Suvestinė redakcija nuo 2010-02-07 iki 2010-04-03

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 56-2501, i. k. 1032330ISAK003D-225

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL PRODUKTŲ, SKIRTŲ GYVŪNŲ MITYBAI, PRIVALOMŲJŲ SAUGOS REIKALAVIMŲ TECHNINIO REGLAMENTO PATVIRTINIMO IR ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2001 M. BIRŽELIO 21 D. ĮSAKYMO NR. 206 „DĖL PRIVALOMŲJŲ PREKINIŲ PAŠARŲ SAUGOS REIKALAVIMŲ TECHNINIO REGLAMENTO PATVIRTINIMO„ PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

2003 m. birželio 4 d. Nr. 3D-225

Vilnius

Įgyvendindamas 2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos direktyvą 2005/86/EB, iš dalies keičiančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose I priedo nuostatas dėl kamfechloro (OL 2006, L 318, p.16), 2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos direktyvą 2005/87/EB, iš dalies keičiančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose I priedo nuostatas dėl švino, fluoro ir kadmio (OL 2006, L 318, p.19), 2006 m. vasario 3 d. Komisijos direktyvą 2006/13/EB, iš dalies keičiančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų pašaruose I ir II priedų įrašus apie dioksinus ir dioksinų tipo bifenilus (OL 2006, L 32, p. 44), 2006 m. rugsėjo 29 d. Komisijos direktyvą 2006/77/EB, iš dalies keičiančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/32/EB I priedo nuostatas dėl didžiausių leistinų organinių chloro junginių kiekių gyvūnų pašaruose (OL 2006, L 271, p. 53), 2009 m. vasario 10 d. Komisijos direktyvą 2009/8/EB, iš dalies keičiančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/32/EB I priedo nuostatas dėl didžiausios leidžiančios kokcidiostatų ir histomonostatų neišvengiamų liekanų koncentracijos netiksliniuose pašaruose (OL 2009, L 40, p. 19), ir 2009 m. lapkričio 23 d. Komisijos direktyvą 2009/141/EB, iš dalies keičiančių Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/32/EB I priedą dėl didžiausio leistino arseno, teobromino, Datura sp., Ricinus communis L., Croton tiglium L. ir Abrus precatorius L. kiekio (OL 2009, L 308, p. 21).

Preambulės pakeitimai:

Nr. 3D-481, 2009-07-03, Žin., 2009, Nr. 83-3465 (2009-07-14), i. k. 1092330ISAK003D-481

Nr. 3D-58, 2010-01-29, Žin., 2010, Nr. 16-765 (2010-02-06), i. k. 1102330ISAK0003D-58

1. Tvirtinu Produktų, skirtų gyvūnų mitybai, privalomųjų saugos reikalavimų techninį reglamentą (pridedama).

2. Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2003 m. rugsėjo 30 d.

3. Laikau netekusiu galios Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. 206 „Dėl Privalomųjų prekinių pašarų saugos reikalavimų techninio reglamento patvirtinimo„ (Žin., 2001, Nr. 55-1969).

ŽEMĖS ŪKIO Ministras Jeronimas Kraujelis

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2003 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 3D-225

(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2006 m. gruodžio 27 d. įsakymo

Nr. 3D- 507 redakcija)

PRODUKTŲ, SKIRTŲ GYVŪNŲ MITYBAI, PRIVALOMŲJŲ SAUGOS REIKALAVIMŲ TECHNINIS REGLAMENTAS

Pakeistas priedo pavadinimas:

Nr. 3D-68, 2007-02-13, Žin., 2007, Nr. 22-848 (2007-02-20), i. k. 1072330ISAK0003D-68

Šis reglamentas parengtas įgyvendinant 2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos direktyvą 2005/86/EB, iš dalies keičiančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose I priedo nuostatas dėl kamfechloro (OL 2006, L 318, p. 16), 2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos direktyvą 2005/87/EB, iš dalies keičiančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose I priedo nuostatas dėl švino, fluoro ir kadmio (OL 2006, L 318, p. 19), 2006 m. vasario 3 d. Komisijos direktyvą 2006/13/EB, iš dalies keičiančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų pašaruose I ir II priedų įrašus apie dioksinus ir dioksinų tipo bifenilus (OL 2006, L 32, p. 44) ir 2006 m. rugsėjo 29 d. Komisijos direktyvą 2006/77/EB, iš dalies keičiančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/32/EB I priedo nuostatas dėl didžiausių leistinų organinių chloro junginių kiekių gyvūnų pašaruose (OL 2006, L 271, p. 53),

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šiuo reglamentu nustatomi didžiausi leistini nepageidaujamų medžiagų kiekiai (toliau – saugos reikalavimai) pašaruose.

2. Šio reglamento saugos reikalavimai privalomi visiems pašarus gaminantiems, laikantiems, gabenantiems, naudojantiems ar jais prekiaujantiems ūkio subjektams ir pašarų kokybės valstybinę kontrolę atliekančioms institucijoms.

3. Šio reglamento nuostatos taikomos kartu su:

3.1. Kombinuotųjų pašarų tiekimo į apyvartą taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 3D-595 (Žin., 2004, Nr. 163-5959);

3.2. Pašarinių žaliavų tiekimo į apyvartą taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 3D-597 (Žin., 2004, Nr. 163-5961);

3.3. Pašarų, skirtų konkretiems mitybos tikslams, tiekimo į apyvartą taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 3D-596 (Žin., 2004, Nr. 163-5960);

3.4. 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 40 tomas, p. 238) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. kovo 4 d. Komisijos reglamentu Nr. 378/2005), (OL 2005 L 59, p. 8);

3.5. 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 999/2001, nustatančiu tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 32 tomas, p. 289), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. liepos 7 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1041/2006 (OL 2006 L 187, p. 10);

3.6. Į Lietuvos Respubliką įvežamų pašarų produktų veterinarinio tikrinimo reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. B1-152 (Žin., 2005, Nr. 33-1091);

3.7. Lietuvos higienos norma HN-24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 (Žin., 2003, Nr. 79-3606);

3.8. kitais teisės aktais, nustatančiais veterinarijos priemones, susijusias su žmonių bei gyvūnų sveikatos apsauga.

4. Ūkio subjektai, gaminantys, laikantys, gabenantys, naudojantys pašarus ar jais prekiaujantys, privalo tvarkyti pašarų apskaitą taip, kad būtų garantuotas pašarų atsekamumas.

5. Pašarai, neatitinkantys saugos reikalavimų, negali būti maišomi nei su tais pačiais, nei su kitais pašarais, siekiant sumažinti nepageidaujamų medžiagų koncentraciją.

5¹. Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kontroliuoja augalinių nepageidaujamų medžiagų kiekį pašaruose .

Papildyta punktu:

Nr. 3D-199, 2009-03-26, Žin., 2009, Nr. 36-1418 (2009-04-02), i. k. 1092330ISAK003D-199

II. SĄVOKOS

6. Šiame reglamente vartojamos sąvokos:

Gyvūnai – visų rūšių gyvūnai, maitinami ir laikomi ar naudojami žmonių poreikiams tenkinti, taip pat pašarais šeriami laukiniai gyvūnai.

Nepageidaujamos medžiagos – medžiagos ar produktai bei augalinės priemaišos, išskyrus patogeninius organizmus, esantys pašaruose ir (ar) ant jų, keliantys pavojų gyvūnų ar žmonių sveikatai ar aplinkai, galintys daryti neigiamą įtaką gyvūninei produkcijai.

Dioksinai – polichlorintų dibenzo-para-dioksinų (PCDD) ir polichlorintų dibenzofuranų (PCDF) visuma, išreiškiama Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) toksiniais ekvivalentais.

Dioksinų tipo bifenilai – polichlorintų bifenilų (PCB) visuma, išreiškiama PSO toksiniais ekvivalentais.

