Suvestinė redakcija nuo 2012-01-05 iki 2013-06-01

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 166-6081, i. k. 104301MISAK00D1-569

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL MIŠKO KIRTIMO PRIVAČIOSE VALDOSE, KURIOMS NĖRA SUDARYTAS MIŠKOTVARKOS PROJEKTAS, TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

2004 m. lapkričio 8 d. Nr. D1-569

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766), 6.40 ir 11.5 punktais,

1. Tvirtinu Miško kirtimo privačiose valdose, kurioms nėra sudarytas miškotvarkos projektas, tvarkos aprašą (pridedama).

2. Laikau netekusiu galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. 119 „Dėl Miško kirtimo privačiose valdose, kai nėra bendrojo ar privačios valdos miškotvarkos projekto, tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 31-1174).

APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2004 m. lapkričio 8 d.

įsakymu Nr. D1-569

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2011 m. vasario 3 d.

įsakymo Nr. D1-113 redakcija)

MIŠKO KIRTIMO PRIVAČIOSE VALDOSE, KURIOMS NĖRA SUDARYTAS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTAS, TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Miško kirtimo privačiose valdose, kurioms nėra sudarytas vidinės miškotvarkos projektas, tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato leistinus miško kirtimus privačiose valdose, kurioms nėra sudarytas vidinės miškotvarkos projektas, ir asmenis, galinčius atrinkti ir paženklinti kirstinus medžius.

II. MIŠKO KIRTIMAI PRIVAČIOSE VALDOSE, KURIOMS NĖRA SUDARYTAS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTAS

2. Miško savininkams privačiose valdose, kurioms nėra sudarytas vidinės miškotvarkos projektas, leidžiami šie miško kirtimai:

2.1 jaunuolynų ugdymo kirtimai. Šiais kirtimais kirstinus medžius gali atrinkti pats miško savininkas, kirstinų medžių ženklinti neprivaloma, tačiau atliekant jaunuolynų ugdymo kirtimus negali būti iškertami perspektyvūs tikslinių rūšių medžiai;

2.2. retinimo ir einamieji kirtimai. Šiems kirtimams biržės atribojamos ir apmatuojamos tik tais atvejais, kai jų ribos nesutampa su taksacinių sklypų ribomis ir vietoje neaiškios. Biržės atrėžimo dokumentus privačių miškų savininkai pateikia kartu su rašytiniu pranešimu apie ketinimą kirsti mišką. Biržės atribojamos ir apmatuojamos vadovaujantis Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 (Žin., 2004, Nr. 167-6157);

2.3. atrankiniai sanitariniai kirtimai, kai iškertami sausuoliai, vėjavartos ar vėjalaužos. Šiais kirtimais numatytų kirsti medžių ženklinti neprivaloma, kirstinus medžius atrinkti gali pats miško savininkas, tačiau medyno skalsumas po kirtimo negali likti mažesnis kaip 0,5;

2.4. atrankiniai sanitariniai kirtimai. Šie kirtimai vykdomi laikantis Miško sanitarinės apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. D1-204 (Žin., 2007, Nr. 42-1596). Šiais kirtimais numatytų kirsti medžių ženklinti neprivaloma, kirstinus medžius atrinkti gali pats miško savininkas;

2.5. plynieji sanitariniai kirtimai. Šiais kirtimais numatytas kirsti medynas apžiūrimas ir šių kirtimų dokumentacija parengiama vadovaujantis Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis;

2.6. III – IV miškų grupių miškuose inventorizuotų grynųjų drebulynų, baltalksnynų, gluosnynų bei blindynų ar mišriuose medynuose, kuriuose baltalksniai, drebulės, gluosniai ir (ar) blindės sudaro 76 procentus ir daugiau pirmojo ardo medynų tūrio, pagrindiniai (plynieji ar neplynieji) kirtimai;

