Suvestinė redakcija nuo 2008-01-20 iki 2009-09-08

 

Nutarimas paskelbtas: Žin. 2001, Nr. 84-2935; Žin. 2001, Nr.85-0, i. k. 1011100NUTA00001176

 

Nauja redakcija nuo 2006-06-01:

Nr. 477, 2006-05-29, Žin. 2006, Nr. 61-2188 (2006-05-31), i. k. 1061100NUTA00000477

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

NUTARIMAS

DĖL PASIENIO KONTROLĖS PUNKTŲ PLĖTROS STRATEGIJOS PATVIRTINIMO

 

2001 m. spalio 1 d. Nr. 1176

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Pasienio kontrolės punktų plėtros strategiją (pridedama).

2. Paskirti valstybės institucijas, atsakingas už:

2.1. geležinkelių valstybės sienos perėjimo punktų poreikio nustatymą, oro uostų, jūros ir vidaus vandenų uostų pasienio kontrolės punktų poreikio (kiekio, dydžio ir dislokacijos vietų) nustatymą – Susisiekimo ministeriją;

2.2. kelių, geležinkelių, oro uostų, jūros ir vidaus vandenų uostų pasienio kontrolės punktų reikalavimų infrastruktūrai prekių ir krovinių judėjimo kontrolei atlikti nustatymą – Muitinės departamentą prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – Muitinės departamentas);

2.3. kelių, geležinkelių, oro uostų, jūros ir vidaus vandenų uostų pasienio kontrolės punktų reikalavimų infrastruktūrai fizinių asmenų kontrolei atlikti nustatymą – Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Valstybės sienos apsaugos tarnyba);

2.4. pasienio kontrolės punktų veterinarijos postų plėtrą – Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą;

2.5. pasienio kontrolės punktų fitosanitarijos postų plėtrą – Valstybinę augalų apsaugos tarnybą;

2.6. pasienio kontrolės punktų medicininio karantino postų plėtrą – Sveikatos apsaugos ministeriją.

3. Nustatyti, kad Susisiekimo ministerijos sudaroma Pasienio kontrolės punktų plėtros komisija – Susisiekimo ministerijos valstybės sekretorius ar sekretorius (komisijos pirmininkas), Vidaus reikalų ministerijos, Finansų ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos valstybės sekretorius ar sekretorius, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas, Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas – Štabo viršininkas, Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau vadinama – Pasienio kontrolės punktų direkcija) direktorius, Valstybinės augalų apsaugos tarnybos viršininkas – koordinuoja Pasienio kontrolės punktų plėtros strategijos įgyvendinimą, teikia už jos įgyvendinimą atsakingoms valstybės institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus, kaip ją tobulinti, svarsto pasienio kontrolės punktų statybos ir rekonstravimo investicinius projektus, koordinuoja lėšų naudojimą pasienio kontrolės punktams statyti ir rekonstruoti, inicijuoja derybas, svarsto derybinių pozicijų projektus deryboms su kaimyninių valstybių kompetentingomis institucijomis dėl Pasienio kontrolės punktų plėtros strategijos įgyvendinimo, taip pat tarptautinių susitarimų dėl pasienio kontrolės punktų plėtros projektus.

4. Užsienio reikalų ministerija, gavus Susisiekimo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Finansų ministerijos ar Pasienio kontrolės punktų plėtros komisijos kreipimąsi, turi inicijuoti derybas su kompetentingomis kaimyninių valstybių institucijomis dėl Pasienio kontrolės punktų plėtros strategijos priemonių įgyvendinimo.

 

 

Ministras Pirmininkas                                                                                             Algirdas Brazauskas

 

Vidaus reikalų ministras                                                                                             Juozas Bernatonis

 

 

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2001 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1176

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2006 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 477

redakcija)

 

PASIENIO KONTROLĖS PUNKTŲ PLĖTROS STRATEGIJA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Pasienio kontrolės punktų plėtros strategija (toliau vadinama – ši Strategija) parengta įgyvendinant Valstybės sienos apsaugos sistemos plėtotės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. IX-911 (Žin., 2002, Nr. 57-2301), 5.2 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 315 (Žin., 2005, Nr. 40-1290), 77 punkto nuostatas, kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų ir Šengeno teisyno nuostatas dėl Europos Sąjungos išorinių ir vidinių sienų kontrolės užtikrinimo.