Viršutinė riba – viršutinė ribinė koncentracija, apskaičiuojama remiantis prielaida, kad visų skirtingų, tačiau chemiškai giminingų medžiagų visos mažesnės už kiekybinio nustatymo ribą vertės lygios kiekybinio nustatymo ribai.

Veiksmų riba – nepageidaujamų medžiagų kiekis, kurį nustačius kompetentinga institucija taiko veiksmus, būtinus taršos šaltiniui nustatyti ir taršai sumažinti ar panaikinti.

7. Kitos šiame reglamente vartojamos sąvokos turi tą pačią reikšmę kaip Lietuvos Respublikos pašarų įstatyme (Žin., 2000, Nr. 34-952; 2004, Nr. 73-2541).

8. Šio reglamento prieduose vartojamos raidinės santrumpos:

PCB – polichlorbifenilai, pasižymintys dioksinams būdingu toksiniu poveikiu;

PCDD – polichlordibenzo-p-dioksinai;

PCDF – polichlordibenzofuranai;

PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija;

TEQ – dioksinų grupei priklausančių medžiagų ir dioksinų tipo bifenilų (PCB) analizės rezultatai, išreikšti tetrachlorodibenzodioksino (2,3,7,8 TCDD) toksinio ekvivalento koncentracijos kiekybiniu vienetu.

TTE – tarptautinis toksiškumo ekvivalentas;

TEF – toksinio ekvivalentiškumo faktoriai, pagrįsti PSO išvadomis apie rizikos žmonėms įvertinimą.

III. REIKALAVIMAI PAŠARAMS

9. Gyvūnų mitybai naudojami tik kokybiški, autentiški ir atitinkantys šio reglamento saugos reikalavimus pašarai.

10. Pašarams, atitinkantiems šio reglamento nuostatas, netaikomi jokie kiti apribojimai dėl nepageidaujamų medžiagų saugos reikalavimų nei nustatyti šiame reglamente, išskyrus tuos apribojimus, kurie taikomi dėl esančių kitų nepageidaujamų medžiagų, nepaminėtų šiame techniniame reglamente ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 45 tomas, p. 200), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. gegužės 23 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 776/2006 (OL 2006 L 136, p. 3).

11. Nustačius, kad šio reglamento saugos reikalavimus atitinkantys pašarai kelia grėsmę gyvūnų ir žmonių sveikatai bei aplinkai, Žemės ūkio ministerija kontroliuojančių institucijų ir pašarų kokybės, gyvūnų mitybos mokslo specialistų teikimu laikinai gali nustatyti mažesnį leistiną nepageidaujamos medžiagos kiekį. Kai šiame reglamente nėra nustatyto nepageidaujamos medžiagos kiekio, Žemės ūkio ministerija laikinai nustato leistiną kiekį arba Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba uždraudžia naudoti pašarus, kuriuose yra nepageidaujama medžiaga. Apie šiuos sprendimus Žemės ūkio ministerija nedelsdama informuoja ES Komisiją ir valstybes nares.

12. Jei nėra konkrečių reikalavimų pašarų papildams, saugos reikalavimai, nurodyti šio reglamento I priede, atsižvelgiant į papildų naudojimo instrukcijas, negali viršyti visaverčiams pašarams nustatytų saugos reikalavimų.

13. Kad būtų galima sumažinti arba pašalinti nepageidaujamų medžiagų šaltinius, kontroliuojanti institucija, bendradarbiaudama su ūkio subjektais, atlieka tyrimus, kad būtų nustatytas nepageidaujamų medžiagų šaltinis tais atvejais, kai viršijami didžiausi leistini kiekiai ir kai nustatomi didesni negu foniniai šių medžiagų kiekiai.

Aptikus padidintus nepageidaujamų medžiagų kiekius, gali būti reikalinga nustatyti veiksmų ribą, kurią viršijus būtų pradėtas tyrimas dėl nepageidaujamų medžiagų šaltinio. Veiksmų riba nurodoma II priede.

14. Tais atvejais, kai atliekami 13 punkte nurodyti tyrimai nustatant nepageidaujamų medžiagų šaltinius, išvados apie nustatytą nepageidaujamų medžiagų šaltinį bei panaudotas priemones šių medžiagų kiekiui sumažinti ar pašalinti nurodomos kasmetinėje kontrolės ataskaitoje, kuri pateikiama Žemės ūkio ministerijai ir Europos Komisijai, išskyrus ypatingus atvejus, apie kuriuos turi būti informuojama nedelsiant.

IV. PAŠARŲ IMPORTO IR EKSPORTO REIKALAVIMAI

15. Nesugedę, gryni bei konkurencingi pašarai, kilę iš trečiųjų šalių, gali būti tiekiami į apyvartą Lietuvoje ir/ar būti naudojami, jei jie atitinka šio reglamento 3 punkte nurodytų teisės aktų bei reglamento prieduose nustatytus reikalavimus ir teisingai naudojami nekelia grėsmės žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, taip pat neturi neigiamos įtakos gyvūninei produkcijai.

16. Lietuvos Respublikos ūkio subjektai, eksportuojantys pašarus į trečiąsias šalis, privalo laikytis šiuo reglamentu nustatytų pašarų saugos reikalavimų, išskyrus atvejus, kai importuojančios šalies kompetentingos institucijos raštu aiškiai sutinka su kitokiais saugos reikalavimais arba kitokie reikalavimai nustatyti importuojančių šalių teisės aktais.

17. Kontroliuojančios institucijos turi teisę grąžinti eksportuojančiai šaliai pašarų siuntas, neatitinkančias šio reglamento 3 punkte nurodytų teisės aktų ir reglamento prieduose nustatytų reikalavimų.

V. PAŠARŲ KONTROLĖ

18. Kontroliuojančios institucijos užtikrina šio reglamento reikalavimų laikymosi kontrolę.

19. Priemonės, naudojamos nepageidaujamoms medžiagoms pašaruose nukenksminti, turi atitikti Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktų reikalavimus, o nukenksminti pašarai turi atitikti šio reglamento I priede nurodytus saugos reikalavimus.

20. Kontroliuojančios institucijos paskirti pareigūnai ima pašarų mėginius vadovaudamiesi Pašarų mėginių paėmimo ir paruošimo techniniu reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 208 (Žin., 2000, Nr. 60-1786), ir juos pateikia akredituotai ar oficialiai paskelbtai laboratorijai.

21. Ūkio subjektai, žinantys, kad dėl saugos reikalavimų neatitikimo pašarų siuntos kelia pavojų gyvūnų ir žmonių sveikatai bei aplinkai, turi nedelsdami imtis priemonių, kad tokių pašarų patiekimas rinkai būtų sustabdytas, ir apie tai pranešti kontroliuojančiai institucijai ar jos įgaliotam pareigūnui. Kontroliuojančios institucijos imasi priemonių, nurodytų Produktų tiekimui į rinką ribojimo priemonių taikymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 439 (Žin., 2002, Nr. 35-1307; 2004 Nr. 177-6547), ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 45 tomas, p. 200) u paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. gegužės 29 d. Komisijos Reglamento (EB) Nr. 776/2006 (OL 2006, L 136, p. 3).

22. Kontroliuojančios institucijos imasi visų reikiamų priemonių, užtikrinančių, kad pašarų siuntos, keliančios pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, nebūtų naudojamos gyvūnams bei kad pašarų tarša, įskaitant ir galimą jų sunaikinimą, neturės žalingo poveikio žmonių arba gyvūnų sveikatai bei aplinkai.

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

23. Remiantis naujais mokslinių tiriamųjų darbų duomenimis, gali būti:

23.1. daromi šio reglamento priedo pakeitimai;

23.2. nustatyti nukenksminimo kriterijai pašarams, neatitinkantiems šio reglamento saugos reikalavimų.

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. 3D-507, 2006-12-27, Žin., 2007, Nr. 1-31 (2007-01-04); Žin., 2009, Nr. 38-0 (2009-04-04), i. k. 1062330ISAK003D-507

Pašarų privalomųjų saugos reikalavimų

techninio reglamento

1 priedas

A dalis

DIDŽIAUSIŲ LEISTINŲ NEPAGEIDAUJAMŲ MEDŽIAGŲ KIEKIŲ PAŠARUOSE SĄRAŠAS

	Nepageidaujamos medžiagos			Pašarai	Didžiausias leistinas kiekis, mg/kg (ppm) 12 proc. drėgnio produktuose
1. Arsenas (3) (13)				Pašarinės žaliavos, išskyrus:	2
				- žolės, džiovintos liucernos ir dobilų miltus, džiovintus cukrinių runkelių išspaudas ir džiovintos cukrinių runkelių melasos išspaudas;	4
				- presuotus palmių riešutų branduolius	4 (14)
				- fosfatus ir sukalkėjusius jūrų dumblius	10
				- kalcio karbonatus	15
				- magnio oksidą	20
				- pašarus, gautus perdirbant žuvį arba kitus jūros gyvūnus, įskaitant žuvį	25 (14)
				- jūros dumblių miltus ir iš jūrų dumblių gautas pašarines žaliavas	40 (14)
				Geležies dalelės, naudojamos kaip indikatorius	50
				Mikroelementų sudėtinių dalių funkcinei grupei priklausantys priedai, išskyrus:	30
				- vario sulfato pentahidratą ir vario karbonatą	50
				- cinko oksidą, mangano oksidą ir vario oksidą	100
				Visaverčiai pašarai, išskyrus:	2
				- visaverčius pašarus žuvims ir kailiniams žvėreliams	10 (14)
				Pašarų papildai, išskyrus: - mineralinius papildus	412
		2. Švinas (1)		Pašarinės žaliavos, išskyrus:	10
				– žaliąjį pašarą (2)	30(5)
				– fosfatus ir kalkinius jūrų dumblius	15
				– kalcio karbonatą	20
				– mieles	5
				Mikroelementų sudėtinių dalių funkcinei grupei priklausantys priedai, išskyrus	100
				– cinko oksidą	400 (5)
				– mangano oksidą, geležies karbonatą, vario karbonatą	200 (5)
				Rišiklių ir nuo sulipimo apsaugančių medžiagų grupei priklausantys priedai, išskyrus:	30(5)
				– vulkaninės kilmės klinoptilolitą	60(5)
				Premiksai	200 (5)
				Visaverčiai pašarai	5
				Pašarų papildai, išskyrus:	10
				– mineralinius papildus	15
		3. Fluoras (6)		Pašarinės žaliavos, išskyrus:	150
				– gyvūninius kilmės pašarus, išskyrus jūrų vėžiagyvius, tokius kaip jūrų kriliai	500
				– jūrų vėžiagyvius, tokius kaip jūrų kriliai	3000
				– fosfatus	2000
				– kalcio karbonatą	350
				– magnio oksidą	600
				– kalkinius jūrų dumblius	1000
				Vermikulitus (E 561)	3000 (7)
				Pašarų papildai:
				– kuriuose yra <=≤≤ 4 % fosforo	500
				– kuriuose yra > 4 % fosforo	125 vienam procentui fosforo
				Visaverčiai pašarai, išskyrus:	150
				– visaverčius pašarus, skirtus galvijams, avims ir ožkoms:
				– lakuojantiems gyvuliams;	30
				– kitiems;	50
				– visaverčius pašarus kiaulėms;	100
				– visaverčius pašarus paukščiams;	350
				– visaverčius pašarus viščiukams;	250
				– visaverčius pašarus žuvims	350
		4. Gyvsidabris	Pašarinės žaliavos, išskyrus:		0,1
			– pašarus, gautus perdirbant žuvį ar kitus jūrų gyvūnus		0,5
			– kalcio karbonatą		0,3
			Visaverčiai pašarai, išskyrus:		0,1
			– visaverčius pašarus šunims ir katėms		0,4
			Pašarų papildai, išskyrus:		0,2
			– pašarų papildus šunims ir katėms
		5. Nitritai	Žuvų miltai		60 (išreikšta natrio nitritu)
			Visaverčiai pašarai, išskyrus pašarus, skirtus naminiams gyvūnėliams, išskyrus paukščius ir akvariumo žuvis		15 (išreikšta natrio nitritu)
		6. Kadmis (8)		Augalinės kilmės pašarinės žaliavos	1
				Gyvūninės kilmės pašarinės žaliavos	2
				Mineralinės kilmės pašarinės žaliavos, išskyrus	2
				– fosfatus	10
				Mikroelementų sudėtinių dalių funkcinei grupei priklausantys priedai, išskyrus:	10
				– vario oksidą, mangano oksidą, cinko oksidą ir mangano sulfato monohidratą	30(7)
				Rišiklių ir nuo sulipimo apsaugančių medžiagų	2
				grupei priklausantys priedai
				Premiksai	15(7)
				Mineraliniai pašarai:
				– kuriuose yra < 7 % fosforo	5
				– kuriuose yra ³ 7 % fosforo	0,75 vienam procentui fosforo, didžiausias leistinas kiekis 7,5
				Pašarų papildai, skirti naminiams gyvūnėliams	2
				Kiti pašarų papildai	0,5
				Visaverčiai pašarai galvijams, avims ir ožkoms bei pašarai žuvims, išskyrus:	1
				– visaverčius pašarus naminiams gyvūnėliams	2
				– visaverčius pašarus veršeliams, ėriukams ir ožiukams bei kitus visaverčius pašarus	0,5“
		7. Aflatoksinas B₁		Pašarinės žaliavos, išskyrus:	0,02
				Visaverčiai pašarai galvijams, avims ir ožkoms, išskyrus:	0,02
				– melžiamus gyvūnus;	0,005
				– veršelius ir ėriukus	0,01
				Visaverčiai pašarai kiaulėms ir paukščiams, išskyrus jauniklius	0,02
				Kiti visaverčiai pašarai	0,01
				Pašarų papildai galvijams, avims ir ožkoms, išskyrus pašarų papildus melžiamiems gyvūnams, veršeliams ir ėriukams	0,02
				Pašarų papildai kiaulėms ir naminiams paukščiams, išskyrus jauniklius	0,02
				Kiti pašarų papildai	0,005
		8. Vandenilio cianido rūgštis		Pašarinės žaliavos, išskyrus:	50
				– sėmenis;	250
				– sėmenų išspaudas;	350
				– maniokos produktus ir migdolų išspaudas	100
				Visaverčiai pašarai, išskyrus:	50
				– visaverčius pašarus viščiukams	10
		9. Laisvas gosipolis		Pašarinės žaliavos, išskyrus:	20
				– medvilnės sėklas	5000
				– medvilnės sėklų išspaudas, miltus	1200
				Visaverčiai pašarai, išskyrus:	20
				– visaverčius pašarus galvijams, avims ir ožkoms;	500
				– visaverčius pašarus naminiams paukščiams (išskyrus dedekles vištas) ir veršeliams;	100
				– visaverčius pašarus triušiams ir kiaulėms (išskyrus paršelius)	60
		10. Teobrominas		Visaverčiai pašarai, išskyrus:	300
				- visaverčius pašarus kiaulėms	200
				- visaverčius pašarus šunims, triušiams, arkliams ir kailiniams žvėreliams	50
		11. Lakus garstyčių aliejus		Pašarinės žaliavos, išskyrus:	100
				– rapsų išspaudas	4000 (išreikšta alilizotiocianatu)
				Visaverčiai pašarai, išskyrus:	150 (išreikšta alilizotiocianatu)
				– visaverčius pašarus galvijams, avims ir ožkoms, išskyrus jauniklius;	1000 (išreikšta alilizotiocianatu)
				– visaverčius pašarus kiaulėms, išskyrus paršelius, ir paukščiams	500 (išreikšta alilizotiocianatu)
		12. Viniltiooksazolidonas (Viniloksazolidinotionas)		Visaverčiai pašarai paukščiams, išskyrus:	1000
				– visaverčius pašarus dedeklėms vištoms	500
		13. Rugių skalsė (Claviceps purpurea)		Visi pašarai, kuriuose yra nemaltų javų	1000
		14. Piktžolių sėklos ir nemalti ar netraiškyti (negrūsti) vaisiai, turintys alkaloidų, gliukozidų ar kitų toksinių medžiagų, pavienių ar su kitomis, taip pat:		Visi pašarai	3000
		14.1. Datura sp.			1000
		15. Ricinmedis (Ricinus communis L.), Croton tiglium L. ir Abrus precatorius L. sėklos ir lūkštai, taip pat perdibti dariniai (15), pavieniai arba mišinyje.		Visi pašarai	10
		16. Krotalarija (Crotolaria spp.)		Visi pašarai	100
		17. Aldrinas (11),		Visi pašarai, išskyrus:	0,01 (12)
		18. Dieldrinas (11)		– riebalus ir aliejus	0,1 (12)
				– pašarai žuvims	0,02 (12)
		19. Kamfechloras (toksafenas) – bendras jam giminingų junginių – indikatorių CHB 26,50 ir 62 – kiekis (9)		– žuvys, kiti vandens gyvūnai, jų produktai ir šalutiniai produktai, išskyrus žuvų taukus	0,02
				– žuvų taukai (7)	0,2
				– pašarai žuvims (7)	0,05
		20. Chlordanas (cis- bei trans-isomerų ir oksichlordano suma, išreikšta chlordanu)		Visi pašarai, išskyrus:	0,02
				– riebalus ir aliejus	0,05
		21. DDT (DDT, DDD (arba TDE) ir DDE izomerų suma, išreikšta DDT)		Visi pašarai, išskyrus:	0,05