2.7. III – IV miškų grupių miškuose mišriuose medynuose, nepriklausomai nuo amžiaus, drebulių, baltalksnių, blindžių bei gluosnių pagrindiniai neplynieji kirtimai. Medyno skalsumas po kirtimo negali likti mažesnis kaip 0,6;

2.8. pagrindiniai (plynieji ir neplynieji) kirtimai III – IV miškų grupių miškuose miškų savininkams, remontuojantiems, rekonstruojantiems jiems nuosavybės teise priklausančius pastatus ir statantiems pastatus pagal jų užsakymu parengtus ir pateiktus statinių projektus ir statybą leidžiančius dokumentus, laikantis Medienos, reikalingos nuosavų pastatų statybai, remontui ar rekonstrukcijai, kirtimo privačiuose miškuose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 118 (Žin., 2002, Nr. 31-1173; 2007, Nr. 137-5622);

2.9. pagrindiniai kirtimai žemės sklypuose, kuriuose miško žemė užima iki 3 ha ploto. Tais atvejais, kai kirtimai planuojami žemės sklypuose, esančiuose valstybiniuose parkuose ar valstybinių rezervatų buferinės apsaugos zonose, biržės rėžėjas turi suderinti biržės atrėžimo dokumentus su valstybinio parko ar valstybinio rezervato direkcija. Valstybinio parko ar valstybinio rezervato direkcija pateiktus biržės atrėžimo dokumentus įvertina ir suderina ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po jų pateikimo;

2.10. tarpiniai neplynieji kirtimai vyresniuose kaip 20 metų amžiaus III–IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo (neplyni kirtimai savo reikmėms). Kirstinus medžius atrinkti gali pats miško savininkas, tačiau medyno skalsumas po kirtimo negali likti mažesnis kaip 0,6. Šiais kirtimais numatytų kirsti medžių ženklinti neprivaloma;

2.11. kirtimai, skirti ribinių linijų prakirtimui (iki 1,5 metro į savo miško valdos pusę). Kirstinus medžius atrinkti gali pats miško savininkas, kirstinų medžių ženklinti neprivaloma.

3. Aprašo 2.2, 2.5–2.9 punktuose nurodytais atvejais paženklinti kirstinus medžius, atrėžti biržes bei parengti kirtimų dokumentaciją gali asmenys, nurodyti Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėse, šių taisyklių nustatyta tvarka.

4. Leidimai kirsti mišką privalomi Tvarkos aprašo 2.5 (išskyrus plynuosius sanitarinius kirtimus stichinių nelaimių miškuose atvejais, kai yra pateikiami pranešimai apie ketinimus kirsti mišką), 2.6, 2.8, 2.9 punktuose nurodytiems kirtimams. Privačių miškų savininkai, norėdami vykdyti šio Tvarkos aprašo 2.2, 2.4, 2.7, 2.10 punktuose numatytus kirtimus, privalo Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritoriniams poskyriams, kurių kontroliuojamose teritorijose yra jų numatyti kirsti miškai, įteikti rašytinį pranešimą apie ketinimus kirsti mišką arba išsiųsti jį registruotu laišku. Leidimai kirsti mišką išduodami ir pranešimai apie ketinimus kirsti mišką pateikiami Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 (Žin., 2011, Nr. 1-7), nustatyta tvarka. Be leidimų kirsti mišką ir be pranešimų apie ketinimus kirsti mišką galima vykdyti kirtimus, nurodytus Tvarkos aprašo 2.1, 2.3 ir 2.11 punktuose.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-1045, 2011-12-29, Žin., 2012, Nr. 1-35 (2012-01-04), i. k. 111301MISAK0D1-1045

5. Šiame Tvarkos apraše nurodyti kirtimai vykdomi vadovaujantis Miško kirtimų taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 (Žin., 2010, Nr. 14-676).

III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

6. Asmenys, pažeidę šio Tvarkos aprašo reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

_________________

Pakeitimai: