Suvestinė redakcija nuo 1994-01-01 iki 1995-06-21
Nutarimas paskelbtas: Žin. 1992, Nr. 33-1024, i. k. 0921100NUTA00000803
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LAIKINOJO LIETUVOS GELEŽINKELIŲ STATUTO PATVIRTINIMO
1992 m. spalio 26 d. Nr. 803
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 803
LAIKINASIS LIETUVOS GELEŽINKELIŲ STATUTAS
Bendrieji nuostatai
1. Laikinasis Lietuvos geležinkelių statutas (toliau vadinama – statutas) nustato pačių geležinkelių, taip pat įmonių, įstaigų, organizacijų bei asmenų, kai jie naudojasi geležinkelių transportu, pareigas, teises ir atsakomybę.
Statutas reglamentuoja vežimo geležinkeliais tvarką, svarbiausias keleivių, krovinių, bagažo ir pašto vežimo sąlygas, pagrindinius privažiuojamųjų geležinkelio kelių naudojimo nuostatus, taip pat geležinkelių ir kitų transporto rūšių santykius.
2. Pagrindinė geležinkelių paskirtis yra tenkinti Lietuvos Respublikos ūkio ir gyventojų transporto reikmes, saugiai vežti keleivius bei krovinius ir laiku pristatyti juos į reikiamą vietą.
Geležinkelių transporto organai, taip pat krovinių siuntėjai ir gavėjai, veždami krovinius, turi griežtai žiūrėti valstybės interesų ir garantuoti, kad ritmingai ir iki galo būtų vykdomi sutarčių įsipareigojimai, susiję su krovinių vežimu ir saugiu traukinių eismu.
Geležinkelių transportas dirba visą parą, taip pat švenčių ir poilsio dienomis.
3. Šis statutas galioja tik Lietuvos Respublikos geležinkeliuose.
Krovinių vežimą už Lietuvos Respublikos ribų reglamentuoja atskiros taisyklės.
4. Geležinkeliais, susisiekiančiais su kitomis šalimis, keleiviai, kroviniai ir bagažas vežami pagal susitarimus dėl tiesioginio susisiekimo geležinkeliais.
Pastatai, statiniai ir įranga
6. Geležinkeliais vežami keleiviai ir kroviniai į stotis, kuriose numatytas toks darbas.
Stotyse priimami, kraunami ir išduodami kroviniai vagonais, smulkiomis siuntomis, konteineriais ir bagažas, teikiamos kitos paslaugos.
Vežimo dokumentai tvarkomi ir atsiskaitoma už vežimą, krovimą, kitas paslaugas prekių raštinėse arba prekių, bagažo ar bilietų kasose. Prekių raštinėse ir kasose turi kabėti krovinių bei bagažo išdavimo bei priėmimo taisyklės, keleivinių traukinių tvarkaraštis, paaiškinta bilietų pardavimo tvarka.
Prekių raštinių, kasų, krovinių barų, sandėlių ir kitų objektų darbo laikas turi būti patogus keleiviams ir klientams.
Sprendimą dėl stočių atidarymo ar uždarymo priima Susisiekimo ministerija, suderinusi su miestų (rajonų) valdybomis, o dėl pasienio stočių – ir su suinteresuotomis ministerijomis ar valstybinėmis tarnybomis.
7. Keleiviai, kroviniai, bagažas, paštas vežami geležinkelių, įmonių, organizacijų ar privačiais vagonais.
Vagonai, kursuojantys bendrojo naudojimo geležinkeliais, turi atitikti techninės geležinkelių eksploatacijos taisyklių reikalavimus.
9. Stotyse turi būti įranga, pastatai ir kiti statiniai, reikalingi kroviniams vežti ir krauti.
Stotyse, kuriose iškraunama daug vienarūšių krovinių, birių statybinių medžiagų, grūdų, naftos, cemento, gyvulių, konteinerių, turi būti speciali įranga ir inventorius – specialios platformos, aikštelės, aukštakeliai, mechanizmai konteineriams iškrauti, dezinfekavimo bei plovimo įranga.
10. Stotyse, kuriose daug kraunama bendrojo naudojimo keliuose, steigiami krovinių barai. Šių barų aikšteles ir privažiuojamuosius kelius tvarko ir prižiūri miestų (rajonų) valdybos taip, kad būtų garantuotas darnus ir saugus autotransporto darbas.
11. Geležinkelis gali už tam tikrą mokestį klientui išnuomoti geležinkeliui skirtose žemėse laisvą plotą kroviniams laikyti.
12. Kroviniai ir bagažas stotyse sveriami vagonų, prekių arba elevatorinėmis svarstyklėmis.
Geležinkelis (jeigu kraunama bendrojo naudojimo keliuose) ir klientai (jeigu kraunama kliento privažiuojamuosiuose keliuose) turi turėti reikiamas svarstykles ir prietaisus.
14. Stotys, kuriose aptarnaujami keleiviai, turi atitikti visus tam būtinus reikalavimus.
Stotyse turi būti bilietų kasos, prireikus ir patalpos bagažui, nešuliams saugoti, laukiamoji salė, tranzitinių keleivių poilsio kambarys, vaiko ir motinos kambarys, restoranas, bufetas, pašto bei telegrafo skyriai, medicinos punktas ir kt., taip pat reikiamos techninės patalpos geležinkelio darbuotojams.
Keleivių saugumui garantuoti stotyse ties kiekvienu keliu, prie kurio sustoja keleiviniai traukiniai, turi būti įrengti peronai (paviljonai), o prireikus – požeminės perėjos ar pėsčiųjų tiltai.
Prie geležinkelio stočių esančios aikštelės turi būti sutvarkytos, apželdintos ir patogiai išdėstytos, kad būtų saugu keleiviams ir patogu privažiuoti miesto keleiviniam transportui.
Šių aikštelių įrengimu ir tvarkymu rūpinasi miestų (rajonų) valdybos.
Krovinių vežimo organizavimas
15. Kroviniai vagonais ir konteineriais vežami pagal krovinių siuntėjų paraiškas.
Nuolatiniai krovinių siuntėjai iki kiekvieno mėnesio 20 dienos pateikia Lietuvos geležinkelių generalinei direkcijai kito mėnesio krovinių vežimo paraiškas.
Papildomo vietinio krovinių vežimo paraiškos įteikiamos Lietuvos geležinkelių Vilniaus ir Šiaulių direkcijoms, kurios suderintą paraišką perduoda stoties viršininkui.
Stoties viršininkas prieš 3 dienas iš krovinių siuntėjo turi gauti patikslintą dekados paraišką ir kiekvieną dieną pranešti direkcijai, kiek vagonų, konteinerių prašo siuntėjai kitai dienai.
16. Geležinkelis krovinių vežimo sutartimi įsipareigoja pristatyti krovinio, siuntėjo jam patikėtą krovinį į paskirtą vietą ir atiduoti jį asmeniui, turinčiam įgaliojimus paimti krovinį (krovinio gavėjui), o krovinio siuntėjas įsipareigoja mokėti už vežimą nustatytąjį mokestį.