				– riebalus ir aliejus	0,5
		22. Endosulfanas (alfa-, beta-izomerų ir endosulfano sulfato suma, išreikšta endosulfanu)	Visi pašarai, išskyrus:		0,1
			– kukurūzus ir kukurūzų produktus, gautus juos apdorojus;		0,2
			– aliejingų augalų sėklas ir produktus, gautus juos apdorojus, išskyrus nevalytą augalinį aliejų;		0,5
			– nevalytą augalinį aliejų		1,0
			– visaverčius pašarus žuvims		0,005
		23. Endrinas (endrino ir delta- ketoiendrino suma, išreikšta endrinu)	Visi pašarai, išskyrus:		0,01
			– riebalus ir aliejus		0,05
		24. Heptachloras (heptachloro ir heptachlorepoksido suma, išreikšta heptachloru)	Visi pašarai, išskyrus:		0,01
			– riebalus ir aliejus		0,2
		25. Heksachlorobenzenas (HCB)	Visi pašarai, išskyrus:		0,01
			– riebalus ir aliejus		0,2
		26. Heksachlorociklo-heksanas (HCH):

		26.1. alfa-izomerai	Visi pašarai, išskyrus:		0,02
			– riebalus ir aliejus		0,2
		26.2. beta-izomerai	Pašarinės žaliavos, išskyrus:		0,01
			– riebalus ir aliejus		0,1
			Visi pašarai, išskyrus:		0,01
			– kombinuotuosius pašarus pieniniams galvijams		0,005
		26.3. gama-izomerai	Visi kombinuotieji pašarai, išskyrus:		0,2
			– riebalus ir aliejus		2,0
		29. Neišaižytos buko gilės – Fagus silvatica L.	Visi pašarai		Pirmoje skiltyje išvardytų augalų rūšių sėklų ir vaisių bei jų perdirbimo produktų gali būti tik nedideliais kiekiais, kurie yra žemiau kiekybinio nustatymo ribos
		31. Mowrah, Bassia, Madhuca, Madhuca longifolia (L.) Macbr. (=Bassia longifolia L. =Illipe malabrorum Engl.) Madhuca indica Gmelin (=Bassia latifolia Roxb.) = Illipe latifolia Roscb.) F. Mueller)	Visi pašarai
		32. Purghera – Jatropha curcas L.	Visi pašarai
		34. Indiška garstyčia – Brassica juncea (L.) Czern. ir Coss. ssp. integrifolia (West) Thell	Visi pašarai
		35. Sareptinis bastutis – Brassica juncea (L.) Czern. ir Coss. ssp. Juncea	Visi pašarai
		36. Kinų garstyčia – Brassica juncea (L.) Czern. ir Coss. ssp. juncea var. lutea Batalin	Visi pašarai
		37. Juodoji garstyčia – Brassica nigra (L.) Koch	Visi pašarai
		38. Etiopijos garstyčia – Brassica carinata (A.) Braun	Visi pašarai

(1) Didžiausias leistinas kiekis gaunamas atliekant švino analizę – 30 minučių ekstrahuojant azoto rūgšties (5 % w/w) virimo temperatūroje. Gali būti taikomos tolygios ekstrahavimo procedūros, jei galima įrodyti, kad jos pasižymi tokiu pačiu ekstrahavimo veiksmingumu.

(2) Į žaliąjį pašarą įeina gyvūnų pašarams skirti produktai, tokie kaip šienas, silosas, šviežia žolė ir t. t.

(3) Maksimalūs kiekiai nurodo bendrą arseno kiekį.

(4) Kompetentingos institucijos prašymu atsakingas ūkio subjektas turi atlikti analizę, įrodančią kad neorganinio arseno kiekis yra mažesnis už 2 ppm. Maksimalūs kiekiai nurodo bendrą arseno kiekį. Si analizė ypač svarbi jūros dumblių rūšiai Hizikia fusiforme.

(5) Siekiant sumažinti didžiausią leistiną švino kiekį, nurodytas kiekis turi būti persvarstytas iki 2007 m. gruodžio 31 d.

(6) Didžiausias leistinas kiekis gaunamas atliekant fluoro analizę – 20 minučių ekstrahuojant su druskos rūgštimi 1 N aplinkos temperatūroje. Gali būti taikomos tolygios ekstrahavimo procedūros, jei galima įrodyti, kad jos pasižymi tokiu pačiu ekstrahavimo veiksmingumu.

(7) Siekiant sumažinti didžiausią leistiną kiekį, nurodytas kiekis bus persvarstytas iki 2008 m. gruodžio 31 d.

(8) Didžiausias leistinas kiekis gaunamas atliekant kadmio analizę – 30 minučių ekstrahuojant azoto rūgšties (5 % w/w) virimo temperatūroje. Gali būti taikomos tolygios ekstrahavimo procedūros, jei galima įrodyti, kad jos pasižymi tokiu pačiu ekstrahavimo veiksmingumu.

(9) Numeruojama Parlaro sistema – prieš pavadinimą rašoma „CHB“ arba „Parlar #“

– CHB 26: 2-endo, 3-ekso, 5-endo, 6-ekso, 8,8,10,10-oktochlorbornanas

– CHB 50: 2-endo, 3-ekso, 5-endo, 6-ekso, 8,8,9,10,10-nonachlorbornanas

– CHB 62: 2,2,5,5,8,9,9,10,10,-nanochlorbornanas.

(11) Pavieniui arba kartu dieldrino pavidalu.

(12) Didžiausias leistinas aldrino ir dieldrino, pavieniui arba abiejų kartu dieldrino pavidalu, kiekis.

(13) Didžiausias leistinas kiekis gaunamas atliekant arseno analizinį nustatymą – 30 min. ekstrahuojant nitrato rūgštyje (5 % w/w) virimo temperatūroje. Gali būti taikomos tolygios ekstrahavimo procedūros, jei galima įrodyti, kad jos pasižymi tokiu pačiu ekstrahavimo veiksmingumu.

(14) Kompetentingų institucijų prašymu atsakingas operatorius turi atlikti analizę, kuria įrodoma, kad neorganinio arseno kiekis yra mažesnis už 2 ppm. Ši analizė ypač svarbi jūrinių dumblių rūšims Hizikia fusiforme.

B dalis

DIDŽIAUSIŲ LEISTINIŲ NEPAGEIDAUJAMŲ MEDŽIAGŲ KIEKIŲ PAŠARUOSE SĄRAŠAS

Nepageidaujamos medžiagos	Pašarai	Didžiausias leistinas kiekis, ng/kg 12 proc. drėgnio produktuose
1. Dioksinai (polichlorintų dibenzo-para-dioksinų (PCDDs) ir polichlorintų dibenzo-furanų (PCDFs) visuma, išreiškiama Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) toksiniais ekvivalentais, pasinaudojant PSO-TEFs (toksinio ekvivalentiškumo veiksmai, 1997)) (1)	a) Augalinės kilmės pašarinės žaliavos, išskyrus augalinius aliejus ir jų šalutinius produktus	0,75 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2) (3)
	b) Augaliniai aliejai ir jų šalutiniai produktai	0,75 ng PSO-PCDD/F-TEO/kg (2) (3)
	c) Mineralinės kilmės pašarų produktai	1,0 ng PSO-PCDD/F-TEO/kg (2) (3)
	d) Gyvūnų taukai, įskaitant pieno riebalus ir kiaušinių riebalus	2,0 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2) (3)
	e) Kiti sausumos gyvūnų produktai, įskaitant pieną ir pieno produktus, kiaušinius ir kiaušinių produktus	0,75 ng PSO-PCDD/F-TEO/kg (2) (3)
	f) Žuvų taukai	6 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2) (3)
	g) Žuvys, kiti vandens gyvūnai, jų produktai ir šalutiniai produktai, išskyrus žuvų taukus ir žuvų baltymų hidrolizatus, turinčius daugiau kaip 20 % riebalų (4)	1,25 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2) (3)
	h) Žuvų baltymų hidrolizatai, turintys daugiau kaip 20 % riebalų	2,25 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2) (3)
	i) Rišiklių ir neleidžiančių sukibti medžiagų funkcinėms grupėms priklausantys priedai: kaolino molis, kalcio sulfato dihidratas, vermikulitas, natrio-litas-fonolitas, sintetiniai kalcio aliuminatai ir sedimentacinės kilmės klinoptilo-litas	0,75 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2) (3)
	j) Mikroelementų junginių funkcinei grupei priklausantys priedai	1,0 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2) (3)
	k) Premiksai	1,0 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2) (3)
	1) Kombinuotieji pašarai, išskyrus pašarus, skirtus kailiniams žvėreliams, naminiams gyvūnėliams ir žuvims	0,75 ng (PSO-PCDD/F-TEO/kg (2) (3)
	m) Pašaras žuvims Naminių gyvūnėlių ėdalas	2,25 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2) (3)
2. Dioksinai ir dioksinų tipo PCB suma (polichlorintų dibenzo-para-dioksinų (PCDDs) ir polichlorintų dibenzo-furanų (PCDFs) ir polichlorintų bifenilų (PCBs) visuma, išreiškiama Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) toksiniais ekvivalentais, pasinaudojant PSO-TEFs (toksinio ekvivalentiškumo veiksniai, 1997)) (11)	a) Augalinės kilmės pašarinės žaliavos, išskyrus augalinius aliejus ir jų šalutinius produktus	1,25 ng-PSO-PCDD/F-PCB-TEQ/kg (2)
	b) Augaliniai aliejai ir jų šalutiniai produktai	1,5 ng-PSO-PCDD/F-PCB-TEQ/kg (2)
	c) Mineralinės kilmės pašarinės žaliavos	1,5 ng-PSO-PCDD/F- PCB-TEQ/kg (2)
	d) Gyvūnų taukai, įskaitant pieno riebalus ir kiaušinių riebalus	3,0 ng-PSO-PCDD/F- PCB-TEQ/kg (2)
	e) Kitų sausumos gyvūnų produktai, įskaitant pieną ir pieno produktus, kiaušinius ir kiaušinių produktus	1,25 ng-PSO-PCDD/F-PCB-TEQ/kg (2)
	f) Žuvų taukai	24,0 ng-PSO-PCDD/F-PCB-TEQ/kg (2)
	g) Žuvys, kiti vandens gyvūnai, jų produktai ir šalutiniai produktai, išskyrus žuvų taukus ir žuvų baltymų hidrolizatus, turinčius daugiau kaip 20 % riebalų (4)	4,5 ng-PSO-PCDD/F- PCB-TEQ/kg (2)
	h) Žuvų baltymų hidrolizatai, turintys daugiau kaip 20 % riebalų	11,0 ng-PSO-PCDD/F-PCB-TEQ/kg (2)
	i) Rišiklių ir neleidžiančių sukibti medžiagų funkcinėms grupėms priklausantys priedai	1,5 ng-PSO-PCDD/F- PCB-TEQ/kg (2)
	j) Mikroelementų junginių funkcinei grupei priklausantys priedai	1,5 ng-PSO-PCDD/F- PCB-TEQ/kg (2)
	k) Premiksai	1,5 ng-PSO-PCDD/F- PCB-TEQ/kg (2)
	l) Kombinuotieji pašarai, išskyrus pašarą kailiniams žvėreliams, naminiams gyvūnėliams ir pašarą žuvims	1,5 ng-PSO-PCDD/F- PCB-TEQ/kg (2)
	m) Pašaras žuvims naminių gyvūnėlių ėdalas	7,0 ng-PSO-PCDD/F- PCB-TEO/kg (2)

(1) PSO-TEFs rizikos žmonėms įvertinimai pagrįsti išvadomis, padarytomis 1997 m. birželio 15–18 d. Stokholme, Švedijoje įvykusio Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) posėdžio metu (Van den Berg et al., (1998) Toxic Eąuivalency Factors (TEFs) for PCBs, PCDDs, PCDFs for Humans and for Wildlife. Environmental Health Perspectives, 106(12), 775).

Chemiškai gimininga medžiaga	TEF vertė	Chemiškai gimininga medžiaga	TEF vertė
*Dibenzo-p-dioksinai (PCDDs)*		Dioksinų tipo PCBs
2,3,7,8-TCDD	1	*Ne orto konfigūracijos PCBs+Mono orto konfigūracijos PCBs*
1,2,3,7,8-PeCDD	1	*Ne orto konfigūracijos PCBs*
1,2,3,4,7,8-HxCDD	0,1	PCB 77	0,0001
1,2,3,6,7,8-HxCDD	0,1	PCB 81	0,0001
1,2,3,7,8,9-HxCDD	0,1	PCB 126	0,1
1,2,3,4,6,7,8-HpCDD	0,01	PCB 169	0,01
OCDD	0,0001
*Dibenzofuranai (PCDF)*		*Mono-orto konfigūracijos PCBs*
2,3,7,8-TCDF	0,1	PCB 105	0,0001
1,2,3,7,8-PeCDF	0,05	PCB 114	0,0005
2,3,4,7,8-PeCDF	0,5	PCB 118	0,0001
1,2,3,4,7,8-HxCDF	0,1
1,2,3,6,7,8-HxCDF	0,1	PCB 123	0,0001
1,2,3,7,8,9-HxCDF	0,1	PCB 156	0,0005
2,3,4,6,7,8-HxCDF	0,1	PCB 157	0,0005
1,2,3,4,6,7,8-HpCDF	0,01	PCB 167	0,00001
1,2,3,4,7,8,9-HpCDF	0,01	PCB 189	0,0001
OCDF	0,0001
Naudojami sutrumpinimai: „T“ = tetra; „Pe“ = penta; „Hx“ = hexa; „Hp“ – hepta; „O“ = octa; „CDD“ = chlorodibenzodioksinas; „CDF“ = chlorodibenzofuranas; „CB“ = chlorobifenilas.

