičių ir vidutinę gulėjimo trukmę;

19. Įgyvendinant Strategijos ir šio plano 17 ir 18 punktų nuostatas, prognozuojama, kad Marijampolės apskrityje iki 2005 m. pabaigos paslaugų poreikiai pasiskirstys tokia tvarka:

19.1. apsilankymų ambulatorinėse pirminės sveikatos priežiūros įstaigose skaičius nuo 719,3 tūkst. 2002 m. išaugs iki 863,3 tūkst. 2005 m., arba jų apimtys padidės 20,0 procentų;

19.2. specializuotų ambulatorinių konsultacijų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, skaičius nuo 181,9 tūkst. 2002 m. padidės iki 206,7 tūkst., arba 13,6 procento;

19.3. dienos stacionarų ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius padidės nuo 100 lovadienių 2002 m. iki 14 tūkst. 2005 m.;

19.4. ligonių skaičius slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse padidės nuo 1,7 tūkst. 2002 m. iki 2,0 tūkst. 2005 m., arba 17,6 procento;

19.5. ligonių skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse sumažės nuo 33,1 tūkst. 2002 m. iki 25,6 tūkst. 2005 m., arba 22,7 procento, prognozuojant, kad pagal susiformavusias pacientų srautų tendencijas ir ateityje maždaug 42,3 procento stacionarinių paslaugų Marijampolės apskrities gyventojams bus suteikta kitų apskričių stacionarinėse įstaigose;

19.6. įvertinant tai, kad gyventojų skaičius įgavo mažėjimo tendenciją, ir tikintis nežymaus gimstamumo rodiklio gerėjimo, gimdymų skaičius iš esmės liks nepakitęs ir 2005 m. sudarys apie 1,3 tūkst. gimdymų.

20. Detalesnis Marijampolės apskrities prognozuojamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio pasiskirstymas pagal savivaldybes pateikiamas 1 priede.

V. POREIKIŲ PATENKINIMO UŽTIKRINIMAS

21. Numatomus planuojamo laikotarpio paslaugų struktūros pokyčius užtikrins adekvatus materialinių, žmogiškųjų ir finansinių išteklių persiskirstymas Marijampolės apskrities sveikatos priežiūros sektoriuje.

22. Padidėjusio ligonių srauto poreikių ambulatorinės pagalbos grandyje patenkinimui numatoma:

22.1. išplėsti pirminių ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklą nuo 33 – 2002 m. iki 50 – 2005 m., decentralizuojant esamas įstaigas, skatinant naujų privačių įstaigų, dirbančių pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, kūrimąsi, siekiant priartinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas prie vartotojų, ypač kaimo vietovėse;

22.2. padidinti darbuotojų pirminėje sveikatos priežiūroje skaičių, siekiant, kad iki 2005 m. 82 procentus apskrities gyventojų aptarnautų bendrosios praktikos gydytojai (2002 m. jie aptarnavo 49,3 procento). Planuojama, kad šių gydytojų skaičius nuo 69 – 2002 m. išaugs iki 99 – 2005 m.;

22.3. didinti tyrimų ir paslaugų, teikiamų ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose, apimtis;

22.4. tobulinti ir plėsti ambulatorinę reabilitaciją;

22.5. ypatingą dėmesį skirti medicininės slaugos paslaugų teikimui pacientų namuose, integruojant jas su socialinės globos sistemos paslaugomis.

23. Poreikiai stacionarinėms paslaugoms bus tenkinami adekvačiai numatomam pacientų srautų pasiskirstymui:

23.1. didinant slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičių nuo 187 – 2002 m. iki 191 – 2005 m. ir užtikrinant gyventojų aprūpinimą šio profilio lovomis iki Strategijoje numatyto lygio;

23.2. įsteigiant iki 2005 m. 40 dienos stacionaro ir dienos chirurgijos vietų;

23.3. sumažinant lovų skaičių bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse (be slaugos ir palaikomojo gydymo) nuo 973 – 2002 m. iki 699 lovų 2005 m., t. y. 274 lovomis, arba 28,2 procento.

24. Detalesnis paslaugų poreikių patenkinimui reikalingų išteklių išdėstymas pagal savivaldybes pateikiamas 2 priede.

VI. PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

25. Plano įgyvendinimui numatoma reorganizuoti kai kurias Marijampolės apskrities sveikatos priežiūros įstaigas. Jų suvestinė pateikiama 3 priede.

26. Restruktūrizavimui reikalingų lėšų poreikis patvirtinto plano pagrindu bus apskaičiuotas ir pateiktas Valstybinėje sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo programoje.

27. Įgyvendinus planą, prognozuojama, kad:

27.1. Marijampolės apskrities sveikatos priežiūros paslaugų struktūra bus geriau subalansuota su gyventojų poreikiais;

27.2. pagerės paslaugų kokybė, jų prieinamumas, padidės gyventojų pasirinkimo galimybės;

27.3. bus racionaliau paskirstomi finansiniai, žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, padidės jų naudojimo efektyvumas;

27.4. sveikatos sektorius taps patrauklesnis privačioms investicijoms ir užsienio fondams;

27.5. bus sudaryta galimybė kurti geresnę ligų prevencijos sistemą, siekti geresnių gyventojų sveikatos rodiklių.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-804

PANEVĖŽIO APSKRITIES SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Panevėžio apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo restruktūrizavimo planas (toliau vadinama – planas) parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 335 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 28-1147, Nr. 114-5132) 4.1.2 punktą.

3. Planas parengtas 2003–2005 metų laikotarpiui.

II. PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

5. Pagrindiniai uždaviniai:

5.1. suformuoti Panevėžio apskrityje efektyvesnę ir gyventojų poreikius atitinkančią sveikatos priežiūros paslaugų sistemą;

5.2. užtikrinti nuolatinį sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimą;

5.3. optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą;

5.4. siekti efektyvesnio žmogiškųjų, finansinių ir materialinių išteklių panaudojimo;

5.5. padidinti sveikatos priežiūros įstaigų veiklos efektyvumą ir pagerinti darbuotojų darbo sąlygas.

III. ESAMA SITUACIJA

6. Panevėžio apskričiai priklauso 6 savivaldybės: Panevėžio miesto, Panevėžio rajono, Biržų rajono, Kupiškio rajono, Pasvalio rajono ir Rokiškio rajono.

7. 2003 m. sausio 1 d. Panevėžio apskrityje gyveno 297 520, arba 8,6 procento, visų Lietuvos gyventojų. 39,9 procento visų apskrities gyventojų gyvena Panevėžio mieste. Pastaraisiais metais Panevėžio apskrityje dėl neigiamo natūralaus prieaugio ir neigiamo migracijos saldo gyventojų skaičius mažėjo. Pagal natūralų gyventojų prieaugį Panevėžio apskritis viršija Lietuvos Respublikos vidurkį. Kaip ir visoje Lietuvoje, gyventojų amžiaus struktūroje didėja 65 metų ir vyresnių žmonių dalis, 2002 m. jie sudarė 15,4 procento.

8. Panevėžio apskrityje 2002 m. gyventojų susirgimų, užregistruotų ambulatorinę pagalbą teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose, skaičius, tenkantis 1 000 suaugusiųjų ir paauglių, buvo aukštesnis už Lietuvos vidurkį (1 702,2) ir sudarė 1 977,8 susirgimų. Tačiau, palyginti su 2001 m. (2 022,4), šis rodiklis sumažėjo. Panevėžio apskrities gyventojų mirtingumas 2002 m. sudarė 12,5 mirusiųjų 1 000 gyventojų ir buvo didesnis už Lietuvos vidurkį, kuris siekė 11,8. Apskrities gyventojų mirties priežasčių struktūra labai panaši į bendrą Lietuvos šio rodiklio struktūrą. 2002 m. daugiausia apskrities gyventojų (57,1 procento) mirė nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, 20,6 procento dėl piktybinių navikų, 11,9 procento dėl traumų ir apsinuodijimų.

9. Panevėžio apskrityje 2002 m. pabaigoje buvo 46 sveikatos priežiūros įstaigos:

9.1. 5 bendrojo pobūdžio ligoninės;

9.2. 4 specializuotos ligoninės (iš jų 1 tuberkuliozės, 1 psichiatrijos, 1 infekcinių ligų ir 1 priklausomybės ligų centras);

9.3. 1 slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė;

9.4. 1 reabilitacijos ligoninė;

9.5. 1 greitosios medicinos pagalbos stotis;

9.6. 34 ambulatorinės įstaigos, iš jų:

9.6.1. 4 pirminės sveikatos priežiūros centrai;

9.6.2. 4 poliklinikos;

9.6.3. 1 psichikos sveikatos centras;

9.6.4. 15 bendrosios praktikos gydytojų kabinetų (iš jų 13 privačių, dirbančių pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis);

9.6.5. 10 konsultacinių kabinetų (iš jų 9 privatūs, dirbantys pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis).

10. Šiame plane ataskaitiniai ir planuojami rodikliai pateikiami be stomatologijos ambulatorinių paslaugų, nes Strategijoje atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė stomatologijos įstaigų dalis yra privačios, nebuvo keliamas tikslas restruktūrizuoti šios sveikatos sistemos grandies.

11. Panevėžio apskrityje veikiančios 46 sveikatos priežiūros įstaigos pagal steigėjus pasiskirsto taip: 1 ligoninės steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija, 5 ligoninių steigėjas – Panevėžio apskrities viršininkas, 18 sveikatos priežiūros įstaigų – Panevėžio apskrities savivaldybių tarybos, 22 – fiziniai asmenys.

12. Panevėžio apskrityje veikiančiose stacionarinėse įstaigose 2002 m. pabaigoje iš viso buvo 2 230 lovų, iš jų slaugos ir palaikomojo gydymo – 269. Bendras lovų skaičius, tenkantis 10 000 gyventojų, buvo mažesnis negu Lietuvos vidurkis ir sudarė 74,9 lovos. Slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius 1 000 gyventojų sudarė 0,9. 46,3 procento visų apskrities lovų yra Panevėžio mieste esančiose ligoninėse.

13. Panevėžio apskrityje 10 000 gyventojų tenka 18,8 gydytojų specialistų (Lietuvos vidurkis – 40), 92,2 slaugos specialistai (Lietuvos vidurkis – 77,7).

14. 2002 m. Panevėžio apskrities pirminio lygio ambulatorinėse įstaigose buvo užregistruota 1 120 tūkst. apsilankymų, specializuotoje ambulatorinėje grandyje buvo suteikta 422 tūkst. konsultacijų, apmokėtų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Tais pačiais metais buvo hospitalizuota 64,6 tūkst. ligonių. Bendras lovadienių skaičius sudarė 658,2 tūkst., o dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių – 14,46 tūkst. Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų buvo suteikta 2,1 tūkst. ligonių. Panevėžio apskrities ir savivaldybių ligoninėse 2002 m. buvo 2,39 tūkst. gimdymų. Pagal gimstamumo rodiklį Panevėžio apskritis atsilieka nuo Lietuvos vidurkio.

15. Bendras Panevėžio apskrityje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų 2002 m. suteiktas stacionarinių paslaugų kiekis pasiskirstė taip: 90,8 procento šių paslaugų buvo suteikta Panevėžio apskrities gyventojams, 9,2 procento – atvykusiems iš kitų apskričių.

IV. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ POREIKIO PROGNOZĖ

16. Remiantis numatomais gyventojų skaičiaus ir amžiaus struktūros pokyčiais, prognozuojamais sergamumo rodikliais, siekiu plėtoti ligų prevenciją ir profilaktines priemones, planuojama, kad iki 2005 m. bendras sveikatos priežiūros paslaugų poreikis Panevėžio apskrities sveikatos priežiūros įstaigose išaugs. Šių paslaugų poreikio struktūroje didės ambulatorinių paslaugų dalis.

18. Tobulinant paslaugų pasiskirstymo proporcijas ir vadovaujantis Strategijoje suformuotomis valstybės politikos nuostatomis, Panevėžio apskrityje numatomos šios sveikatos priežiūros paslaugų sferos tolesnės plėtros tendencijos:

18.1. prioritetinė pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros plėtra;

18.2. specializuotos ambulatorinės pagalbos apimčių augimas;

18.3. spartus dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugų didėjimas;

18.4. slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų apimčių augimas;

18.5. ambulatorinės slaugos plėtra pacientų namuose;

18.6. redukavimas stacionarinių paslaugų apimties bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse mažinant nepagrįstai didelį hospitalizacijų skaičių ir vidutinę gulėjimo trukmę;

19. Įgyvendinant Strategijos ir šio plano 17 ir 18 punktų nuostatas prognozuojama, kad Panevėžio apskrityje iki 2005 m. pabaigos paslaugų poreikiai pasiskirstys tokia tvarka:

19.1. apsilankymų ambulatorinėse pirminės sveikatos priežiūros įstaigose skaičius nuo 1 120,0 tūkst. – 2002 m. išaugs iki 1 321,6 tūkst. – 2005 m., arba jų apimtys padidės 18 procentų;

19.2. specializuotų ambulatorinių konsultacijų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, skaičius nuo 422 tūkst. – 2002 m. padidės iki 483 tūkst., arba 14,4 procento;

19.3. dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius padidės nuo 14,46 tūkst. – 2002 m. iki 25,2 tūkst. – 2005 m., arba 74,3 procento;

19.4. ligonių skaičius slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse padidės nuo 2,1 tūkst. –2002 m. iki 2,8 tūkst. – 2005 m., arba 33,3 procento;

19.5. hospitalizacijos atveju bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse skaičius sumažės nuo 64,6 tūkst. – 2002 m. iki 62,0 tūkst. – 2005 m., arba 4 procentais, prognozuojant, kad pagal susiformavusias pacientų srautų tendencijas ir ateityje apie 20,8 procento stacionarinių paslaugų Panevėžio apskrities gyventojams bus suteikta kitų apskričių sveikatos priežiūros įstaigose;

20. Detalesnis Panevėžio apskrities prognozuojamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio pasiskirstymas pagal savivaldybes pateikiamas 1 priede.

