Suvestinė redakcija nuo 2018-07-01

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2010, Nr. 84-4443, i. k. 110301MISAK00D1-591

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS Aplinkos MINISTRO

Į S A K Y M A S

 

DĖL RŪDNINKŲ GIRIOS GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO

 

2010 m. liepos 9 d. Nr. D1-591

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl Saugomų teritorijų strateginio planavimo  dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 27 punktu:

Preambulės pakeitimai:

Nr. D1-581, 2018-06-26, paskelbta TAR 2018-06-27, i. k. 2018-10561

 

1. Tvirtinu Rūdninkų girios gamtotvarkos planą (toliau – Gamtotvarkos planas) (pridedama).

2. Pavedu:

2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, VĮ Valstybinių miškų urėdijai užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, įgyvendinimą;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. D1-581, 2018-06-26, paskelbta TAR 2018-06-27, i. k. 2018-10561

 

2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti planavimą lėšų, reikalingų priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija.

2.3. Neteko galios nuo 2018-07-01

Papunkčio naikinimas:

Nr. D1-581, 2018-06-26, paskelbta TAR 2018-06-27, i. k. 2018-10561

 

 

 

 

Aplinkos ministras                                                        Gediminas Kazlauskas

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2010 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-591

 

Rūdninkų girios gamtotvarkos planas

 

i. bendrosios nuostatos

 

1. Rūdninkų girios gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas paukščių apsaugai svarbiai teritorijai – Rūdninkų giriai, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2009, Nr. 41-1593). Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, išsamiai aprašanti, paaiškinanti ir pagrindžianti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia juos pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www.am.lt/gamtotvarka.

 

II. Teritorijos būklės aprašymas ir įvertinimas

 

2. Paukščių apsaugai svarbi teritorija Rūdninkų giria (toliau – Rūdninkų girios PAST) yra Vilniaus apskrities Šalčininkų rajono savivaldybėje ir Alytaus apskrities Varėnos rajono savivaldybėje. Rūdninkų girios PAST ribos sutampa su Rūdninkų girios biosferos poligono ribomis. Dalį Rūdninkų girios biosferos poligono užima valstybiniai Rūdninkų ir Visinčios kraštovaizdžio, Zygmantiškių geomorfologinis, Šalčios ir Visinčios hidrografiniai, Kernavo telmologinis draustiniai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 399 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1899; 2006, Nr. 92-3635) Rūdninkų girios biosferos poligonui suteiktas paukščių apsaugai svarbios teritorijos statusas, siekiant apsaugoti vapsvaėdžių (Pernis apivorus), tetervinų (Tetrao tetrix), kurtinių (Tetrao urogallus), lutučių (Aegolius funereus), lėlių (Caprimulgus europaeus), tripirščių genių (Picoides tridactylus) ir dirvoninių kalviukų (Anthus campestris) perėjimo vietas. Pagal šių perinčių paukščių vietinių populiacijų dydį Rūdninkų girios PAST yra tarp antros ir penktos vietos šalyje. Teritorijoje yra antra pagal dydį šalyje lėlių, trečia – vapsvaėdžių, kurtinių, tripirščių genių, ketvirta – lutučių, dirvoninių kalviukų ir penkta – šešta – tetervinų vietinė populiacija.

Šis Gamtotvarkos planas parengtas visai Rūdninkų girios PAST, jos užimamas plotas – 20 080,5 ha.

Į Rūdninkų girios PAST patenka gana skirtingos ekosistemos: vyrauja miškai (pušynai, lapuotynai ir mišrūs spygliuočių–lapuočių medynai), tačiau reikšmingą dalį užima ir atvirų ar pusiau atvirų viržynų, įvairių tipų pelkių plotai, yra distrofinių ežerų, upių slėnių, drėgnų pievų. Atviri smėlynų plotai, anksčiau naudoti karinėms pratyboms, užima centrinę teritorijos dalį.

