Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.02.06)

 

Neoficialus įstatymo tekstas

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. 1-1400, 91.06.04, Žin., 1991, Nr. 17-454

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR

PAPILDYMO

 

*** Pabaiga ***

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO NUTARIMAI:

 

1.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

94.02.14, Žin., 1994, Nr.13-221 (94.02.19)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 53 STRAIPSNIO

IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO

TREČIOSIOS DALIES ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

 

*** Pabaiga **

 

 

                       LIETUVOS RESPUBLIKOS

                           PROKURATŪROS

 

                        Į S T A T Y M A S

 

                        I  s k i r s n i s

 

                       BENDRIEJI NUOSTATAI

 

     1 straipsnis. Prokuratūra ir jos uždaviniai

 

     Lietuvos Respublikos  prokuratūra yra savarankiškas Lietuvos

Respublikos teisėsaugos organas, kuris turi:

     1) prižiūrėti,  kad ministerijos, departamentai, valstybinės

tarnybos, inspekcijos,  vietinės valstybinės  valdžios ir valdymo

organai,   komercinės    ūkinės   veiklos   dalyviai,   partijos,

visuomeninės organizacijos  ir judėjimai,  pareigūnai,  taip  pat

piliečiai laikytųsi įstatymų;

     2) ginti piliečių socialines-ekonomines, politines ir asmens

teises bei laisves;

     3)  vykdyti   nusikaltimus  padariusių   asmenų  baudžiamąjį

persekiojimą;

     4)  derinti   visų   teisėsaugos   organų   veiksmus   prieš

nusikalstamumą.

 

     * 2 straipsnis. Prokurorinės veiklos kryptys

 

     2.1. Bendroji Prokuratūros kompetencija:

     1) siekia  užtikrinti, kad  visų ministerijų,  departamentų,

kontrolės  organų,   valstybinių  tarnybų,  inspekcijų,  vietinės

valstybinės valdžios ir valdymo organų, komercinės ūkinės veiklos

dalyvių,  kitokių   valdymo  organų,   visuomeninių  organizacijų

pareigūnų  priimami   teisiniai  aktai   neprieštarautų  Lietuvos

Respublikos Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui, kitiems įstatymams

ir tarptautiniams susitarimams;

     2) nagrinėja piliečių ir juridinių asmenų pareiškimus, kurių

sprendimo tvarka nereglamentuota;

     3) prižiūri įstatymų vykdymą.

     2.2. Specialioji Prokuratūros kompetencija:

     1) palaiko  valstybinį kaltinimą  baudžiamosiose bylose  bei

gina valstybės  ir piliečių interesus civilinėse bylose. Prižiūri

teismų ir arbitražo priimamų aktų teisėtumą;

     2)  užtikrina   teisėtumą  kvotos   ir  parengtinio  tardymo

procese;

     3)  prižiūri   teismo  paskirtų   bausmių  ir  priverčiamojo

pobūdžio priemonių vykdymą;

     4) atlieka parengtinį tardymą.

 

 * Pastaba: 2   straipsnio    normos,   įtvirtinančios   prokurorų

įgaliojimus tikrinti valdymo aktų teisėtumą ir vykdyti prokurorinę

priežiūrą civiliniame   procese, prieštarauja Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 5, 109 ir 118 straipsniams.

 

Straipsnio pakeitimai:

 * Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

   94.02.14, Žin., 1994, Nr.13-221 (94.02.19)

 

 

     3 straipsnis. Prokurorinės veiklos pagrindiniai principai

 

     Prokurorai ir tardytojai priima sprendimus vienasmeniškai ir

savo  įgaliojimus   vykdo  nepriklausomai  nuo  kitų  valstybinės

valdžios bei  valdymo organų,  pareigūnų įtakos  ir  laikydamiesi

nekaltumo  prezumpcijos  bei  piliečių  lygybės  prieš  įstatymą,

nežiūrint jo  socialinės padėties,  pareigų, partiškumo,  kilmės,

rasės ir  tautybės, kalbos,  išsilavinimo, santykio  su religija,

užsiėmimo.