(2) Viršutinės ribinės koncentracijos apskaičiuojamos remiantis prielaida, kad visų skirtingų chemiškai giminingų medžiagų visos mažesnės už kiekybinio nustatymo ribą vertės lygios kiekybinio nustatymo ribai.

(3) Atskira didžiausia dioksinų (PCDD/F) koncentracija ir toliau taikoma pereinamuoju laikotarpiu. 1 punkte minimi gyvūnų pašarų produktai turi atitikti didžiausias dioksinų ir didžiausias dioksinų visumos bei dioksinų tipo PCB visumos koncentracijas pereinamuoju laikotarpiu.

(4) Didžiausios koncentracijos netaikomos tiesiogiai pristatomoms ir be tarpinio perdirbimo naudojamoms žuvims kailinių žvėrelių pašarui gaminti, tuo tarpu didžiausios 4,0 ng PSO-PCDD/F-TEQ/vienam produkto kilogramui ir 8 ng PSO-PCDD/F-PCB-TEQ/ vienam produkto kilogramui koncentracijos taikomos tiesioginiam naminių gyvūnėlių, zoologijos soduose ir cirke laikomų gyvūnų šėrimui skirtoms šviežioms žuvims. Iš jų gyvūnų (kailinių žvėrelių, zoologijos soduose ir cirke laikomų gyvūnų) perdirbtų baltymų gauti produktai neturi patekti į maisto grandinę ir jais negalima šerti ūkyje maistui laikomų gyvūnų.

______________

C dalis

DIDŽIAUSIŲ LEISTINŲ NEPAGEIDAUJAMŲ MEDŽIAGŲ KIEKIŲ PAŠARUOSE SĄRAŠAS

Nepageidaujamos medžiagos	Pašarai (¹)	Didžiausias leistinas kiekis, mg/kg (ppm) 12 proc. drėgnio produktuose
1. Natrio lazalocidas	Pašarinės žaliavos Kombinuotieji pašarai, skirti:	1,25
	– šunims, veršeliams, triušiams, arklinių šeimos gyvūnams, pieniniams gyvūnams, dedekliams paukščiams, kalakutams (> 12 savaičių) ir viščiukams, iš kurių auginamos dedeklės (> 16 savaičių);	1,25
	– mėsiniams viščiukams, viščiukams, iš kurių auginamos dedeklės (< 16 savaičių), ir kalakutams (< 12 savaičių) išlaukos laikotarpiu prieš skerdžiant, kurio metu draudžiama naudoti natrio lazalocidą (išlaukos pašarai);	1,25
	– kitų rūšių gyvūnams.	3,75
	Premiksai, skirti naudoti pašarams, kuriuose draudžiama naudoti natrio lazalocidą.	(²)
2. Narazitas	Pašarinės žaliavos Kombinuotieji pašarai, skirti:	0,7
	– kalakutams, triušiams, arklinių šeimos gyvūnams, dedekliams paukščiams ir viščiukams, iš kurių auginamos dedeklės (> 16 savaičių);	0,7
	– mėsiniams viščiukams išlaukos laikotarpiu prieš skerdžiant, kurio metu draudžiama naudoti naraziną (išlaukos pašarai);	0,7
	– kitų rūšių gyvūnams.	2,1
	Premiksai, skirti naudoti pašarams, kuriuose draudžiama naudoti narazitą.	(²)
3. Natrio salinomicinas	Pašarinės žaliavos Kombinuotieji pašarai, skirti:	0,7
	– arklinių šeimos gyvūnams, kalakutams, dedekliams paukščiams ir viščiukams, iš kurių auginamos dedeklės (> 12 savaičių);	0,7
	– mėsiniams viščiukams, viščiukams, iš kurių auginamos dedeklės (< 12 savaičių), ir mėsiniams triušiams išlaukos laikotarpiu prieš skerdžiant, kurio metu draudžiama naudoti natrio salinomiciną (išlaukos pašarai);	0,7
	– kitų rūšių gyvūnams.	2,1
	Premiksai, skirti naudoti pašarams, kuriuose draudžiama naudoti natrio salinomiciną.	(²)
4. Natrio monenzinas	Pašarinės žaliavos Kombinuotieji pašarai, skirti:	1,25
	– arklinių šeimos gyvūnams, šunims, smulkiesiems atrajotojams (avims ir ožkoms), antims, galvijams, pieniniams gyvūnams, dedekliams paukščiams, viščiukams, iš kurių auginamos dedeklės (> 16 savaičių), ir kalakutams (> 16 savaičių);	1,25
	– mėsiniams viščiukams, viščiukams, iš kurių auginamos dedeklės (< 16 savaičių), ir kalakutams (< 16 savaičių) išlaukos laikotarpiu prieš skerdžiant, kurio metu draudžiama naudoti natrio monenziną (išlaukos pašarai);	1,25
	– kitų rūšių gyvūnams.	3,75
	Premiksai, skirti naudoti pašarams, kuriuose draudžiama naudoti natrio monenziną.	(²)
5. Natrio semduramicinas	Pašarinės žaliavos Kombinuotieji pašarai, skirti:	0,25
	– dedekliams paukščiams ir viščiukams, iš kurių auginamos dedeklės (> 16 savaičių);	0,25
	– mėsiniams viščiukams išlaukos laikotarpiu prieš skerdžiant, kurio metu draudžiama naudoti natrio semduramiciną (išlaukos pašarai);	0,25
	– kitų rūšių gyvūnams.	0,75
	Premiksai, skirti naudoti pašarams, kuriuose draudžiama naudoti natrio semduramiciną.	(²)
6. Alfa amonio maduramicinas	Pašarinės žaliavos Kombinuotieji pašarai, skirti:	0,05
	– arklinių šeimos gyvūnams, triušiams, kalakutams (> 16 savaičių), dedekliams paukščiams ir viščiukams, iš kurių auginamos dedeklės (> 16 savaičių);	0,05
	– mėsiniams viščiukams ir kalakutams (> 16 savaičių) išlaukos laikotarpiu prieš skerdžiant, kurio metu draudžiama naudoti alfa amonio maduramiciną (išlaukos pašarai);	0,05
	– kitų rūšių gyvūnams.	0,15
	Premiksai, skirti naudoti pašarams, kuriuose draudžiama naudoti alfa amonio maduramiciną.	(²)
7. Robenidino hidrochloridas	Pašarinės žaliavos	0,7
	Kombinuotieji pašarai, skirti:
	– dedekliams paukščiams ir viščiukams, iš kurių auginamos dedeklės (> 16 savaičių);	0,7
	– mėsiniams viščiukams, mėsiniams ir veisliniams triušiams ir kalakutams išlaukos laikotarpiu prieš skerdžiant, kurio metu draudžiama naudoti robenidino hidrochloridą (išlaukos pašarai);	0,7
	– kitų rūšių gyvūnams.	2,1
	Premiksai, skirti naudoti pašarams, kuriuose draudžiama naudoti robenidino hidrochloridą.	(²)
8. Dekoginatas	Pašarinės žaliavos	0,4
	Kombinuotieji pašarai, skirti:
	– dedekliams paukščiams ir viščiukams, iš kurių auginamos dedeklės (> 16 savaičių);	0,4
	– mėsiniams viščiukams išlaukos laikotarpiu prieš skerdžiant, kurio metu draudžiama naudoti dekoginatą (išlaukos pašarai);	0,4
	– kitų rūšių gyvūnams.	1,2
	Premiksai, skirti naudoti pašarams, kuriuose draudžiama naudoti dekoginatą.	(²)
9. Halofuginono hidrobromidas	Pašarinės žaliavos Kombinuotieji pašarai, skirti:	0,03
	– dedekliams paukščiams ir viščiukams, iš kurių auginamos dedeklės (> 16 savaičių), ir kalakutams (> 12 savaičių);	0,03
	– mėsiniams viščiukams ir kalakutams (> 12 savaičių) išlaukos laikotarpiu prieš skerdžiant, kurio metu draudžiama naudoti holofuginono hidrobromidą (išlaukos pašarai);	0,03
	– kitų rūšių gyvūnams, išskyrus viščiukus, iš kurių auginamos dedeklės (< 16 savaičių).	0,09
	Premiksai, skirti naudoti pašarams, kuriuose draudžiama naudoti halufuginono hidrobromidą.	(²)
10. Nikarbazinas	Pašarinės žaliavos Kombinuotieji pašarai, skirti:	0,5
	– arklinių šeimos gyvūnams, dedekliams paukščiams ir viščiukams, iš kurių auginamos dedeklės (> 16 savaičių);	0,5
	– mėsiniams viščiukams išlaukos laikotarpiu prieš skerdžiant, kurio metu draudžiama naudoti nikarbaziną (išlaukos pašarai);	0,5
	– kitų rūšių gyvūnams.	1,5
	Premiksai, skirti naudoti pašarams, kuriuose draudžiama naudoti nikarbaziną.	(²)
11. Diklazurilas	Pašarinės žaliavos 0,01 Kombinuotieji pašarai, skirti:
	– dedekliams paukščiams, viščiukams, iš kurių auginamos dedeklės (> 16 savaičių), ir mėsiniams kalakutams (> 12 savaičių);	0,01
	– mėsiniams ir veisliniams triušiams išlaukos laikotarpiu prieš skerdžiant, kurio metu draudžiama naudoti diklazurilą (išlaukos pašarai);	0,01
	– kitų rūšių gyvūnams, išskyrus viščiukus, iš kurių auginamos dedeklės (< 16 savaičių), mėsinius viščiukus ir mėsinius kalakutus (< 12 savaičių).	0,03
	Premiksai, skirti naudoti pašarams, kuriuose draudžiama naudoti diklazurilą.	(²)

