Suvestinė redakcija nuo 2009-09-09 iki 2010-06-30
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2001, Nr. 84-2935; Žin. 2001, Nr.85-0, i. k. 1011100NUTA00001176
Nauja redakcija nuo 2006-06-01:
Nr. 477, 2006-05-29, Žin. 2006, Nr. 61-2188 (2006-05-31), i. k. 1061100NUTA00000477
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL PASIENIO KONTROLĖS PUNKTŲ PLĖTROS STRATEGIJOS PATVIRTINIMO
2001 m. spalio 1 d. Nr. 1176
Vilnius
2. Paskirti valstybės institucijas, atsakingas už:
2.1. geležinkelių valstybės sienos perėjimo punktų poreikio nustatymą, oro uostų, jūros ir vidaus vandenų uostų pasienio kontrolės punktų poreikio (kiekio, dydžio ir dislokacijos vietų) nustatymą – Susisiekimo ministeriją;
2.2. kelių, geležinkelių, oro uostų, jūros ir vidaus vandenų uostų pasienio kontrolės punktų reikalavimų infrastruktūrai prekių ir krovinių judėjimo kontrolei atlikti nustatymą – Muitinės departamentą prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – Muitinės departamentas);
2.3. kelių, geležinkelių, oro uostų, jūros ir vidaus vandenų uostų pasienio kontrolės punktų reikalavimų infrastruktūrai fizinių asmenų kontrolei atlikti nustatymą – Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Valstybės sienos apsaugos tarnyba);
2.4. pasienio kontrolės punktų veterinarijos postų plėtrą – Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą;
3. Nustatyti, kad Susisiekimo ministerijos sudaroma Pasienio kontrolės punktų plėtros komisija – Susisiekimo ministerijos kancleris ar viceministras (komisijos pirmininkas), Vidaus reikalų ministerijos, Finansų ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos valstybės sekretorius ar sekretorius, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas, Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas – Štabo viršininkas, Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau vadinama – Pasienio kontrolės punktų direkcija) direktorius, Valstybinės augalų apsaugos tarnybos viršininkas – koordinuoja Pasienio kontrolės punktų plėtros strategijos įgyvendinimą, teikia už jos įgyvendinimą atsakingoms valstybės institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus, kaip ją tobulinti, svarsto pasienio kontrolės punktų statybos ir rekonstravimo investicinius projektus, koordinuoja lėšų naudojimą pasienio kontrolės punktams statyti ir rekonstruoti, inicijuoja derybas, svarsto derybinių pozicijų projektus deryboms su kaimyninių valstybių kompetentingomis institucijomis dėl Pasienio kontrolės punktų plėtros strategijos įgyvendinimo, taip pat tarptautinių susitarimų dėl pasienio kontrolės punktų plėtros projektus.
Punkto pakeitimai:
Nr. 963, 2009-08-26, Žin., 2009, Nr. 107-4482 (2009-09-08), i. k. 1091100NUTA00000963
4. Užsienio reikalų ministerija, gavus Susisiekimo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Finansų ministerijos ar Pasienio kontrolės punktų plėtros komisijos kreipimąsi, turi inicijuoti derybas su kompetentingomis kaimyninių valstybių institucijomis dėl Pasienio kontrolės punktų plėtros strategijos priemonių įgyvendinimo.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2001 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1176
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2006 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 477
redakcija)
PASIENIO KONTROLĖS PUNKTŲ PLĖTROS STRATEGIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pasienio kontrolės punktų plėtros strategija (toliau vadinama – ši Strategija) parengta įgyvendinant Valstybės sienos apsaugos sistemos plėtotės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. IX-911 (Žin., 2002, Nr. 57-2301), 5.2 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 315 (Žin., 2005, Nr. 40-1290), 77 punkto nuostatas, kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų ir Šengeno teisyno nuostatas dėl Europos Sąjungos išorinių ir vidinių sienų kontrolės užtikrinimo.
2. Šią Strategiją numatoma įgyvendinti iki 2013 m. gruodžio 31 dienos.