     Parengtinio tardymo,  jo teisėtumo priežiūros ir valstybinio

kaltinimo funkcijų vykdymas yra atskiras.

     Prokuratūra   apie   savo   veiklą   informuoja   visuomenę.

Prokurorai bendradarbiauja  su valstybinės  valdžios  ir  valdymo

organais, informuoja  juos  ir  pagal  savo  kompetenciją  teikia

pasiūlymus.

     Parengtinio tardymo  duomenys  spaudoje  ir  kitose  masinės

informacijos priemonėse  gali būti  skelbiami  tik  prokuroro  ar

tardytojo, atliekančio parengtinį tardymą, raštišku leidimu.

 

     4 straipsnis. Draudimas kištis į prokuratūros

                   veiklą

 

     Valstybės valdžios  ir valdymo  organams bei jų pareigūnams,

politinėms   partijoms,    visuomeninėms    organizacijoms    bei

judėjimams, spaudos,  radijo, televizijos darbuotojams draudžiama

kištis į  prokuratūros darbą  vykdant bylų  tyrimą ir prokurorinę

priežiūrą.

     Bet koks poveikis prokurorui ar tardytojui, siekiant priimti

neteisėtą sprendimą, užtraukia atsakomybę pagal įstatymus.

 

     5 straipsnis. Prokuroro reikalavimų vykdymo

                   būtinumas

 

     Įstatymu pagrįsti prokuroro reikalavimai yra privalomi.

     Už teisėtų  prokuroro reikalavimų  nevykdymą  pareigūnai  ir

piliečiai atsako įstatymų nustatyta tvarka.

 

     6 straipsnis. Generalinio prokuroro įstatymų

                   leidybos iniciatyvos teisė

 

     Lietuvos Respublikos  generalinis prokuroras  turi  įstatymų

leidybos iniciatyvos teisę.

 

     7 straipsnis. Prokuroro teisė dalyvauti valstybinės

                   valdžios ir valdymo organų darbe

 

     Lietuvos  Respublikos   generalinis  prokuroras  turi  teisę

dalyvauti Lietuvos  Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sesijose,

jos  Prezidiumo,  Vyriausybės,  ministerijų  ir  žinybų  kolegijų

posėdžiuose,  o   teritorijų  prokurorai  -  savivaldybių  Tarybų

sesijose ir valdymo organų posėdžiuose.

 

                       2  s k i r s n i s

                       PROKURATŪROS SISTEMA

 

     8 straipsnis. Prokuratūros sistema

 

     Lietuvos Respublikos  prokuratūros sistemą sudaro Generalinė

prokuratūra ir jai pavaldžios teritorinės prokuratūros.

     Lietuvos   Respublikos   prokuratūrai   vadovauja   Lietuvos

Respublikos generalinis prokuroras.

     Prokuratūros vidaus  struktūrą ir etatus nustato Respublikos

generalinis prokuroras.

 

     9 straipsnis. Lietuvos Respublikos generalinė

                   prokuratūra

 

     Lietuvos Respublikos  generalinę prokuratūrą sudaro Lietuvos

Respublikos   generalinis   prokuroras,   jo   pavaduotojai   bei

padėjėjai, departamentai, skyriai  bei grupės.

     Struktūriniams padaliniams  vadovauja vyriausieji  padalinių

prokurorai.

     Prie  Lietuvos   Respublikos  generalinės  prokuratūros  yra

Nusikaltimo  tyrimo   departamentas,  kuris   atlieka  parengtinį

tardymą   baudžiamosiose    bylose,   tardymingose   Prokuratūros

tardytojams.  Departamentui   vadovauja   generalinio   prokuroro

pavaduotojas.

 

     10 straipsnis. Generalinis prokuroras

 

 

     Lietuvos  Respublikos   generalinis   prokuroras   vadovauja

Lietuvos  Respublikos   generalinės   prokuratūros,   teritorinių

prokuratūrų veiklai ir ją kontroliuoja.

     Generalinio  prokuroro   įsakymai  ir   nurodymai  privalomi

visiems pavaldiems  prokurorams. Jis  turi  teisę  atšaukti  visų

pavaldžių  prokurorų   reagavimo  aktus,   panaikinti  įstatymams

prieštaraujančius jų sprendimus.

     Generalinis prokuroras duoda privalomus išaiškinimus tardymo

ir kvotos klausimais.

 

     11 straipsnis. Prokuratūros kolegija

 

     Prie Lietuvos  Respublikos generalinio  prokuroro  sudaromas

patariamasis organas  - kolegija.  Kolegijos  sudėtį  generalinio

prokuroro teikimu  tvirtina  Lietuvos  Respublikos  Aukščiausioji

Taryba.

     Kolegija   nagrinėja   svarbiausius   prokuratūros   veiklos

klausimus, svarsto  padalinių vadovų,  teritorinių  prokurorų  ir

kitų prokuratūros  darbuotojų ataskaitas, darbuotojų parinkimo ir

atleidimo,  drausminės   atsakomybės,  paskatinimų   ir  laipsnių

suteikimo klausimus.

     Prokuratūros   kolegija    gali   išklausyti    ministerijų,

departamentų,  žinybų,   įmonių,  įstaigų,   organizacijų  vadovų

informacijas apie  įstatymų vykdymą,  teisėsaugos  organų  vadovų

ataskaitas apie veiksmus prieš nusikalstamumą.

     Kolegijos  sprendimai  įgyvendinami  generealinio  prokuroro

įsakymais ir reikalavimais.

 

     12 straipsnis Generalinio prokuroro, jo pavaduotojų

                   skyrimo ir atleidimo tvarka

 

     Lietuvos  Respublikos   generalinį   prokurorą   skiria   ir

atleidžia Lietuvos  Respublikos Aukščiausioji  Taryba, kuriai jis

yra atsakingas ir atskaitingas.

     Lietuvos  Respublikos   generalinio  prokuroro  pavaduotojus

generalinio  prokuroro   teikimu  skiria  ir  atleidžia  Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba.

 

     13 straipsnis. Teritorinės prokuratūros

 

     Teritorines   prokuratūras    kolegijos   nutarimu   steigia

generalinis prokuroras. Joms vadovauja vyriausieji miestų, rajonų

(apskričių) prokurorai.

 

     14 straipsnis. Prokurorų ir tardytojų skyrimas

                    bei atleidimas

 

     Teritorinių  prokuratūrų   vyriausiuosius   prokurorus,   jų

pavaduotojus ir  padėjėjus, prokurorus ir tardytojus, Respublikos

prokuratūros  departamentų,   skyrių  ir   grupių  vyriausiuosius

prokurorus, jų  pavaduotojus ir padalinių prokurorus, generalinio

prokuroro padėjėjus  bei tardytojus  skiria ir atleidžia Lietuvos

Respublikos generalinis prokuroras.

     Prokuratūros  darbuotojų   darbo   santykius   prokuratūroje

reglamentuoja  Darbo   įstatymai  bei   Prokuratūros   darbuotojų

skatinimo ir  drausminės atsakomybės  nuostatai, kuriuos tvirtina

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.

 

     15 straipsnis. Prokurorų įgaliojimų terminas.

 

     Lietuvos Respublikos  generalinio prokuroro,  jo pavaduotojų

ir  teritorinių   prokuratūrų  vyriausiųjų  prokurorų  įgaliojimų

laikas - penkeri metai.

 

     16 straipsnis. Reikalavimai asmenims, skiriamiems

                    prokurorais, jų pavaduotojais,

                    padėjėjais ir tardytojais

 

     Generaliniu  prokuroru,  jo  pavaduotojais,  vyriausiaisiais

prokurorais,  jų   pavaduotojais,  padėjėjais,   prokurorais   ir

tardytojais gali  būti skiriami  Lietuvos Respublikos  piliečiai,

turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą.