(¹) Nepažeidžiant 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 40 tomas, p. 238) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. kovo 4 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 378/2005 (OL 2005 L59, p. 8), leidžiamų kiekių.

(²) Didžiausia leidžiama medžiagos koncentracija premiksuose yra tokia, kuri ne daugiau nei 50 proc. viršija didžiausią leidžiamą koncentraciją, nustatytą pašarams, kai laikomasi premiksų naudojimo nurodymų.

Priedo pakeitimai:

Nr. 3D-68, 2007-02-13, Žin., 2007, Nr. 22-848 (2007-02-20), i. k. 1072330ISAK0003D-68

Nr. 3D-569, 2008-10-27, Žin., 2008, Nr. 127-4856 (2008-11-06), i. k. 1082330ISAK003D-569

Nr. 3D-58, 2010-01-29, Žin., 2010, Nr. 16-765 (2010-02-06), i. k. 1102330ISAK0003D-58

Pašarą privalomųjų saugos reikalavimų

techninio reglamento

2 priedas

DIOKSINŲ IR DIOKSINŲ TIPO PCB NEPAGEIDAUJAMŲ MEDŽIAGŲ VEIKSMŲ RIBA PAŠARUOSE

Nepageidaujamos medžiagos	Gyvūnų pašarams skirti produktai	Veiksmų riba ng/kg (ppm) pašaruose, kurių drėgnis 12%	Pastabos ir papildoma informacija (pavyzdžiui, reikalingų tyrimų pobūdis)
1. Dioksinai (polichlorintų dibenzo-para-dioksinų (PCDDs) ir polichlorintų dibenzofuranų (PCDFs) visuma, išreiškiama Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) toksiniais ekvivalentais, pasinaudojant PSO-TEFs (toksinio ekvivalentiškumo veiksniai, 1997)) (1)	a) Augalinės kilmės pašarinės žaliavos, išskyrus augalinius aliejus ir jų šalutinius produktus	0,5 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2) (3)	Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.
	b) Augaliniai aliejai ir jų šalutiniai produktai	0,5 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2) (3)	Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.
	c) Mineralinės kilmės pašarinės žaliavos	0,5 ng PSO-PCDD/F- TEQ/kg (2) (3)	Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.
	d) Gyvūnų riebalai, įskaitant pieno riebalus ir kiaušinių riebalus	1,0 ng PSO-PCDD/F- TEQ/kg (2) (3)	Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.
	e) Kiti sausumos gyvūnų produktai, įskaitant pieną ir pieno produktus, kiaušinius ir kiaušinių produktus	0,5 ng PSO-PCDD/F- TEQ/kg (2) (3)	Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.
	f) Žuvų taukai	5 ng PSO-PCDD/F- TEQ/kg (2) (3)	Daugeliu atvejų gali nereikėti tyrimo taršos šaltiniui nustatyti, kadangi kai kuriose teritorijose foninė koncentracija yra beveik lygi veiksmų ribai arba ją viršija. Tačiau tais atvejais, kai viršijama veikimo koncentracija, tai visa informacija, tokie duomenys kaip bandinių paėmimo data, geografinė kilmė, žuvų rūšis ir pan., privalo būti registruojami, atsižvelgiant į tai, kad ateityje bus imtasi priemonių prieš gyvūnams vartoti skirtose medžiagose esančius dioksinus ir dioksinų tipo junginius.
	g) Žuvys, kiti vandens gyvūnai, jų produktai ir šalutiniai produktai, išskyrus žuvų taukus ir žuvų baltymų hidrolizatus, turinčius daugiau kaip 20 % riebalų	1,0 ng PSO-PCDD/F- TEQ/kg (2) (3)	Daugeliu atvejų gali nereikėti tyrimo taršos šaltiniui nustatyti, kadangi kai kuriose teritorijose foninė koncentracija yra beveik lygi veiksmų ribai arba ją viršija. Tačiau tais atvejais, kai viršijama veikimo koncentracija, tai visa informacija, tokie duomenys kaip bandinių paėmimo data, geografinė kilmė, žuvų rūšis ir pan., privalo būti registruojami, atsižvelgiant į tai, kad ateityje bus imtasi priemonių prieš gyvūnams vartoti skirtose medžiagose esančius dioksinus ir dioksinų tipo junginius.
	h) Žuvų baltymų hidrolizatai, turintys daugiau kaip 20 % riebalų	1,75 ng PSO-PCDD/F- TEQ/kg (2) (3)	Daugeliu atvejų gali nereikėti tyrimo taršos šaltiniui nustatyti, kadangi kai kuriose teritorijose foninė koncentracija yra beveik lygi veiksmų ribai arba ją viršija. Tačiau tais atvejais, kai viršijama veikimo koncentracija, tai visa informacija, tokie duomenys kaip bandinių paėmimo data, geografinė kilmė, žuvų rūšis ir pan., privalo būti registruojami, atsižvelgiant į tai, kad ateityje bus imtasi priemonių prieš gyvūnams vartoti skirtose medžiagose esančius dioksinus ir dioksinų tipo junginius.
	i) Rišiklių ir neleidžiančių sukibti medžiagų funkcinėms grupėms priklausantys priedai	0,5 ng PSO-PCDD/F- TEQ/kg (2) (3)	Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.
	j) Mikroelementų funkcinei junginių grupei priklausantys priedai	0,5 ng PSO-PCDD/F- TEQ/kg (2) (3)	Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.
	k) Premiksai	0,5 ng PSO-PCDD/F- TEQ/kg (2) (3)	Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.
	l) Kombinuotieji pašarai, išskyrus pašarus kailiniams žvėreliams, naminiams gyvūnėliams ir žuvims	0,5 ng PSO-PCDD/F- TEQ/kg (2) (3)	Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.
	m) Pašarai žuvims, naminių gyvulėlių ėdalas	1,75 ng PSO-PCDD/F- TEQ/kg (2) (3)	Daugeliu atvejų gali nereikėti tyrimo taršos šaltiniui nustatyti, kadangi kai kuriose teritorijose foninė koncentracija yra beveik lygi veiksmų ribai arba ją viršija. Tačiau tais atvejais, kai viršijama veikimo koncentracija, tai visa informacija, tokie duomenys kaip bandinių paėmimo data, geografinė kilmė, žuvų rūšis ir pan., privalo būti registruojami, atsižvelgiant į tai, kad ateityje bus imtasi priemonių prieš gyvūnams vartoti skirtose medžiagose esančius dioksinus ir dioksinų tipo junginius.