Punkto pakeitimai:
Nr. 24, 2008-01-09, Žin., 2008, Nr. 8-282 (2008-01-19), i. k. 1081100NUTA00000024
3. Už šios Strategijos įgyvendinimą pagal kompetenciją atsako Susisiekimo ministerija, Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau vadinama – Pasienio kontrolės punktų direkcija), Užsienio reikalų ministerija, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – Muitinės departamentas), Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir Sveikatos apsaugos ministerija.
II. BŪKLĖS ANALIZĖ
4. Lietuvos Respublika ribojasi su 4 valstybėmis: šiaurėje – su Latvijos Respublika, rytuose – su Baltarusijos Respublika, pietvakariuose – su Lenkijos Respublika, vakaruose – su Rusijos Federacija (Kaliningrado sritis). Su kaimyninėmis valstybėmis ribojasi 9 (iš 10) Lietuvos Respublikos apskritys.
5. Neteko galios nuo 2008-01-20
Punkto naikinimas:
Nr. 24, 2008-01-09, Žin. 2008, Nr. 8-282 (2008-01-19), i. k. 1081100NUTA00000024
6. Neteko galios nuo 2008-01-20
Punkto naikinimas:
Nr. 24, 2008-01-09, Žin. 2008, Nr. 8-282 (2008-01-19), i. k. 1081100NUTA00000024
7. Pasienio kontrolės punktai įsteigti valstybės sienos perėjimo punktuose, atviruose tarptautinei laivybai jūros, vidaus vandenų uostuose ir tarptautiniuose oro uostuose. Juose patikrą atliekančioms valstybės institucijoms ir įstaigoms (Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Muitinės departamentui, Valstybinei augalų apsaugos tarnybai, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir Sveikatos apsaugos ministerijos teritoriniams visuomenės sveikatos centrams), karinį gabenimą kontroliuojančioms ir kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms užtikrinamos sąlygos atlikti joms pavestas funkcijas, nustatytas Šengeno teisyno reikalavimų, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų.
8. Iki Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje pastatytus pasienio kontrolės punktus reikia modernizuoti, periodiškai kas 3–5 metus atnaujinti ir nuolatos prižiūrėti atsižvelgiant į keleivių srautų per pasienio kontrolės punktus statistiką ir Ilgalaikėje (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 692 (Žin., 2005, Nr. 79-2860), numatytas keleivių ir krovinių srautų kitimo tendencijas ir pokyčius.
9. Lietuvos Respublikos įstojimas į Europos Sąjungą ir rengimasis prisijungti prie Šengeno erdvės kelia didelius reikalavimus pasienio kontrolės punktų infrastruktūrai, ypač jų kokybei. Pasienio kontrolės punktų infrastruktūra turi atitikti tikrinimą atliekančių valstybės institucijų ir įstaigų veiklą reglamentuojančių teisės aktų, Šengeno teisyno ir tarptautinius saugumo reikalavimus. Šiuo metu kai kurie pasienio kontrolės punktai prie išorinių Europos Sąjungos sienų tik iš dalies atitinka Europos Sąjungos reikalavimus, todėl būtina užtikrinti efektyvią pasienio kontrolės punktų veiklą, atitinkančią Europos Sąjungos nustatytus asmenų judėjimo reikalavimus. Taigi būtina atlikti naujos pasienio kontrolės punktų infrastruktūros sukūrimo ir esamos pertvarkymo darbus.
10. Ypač svarbu panaikinti eismo kliūtis prie vidinių Europos Sąjungos sienų ir pagal Šengeno vykdomojo komiteto 1994 m. balandžio 26 d. sprendimą dėl pritaikomųjų priemonių eismo kliūtims ir apribojimams pašalinti sienos kirtimo keliais punktuose prie vidaus sienų sutvarkyti pasienio kontrolės punktų infrastruktūrą taip, kad prireikus būtų įmanoma atkurti pasienio tikrinimą prie vidinių Europos Sąjungos sienų.
III. STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ ANALIZĖ
Stiprybės
11. Lietuva – nedidelė valstybė, taigi gali greitai prisitaikyti prie kintančių pasienio kontrolės užtikrinimo reikalavimų, palyginti nedidelėmis sąnaudomis įdiegti naujausias technologijas.
12. Šalies pasienyje sukurta sienos apsaugos infrastruktūra, įsigyta reikiamos įrangos efektyviai pasienio kontrolei užtikrinti.
14. Lietuvos Respublikos valstybės institucijos ir įstaigos daug dėmesio skiria pasienio kontrolės punktų plėtrai, atitikčiai Šengeno teisyno reikalavimams.
Silpnybės
17. Kaimyninių valstybių pozicija dėl pasienio kontrolės punktų plėtros prioritetų nėra ganėtinai aiški, taigi nežinia, kiek optimaliai pasienio kontrolės punktų reikėtų su trečiosiomis valstybėmis, kokios jų plėtros perspektyvos, teisinis statusas, koks būtinų darbų ir reikiamos infrastruktūros mastas.
18. Esama pasienio kontrolės punktų infrastruktūra trukdo teisėtai per valstybės sieną vykstantiems asmenims, ypač tiems, kurie naudojasi Europos Bendrijos laisvo asmenų judėjimo teisėmis.
19. Pasienio kontrolės punktų infrastruktūra tik iš dalies atitinka Šengeno teisyno reikalavimus pasienio kontrolės punktų infrastruktūrai.
Galimybės
21. Sausumos pasienio kontrolės punktai išdėstomi kuo arčiau valstybės sienos, kad dėl sumažėjusių veiklos sąnaudų valstybės lėšos būtų naudojamos racionaliai.
22. Optimizuojamas šalies pasienio kontrolės punktų išdėstymas pasienyje, dvišalių pasienio kontrolės punktų prie išorinių Europos Sąjungos sienų teisinis statusas keičiamas į tarptautinį, pasienio vietinio eismo statusą arba jie uždaromi.
23. Įdiegus naujausias technologijas, pasienio kontrolės punktus aprūpinus visa patikros įranga, techninėmis priemonėmis, įrengus reikalavimus atitinkančią infrastruktūrą, užtikrinamas efektyvus pasienio kontrolės punktų funkcionavimas, gerėja nelegalios migracijos kontrolė, nusikalstamumo prevencija, didėja šalies saugumas.
Grėsmės
25. Nepakankamai išplėtota pasienio kontrolės punktų infrastruktūra ir neįgyvendinti Šengeno teisyno reikalavimai gali kliudyti prisijungti prie Šengeno erdvės ir užtikrinti tinkamą asmenų, transporto priemonių judėjimo ir prekių gabenimo kontrolę.
26. Nepakankamai išplėtota pasienio kontrolės punktų infrastruktūra kenkia valstybės įvaizdžiui, mažina šalies patrauklumą teisėtai per valstybės sieną vykstantiems asmenims.