Teritorijoje nustatytos 27 perinčių paukščių rūšys, įrašytos į Paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-358 (Žin., 2008, Nr. 77-3048), 1 priedą ir (ar) Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą (toliau – Saugomų rūšių sąrašas), patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331; 2010, Nr. 20-949):

Vapsvaėdis. Veisimosi metu sutinkamas visoje Rūdninkų girioje. Kasmet peri apie 12 porų;

Tetervinas. Svarbiausios tetervinų tuokvietės, kuriose susirenka iki 50 patinų, yra susitelkusios į vakarus ir šiaurės vakarus nuo Kernavo ežero. Pavieniai patinai taip pat burbuliuoja aukštapelkėje. Daug tetervinų susirenka į pelkę rudenį, kai sunoksta įvairios uogos, o miškuose tuo metu lankosi daug grybautojų. Šie paukščiai taip pat stebimi plynose kirtavietėse šiaurės vakarinėje teritorijos dalyje. Ten dažnesni žiemą, kai svarbiausios maitinimosi vietos yra beržynuose;

Kurtinys. Tai būdingas Rūdninkų girios pelkių komplekso paukštis. Dažnai stebimas aukštapelkių pušynuose ir apypelkio miškuose. Aukštapelkėje yra kelios didelės tuokvietės, kur susirenka daugiau kaip po 10 patinų;

Lututė. Peri spygliuočių ir mišriuose miškuose. Vietos populiaciją sudaro apie 10 porų;

Lėlys. Dažniausia stebimas atvirose vietose (viržynuose, spygliuočių ir mišrių medynų kirtavietėse, gaisravietėse ir gerai saulės įšildomose pamiškėse). Vietos populiaciją sudaro apie 40 porų;

Tripirštis genys. Svarbiausios tripirščių genių perėjimo vietos yra šiaurės vakarinėje teritorijos dalyje netoli Špigulės upelio. 3–5 tripirščių genių poros kasmet išaugina jauniklius medynuose palei upelį, pavienės poros aptinkamos Kernavo aukštapelkės pakraščiuose. Tripirščiai geniai peri ir įvairiuose kituose medynuose, kur randa daug nudžiūvusių ar džiūstančių medžių;

Dirvoninis kalviukas. Peri tik atvirose smėlingose vietose, ypač buvusiame kariniame poligone centrinėje Rūdninkų girios PAST dalyje;

Mažasis erelis rėksnys (Aquila pomarina). Peri nuo 3 iki 5 porų. Ankstesniais duomenimis, viena pora perėjo juodalksnyne Špigulės upelio aukštupyje, kita pora stebima ties šio upelio vidurupiu. Dar viena pora rasta perinti pietiniame Kernavo pelkės pakraštyje;

Jerubė (Bonasa bonasia). Vietos populiaciją sudaro apie 50 porų;

Griežlė (Crex crex). Kasmet peri atviruose upių slėniuose. Priskaičiuojama apie 16 griežiančių patinų. Svarbiausia perėjimo vieta – Visinčios slėnio pievos;

Pilkoji gervė (Grus grus). Vietinę populiaciją sudaro apie 10 porų. Peri daugiausia šlapiuose medynuose. Ties Špigulės upeliu paprastai peri 2–3 gervių poros. Kadangi šioje vietovėje nėra atvirų pelkių, gervės čia peri drėgnuose juodalksnynuose. Pietrytinėje pelkių komplekso dalyje gervės daugiausia girdimos Kernavo aukštapelkės pietiniame pakraštyje. Manoma, kad ten peri mažiausiai 5 poros;

Didysis apuokas (Bubo bubo). Teritorijoje reguliariai peri 2 poros;

Pilkoji meleta (Picus canus). Nustatyta, kad peri maždaug 8 poros;

Juodoji meleta (Dryocopus martius). Teritorijoje pastoviai peri apie 30 porų;

Žvirblinė pelėda (Glaucidium passerinum). Turimais duomenimis, teritorijoje reguliariai peri 2 žvirblinių pelėdų poros;

Juodasis gandras (Ciconia nigra). Viena pora reguliariai peri brandžiame juodalksnyne prie Špigulės upelio. Kita pora buvo rasta perinti pietinėje Kernavo aukštapelkės dalyje;

Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla). Pastaraisiais metais viena pora kasmet peri netoli Baltosios Vokės žuvininkystės tvenkinių;

Tikutis (Tringa glareola). Kasmet 1–2 poros peri netoli Kernavo ežero;

Lygutė (Lulula arborea). Kasmet peri apie 20 porų. Paplitusi daugiausia atvirose sausų pušynų vietose, miško ir atviro smėlyno (buvusio karinio poligono) sandūroje;

Balinė pelėda (Asio flammeus). Nereguliariai stebėtos dvi šių paukščių poros. Yra duomenų, kad perėjo aukštapelkėje;

Tulžys (Alcedo atthis). Prie upelių, tekančių per Rūdninkų girios PAST, kasmet stebimos dvi poros;