V. POREIKIŲ PATENKINIMO UŽTIKRINIMAS

21. Numatomus planuojamo laikotarpio paslaugų struktūros pokyčius užtikrins adekvatus materialinių, žmogiškųjų ir finansinių išteklių persiskirstymas Panevėžio apskrities sveikatos priežiūros sektoriuje.

22. Padidėjusio ligonių srauto poreikių ambulatorinės pagalbos grandyje patenkinimui numatoma:

22.1. išplėsti pirminių ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklą nuo 24 įstaigų 2002 m. iki 41 – 2005 m. decentralizuojant esamas įstaigas, skatinant naujų privačių įstaigų, dirbančių pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, kūrimąsi siekiant priartinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas prie vartotojų, ypač kaimo vietovėse;

22.2. padidinti darbuotojų pirminėje sveikatos priežiūroje skaičių siekiant, kad iki 2005 m. 80,3 procento apskrities gyventojų aptarnautų bendrosios praktikos gydytojai (2002 m. jie aptarnavo 58,9 procento). Planuojama, kad šių gydytojų skaičius nuo 117 – 2002 m. išaugs iki 155 – 2005 m.;

22.3. didinti tyrimų ir paslaugų, teikiamų ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose, apimtis;

22.4. tobulinti ir plėsti ambulatorinę reabilitaciją;

22.5. ypatingą dėmesį skirti medicininės slaugos paslaugų teikimui pacientų namuose integruojant jas su socialinės globos sistemos paslaugomis.

23. Poreikių stacionarinėms paslaugoms patenkinimas bus organizuojamas adekvačiai numatomam pacientų srautų pasiskirstymui:

23.1. didinant slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičių nuo 269 – 2002 m. iki 318 – 2005 m. ir užtikrinant gyventojų aprūpinimą šio profilio lovomis iki Strategijoje numatyto lygio;

23.2. dienos stacionaro ir dienos chirurgijos vietų skaičių padidinant nuo 35 – 2002 m. iki 75 – 2005 m. arba apie 2,1 karto;

23.3. sumažinant lovų skaičių bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse (be slaugos ir palaikomojo gydymo) nuo 1 961 – 2002 m. iki 1 629 lovų 2005 m., t. y. 332 lovomis, arba 16,9 procento;

23.4. įvertinant dabartiniu metu neefektyviai naudojamą akušerinių lovų fondą Kupiškio ligoninėje, kurioje gimdymų skaičius yra mažesnis negu Strategijoje nustatytas 300 gimdymų per metus minimumas, o atstumai iki kitos ligoninės nesunkiai įveikiami, uždaromas šios ligoninės akušerinis skyrius.

24. Detalesnis paslaugų poreikių patenkinimui reikalingų išteklių išdėstymas pagal savivaldybes pateikiamas 2 priede.

VI. PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

25. Plano įgyvendinimui numatoma reorganizuoti kai kurias Panevėžio apskrities sveikatos priežiūros įstaigas. Jų suvestinė pateikiama 3 priede.

26. Restruktūrizavimui reikalingų lėšų poreikis patvirtinto plano pagrindu bus apskaičiuotas ir pateiktas Valstybinėje sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo programoje.

27. Įgyvendinus planą, prognozuojama, kad:

27.1. Panevėžio apskrities sveikatos priežiūros paslaugų struktūra bus geriau subalansuota su gyventojų poreikiais;

27.2. pagerės paslaugų kokybė, jų prieinamumas, padidės gyventojų pasirinkimo galimybės;

27.3. bus racionaliau paskirstomi finansiniai, žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, padidės jų naudojimo efektyvumas;

27.4. sveikatos sektorius taps patrauklesnis privačioms investicijoms ir užsienio fondams;

27.5. bus sudaryta galimybė kurti geresnę ligų prevencijos sistemą, siekti geresnių gyventojų sveikatos rodiklių.

28. Restruktūrizavimo rezultate sutaupytos lėšos sudarys galimybę dengti kreditorinį įsiskolinimą, plėsti tyrimų ir medikamentų apimtis, gerinti pacientų aptarnavimą bei gydymo technologijas, didinti sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių darbuotojų darbo užmokestį ir gerinti jų darbo sąlygas, didinti paslaugų įkainius.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-804

ŠIAULIŲ APSKRITIES SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šiaulių apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo restruktūrizavimo planas (toliau vadinama – planas) parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 335 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 28-1147, Nr. 114-5132) 4.1.2 punktą.

3. Planas parengtas 2003–2005 metų laikotarpiui.

II. PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

5. Pagrindiniai uždaviniai:

5.1. suformuoti Šiaulių apskrityje efektyvesnę ir gyventojų poreikius atitinkančią sveikatos priežiūros paslaugų sistemą;

5.2. užtikrinti nuolatinį sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimą;

5.3. optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą;

5.4. siekti efektyvesnio žmogiškųjų, finansinių ir materialinių išteklių panaudojimo;

5.5. padidinti sveikatos priežiūros įstaigų veiklos efektyvumą ir pagerinti darbuotojų darbo sąlygas.

III. ESAMA SITUACIJA

6. Šiaulių apskričiai priklauso 7 savivaldybės: Šiaulių miesto, Šiaulių rajono, Akmenės rajono, Joniškio rajono, Kelmės rajono, Pakruojo rajono ir Radviliškio rajono.

7. 2003 m. sausio 1 d. Šiaulių apskrityje gyveno 367 166 tūkst., arba 10,6 procento visų Lietuvos gyventojų. 36,2 procento apskrities gyventojų gyvena Šiaulių mieste. Pastaraisiais metais Šiaulių apskrityje dėl neigiamo natūralaus prieaugio ir neigiamo migracijos saldo gyventojų skaičius mažėjo. Pagal natūralų gyventojų neigiamą prieaugį Šiaulių apskritis viršija Lietuvos Respublikos vidurkį. Kaip ir visoje Lietuvoje, gyventojų amžiaus struktūroje didėja 65 metų ir vyresnių žmonių dalis, 2002 m. jie sudarė 14,2 procento.

8. Šiaulių apskrityje 2002 m. gyventojų susirgimų, užregistruotų ambulatorinę pagalbą teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose, skaičius, tenkantis 1000 suaugusiųjų ir paauglių, buvo mažesnis už Lietuvos vidurkį (1 702,2) ir sudarė 1 256,5 susirgimų. Palyginti su 2001 m. (1 329,5 susirgimai), šis rodiklis sumažėjo. Šiaulių apskrities gyventojų mirtingumas 2002 m. sudarė 12,4 mirusiųjų 1 000 gyventojų ir buvo didesnis už Lietuvos vidurkį, kuris siekė 11,8. Apskrities gyventojų mirties priežasčių struktūra labai panaši į bendrą Lietuvos šio rodiklio struktūrą. 2002 m. daugiausia apskrities gyventojų (53,8 procento) mirė nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, 19,1 procento dėl piktybinių navikų, 12,4 procento dėl traumų ir apsinuodijimų.

9. Šiaulių apskrityje 2002 m. pabaigoje buvo 76 sveikatos priežiūros įstaigos:

9.1. 7 bendrojo pobūdžio ligoninės;

9.2. 4 specializuotos ligoninės (2 tuberkuliozės, 2 psichiatrijos);

9.3. 1 slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė;

9.4. 2 greitosios medicinos pagalbos stotys;

9.5. 62 ambulatorinės įstaigos, iš jų:

9.5.1. 12 pirminės sveikatos priežiūros centrų;

9.5.2. 1 poliklinika (stomatologijos);

9.5.3. 12 ambulatorijų;

9.5.4. 3 psichikos sveikatos centrai;

9.5.5. 1 reabilitacijos centras;

9.5.6. 33 privačios įstaigos, dirbančios pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (iš jų 6 pirminės sveikatos priežiūros, 23 specializuotos ir 4 mišrios ambulatorinės įstaigos).

11. Šiaulių apskrityje veikiančios sveikatos priežiūros įstaigos pagal steigėjus pasiskirsto taip: 5 įstaigų steigėjas yra Šiaulių apskrities viršininkas, 38 – Šiaulių apskrities savivaldybių tarybos, 33 – fiziniai asmenys.

12. Šiaulių apskrityje veikiančiose stacionarinėse įstaigose 2002 m. pabaigoje iš viso buvo 2 817 lovų, iš jų slaugos ir palaikomojo gydymo – 398. Bendras lovų skaičius tenkantis 10 000 gyventojų buvo 76,7 lovos (Lietuvos vidurkis – 89,6). Slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius 1 000 gyventojų sudarė 1,08. Apie 52,6 procento visų apskrities lovų yra Šiaulių mieste esančiose ligoninėse.

13. Šiaulių apskrityje 10 000 gyventojų tenka 27,8 gydytojų specialistų (Lietuvos vidurkis – 40) ir 81,1 slaugos specialistų (Lietuvos vidurkis – 77,7).

14. 2002 m. Šiaulių apskrities pirminio lygio ambulatorinėse įstaigose buvo užregistruota 1 350,9 tūkst. apsilankymų, specializuotoje ambulatorinėje grandyje buvo suteikta 482,1 tūkst. konsultacijų, apmokėtų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Tais pačiais metais buvo hospitalizuota 79,5 tūkst. ligonių. Bendras lovadienių skaičius sudarė 698,5 tūkst., o dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių – 800. Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų buvo suteikta

3,1 tūkst. ligonių. Šiaulių apskrities ir savivaldybių ligoninėse 2002 m. buvo 3,08 tūkst. gimdymų. Pagal gimstamumo rodiklį Šiaulių apskritis nežymiai atsilieka nuo Lietuvos vidurkio.

15. Bendras Šiaulių apskrityje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų 2002 m. suteiktas stacionarinių paslaugų kiekis pasiskirstė taip: 97,4 procento šių paslaugų buvo suteikta Šiaulių apskrities gyventojams, 2,6 procento – atvykusiems iš kitų apskričių.

IV. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ POREIKIO PROGNOZĖ

16. Remiantis numatomais gyventojų skaičiaus ir amžiaus struktūros pokyčiais, prognozuojamais sergamumo rodikliais, siekiu plėtoti ligų prevenciją ir profilaktines priemones, planuojama, kad iki 2005 m. bendras sveikatos priežiūros paslaugų poreikis Šiaulių apskrities sveikatos priežiūros įstaigose išaugs. Šių paslaugų poreikio struktūroje didės ambulatorinių paslaugų dalis.

18. Tobulinant paslaugų pasiskirstymo proporcijas ir vadovaujantis Strategijoje suformuotomis valstybės politikos nuostatomis, Šiaulių apskrityje numatomos šios sveikatos priežiūros paslaugų sferos tolesnės plėtros tendencijos:

18.1. prioritetinė pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros plėtra;

18.2. specializuotos ambulatorinės pagalbos apimčių augimas;

18.3. spartus dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugų didėjimas;

18.4. slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų apimčių augimas;

18.5. ambulatorinės slaugos plėtra pacientų namuose;

18.6. stacionarinių paslaugų apimties bendrojo pobūdžio ligoninėse redukavimas, mažinant nepagrįstai didelį ligonių skaičių ir vidutinę gulėjimo trukmę;

19. Įgyvendinant Strategijos ir šio plano 17 ir 18 punktų nuostatas, prognozuojama, kad Šiaulių apskrityje iki 2005 m. pabaigos paslaugų poreikiai pasiskirstys tokia tvarka:

19.1. apsilankymų ambulatorinėse pirminės sveikatos priežiūros įstaigose skaičius nuo 1 350,9 tūkst. 2002 m. išaugs iki 1 567,0 tūkst. 2005 m., arba jų apimtys padidės 16,0 procento;

19.2. specializuotų ambulatorinių konsultacijų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, skaičius nuo 482,1 tūkst. 2002 m. padidės iki 530,3 tūkst., arba 10 procentų;

19.3. dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius padidės nuo 800 – 2002 m. iki 27,1 tūkst. 2005 m., arba 33,9 karto;

19.4. ligonių skaičius slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse padidės nuo 3,1 tūkst. 2002 m. iki 3,9 tūkst. 2005 m. arba 25,8 procento;

19.5. hospitalizacijos atvejų bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse skaičius sumažės nuo 79,5 tūkst. 2002 m. iki

60,7 tūkst. 2005 m. arba 23,6 procento, prognozuojant, kad pagal susiformavusias pacientų srautų tendencijas ir ateityje apie

17,4 procento stacionarinių paslaugų Šiaulių apskrities gyventojams bus suteikta kitų apskričių stacionarinėse įstaigose;

20. Detalesnis Šiaulių apskrities prognozuojamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio pasiskirstymas pagal savivaldybes pateikiamas 1 priede.

V. POREIKIŲ PATENKINIMO UŽTIKRINIMAS

21. Numatomus planuojamo laikotarpio paslaugų struktūros pokyčius užtikrins adekvatus materialinių, žmogiškųjų ir finansinių išteklių persiskirstymas Šiaulių apskrities sveikatos priežiūros sektoriuje.

22. Padidėjusio ligonių srauto poreikių ambulatorinės pagalbos grandyje patenkinimui numatoma:

22.2. padidinti darbuotojų pirminėje sveikatos priežiūroje skaičių, siekiant, kad iki 2005 m. 72 procentus apskrities gyventojų aptarnautų bendrosios praktikos gydytojai (2002 m. jie aptarnavo 58,2 procento). Planuojama, kad šių gydytojų skaičius nuo 143 – 2002 m. išaugs iki 188 – 2005 m.;

22.3. didinti tyrimų ir paslaugų, teikiamų ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose, apimtis;

22.4. tobulinti ir plėsti ambulatorinę reabilitaciją;

22.5. ypatingą dėmesį skirti medicininės slaugos paslaugų teikimui pacientų namuose, integruojant jas su socialinės globos sistemos paslaugomis.