IV. strategijos TIKSLAI, prioritetinės kryptys, UŽDAVINIAI IR VERTINIMO KRITERIJAI
28. Šios Strategijos tikslai yra:
28.1. įvykdyti Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus plėsti valstybės sienos perėjimo punktus, prie išorinių Europos Sąjungos sienų pastatyti ir įrengti pasienio kontrolės punktus, atitinkančius Europos Sąjungos reikalavimus, ir neplėtoti reikalavimų neatitinkančių pasienio kontrolės punktų;
28.2. sudaryti sąlygas sklandžiai veikti pasienio kontrolės punktams, kuo mažiau trukdyti teisėtai per valstybės sieną vykstantiems asmenims, ypač tiems, kurie naudojasi Europos Bendrijos laisvo asmenų judėjimo teisėmis;
28.3. užtikrinti deramą valstybės sienos apsaugą ir asmenų, vykstančių per valstybės sieną, kontrolę, migracijos procesų kontrolę ir užkardyti nusikalstamas veikas;
29. Šios Strategijos prioritetinės kryptys yra:
29.1. pasiekti, kad kuriama pasienio kontrolės punktų infrastruktūra atitiktų tikrinimą atliekančių valstybės institucijų ir įstaigų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir Šengeno teisyno reikalavimus;
29.2. įdiegti pasienio kontrolės punktuose šiuolaikines technines priemones ir informacines sistemas;
30. Pasienio kontrolės punktų plėtros tikslų bus siekiama įgyvendinant šiuos uždavinius:
30.1. įvykdyti Lietuvos Respublikos tarptautinius susitarimus įrengti Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančius pasienio kontrolės punktus;
30.3. pertvarkyti (rekonstruoti) minimaliomis investicijomis prie vidinių Europos Sąjungos sienų esančius valstybės sienos perėjimo punktus taip, kad Lietuvos Respublikos ir gretimų valstybių institucijos ir įstaigos patikrinimą galėtų atlikti drauge arba įgalioti viena kitą atlikti visą patikrinimą ar jo dalį; panaikinus tikrinimus prie vidinių sienų, būtina sutvarkyti infrastruktūrą, pašalinti eismo kliūtis, parengti rezervines vietas ir kilnojamąją įrangą, jeigu laikinai prireiktų tikrinimą atnaujinti;
30.4. užtikrinti tarptautiniuose pasienio kontrolės punktuose visas teisės aktų nustatytas paslaugas per juos vykstantiems asmenims;
30.5. aprūpinti pasienio kontrolės punktus visa reikiama patikros įranga, techninėmis ir kitomis priemonėmis, įrengti reikalavimus atitinkančią infrastruktūrą;
30.6. pakeisti neatidėliojant dvišalių pasienio kontrolės punktų prie išorinių Europos Sąjungos sienų statusą į tarptautinį, pasienio vietinio eismo statusą arba juos uždaryti;
30.7. užtikrinti, kad tarp geležinkelio stočių, kuriose yra pasienio kontrolės punktai, ir valstybės sienos nebūtų tarpinių stotelių, kuriose įlaipinami ir išlaipinami keleiviai, ir tose geležinkelio atkarpose įrengti saugumui užtikrinti būtiną infrastruktūrą;
30.8. plėtoti jūrų uosto pasienio kontrolės punktus taip, kad jie atitiktų tarptautinius saugumo reikalavimus;
31. Plėtojant pasienio kontrolės punktus ir užtikrinant, kad jie atitiktų laisvo asmenų judėjimo reikalavimus, svarbūs šie vertinimo kriterijai:
31.2. užtikrinamas sklandus pasienio kontrolės punktų darbas, panaikinamos kliūtys teisėtai per valstybės sieną vykstantiems asmenims, ypač tiems, kurie naudojasi Europos Bendrijos laisvo asmenų judėjimo teisėmis;
31.3. pasienio kontrolės punktuose įdiegtos šiuolaikinės techninės priemonės ir informacinės sistemos;
V. Strategijos įgyvendinimas
32. Numatomi du šios Strategijos įgyvendinimo etapai:
32.1. pirmasis etapas – laikotarpis iki visiško Šengeno teisyno reikalavimų įgyvendinimo;
Punkto pakeitimai:
Nr. 24, 2008-01-09, Žin., 2008, Nr. 8-282 (2008-01-19), i. k. 1081100NUTA00000024
32.2. antrajame etape numatoma tęsti pasienio kontrolės punktų plėtrą visiškai įgyvendinus Šengeno teisyno reikalavimus ir Lietuvai tapus visateise Šengeno erdvės nare; antrojo etapo pirminės priemonės nurodytos šios Strategijos priede, jos bus įgyvendinamos atsižvelgiant į pasiektus susitarimus su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika; tolesni pasienio kontrolės punktų plėtros prioritetai nustatomi atsižvelgiant ne tik į Lietuvos, bet ir visų Europos Sąjungos valstybių saugumo interesus, Lietuvos poreikius ir finansines galimybes, keleivių ir krovinių srautų per pasienio kontrolės punktus statistiką, kaimyninių valstybių sukurtą pasienio kontrolės punktų infrastruktūrą ir jos plėtros planus.