Švygžda (Porzana porzana). Perėjimo metu šaukiantis patinas registruotas prie Šulinio ežero;

Paprastoji medšarkė (Lanius collurio). Kasmet peri aukštapelkėje ir pusiau atviruose smėlynuose centrinėje teritorijos dalyje. Trūksta tikslių duomenų apie jų vietinę gausą. Apytikriai vertinant, teritorijoje galėtų perėti nuo 5 iki 10 porų;

Uldukas (Columba oenas). Pavienės poros peri juodųjų meletų iškaltuose uoksuose šiaurinėje Kernavo aukštapelkės dalyje;

Žalvarnis (Coracias garrulus). Teritorijoje tikriausiai peri, tačiau perėjimo faktai nepatvirtinti. Anksčiau buvo stebimas daugiausia pietrytinėje teritorijos dalyje;

Kukutis (Upupa epops). Žinoma kaip pastoviai perinti rūšis;

Plėšrioji medšarkė (Lanius excubitor). Mažiausiai 4 poros peri pelkėse ir šalia jų.

Dalis biosferos poligono atitinka gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 (Žin., 2001, Nr. 37-1271; 2008, Nr. 87-3495). Į teritoriją patenkantys „Visinčios upės slėnis ties Gudeliais“, „Rūdninkų viržynai“ ir dalis „Šalčios ir Visinčios upių slėnių“ įtraukti į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr. 51-2039). „Rūdninkų viržynai“ skirti Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių: 2330 Nesusivėrusios žemyninės smiltpievės ir 4030 Viržynai apsaugai. „Visinčios upės slėnyje ties Gudeliais“ saugomi 6230 Rūšių turtingi briedgaurynai, o „Šalčios ir Visinčios upių slėniuose“ – 5130 Kadagynai, 6210 Stepinės pievos, 6230 Rūšių turtingi briedgaurynai, 6270 Rūšių turtingi smilgynai, 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai, 6450 Aliuvinės pievos, 6510 Šienaujamos mezofitų pievos ir ūdra (Lutra lutra). Specialios gamtotvarkos priemonės šių vertybių išsaugojimui Gamtotvarkos plane nenumatytos.

Nustatyta, kad teritorijoje gyvena 7 gyvūnų rūšys, įtrauktos į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 592 (Žin., 2004, Nr. 68-2374; 2007, Nr. 22-856) patvirtintus Europos Bendrijos svarbos rūšių sąrašus: į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga sąrašą – raudonpilvė kūmutė (Bombina bombina), lygiažvynis žaltys (Coronella austriaca), ūdra ir lūšis (Felis lynx), o į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurių ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės – bebras (Castor fiber), vilkas (Canis lupus) ir baltasis kiškis (Lepus timidus). Iš nurodytų rūšių raudonpilvė kūmutė, ūdra ir lūšis nurodytos ir Buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219, jų apsaugai būtina steigti saugomas teritorijas.

Didžiausią grėsmę saugomiems gyvūnams kelia hidrologinio režimo pokyčiai, atvirų smėlynų, pievų ir ganyklų plotų užaugimas medžiais, krūmais (kai kur – nendrėmis), trikdymas. Ypač svarbus perinčių paukščių trikdymo šaltinis – teritorijoje dažnai besilankantys asmenys su keturračiais, visureigiais ir motokrosiniais motociklais. Pastarieji dažniausiai stebimi svarbiausioje tetervinų tuokvietėje – centrinėje teritorijos dalyje esančiuose atviruose smėlynuose. Neigiamą poveikį daro gausūs varniniai paukščiai, šernai, benamiai šunys ir katės, plėšrieji žvėrys (kiaunės, mangutai, kanadinės audinės, lapės).

Apie 3 proc. teritorijos žemės yra valdoma privačios nuosavybės teise, kita dalis – valstybinės reikšmės miškai.

 

III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

 

3. Gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti palankią vapsvaėdžių, tetervinų, kurtinių, lutučių, lėlių, tripirščių genių, dirvoninių kalviukų ir kitų saugomų paukščių apsaugos būklę, išsaugant jų veisimosi ir maitinimosi buveines. Siekiama palaikyti ne mažesnes vietines šių paukščių populiacijas: vapsvaėdžių – 12 perinčių porų, tetervinų – 40 tuokvietes lankančių patinų, kurtinių – 20 tuokvietes lankančių patinų, lutučių – 10 perinčių porų, lėlių – 40 perinčių porų, tripirščių genių – 8 perinčios poros, dirvoninių kalviukų – 10 perinčių porų.

4. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:

4.1. atviruose ir pusiau atviruose smėlynuose, pievose ir miško aikštėse riboti krūmų, medžių plitimą;

4.2. sudaryti palankias veisimosi ir (ar) maitinimosi sąlygas vapsvaėdžiams, tetervinams, kurtiniams, lututėms, lėliams, tripirščiams geniams;

4.3. mažinti saugomų paukščių trikdymą jų veisimosi vietose;

4.4. reguliuoti šernų, žalingų plėšriųjų žvėrių, varninių paukščių, benamių kačių ir šunų gausą;

4.5. informuoti lankytojus, žemės savininkus (naudotojus) apie teritorijos gamtines vertybes, jų apsaugos poreikius;

4.6. sustiprinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę paukščių perėjimo metu.

5. Šio Gamtotvarkos plano uždaviniams įgyvendinti numatytų priemonių planas pateiktas priede.

 

iv. gamtotvarkos plano priemones įgyvendinantys asmenys ir jų funkcijos

 

6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą Rūdninkų girios PAST koordinuoja Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija. Ji atsakinga už teritorijoje perinčių paukščių rūšių palankios apsaugos būklės užtikrinimą ir kitų saugomų gamtos vertybių priežiūrą.

Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija, įgyvendindama Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo plano (toliau – Priemonių planas) 2.1 priemonę, bendradarbiauja su VĮ Valstybinių miškų urėdija, kuri teikia informaciją apie planuojamus miško ugdymo kirtimus teritorijoje.

Priemonių plano priemonių įgyvendinimui bendram finansavimui gali būti naudojami alternatyvūs lėšų šaltiniai: Europos Bendrijos finansinio instrumento aplinkosaugai Life+ lėšos arba Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“.

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, įgyvendindamas Priemonių plano 6.1 priemonę, skirtą stiprinti teritorijos kontrolę, bendradarbiauja su Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-581, 2018-06-26, paskelbta TAR 2018-06-27, i. k. 2018-10561

 

V. IŠTEKLIŲ ANALIZĖ, lėšų poreikis gamtotvarkos plano priemonėms įgyvendinti

 

7. Išteklių analizė, preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytoms priemonėms įgyvendinti pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Bendrijos finansinio instrumento aplinkosaugai Life+, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, valstybinių miškų valdytojo privalomiesiems miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbams skiriamos lėšos, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-581, 2018-06-26, paskelbta TAR 2018-06-27, i. k. 2018-10561

 

VI. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS TVARKA

 

8. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas nustatant, ar vykdomos priemonės iš tikrųjų duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant Gamtotvarkos plano uždavinius. Tam būtina reguliari rūšių buveinių kokybės, dydžio ir rūšių individų gausos stebėsena. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, Gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas.

9. Perinčių vapsvaėdžių, tetervinų, kurtinių, lutučių, lėlių, tripirščių genių ir dirvoninių kalviukų populiacijų stebėsena vykdoma pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608). Apskaitos teritorijoje vykdomos laikantis individualaus stebėsenos plano ir atitinkamų rūšies monitoringo metodinių reikalavimų. Už stebėsenos vykdymą atsakinga Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija.

10. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, jeigu jie vertino saugomų rūšių ir jų buveinių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir rekomendacijas. Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija rengia peržiūros ataskaitą ir ją teikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

11. Gamtotvarkos planas turi būti peržiūrimas kas 3 metai, pirmą kartą peržiūrimas 2013 m.

12. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:

12.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys;

12.2. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai;

12.3. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas;

12.4. pasiekti rezultatai;

12.5. saugomų paukščių populiacijų ir jų buveinių būklė, vadovaujantis šių objektų stebėsenos rezultatais;

12.6. būtinybė pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas.

13. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinamas ir kitu laiku, nei nurodyta šio Gamtotvarkos plano 11 punkte, jeigu mažėja perinčių saugomų paukščių gausa, blogėja jų buveinių būklė arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti palankią jų apsaugos būklę.