23. Poreikiai stacionarinėms paslaugoms bus tenkinami adekvačiai numatomam pacientų srautų pasiskirstymui:

23.1. didinant slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičių nuo 398 – 2002 m. iki 427 – 2005 m. ir užtikrinant gyventojų aprūpinimą šio profilio lovomis iki Strategijoje numatyto lygio;

23.2. dienos stacionaro ir dienos chirurgijos vietų skaičių padidinant nuo 4 – 2002 m. iki 88 – 2005 m., arba 22 kartus;

23.3. sumažinant lovų skaičių bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse (be slaugos ir palaikomojo gydymo) nuo 2 419 – 2002 m. iki 1 778 – 1 900 lovų 2005 m., t. y. 641 – 519 lovų, arba 26,5 – 21,5 procento;

23.4. įvertinant dabartiniu metu kai kuriose ligoninėse neefektyviai naudojamą akušerinių lovų fondą, ligoninėse, kuriose gimdymų skaičius yra mažesnis negu 300 per metus, o atstumai iki kitos ligoninės nesunkiai įveikiami, akušeriniai skyriai uždaromi. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, bus uždaromi akušeriniai skyriai Pakruojo ir Naujosios Akmenės ligoninėse.

24. Detalesnis paslaugų poreikių patenkinimui reikalingų išteklių išdėstymas pagal savivaldybes pateikiamas 2 priede.

VI. PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

25. Plano įgyvendinimui numatoma reorganizuoti kai kurias Šiaulių apskrities sveikatos priežiūros įstaigas. Jų suvestinė pateikiama 3 priede.

26. Restruktūrizavimui reikalingų lėšų poreikis patvirtinto plano pagrindu bus apskaičiuotas ir pateiktas Valstybinėje sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo programoje.

27. Įgyvendinus planą, prognozuojama, kad:

27.1. Šiaulių apskrities sveikatos priežiūros paslaugų struktūra bus geriau subalansuota su gyventojų poreikiais;

27.2. pagerės paslaugų kokybė, jų prieinamumas, padidės gyventojų pasirinkimo galimybės;

27.3. bus racionaliau paskirstomi finansiniai, žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, padidės jų naudojimo efektyvumas;

27.4. sveikatos sektorius taps patrauklesnis privačioms investicijoms ir užsienio fondams;

27.5. bus sudaryta galimybė kurti geresnę ligų prevencijos sistemą, siekti geresnių gyventojų sveikatos rodiklių.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-804

TAURAGĖS APSKRITIES SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Tauragės apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo restruktūrizavimo planas (toliau vadinama – planas) parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 335 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 28-1147, Nr. 114-5132) 4.1.2 punktą.

3. Planas parengtas 2003–2005 metų laikotarpiui.

II. PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

5. Pagrindiniai uždaviniai:

5.1. suformuoti Tauragės apskrityje efektyvesnę ir gyventojų poreikius atitinkančią sveikatos priežiūros paslaugų sistemą;

5.2. užtikrinti nuolatinį sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimą;

5.3. optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą;

5.4. siekti efektyvesnio žmogiškųjų, finansinių ir materialinių išteklių panaudojimo;

5.5. padidinti sveikatos priežiūros įstaigų veiklos efektyvumą ir pagerinti darbuotojų darbo sąlygas.

III. ESAMA SITUACIJA

6. Tauragės apskričiai priklauso 4 savivaldybės: Tauragės rajono, Jurbarko rajono, Šilalės rajono ir Pagėgių savivaldybė.

7. 2003 m. sausio 1 d. Tauragės apskrityje gyveno 133 473, arba 3,85 procento visų Lietuvos gyventojų. Pastaraisiais metais Tauragės apskrityje dėl neigiamo natūralaus prieaugio ir neigiamo migracijos saldo gyventojų skaičius mažėjo. Pagal natūralų gyventojų neigiamą prieaugį Tauragės apskritis viršija Lietuvos Respublikos vidurkį. Kaip ir visoje Lietuvoje, gyventojų amžiaus struktūroje didėja 65 metų ir vyresnių žmonių dalis, 2002 m. jie sudarė 15 procentų.

8. Tauragės apskrityje 2002 m. gyventojų susirgimų, užregistruotų ambulatorinę pagalbą teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose, skaičius, tenkantis 1 000 suaugusiųjų ir paauglių, buvo mažesnis už Lietuvos vidurkį (1 702,2) ir sudarė 1 555,9 susirgimų. Palyginti su 2001 m. (1 393,4 susirgimai), šis rodiklis padidėjo. Tauragės apskrities gyventojų mirtingumas 2002 m. buvo 13,1 mirusiųjų 1 000 gyventojų ir buvo didesnis už Lietuvos vidurkį, kuris sudarė 11,8. Apskrities gyventojų mirties priežasčių struktūra labai panaši į bendrą Lietuvos šio rodiklio struktūrą. 2002 m. daugiausia apskrities gyventojų (58,2 procentai) mirė nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, 17,3 procento dėl piktybinių navikų, 12,1 procento dėl traumų ir apsinuodijimų.

9. Tauragės apskrityje 2002 m. pabaigoje buvo 30 sveikatos priežiūros įstaigų:

9.1. 3 bendrojo pobūdžio ligoninės;

9.2. 1 slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė;

9.3. 1 GMP stotis;

9.4. 25 ambulatorinės įstaigos, iš jų:

9.4.1. 7 pirminės sveikatos priežiūros centrai;

9.4.2. 2 psichikos sveikatos centrai;

9.4.3. 6 ambulatorijos;

9.4.4. 10 privačių pirminės sveikatos priežiūros ambulatorinių įstaigų, dirbančių pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.

11. Tauragės apskrityje 30 veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų pagal steigėjus pasiskirsto taip: 1 ligoninės steigėjas – Tauragės apskrities viršininkas, 19 sveikatos priežiūros įstaigų – Tauragės apskrities savivaldybių tarybos, 10 – fiziniai asmenys.

12. Tauragės apskrityje veikiančiose stacionarinėse įstaigose 2002 m. pabaigoje iš viso buvo 724 lovos, iš jų slaugos ir palaikomojo gydymo – 132. Bendras lovų skaičius, tenkantis 10 000 gyventojų, sudarė 54,2 lovos (Lietuvos vidurkis – 89,6). Slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius 1 000 gyventojų sudarė 0,99.

13. Tauragės apskrityje 10 000 gyventojų tenka 19,4 gydytojų specialistų (Lietuvos vidurkis – 40) ir 59,8 slaugos specialistai (Lietuvos vidurkis – 77,7).

14. 2002 m. Tauragės apskrities pirminio lygio ambulatorinėse įstaigose buvo užregistruota 429,4 tūkst. apsilankymų, specializuotoje ambulatorinėje grandyje buvo suteikta 152,1 tūkst. konsultacijų, apmokėtų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Tais pačiais metais buvo hospitalizuota 18,6 tūkst. ligonių. Bendras lovadienių skaičius sudarė 150,4 tūkst., o dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių – 500. Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų buvo suteikta 1 070 ligonių. Tauragės apskrities ir savivaldybių ligoninėse 2002 m. buvo 880 gimdymų. Pagal gimstamumo rodiklį Tauragės apskritis lenkia Lietuvos vidurkį.

15. Bendras Tauragės apskrityje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų 2002 m. suteiktas stacionarinių paslaugų kiekis pasiskirstė taip: 96,8 procento šių paslaugų buvo suteikta Tauragės apskrities gyventojams, 3,2 procento – atvykusiems iš kitų apskričių.

IV. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ POREIKIO PROGNOZĖ

16. Remiantis numatomais gyventojų skaičiaus ir amžiaus struktūros pokyčiais, prognozuojamais sergamumo rodikliais, siekiu plėtoti ligų prevenciją ir profilaktines priemones, planuojama, kad iki 2005 m. bendras sveikatos priežiūros paslaugų poreikis Tauragės apskrities sveikatos priežiūros įstaigose išaugs. Šių paslaugų poreikio struktūroje didės ambulatorinių paslaugų dalis.

18. Tobulinant paslaugų pasiskirstymo proporcijas ir vadovaujantis Strategijoje suformuotomis valstybės politikos nuostatomis, Tauragės apskrityje numatomos šios sveikatos priežiūros paslaugų sferos tolesnės plėtros tendencijos:

18.1. prioritetinė pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros plėtra;

18.2. specializuotos ambulatorinės pagalbos apimčių augimas;

18.3. spartus dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugų didėjimas;

18.4. slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų apimčių augimas;

18.5. ambulatorinės slaugos plėtra pacientų namuose;

18.6. stacionarinių paslaugų apimties bendrojo pobūdžio ligoninėse redukavimas, mažinant nepagrįstai didelį ligonių skaičių ir vidutinę gulėjimo trukmę;

19. Įgyvendinant Strategijos ir šio plano 17 ir 18 punktų nuostatas, prognozuojama, kad Tauragės apskrityje iki 2005 m. pabaigos paslaugų poreikiai pasiskirstys tokia tvarka:

19.1. apsilankymų ambulatorinėse pirminės sveikatos priežiūros įstaigose skaičius nuo 429,4 tūkst. 2002 m. išaugs iki 515,3 tūkst. 2005 m., arba jų apimtys padidės 20,0 procentų;

19.2. specializuotų ambulatorinių konsultacijų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, skaičius nuo 152,1 tūkst. 2002 m. padidės iki 172,9 tūkst., arba 13,7 procento;

19.3. dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius padidės nuo 500 – 2002 m. iki 4,3 tūkst. 2005 m., arba išaugs 8,6 karto;

19.4. ligonių skaičius slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse padidės nuo 1,07 tūkst. 2002 m. iki 1,4 tūkst. 2005 m., arba 30,8 procento;

19.5. ligonių skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse sumažės nuo 18,6 tūkst. 2002 m. iki 14,8 tūkst. 2005 m., arba 20,4 procento, prognozuojant, kad pagal susiformavusias pacientų srautų tendencijas ir ateityje apie 47,8 procento stacionarinių paslaugų Tauragės apskrities gyventojams bus suteikta kitų apskričių stacionarinėse įstaigose;

20. Detalesnis Tauragės apskrities prognozuojamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio pasiskirstymas pagal savivaldybes pateikiamas 1 priede.

V. POREIKIŲ PATENKINIMO UŽTIKRINIMAS

21. Numatomus planuojamo laikotarpio paslaugų struktūros pokyčius užtikrins adekvatus materialinių, žmogiškųjų ir finansinių išteklių persiskirstymas Tauragės apskrities sveikatos priežiūros sektoriuje.

22. Padidėjusio ligonių srauto poreikių ambulatorinės pagalbos grandyje patenkinimui numatoma:

22.1. išplėsti pirminių ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklą nuo 25 – 2002 m. iki 34 – 2005 m., decentralizuojant esamas įstaigas, skatinant naujų privačių įstaigų, dirbančių pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, kūrimąsi, siekiant priartinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas prie vartotojų, ypač kaimo vietovėse;

22.2. padidinti darbuotojų pirminėje sveikatos priežiūroje skaičių, siekiant, kad iki 2005 m. 56,9 procento apskrities gyventojų aptarnautų bendrosios praktikos gydytojai (2002 m. jie aptarnavo 37,4 procento). Planuojama, kad šių gydytojų skaičius nuo

34 – 2002 m. išaugs iki 50 – 2005 m.;

22.3. didinti tyrimų ir paslaugų, teikiamų ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose, apimtis;

22.4. tobulinti ir plėsti ambulatorinę reabilitaciją;

22.5. ypatingą dėmesį skirti medicininės slaugos paslaugų teikimui pacientų namuose, integruojant jas su socialinės globos sistemos paslaugomis.

23. Poreikiai stacionarinėms paslaugoms bus tenkinami adekvačiai numatomam pacientų srautų pasiskirstymui:

23.1. didinant slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičių nuo 132 – 2002 m. iki 161 – 2005 m. ir užtikrinant gyventojų aprūpinimą šio profilio lovomis iki Strategijoje numatyto lygio;

23.2. dienos stacionaro ir dienos chirurgijos vietų skaičių padidinant nuo 10 – 2002 m. iki 45 – 2005 m., arba apie 4,5 karto;

23.3. sumažinant lovų skaičių bendrojo pobūdžio ligoninėse (be slaugos ir palaikomojo gydymo) nuo 592 – 2002 m. iki 324–375 lovų 2005 m., t. y. 268–217 lovų, arba 45,3–36,6 procento;

23.4. įvertinant dabartiniu metu ligoninėse neefektyviai naudojamą akušerinių lovų fondą, mažinamas akušerinių lovų skaičius Tauragės apskrities ligoninėje, o nepasiekus 300 gimdymų per metus akušeriniai skyriai turės būti uždaromi Jurbarko ir Šilalės ligoninėse.

24. Detalesnis paslaugų poreikių patenkinimui reikalingų išteklių išdėstymas pagal savivaldybes pateikiamas 2 priede.

VI. PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

25. Plano įgyvendinimui numatoma reorganizuoti kai kurias Tauragės apskrities sveikatos priežiūros įstaigas. Jų suvestinė pateikiama 3 priede.

26. Restruktūrizavimui reikalingų lėšų poreikis patvirtinto plano pagrindu bus apskaičiuotas ir pateiktas Valstybinėje sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo programoje.

27. Įgyvendinus planą, prognozuojama, kad:

27.1. Tauragės apskrities sveikatos priežiūros paslaugų struktūra bus geriau subalansuota su gyventojų poreikiais;

27.2. pagerės paslaugų kokybė, jų prieinamumas, padidės gyventojų pasirinkimo galimybės;

27.3. bus racionaliau paskirstomi finansiniai, žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, padidės jų naudojimo efektyvumas;

27.4. sveikatos sektorius taps patrauklesnis privačioms investicijoms ir užsienio fondams;

27.5. bus sudaryta galimybė kurti geresnę ligų prevencijos sistemą, siekti geresnių gyventojų sveikatos rodiklių.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-804

TELŠIŲ APSKRITIES SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Telšių apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo restruktūrizavimo planas (toliau vadinama – planas) parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 335 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 28-1147, Nr. 114-5132) 4.1.2 punktą.

3. Planas parengtas 2003–2005 metų laikotarpiui.

II. PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

5. Pagrindiniai uždaviniai:

5.1. suformuoti Telšių apskrityje efektyvesnę ir gyventojų poreikius atitinkančią sveikatos priežiūros paslaugų sistemą;

5.2. užtikrinti nuolatinį sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimą;

5.3. optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą;

5.4. siekti efektyvesnio žmogiškųjų, finansinių ir materialinių išteklių panaudojimo;

5.5. padidinti sveikatos priežiūros įstaigų veiklos efektyvumą ir pagerinti darbuotojų darbo sąlygas.