Punkto pakeitimai:
Nr. 24, 2008-01-09, Žin., 2008, Nr. 8-282 (2008-01-19), i. k. 1081100NUTA00000024
VI. FINANSAVIMAS
33. Šios Strategijos priede nurodytoms priemonėms įgyvendinti naudojama Europos Sąjungos fondų ir tarptautinių organizacijų finansinė parama, valstybės lėšos ir privataus kapitalo investicijos.
Punkto pakeitimai:
Nr. 24, 2008-01-09, Žin., 2008, Nr. 8-282 (2008-01-19), i. k. 1081100NUTA00000024
ViI. baigiamosios nuostatos
34. Valstybės institucijos ir įstaigos, atsakingos už šios Strategijos įgyvendinimą, pagal kompetenciją vertina, kaip įgyvendinamos šios Strategijos nuostatos ir pirmojo jos įgyvendinimo etapo priemonės, ir atsižvelgdamos į išorės ir vidaus pokyčius teikia Pasienio kontrolės punktų plėtros komisijai pasiūlymus dėl šios Strategijos tobulinimo, konkrečių antrojo jos įgyvendinimo etapo priemonių patikslinimo ir lėšų poreikio joms įgyvendinti.
1 priedas. Neteko galios nuo 2008-01-20
Priedo naikinimas:
Nr. 24, 2008-01-09, Žin. 2008, Nr. 8-282 (2008-01-19), i. k. 1081100NUTA00000024
Pasienio kontrolės punktų plėtros strategijos
priedas
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 24 redakcija)
ANTROJO PASIENIO KONTROLĖS PUNKTŲ PLĖTROS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO ETAPO PRIEMONĖS
Eil. Nr. |
Pasienio kontrolės punktas |
Preliminarus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikis atitinkamais metais, tūkst. litų |
Preliminarus kitų numatomų naudoti lėšų poreikis, tūkst. litų |
Preliminarūs plėtros terminai |
Pasienio kontrolės punkto statusas |
Už priemonių įgyvendinimą atsakinga institucija (įstaiga, įmonė) |
Priemonės |
|
||
2008 metais |
2009 metais |
2010 metais |
|
|||||||
I. Jūrų uosto pasienio kontrolės punktai |
|
|||||||||
1. |
Pilies |
200 |
7000 |
12633 |
|
2008–2010 metai |
tarptautinis |
Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau vadinama – Pasienio kontrolės punktų direkcija) |
įrengti muitinio tikrinimo vietą pasienio kontrolės punkte |
|
2. |
Molo |
1000 |
|
|
|
2008, 2011–2013 metai |
tarptautinis |
Pasienio kontrolės punktų direkcija |
įrengti muitinio tikrinimo vietą pasienio kontrolės punkte |
|
3. |
Malkų įlankos |
8904 |
|
|
|
2008 metai |
tarptautinis |
Pasienio kontrolės punktų direkcija, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos |
įrengti stacionaraus rentgeno tikrinimo vietą muitinės detalaus tikrinimo poste pasienio kontrolės punkte |
|
II. Upių pasienio kontrolės punktai |
|
|||||||||
4. |
Nidos |
|
|
|
|
2008 metai |
tarptautinis |
Užsienio reikalų ministerija |
suderinti su Rusijos Federacija pasienio kontrolės punkto plėtros perspektyvas ir atidarymo terminus |
|
|
|
|
|
|
|
2009–2013 metai |
|
Pasienio kontrolės punktų direkcija |
įrengti pasienio kontrolės punkto infrastruktūrą |
|
5. |
Jurbarko |
|
|
|
|
2008 metai |
tarptautinis |
Užsienio reikalų ministerija |
suderinti su Rusijos Federacija pasienio kontrolės punkto plėtros perspektyvas ir atidarymo terminus |
|
|
|
|
|
|
|
2009–2013 metai |
|
Pasienio kontrolės punktų direkcija |
įrengti pasienio kontrolės punkto infrastruktūrą |
|
6. |
Rusnės |
|
|
|
|
2008 metai |
tarptautinis |
Užsienio reikalų ministerija |
suderinti su Rusijos Federacija pasienio kontrolės punkto plėtros perspektyvas ir atidarymo terminus |
|
|
|
|
|
|
|
2009–2013 metai |
|
Pasienio kontrolės punktų direkcija |
įrengti pasienio kontrolės punkto infrastruktūrą |