 

_________________

 

Rūdninkų girios gamtotvarkos plano

priedas

 

GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

Uždavinys

Priemonės pavadinimas

Atsakingos institucijos

Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas

Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai¹

Galimos alternatyvos

1. Atviruose ir pusiau atviruose smėlynuose, pievose ir miško aikštėse riboti krūmų, medžių plitimą

1.1. su Šalčininkų r. savivaldybės atstovais organizuoti pasitarimą su Lietuvos kariuomenės J. Vitkaus inžinerijos bataliono specialistais dėl išminavimo darbų centrinėje teritorijos dalyje (dirvoninio kalviuko veisimosi vietos (DK_vt tvarkymo plotas) ir mišku neapaugę žemės plotai, pažymėti Pagrindžiamosios informacijos 1 brėžinyje)

VĮ Šalčininkų miškų urėdija, Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija

I

I

 

1.2. Gamtotvarkos plano peržiūros metu teikti siūlymus dėl žemės plotų, nurodytų šio Gamtotvarkos plano 1.1 priemonėje, išvalymo nuo sumedėjusios augalijos. Pasiūlymai teikiami išminuotuose plotuose

Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija

Gamtotvarkos plano peržiūros metu

I

 

2. Sudaryti palankias veisimosi ir (ar) maitinimosi sąlygas vapsvaėdžiams, tetervinams, kurtiniams, lututėms, lėliams, tripirščiams geniams

2.1. planuojamuose miško kirtimų plotuose prieš pradedant kirtimus atrinkti ir pažymėti senus, storus, brandžius medžius, kurių negalima kirsti

Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija,

VĮ Valstybinių miškų urėdija

I–X

I

 

2.2. globoti skruzdėlynus (šalinant menkavertę augaliją, aptveriant nuo šernų ir pan.) (po 20 vnt. kasmet)

VĮ Valstybinių miškų urėdija

I–X

I

 

2.3. tripirščių genių veisimosi vietose nevykdyti sanitarinių miško kirtimų, išskyrus atvejus, kai kyla masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmė (TG_vz1–TG_vz13 tvarkymo plotai, 26,99 ha)

VĮ Valstybinių miškų urėdija

I–X

I

 

2.4. rengiant miško želdinimo ir žėlimo projektus, numatyti, kad tetervinų maitinimosi vietose būtų didinami beržynų plotai (projektuojamo medyno sudėtyje beržai turi sudaryti ne mažiau kaip 70 proc.), vidinės miškotvarkos projektuose numatyti, kad vykdant miško ugdymo kirtimus tetervinų maitinimosi vietose būtų formuojami gryni ir mišrūs beržynai (kuriuose beržai sudarytų ne mažiau kaip 70 proc. medyno) ir šie beržynai užimtų daugiau kaip 30 proc. visų išskirtų tetervinų maitinimosi vietų (T_mz1-T_mz2 tvarkymo plotai)

VĮ Valstybinių miškų urėdija

I–X

I

 

2.5. rengiamuose VĮ Šalčininkų ir Valkininkų miškų urėdijų vidinės miškotvarkos projektuose numatyti, kad vykdant miško ugdymo kirtimus tripirščių genių maitinimosi vietose būtų formuojami įvairiaamžiai, mišrūs su egle medynai (TG_mz1-TG_mz4 tvarkymo plotai)

VĮ Šalčininkų miškų urėdija,

VĮ Valkininkų miškų urėdija

I–II

I

 

2.6. išskirtose kurtinių ir tetervinų maitinimosi vietose įrengti po 1–2 žvyro ar smulkių akmenėlių (gastrolitų) lesyklas (K_mz1–K_mz14 ir T_mz1–T_mz2 tvarkymo plotai). Darbus rekomenduojama vykdyti pasibaigus paukščių veisimosi sezonui

Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija

I–II

II

 

2.7. rengiamame VĮ Šalčininkų miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekte numatyti, kad kurtinių maitinimosi vietose būtų formuojami reti pušų medynai su aikštelėmis, gausiu puskrūmių ir retu krūmų ardu (K_mz1–K_mz4 tvarkymo plotai). Medžiai turi būti išretinti iki mažiausio leidžiamo skalsumo pagal Miško kirtimų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 „Dėl miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“

VĮ Šalčininkų miškų urėdija

 

I–II

II

 

2.8. rengiant miško želdinimo ir žėlimo projektus, numatyti, kad plynose pušynų kirtavietėse būtų formuojami mišrūs pušies ir beržo medynai (ne mažiau kaip 40 proc. tokių biržių rekomenduojama palikti savaiminiam atžėlimui, vietomis suardant paklotę). Priemonė taikoma tinkamose augti beržui ir pušiai augavietėse

VĮ Valstybinių miškų urėdija

I–X

II

 