III. ESAMA SITUACIJA

6. Telšių apskričiai priklauso 4 savivaldybės: Telšių rajono, Mažeikių rajono, Plungės rajono ir Rietavo.

7. 2003 m. sausio 1 d. Telšių apskrityje gyveno 179 137, arba 5,2 procento visų Lietuvos gyventojų. Pastaraisiais metais Telšių apskrityje dėl neigiamo natūralaus prieaugio ir neigiamo migracijos saldo gyventojų skaičius mažėjo. Natūralus neigiamas gyventojų prieaugis 1 000 gyventojų Telšių apskrityje yra žemesnis už Lietuvos Respublikos vidurkį. Kaip ir visoje Lietuvoje, gyventojų amžiaus struktūroje didėja 65 metų ir vyresnių žmonių dalis, 2002 m. jie sudarė 13,4 procento.

8. Telšių apskrityje 2002 m. gyventojų susirgimų, užregistruotų ambulatorinę pagalbą teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose, skaičius, tenkantis 1 000 suaugusiųjų ir paauglių, buvo mažesnis už Lietuvos vidurkį (1 702,2) ir sudarė 1 442,1 susirgimų. Palyginti su 2001 m. (1 516,4 susirgimai), šis rodiklis pagerėjo. Telšių apskrities gyventojų mirtingumas 2002 m. sudarė 11,7 mirusiųjų 1 000 gyventojų ir buvo kiek mažesnis už Lietuvos vidurkį, kuris siekė 11,8. Apskrities gyventojų mirties priežasčių struktūra labai panaši į bendrą Lietuvos šio rodiklio struktūrą. 2002 m. daugiausia apskrities gyventojų (52,9 procento) mirė nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, 17,5 procento dėl piktybinių navikų, 13,2 procento dėl traumų ir apsinuodijimų.

9. Telšių apskrityje 2002 m. pabaigoje buvo 39 sveikatos priežiūros įstaigos:

9.1. 3 bendrojo pobūdžio ligoninės;

9.2. 4 slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės;

9.3. 32 ambulatorinės įstaigos, iš jų:

9.3.1. 9 pirminės sveikatos priežiūros centrai;

9.3.2. 16 ambulatorijų;

9.3.3. 7 privačios įstaigos, dirbančios pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.

11. Telšių apskrityje 39 veikiančios sveikatos priežiūros įstaigos pagal steigėjus pasiskirsto taip: 1 ligoninės steigėjas yra Telšių apskrities viršininkas, 31 sveikatos priežiūros įstaigos – Telšių apskrities savivaldybių tarybos, 7 – fiziniai asmenys.

12. Telšių apskrityje veikiančiose stacionarinėse įstaigose 2002 m. pabaigoje iš viso buvo 970 lovų, iš jų slaugos ir palaikomojo gydymo – 181. Bendras lovų skaičius tenkantis 10 000 gyventojų sudarė 54,1 lovos (Lietuvos vidurkis – 89,6). Slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius 1 000 gyventojų sudarė 1,0.

13. Telšių apskrityje 10 000 gyventojų tenka 21,3 gydytojų specialistų (Lietuvos vidurkis – 40) ir 74,5 slaugos specialistų (Lietuvos vidurkis – 77,7).

14. 2002 m. Telšių apskrities pirminio lygio ambulatorinėse įstaigose buvo užregistruota 578,5 tūkst. apsilankymų, specializuotoje ambulatorinėje grandyje buvo suteikta 195,3 tūkst. konsultacijų, apmokėtų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Tais pačiais metais buvo hospitalizuota 27,2 tūkst. ligonių. Bendras lovadienių skaičius sudarė 208,9 tūkst., o dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių – 380. Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų buvo suteikta 1,52 tūkst. ligonių. Telšių apskrities ir savivaldybių ligoninėse 2002 m. buvo 1,34 tūkst. gimdymų. Pagal gimstamumo rodiklį Telšių apskritis lenkia Lietuvos vidurkį.

15. Bendras Telšių apskrityje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų 2002 m. suteiktas stacionarinių paslaugų kiekis pasiskirstė taip: 97,0 procentai šių paslaugų buvo suteikta Telšių apskrities gyventojams, 3,0 procentai – atvykusiems iš kitų apskričių.

IV. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ POREIKIO PROGNOZĖ

16. Remiantis numatomais gyventojų skaičiaus ir amžiaus struktūros pokyčiais, prognozuojamais sergamumo rodikliais, siekiant plėtoti ligų prevenciją ir profilaktines priemones, planuojama, kad iki 2005 m. bendras sveikatos priežiūros paslaugų poreikis Telšių apskrities sveikatos priežiūros įstaigose išaugs. Šių paslaugų poreikio struktūroje didės ambulatorinių paslaugų dalis.

18. Tobulinant paslaugų pasiskirstymo proporcijas ir vadovaujantis Strategijoje suformuotomis valstybės politikos nuostatomis, Telšių apskrityje numatomos šios sveikatos priežiūros paslaugų sferos tolesnės plėtros tendencijos:

18.1. prioritetinė pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros plėtra;

18.2. specializuotos ambulatorinės pagalbos apimčių augimas;

18.3. spartus dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugų didėjimas;

18.4. slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų apimčių augimas;

18.5. ambulatorinės slaugos plėtra pacientų namuose;

18.6. redukavimas stacionarinių paslaugų apimties bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse, mažinant nepagrįstai didelį hospitalizacijų skaičių ir vidutinę gulėjimo trukmę;

19. Įgyvendinant Strategijos ir šio plano 17 ir 18 punktų nuostatas, prognozuojama, kad Telšių apskrityje iki 2005 m. pabaigos paslaugų poreikiai pasiskirstys tokia tvarka:

19.1. apsilankymų ambulatorinėse pirminės sveikatos priežiūros įstaigose skaičius nuo 578,5 tūkst. 2002 m. išaugs iki 651,6 tūkst. 2005 m., arba jų apimtys padidės 12,6 procento;

19.2. specializuotų ambulatorinių konsultacijų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, skaičius nuo 195,3 tūkst. 2002 m. padidės iki 201,3 tūkst., arba 3,1 procento;

19.3. dienos stacionarų ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius padidės nuo 380 – 2002 m. iki 4,8 tūkst. 2005 m., arba 12,6 karto;

19.4. ligonių skaičius slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse padidės nuo 1,52 tūkst. 2002 m. iki 1,96 tūkst. 2005 m., arba 28,9 procento;

19.5. ligonių skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse sumažės nuo 27,2 tūkst. 2002 m. iki 23,1 tūkst. 2005 m., arba 15,1 procento, prognozuojant, kad pagal susiformavusias pacientų srautų tendencijas ir ateityje apie 43,6 procento stacionarinių paslaugų Telšių apskrities gyventojams bus suteikta kitų apskričių sveikatos priežiūros įstaigose;

19.6. įvertinant tai, kad gyventojų skaičius įgavo mažėjimo tendenciją, ir tikintis gimstamumo rodiklio gerėjimo, gimdymų skaičius 2005 m. padidės ir sudarys apie 1,41 tūkst. gimdymų.

20. Detalesnis Telšių apskrities prognozuojamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio pasiskirstymas pagal savivaldybes pateikiamas 1 priede.

V. POREIKIŲ PATENKINIMO UŽTIKRINIMAS

21. Numatomus planuojamo laikotarpio paslaugų struktūros pokyčius užtikrins adekvatus materialinių, žmogiškųjų ir finansinių išteklių persiskirstymas Telšių apskrities sveikatos priežiūros sektoriuje.

22. Padidėjusio ligonių srauto poreikių ambulatorinės pagalbos grandyje patenkinimui numatoma:

22.1. išplėsti pirminių ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklą nuo 32 – 2002 m. iki 38 – 2005 m., decentralizuojant esamas įstaigas, skatinant naujų privačių įstaigų, dirbančių pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, kūrimąsi, siekiant priartinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas prie vartotojų, ypač kaimo vietovėse;

22.2. padidinti darbuotojų pirminėje sveikatos priežiūroje skaičių, siekiant, kad iki 2005 m. 98,1 procento apskrities gyventojų aptarnautų bendrosios praktikos gydytojai (2002 m. jie aptarnavo 86,7 procento). Planuojama, kad šių gydytojų skaičius nuo 83 – 2002 m. išaugs iki 111 – 2005 m.;

22.3. didinti tyrimų ir paslaugų, teikiamų ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose, apimtis;

22.4. tobulinti ir plėsti ambulatorinę reabilitaciją;

22.5. ypatingą dėmesį skirti medicininės slaugos paslaugų teikimui pacientų namuose, integruojant jas su socialinės globos sistemos paslaugomis.

23. Poreikiai stacionarinėms paslaugoms bus tenkinami adekvačiai numatomam pacientų srautų pasiskirstymui:

23.1. didinant slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičių nuo 181 – 2002 m. iki 190 – 2005 m. ir užtikrinant gyventojų aprūpinimą šio profilio lovomis iki Strategijoje numatyto lygio;

23.2. dienos stacionaro ir dienos chirurgijos vietų skaičių padidinant nuo 5 – 2002 m. iki 35 – 2005 m.;

23.3. sumažinant lovų skaičių bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse (be slaugos ir palaikomojo gydymo) nuo 789 – 2002 m. iki 643 lovų 2005 m., t. y. 146 lovomis, arba 18,5 procento;

23.4. įvertinant dabartiniu metu kai kuriose ligoninėse neefektyviai naudojamą akušerinių lovų fondą, bus mažinamas lovų skaičius visose apskrities ligoninėse.

24. Detalesnis paslaugų poreikių patenkinimui reikalingų išteklių išdėstymas pagal savivaldybes pateikiamas 2 priede.

VI. PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

25. Plano įgyvendinimui numatoma reorganizuoti kai kurias Telšių apskrities sveikatos priežiūros įstaigas. Jų suvestinė pateikiama 3 priede.

26. Restruktūrizavimui reikalingų lėšų poreikis patvirtinto plano pagrindu bus apskaičiuotas ir pateiktas Valstybinėje sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo programoje.

27. Įgyvendinus planą, prognozuojama, kad:

27.1. Telšių apskrities sveikatos priežiūros paslaugų struktūra bus geriau subalansuota su gyventojų poreikiais;

27.2. pagerės paslaugų kokybė, jų prieinamumas, padidės gyventojų pasirinkimo galimybės;

27.3. bus racionaliau paskirstomi finansiniai, žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, padidės jų naudojimo efektyvumas;

27.4. sveikatos sektorius taps patrauklesnis privačioms investicijoms ir užsienio fondams;

27.5. bus sudaryta galimybė kurti geresnę ligų prevencijos sistemą, siekti geresnių gyventojų sveikatos rodiklių.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2003 m. gruodžio 31 d.

įsakymu Nr. V-804

UTENOS APSKRITIES SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Utenos apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo restruktūrizavimo planas (toliau vadinama – planas) parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 335 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 28-1147, Nr. 114-5132) 4.1.2 punktą.

3. Planas parengtas 2003–2005 metų laikotarpiui.

II. PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

5. Pagrindiniai uždaviniai:

5.1. suformuoti Utenos apskrityje efektyvesnę ir gyventojų poreikius atitinkančią sveikatos priežiūros paslaugų sistemą;

5.2. užtikrinti nuolatinį sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimą;

5.3. optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą;

5.4. siekti efektyvesnio žmogiškųjų, finansinių ir materialinių išteklių panaudojimo;

5.5. padidinti sveikatos priežiūros įstaigų veiklos efektyvumą ir pagerinti darbuotojų darbo sąlygas.

III. ESAMA SITUACIJA

6. Utenos apskričiai priklauso 6 savivaldybės: Utenos rajono, Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Visagino ir Zarasų rajono.

7. 2003 m. sausio 1 d. Utenos apskrityje gyveno 183 131, arba 5,3 procento visų Lietuvos gyventojų. Pastaraisiais metais Utenos apskrityje dėl neigiamo natūralaus prieaugio ir neigiamo migracijos saldo gyventojų skaičius mažėjo. Pagal natūralų neigiamą gyventojų prieaugį, tenkantį 1 000 gyventojų, Utenos apskritis daugiau negu 2 kartus viršija Lietuvos Respublikos vidurkį. Kaip ir visoje Lietuvoje, gyventojų amžiaus struktūroje didėja 65 metų ir vyresnių žmonių dalis, 2002 m. jie sudarė 17 procentų.

8. Utenos apskrityje 2002 m. gyventojų susirgimų, užregistruotų ambulatorinę pagalbą teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose, skaičius, tenkantis 1000 suaugusiųjų ir paauglių, buvo mažesnis už Lietuvos vidurkį (1 702,2) ir sudarė 1 579,8 susirgimų. Palyginti su 2001 m. (1 632,0 susirgimai), šis rodiklis sumažėjo. Utenos apskrities gyventojų mirtingumas 2002 m. sudarė 14,5 mirusiųjų 1 000 gyventojų ir buvo didesnis už Lietuvos vidurkį, kuris siekė 11,8. Apskrities gyventojų mirties priežasčių struktūra labai panaši į bendrą Lietuvos šio rodiklio struktūrą. 2002 m. daugiausia apskrities gyventojų (57,5 procentai) mirė nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, 18,2 procento dėl piktybinių navikų, 12,7 procento dėl traumų ir apsinuodijimų.

9. Utenos apskrityje 2002 m. pabaigoje buvo 20 sveikatos priežiūros įstaigų:

9.1. 6 bendrojo pobūdžio ligoninės;

9.2. 2 slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės;

9.3. 1 GMP stotis;

9.3. 11 ambulatorinės įstaigos, iš jų:

9.3.1. 5 pirminės sveikatos priežiūros centrai;

9.3.2. 1 poliklinika;

9.3.3. 1 ambulatorija;

9.3.4. 1 psichikos sveikatos centras;

9.3.5. 3 privatūs BPG kabinetai, dirbantys pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.