2. Dioksinų tipo PCBs (Polichlorintų bifenilų visuma (PCBs) išreiškiama Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) toksiniais ekvivalentais, pasinaudojant PSO-TEFs (toksinio ekvivalentiškumo veiksniai, 1997)) (1)	a) Augalinės kilmės pašarinės žaliavos, išskyrus augalinius aliejus ir jų šalutinius produktus	0,35 ng PSO-PCB-TEQ/kg (2) (3)	Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.
	b) Augaliniai aliejai ir jų šalutiniai produktai	0,5 ng PSO-PCB-TEQ/kg (2) (3)	Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.
	c) Mineralinės kilmės pašarinės žaliavos	0,35 ng PSO-PCB-TEQ/kg (2) (3)	Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.
	d) Gyvūnų riebalai, įskaitant pieno riebalus ir kiaušinių riebalus	0,75 ng PSO-PCB-TEQ/kg (2) (3)	Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.
	e) Kiti sausumos gyvūnų produktai, įskaitant pieną ir pieno produktus, kiaušinius ir kiaušinių produktus	0,35 ng PSO-PCB-TEQ/kg (2) (3)	Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.
	f) Žuvų taukai	14,0 ng PSO-PCB-TEQ/kg (2) (3)	Daugeliu atvejų gali nereikėti tyrimo taršos šaltiniui nustatyti, kadangi kai kuriose teritorijose foninė koncentracija yra beveik lygi veiksmų ribai arba ją viršija. Tačiau tais atvejais, kai viršijama veikimo koncentracija, tai visa informacija, tokie duomenys kaip bandinių paėmimo data, geografinė kilmė, žuvų rūšis ir pan., privalo būti registruojami, atsižvelgiant į tai, kad ateityje bus imtasi priemonių prieš gyvūnams vartoti skirtose medžiagose esančius dioksinus ir dioksinų tipo junginius.
	g) Žuvys, kiti vandens gyvūnai, jų produktai ir šalutiniai produktai, išskyrus žuvų taukus ir žuvų baltymų hidrolizatus, turinčius daugiau kaip 20 % riebalų	2,50 ng PSO-PCB-TEQ/kg (2) (3)	Daugeliu atvejų gali nereikėti tyrimo taršos šaltiniui nustatyti, kadangi kai kuriose teritorijose foninė koncentracija yra beveik lygi veiksmų ribai arba ją viršija. Tačiau tais atvejais, kai viršijama veikimo koncentracija, tai visa informacija, tokie duomenys kaip bandinių paėmimo data, geografinė kilmė, žuvų rūšis ir pan., privalo būti registruojami, atsižvelgiant į tai, kad ateityje bus imtasi priemonių prieš gyvūnams vartoti skirtose medžiagose esančius dioksinus ir dioksinų tipo junginius.
	h) Žuvų baltymų hidrolizatai, turintys daugiau kaip 20 % riebalų	7,0 ng PSO-PCB-TEQ/kg (2) (3)	Daugeliu atvejų gali nereikėti tyrimo taršos šaltiniui nustatyti, kadangi kai kuriose teritorijose foninė koncentracija yra beveik lygi veiksmų ribai arba ją viršija. Tačiau tais atvejais, kai viršijama veikimo koncentracija, tai visa informacija, tokie duomenys kaip bandinių paėmimo data, geografinė kilmė, žuvų rūšis ir pan., privalo būti registruojami, atsižvelgiant į tai, kad ateityje bus imtasi priemonių prieš gyvūnams vartoti skirtose medžiagose esančius dioksinus ir dioksinų tipo junginius.
	i) Rišiklių ir neleidžiančių sukibti medžiagų funkcinėms grupėms priklausantys priedai	0,5 ng PSO-PCB-TEQ/kg (2) (3)	Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.
	j) Mikroelementų funkcinei j linginių grupei priklausantys priedai	0,35 ng PSO-PCB-TEQ/kg (2) (3)	Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.
	k) Premiksai	0,35 ng PSO-PCB-TEQ/kg (2) (3)	Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.
	l) Kombinuotieji pašarai, išskyrus pašarus kailiniams žvėreliams, naminiams gyvūnėliams ir žuvims	0,5 ng PSO-PCB-TEQ/kg (2) (3)	Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.
	m) Pašarai žuvims, naminių gyvulėlių ėdalas	3,5 ng PSO-PCB-TEQ/kg (2) (3)	Daugeliu atvejų gali nereikėti tyrimo taršos šaltiniui nustatyti, kadangi kai kuriose teritorijose foninė koncentracija yra beveik lygi veiksmų ribai arba ją viršija. Tačiau tais atvejais, kai viršijama veikimo koncentracija, tai visa informacija, tokie duomenys kaip bandinių paėmimo data, geografinė kilmė, žuvų rūšis ir pan., privalo būti registruojami, atsižvelgiant į tai, kad ateityje bus imtasi priemonių prieš gyvūnams vartoti skirtose medžiagose esančius dioksinus ir dioksinų tipo junginius.

(1) PSO-TEFs rizikos žmonėms įvertinimai pagrįsti išvadomis, padarytomis 1997 m. birželio 15–18 d. Stokholme, Švedijoje, įvykusio Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) posėdžio metu (Van den Berg et al., (1998) Toxic Equivalency Factors (TEFs) for PCBs, PCDDs, PCDFs for Humans and for Wildlife. Environmental Health Perspectives, 106(12), 775).

Chemiškai gimininga medžiaga	TEF vertė	Chemiškai gimininga medžiaga	TEF vertė
*Dibenzo-p-dioksinai (PCDDs)*		*Dioksinų tipo PCBs*
2,3,7,8-TCDD	1	*Ne orto konfigūracijos PCBs+Mono orto konfigūracijos PCBs*
1,2,3,7,8-PeCDD	1	*Ne orto konfigūracijos PCBs*
1,2,3,4,7,8-HxCDD	0,1	PCB 77	0,0001
1,2,3,6,7,8-HxCDD	0,1	PCB 81	0,0001
1,2,3,7,8,9-HxCDD	0,1	PCB 126	0,1
1,2,3,4,6,7,8-HpCDD	0,01	PCB 169	0,01
OCDD	0,0001
*Dibenzofuranai (PCDFs)*		*Mono-orto konfigūracijos PCBs*
2,3,7,8-TCDF	0,1	PCB 105	0,0001
1,2,3,7,8-PeCDF	0,05	PCB 114	0,0005
2,3,4,7,8-PeCDF	0,5	PCB 118	0,0001
1,2,3,4,7,8-HxCDF	0,1
1,2,3,6,7,8-HxCDF	0,1	PCB 123	0,0001
1,2,3,7,8,9-HxCDF	0,1	PCB 156	0,0005
2,3,4,6,7,8-HxCDF	0,1	PCB 157	0,0005
1,2,3,4,6,7,8-HpCDF	0,01	PCB 167	0,00001
1,2,3,4,7,8,9-HpCDF	0,01	PCB 189	0,0001
OCDF	0,0001
Naudojami sutrumpinimai: „T“ = tetra; „Pe“ = penta; „Hx“ = hexa; „Hp“ = hepta; „0“ = octa; „CDD“ = chlorodibenzodioksinas; „CDF“ = chlorodibenzofuranas; „CB“ = chlorobifenilas.

(3) Komisija įvertins šias veiksmų ribas vėliausiai iki 2008 m. gruodžio 31 d., tuo pačiu metu nustatydama visų dioksinų visumos ir dioksinų tipo PCB koncentracijas.

_____________

Pakeitimai: