Redaguota: 1993.04.28
Pakeitimai:
1. Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-1400, priimtas 91.06.04, Žin., 1991, Nr. 17-454
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR
PAPILDYMO
*** Pabaiga **
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PROKURATŪROS
Į S T A T Y M A S
I s k i r s n i s
BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis. Prokuratūra ir jos uždaviniai
Lietuvos Respublikos prokuratūra yra savarankiškas Lietuvos
Respublikos teisėsaugos organas, kuris turi:
1) prižiūrėti, kad ministerijos, departamentai, valstybinės
tarnybos, inspekcijos, vietinės valstybinės valdžios ir valdymo
organai, komercinės ūkinės veiklos dalyviai, partijos,
visuomeninės organizacijos ir judėjimai, pareigūnai, taip pat
piliečiai laikytųsi įstatymų;
2) ginti piliečių socialines-ekonomines, politines ir asmens
teises bei laisves;
3) vykdyti nusikaltimus padariusių asmenų baudžiamąjį
persekiojimą;
4) derinti visų teisėsaugos organų veiksmus prieš
nusikalstamumą.
2 straipsnis. Prokurorinės veiklos kryptys
2.1. Bendroji Prokuratūros kompetencija:
1) siekia užtikrinti, kad visų ministerijų, departamentų,
kontrolės organų, valstybinių tarnybų, inspekcijų, vietinės
valstybinės valdžios ir valdymo organų, komercinės ūkinės veiklos
dalyvių, kitokių valdymo organų, visuomeninių organizacijų
pareigūnų priimami teisiniai aktai neprieštarautų Lietuvos
Respublikos Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui, kitiems įstatymams
ir tarptautiniams susitarimams;
2) nagrinėja piliečių ir juridinių asmenų pareiškimus, kurių
sprendimo tvarka nereglamentuota;
3) prižiūri įstatymų vykdymą.
2.2. Specialioji Prokuratūros kompetencija:
1) palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose bei
gina valstybės ir piliečių interesus civilinėse bylose. Prižiūri
teismų ir arbitražo priimamų aktų teisėtumą;
2) užtikrina teisėtumą kvotos ir parengtinio tardymo
procese;
3) prižiūri teismo paskirtų bausmių ir priverčiamojo
pobūdžio priemonių vykdymą;
4) atlieka parengtinį tardymą.
3 straipsnis. Prokurorinės veiklos pagrindiniai
principai
Prokurorai ir tardytojai priima sprendimus vienasmeniškai ir
savo įgaliojimus vykdo nepriklausomai nuo kitų valstybinės
valdžios bei valdymo organų, pareigūnų įtakos ir laikydamiesi
nekaltumo prezumpcijos bei piliečių lygybės prieš įstatymą,
nežiūrint jo socialinės padėties, pareigų, partiškumo, kilmės,
rasės ir tautybės, kalbos, išsilavinimo, santykio su religija,
užsiėmimo.
Parengtinio tardymo, jo teisėtumo priežiūros ir valstybinio
kaltinimo funkcijų vykdymas yra atskiras.
Prokuratūra apie savo veiklą informuoja visuomenę.
Prokurorai bendradarbiauja su valstybinės valdžios ir valdymo
organais, informuoja juos ir pagal savo kompetenciją teikia
pasiūlymus.
Parengtinio tardymo duomenys spaudoje ir kitose masinės
informacijos priemonėse gali būti skelbiami tik prokuroro ar
tardytojo, atliekančio parengtinį tardymą, raštišku leidimu.
4 straipsnis. Draudimas kištis į prokuratūros
veiklą
Valstybės valdžios ir valdymo organams bei jų pareigūnams,
politinėms partijoms, visuomeninėms organizacijoms bei
judėjimams, spaudos, radijo, televizijos darbuotojams draudžiama
kištis į prokuratūros darbą vykdant bylų tyrimą ir prokurorinę
priežiūrą.
Bet koks poveikis prokurorui ar tardytojui, siekiant priimti
neteisėtą sprendimą, užtraukia atsakomybę pagal įstatymus.
5 straipsnis. Prokuroro reikalavimų vykdymo
būtinumas
Įstatymu pagrįsti prokuroro reikalavimai yra privalomi.
Už teisėtų prokuroro reikalavimų nevykdymą pareigūnai ir
piliečiai atsako įstatymų nustatyta tvarka.
6 straipsnis. Generalinio prokuroro įstatymų
leidybos iniciatyvos teisė
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi įstatymų
leidybos iniciatyvos teisę.
7 straipsnis. Prokuroro teisė dalyvauti valstybinės
valdžios ir valdymo organų darbe
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi teisę
dalyvauti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sesijose,
jos Prezidiumo, Vyriausybės, ministerijų ir žinybų kolegijų
posėdžiuose, o teritorijų prokurorai - savivaldybių Tarybų
sesijose ir valdymo organų posėdžiuose.
2 s k i r s n i s
PROKURATŪROS SISTEMA
8 straipsnis. Prokuratūros sistema
Lietuvos Respublikos prokuratūros sistemą sudaro Generalinė
prokuratūra ir jai pavaldžios teritorinės prokuratūros.
Lietuvos Respublikos prokuratūrai vadovauja Lietuvos
Respublikos generalinis prokuroras.
Prokuratūros vidaus struktūrą ir etatus nustato Respublikos
generalinis prokuroras.
9 straipsnis. Lietuvos Respublikos generalinė
prokuratūra
Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą sudaro Lietuvos
Respublikos generalinis prokuroras, jo pavaduotojai bei
padėjėjai, departamentai, skyriai bei grupės.
Struktūriniams padaliniams vadovauja vyriausieji padalinių
prokurorai.
Prie Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros yra
Nusikaltimo tyrimo departamentas, kuris atlieka parengtinį
tardymą baudžiamosiose bylose, tardymingose Prokuratūros
tardytojams. Departamentui vadovauja generalinio prokuroro
pavaduotojas.
10 straipsnis. Generalinis prokuroras
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras vadovauja
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, teritorinių
prokuratūrų veiklai ir ją kontroliuoja.
Generalinio prokuroro įsakymai ir nurodymai privalomi
visiems pavaldiems prokurorams. Jis turi teisę atšaukti visų
pavaldžių prokurorų reagavimo aktus, panaikinti įstatymams
prieštaraujančius jų sprendimus.
Generalinis prokuroras duoda privalomus išaiškinimus tardymo
ir kvotos klausimais.
11 straipsnis. Prokuratūros kolegija
Prie Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro sudaromas
patariamasis organas - kolegija. Kolegijos sudėtį generalinio
prokuroro teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Aukščiausioji
Taryba.
Kolegija nagrinėja svarbiausius prokuratūros veiklos
klausimus, svarsto padalinių vadovų, teritorinių prokurorų ir
kitų prokuratūros darbuotojų ataskaitas, darbuotojų parinkimo ir
atleidimo, drausminės atsakomybės, paskatinimų ir laipsnių
suteikimo klausimus.
Prokuratūros kolegija gali išklausyti ministerijų,
departamentų, žinybų, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovų
informacijas apie įstatymų vykdymą, teisėsaugos organų vadovų
ataskaitas apie veiksmus prieš nusikalstamumą.
Kolegijos sprendimai įgyvendinami generealinio prokuroro
įsakymais ir reikalavimais.
12 straipsnis Generalinio prokuroro, jo pavaduotojų
skyrimo ir atleidimo tvarka
Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą skiria ir
atleidžia Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, kuriai jis
yra atsakingas ir atskaitingas.
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojus
generalinio prokuroro teikimu skiria ir atleidžia Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba.
13 straipsnis. Teritorinės prokuratūros
Teritorines prokuratūras kolegijos nutarimu steigia
generalinis prokuroras. Joms vadovauja vyriausieji miestų, rajonų
(apskričių) prokurorai.
14 straipsnis. Prokurorų ir tardytojų skyrimas
bei atleidimas
Teritorinių prokuratūrų vyriausiuosius prokurorus, jų
pavaduotojus ir padėjėjus, prokurorus ir tardytojus, Respublikos
prokuratūros departamentų, skyrių ir grupių vyriausiuosius
prokurorus, jų pavaduotojus ir padalinių prokurorus, generalinio
prokuroro padėjėjus bei tardytojus skiria ir atleidžia Lietuvos
Respublikos generalinis prokuroras.