11. Utenos apskrityje 20 veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų pagal steigėjus pasiskirsto taip: 1 ligoninės steigėjas yra Utenos apskrities viršininkas, 16 sveikatos priežiūros įstaigų – Utenos apskrities savivaldybių tarybos, 3 – fiziniai asmenys.

12. Utenos apskrityje veikiančiose stacionarinėse įstaigose 2002 m. pabaigoje iš viso buvo 1 255 lovos, iš jų slaugos ir palaikomojo gydymo – 171. Bendras lovų skaičius, tenkantis 10 000 gyventojų, sudarė 68,5 lovos (Lietuvos vidurkis – 89,6). Slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius 1 000 gyventojų sudarė 0,9.

13. Utenos apskrityje 10 000 gyventojų tenka 26,1 gydytojų specialistų (Lietuvos vidurkis – 40) ir 78,6 slaugos specialistų (Lietuvos vidurkis – 77,7).

14. 2002 m. Utenos apskrities pirminio lygio ambulatorinėse įstaigose buvo užregistruota 814,5 tūkst. apsilankymų, specializuotoje ambulatorinėje grandyje buvo suteikta 225,8 tūkst. konsultacijų, apmokėtų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Tais pačiais metais buvo hospitalizuota 29,9 tūkst. ligonių. Bendras lovadienių skaičius sudarė 235,9 tūkst., o dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių – 120. Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų buvo suteikta 1 100 ligonių. 2002 m. Utenos apskrities ir savivaldybių ligoninėse buvo 1 090 gimdymų. Pagal gimstamumo rodiklį Utenos apskritis žymiai atsilieka nuo Lietuvos vidurkio.

15. Bendras Utenos apskrityje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų 2002 m. suteiktas stacionarinių paslaugų kiekis pasiskirstė taip: 95,5 procento šių paslaugų buvo suteikta Utenos apskrities gyventojams, 4,5 procento – atvykusiems iš kitų apskričių.

IV. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ POREIKIO PROGNOZĖ

16. Remiantis numatomais gyventojų skaičiaus ir amžiaus struktūros pokyčiais, prognozuojamais sergamumo rodikliais, siekiant plėtoti ligų prevenciją ir profilaktines priemones, planuojama, kad iki 2005 m. bendras sveikatos priežiūros paslaugų poreikis Utenos apskrities sveikatos priežiūros įstaigose išaugs. Šių paslaugų poreikio struktūroje didės ambulatorinių paslaugų dalis.

18. Tobulinant paslaugų pasiskirstymo proporcijas ir vadovaujantis Strategijoje suformuotomis valstybės politikos nuostatomis, Utenos apskrityje numatomos šios sveikatos priežiūros paslaugų sferos tolesnės plėtros tendencijos:

18.1. prioritetinė pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros plėtra;

18.2. specializuotos ambulatorinės pagalbos apimčių augimas;

18.3. spartus dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugų didėjimas;

18.4. slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų apimčių augimas;

18.5. ambulatorinės slaugos plėtra pacientų namuose;

18.6. redukavimas stacionarinių paslaugų apimties bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse, mažinant nepagrįstai didelį hospitalizacijų skaičių ir vidutinę gulėjimo trukmę;

19. Įgyvendinant Strategijos ir šio plano 17 ir 18 punktų nuostatas, prognozuojama, kad Utenos apskrityje iki 2005 m. pabaigos paslaugų poreikiai pasiskirstys tokia tvarka:

19.1. apsilankymų ambulatorinėse pirminės sveikatos priežiūros įstaigose skaičius nuo 814,5 tūkst. 2002 m. išaugs iki 977,2 tūkst. 2005 m., arba jų apimtys padidės 20,0 procentų;

19.2. specializuotų ambulatorinių konsultacijų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, skaičius nuo 225,8 tūkst. 2002 m. padidės iki 263,1 tūkst., arba 16,5 procento;

19.3. dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius padidės nuo 120 – 2002 m. iki 4,8 tūkst. 2005 m., arba išaugs 40 kartų;

19.4. ligonių skaičius slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse padidės nuo 1,1 tūkst. 2002 m. iki 1,5 tūkst. 2005 m., arba 36,4 procento;

19.5. ligonių skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse sumažės nuo 29,9 tūkst. 2002 m. iki 25,1 tūkst. 2005 m., arba 16,1 procento, prognozuojant, kad pagal susiformavusias pacientų srautų tendencijas ir ateityje apie 47,1 procento stacionarinių paslaugų Utenos apskrities gyventojams bus suteikta kitų apskričių stacionarinėse įstaigose;

19.6. įvertinant tai, kad gyventojų skaičius įgavo mažėjimo tendenciją, ir nesitikint gimstamumo rodiklio gerėjimo, prognozuojama, kad gimdymų skaičius kiek sumažės ir 2005 m. sudarys apie 1 000 gimdymų.

20. Detalesnis Utenos apskrities prognozuojamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio pasiskirstymas pagal savivaldybes pateikiamas 1 priede.

V. POREIKIŲ PATENKINIMO UŽTIKRINIMAS

21. Numatomus planuojamo laikotarpio paslaugų struktūros pokyčius užtikrins adekvatus materialinių, žmogiškųjų ir finansinių išteklių persiskirstymas Utenos apskrities sveikatos priežiūros sektoriuje.

22. Padidėjusio ligonių srauto poreikių ambulatorinės pagalbos grandyje patenkinimui numatoma:

22.1. išplėsti pirminių ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklą nuo 11 – 2002 m. iki 25 – 2005 m., decentralizuojant esamas įstaigas, skatinant naujų privačių įstaigų, dirbančių pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, kūrimąsi, siekiant priartinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas prie vartotojų, ypač kaimo vietovėse;

22.2. padidinti darbuotojų pirminėje sveikatos priežiūroje skaičių, siekiant, kad iki 2005 m. 66 procentus apskrities gyventojų aptarnautų bendrosios praktikos gydytojai (2002 m. jie aptarnavo 18,5 procento). Planuojama, kad šių gydytojų skaičius nuo 24 – 2002 m. išaugs iki 79 – 2005 m.;

22.3. didinti tyrimų ir paslaugų, teikiamų ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose, apimtis;

22.4. tobulinti ir plėsti ambulatorinę reabilitaciją;

22.5. ypatingą dėmesį skirti medicininės slaugos paslaugų teikimui pacientų namuose, integruojant jas su socialinės globos sistemos paslaugomis.

23. Poreikiai stacionarinėms paslaugoms bus tenkinami adekvačiai numatomam pacientų srautų pasiskirstymui:

23.1. didinant slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičių nuo 171 – 2002 m. iki 217 – 2005 m. ir užtikrinant gyventojų aprūpinimą šio profilio lovomis iki Strategijoje numatyto lygio;

23.2. dienos stacionaro ir dienos chirurgijos vietų skaičių padidinant nuo 10 – 2002 m. iki 49 – 2005 m., arba 4,9 karto;

23.3. sumažinant lovų skaičių bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse (be slaugos ir palaikomojo gydymo) nuo 1 084 – 2002 m. iki 773 lovų 2005 m., t. y. 311 lovų, arba 28,7 procento;

23.4. įvertinant dabartiniu metu kai kuriose ligoninėse neefektyviai naudojamą akušerinių lovų fondą, bus naikinami akušerijos skyriai Ignalinos, Molėtų ir Zarasų rajono ligoninėse. Tuo atveju, jeigu realus gimdyvių srautų pasiskirstymas, panaikinus minėtus skyrius, neatitiks šio plano 1 priede nurodytam pasiskirstymui ir gimdymų skaičius Anykščių rajono ir Visagino savivaldybių ligoninėse bus mažesnis negu 300 gimdymų per metus, akušeriniai skyriai jose turėtų būti uždaryti, o gimdyvės nuo 2006 m. sausio 1 d. nukreipiamos į Utenos apskrities ligoninę.

24. Detalesnis paslaugų poreikių patenkinimui reikalingų išteklių išdėstymas pagal savivaldybes pateikiamas 2 priede.

VI. PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

25. Plano įgyvendinimui numatoma reorganizuoti kai kurias Utenos apskrities sveikatos priežiūros įstaigas. Jų suvestinė pateikiama 3 priede.

26. Restruktūrizavimui reikalingų lėšų poreikis patvirtinto plano pagrindu bus apskaičiuotas ir pateiktas Valstybinėje sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo programoje.

27. Įgyvendinus planą, prognozuojama, kad:

27.1. Utenos apskrities sveikatos priežiūros paslaugų struktūra bus geriau subalansuota su gyventojų poreikiais;

27.2. pagerės paslaugų kokybė, jų prieinamumas, padidės gyventojų pasirinkimo galimybės;

27.3. bus racionaliau paskirstomi finansiniai, žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, padidės jų naudojimo efektyvumas;

27.4. sveikatos sektorius taps patrauklesnis privačioms investicijoms ir užsienio fondams;

27.5. bus sudaryta galimybė kurti geresnę ligų prevencijos sistemą, siekti geresnių gyventojų sveikatos rodiklių.

______________

Alytaus apskrities sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo plano 1 priedas

PROGNOZUOJAMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ POREIKIO PASISKIRSTYMAS ALYTAUS APSKRITIES SAVIVALDYBĖSE 2005 m.

tūkstančiais

Savivaldybės Rodikliai	Apsilankymų skaičius pirminėse ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose		Gydytojų specialistų ambulatorinių konsultacijų skaičius		Bendrojo pobūdžio ir specializuotų ligoninių stacionarinių paslaugų apimtys				Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius		Slaugos ir palaikomojo gydymo ligonių skaičius		Gimdymų skaičius
			Gydytojų specialistų ambulatorinių konsultacijų skaičius		ligonių skaičius		lovadienių skaičius		Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius		Slaugos ir palaikomojo gydymo ligonių skaičius		Gimdymų skaičius
	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005
Alytaus miesto ir rajono	525,7	609,8	164,1	180,6	18,2	14,9	157,5	113,6	-	7,04	0,47	0,68	0,71	1,28
Druskininkų	132,3	153,5	30,6	33,6	4,5	3,6	30,8	29,1	-	3,20	0,14	0,15	0,12	-
Lazdijų rajono	90,9	105,5	35,2	38,8	4,4	3,5	33,1	27,9	-	1,92	0,25	0,25	0,22	-
Varėnos rajono	128,1	148,6	33,0	36,3	5,8	4,6	68,8	42,5	-	2,56	0,31	0,32	0,20	-
Alytaus apskritis	877,0	1 017,4	262,9	289,3	32,9	26,6	290,2	213,1	-	14,72	1,17	1,40	1,25	1,28

Pastabos:

1. Stacionarinių paslaugų apimtys nurodytos be reanimacijos profilio.

2. Paslaugų poreikio pasiskirstymas pagal savivaldybes nurodytas pagal paslaugų teikimo vietą.

______________

Alytaus apskrities sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo plano 2 priedas

ALYTAUS APSKRITIES PROGNOZUOJAMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ

POREIKIŲ PATENKINIMO UŽTIKRINIMAS PAGAL SAVIVALDYBES 2005 m.

Savivaldybės Rodikliai	Lovų skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse		Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos vietų skaičius		Slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius		Akušerijos lovų skaičius		Bendrosios praktikos gydytojų (BPG) skaičius		BPG aptarnaujamų savivaldybės gyventojų dalis, %		Gydytojų specialistų skaičius		Slaugos specialistų skaičius
Savivaldybės Rodikliai	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005
Alytaus miesto ir rajono	609	359	-	22	70	100	35	30	27	35	38	54	183	186	696	711
Druskininkų	133	93	-	10	28	25	7	-	15	17	70	72	53	54	185	193
Lazdijų rajono	141	89	-	6	30	27	8	-	7	12	43	55	48	49	175	186
Varėnos rajono	257	135	-	8	30	30	10	-	11	15	66	70	65	66	233	245
Alytaus apskritis	1 140	676	-	46	158	182	60	30	60	79	54	63	349	355	1 289	1 335

Pastabos:

1. Lovų skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse nurodytas be reanimacijos profilio.

2. Mažinant suaugusiųjų ir vaikų tuberkuliozės stacionarines paslaugas, Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninėje lovų skaičius, 2005 m. palyginus su 2002 m., sumažinamas 20 lovų, Valkininkų vaikų ligoninėje „Pušelė“ – 30 lovų.

______________

Alytaus apskrities sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo plano

3 priedas

ALYTAUS APSKRITYJE VEIKIANČIŲ LIGONINIŲ REORGANIZAVIMAS

2003–2005 m.

Eil. Nr.	Įstaigos pavadinimas	Įstaigos steigėjas	*Reorganizavimo* *būdas*	Įvykdymo terminas	Atsakingi vykdytojai
1.	Druskininkų ligoninė	Druskininkų savivaldybės taryba	Kardiologijos, neurologijos ir kitas terapinio profilio paslaugas sujungti į vieną skyrių	2005 m.	Druskininkų savivaldybės taryba
2.	Lazdijų ligoninė	Lazdijų rajono savivaldybės taryba	Jei gimdymų skaičius neatitinka Strategijoje nustatytų reikalavimų, uždaryti akušerijos skyrių	2005 m.	Lazdijų rajono savivaldybės taryba
3.	Varėnos ligoninė	Varėnos rajono savivaldybės taryba	Chirurgijos ir traumatologijos paslaugas sujungti į vieną skyrių. Jei gimdymų skaičius neatitinka Strategijoje nustatytų reikalavimų, uždaryti akušerijos skyrių	2005 m.	Varėnos rajono savivaldybės taryba

Pastaba. Lovų skaičius visose apskrityje veikiančiose ligoninėse koreguojamas (didinamas arba mažinamas) vadovaujantis Strategijoje numatytais kriterijais ir siekiamais rodikliais, taip pat atsižvelgiant į numatomą jų reorganizavimą.

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-840, 2004-11-29, Žin., 2004, Nr. 177-6578 (2004-12-09), i. k. 1042250ISAK000V-840

Klaipėdos apskrities sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo

plano 1 priedas

PROGNOZUOJAMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ

POREIKIO PASISKIRSTYMAS KLAIPĖDOS APSKRITIES SAVIVALDYBĖSE 2005 m.

tūkstančiais

Savivaldybės Rodikliai	Apsilankymų skaičius pirminėse ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose		Gydytojų specialistų ambulatorinių konsultacijų skaičius		Bendrojo pobūdžio ir specializuotų ligoninių stacionarinių paslaugų apimtys				Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius		Slaugos ir palaikomojo gydymo ligonių skaičius		Gimdymų skaičius
			Gydytojų specialistų ambulatorinių konsultacijų skaičius		ligonių skaičius		lovadienių skaičius		Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius		Slaugos ir palaikomojo gydymo ligonių skaičius		Gimdymų skaičius
	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005
Klaipėdos miesto	949,2	1 120,0	390,1	464,8	78,7	60,0	606,1	479,7	0,91	18,69	0,62	1,50	2,08	2,27
Klaipėdos rajono	177,5	209,4	34,0	37,9	4,2	3,2	29,8	25,6	-	0,98	0,47	0,40	-	-
Kretingos rajono	161,5	190,6	40,1	43,1	5,4	5,2	37,2	36,5	-	0,77	0,42	0,65	0,39	0,42
Neringos miesto	17,1	20,2	0,5	0,5	-	-	-	-	-	-	0,06	0,06	-	-
Palangos miesto	73,6	86,8	25,4	28,5	2,5	1,8	15,4	14,1	-	0,77	0,10	0,13	-	-
Skuodo rajono	72,7	85,8	19,7	21,6	3,6	3,1	25,8	24,8	-	0,48	0,18	0,18	-	-
Šilutės rajono	218,1	257,4	56,2	63,7	10,8	8,9	150,0	71,4	-	1,87	0,39	0,44	0,31	0,31
Klaipėdos apskritis	1 669,7	1 970,2	566,0	660,1	105,2	82,2	864,3	652,1	0,91	23,56	2,24	3,36	2,78	3,00

Pastabos:

1. Stacionarinių paslaugų apimtys nurodytos be reanimacijos profilio.

2. Paslaugų poreikio pasiskirstymas pagal savivaldybes nurodytas pagal paslaugų teikimo vietą.

______________

Klaipėdos apskrities sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo plano 2 priedas

KLAIPĖDOS APSKRITIES PROGNOZUOJAMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ

POREIKIŲ PATENKINIMO UŽTIKRINIMAS PAGAL SAVIVALDYBES 2005 m.

Savivaldybės Rodikliai	Lovų skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse		Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos vietų skaičius		Slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius		Akušerijos lovų skaičius		Bendrosios praktikos gydytojų (BPG) skaičius		BPG aptarnaujamų savivaldybės gyventojų dalis, %		Gydytojų specialistų skaičius		Slaugos specialistų skaičius
Savivaldybės Rodikliai	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005
Klaipėdos miesto	2 381	1 654	6	117	88	180	40	33	70	98	62	87	743	758	2475	2496–2545
Klaipėdos rajono	100	82	-	6	68	35	-	-	24	25	100	100	51	47	261	261–262
Kretingos rajono	141	120	-	5	47	47	12	5	22	26	95	100	59	57	292	292–295
Neringos miesto	-	-	-	-	10	10	-	-	3	3	100	100	-	-	12	12–13
Palangos miesto	60	46	-	5	20	18	-	-	8	11	100	100	69	63	297	297–299
Skuodo rajono	85	80	-	3	25	25	-	-	9	12	60	90	34	40	176	170–177
Šilutės rajono	555	246	-	12	45	45	10	5	22	30	76	95	79	82	608	608–610
Klaipėdos apskritis	3 322	2 228	6	148	303	360	62	43	158	205	71	87-100	1 035	1 047	4 121	4136–4201

Pastaba. Lovų skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse nurodytas be reanimacijos profilio.

______________

Klaipėdos apskrities sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo plano 3 priedas

KLAIPĖDOS APSKRITYJE VEIKIANČIŲ LIGONINIŲ

REORGANIZAVIMAS 2003–2005 m.

Eil. Nr.	Įstaigos pavadinimas	Įstaigos steigėjas	Reorganizavimo *būdas*	Įvykdymo terminas	Atsakingi vykdytojai
1.	Skuodo ligoninė	Skuodo rajono savivaldybės taryba	*Prijungiama prie Klaipėdos apskrities ligoninės.*	2003 m.	Klaipėdos apskrities viršininkas, Skuodo rajono savivaldybės taryba
2.	Palangos ligoninė	Palangos miesto savivaldybės taryba	Prijungiama prie Klaipėdos jūrininkų ligoninės.	2003 m.	Sveikatos apsaugos ministerija, Palangos miesto savivaldybės taryba
3.	Klaipėdos vaikų tuberkuliozės ligoninė „Smiltelė“	Klaipėdos apskrities viršininkas	Prijungiamos prie Klaipėdos tuberkuliozės ligoninės.	2004 m.	Klaipėdos apskrities viršininkas
4.	Šilutės vaikų tuberkuliozės ligoninė „Eglutė“	Klaipėdos apskrities viršininkas	Prijungiamos prie Klaipėdos tuberkuliozės ligoninės.	2004 m.	Klaipėdos apskrities viršininkas
5.	Priekulės palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė	Klaipėdos rajono savivaldybės taryba	Reorganizuojama skaidymo būdu, išdalijant paslaugas Klaipėdos ligoninei ir Gargždų ligoninei.	2003 m.	Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, Klaipėdos rajono savivaldybės taryba

Pastaba. Lovų skaičius Klaipėdos apskrityje veikiančiose ligoninėse bus koreguojamas (didinamas arba mažinamas) vadovaujantis Strategijoje numatytais kriterijais ir siekiamais rodikliais, taip pat atsižvelgiant į numatomą jų reorganizavimą.

______________

Marijampolės apskrities sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo plano 1 priedas

PROGNOZUOJAMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ

POREIKIO PASISKIRSTYMAS MARIJAMPOLĖS APSKRITIES SAVIVALDYBĖSE 2005 m.

tūkstančiais

Savivaldybės Rodikliai	Apsilankymų skaičius pirminėse ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose			Gydytojų specialistų ambulatorinių konsultacijų skaičius		Bendrojo pobūdžio ir specializuotų ligoninių stacionarinių paslaugų apimtys					Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius			Slaugos ir palaikomojo gydymo ligonių skaičius		Gimdymų skaičius
				Gydytojų specialistų ambulatorinių konsultacijų skaičius		ligonių skaičius			lovadienių skaičius		Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius			Slaugos ir palaikomojo gydymo ligonių skaičius		Gimdymų skaičius
	2002	2005	2002		2005		2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002		2005		2002	2005
Marijampolės	285,1	342,2	80,4		90,4		14,4	11,5	115,7	95,5	0,1	5,5	0,6		0,7		0,6	0,6
Kalvarijos	51,1	61,3	7,1		8,2		1,5	1,1	14,5	7,7	-	-	0,2		0,2		-	-
Kazlų Rūdos	66,5	79,8	10,7		12,3		1,4	0,9	18,3	10,5	-	2,0	0,2		0,2		-	-
Šakių rajono	131,4	157,7	40,8		47,3		7,4	5,4	57,0	37,8	-	3,0	0,3		0,4		0,3	0,3
Vilkaviškio rajono	185,2	222,3	42,9		48,5		8,4	6,7	59,4	46,9	-	3,5	0,4		0,5		0,4	0,4
Marijampolės apskritis	719,3	863,3	181,9		206,7		33,1	25,6	264,9	198,4	0,1	14,0	1,7		2,0		1,3	1,3

Pastabos:

1. Stacionarinių paslaugų apimtys nurodytos be reanimacijos profilio.

2. Paslaugų poreikio pasiskirstymas pagal savivaldybes nurodytas pagal paslaugų teikimo vietą.

______________

Marijampolės apskrities sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo plano 2 priedas

MARIJAMPOLĖS APSKRITIES PROGNOZUOJAMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ

POREIKIŲ PATENKINIMO UŽTIKRINIMAS PAGAL SAVIVALDYBES 2005 m.

Savivaldybės Rodikliai	Lovų skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse		Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos vietų skaičius		Slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius		Akušerijos lovų skaičius		Bendrosios praktikos gydytojų (BPG) skaičius		BPG aptarnaujamų savivaldybės gyventojų dalis, %		Gydytojų specialistų skaičius		Slaugos specialistų skaičius
Savivaldybės Rodikliai	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005
Marijampolės	410	345	-	20	50	70	10	10	25	35	46,8	75,5	226	250–270	478	480–500
Kalvarijos	52	30	-	-	22	17	-	-	5	7	67,7	83,3	26	25–30	62	50–60
Kazlų Rūdos	80	40	-	5	22	18	-	-	12	13	88,6	95,0	40	35–40	80	80–85
Šakių rajono	226	124	-	5	42	35	15	6	18	21	57,5	83,3	97	95–100	260	300–330
Vilkaviškio rajono	205	160	-	10	51	51	7	6	9	23	31,0	71,1	105	100–110	324	330–350
Marijampolės apskritis	973	699	-	40	187	191	32	22	69	99	49,3	82,0	494	505–550	1 204	1240–1325

Pastaba. Lovų skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse nurodytas be reanimacijos profilio.

______________

Marijampolės apskrities sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo plano 3 priedas

MARIJAMPOLĖS APSKRITYJE VEIKIANČIŲ LIGONINIŲ

REORGANIZAVIMAS iki 2005 m.

Eil. Nr.	Įstaigos pavadinimas	Įstaigos steigėjas	*Reorganizavimo* *būdas*	Įvykdymo terminas	Atsakingi vykdytojai
1.	Marijampolės ligoninė	Marijampolės apskrities viršininkas	*Marijampolės ligoninei perduodamos Vilkaviškio ligoninės tuberkuliozės gydymo paslaugos.*	2005 m.	Marijampolės apskrities viršininkas, Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba
2.	Vilkaviškio ligoninė	Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba		2005 m.
3.	Šakių ligoninė	Šakių rajono savivaldybės taryba	*Šakių ligoninei perduodamos Kudirkos Naumiesčio pirminės sveikatos priežiūros centro slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos.*	2004 m.	Šakių rajono savivaldybės taryba

Pastaba. Lovų skaičius Marijampolės apskrityje veikiančiose ligoninėse koreguojamas (didinamas arba mažinamas) vadovaujantis Strategijoje numatytais kriterijais ir siekiamais rodikliais, taip pat atsižvelgiant į numatomą jų reorganizavimą.

______________

Panevėžio apskrities sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo plano 1 priedas

PROGNOZUOJAMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ

POREIKIO PASISKIRSTYMAS PANEVĖŽIO APSKRITIES SAVIVALDYBĖSE 2005 m.

tūkstančiais

Savivaldybės Rodikliai	Apsilankymų skaičius pirminėse ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose		Gydytojų specialistų ambulatorinių konsultacijų skaičius		Bendrojo pobūdžio ir specializuotų ligoninių stacionarinių paslaugų apimtys				Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius		Slaugos ir palaikomojo gydymo ligonių skaičius		Gimdymų skaičius
			Gydytojų specialistų ambulatorinių konsultacijų skaičius		ligonių skaičius		lovadienių skaičius		Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius		Slaugos ir palaikomojo gydymo ligonių skaičius		Gimdymų skaičius
	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005
Panevėžio miesto	458,0	540,4	247,1	287,6	38,7	38,3	341,8	323,2	13,80	19,00	0,4	0,7	1,50	1,60
Panevėžio rajono	191,0	225,4	50,4	66,9	-	-	-	-	-	-	0,6	0,6	-	-
Biržų rajono	102,0	120,4	21,6	21,8	6,4	7,9	48,1	81,6	0,20	1,20	-	0,2	0,25	0,30
Kupiškio rajono	85,0	100,3	20,7	22,7	4,8	3,0	38,3	20,2	-	0,90	0,3	0,4	0,10	-
Pasvalio rajono	106,0	125,1	27,7	29,0	5,2	5,0	44,3	39,3	0,40	1,20	0,3	0,4	0,30	0,40
Rokiškio rajono	178,0	210,0	54,5	55,0	9,5	7,8	185,7	55,9	0,06	2,90	0,5	0,5	0,24	0,30
Panevėžio apskritis	1 120,0	1 321,6	422,0	483,0	64,6	62,0	658,2	520,2	14,46	25,20	2,1	2,8	2,39	2,60

Pastabos:

1. Stacionarinių paslaugų apimtys nurodytos be reanimacijos profilio.

1. Paslaugų poreikio pasiskirstymas pagal savivaldybes nurodytas pagal paslaugų teikimo vietą.

______________

Panevėžio apskrities sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo plano 2 priedas

PANEVĖŽIO APSKRITIES PROGNOZUOJAMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ

POREIKIŲ PATENKINIMO UŽTIKRINIMAS PAGAL SAVIVALDYBES 2005 m.

Savivaldybės Rodikliai	Lovų skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse		Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos vietų skaičius		Slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius		Akušerijos lovų skaičius		Bendrosios praktikos gydytojų (BPG) skaičius		BPG aptarnaujamų savivaldybės gyventojų dalis, %		Gydytojų specialistų skaičius		Slaugos specialistų skaičius
Savivaldybės Rodikliai	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005
Panevėžio miesto	1 016	990	14	35	78	120	25	25	66	70	79,2	85,8	342	343	1 455	1 461
Panevėžio rajono	-	-	-	-	57	54	-	-	17	29	70,1	100,0	30	33	196	198
Biržų rajono	150	264	8	14	30	30	8	4	12	19	55,8	96,4	53	55	269	289
Kupiškio rajono	144	65	-	4	20	25	3	-	5	11	23,2	73,2	35	33	251	242
Pasvalio rajono	146	130	12	12	34	39	7	7	10	15	54,0	83,9	46	52	257	258
Rokiškio rajono	505	180	1	10	50	50	6	5	7	11	17,2	32,0	52	54	315	315
Panevėžio apskritis	1 961	1 629	35	75	269	318	49	41	117	155	58,9	80,3	558	570	2 743	2 763

Pastabos:

1. Lovų skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse nurodytas be reanimacijos profilio.

2. Biržų rajone 2002 m. veikė Likėnų sanatorija., 2003 m. ji buvo reorganizuota į Likėnų reabilitacijos ligoninę, kurioje buvo 190 lovų. Nors iki 2005 m. pabaigos Likėnų reabilitacijos ligoninėje numatoma sumažinti lovų skaičių iki 150, tačiau bendras lovų skaičius Biržų rajono savivaldybėje 2005 m., palyginus su 2002 m., auga dėl to, kad Likėnų reabilitacijos ligoninės lovos neatsispindi 2002 m. apskaitoje.