2. Šią Strategiją numatoma įgyvendinti iki 2013 m. gruodžio 31 dienos.

Punkto pakeitimai:

Nr. 24, 2008-01-09, Žin., 2008, Nr. 8-282 (2008-01-19), i. k. 1081100NUTA00000024

 

3. Už šios Strategijos įgyvendinimą pagal kompetenciją atsako Susisiekimo ministerija, Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau vadinama – Pasienio kontrolės punktų direkcija), Užsienio reikalų ministerija, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – Muitinės departamentas), Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir Sveikatos apsaugos ministerija.

 

II. BŪKLĖS ANALIZĖ

 

4. Lietuvos Respublika ribojasi su 4 valstybėmis: šiaurėje – su Latvijos Respublika, rytuose – su Baltarusijos Respublika, pietvakariuose – su Lenkijos Respublika, vakaruose – su Rusijos Federacija (Kaliningrado sritis). Su kaimyninėmis valstybėmis ribojasi 9 (iš 10) Lietuvos Respublikos apskritys.

5. Neteko galios nuo 2008-01-20

Punkto naikinimas:

Nr. 24, 2008-01-09, Žin. 2008, Nr. 8-282 (2008-01-19), i. k. 1081100NUTA00000024

 

6. Neteko galios nuo 2008-01-20

Punkto naikinimas:

Nr. 24, 2008-01-09, Žin. 2008, Nr. 8-282 (2008-01-19), i. k. 1081100NUTA00000024

 

7. Pasienio kontrolės punktai įsteigti valstybės sienos perėjimo punktuose, atviruose tarptautinei laivybai jūros, vidaus vandenų uostuose ir tarptautiniuose oro uostuose. Juose patikrą atliekančioms valstybės institucijoms ir įstaigoms (Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Muitinės departamentui, Valstybinei augalų apsaugos tarnybai, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir Sveikatos apsaugos ministerijos teritoriniams visuomenės sveikatos centrams), karinį gabenimą kontroliuojančioms ir kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms užtikrinamos sąlygos atlikti joms pavestas funkcijas, nustatytas Šengeno teisyno reikalavimų, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų.

8. Iki Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje pastatytus pasienio kontrolės punktus reikia modernizuoti, periodiškai kas 3–5 metus atnaujinti ir nuolatos prižiūrėti atsižvelgiant į keleivių srautų per pasienio kontrolės punktus statistiką ir Ilgalaikėje (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 692 (Žin., 2005, Nr. 79-2860), numatytas keleivių ir krovinių srautų kitimo tendencijas ir pokyčius.

9. Lietuvos Respublikos įstojimas į Europos Sąjungą ir rengimasis prisijungti prie Šengeno erdvės kelia didelius reikalavimus pasienio kontrolės punktų infrastruktūrai, ypač jų kokybei. Pasienio kontrolės punktų infrastruktūra turi atitikti tikrinimą atliekančių valstybės institucijų ir įstaigų veiklą reglamentuojančių teisės aktų, Šengeno teisyno ir tarptautinius saugumo reikalavimus. Šiuo metu kai kurie pasienio kontrolės punktai prie išorinių Europos Sąjungos sienų tik iš dalies atitinka Europos Sąjungos reikalavimus, todėl būtina užtikrinti efektyvią pasienio kontrolės punktų veiklą, atitinkančią Europos Sąjungos nustatytus asmenų judėjimo reikalavimus. Taigi būtina atlikti naujos pasienio kontrolės punktų infrastruktūros sukūrimo ir esamos pertvarkymo darbus.

10. Ypač svarbu panaikinti eismo kliūtis prie vidinių Europos Sąjungos sienų ir pagal Šengeno vykdomojo komiteto 1994 m. balandžio 26 d. sprendimą dėl pritaikomųjų priemonių eismo kliūtims ir apribojimams pašalinti sienos kirtimo keliais punktuose prie vidaus sienų sutvarkyti pasienio kontrolės punktų infrastruktūrą taip, kad prireikus būtų įmanoma atkurti pasienio tikrinimą prie vidinių Europos Sąjungos sienų.

 

III. STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ ANALIZĖ

Stiprybės

 

11. Lietuva – nedidelė valstybė, taigi gali greitai prisitaikyti prie kintančių pasienio kontrolės užtikrinimo reikalavimų, palyginti nedidelėmis sąnaudomis įdiegti naujausias technologijas.

12. Šalies pasienyje sukurta sienos apsaugos infrastruktūra, įsigyta reikiamos įrangos efektyviai pasienio kontrolei užtikrinti.

13. Šalies mokymo sistema leidžia operatyviai mokyti pasienio kontrolę užtikrinančius pareigūnus.

14. Lietuvos Respublikos valstybės institucijos ir įstaigos daug dėmesio skiria pasienio kontrolės punktų plėtrai, atitikčiai Šengeno teisyno reikalavimams.

15. Skiriamas finansavimas pasienio kontrolės punktų infrastruktūrai pertvarkyti ir modernizuoti.

16. Diegiama moderni ryšio sistema.

 

Silpnybės

 

17. Kaimyninių valstybių pozicija dėl pasienio kontrolės punktų plėtros prioritetų nėra ganėtinai aiški, taigi nežinia, kiek optimaliai pasienio kontrolės punktų reikėtų su trečiosiomis valstybėmis, kokios jų plėtros perspektyvos, teisinis statusas, koks būtinų darbų ir reikiamos infrastruktūros mastas.

18. Esama pasienio kontrolės punktų infrastruktūra trukdo teisėtai per valstybės sieną vykstantiems asmenims, ypač tiems, kurie naudojasi Europos Bendrijos laisvo asmenų judėjimo teisėmis.

19. Pasienio kontrolės punktų infrastruktūra tik iš dalies atitinka Šengeno teisyno reikalavimus pasienio kontrolės punktų infrastruktūrai.

20. Technologijų pažanga reikalauja nuolatinių investicijų į kontrolės ir ryšio priemonių atnaujinimą, pasienio kontrolę užtikrinančių pareigūnų mokymą.

 

Galimybės

 

21. Sausumos pasienio kontrolės punktai išdėstomi kuo arčiau valstybės sienos, kad dėl sumažėjusių veiklos sąnaudų valstybės lėšos būtų naudojamos racionaliai.

22. Optimizuojamas šalies pasienio kontrolės punktų išdėstymas pasienyje, dvišalių pasienio kontrolės punktų prie išorinių Europos Sąjungos sienų teisinis statusas keičiamas į tarptautinį, pasienio vietinio eismo statusą arba jie uždaromi.

23. Įdiegus naujausias technologijas, pasienio kontrolės punktus aprūpinus visa patikros įranga, techninėmis priemonėmis, įrengus reikalavimus atitinkančią infrastruktūrą, užtikrinamas efektyvus pasienio kontrolės punktų funkcionavimas, gerėja nelegalios migracijos kontrolė, nusikalstamumo prevencija, didėja šalies saugumas.

24. Įgyvendinus Šengeno teisyno reikalavimus, pašalinami trukdymai teisėtai per valstybės sieną vykstantiems asmenims.

 

Grėsmės

 

25. Nepakankamai išplėtota pasienio kontrolės punktų infrastruktūra ir neįgyvendinti Šengeno teisyno reikalavimai gali kliudyti prisijungti prie Šengeno erdvės ir užtikrinti tinkamą asmenų, transporto priemonių judėjimo ir prekių gabenimo kontrolę.

26. Nepakankamai išplėtota pasienio kontrolės punktų infrastruktūra kenkia valstybės įvaizdžiui, mažina šalies patrauklumą teisėtai per valstybės sieną vykstantiems asmenims.

27. Neįgyvendinus šios Strategijos, išlieka neracionalaus valstybės lėšų naudojimo tikimybė.

 

IV. strategijos TIKSLAI, prioritetinės kryptys, UŽDAVINIAI IR VERTINIMO KRITERIJAI

 

28. Šios Strategijos tikslai yra:

28.1. įvykdyti Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus plėsti valstybės sienos perėjimo punktus, prie išorinių Europos Sąjungos sienų pastatyti ir įrengti pasienio kontrolės punktus, atitinkančius Europos Sąjungos reikalavimus, ir neplėtoti reikalavimų neatitinkančių pasienio kontrolės punktų;

28.2. sudaryti sąlygas sklandžiai veikti pasienio kontrolės punktams, kuo mažiau trukdyti teisėtai per valstybės sieną vykstantiems asmenims, ypač tiems, kurie naudojasi Europos Bendrijos laisvo asmenų judėjimo teisėmis;

28.3. užtikrinti deramą valstybės sienos apsaugą ir asmenų, vykstančių per valstybės sieną, kontrolę, migracijos procesų kontrolę ir užkardyti nusikalstamas veikas;

28.4. naudojantis teisinėmis, sanitarinėmis, užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonėmis, neleisti įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų ar jų sukėlėjų ir neleisti jiems išplisti.

29. Šios Strategijos prioritetinės kryptys yra:

29.1. pasiekti, kad kuriama pasienio kontrolės punktų infrastruktūra atitiktų tikrinimą atliekančių valstybės institucijų ir įstaigų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir Šengeno teisyno reikalavimus;

29.2. įdiegti pasienio kontrolės punktuose šiuolaikines technines priemones ir informacines sistemas;

29.3. plėtoti pasienio kontrolės punktų infrastruktūrą prie išorinių Europos Sąjungos sienų, atsižvelgiant į esamą kaimyninių valstybių pasienio kontrolės punktų infrastruktūrą ir jos plėtros planus.

30. Pasienio kontrolės punktų plėtros tikslų bus siekiama įgyvendinant šiuos uždavinius:

30.1. įvykdyti Lietuvos Respublikos tarptautinius susitarimus įrengti Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančius pasienio kontrolės punktus;

30.2. statyti sausumos pasienio kontrolės punktus kuo arčiau valstybės sienos;

30.3. pertvarkyti (rekonstruoti) minimaliomis investicijomis prie vidinių Europos Sąjungos sienų esančius valstybės sienos perėjimo punktus taip, kad Lietuvos Respublikos ir gretimų valstybių institucijos ir įstaigos patikrinimą galėtų atlikti drauge arba įgalioti viena kitą atlikti visą patikrinimą ar jo dalį; panaikinus tikrinimus prie vidinių sienų, būtina sutvarkyti infrastruktūrą, pašalinti eismo kliūtis, parengti rezervines vietas ir kilnojamąją įrangą, jeigu laikinai prireiktų tikrinimą atnaujinti;

30.4. užtikrinti tarptautiniuose pasienio kontrolės punktuose visas teisės aktų nustatytas paslaugas per juos vykstantiems asmenims;

30.5. aprūpinti pasienio kontrolės punktus visa reikiama patikros įranga, techninėmis ir kitomis priemonėmis, įrengti reikalavimus atitinkančią infrastruktūrą;

30.6. pakeisti neatidėliojant dvišalių pasienio kontrolės punktų prie išorinių Europos Sąjungos sienų statusą į tarptautinį, pasienio vietinio eismo statusą arba juos uždaryti;

30.7. užtikrinti, kad tarp geležinkelio stočių, kuriose yra pasienio kontrolės punktai, ir valstybės sienos nebūtų tarpinių stotelių, kuriose įlaipinami ir išlaipinami keleiviai, ir tose geležinkelio atkarpose įrengti saugumui užtikrinti būtiną infrastruktūrą;

30.8. plėtoti jūrų uosto pasienio kontrolės punktus taip, kad jie atitiktų tarptautinius saugumo reikalavimus;

30.9. įgyvendinti Pasaulio muitinių organizacijos pasaulinės prekybos saugumo ir supaprastinimo standartų reikalavimus – plėtoti vieno langelio koncepciją nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, keistis rizikos informacija.

31. Plėtojant pasienio kontrolės punktus ir užtikrinant, kad jie atitiktų laisvo asmenų judėjimo reikalavimus, svarbūs šie vertinimo kriterijai:

31.1. pasienio kontrolės punktų teisinis statusas atitinka Šengeno teisyno reikalavimus;

31.2. užtikrinamas sklandus pasienio kontrolės punktų darbas, panaikinamos kliūtys teisėtai per valstybės sieną vykstantiems asmenims, ypač tiems, kurie naudojasi Europos Bendrijos laisvo asmenų judėjimo teisėmis;

31.3. pasienio kontrolės punktuose įdiegtos šiuolaikinės techninės priemonės ir informacinės sistemos;

31.4. pasienio kontrolės punktų infrastruktūra plėtojama atsižvelgiant į kaimyninių valstybių pasienio kontrolės punktų infrastruktūrą ir jos plėtrą.

 

V. Strategijos įgyvendinimas

 

32. Numatomi du šios Strategijos įgyvendinimo etapai:

32.1. pirmasis etapas – laikotarpis iki visiško Šengeno teisyno reikalavimų įgyvendinimo;

Punkto pakeitimai:

Nr. 24, 2008-01-09, Žin., 2008, Nr. 8-282 (2008-01-19), i. k. 1081100NUTA00000024

 

32.2. antrajame etape numatoma tęsti pasienio kontrolės punktų plėtrą visiškai įgyvendinus Šengeno teisyno reikalavimus ir Lietuvai tapus visateise Šengeno erdvės nare; antrojo etapo pirminės priemonės nurodytos šios Strategijos priede, jos bus įgyvendinamos atsižvelgiant į pasiektus susitarimus su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika; tolesni pasienio kontrolės punktų plėtros prioritetai nustatomi atsižvelgiant ne tik į Lietuvos, bet ir visų Europos Sąjungos valstybių saugumo interesus, Lietuvos poreikius ir finansines galimybes, keleivių ir krovinių srautų per pasienio kontrolės punktus statistiką, kaimyninių valstybių sukurtą pasienio kontrolės punktų infrastruktūrą ir jos plėtros planus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 24, 2008-01-09, Žin., 2008, Nr. 8-282 (2008-01-19), i. k. 1081100NUTA00000024

 

VI. FINANSAVIMAS

 

33. Šios Strategijos priede nurodytoms priemonėms įgyvendinti naudojama Europos Sąjungos fondų ir tarptautinių organizacijų finansinė parama, valstybės lėšos ir privataus kapitalo investicijos.

Punkto pakeitimai:

Nr. 24, 2008-01-09, Žin., 2008, Nr. 8-282 (2008-01-19), i. k. 1081100NUTA00000024

 

ViI. baigiamosios nuostatos

 

34. Valstybės institucijos ir įstaigos, atsakingos už šios Strategijos įgyvendinimą, pagal kompetenciją vertina, kaip įgyvendinamos šios Strategijos nuostatos ir pirmojo jos įgyvendinimo etapo priemonės, ir atsižvelgdamos į išorės ir vidaus pokyčius teikia Pasienio kontrolės punktų plėtros komisijai pasiūlymus dėl šios Strategijos tobulinimo, konkrečių antrojo jos įgyvendinimo etapo priemonių patikslinimo ir lėšų poreikio joms įgyvendinti.

______________

 

1 priedas. Neteko galios nuo 2008-01-20

Priedo naikinimas:

Nr. 24, 2008-01-09, Žin. 2008, Nr. 8-282 (2008-01-19), i. k. 1081100NUTA00000024

 

 

Pasienio kontrolės punktų plėtros strategijos

priedas

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 24 redakcija)

 

ANTROJO PASIENIO KONTROLĖS PUNKTŲ PLĖTROS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO ETAPO PRIEMONĖS

 

Eil. Nr.

Pasienio kontrolės punktas

Preliminarus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikis atitinkamais metais, tūkst. litų

Preliminarus kitų numatomų naudoti lėšų poreikis, tūkst. litų

Preliminarūs plėtros terminai

Pasienio kontrolės punkto statusas

Už priemonių įgyvendinimą atsakinga institucija (įstaiga, įmonė)

Priemonės

 

2008 metais

2009 metais

2010 metais

 

 

I. Jūrų uosto pasienio kontrolės punktai

 

1.

Pilies

200

7000

12633

 

2008–2010 metai

tarptautinis

Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau vadinama – Pasienio kontrolės punktų direkcija)

įrengti muitinio tikrinimo vietą pasienio kontrolės punkte

 

2.

Molo

1000

 

 

 

2008, 2011–2013 metai

tarptautinis

Pasienio kontrolės punktų direkcija

įrengti muitinio tikrinimo vietą pasienio kontrolės punkte

 

3.

Malkų įlankos

8904

 

 

 

2008 metai

tarptautinis

Pasienio kontrolės punktų direkcija, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos

įrengti stacionaraus rentgeno tikrinimo vietą muitinės detalaus tikrinimo poste pasienio kontrolės punkte

 

 

II. Upių pasienio kontrolės punktai

 

4.

Nidos

 

 

 

 

2008 metai

tarptautinis

Užsienio reikalų ministerija

suderinti su Rusijos Federacija pasienio kontrolės punkto plėtros perspektyvas ir atidarymo terminus

 

 

 

 

 

 

 

2009–2013 metai

 

Pasienio kontrolės punktų direkcija

įrengti pasienio kontrolės punkto infrastruktūrą

 

5.

Jurbarko

 

 

 

 

2008 metai

tarptautinis

Užsienio reikalų ministerija

suderinti su Rusijos Federacija pasienio kontrolės punkto plėtros perspektyvas ir atidarymo terminus

 

 

 

 

 

 

 

2009–2013 metai

 

Pasienio kontrolės punktų direkcija

įrengti pasienio kontrolės punkto infrastruktūrą

 

6.

Rusnės

 

 

 

 

2008 metai

tarptautinis

Užsienio reikalų ministerija

suderinti su Rusijos Federacija pasienio kontrolės punkto plėtros perspektyvas ir atidarymo terminus

 

 

 

 

 

 

 

2009–2013 metai

 

Pasienio kontrolės punktų direkcija

įrengti pasienio kontrolės punkto infrastruktūrą

 

7.

Švendubrės

 

 

 

 

2009–2013 metai

tarptautinis

Pasienio kontrolės punktų direkcija

įrengti pasienio kontrolės punkto infrastruktūrą

 

 

III. AUTOMOBILIŲ KELIŲ pasienio kontrolės punktai

 

8.

Adutiškio

 

 

5000

 

2010–2013 metai

vietinio eismo; įrengus punktą ir sukūrus būtiną infrastruktūrą, numatoma statusą keisti į tarptautinį

Pasienio kontrolės punktų direkcija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Valstybės sienos apsaugos tarnyba)

rekonstruoti pasienio kontrolės punkto infrastruktūrą

 

9.

Tverečiaus

100

 

5000

 

2008, 2010–2013 metai

vietinio eismo; įrengus punktą ir sukūrus būtiną infrastruktūrą, numatoma statusą keisti į tarptautinį

Pasienio kontrolės punktų direkcija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba

rekonstruoti pasienio kontrolės punkto infrastruktūrą

 

10.

Eišiškių

 

 

 

 

2011–2013 metai

vietinio eismo

Pasienio kontrolės punktų direkcija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba

pertvarkyti esamą pasienio kontrolės punkto infrastruktūrą

 

11.

Papelekio

 

 

 

 

2011–2013 metai

vietinio eismo

Pasienio kontrolės punktų direkcija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba

pertvarkyti esamą pasienio kontrolės punkto infrastruktūrą

12.

Krakūnų

 

 

 

 

2011–2013 metai

vietinio eismo

Pasienio kontrolės punktų direkcija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba

pertvarkyti esamą pasienio kontrolės punkto infrastruktūrą

13.

Šumsko

 

 

 

 

2011–2013 metai

vietinio eismo

Pasienio kontrolės punktų direkcija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba

pertvarkyti esamą pasienio kontrolės punkto infrastruktūrą

14.

Latežerio

 

 

 

 

2011–2013 metai

vietinio eismo

Pasienio kontrolės punktų direkcija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba

pertvarkyti esamą pasienio kontrolės punkto infrastruktūrą

15.

Ūrelių

 

 

 

 

2011–2013 metai

vietinio eismo

Pasienio kontrolės punktų direkcija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba

pertvarkyti esamą pasienio kontrolės punkto infrastruktūrą

16.

Norviliškių

 

 

 

 

2011–2013 metai

vietinio eismo

Pasienio kontrolės punktų direkcija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba

įrengti pasienio kontrolės punkto infrastruktūrą

 

17.

Rakų

 

 

 

 

2011–2013 metai

vietinio eismo

Pasienio kontrolės punktų direkcija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba

įrengti pasienio kontrolės punkto infrastruktūrą

 

18.

Prienų

 

 

 

 

2011–2013 metai

vietinio eismo

Pasienio kontrolės punktų direkcija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba

įrengti pasienio kontrolės punkto infrastruktūrą

 

19.

Ramoniškių

8000

7000

 

 

2008, 2009 metai

tarptautinis, laikinai veikiantis kaip dvišalis

Pasienio kontrolės punktų direkcija

rekonstruoti pasienio kontrolės punktą pirmajame etape įrengiant infrastruktūrą keleiviams aptarnauti su plėtros galimybe aptarnauti krovininį transportą

 

20.

Panemunės

 

 

 

 

2011–2013 metai

tarptautinis

Pasienio kontrolės punktų direkcija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau vadinama – Lietuvos automobilių kelių direkcija)

atsižvelgiant į pasiektus susitarimus su Rusijos Federacija dėl tilto per Nemuną Sovetsko–Panemunės aplinkkelyje statybos, pradėti rengti antrą Panemunės pasienio kontrolės punkto valstybės sienos kirtimo vietą

 

21.

Kalvarijos, Lazdijų, Būtingės, Skuodo, Buknaičių, Kalvių, Saločių, Germaniškio, Obelių, Smėlynės

250

7250

2400

 

2008–2010 metai

 

Pasienio kontrolės punktų direkcija, Lietuvos automobilių kelių direkcija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba

siekiant panaikinti esamas kliūtis prie vidinių Europos Sąjungos sienų, atlikti pasienio kontrolės punktų pertvarkymo projektavimo ir statybos darbus

 

 

IV. GELEŽINKELIO pasienio kontrolės punktai

 

22.

Stasylų (Šalčininkų)

13665

20754

18500

 

2008–2010 metai

tarptautinis

Pasienio kontrolės punktų direkcija, Susisiekimo ministerija

siekiant užtikrinti keleivių kontrolę, įrengti keleivių stotį su patalpomis ir kita infrastruktūra, skirta Valstybės sienos apsaugos tarnybos, muitinės ir kitoms tarnyboms

 

23.

Kenos

14000

 

 

 

2008 metai

tarptautinis

Pasienio kontrolės punktų direkcija, Susisiekimo ministerija

modernizuoti geležinkelių pasienio kontrolės punktą (stotį)

 

24.

Stasylų (Vaidotų)

150

3000

16000

 

2008–2013 metai

tarptautinis

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Pasienio kontrolės punktų direkcija,

Valstybinė augalų apsaugos tarnyba

įrengti pasienio kontrolės punkto infrastruktūrą Vaidotų geležinkelio stotyje

 

 

V. oro uostų pasienio kontrolės punktai

 

25.

Kauno oro uosto

2164

 

 

12262 – Sanglaudos fondo lėšos

2008 metai

tarptautinis

valstybės įmonė „Kauno aerouostas“, Susisiekimo ministerija

įgyvendinant Šengeno teisyno reikalavimus ir siekiant atskirti keleivių srautus, išplėsti keleivių terminalą

 

 

Pastaba. Šiame priede numatytų priemonių įgyvendinimo finansavimas nustatomas atsižvelgiant į Pasienio kontrolės punktų plėtros strategijos prioritetines kryptis ir pasiektus susitarimus su kaimyninėmis valstybėmis.

 

_________________

 

Priedo pakeitimai:

Nr. 24, 2008-01-09, Žin., 2008, Nr. 8-282 (2008-01-19), i. k. 1081100NUTA00000024

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1931, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 118-5313 (2002-12-13), i. k. 1021100NUTA00001931

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. 1176 "Dėl Pasienio kontrolės punktų plėtros strateginio plano" pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1071, 2005-10-11, Žin., 2005, Nr. 123-4386 (2005-10-15), i. k. 1051100NUTA00001071

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. 1176 "Dėl Pasienio kontrolės punktų plėtros strategijos patvirtinimo" pakeitimo

 

3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 477, 2006-05-29, Žin., 2006, Nr. 61-2188 (2006-05-31), i. k. 1061100NUTA00000477

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. 1176 "Dėl Pasienio kontrolės punktų plėtros strategijos patvirtinimo" pakeitimo

 

4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 24, 2008-01-09, Žin., 2008, Nr. 8-282 (2008-01-19), i. k. 1081100NUTA00000024

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. 1176 "Dėl Pasienio kontrolės punktų plėtros strategijos patvirtinimo" pakeitimo