2.9. išskirtose vapsvaėdžių veisimosi vietose įrengti ne mažiau kaip 24 dirbtines lizdavietes (V_p1–V_p24 tvarkymo plotai). Darbus rekomenduojama vykdyti pasibaigus paukščių veisimosi sezonui

Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija

II–III

III

 

2.10. išskirtose lutučių veisimosi vietose iškelti ne mažiau kaip 20 inkilų, kartu įrengiant specialias apsaugos priemones nuo kiaunių (L_vz1–L_vz20 tvarkymo plotai). Darbus rekomenduojama vykdyti pasibaigus paukščių veisimosi sezonui

Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija

II–III

III

 

3. Mažinti saugomų paukščių trikdymą jų veisimosi metu

3.1. siūlyti Šalčininkų r., Varėnos r. savivaldybėms riboti lankymąsi Rūdninkų girioje paukščių veisimosi metu nuo vasario 15 d. (kurtinių veisimosi vietose nuo vasario 1 d.) iki liepos 1 d., įrengiant Pagrindžiamosios informacijos brėžiniuose pažymėtose vietose laikinas ar nuolatines užtvaras per teritoriją einančiuose miško keliuose, kurie nebūtini vietos gyventojams, informacines lentas su eismą ribojančiais nurodymais. Įrengti valstybinius draustinius žyminčius informacinius ženklus

VĮ Šalčininkų miškų urėdija,

VĮ Valkininkų miškų urėdija, Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija

I–II

 

I

 

4. Reguliuoti šernų, žalingų plėšriųjų žvėrių, varninių paukščių, benamių kačių ir šunų gausą

4.1. suorganizuoti pasitarimą su medžioklės plotų naudotojais ir informuoti juos apie šernų, kiaunių, kanadinių audinių, mangutų, lapių gausos reguliavimo, benamių šunų ir kačių skaičiaus mažinimo svarbą teritorijoje paukščių neperėjimo metu (rugsėjo–vasario mėn.).

Kiaunių, mangutų, lapių, benamių kačių ir šunų gausos reguliavimui rekomenduoti medžioklės plotų naudotojams įsigyti 50–100 gyvagaudžių spąstų, šiam tikslui parengiant paraišką finansavimui iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos gauti

Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija

I

I

 

5. Informuoti lankytojus, žemės savininkus (naudotojus) apie teritorijos gamtines vertybes, jų apsaugos poreikius

5.1. parinkti vietas ir įrengti 3–4 informacinius stendus apie teritorijoje saugomas vertybes, jų apsaugos poreikius

Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija, VĮ Šalčininkų miškų urėdija,

VĮ Valkininkų miškų urėdija

II–III

I

Pastatyti 13 informacinių lentų (Pagrindžiamosios informacijos 1 brėžinyje pažymėtose ar kitose vietose)

5.2. reguliariai informuoti visuomenę parengiant bent 4 straipsnius šalies spaudoje ir 1 straipsnį kasmet regioninėje spaudoje apie teritorijos gamtosauginę svarbą ir gamtotvarkos darbus

Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija

I–X

I

Kaip alternatyva visuomenės informavimui regioninėje spaudoje siūloma išleisti informacinį leidinį apie teritorijos vertybes, jų apsaugos poreikius

6. Sustiprinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę paukščių perėjimo metu

6.1. sudarant kontroliuojamų objektų sąrašą, numatyti, kad teritorija kontrolės tikslais būtų aplankoma ne rečiau kaip 4 kartus per mėnesį nuo vasario 15 d. iki liepos 1 d., atkreipiant ypatingą dėmesį, ar nepažeidžiamas saugomos teritorijos režimas (motorinėmis transporto priemonėmis važinėjama tik keliais, kurtinių veisimosi vietose nevažinėjama automobiliais vasario–gegužės mėn., kurtinių veisimosi ir maitinimosi, tetervinų maitinimosi vietose nestovyklaujama, nerengiami masiniai renginiai, Kernavo telmologiniame draustinyje nesilankoma nuo balandžio l d. iki rugpjūčio l d. ir pan.)

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus ir Alytaus regionų aplinkos apsaugos departamentai (nuo 2018 m. liepos 1 d. – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos), Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija

II–X

I

 

¹Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – mažiau svarbios.

 

__________________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. D1-581, 2018-06-26, paskelbta TAR 2018-06-27, i. k. 2018-10561

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-581, 2018-06-26, paskelbta TAR 2018-06-27, i. k. 2018-10561

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. D1-591 „Dėl Rūdninkų girios gamtotvarkos plano patvirtinimo“ pakeitimo