______________

Panevėžio apskrities sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo plano 3 priedas

PANEVĖŽIO APSKRITYJE VEIKIANČIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ

REORGANIZAVIMAS 2003–2005 m.

Eil. Nr.	Įstaigos pavadinimas	Įstaigos steigėjas	*Reorganizavimo* *būdas*	Įvykdymo terminas	Atsakingi vykdytojai
1.	Rokiškio psichiatrijos ligoninė	Rokiškio rajono savivaldybės taryba	1. Reorganizuojama skaidymo būdu, išdalijant paslaugas: ● dalį suaugusiųjų psichiatrijos paslaugų – Panevėžio ligoninei; ● likusią dalį suaugusiųjų psichiatrijos paslaugų – Rokiškio ligoninei; *● vaikų psichiatrijos paslaugas – Šiaulių ligoninei.* 2. Paslaugų teikimui psichinėmis ligomis sergantiems ligoniams, padariusiems nusikalstamą veiką, įsteigiama biudžetinė specialios paskirties įstaiga (steigėjas – Sveikatos apsaugos ministerija).	2005 m.	Sveikatos apsaugos ministerija, Panevėžio apskrities viršininkas, Rokiškio rajono savivaldybės taryba
2.	Panevėžio tuberkuliozės ligoninė	Panevėžio apskrities viršininkas	Sujungiamos Panevėžio infekcinė ligoninė ir Panevėžio tuberkuliozės ligoninė, įsteigiant 160 lovų naują juridinį asmenį – Apskrities užkrečiamųjų ligų centrą (steigėjas - Panevėžio apskrities viršininkas).	2004 m.	Panevėžio apskrities viršininkas
3.	Panevėžio infekcinė ligoninė	Panevėžio apskrities viršininkas		2004 m.	Panevėžio apskrities viršininkas
4.	Biržų ligoninė	Biržų rajono savivaldybės taryba	Panaikinamas tuberkuliozės skyrius.	2004 m.	Biržų rajono savivaldybės taryba
5.	Biržų rajono poliklinikos Vabalninko ambulatorijos slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė	Biržų rajono savivaldybės taryba	Prijungiama prie Biržų ligoninės.	2004 m.	Biržų rajono savivaldybės taryba
6.	Kupiškio ligoninė	Kupiškio rajono savivaldybės taryba	· Uždaromas akušerijos skyrius; · Kupiškio ligoninei perduodamos Kupiškio pirminės sveikatos priežiūros centro slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos; · Ambulatorinių konsultacijų padalinys perkeliamas į ligoninės patalpas.	2004 m.	Kupiškio rajono savivaldybės taryba
7.	Pasvalio ligoninė	Pasvalio rajono savivaldybės taryba	● Terapijos skyrius sujungiamas su Neurologijos skyriumi; ● Chirurgijos skyrius sujungiamas su Traumatologijos skyriumi.	2004 m.	Pasvalio rajono savivaldybės taryba
8.	Rokiškio rajono ligoninė	Rokiškio rajono savivaldybės taryba	Prijungus dalį suaugusiųjų psichiatrijos paslaugų iš Rokiškio psichiatrijos ligoninės, įsteigiamas 50 lovų psichiatrijos skyrius.	2004 m.	Rokiškio rajono savivaldybės taryba
9.	Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė	Panevėžio miesto savivaldybės taryba	Sveikatos priežiūros paslaugos integruojamos su socialinėmis paslaugomis, finansuojamomis ne iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, įsteigiant socialinių paslaugų skyrių.	2004 m.	Panevėžio miesto savivaldybės taryba
10.	Panevėžio rajono poliklinikos Ramygalos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė	Panevėžio rajono savivaldybės taryba	Sveikatos priežiūros paslaugos integruojamos su socialinėmis paslaugomis, finansuojamomis ne iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, įsteigiant socialinių paslaugų skyrių.	2005 m.	Panevėžio rajono savivaldybės taryba, Rokiškio rajono savivaldybės taryba
11.	Panevėžio rajono poliklinikos Naujamiesčio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė
12.	Panevėžio rajono poliklinikos Krekenavos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė
13.	Rokiškio pirminės sveikatos priežiūros centro Obelių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė	Rokiškio rajono savivaldybės taryba
14.	Rokiškio pirminės sveikatos priežiūros centro Pandėlio slaugos ligoninė	Rokiškio rajono savivaldybės taryba
15.	Pasvalio pirminės sveikatos priežiūros centro Joniškėlio slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė	Pasvalio rajono savivaldybės taryba	Sveikatos priežiūros paslaugos integruojamos su socialinėmis paslaugomis, finansuojamomis ne iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, įsteigiant socialinių paslaugų skyrių.	2004 m.	Pasvalio rajono savivaldybės taryba

Pastaba. Lovų skaičius apskrityje veikiančiose ligoninėse koreguojamas (didinamas arba mažinamas) vadovaujantis Strategijoje numatytais kriterijais ir siekiamais rodikliais, taip pat atsižvelgiant į numatomą jų reorganizavimą.

______________

Šiaulių apskrities sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo plano 1 priedas

PROGNOZUOJAMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ

POREIKIO PASISKIRSTYMAS ŠIAULIŲ APSKRITIES SAVIVALDYBĖSE 2005 m.

tūkstančiais

Savivaldybės Rodikliai	Apsilankymų skaičius pirminėse ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose		Gydytojų specialistų ambulatorinių konsultacijų skaičius		Bendrojo pobūdžio ir specializuotų ligoninių stacionarinių paslaugų apimtys				Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius		Slaugos ir palaikomojo gydymo ligonių skaičius		Gimdymų skaičius
			Gydytojų specialistų ambulatorinių konsultacijų skaičius		ligonių skaičius		lovadienių skaičius		Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius		Slaugos ir palaikomojo gydymo ligonių skaičius		Gimdymų skaičius
	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005
Šiaulių miesto	625,3	726,7	290,5	325,2	46,9	36,2	424,2	318,6	0,3	19,6	0,8	0,9	1,80	1,95
Šiaulių rajono	137,6	160,4	25,7	28,5	3,3	2,4	25,1	18,2	0,1	1,4	0,4	0,5	-	-
Akmenės rajono	107,1	122,6	22,5	24,6	4,3	3,0	32,4	22,2	-	0,9	0,3	0,4	0,10	-
Joniškio rajono	84,0	102,2	31,3	35,5	5,9	4,3	43,5	29,8	0,1	2,0	0,1	0,4	0,28	0,30
Kelmės rajono	111,7	129,9	41,8	42,0	6,3	5,4	77,3	48,4	0,1	1,4	0,7	0,8	0,30	0,30
Pakruojo rajono	114,1	131,0	19,9	21,5	3,7	3,0	28,1	22,8	-	0,6	0,3	0,3	0,20	-
Radviliškio rajono	171,1	194,2	50,4	53,0	9,1	6,4	67,9	44,0	0,2	1,2	0,5	0,6	0,40	0,55
Šiaulių apskritis	1 350,9	1 567,0	482,1	530,3	79,5	60,7	698,5	504,0	0,8	27,1	3,1	3,9	3,08	3,10

Pastabos:

1. Stacionarinių paslaugų apimtys nurodytos be reanimacijos profilio.

2. Paslaugų poreikio pasiskirstymas pagal savivaldybes nurodytas pagal paslaugų teikimo vietą.

______________

Šiaulių apskrities sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo plano 2 priedas

ŠIAULIŲ APSKRITIES PROGNOZUOJAMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ

POREIKIŲ PATENKINIMO UŽTIKRINIMAS PAGAL SAVIVALDYBES 2005 m.

Savivaldybės Rodikliai	Lovų skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse		Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos vietų skaičius		Slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius		Akušerijos lovų skaičius		Bendrosios praktikos gydytojų (BPG) skaičius		BPG aptarnaujamų savivaldybės gyventojų dalis, %		Gydytojų specialistų skaičius		Slaugos specialistų skaičius
Savivaldybės Rodikliai	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005
Šiaulių miesto	1 333	1157-1167	-	63	150	150	30	30	85	111	77,2	80,0	500	499	1 329	1 330–1 338
Šiaulių rajono	108	60-70	-	4	58	62	-	-	13	13	47,0	47,0	79	59	228	229–230
Akmenės rajono	127	63-86	-	3	31	31	2	-	7	7	45,0	45,0	71	67	234	235–237
Joniškio rajono	164	92-104	4	6	25	35	8	5	7	9	55,5	58,0	70	63	256	257–259
Kelmės rajono	311	206-238	-	6	50	65	10	5	13	15	56,1	63,0	103	95	294	295–298
Pakruojo rajono	131	62-85	-	2	30	30	3	-	3	16	23,5	87,9	74	79	225	226–227
Radviliškio rajono	245	138-150	-	4	54	54	10	5	15	17	36,4	46,8	124	125	412	413–415
Šiaulių apskritis	2 419	1778-1900	4	88	398	427	63	45	143	188	58,2	72,0	1 021	987	2 978	2 985–3 004

Pastaba. Lovų skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse nurodytas be reanimacijos profilio.

______________

Šiaulių apskrities sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo plano 3 priedas

ŠIAULIŲ APSKRITYJE VEIKIANČIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ

REORGANIZAVIMAS 2003–2005 m.

Eil.Nr.	Įstaigos pavadinimas	Įstaigos steigėjas	*Reorganizavimo* *būdas*	Įvykdymo terminas	Atsakingi vykdytojai
1.	Šiaulių ligoninė	Šiaulių apskrities viršininkas	Gavus paramą iš Šiaulių apskrities viršininko administracijos ar Šiaulių apskrities savivaldybių, įsteigiamas 40 lovų stacionarinės ir ambulatorinės reabilitacijos paslaugų skyrius, neviršijant bendro šiame restruktūrizavimo plane numatyto lovų skaičiaus.	2004 m.	Šiaulių apskrities viršininkas
1.	Pagryžuvio tuberkuliozės ligoninė	Šiaulių apskrities viršininkas	*Prijungiama prie Šiaulių tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninės.*	2005 m.	Šiaulių apskrities viršininkas
2.	Radviliškio ligoninė	Radviliškio rajono savivaldybės taryba	*Radviliškio ligoninei perduodamos Šeduvos pirminio sveikatos priežiūros centro slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos.*	2004 m.	Radviliškio rajono savivaldybės taryba
3.	Kelmės ligoninė	Kelmės rajono savivaldybės taryba	*Kelmės ligoninei perduodamos Kelmės pirminio sveikatos priežiūros centro slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos.*	2005 m.	Kelmės rajono savivaldybės taryba
4.	Naujosios Akmenės ligoninė	Akmenės rajono savivaldybės taryba	*Naujosios Akmenės ligoninei perduodamos Naujosios Akmenės pirminio sveikatos priežiūros centro slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos.*	2004 m.	Akmenės rajono savivaldybės taryba
5.	Pakruojo ligoninė	Pakruojo rajono savivaldybės taryba	Pakruojo ligoninei perduodamos Pakruojo pirminio sveikatos priežiūros centro Linkuvos slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės paslaugos.	2005 m.	Pakruojo rajono savivaldybės taryba,
6.	Joniškio ligoninė	Joniškio rajono savivaldybės taryba	*Joniškio ligoninei perduodamos Joniškio pirminio sveikatos priežiūros centro slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos.*	2004 m.	Joniškio rajono savivaldybės taryba
7.	Kuršėnų ligoninė	Šiaulių rajono savivaldybės taryba	Kuršėnų ligoninei perduodamos Šiaulių rajono pirminio sveikatos priežiūros centro Kuršėnų slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus paslaugos.	2003 m.	Kuršėnų rajono savivaldybės taryba

Pastaba. Lovų skaičius apskrityje veikiančiose ligoninėse bus koreguojamas (didinamas arba mažinamas) vadovaujantis Strategijoje numatytais kriterijais ir siekiamais rodikliais, taip pat atsižvelgiant į numatomą jų reorganizavimą.

______________

Tauragės apskrities sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo

plano 1 priedas

PROGNOZUOJAMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ

POREIKIO PASISKIRSTYMAS TAURAGĖS APSKRITIES SAVIVALDYBĖSE 2005 m.

tūkstančiais

Rodikliai Savivaldybės	Apsilankymų skaičius pirminėse ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose		Gydytojų specialistų ambulatorinių konsultacijų skaičius		Bendrojo pobūdžio ir specializuotų ligoninių stacionarinių paslaugų apimtys				Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius		Slaugos ir palaikomojo gydymo ligonių skaičius		Gimdymų skaičius
			Gydytojų specialistų ambulatorinių konsultacijų skaičius		Ligonių skaičius		Lovadienių skaičius		Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius		Slaugos ir palaikomojo gydymo ligonių skaičius		Gimdymų skaičius
	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005
Tauragės rajono	188,9	226,7	78,6	88,2	8,5	7,1	66,6	55,3	0,30	1,70	0,34	0,34	0,40	0,50
Jurbarko rajono	124,9	149,9	41,6	47,6	5,6	4,4	47,5	35,4	0,10	1,30	0,25	0,45	0,24	0,30
Šilalės rajono	78,3	93,9	31,9	37,1	4,5	3,3	36,3	25,6	0,10	1,30	0,32	0,45	0,24	0,30
Pagėgių	37,3	44,8	-	-	-	-	-	-	-	-	0,16	0,16	-	-
Tauragės apskritis	429,4	515,3	152,1	172,9	18,6	14,8	150,4	116,3	0,50	4,30	1,07	1,40	0,88	1,10

Pastabos:

1. Stacionarinių paslaugų apimtys nurodomos be reanimacijos profilio paslaugų.

2. Paslaugų poreikio pasiskirstymas pagal savivaldybes nurodytas pagal paslaugų teikimo vietą.

______________

Tauragės apskrities sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo plano 2 priedas

TAURAGĖS APSKRITIES PROGNOZUOJAMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ

POREIKIŲ PATENKINIMO UŽTIKRINIMAS PAGAL SAVIVALDYBES 2005 m.

Rodikliai Savivaldybės	Lovų skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse		Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos vietų skaičius		Slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius		Akušerijos lovų skaičius		Bendrosios praktikos gydytojų (BPG) skaičius		BPG aptarnaujamų savivaldybės gyventojų dalis (%)		Gydytojų specialistų skaičius		Slaugos specialistų skaičius
Rodikliai Savivaldybės	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005
Tauragės rajono	268	155-177	-	25	50	50	14	10	8	15	21,2	42,3	107	109	333	335–340
Jurbarko rajono	177	97-111	10	10	30	45	7	5	15	18	44,8	56,9	84	88	229	230–235
Šilalės rajono	147	72-87	-	10	34	48	15	5	11	14	69,0	83,5	58	57	196	197–200
Pagėgių	-	-	-	-	18	18	-	-	-	3	-	42,5	10	12	40	40–43
Tauragės apskritis	592	324-375	10	45	132	161	36	20	34	50	37,4	56,9	259	266	798	802–818

Pastabos:

1.Lovų skaičius bendrojo pobūdžio ligoninėse nurodytas be reanimacijos profilio.

2. Jurbarko ir Šilalės rajonų ligoninėse, nepasiekus po 300 gimdymų per metus, akušerijos skyriai turės būti uždaromi iki 2006 m. sausio 1 d.

______________

Tauragės apskrities sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo plano 3 priedas

TAURAGĖS APSKRITYJE VEIKIANČIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ

REORGANIZAVIMAS 2003–2005 m.

Eil. Nr.	Įstaigos pavadinimas	Įstaigos steigėjas	*Reorganizavimo* *būdas*	Įvykdymo terminas	Atsakingi vykdytojai
1.	Tauragės apskrities ligoninė	Tauragės apskrities viršininkas	*Sujungiami Tauragės apskrities ligoninės konsultacinės poliklinikos suaugusiųjų ir vaikų skyriai.*	2004 m.	Tauragės apskrities viršininkas
2.	Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras	Tauragės rajono savivaldybės taryba	*● Įsteigiami privatūs BPG kabinetai ar filialai Gaurės ir Žygaičių ambulatorijose, Lauksargių ir Mažonų medicinos punktuose;* *● Vaikų poliklinika ir moterų konsultacija perkeliami į Tauragės pirminės sveikatos priežiūros centro patalpas.*	2004 m.	Tauragės rajono savivaldybės taryba
3	Jurbarko ligoninė	Jurbarko rajono savivaldybės taryba	*● Jurbarko ligoninei perduodamos Eržvilko pirminės sveikatos priežiūros centro palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos;* *● Ligoninės akušerijos-ginekologijos skyrius iš atskiro pastato perkeliamas į pagrindinį ligoninės korpusą;* *● Neurologijos ir reabilitacijos skyriai perkeliami į reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus patalpas.*	2005 m. 2004 m.	Jurbarko rajono savivaldybės taryba
4.	Šilalės rajono ligoninė	Šilalės rajono savivaldybės taryba	● Šilalės pirminės sveikatos priežiūros centro ir Šilalės psichikos sveikatos centro patalpos išlaisvinamos, juos perkeliant į Šilalės rajono ligoninės patalpas.	2005 m.	Šilalės rajono savivaldybės taryba
5.	Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centras	Pagėgių savivaldybės taryba	● Rukų ir Natkiškių medicinos punktuose steigiami Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro BPG kabinetai ar filialai; ● Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos sujungiamos su Pagėgių senelių globos namų paslaugomis, finansuojamomis ne iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, įsteigiant naują įstaigą.	2004 m. 2005 m.	Pagėgių savivaldybės taryba

Pastaba. Lovų skaičius visose Tauragės apskrityje veikiančiose ligoninėse bus koreguojamas (didinamas arba mažinamas) vadovaujantis Strategijoje numatytais kriterijais ir siekiamais rezultatais, taip pat atsižvelgiant į numatomą jų reorganizavimą.

______________

Telšių apskrities sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo plano 1 priedas

PROGNOZUOJAMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ

POREIKIO PASISKIRSTYMAS TELŠIŲ APSKRITIES SAVIVALDYBĖSE 2005 m.

tūkstančiais

Savivaldybės Rodikliai	Apsilankymų skaičius pirminėse ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose		Gydytojų specialistų ambulatorinių konsultacijų skaičius		Bendrojo pobūdžio ir specializuotų ligoninių stacionarinių paslaugų apimtys				Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius		Slaugos ir palaikomojo gydymo ligonių skaičius		Gimdymų skaičius
			Gydytojų specialistų ambulatorinių konsultacijų skaičius		ligonių skaičius		lovadienių skaičius		Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius		Slaugos ir palaikomojo gydymo ligonių skaičius		Gimdymų skaičius
	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005
Telšių rajono	162,5	168,8	71,0	71,3	9,4	7,9	78,6	64,0	0,01	1,70	0,47	0,67	0,45	0,46
Mažeikių rajono	230,1	240,5	64,3	65,0	10,0	9,2	73,7	71,6	0,29	1,60	0,69	0,67	0,63	0,65
Plungės rajono	147,2	199,5	60,0	65,0	7,8	6,0	56,6	49,5	0,08	1,50	-	0,21	0,26	0,30
Rietavo	38,7	42,8	-	-	-	-	-	-	-	-	0,36	0,41	-	-
Telšių apskritis	578,5	651,6	195,3	201,3	27,2	23,1	208,9	185,1	0,38	4,80	1,52	1,96	1,34	1,41

Pastabos:

1. Stacionarinių paslaugų apimtys nurodytos be reanimacijos profilio.

2. Paslaugų poreikio pasiskirstymas pagal savivaldybes nurodytas pagal paslaugų teikimo vietą.

______________

Telšių apskrities sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo plano 2 priedas

TELŠIŲ APSKRITIES PROGNOZUOJAMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ

POREIKIŲ PATENKINIMO UŽTIKRINIMAS PAGAL SAVIVALDYBES 2005 m.

Savivaldybės Rodikliai	Lovų skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse		Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos vietų skaičius		Slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius		Akušerijos lovų skaičius		Bendrosios praktikos gydytojų (BPG) skaičius		BPG aptarnaujamų savivaldybės gyventojų dalis, %		Gydytojų specialistų skaičius		Slaugos specialistų skaičius
Savivaldybės Rodikliai	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005
Telšių rajono	269	217	5	15	47	65	15	8	21	28	88,5	95,1	119	119	435	439
Mažeikių rajono	285	235	-	5	65	65	15	10	32	49	74,1	98,8	159	149	514	519
Plungės rajono	235	191	-	15	-	20	10	5	23	26	84	98,2	100	99-104	355	361
Rietavo	-	-	-	-	69	40	-	-	7	8	100	100	4	4	30	31
Telšių apskritis	789	643	5	35	181	190	40	23	83	111	86,7	98,1	382	371-376	1 334	1 350

Pastaba. Lovų skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse nurodytas be reanimacijos profilio.

______________

Telšių apskrities sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo plano 3 priedas

TELŠIŲ APSKRITYJE VEIKIANČIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ

REORGANIZAVIMAS 2003–2005 m.

Eil. Nr.	Įstaigos pavadinimas	Įstaigos steigėjas	*Reorganizavimo* *būdas*	Įvykdymo terminas	Atsakingi vykdytojai
1.	Mažeikių ligoninė	Mažeikių rajono savivaldybės taryba	*Uždaromas tuberkuliozės skyrius, pacientus nukreipiant gydytis į Plungės ir Šiaulių ligonines.*	2004 m.	Mažeikių rajono savivaldybės taryba
2.	Telšių rajono PSPC	Telšių rajono savivaldybės taryba	*● Reorganizuojamas skaidymo būdu, atskiriant Psichikos sveikatos centrą.* ● Įsteigiami 5 nauji BPG kabinetai.	2004 m. 2005 m.	Telšių rajono savivaldybės taryba
3.	Plungės rajono PSPC	Plungės rajono savivaldybės taryba	Alsėdžių, Kulių, Platelių, Šateikių, Kantaučių ir Žemaičių Kalvarijos ambulatorijos persitvarko į privačius BPG centrus.	2005 m.	Plungės rajono savivaldybės taryba

______________

Utenos apskrities sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo plano 1 priedas

PROGNOZUOJAMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ

POREIKIO PASISKIRSTYMAS UTENOS APSKRITIES SAVIVALDYBĖSE 2005 m.

tūkstančiais

Savivaldybės Rodikliai	Apsilankymų skaičius pirminėse ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose		Gydytojų specialistų ambulatorinių konsultacijų skaičius		Bendrojo pobūdžio ir specializuotų ligoninių stacionarinių paslaugų apimtys				Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius		Slaugos ir palaikomojo gydymo ligonių skaičius		Gimdymų skaičius
			Gydytojų specialistų ambulatorinių konsultacijų skaičius		ligonių skaičius		lovadienių skaičius		Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos lovadienių skaičius		Slaugos ir palaikomojo gydymo ligonių skaičius		Gimdymų skaičius
	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005
Utenos rajono	255,8	307,0	81,2	91,7	8,8	7,2	65,9	50,4	0,05	1,60	0,2	0,3	0,34	0,40
Anykščių rajono	142,3	170,8	31,0	38,0	5,2	4,5	37,2	31,4	0,04	0,60	0,3	0,4	0,23	0,30
Ignalinos rajono	104,1	124,9	23,6	29,4	3,7	3,2	31,9	22,8	-	1,30	0,1	0,2	0,11	-
Molėtų rajono	103,4	123,9	28,0	32,0	3,9	3,3	37,6	23,4	-	0,20	0,1	0,2	0,12	-
Visagino	113,4	136,0	38,4	42,0	4,9	3,9	35,7	27,5	0,03	0,60	0,2	0,2	0,18	0,30
Zarasų rajono	95,5	114,6	23,6	30,0	3,4	3,0	27,6	20,8	-	0,50	0,2	0,2	0,11	-
Utenos apskritis	814,5	977,2	225,8	263,1	29,9	25,1	235,9	176,3	0,12	4,80	1,1	1,5	1,09	1,00

Pastabos:

1. Stacionarinių paslaugų apimtys nurodytos be reanimacijos profilio.

2. Paslaugų poreikio pasiskirstymas pagal savivaldybes nurodytas pagal paslaugų teikimo vietą.

______________

Utenos apskrities sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo plano 2 priedas

UTENOS APSKRITIES PROGNOZUOJAMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ

POREIKIŲ PATENKINIMO UŽTIKRINIMAS PAGAL SAVIVALDYBES 2005 m.

Savivaldybės Rodikliai	Lovų skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse		Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos vietų skaičius		Slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius		Akušerijos lovų skaičius		Bendrosios praktikos gydytojų (BPG) skaičius		BPG aptarnaujamų savivaldybės gyventojų dalis, %		Gydytojų specialistų skaičius		Slaugos specialistų skaičius
Savivaldybės Rodikliai	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005	2002	2005
Utenos rajono	341	240	3	20	43	45	15	8	6	22	14,2	66,0	136	136	392	415
Anykščių rajono	150	135	-	5	40	55	8	4	9	12	39,8	54,0	74	89	251	253
Ignalinos rajono	144	94	4	8	20	30	10	-	4	13	34,2	93,0	50	54	166	170
Molėtų rajono	140	105	-	3	14	26	3	-	1	11	2,5	74,0	69	69	213	231
Visagino	160	114	3	8	22	29	5	4	-	9	-	43,0	82	87	204	207
Zarasų rajono	149	85	-	5	32	32	10	-	4	12	24,8	86,0	67	66	213	216
Utenos apskritis	1 084	773	10	49	171	217	51	16	24	79	18,5	66,0	478	501	1 439	1 492

Pastabos:

1. Lovų skaičius bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse nurodytas be reanimacijos profilio.

2. Visagino ligoninėje, nepasiekus 300 gimdymų per metus, akušerijos skyrius turės būti uždaromas iki 2006 m. sausio 1 d.

______________

Utenos apskrities sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo plano 3 priedas

UTENOS APSKRITYJE VEIKIANČIŲ LIGONINIŲ

REORGANIZAVIMAS 2003–2005 m.

Eil. Nr.	Įstaigos pavadinimas	Įstaigos steigėjas	*Reorganizavimo* *būdas*	Įvykdymo terminas	Atsakingi vykdytojai
1.	Ignalinos ligoninė	Ignalinos rajono savivaldybės taryba	· *Uždaromas akušerijos skyrius.* · *Ignalinos ligoninei perduodamos poliklinikos slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos.* · *Reabilitacijos skyrius, rentgeno kabinetas bei autoklavinė perkeliami į naują Ignalinos rajono ligoninės pastatą, perduodant savivaldybei senas patalpas.*	2004 m. 2004 m. 2005 m.	Ignalinos rajono savivaldybės taryba
2.	Molėtų ligoninė	Molėtų rajono savivaldybės taryba	*Molėtų ligoninei perduodamos Molėtų pirminės sveikatos priežiūros centro slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos.*	2004 m.	Molėtų rajono savivaldybės taryba
3.	Visagino ligoninė	Visagino savivaldybės taryba	· Visagino ligoninei perduodamos Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos. · Uždaromas infekcinių ligų skyrius.	2004 m.	Visagino savivaldybės taryba
4.	Zarasų rajono ligoninė	Zarasų rajono savivaldybės taryba	Uždaromas tuberkuliozės skyrius.	2004 m.	Zarasų rajono savivaldybės taryba

______________

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-840, 2004-11-29, Žin., 2004, Nr. 177-6578 (2004-12-09), i. k. 1042250ISAK000V-840

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. V-804 "Dėl apskričių sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planų patvirtinimo" pakeitimo