     Generaliniu prokuroru ir jo pavaduotojais gali būti asmenys,

ne jaunesni  kaip 35  metų ir  turintys ne  mažesnį kaip  10 metų

teisinių darbo stažą.

     Vyriausiaisiais prokurorais  gali būti  asmenys, ne jaunesni

kaip 25  metų ir  turintys ne  mažesnį kaip 5 metų teisinių darbo

stažą.

     Asmenys, baigę aukštąsias mokyklas, bet neturintys praktinio

darbo patyrimo, vienerius metus stažuojasi.

     Prokuratūros  darbuotojas  negali  būti  politinės  partijos

nariu, visuomeninio-politinio judėjimo dalyviu.

     Prokuratūros darbuotojai  negali dirbti kito apmokamo darbo,

išskyrus pedagoginę ir kūrybinę veiklą.

 

     17 straipsnis. Prokurorų ir tardytojų neliečiamumas

 

     Prokurorai ir  tardytojai gali  būti patraukti  baudžiamojon

atsakomybėn, suimti, arba kitaip apribota jų asmens laisvė, jiems

gali būti  skiriama administracinė  nuobauda teismine  tvarka tik

gavus Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro sutikimą.

     Baudžiamąją bylą prokurorams ir tardytojams gali iškelti tik

Lietuvos  Respublikos   generealinis  prokuroras.   Tokios  bylos

teismingos Lietuvos Respublikos aukščiausiajam teismui.

 

     18 straipsnis. Prokuratūros darbuotojų laipsniai, apranga

 

     Prokuratūros darbuotojams, atsižvelgiant į užimamas pareigas

ir darbo stažą, suteikiami laipsniai.

     Darbuotojams, kuriems suteikti laipsniai, nustatoma priemoka

prie pareiginės algos, atsižvelgiant į laipsnį.

     Prokuratūros darbuotojų  laipsnius ir skiriamuosius ženklus,

laipsnių suteikimo  tvarką, priemonių  už laipsnį  bei ištarnautą

laiką dydį nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.

     Atlikdami pareigas,  laipsnius  turintys  darbuotojai  vilki

aprangą su atitinkamais skiriamaisiais ženklais.

 

     18-1 straipsnis. Prokurorų ir tardytojų asmens apsaugos

                      priemonės

 

     Prokurorams  ir   tardytojams  suteikiama  teisė  turėti  ir

panaudoti  šaunamuosius   ginklus  ir   specialiąsias  priemones,

siekiant atremti  pasikėsinimą, gresiantį  prokuratūros pareigūno

sveikatai ar  gyvybei, taip  pat pasikėsinimą,  kuriuo norima  iš

prokuratūros darbuotojo atimti šaunamąjį ginklą.

     Prieš  panaudojant   šaunamąjį   ginklą   ar   specialiąsias

priemones, jei leidžia aplinkybės, asmenys, prieš kuriuos jie bus

panaudojami, įspėjami.

     Apie  šaunamojo   ginklo  panaudojimo  faktą  ir  aplinkybes

nedelsiant pranešama generaliniam prokurorui.

     Šaunamųjų ginklų, specialiųjų priemonių išdavimo prokurorams

ir tardytojams tvarką nustato generalinis prokuroras.

 

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. 1-1400, 91.06.04, Žin., 1991, Nr. 17-454

 

 

                        3  s k i r s n i s

                 BENDROJI PROKURORO KOMPETENCIJA

 

     * 19 straipsnis. Prokuroro teisės

 

     Prokurorai pagal savo kompetenciją turi teisę:

     1) reikalauti  iš  Vyriausybės,  ministerijų,  departamentų,

kontrolės  organų,   valstybinių  tarnybų,  inspekcijų,  vietinės

vasltybinės valdžios ir valdymo organų, komercinės ūkinės veiklos

dalyvių,  kitokių   valdymo  organų,   profsąjunginių   ir   kitų

visuomeninių   organizacijų   pateikti   potvarkius,   nutarimus,

instrukcijas, įsakymus, kitus teisinius aktus ir tikrinti, ar jie

neprieštarauja  Laikinajam  Pagrindiniam  Įstatymui  bei  kitiems

įstatymams;

     2)  tikrinti,  ar  vietinės  valstybinės  valdžios,  valdymo

organai,  komercinės   ūkinės  veiklos   dalyviai,   visuomeninės

(politinės)  organizacijos,   kontrolės  organai,  pareigūnai  ir

piliečiai vykdo įstatymus;

     3)   pavesti    ministerijų,   žinybų,    įmonių,   įstaigų,

organizacijų  vadovams,   valstybės  kontrolieriui   ir   kitiems

pareigūnams  atlikti   patikrinimus,  revizijas   ar  ekspertizes

įmonėse, įstaigose bei organizacijose;

     4) šaukti  pareigūnus bei  piliečius ir  reikalauti, kad jie

paaiškintų įstatymų pažeidimų aplinkybes;

     5)  nagrinėti   piliečių  pasiūlymus,  skundus,  pareiškimus

(išskyrus tuos,  kurių nagrinėjimui  nustatyta kita tvarka), taip

pat įmonių,  įstaigų, organizacijų  bei visuomeninių organizacijų

pareiškimus, priimti piliečius.

 

* Pastaba: 19  straipsnio    normos,   įtvirtinančios   prokurorų

įgaliojimus tikrinti valdymo aktų teisėtumą ir vykdyti prokurorinę

priežiūrą civiliniame   procese, prieštarauja Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 5, 109 ir 118 straipsniams.

 

Straipsnio pakeitimai:

 * Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

   94.02.14, Žin., 1994, Nr.13-221 (94.02.19)

 

 

     * 20 straipsnis. Prokuroro pareigos

 

     Prokuroras, nustatęs įstatymo pažeidimus, privalo:

     1) pareikšti protestą;

     2) pareikalauti pašalinti įstatymo pažeidimą;

     3) iškelti baudžiamąją, administracinę ar drausminę bylą.

 

* Pastaba: 20  straipsnio    normos,   įtvirtinančios   prokurorų

įgaliojimus tikrinti valdymo aktų teisėtumą ir vykdyti prokurorinę

priežiūrą civiliniame   procese, prieštarauja Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 5, 109 ir 118 straipsniams.

 

Straipsnio pakeitimai:

 * Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

   94.02.14, Žin., 1994, Nr.13-221 (94.02.19)

 

 

     * 21 straipsnis. Prokuroro protestas

 

     Nustatęs  neteisėtus  ministerijų,  departamentų,  kontrolės

organų, žinybų,  inspekcijų, vietinės valdžios ir valdymo organų,

valstybinių   tarnybų,   komercinės   ūkinės   veiklos   dalyvių,

profsąjunginių  ir   kitų  visuomeninių  organizacijų,  pareigūnų

teisinius aktus,  neatitinkančius Lietuvos  Respublikos Laikinojo

Pagrindinio Įstatymo  ir kitų  galiojančių  įstatymų,  prokuroras

paduoda protestą  betarpiškai teisinį aktą išleidusiam organui ar

pareigūnui. Tokia pat tvarka protestuojami ir pareigūno neteisėti

veiksmai.

     Prokuroro   protestas   turi  būti   išnagrinėtas  ir   apie

rezultatus pranešta prokurorui per 7 dienas nuo jo gavimo dienos.

Jeigu protestas  adresuotas kolegialiam  organui, prokuroras gali

nustatyti ilgesnį protesto nagrinėjimo terminą.

     Protesto nepatenkinus arba negavus į jį atsakymo, prokuroras

turi teisę per 10 dienų nuo pranešimo termino pabaigos kreiptis į

teismą dėl  neteisėto akto  panaikinimo ar  pakeitimo.  Prokuroro

pareiškimo teismui padavimas sustabdo užprotestuoto teisinio akto

veikimą nuo pareiškimo įteikimo teismui dienos.

     Šios  bylos   nagrinėjamos  Lietuvos  Respublikos  civilinio

proceso kodekso nustatyta tvarka.

     Tais  atvejais,  kai  generalinis  prokuroras  nustato,  kad

priimti  Respublikos  Vyriausybės  teisiniai  aktai  prieštarauja

Lietuvos  Respublikos   Laikinajam  Pagrindiniams   Įstatymui  ar

kitiems įstatymams,  jis privalo  nedelsdamas apie  tai  pranešti

Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai.

 

 * Pastaba: 21 straipsnis prieštarauja    Lietuvos    Respublikos

Konstitucijos 5, 109 ir 118 straipsniams.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-1400, 91.06.04, Žin., 1991, Nr. 17-454

 * Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

   94.02.14, Žin., 1994, Nr.13-221 (94.02.19)

 

 

     * 22 straipsnis. Prokuroro reikalavimas pašalinti

                    įstatymo pažeidimą

 

     Raštiškas   reikalavimas    pašalinti   įstatymo   pažeidimą

pareiškiamas  tais   atvejais,   kai   yra   padarytas   įstatymo

pažeidimas,   sukėlęs    žalą   valstybės,    įmonės,   įstaigos,

organizacijos ar asmens teisėms ir teisėtiems interesams.

     Reikalavimas  pašalinti   įstatymo   pažeidimą   pateikiamas

organui ar  pareigūnui, padariusiam  pažeidimą, ar  aukštesniajam

pagal pavaldumą organui ar pareigūnui, turintiems teisę pašalinti

padarytą pažeidimą.

     Reikalavime  turi   būti  nurodytas   pažeistas   įstatymas,

pasiūlytos priemonės teisėtumui atstatyti, žalai atlyginti ir šio

reikalavimo įvykdymo terminas.

     Reikalavimas gali  būti apskųstas  aukštesniajam prokurorui,

kurio   sprendimas    yra   galutinis.   Apskundimas   nesustabdo

reikalavimo vykdymo.

 

* Pastaba: 2   straipsnio    normos,   įtvirtinančios   prokurorų

įgaliojimus tikrinti valdymo aktų teisėtumą ir vykdyti prokurorinę

priežiūrą civiliniame   procese, prieštarauja Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 5, 109 ir 118 straipsniams.

 

Straipsnio pakeitimai:

 * Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

   94.02.14, Žin., 1994, Nr.13-221 (94.02.19)

 

 

     23 straipsnis. Prokuroro nutarimas

 

     Nustatęs  įstatymo  pažeidimą,  prokuroras  priima  nutarimą

iškelti baudžiamąją,  administracinę ar drausminę bylą ir siunčia

ją nagrinėti kompetentingam organui.

     Administracinė ar  drausminė byla  turi būti išnagrinėta per

15 dienų  nuo jos  gavimo  dienos  ir  apie  rezultatus  pranešta

prokurorui.

 

     24 straipsnis. Piliečių, kviečiamų į prokuratūrą,

                    materialinės ir kitokios garantijos

 

     Į prokuratūrą  šauktiems asmenims  dėl to  turėtos  išlaidos

atlyginamos nustatyta tvarka.

 

 

                       4  s k i r s n i s

                SPECIALIOJI PROKURORO KOMPETENCIJA

 

     * 25 straipsnis. Prokuroro įgaliojimai nagrinėjant

                    bylas teismuose ir arbitraže

 

     Lietuvos Respublikos generealinis prokuroras ir jam pavaldūs

prokurorai turi teisę:

     1) dalyvauti tvarkomajame teismo posėdyje, nagrinėjant bylas

pirmosios   instancijos    teisme,   kasacinėje   ir   priežiūros

instancijose;

     2) pareikšti  ieškinius ir  pareiškimus teisme ir arbitraže,

teikti išvadas  nagrinėjant  civilines  bylas  teisme.  Dalyvauti

nagrinėjant  civilines   bylas,  kuriose  atstovaujami  valstybės

interesai, ginamos konstitucinės piliečių teisės;

     3)  palaikyti   kaltinimą  valstybės   vardu  baudžiamosiose

bylose,  taip   pat  atlikti  kitus  įstatymo  numatytus  proceso

veiksmus;

     4)  užprotestuoti   neteisėtus  ar   nepagrįstus  teismų  ir

arbitražo  sprendimus,   nuosprendžius,  nutartis  ar  nutarimus,

teisėjų nutarimus;

     5) tikrinti  teismo  sprendimų,  nuosprendžių,  nutarčių  ir

nutarimų  nukreipimo   vykdyti  teisėtumą  ir  atlikti  sprendimų

civilinėse bylose vykdymo teisėtumo priežiūrą;

     6) tikrinti  kitų organų  nutarimų vykdymo civilinio proceso

tvarka teisėtumą;

     7)  siųsti   teismui  teikimus   sprendimams,  nutartims  ir

nutarimams  peržiūrėti   civilinėse  bei  išvadas  baudžiamosiose

bylose dėl jų atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms.

 

* Pastaba: 25  straipsnio    normos,   įtvirtinančios   prokurorų

įgaliojimus tikrinti valdymo aktų teisėtumą ir vykdyti prokurorinę

priežiūrą civiliniame   procese, prieštarauja Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 5, 109 ir 118 straipsniams.

 

Straipsnio pakeitimai:

 * Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

   94.02.14, Žin., 1994, Nr.13-221 (94.02.19)

 

 

     26 straipsnis. Generalinio prokuroro dalyvavimas

                    Aukščiausiojo teismo plenumo ir

                    prezidiumo posėdžiuose

 

     Lietuvos   Respublikos    generalinis   prokuroras   privalo

dalyvauti  Lietuvos   Respublikos  aukščiausiojo  teismo  plenumo

posėdyje.

     Aukščiausiojo   teismo    prezidiumo   posėdyje    dalyvauja

generalinis prokuroras ar jo pavaduotojai.

 

     * 27 straipsnis. Generalinio prokuroro pasiūlymai dėl

                    vadovaujamųjų išaiškinimų teismams

 

     Lietuvos  Respublikos   generalinis  prokuroras  turi  teisę

kreiptis į  Lietuvos Respublikos  aukščiausiojo teismo plenumą su

pasiūlymu duoti  teismams vadovaujamuosius  išaiškinimus įstatymų

taikymo klausimais, kylančiais nagrinėjant bylas teismuose.

 

* Pastaba: 2   straipsnio    normos,   įtvirtinančios   prokurorų

įgaliojimus tikrinti valdymo aktų teisėtumą ir vykdyti prokurorinę

priežiūrą civiliniame   procese, prieštarauja Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 5, 109 ir 118 straipsniams.

 

Straipsnio pakeitimai:

 * Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

   94.02.14, Žin., 1994, Nr.13-221 (94.02.19)

 

 

     28 straipsnis. Generalinio prokuroro informacija dėl

                    Aukščiausiojo teismo plenumo nutarimo

                    neatitikimo įstatymui

 

     Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras privalo pranešti

Lietuvos  Respublikos   Aukščiausiajai  Tarybai,   kai   Lietuvos

Respublikos aukščiausiojo  teismo plenumo nutarimas dėl teisminės

praktikos neatitinka įstatymo.

 

     29 straipsnis. Prokuroro veikla atliekant parengtinį

                    tyrimą

 

     Lietuvos Respublikos  generalinis prokuroras ir jam pavaldūs

prokurorai privalo užtikrinti, kad:

     1)  piliečiai   nebūtų  nepagrįstai  sulaikomi,  suimami  ar

patraukiami  baudžiamojon   atsakomybėn  ir  nepagrįstai  daromos

kratos;

     2) būtų  laikomasi įstatymo  sulaikymo ir kardomojo kalinimo

vietose;

     3) žinomi  nusikaltimus padariusieji  asmenys būtų patraukti

baudžiamojon atsakomybėn;

     4) būtų  laikomasi baudžiamojo  proceso kodekso  reikalavimų

iškeliant,  nutraukiant   ar  sustabdant   baudžiamąsias   bylas,

nepažeidinėjamos proceso dalyvių ir kitų piliečių teisės;

     5) būtų  laikomasi  įstatymo  reikalavimų  dėl  visapusiško,

išsamaus  ir   objektyvaus  visų   įvykio  aplinkybių,  taip  pat

atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nustatymo;

     6)  būtų   nustatomos  nusikaltimo  padarymo  priežastys  ir

aplinkybės, padėjusios  padaryti nusikaltimą,  imamasi  priemonių

joms pašalinti.

 

     30 straipsnis. Prokuroro priežiūra vykdant teismo

                    paskirtas bausmes ir kitas priverčiamąsias

                    priemones

 

     Lietuvos Respublikos  generalinis prokuroras ir jam pavaldūs

prokurorai, atlikdami  teismo paskirtų  bausmių ir  priverčiamojo

pobūdžio priemonių vykdymo priežiūrą, turi teisę:

     1) bet kuriuo metu lankytis laisvės atėmimo ir priverčiamojo

pobūdžio priemonių  taikymo vietose  ir tikrinti  nuteistųjų  bei

pasiųstųjų asmenų laikymo sąlygas bei tvarką;

     2) paleisti  iš bausmės  atlikimo ir  priverčiamojo pobūdžio

priemonių taikymo vietos neteisėtai laikomus asmenis;

     3)  tikrinti  bausmės  atlikimo  ir  priverčiamojo  pobūdžio

priemonių  taikymo   įstaigos   administracijos   teisinių   aktų

pagrįstumą ir teisėtumą.

     Prokuroro  reikalavimai   dėl  laikymo   tvarkos  ir  sąlygų

privalomai laisvės  atėmimo ir  priverčiamojo pobūdžio  priemonių

taikymo vietų administracijai ir vykdomi nedalsiant.

 

 

                        5  s k i r s n i s

                      BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

 

     31 straipsnis. Prokuratūros darbuotojų materialinis ir

                    socialinis aprūpinimas

 

     Lietuvos Respublikos prokuratūra turi išlaidų sąmatą, kurią,

generaliniam prokurorui  pateikus, tvirtina  Lietuvos Respublikos

Aukščiausioji Taryba.

     Prokuratūros darbuotojų  pareigines algas  nustato  Lietuvos

Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.

     Prokuratūros  darbuotojai,  vykdydami  tarnybines  pareigas,

turi teisę  nemokamai naudotis  valstybiniu transportu,  išskyrus

taksi.

     Savivaldybių   vykdomieji   organai   privalo   prokuratūros

darbuotojo bute įrengti telefoną.

     Valstybė privalomai apdraudžia prokurorų ir tardytojų gyvybę

bei sveikatą.

 

     32 straipsnis. Prokuratūrų aprūpinimas

 

     Lietuvos Respublikos  Vyriausybė ir  savivaldybių vykdomieji

organai aprūpina atitinkamas prokuratūras tinkamomis tarnybinėmis

patalpomis ir  ryšių priemonėmis  bei užtikrina  kitą materialinį

aprūpinimą.

     Transporto priemonėmis prokuratūras aprūpina Vyriausybė.

 

     33 straipsnis. Prokuratūros antspaudas

 

     Lietuvos   Respublikos   generalinė   prokuratūra   ir   jai

pavaldžios teritorinės  prokuratūros turi  antspaudus su Lietuvos

valstybės herbu.

 

     34 straipsnis. Prokuratūros kvalifikacijos kėlimo ir mokslo

                    įstaigos

 

     Lietuvos Respublikos prokuratūra gali steigti kvalifikacijos

kėlimo ir mokslo įstaigas, leisti specialius leidinius.

 

     35 straipsnis. Prokuratūros ryšiai su kitų šalių prokuratūra

 

     Lietuvos Respublikos  prokuratūra  palaiko  ryšius  su  kitų

valstybių prokuratūromis ir kitais teisėsaugos organais.

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS                                 V. LANDSBERGIS

 

Vilnius, 1990 m. liepos 27 d.

     Nr. I-420