Prokuratūros darbuotojų darbo santykius prokuratūroje
reglamentuoja Darbo įstatymai bei Prokuratūros darbuotojų
skatinimo ir drausminės atsakomybės nuostatai, kuriuos tvirtina
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.
15 straipsnis. Prokurorų įgaliojimų terminas.
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, jo pavaduotojų
ir teritorinių prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų įgaliojimų
laikas - penkeri metai.
16 straipsnis. Reikalavimai asmenims, skiriamiems
prokurorais, jų pavaduotojais,
padėjėjais ir tardytojais
Generaliniu prokuroru, jo pavaduotojais, vyriausiaisiais
prokurorais, jų pavaduotojais, padėjėjais, prokurorais ir
tardytojais gali būti skiriami Lietuvos Respublikos piliečiai,
turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą.
Generaliniu prokuroru ir jo pavaduotojais gali būti asmenys,
ne jaunesni kaip 35 metų ir turintys ne mažesnį kaip 10 metų
teisinių darbo stažą.
Vyriausiaisiais prokurorais gali būti asmenys, ne jaunesni
kaip 25 metų ir turintys ne mažesnį kaip 5 metų teisinių darbo
stažą.
Asmenys, baigę aukštąsias mokyklas, bet neturintys praktinio
darbo patyrimo, vienerius metus stažuojasi.
Prokuratūros darbuotojas negali būti politinės partijos
nariu, visuomeninio-politinio judėjimo dalyviu.
Prokuratūros darbuotojai negali dirbti kito apmokamo darbo,
išskyrus pedagoginę ir kūrybinę veiklą.
17 straipsnis. Prokurorų ir tardytojų neliečiamumas
Prokurorai ir tardytojai gali būti patraukti baudžiamojon
atsakomybėn, suimti, arba kitaip apribota jų asmens laisvė, jiems
gali būti skiriama administracinė nuobauda teismine tvarka tik
gavus Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro sutikimą.
Baudžiamąją bylą prokurorams ir tardytojams gali iškelti tik
Lietuvos Respublikos generealinis prokuroras. Tokios bylos
teismingos Lietuvos Respublikos aukščiausiajam teismui.
18 straipsnis. Prokuratūros darbuotojų laipsniai, apranga
Prokuratūros darbuotojams, atsižvelgiant į užimamas pareigas
ir darbo stažą, suteikiami laipsniai.
Darbuotojams, kuriems suteikti laipsniai, nustatoma priemoka
prie pareiginės algos, atsižvelgiant į laipsnį.
Prokuratūros darbuotojų laipsnius ir skiriamuosius ženklus,
laipsnių suteikimo tvarką, priemonių už laipsnį bei ištarnautą
laiką dydį nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.
Atlikdami pareigas, laipsnius turintys darbuotojai vilki
aprangą su atitinkamais skiriamaisiais ženklais.
18-1 straipsnis. Prokurorų ir tardytojų asmens apsaugos
priemonės
Prokurorams ir tardytojams suteikiama teisė turėti ir
panaudoti šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones,
siekiant atremti pasikėsinimą, gresiantį prokuratūros pareigūno
sveikatai ar gyvybei, taip pat pasikėsinimą, kuriuo norima iš
prokuratūros darbuotojo atimti šaunamąjį ginklą.
Prieš panaudojant šaunamąjį ginklą ar specialiąsias
priemones, jei leidžia aplinkybės, asmenys, prieš kuriuos jie bus
panaudojami, įspėjami.
Apie šaunamojo ginklo panaudojimo faktą ir aplinkybes
nedelsiant pranešama generaliniam prokurorui.
Šaunamųjų ginklų, specialiųjų priemonių išdavimo prokurorams
ir tardytojams tvarką nustato generalinis prokuroras.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. 1-1400, priimtas 91.06.04, Žin., 1991, Nr. 17-454
3 s k i r s n i s
BENDROJI PROKURORO KOMPETENCIJA
19 straipsnis. Prokuroro teisės
Prokurorai pagal savo kompetenciją turi teisę:
1) reikalauti iš Vyriausybės, ministerijų, departamentų,
kontrolės organų, valstybinių tarnybų, inspekcijų, vietinės
vasltybinės valdžios ir valdymo organų, komercinės ūkinės veiklos
dalyvių, kitokių valdymo organų, profsąjunginių ir kitų
visuomeninių organizacijų pateikti potvarkius, nutarimus,
instrukcijas, įsakymus, kitus teisinius aktus ir tikrinti, ar jie
neprieštarauja Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui bei kitiems
įstatymams;
2) tikrinti, ar vietinės valstybinės valdžios, valdymo
organai, komercinės ūkinės veiklos dalyviai, visuomeninės
(politinės) organizacijos, kontrolės organai, pareigūnai ir
piliečiai vykdo įstatymus;
3) pavesti ministerijų, žinybų, įmonių, įstaigų,
organizacijų vadovams, valstybės kontrolieriui ir kitiems
pareigūnams atlikti patikrinimus, revizijas ar ekspertizes
įmonėse, įstaigose bei organizacijose;
4) šaukti pareigūnus bei piliečius ir reikalauti, kad jie
paaiškintų įstatymų pažeidimų aplinkybes;
5) nagrinėti piliečių pasiūlymus, skundus, pareiškimus
(išskyrus tuos, kurių nagrinėjimui nustatyta kita tvarka), taip
pat įmonių, įstaigų, organizacijų bei visuomeninių organizacijų
pareiškimus, priimti piliečius.
20 straipsnis. Prokuroro pareigos
Prokuroras, nustatęs įstatymo pažeidimus, privalo:
1) pareikšti protestą;
2) pareikalauti pašalinti įstatymo pažeidimą;
3) iškelti baudžiamąją, administracinę ar drausminę bylą.
21 straipsnis. Prokuroro protestas
Nustatęs neteisėtus ministerijų, departamentų, kontrolės
organų, žinybų, inspekcijų, vietinės valdžios ir valdymo organų,
valstybinių tarnybų, komercinės ūkinės veiklos dalyvių,
profsąjunginių ir kitų visuomeninių organizacijų, pareigūnų
teisinius aktus, neatitinkančius Lietuvos Respublikos Laikinojo
Pagrindinio Įstatymo ir kitų galiojančių įstatymų, prokuroras
paduoda protestą betarpiškai teisinį aktą išleidusiam organui ar
pareigūnui. Tokia pat tvarka protestuojami ir pareigūno neteisėti
veiksmai.
Prokuroro protestas turi būti išnagrinėtas ir apie
rezultatus pranešta prokurorui per 7 dienas nuo jo gavimo dienos.
Jeigu protestas adresuotas kolegialiam organui, prokuroras gali
nustatyti ilgesnį protesto nagrinėjimo terminą.
Protesto nepatenkinus arba negavus į jį atsakymo, prokuroras
turi teisę per 10 dienų nuo pranešimo termino pabaigos kreiptis į
teismą dėl neteisėto akto panaikinimo ar pakeitimo. Prokuroro
pareiškimo teismui padavimas sustabdo užprotestuoto teisinio akto
veikimą nuo pareiškimo įteikimo teismui dienos.
Šios bylos nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio
proceso kodekso nustatyta tvarka.
Tais atvejais, kai generalinis prokuroras nustato, kad
priimti Respublikos Vyriausybės teisiniai aktai prieštarauja
Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniams Įstatymui ar
kitiems įstatymams, jis privalo nedelsdamas apie tai pranešti
Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-1400, priimtas 91.06.04, Žin., 1991, Nr. 17-454
22 straipsnis. Prokuroro reikalavimas pašalinti
įstatymo pažeidimą
Raštiškas reikalavimas pašalinti įstatymo pažeidimą
pareiškiamas tais atvejais, kai yra padarytas įstatymo
pažeidimas, sukėlęs žalą valstybės, įmonės, įstaigos,
organizacijos ar asmens teisėms ir teisėtiems interesams.
Reikalavimas pašalinti įstatymo pažeidimą pateikiamas
organui ar pareigūnui, padariusiam pažeidimą, ar aukštesniajam
pagal pavaldumą organui ar pareigūnui, turintiems teisę pašalinti
padarytą pažeidimą.
Reikalavime turi būti nurodytas pažeistas įstatymas,
pasiūlytos priemonės teisėtumui atstatyti, žalai atlyginti ir šio
reikalavimo įvykdymo terminas.
Reikalavimas gali būti apskųstas aukštesniajam prokurorui,
kurio sprendimas yra galutinis. Apskundimas nesustabdo
reikalavimo vykdymo.
23 straipsnis. Prokuroro nutarimas
Nustatęs įstatymo pažeidimą, prokuroras priima nutarimą
iškelti baudžiamąją, administracinę ar drausminę bylą ir siunčia
ją nagrinėti kompetentingam organui.
Administracinė ar drausminė byla turi būti išnagrinėta per
15 dienų nuo jos gavimo dienos ir apie rezultatus pranešta
prokurorui.
24 straipsnis. Piliečių, kviečiamų į prokuratūrą,
materialinės ir kitokios garantijos
Į prokuratūrą šauktiems asmenims dėl to turėtos išlaidos
atlyginamos nustatyta tvarka.
4 s k i r s n i s
SPECIALIOJI PROKURORO KOMPETENCIJA
25 straipsnis. Prokuroro įgaliojimai nagrinėjant
bylas teismuose ir arbitraže
Lietuvos Respublikos generealinis prokuroras ir jam pavaldūs
prokurorai turi teisę:
1) dalyvauti tvarkomajame teismo posėdyje, nagrinėjant bylas
pirmosios instancijos teisme, kasacinėje ir priežiūros
instancijose;
2) pareikšti ieškinius ir pareiškimus teisme ir arbitraže,
teikti išvadas nagrinėjant civilines bylas teisme. Dalyvauti
nagrinėjant civilines bylas, kuriose atstovaujami valstybės
interesai, ginamos konstitucinės piliečių teisės;
3) palaikyti kaltinimą valstybės vardu baudžiamosiose
bylose, taip pat atlikti kitus įstatymo numatytus proceso
veiksmus;
4) užprotestuoti neteisėtus ar nepagrįstus teismų ir
arbitražo sprendimus, nuosprendžius, nutartis ar nutarimus,
teisėjų nutarimus;
5) tikrinti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarčių ir
nutarimų nukreipimo vykdyti teisėtumą ir atlikti sprendimų
civilinėse bylose vykdymo teisėtumo priežiūrą;
6) tikrinti kitų organų nutarimų vykdymo civilinio proceso
tvarka teisėtumą;
7) siųsti teismui teikimus sprendimams, nutartims ir
nutarimams peržiūrėti civilinėse bei išvadas baudžiamosiose
bylose dėl jų atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms.
26 straipsnis. Generalinio prokuroro dalyvavimas
Aukščiausiojo teismo plenumo ir
prezidiumo posėdžiuose
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras privalo
dalyvauti Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo plenumo
posėdyje.
Aukščiausiojo teismo prezidiumo posėdyje dalyvauja
generalinis prokuroras ar jo pavaduotojai.
27 straipsnis. Generalinio prokuroro pasiūlymai dėl
vadovaujamųjų išaiškinimų teismams
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi teisę
kreiptis į Lietuvos Respublikos aukščiausiojo teismo plenumą su
pasiūlymu duoti teismams vadovaujamuosius išaiškinimus įstatymų
taikymo klausimais, kylančiais nagrinėjant bylas teismuose.
28 straipsnis. Generalinio prokuroro informacija dėl
Aukščiausiojo teismo plenumo nutarimo
neatitikimo įstatymui
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras privalo pranešti
Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai, kai Lietuvos
Respublikos aukščiausiojo teismo plenumo nutarimas dėl teisminės
praktikos neatitinka įstatymo.
29 straipsnis. Prokuroro veikla atliekant parengtinį
tyrimą
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir jam pavaldūs
prokurorai privalo užtikrinti, kad:
1) piliečiai nebūtų nepagrįstai sulaikomi, suimami ar
patraukiami baudžiamojon atsakomybėn ir nepagrįstai daromos
kratos;
2) būtų laikomasi įstatymo sulaikymo ir kardomojo kalinimo
vietose;
3) žinomi nusikaltimus padariusieji asmenys būtų patraukti
baudžiamojon atsakomybėn;
4) būtų laikomasi baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų
iškeliant, nutraukiant ar sustabdant baudžiamąsias bylas,
nepažeidinėjamos proceso dalyvių ir kitų piliečių teisės;
5) būtų laikomasi įstatymo reikalavimų dėl visapusiško,
išsamaus ir objektyvaus visų įvykio aplinkybių, taip pat
atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nustatymo;
6) būtų nustatomos nusikaltimo padarymo priežastys ir
aplinkybės, padėjusios padaryti nusikaltimą, imamasi priemonių
joms pašalinti.
30 straipsnis. Prokuroro priežiūra vykdant teismo
paskirtas bausmes ir kitas priverčiamąsias
priemones
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir jam pavaldūs
prokurorai, atlikdami teismo paskirtų bausmių ir priverčiamojo
pobūdžio priemonių vykdymo priežiūrą, turi teisę:
1) bet kuriuo metu lankytis laisvės atėmimo ir priverčiamojo
pobūdžio priemonių taikymo vietose ir tikrinti nuteistųjų bei
pasiųstųjų asmenų laikymo sąlygas bei tvarką;
2) paleisti iš bausmės atlikimo ir priverčiamojo pobūdžio
priemonių taikymo vietos neteisėtai laikomus asmenis;
3) tikrinti bausmės atlikimo ir priverčiamojo pobūdžio
priemonių taikymo įstaigos administracijos teisinių aktų
pagrįstumą ir teisėtumą.
Prokuroro reikalavimai dėl laikymo tvarkos ir sąlygų
privalomai laisvės atėmimo ir priverčiamojo pobūdžio priemonių
taikymo vietų administracijai ir vykdomi nedalsiant.
5 s k i r s n i s
BAIGIAMIEJI NUOSTATAI
31 straipsnis. Prokuratūros darbuotojų materialinis ir
socialinis aprūpinimas
Lietuvos Respublikos prokuratūra turi išlaidų sąmatą, kurią,
generaliniam prokurorui pateikus, tvirtina Lietuvos Respublikos
Aukščiausioji Taryba.
Prokuratūros darbuotojų pareigines algas nustato Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.
Prokuratūros darbuotojai, vykdydami tarnybines pareigas,
turi teisę nemokamai naudotis valstybiniu transportu, išskyrus
taksi.
Savivaldybių vykdomieji organai privalo prokuratūros
darbuotojo bute įrengti telefoną.
Valstybė privalomai apdraudžia prokurorų ir tardytojų gyvybę
bei sveikatą.
32 straipsnis. Prokuratūrų aprūpinimas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir savivaldybių vykdomieji
organai aprūpina atitinkamas prokuratūras tinkamomis tarnybinėmis
patalpomis ir ryšių priemonėmis bei užtikrina kitą materialinį
aprūpinimą.
Transporto priemonėmis prokuratūras aprūpina Vyriausybė.
33 straipsnis. Prokuratūros antspaudas
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir jai
pavaldžios teritorinės prokuratūros turi antspaudus su Lietuvos
valstybės herbu.
34 straipsnis. Prokuratūros kvalifikacijos kėlimo ir mokslo
įstaigos
Lietuvos Respublikos prokuratūra gali steigti kvalifikacijos
kėlimo ir mokslo įstaigas, leisti specialius leidinius.
35 straipsnis. Prokuratūros ryšiai su kitų šalių prokuratūra
Lietuvos Respublikos prokuratūra palaiko ryšius su kitų
valstybių prokuratūromis ir kitais teisėsaugos organais.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
PIRMININKAS V. LANDSBERGIS
Vilnius, 1990 m. liepos 27 d.
Nr. I-420
_