17. Krovinio siuntėjas privalo pateikti siunčiančiai stočiai kiekvienos krovinio siuntos važtaraštį, kuris yra pagrindinis vežimo dokumentas.
Važtaraštis sudaromas krovinio gavėjo vardu, jį turi pasirašyti krovinio siuntėjas. Važtaraštis vežamas su kroviniu visu transportavimo keliu ir galinėje stotyje atiduodamas krovinio gavėjui kartu su kroviniu.
Krovinio priėmimo vežti laikas parašomas važtaraštyje ir tvirtinamas kalendoriniu stoties antspaudu.
Patvirtindama, kad krovinys priimtas vežti, stotis duoda siuntėjui krovinio priėmimo kvitą.
Važtaraščio formą, jo pildymo tvarką ir krovinio priėmimo kvito formą nustato Lietuvos geležinkelių generalinė direkcija, tvirtina Susisiekimo ministerija.
Nuolat gausiai vežant krovinius tomis pat kryptimis, Krovinių vežimo taisyklėse numatytais atvejais galima sudaryti vieną važtaraštį visam paskirtiniam traukiniui arba vagonų grupei arba konteinerių komplektui.
Geležinkelio stotys už nustatytąjį mokestį turi aprūpinti krovinių siuntėjus važtaraščių blankais.
18. Krovinio siuntėjas yra atsakingas už visus padarinius dėl klaidingų, netikslių ar ne visų reikalingų duomenų, kuriuos jis pateikė važtaraštyje.
19. Krovinių vežimo mokestis imamas už atstumą trumpiausiu keliu. Tarifuose numatytais atvejais vežimo mokestis gali būti imamas už nuvažiuotą atstumą
20. Kroviniai, kuriems vežti reikalinga sauganti juos nuo praradimo, trūkumo, gedimo ar gadinimo tara, turi būti siuntėjo pristatomi vežimui tvarkingoje taroje, sutinkančioje su valstybiniais standartais, o kroviniai, kuriems taros ir įpakavimo standartai nenustatyti, – tvarkingoje taroje, laiduojančioje jų visišką saugumą.
Jeigu taros (ar krovinio) kokybė nesutinka su nustatytaisiais standartais, krovinio siuntėjas tai važtaraštyje patvirtina ir dėl krovinio vežimo atsakomybę prisiima sau.
Gaivalinių reiškinių, katastrofų ir avarijų, dėl kurių nutrūksta eismas, atvejais, taip pat paskelbus karantiną, krovinių krovimas gali būti laikinai nutraukiamas arba apribojamas Lietuvos geležinkelių generalinio direktoriaus potvarkiu. Tai tuojau pat turi būti pranešta susisiekimo ministrui, kuris tokiu atveju nustato krovimo tvarką.
Tai, kad Lietuvos Respublikoje krovinių krovimas nutrauktas ar apribotas, stoties viršininkas praneša krovinio siuntėjui.
21. Krovinius į vagonus ir automobilius krauna ir iš jų iškrauna:
21.1. geležinkelis (pagal sutartis) – bendrojo naudojimo vietose (geležinkeliui priklausančiuose keliuose, aikštelėse);
21.2. krovinio siuntėjas ir gavėjas – bendrojo ir ne bendrojo naudojimo vietose (geležinkeliui ir klientui priklausančiuose keliuose ir aikštelėse) pavojingus ir gedžius krovinius, žalius gyvulinius produktus, sunkiasvorius (daugiau kaip 0,5 tonos vienoje vietoje), negabaritinius krovinius, vežamus supiltus, subertus ir suverstus specialiuose riedmenyse, ir krovinius, lydimus krovinio siuntėjo ar gavėjo palydovų. Stotys, turinčios specialias krovimo mašinas ir įtaisus, gali įsipareigoti, sudariusios sutartį su krovinių siuntėju ar gavėju, pakrauti ir iškrauti tokius krovinius (išskyrus skysčius ir pavojingus, taip pat gedžius krovinius).
Kai stotyse organizuotas centralizuotas krovinių vežimas automobiliais, visus krovinius (išskyrus pavojingus ir skysčius) krauna pagal sutartį geležinkelis.
Už krovimą geležinkelis iš krovinių siuntėjų ir gavėjų ima nustatytąjį mokestį.
22. Geležinkelis kraunamus vagonus ir konteinerius pateikia tvarkingus, tinkamus tam kroviniui vežti, o kai reikia – išplautus ir dezinfekuotus.
Skysčiams pilti turi būti atvežti cisterniniai vagonai ir bunkeriniai pusvagoniai, tinkami tai skysčio rūšiai (pagal Krovinių vežimo taisykles).
Cisterninius vagonus ir bunkerinius pusvagonius skysčiams pilti parengia geležinkelis arba krovinio siuntėjas geležinkelio sąskaita (pagal susitarimą).
Specialius skysčių cisterninius vagonus parengia krovinio siuntėjas.
23. Vagonų (išskyrus konteinerių, cisterninių vagonų ir bunkerinių pusvagonių) tikimą tam tikram kroviniui vežti nustato ta pusė (klientas ar geležinkelis), kurios priemonėmis kraunama.
Konteinerių, cisterninių vagonų ir bunkerinių pusvagonių tikimą visais atvejais nustato krovinio siuntėjas.
24. Krovinio siuntėjas privalo:
24.1. pateikti krovimui ir vežimui specialią įrangą, ir medžiagas („ožius“, statramsčius, tarpiklius, padėklus, vielas, virves, brezentą, skydines užtvaras ir kt.);
24.3. suveržti metalinėmis sankabomis medieną ir atlikti kitus darbus, laiduojančius taisyklingą įtaisų ir įrangos montavimą ir tvirtinimą.
Sumontuotą įrangą krovinio siuntėjas gali nurodyti važtaraštyje.
Durų užtvaras (skydus) vežti supiltiems grūdams, aliejinių ir ankštinių augalų sėkloms, kombinuotiesiems pašarams, sėlenoms, suverstoms bulvėms bei daržovėms, standartines metalines sankabas medienai suveržti ir groteles gyvuliams vežti teikia geležinkelis.
Visi įtaisai ir įranga, priklausantys krovinio siuntėjui, galinėje stotyje atiduodami gavėjui kartu su kroviniu.
25. Apie krauti skirtą vagonų atvežimą į kliento privažiuojamąjį kelią stoties viršininkas klientui turi pranešti ne mažiau kaip prieš 2 valandas.
Tokie pranešimai perduodami visą parą, taip pat ir švenčių bei poilsio dienomis.
Vagonų (konteinerių) naudojimo laikas bendrojo naudojimo keliuose skaičiuojamas nuo vagonų atvežimo į krovimo vietą iki tol, kol stotis gauna raštišką kliento pranešimą, kad vagonas iškrautas. Atsiskaitymo už vagono naudojimo tvarką nustato Lietuvos geležinkelių generalinė direkcija.
26. Vagonus visiškai iškrauti ir išvalyti turi krovinio gavėjas ar geležinkelis, o konteinerius – tik krovinio gavėjas.
Gyvulius, paukščius ir gedžius produktus vežusius vagonus išplauna, prireikus ir dezinfekuoja geležinkelis krovinio gavėjo sąskaita.
Tokių krovinių sąrašą tvirtina Susisiekimo ministerija, suderinusi su suinteresuotomis valstybinėmis tarnybomis.
Cisterninius vagonus ir bunkerinius pusvagonius pripylus ir išpylus iš išorės plauna (ar valo) krovinių siuntėjas ar gavėjas.
Susitarus krovinio siuntėjui su krovinio gavėju, išpiltų cisterninių vagonų ir bunkerinių pusvagonių galima ir nevalyti.
27. Krovinio siuntėjui atiduodant, o geležinkeliui priimant tokius krovinius, kurie vežami suversti, suberti, supilti, taip pat konteineriuose, turi būti nustatomas ir į važtaraštį įrašomas jų svoris.
Įpakuotų ir vienetinių krovinių važtaraštyje rašomas jų svoris ir krovinio vienetų skaičius.
Įpakuotų ir vienetinių krovinių svoris nustatomas iki atiduodant juos vežti ir nurodomas krovimo vietose.
Suberiamieji, suverčiamieji, supilamieji ir kitokie kroviniai, kurių negalima pasverti prekių svarstyklėmis, sveriami vagonų svarstyklėmis.
Krovinių, kurie gali būti vežami suberti ir suversti, sąrašas pateikiamas krovinių vežimo taisyklėse.
28. Bendras krovinio svoris nustatomas sveriant arba skaičiuojant pagal trafaretą ar standartą. Tam tikrų krovinių svorį galima nustatyti pagal matmenis arba sutartinai (naftos produktų cisterniniuose vagonuose, medienos krovinių ir pan.).
Svorio nustatymo būdą krovinio siuntėjas turi nurodyti važtaraštyje.
29. Krovinio svorį nustato:
29.2. krovinio siuntėjas – kai kraunama ne bendrojo naudojimo vietose (kliento
privažiuojamajame kelyje).
Krovinio svorį pagal trafaretą, standartą, matmenis arba sutartinai visada nustato krovinio siuntėjas.
Grūdus, aliejinių ir ankštinių augalų sėklas, sėlenas ir kombinuotuosius pašarus, kurie vežami suberti, sveria krovinio siuntėjas ir svorį patvirtina savo parašu važtaraštyje. Kai siuntėjas neturi vagonų elevatorinių svarstyklių, svorį stoties vagonų svarstyklėmis nustato geležinkelio krovinių priėmėjas kartu su krovinio siuntėju ir jį abu patvirtina savo parašais važtaraštyje.
Už krovinio svėrimą geležinkelis iš siuntėjo ima nustatytąjį mokestį.
30. Pakrauti dengtieji, izoterminiai ir cisterniniai vagonai turi būti plombuoti:
30.2. krovinio siuntėjo plombomis, jeigu krovinį krovė jis pats.
Krovinių, kuriuos leidžiama vežti neplombuotuose vagonuose, sąrašas, plombų gaminimo techninės sąlygos, vagonų ir konteinerių plombavimo tvarka nustatoma krovinių vežimo, krovimo ir tvirtinimo taisyklėse.
Vagonų ir konteinerių plombas, plombavimo reples, plombavimo virveles ar vielas geležinkelis parduoda krovinio siuntėjui sutartine kaina.
31. Smulkios siuntos stočių sandėlių priimamos atsižvelgiant į kalendorinį krovimo pagal vežimo kryptis tvarkaraštį. Patvirtintas smulkių siuntų priėmimo tvarkaraštis, sudarytas padieniui ir pakrypčiui, turi būti paskelbtas krovinių siuntėjams. Namų apyvokos daiktai vežti priimami pateikimo dieną.
Nedideles siuntas krovinių siuntėjai gali siųsti atskirais (sudėtiniais) vagonais. Tais atvejais smulkios siuntos į vagonus turi būti kraunamos atsižvelgiant į sudėtinių vagonų formavimo planą ir nustatytąsias jų krovimo normas.
32. Geležinkelis praneša krovinio gavėjui apie jo vardu gautą krovinį atvežimo dieną.
Kai neįmanoma nustatyti, kas yra krovinio gavėjas, geležinkelis apie tai informuoja krovinio siuntėją. Per 7 dienas negavęs atsakymo, geležinkelis, suderinęs su suinteresuotomis valstybinėmis tarnybomis, realizuoja krovinį.
Kai krovinio (išskyrus gedžiuosius) gavėjas, pasibaigus nustatytajam iškrovimo laikui, per 10 dienų po įspėjimo neatsiima krovinio, Lietuvos geležinkelių generalinis direktorius, suderinęs su suinteresuotomis valstybinėmis tarnybomis, leidžia jį realizuoti.
Pinigai, kuriuos tokiais atvejais geležinkelis gauna už parduotą kitai organizacijai krovinį, išskaičiavus geležinkeliui priklausančią dalį, pervedami:
32.2. krovinio siuntėjui visais kitais atvejais.
Jeigu šių pinigų neįmanoma perduoti krovinio gavėjui ar siuntėjui, jie paimami į geležinkelio pajamas, kai tik baigiasi terminas, nustatytas reikšti pretenzijoms dėl neatgabentų pagal paskirtį krovinių.
Jeigu vėliau krovinio siuntėjas ar gavėjas pretenzijų ar ieškinio tvarka pareikalauja grąžinti parduoto kitai organizacijai krovinio vertę, geležinkelis privalo ją atlyginti.
33. Krovinio siuntėjas turi teisę nekeisdamas galinės stoties keisti važtaraštyje nurodytą krovinio gavėją.
Pareiškimas apie keičiamą krovinio gavėją su pridėtu krovinio kvitu įteikiamas išsiuntusios stoties viršininkui. Jeigu neįmanoma pateikti krovinio kvito, siuntėjas turi pristatyti pranešimo buvusiam krovinio gavėjui (rašyto ar siųsto telegrafu) apie šį pakeitimą kopiją.
Geležinkelis vykdo krovinio siuntėjo nurodymus tik tuo atveju, kai krovinys dar neperduotas gavėjui.
34. Geležinkelis išimties būdu gali keisti priimto vežti krovinio galinę stotį, naujai adresuoti ar grąžinti tik pagal kliento pareiškimą.
35. Visais atvejais, kai keičiamas krovinio gavėjas arba galinė stotis, klientas, pagal kurio pareiškimą tai buvo padaryta, yra atsakingas buvusiam adresatui už tokio keitimo pasekmes ir privalo sutvarkyti atsiskaitymą tarp krovinio siuntėjo, buvusio adresato ir tikrojo krovinio gavėjo.
Atvežti kroviniai galinėje stotyje nemokamai saugomi 24 valandas. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo 24 val. tos dienos, kai vagonai ar konteineriai buvo perduoti iškrauti. Už krovinio saugojimą stotyje mokamas nustatytasis mokestis.
36. Jeigu atvežtas ne toks kaip užsakyta (sutarta) krovinys, krovinio gavėjas vis tiek turi paimti jį iš stoties ir saugoti.
Krovinio gavėjas gali atsisakyti krovinio tik tuo atveju, kai krovinys yra sugedęs ar sugadintas taip, kad jo arba jo dalies nebegalima naudoti.
Atsakomybė už sugedusį ar sugadintą krovinį tenka krovinio gavėjui tuo atveju, kai dėl jo kaltės krovinys buvo ne laiku iškrautas arba išvežtas.
37. Kroviniai galinėje stotyje išduodami važtaraštyje nurodytam krovinio gavėjui po to, kai yra sumokėti visi geležinkelio imami mokesčiai.
Gavęs krovinį, gavėjas pasirašo lydraštyje.
Kai geležinkelis negali atiduoti krovinio važtaraštyje nurodytam gavėjui, su kroviniu elgiamasi pagal siuntėjo nurodymus. Nurodymus siuntėjas turi duoti per 3 paras nuo tos dienos, kai jam buvo įteiktas paklausimas.
38. Galinėje stotyje geležinkelis privalo tikrinti krovinio svorį, vienetų skaičių ir būklę, jeigu:
38.1. krovinys atvežtas netvarkingu vagonu, taip pat vagonu su sugadintomis plombomis arba kitomis (pravažiuotų stočių) plombomis;
38.2. krovinys atvežtas su trūkumo, gedimo ar sugadinimo požymiais atvirais arba uždarais vagonais be plombų (jeigu taip vežti leidžiama krovinių vežimo taisyklėse);
38.4. geležinkelio pakrautas krovinys atvežtas netvarkingais vagonais su nesugadintomis išsiuntusios stoties plombomis, taip pat be trūkumo, gedimo ar sugadinimo požymių atviraisiais riedmenimis arba uždaraisiais vagonais be plombų (jeigu taip vežti leidžiama krovinių vežimo taisyklėse);
38.5. krovinys atiduodamas autotransporto organizacijai, kuri centralizuotai veža krovinius iš geležinkelio stoties;
38.6. krovinys, iškrautas geležinkelio, atiduodamas stoties bendrojo naudojimo vietose.
Nurodytaisiais atvejais įpakuotus ir vienetinius krovinius geležinkelis atiduoda patikrinęs tik sugadinto vieneto svorį ir būklę. Jeigu rasta įpakavimo sugadinimų ar kitų veiksnių, galinčių pakenkti krovinio būklei, geležinkelis privalo kartu su klientu patikrinti krovinio faktūrą ir kiekį.
39. Siuntėjo krautus krovinius ir atvežtus tvarkingais vagonais su sveikomis plombomis, taip pat be trūkumo, gedimo ar sugadinimo požymių atviraisiais arba uždaraisiais vagonais be plombų (jeigu taip vežti leidžiama krovinių vežimo taisyklėse), geležinkelis atiduoda tokia tvarka:
39.1. suverstus ir subertus krovinius – tikrindamas svorį, jeigu to reikalauja krovinio gavėjas ir tai numatyta krovinių vežimo taisyklėse. Kai krovinio gavėjas ir stotis neturi vagonų svarstyklių, suversti ir suberti kroviniai be trūkumo požymių atiduodami netikrinant svorio;
40. Krovinio svoris laikomas tinkamas, jeigu skirtumas tarp išsiuntusioje stotyje nustatyto svorio ir svorio galinėje stotyje neviršija svarstyklių arba krovinio svėrimo tikslumo normų.
Už gavėjo reikalaujamą krovinio svorio ir būklės tikrinimą geležinkelis nustatytąja tvarka ima mokestį.
41. Jeigu galinėje stotyje tikrinant krovinio svorį, vienetų skaičių ir būklę aptikta krovinio trūkumo, gedimo ar sugadinimo požymių arba jeigu tai nurodyta pakeliui surašytame komerciniame akte, galinė stotis privalo nustatyti tikrąjį trūkumo, gedimo ar sugadinimo dydį.
Jeigu reikia atlikti ekspertizę, geležinkelis savo iniciatyva arba klientui pareikalavus kviečia ekspertus ar kitus specialistus. Ekspertus ar specialistus gali kviestis ir patys klientai.
42. Kroviniams vežti vartojami universalieji ir specialieji konteineriai.
Universalieji konteineriai priklauso geležinkeliui.
Specialieji konteineriai priklauso klientams ir vartojami kroviniams, kuriems reikia ypatingų vežimo sąlygų.
Krovinius į specialiuosius konteinerius krauna ir iš jų iškrauna klientai.
Konteinerius ir automobilius į geležinkelio platforminius vagonus krauna ir iš jų iškrauna:
42.2. klientai – savo (ne bendrojo) naudojimo vietose.
Klientas pakrautus konteinerius pateikia plombuotus ir nurodo jų svorį. Konteinerius su namų apyvokos daiktais plombuoja geležinkelis.
Kroviniai, atvežti tvarkingu konteineriu su nesugadintomis siuntėjo plombomis, atiduodami gavėjui netikrinant svorio, būklės ir vienetų skaičiaus.
43. Geležinkelis gali teikti klientams ekspedicinį transportą ir tam kurti ekspedicines transporto organizacijas, kurios už atliekamus darbus imtų mokesčius.
Autotransporto įmonės, akcinės bendrovės arba fiziniai asmenys, teikiantys klientams ekspedicinį transportą, pagal šį statutą turi tokias pat teises ir pareigas, yra taip pat atsakingi, kaip ir krovinių siuntėjai ir gavėjai.
44. Kroviniai siauruoju geležinkeliu, taip pat iš plačiojo geležinkelio stoties į siaurojo stotį ir atgal vežami krovinių vežimo taisyklių nustatyta tvarka.
45. Krovinio siuntėjas siunčiančioje stotyje atsiskaito su geležinkeliu už krovinio vežimą ir kitas šioje stotyje suteiktas paslaugas. Už paslaugas, suteiktas pakeliui ir galinėje stotyje, atsiskaito krovinio gavėjas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 971, 1993-12-23, Žin., 1993, Nr. 74-1386 (1993-12-31), i. k. 0931100NUTA00000971
Privažiuojamieji geležinkelio keliai
47. Privažiuojamaisiais geležinkelio keliais (toliau vadinama – privažiuojamieji keliai) laikomi tokie keliai, kuriais aptarnaujami klientai ir kurie yra susiję su bendruoju geležinkelių tinklu ištisinėmis bėgių vėžėmis. Jie priklauso:
klientams;
geležinkeliui.
48. Privažiuojamųjų kelių tiesimo ir rekonstravimo, taip pat vagonų krovimo bei valymo įrenginių ir privažiuojamųjų kelių jungimo prie bendrojo Lietuvos geležinkelių tinklo projektus tvirtina Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota Lietuvos geležinkelių generalinė direkcija.
49. Leidimą jungti tiesiamus privažiuojamuosius kelius prie esamų kelių duoda:
50. Stočių plėtimo ir statybos darbai, susiję su klientui priklausančio naujo ar rekonstruojamo kelio prijungimu, turi būti iš anksto numatyti, suprojektuoti ir atliekami klientų lėšomis.
Klientų privažiuojamųjų kelių prijungimo vietose naujus postus ir pralankas stato geležinkelis iš klientų medžiagų ir jų lėšomis.
Jeigu klientui reikia papildomų kelių prie esamo geležinkeliui priklausančio privažiuojamojo kelio, tokius kelius tiesia pats klientas, pagal suderintą su geležinkeliu projektą.
51. Pradėti nuolat eksploatuoti naują privažiuojamąjį kelią ir vežti į jį riedmenis leidžiama tik tada, kai kelio tiesimo darbai atlikti pagal projektą, kelias priimtas naudoti ir geležinkelis yra nustatęs to kelio aptarnavimo tvarką.
Privažiuojamojo kelio tiesimo laikotarpiu su statybos organizacija sudaroma laikina vagonų atvarymo ir nuvarymo sutartis.
Kiekvienas privažiuojamasis kelias turi turėti techninį pasą, planą, išilginio profilio ir statinių brėžinius.
52. Privažiuojamųjų kelių būklė, jų pastatai ir įrenginiai turi garantuoti nenutrūkstamą krovinių krovimą, manevravimą, racionalų vagonų ir lokomotyvų naudojimą.
53. Klientas savo privažiuojamuosius kelius, lokomotyvus ir vagonus turi laikyti tvarkingus.
Klientui priklausantys lokomotyvai ir vagonai, išvažiuojantys į bendrąjį geležinkelių tinklą, turi atitikti techninės geležinkelių eksploatacijos taisyklių reikalavimus. Klientui priklausančio lokomotyvo važiavimo įjungiamąją stotį tvarką nustato Lietuvos geležinkelių generalinė direkcija.
54. Klientui priklausančių privažiuojamųjų kelių darbuotojai, dirbantys prie traukinių eismo ir manevravimo, Lietuvos geležinkelių generalinės direkcijos nustatyta tvarka turi būti egzaminuojami, ar moka techninės geležinkelių eksploatacijos taisykles, traukinių eismo ir signalizavimo instrukcijas, o darbuotojai, vadovaujantys krovinių krovimo ir tvirtinimo atviruosiuose riedmenyse darbams, – ar moka technines sąlygas.
Kitus kliento privažiuojamųjų kelių darbuotojus, dirbančius prie traukinių eismo ir manevravimo, egzaminuoja kliento skirta komisija.
Asmenims, neišlaikiusiems egzaminų, dirbti draudžiama.
Atlikdami tarnybos pareigas geležinkelio keliuose, kliento privažiuojamųjų kelių darbuotojai privalo turėti su savimi nustatyto pavyzdžio pažymėjimą, kad yra išlaikę egzaminus, ir tiksliai vykdyti Stoties budėtojo ar tvarkdario nurodymus.
55. Stoties viršininkas arba jo įgalioti stoties darbuotojai ir revizoriai, siekdami, kad būtų garantuotas saugus eismas, turi teisę tikrinti kliento privažiuojamojo kelio ir riedmenų būklę.
Kai privažiuojamajame kelyje rasta pavojingų eismui gedimų, stoties viršininko ar eismo saugumo revizoriaus potvarkiu vagonų varymas į tą kelią turi būti nutrauktas, kol gedimai nepašalinti.
56. Geležinkelio ir privažiuojamojo kelio savininko tarpusavio santykius reguliuoja privažiuojamojo kelio naudojimo sutartis, kurioje nustatoma vagonų atvarymo ir nuvarymo tvarka, vagonų ir konteinerių apyvartos terminai.
Visus vežiojimo darbus sau priklausančiuose privažiuojamuosiuose keliuose klientas atlieka savo lokomotyvais, laikydamasis stoties veiklos nuostatų.
Kai klientas lokomotyvo neturi, tie darbai atliekami geležinkelio lokomotyvu už nustatytąjį mokestį.
58. Kliento, kuris kito kliento privažiuojamojo kelio teritorijoje turi savo sandėlius arba prijungtus geležinkelio kelius, aptarnavimo tvarka nustatoma šių klientų tarpusavio sutartimi.
Kai tokį privažiuojamąjį kelią geležinkelis aptarnauja savo lokomotyvu, geležinkelis ir toks klientas sudaro sutartį dėl vagonų atvarymo ir nuvarymo ir visais atvejais atsiskaito tik vienas su kitu.
Už tokio privažiuojamojo kelio amortizaciją, taisymą ir priežiūrą visais atvejais tarpusavyje atsiskaito patys klientai.
59. Geležinkelis ir klientas, kurio sandėliai ir krovimo aikštelės yra prie geležinkeliui priklausančių privažiuojamųjų kelių, savo tarpusavio santykius nustato vagonų atvarymo ir nuvarymo sutartimi.
Vežiojimo darbai tokiuose privažiuojamuosiuose keliuose atliekami geležinkelio lokomotyvu už nustatytąjį mokestį.
Sau priklausančius privažiuojamuosius kelius išlaiko ir eilinį remontą atlieka geležinkelis savo priemonėmis ir lėšomis. Savo teritorijoje ir prie krovimo barų šiukšles, sniegą nuo šių kelių valo ir juos apšviečia klientas.
60. Privažiuojamojo kelio naudojimo sutartis, taip pat vagonų atvarymo ir nuvarymo sutartys rengiamos atsižvelgiant į privažiuojamojo kelio ir stoties veiklos nuostatus bei krovimo barų ilgį.
Krovimo baras nustatomas pagal telpančių palei sandėlį krauti vagonų su vienarūšiu kroviniu kiekį.
Mechanizuotas krovimo baras nustatomas pagal mechanizmų kiekį ir jų našumą.
61. Vagonų naudojimo laikas, kai į privažiuojamąjį kelią jie vežami geležinkelio lokomotyvu, skaičiuojamas nuo vagonų atvarymo į krovimo barą iki tol, kol stotis gauna kliento pranešimą, kad vagonus galima atsiimti.
Vagonų naudojimo laikas kliento privažiuojamuosiuose keliuose, kai vežama paties kliento lokomotyvais, skaičiuojamas nuo vagonų atvarymo į sutartimi nustatytą vietą.
Priėmimo ir perdavimo operacijų vieta ir laikas nustatomi privažiuojamojo kelio naudojimo sutartimi. Laiko normas nustato geležinkelis.
Mokestis už vagonų (konteinerių) naudojimą skaičiuojamas vagonų valandomis (konteinerių valandomis).
Pakrautus ir tuščius vagonus saugo klientas tiek savo privažiuojamuosiuose keliuose, tiek teritorijoje ir krovimo baruose, kurie yra geležinkeliui priklausančiuose privažiuojamuosiuose keliuose.
62. Naudotis kliento privažiuojamuoju keliu manevravimui ar kitiems reikalams geležinkelis gali tik gavęs kliento leidimą.
63. Privažiuojamojo kelio naudojimo ir vagonų atvarymo ir nuvarymo sutartys paprastai sudaromos 5 metams. Pasikeitus stoties ar privažiuojamojo kelio techninei būklei ar stoties veiklos nuostatams, tam tikri sutarties punktai arba ir visa sutartis vienos kurios šalies reikalavimu gali būti keičiama ir nepasibaigus sutarties galiojimo laikui.
Privažiuojamųjų kelių naudojimo ir vagonų atvarymo ir nuvarymo sutartis pasirašo Lietuvos geležinkelių generalinis direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas.
Privažiuojamojo kelio naudojimo sutartį geležinkelis gali sudaryti su jungtiniu transporto ūkiu.
Nesutarimai dėl privažiuojamojo kelio naudojimo bei vagonų atvarymo ir nuvarymo sutarčių ir ginčai dėl eismo saugumo garantijų nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.
Keleivių bagažo ir pašto vežimas
66. Bilietų ir kitų kelionės dokumentų formą, pardavimo ir naudojimosi jais tvarką, galiojimo laiką, taip pat važiavimo geležinkeliu taisykles tvirtina Susisiekimo ministerija.
67. Geležinkelis turi pratęsti bilieto galiojimo laiką šiais atvejais:
67.1. kai keleiviui nesuteikiama vieta traukinyje (išskyrus dyzelinius ir elektrinius), iki kito traukinio, kuriame keleiviui vieta bus duota, išvykimo;
67.2. kai į persėdimo vietą vėluoja traukiniai, visam tranzitinio keleivio sugaištam laikui, kol jis galės tęsti kelionę;
68. Bilietai pradedami pardavinėti:
69. Geležinkelio stočių saugojimo kameros priima nešulius nereikalaudamos iš keleivių kelionės dokumentų.
Draudžiama duoti ir priimti į saugojimo kameras nešulius su degiomis ir kitokiomis pavojingomis medžiagomis.
Nešulių saugojimo kamerų darbo laiką nustato stoties viršininkas pagal traukinių tvarkaraštį ir vietos sąlygas.
70. Keleivis turi teisę:
70.1. pirkti bilietą į bet kurį traukinį ir bet kurį vagoną iki pageidaujamos keleivinės stoties trumpiausiu keleivinių traukinių eismo atstumu su mažiausiai persėdimų arba maršrutu, patogiu jam laiko atžvilgiu;
70.3. nemokamai vežtis nešulį, sveriantį nedaugiau kaip 36 kg, o už papildomą mokestį – ne daugiau kaip 50 kilogramų nešulį;
70.4. pateikęs kelionės bilietą, už nustatytąjį mokestį atiduoti vežti bagažu nešulį, sveriantį per 50 kilogramų;
70.5. kelionėje susirgęs (pateikęs gydymo įstaigos pažymėjimą), pratęsti bilietą visam ligos laikui;
70.6. keliauti traukiniu, išvykstančiu anksčiau negu traukinys, į kurį buvo pirktas bilietas, išvykimo dieną įforminęs bilietą stoties kasoje;
70.7. pavėlavęs į traukinį, per 3 valandas po to, kai išvyko traukinys, į kurį buvo pirktas bilietas, tęsti kelionę kitu traukiniu be papildomo mokesčio (išskyrus priemoką už miegamąją vietą);
71. Priimamos įmonių, įstaigų ir organizacijų paraiškos dėl bilietų keleivių grupėms, vykstančioms nustatytąja tvarka.
72. Kai turinčiam bilietą keleiviui nesuteikiama vieta paskirtame vagone, geležinkelis turi duoti vietą kitame, nors ir aukštesnės klasės vagone be jokios priemokos. Jeigu suteikiama pigesnė vieta, negu nurodyta biliete, keleiviui grąžinamas kainos skirtumas. Jeigu keleivis atsisako kitos jam pasiūlytos vietos, geležinkelis grąžina jam bilieto važiavimo kainą.
Jeigu neįmanoma pasiūlyti vietos tame pačiame traukinyje, geležinkelis turi keleivio reikalavimu suteikti jam vietą kitame traukinyje.
73. Geležinkelis turi iš pateikusio kelionės bilietą keleivio priimti bagažą ir išsiųsti tuo pačiu traukiniu, kuriuo važiuoja keleivis.
Keleivio, važiuojančio traukiniu be bagažo vagono ar skyriaus, bagažas turi būti išsiųstas pirmuoju tos pačios krypties traukiniu, turinčiu bagažo vagoną.
Bagažą keleiviai turi paduoti ne vėliau kaip prieš valandą iki traukinio, kuriuo bagažas turi būti siunčiamas, išvykimo.
Keleiviui duodamas bagažo priėmimo kvitas. Keleivis paduodamą bagažą gali įvertinti. Už tai mokama rinkliava.
74. Vežti bagažu iš keleivio priimami tokie daiktai, kurie pagal matmenis, įpakavimą bei savybes gali būti nesunkiai sukrauti ir sudėti bagažo vagone taip, kad negadintų kitų keleivių bagažo.
Liepsniųjų ir kitų pavojingų, draudžiamų vežti bagažu daiktų sąrašas pateiktas krovinių vežimo taisyklėse.
75. Jeigu bagažas į paskirtąją stotį nebuvo atvežtas per 10 parų nuo priėmimo dienos, keleivis gali reikalauti atlyginti jo vertę, kaip dingusio.
76. Galinėje stotyje bagažas atiduodamas bagažo kvito pateikėjui. Už bagažo saugojimą imamas mokestis.
77. Per 30 dienų nepaimtas bagažas pagal keleivių ir bagažo vežimo taisykles perduodamas vietos prekybos organizacijoms.
Bagažo kvito pateikėjas turi teisę per 6 mėnesius nuo bagažo pardavimo gauti prekybos organizacijų geležinkeliui sumokėtus pinigus už perduotą bagažą. Iš šių pinigų išskaičiuojama geležinkeliui priklausanti dalis.
78. Geležinkelis veža paštą specialiais Ryšių ir informatikos ministerijos vagonais.
Traukinių, prie kurių kabinami pašto vagonai, sąrašą tvirtina Susisiekimo ministerija, sutarusi su Ryšių ir informatikos ministerija.
Už pašto vežimą mokama pagal sutartį.
79. Geležinkelis pagal sutartį už mokestį stotyse gali skirti patalpas, kuriose keleiviams būtų teikiamos pašto, telegrafo ir telefono ryšių paslaugos, pardavinėjama periodinė spauda, taip pat tvarkomas ir saugomas paštas.
80. Specialias patalpas pašto vežimo skyriams, esančias ne pagrindiniuose stočių pastatuose, taip pat specialius aklakelius, privažiuojamuosius geležinkelio kelius, tunelius, skirstymo aikšteles, platformas, reikalingas paštui tvarkyti, stato Ryšių ir informatikos ministerija savo lėšomis.
Sklypai šiems pastatams statyti turi būti skiriami šalia geležinkelio stočių pastatų ir turėti išėjimą į peroną.
81. Ryšių ir informatikos ministerija pašto vagonus turi laikyti tvarkingus, laikydamasi techninės geležinkelio eksploatacijos taisyklių. Ryšių ir informatikos ministerijai priklausančius pašto vagonus pagal sutartį šios ministerijos lėšomis remontuoja geležinkelis.
82. Pašto vežimo geležinkeliais tvarką nustato geležinkelis, derindamas ją su Ryšių ir informatikos ministerija.
Geležinkelio, klientų ir keleivių atsakomybė.
Aktai, pretenzijos ir ieškiniai
84. Pagal šį statutą geležinkelis, klientai ir keleiviai yra materialiai atsakingi už pervežimą.
Visi išankstiniai geležinkelio ir klientų bei keleivių susitarimai, kuriais keičiama geležinkelio, klientų ar keleivių atsakomybė arba atleidžiama nuo jos, laikomi negaliojančiais, negalioja ir visi tokio pobūdžio įrašai važtaraštyje, jei tai nenumatyta šiame statute arba krovinių vežimo ir keleivių ir bagažo vežimo taisyklėse.
Pavėlavęs atgabenti krovinį, geležinkelis moka gavėjui baudą – 6 procentus vežimo mokesčio už kiekvieną pradelstą parą, bet ne daugiau kaip 30 procentų.
Punkto pakeitimai:
Nr. 971, 1993-12-23, Žin., 1993, Nr. 74-1386 (1993-12-31), i. k. 0931100NUTA00000971
85. Geležinkelis atsako už krovinio saugumą nuo priėmimo iki atidavimo gavėjui arba iki perdavimo pagal taisykles kitam klientui visais atvejais, jeigu neįrodo, kad dėl prarasto, trūkstamo, sugedusio ar sužaloto krovinio kaltos aplinkybės, kurių pats negalėjo išvengti ir pašalinti ir kurios iš dalies susidarė dėl:
85.3. taros ar įpakavimo trūkumų, kurių nebuvo galima pastebėti iš išorės priimant krovinį vežti, arba netinkamos dėl krovinio savybių ar nesutinkančios su nustatytaisiais standartais taros vartojimo, jeigu nėra jos sugadinimo kelyje požymių;
86. Geležinkelis neatsako už pradangintą, trūkstamą, sugedusį ar sugadintą krovinį, jeigu:
86.1. krovinys atvežtas tvarkingu vagonu (konteineriu) su sveikomis siuntėjo plombomis arba tvarkingais atviraisiais riedmenimis, kurie nebuvo pakeliui perkrauti, turi tvarkingą apsauginį ženklinimą, yra tvarkingai sutvirtinti arba turi kitų krovinio saugų vežimą rodančių požymių;
86.2. trūkumas, gedimas arba sugadinimas atsirado dėl natūralių priežasčių, susijusių su krovinio vežimu atviraisiais riedmenimis;
87. Jeigu gausiai vežami vienarūšiai suverčiamieji, suberiamieji ar supilamieji kroviniai su skirtingais siuntėjo važtaraščiais vienam gavėjui iš dalies praranda reikiamą kokybę (perkrovimo iš siaurųjų bėgių vagonų į plačiųjų bėgių vagonus ar atgal metu), natūralūs nuostoliai skaičiuojami pagal bendrą viso kelyje praradusio reikiamą kokybę krovinio svorį.
Trūkumas arba perteklius pakeliui perkrauto suverčiamojo, suberiamojo ar supilamojo krovinio, kurį pakrovė vienas siuntėjas vienam gavėjui ir kuris buvo atgabentas tvarkingais vagonais be trūkumo požymių, nustatomas patikrinus visą vienu metu atiduoto krovinio partiją.
88. Geležinkelis atlygina klientui žalą šiais atvejais:
88.1. kai krovinys dingo arba trūksta jo dalies, atlygina tikrąją dingusio arba trūkstamo krovinio vertę;
88.2. kai dingo įkainotas krovinys, atlygina įvertinamąją kainą, o jeigu geležinkelis įrodo, kad įvertinamoji kaina didesnė už tikrąją krovinio vertę, atlygina tikrąją vertę;
88.3. jeigu krovinys apgedęs ar sugadintas, grąžina tą jo kainos dalį, kuria kaina sumažėjo.
Geležinkeliui panaudojus savo reikmėms priimtus vežti krovinius, dėl to kalti asmenys traukiami atsakomybėn, o geležinkelis išmoka dvigubą krovinio kainą.
Kartu su pradanginto arba trūkstamo krovinio kaina geležinkelis grąžina ir to krovinio vežimo mokestį, jeigu šis neįeina į krovinio kainą.
Kai krovinio siuntėjas ar gavėjas pareiškia pretenzijas, geležinkelis atlygina pradangintų, trūkstamų, sugedusių ar sugadintų krovinių vertę pagal krovinio siuntėjo pateiktą sąskaitą, o kai už krovinį atsiskaitoma ne per banką, – pagal kitą atitinkamą dokumentą.
Asmenų krovinių vertė nustatoma pagal kainas, galiojančias toje vietoje ir tuo metu, kur ir kada krovinys turėjo būti atiduotas.
89. Klientas turi teisę gauti kompensaciją už dingusį krovinį, jeigu jo reikalavimu krovinys nebuvo atiduotas per 30 dienų nuo krovinio priėmimo vežti dienos.
Tačiau, jeigu krovinys buvo atvežtas po nurodytojo termino, krovinio gavėjas privalo atsiimti krovinį ir grąžinti pinigus, kuriuos geležinkelis išmokėjo jam už dingusį krovinį.
90. Klientas turi atlyginti geležinkeliui padarytą žalą dėl neteisingai važtaraštyje nurodyto draudžiamo vežti krovinio pavadinimo arba krovinio, kuriam vežti reikia ypatingų atsargumo priemonių, – pavadinimo ir savybių.
91. Klientas, atsisakęs pakrauti tuščius vagonus, atvarytus į pakrovimo stotį pagal jo paraišką, turi užmokėti už šiuos vagonus kaip už važiavusius 150 kilometrų, o už specialios paskirties vagonus – už faktiškai nuvažiuotą kelią.
Mokestis už tokių vagonų nuvažiuotą kelią nustatomas krovinių vežimo taisyklėse.
92. Už privažiuojamajame kelyje ar siuntėjo ar gavėjo priemonėmis kraunant stotyje sugadintus vagonus ar konteinerius, už sugadintą ar pradangintą geležinkelio duotą nuimamą pervežimo įrangą (padėklus, pakabas, sąvaržas, skydus grūdams, krosnis) klientas moka geležinkeliui baudą, 5 kartus didesnę už sugadintų (pradangintų) vagonų ar konteinerių dalių arba nurodytosios įrangos vertę pagal Lietuvos geležinkelių generalinio direktoriaus patvirtintą kainoraštį.
Sugadinęs kliento nuosavus ar išnuomotus riedmenis ar konteinerius, geležinkelis privalo juos suremontuoti ir sumokėti riedmenų ar konteinerių savininkui 5 kartus didesnę už sugadintų riedmenų ar konteinerių dalių vertę baudą, taip pat atlyginti savininkui nuostolius, patirtus dėl sugadintų riedmenų ir konteinerių perkrovos, prastai pakrauto, įpakuoto ar pritvirtinto krovinio.
Pradanginęs kliento riedmenis, kliento reikalavimu geležinkelis turi laikinai nemokamai suteikti jam atitinkamus savo riedmenis, o po 3 mėnesių atiduoti juos vietoj pradangintųjų.
Neturėdamas tokių riedmenų, geležinkelis privalo sumokėti klientui baudą, 5 kartus didesnę už pradangintųjų riedmenų vertę.
93. Už atvežtą į paskirtą galinę stotį krovinį gavėjas galutinai atsiskaito su geležinkeliu.
Krovinio gavėjas gali išieškoti iš krovinio siuntėjo savo mokesčius geležinkeliui, kurie buvo sumokėti dėl neteisingų krovinio siuntėjo veiksmų, taip pat su vežimu susijusias išlaidas ir nuostolius.
Kai krovinys adresuotas gavėjui, kurio paskirtos galinės stoties apylinkėse nėra, geležinkelio patirtus nuostolius atlygina krovinio siuntėjas.
94. Geležinkelis yra materialiai atsakingas už dingusį, trūkstamą, sugedusį ar sugadintą bagažą, jeigu neįrodo, kad jis dėl to nekaltas.
95. Geležinkelis, klientai ir keleiviai, nevykdę šiame statute surašytų įsipareigojimų, yra materialiai atsakingi tik tiek, kiek jų atsakomybė yra numatyta atitinkamuose šio statuto punktuose.
96. Geležinkelio, klientų ir keleivių materialinės atsakomybės pagrindą sudaro komerciniai ir bendrieji aktai, kuriuos surašo geležinkelio stotys.
Komercinis aktas surašomas paliudyti šioms aplinkybėms:
96.1. kai nesutampa faktiškas krovinio ar bagažo pavadinimas, svoris, vienetų skaičius su duomenimis gabenimo dokumentuose;
96.4. kai geležinkeliui grąžinamas dingęs krovinys ar bagažas.
Komercinį aktą surašyti privalo geležinkelis, nepaisydamas, ar jis pats pastebėjo nurodytąsias aplinkybes, ar jas nurodė krovinio ar bagažo gavėjas ar siuntėjas.
Komercinių ir bendrųjų aktų surašymo tvarka nustatoma krovinių vežimo taisyklėse.
97. Prieš pareiškiant pagal šį statutą ieškinį, būtina pareikšti geležinkeliui pretenzijas.
Teisę reikšti pretenzijas ir ieškinius turi:
97.1. kai dingo krovinys ar bagažas:
97.1.1. krovinio ar bagažo gavėjas, pateikęs krovinio priėmimo ar bagažo kvitą su paskirtos galinės stoties įrašu, kad krovinys ar bagažas neatvežtas, o jeigu neįmanoma pateikti krovinio priėmimo kvito, pateikęs dokumentą apie sumokėjimą už krovinį ir geležinkelio pažymą apie krovinio išsiuntimą su paskirtos galinės stoties įrašu, kad krovinys neatvežtas;
97.2. kai trūksta krovinio dalies arba jis sugedęs ar sugadintas, krovinio gavėjas, pateikęs arba važtaraštį ir geležinkelio išduotą komercinį aktą, arba važtaraštį su geležinkelio įrašu, kad komercinis aktas surašytas, arba važtaraštį. ir dokumentus, rodančius, kad geležinkelio atsisakymas surašyti komercinį aktą yra apskųstas.
98. Pretenzijos dėl krovinių ar bagažo vežimo reiškiamos Lietuvos geležinkelių generalinei direkcijai.
99. Klientai ir geležinkelis negali reikalauti sumos, mažesnės negu 100 talonų pagal kiekvieną važtaraštį.
100. Prie pretenzijų turi būti pridėti dokumentai, patvirtinantys pretenzijų pagrįstumą.
Reiškiant pretenzijas dėl krovinio dingimo, trūkumo, sugedimo ar sugadinimo, be dokumentų, patvirtinančių teisę pretenzijas reikšti, turi būti pateiktas dokumentas (originalas), rodantis išsiųsto krovinio kiekį ir vertę.
101. Pretenzijas geležinkeliui galima reikšti 6 mėnesius. Šis terminas skaičiuojamas:
101.1. nuo krovinio ar bagažo priėmimo stotyje dienos – pretenzijoms dėl krovinio ar bagažo sugedimo, sugadinimo ar trūkumų atlyginimo;
102. Geležinkelis privalo išnagrinėti pareikštas pretenzijas ir raštu pranešti pareiškėjui apie jų patenkinimą arba atmetimą per 1 mėnesį nuo pretenzijų gavimo dienos (taikoma pretenzijoms dėl vežimo geležinkeliu).
103. Jeigu geležinkelis tik iš dalies patenkina pretenziją arba atmeta ją, atsakyme turi būti išdėstyti motyvai ir nurodyti atitinkami šio statuto punktai. Tokiais atvejais prie pretenzijos pareiškimo pridėti dokumentai grąžinami pareiškėjui.
Jeigu nagrinėjant pretenziją, nustatyta, kad krovinys buvo peradresuotas arba atiduotas kitam gavėjui, geležinkelis grąžina pretenziją pareiškėjui, pranešdamas, kur, kada ir kam atiduotas krovinys ir pagal kokios organizacijos pareiškimą krovinys buvo peradresuotas ar atiduotas kitam, kad pretenzijos reiškėjas galėtų išsiaiškinti su tikruoju krovinio gavėju arba ta organizacija.
104. ieškinys šio statuto pagrindu geležinkeliui gali būti reiškiamas tik tuo atveju, kai geležinkelis iš dalies arba visai atsisako tenkinti pretenziją arba neatsako į ją šiame statute nustatytais terminais.
Ieškiniai reiškiami pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus.
105. Ieškinius klientams ir keleiviams šio statuto pagrindu geležinkelis gali reikšti arbitraže ar teisme per 6 mėnesius.
6 mėnesių terminas visais atvejais skaičiuojamas nuo įvykio, kuris sudaro ieškinio kėlimo pagrindą, dienos.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 971, 1993-12-23, Žin., 1993, Nr. 74-1386 (1993-12-31), i. k. 0931100NUTA00000971
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. 803 dalinio pakeitimo