|
7. |
Švendubrės |
|
|
|
|
2009–2013 metai |
tarptautinis |
Pasienio kontrolės punktų direkcija |
įrengti pasienio kontrolės punkto infrastruktūrą |
|
III. AUTOMOBILIŲ KELIŲ pasienio kontrolės punktai |
|
|||||||||
8. |
Adutiškio |
|
|
5000 |
|
2010–2013 metai |
vietinio eismo; įrengus punktą ir sukūrus būtiną infrastruktūrą, numatoma statusą keisti į tarptautinį |
Pasienio kontrolės punktų direkcija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) |
rekonstruoti pasienio kontrolės punkto infrastruktūrą |
|
9. |
Tverečiaus |
100 |
|
5000 |
|
2008, 2010–2013 metai |
vietinio eismo; įrengus punktą ir sukūrus būtiną infrastruktūrą, numatoma statusą keisti į tarptautinį |
Pasienio kontrolės punktų direkcija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba |
rekonstruoti pasienio kontrolės punkto infrastruktūrą |
|
10. |
Eišiškių |
|
|
|
|
2011–2013 metai |
vietinio eismo |
Pasienio kontrolės punktų direkcija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba |
pertvarkyti esamą pasienio kontrolės punkto infrastruktūrą |
|
11. |
Papelekio |
|
|
|
|
2011–2013 metai |
vietinio eismo |
Pasienio kontrolės punktų direkcija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba |
pertvarkyti esamą pasienio kontrolės punkto infrastruktūrą |
|
12. |
Krakūnų |
|
|
|
|
2011–2013 metai |
vietinio eismo |
Pasienio kontrolės punktų direkcija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba |
pertvarkyti esamą pasienio kontrolės punkto infrastruktūrą |
|
13. |
Šumsko |
|
|
|
|
2011–2013 metai |
vietinio eismo |
Pasienio kontrolės punktų direkcija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba |
pertvarkyti esamą pasienio kontrolės punkto infrastruktūrą |
|
14. |
Latežerio |
|
|
|
|
2011–2013 metai |
vietinio eismo |
Pasienio kontrolės punktų direkcija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba |
pertvarkyti esamą pasienio kontrolės punkto infrastruktūrą |
|
15. |
Ūrelių |
|
|
|
|
2011–2013 metai |
vietinio eismo |
Pasienio kontrolės punktų direkcija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba |
pertvarkyti esamą pasienio kontrolės punkto infrastruktūrą |
|
16. |
Norviliškių |
|
|
|
|
2011–2013 metai |
vietinio eismo |
Pasienio kontrolės punktų direkcija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba |
įrengti pasienio kontrolės punkto infrastruktūrą |
|
17. |
Rakų |
|
|
|
|
2011–2013 metai |
vietinio eismo |
Pasienio kontrolės punktų direkcija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba |
įrengti pasienio kontrolės punkto infrastruktūrą |
|
18. |
Prienų |
|
|
|
|
2011–2013 metai |
vietinio eismo |
Pasienio kontrolės punktų direkcija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba |
įrengti pasienio kontrolės punkto infrastruktūrą |
|
19. |
Ramoniškių |
8000 |
7000 |
|
|
2008, 2009 metai |
tarptautinis, laikinai veikiantis kaip dvišalis |
Pasienio kontrolės punktų direkcija |
rekonstruoti pasienio kontrolės punktą pirmajame etape įrengiant infrastruktūrą keleiviams aptarnauti su plėtros galimybe aptarnauti krovininį transportą |
|
20. |
Panemunės |
|
|
|
|
2011–2013 metai |
tarptautinis |
Pasienio kontrolės punktų direkcija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau vadinama – Lietuvos automobilių kelių direkcija) |
atsižvelgiant į pasiektus susitarimus su Rusijos Federacija dėl tilto per Nemuną Sovetsko–Panemunės aplinkkelyje statybos, pradėti rengti antrą Panemunės pasienio kontrolės punkto valstybės sienos kirtimo vietą |
|
21. |
Kalvarijos, Lazdijų, Būtingės, Skuodo, Buknaičių, Kalvių, Saločių, Germaniškio, Obelių, Smėlynės |
250 |
7250 |
2400 |
|
2008–2010 metai |
|
Pasienio kontrolės punktų direkcija, Lietuvos automobilių kelių direkcija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba |
siekiant panaikinti esamas kliūtis prie vidinių Europos Sąjungos sienų, atlikti pasienio kontrolės punktų pertvarkymo projektavimo ir statybos darbus |
|
IV. GELEŽINKELIO pasienio kontrolės punktai |
|
|||||||||
22. |
Stasylų (Šalčininkų) |
13665 |
20754 |
18500 |
|
2008–2010 metai |
tarptautinis |
Pasienio kontrolės punktų direkcija, Susisiekimo ministerija |
siekiant užtikrinti keleivių kontrolę, įrengti keleivių stotį su patalpomis ir kita infrastruktūra, skirta Valstybės sienos apsaugos tarnybos, muitinės ir kitoms tarnyboms |
|
23. |
Kenos |
14000 |
|
|
|
2008 metai |
tarptautinis |
Pasienio kontrolės punktų direkcija, Susisiekimo ministerija |
modernizuoti geležinkelių pasienio kontrolės punktą (stotį) |
|
24. |
Stasylų (Vaidotų) |
150 |
3000 |
16000 |
|
2008–2013 metai |
tarptautinis |
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Pasienio kontrolės punktų direkcija, Valstybinė augalų apsaugos tarnyba |
įrengti pasienio kontrolės punkto infrastruktūrą Vaidotų geležinkelio stotyje |
|
V. oro uostų pasienio kontrolės punktai |
|
|||||||||
25. |
Kauno oro uosto |
2164 |
|
|
12262 – Sanglaudos fondo lėšos |
2008 metai |
tarptautinis |
valstybės įmonė „Kauno aerouostas“, Susisiekimo ministerija |
įgyvendinant Šengeno teisyno reikalavimus ir siekiant atskirti keleivių srautus, išplėsti keleivių terminalą |
|
Pastaba. Šiame priede numatytų priemonių įgyvendinimo finansavimas nustatomas atsižvelgiant į Pasienio kontrolės punktų plėtros strategijos prioritetines kryptis ir pasiektus susitarimus su kaimyninėmis valstybėmis.
Priedo pakeitimai:
Nr. 24, 2008-01-09, Žin., 2008, Nr. 8-282 (2008-01-19), i. k. 1081100NUTA00000024
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1931, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 118-5313 (2002-12-13), i. k. 1021100NUTA00001931
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. 1176 "Dėl Pasienio kontrolės punktų plėtros strateginio plano" pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1071, 2005-10-11, Žin., 2005, Nr. 123-4386 (2005-10-15), i. k. 1051100NUTA00001071
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. 1176 "Dėl Pasienio kontrolės punktų plėtros strategijos patvirtinimo" pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 477, 2006-05-29, Žin., 2006, Nr. 61-2188 (2006-05-31), i. k. 1061100NUTA00000477
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. 1176 "Dėl Pasienio kontrolės punktų plėtros strategijos patvirtinimo" pakeitimo
4.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 24, 2008-01-09, Žin., 2008, Nr. 8-282 (2008-01-19), i. k. 1081100NUTA00000024
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. 1176 "Dėl Pasienio kontrolės punktų plėtros strategijos patvirtinimo" pakeitimo
5.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 963, 2009-08-26, Žin., 2009, Nr. 107-4482 (2009-09-08), i. k. 1091100NUTA00000963
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. 1176 "Dėl Pasienio kontrolės punktų plėtros strategijos patvirtinimo" pakeitimo