Suvestinė redakcija nuo 2005-08-05 iki 2007-12-07

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 108-4841, i. k. 103301MISAK00000521

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

2003 m. spalio 29 d. Nr. 521

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766) 6.40 punktu ir įgyvendindamas Europos Tarybos 1999 m. gruodžio 22 d. direktyvos „Dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga 1999/105/EB“ reikalavimus,

1. Tvirtinu Miško dauginamosios medžiagos nuostatus (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministro 1996 m. gruodžio 9 d. įsakymą Nr. 246 „Dėl Lietuvos miško sėklininkystės nuostatų patvirtinimo“.

APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos aplinkos

ministro 2004 m. gruodžio 24 d.

įsakymu Nr. D1-681

MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Miško dauginamosios medžiagos nuostatų (toliau – Nuostatai) tikslas – reglamentuoti miško dauginamosios medžiagos auginimą, prekybą bei miško sėklinės bazės naudojimą šalyje.

2. Nuostatai privalomi fiziniams ir juridiniams asmenims, įveisiantiems ir atkuriantiems mišką, ruošiantiems, sandėliuojantiems, auginantiems, dauginantiems miško dauginamąją medžiagą bei ja prekiaujantiems.

3. Medžių rūšys, kurioms taikomi visi šių Nuostatų reikalavimai, pateiktos 1 priede, kitoms medžių ir krūmų rūšims, kuriomis atkuriamas ir įveisiamas miškas, taikomi visi, išskyrus Nuostatų II skyriaus, reikalavimai.

4. Nuostatų reikalavimai neprivalomi miško dauginamajai medžiagai, kuri eksportuojama arba reeksportuojama į trečiąsias šalis.

5. Pagrindinės Nuostatų sąvokos:

5.1. augalų dalys – stiebo ūgleliai, lapų atkarpos, šaknų ir audinių dalys arba gemalai mikrodauginimui, pumpurai, atlankos, šaknys, įskiepyti skirti ūgeliai, ūglių atkarpos ir bet kokios augalų dalys, iš kurių auginami miško sodmenys;

5.2. autochtoninio medyno (sėklų šaltinio) kilmė – vieta, kurioje auga medžiai;

5.3. autochtoninis medynas (sėklų šaltinis) – tai medynas (sėklų šaltinis), kuris nuolatos natūraliai atželia arba jį galima dirbtinai atželdinti, naudojant miško dauginamąją medžiagą, gautą iš to pačio medyno (sėklų šaltinio) arba artimų kaimyninių autochtoninių medynų (sėklų šaltinių);

5.4. elitinis medis – selekciškai labai vertingas medis, įvertintas pagal sėklinių palikuonių paveldėjimo keliu įgytus vertingus požymius ir savybes;

5.5. klonas – individų (atskirų klonų) grupė, vegetatyvinėmis dauginimo priemonėmis išvesta iš vieno motininio medžio (įšaknydinti ūgeliais, mikrodauginimu, skiepijant, atlankomis arba augalo padalijimo būdu);

5.6. klonų rinkinys – apibrėžtų proporcijų identifikuotų klonų rinkinys;

5.7. miško atkūrimas – miško žėlimas ir želdinimas žemėse, kuriose anksčiau miškas augo;

5.8. miško dauginamoji medžiaga – augalų dalys, sėklinė medžiaga bei iš jų išauginti sodmenys (sėjinukai ir sodinukai) arba išaugę savaiminukai, naudojami miškams įveisti ir atkurti;

5.9. miško dauginamosios medžiagos auginimas – procesas, apimantis visas sėklų augimo, gavybos ir sodmenų išauginimo iš sėklų ar augalų dalių stadijas;

5.10. miško dauginamosios medžiagos tiekėjas – kiekvienas miško dauginamosios medžiagos auginimu, sandėliavimu, gabenimu bei prekyba besiverčiantis fizinis arba juridinis asmuo;

5.11. miško genetiniai ištekliai – faktiškai ir potencialiai naudingi medžiai ir jų dalys;

5.12. miško genetinis draustinis – apibrėžta teritorija, skirta ilgalaikiam genetiškai vertingų medžių populiacijų arba jų dalių išsaugojimui;

5.13. miško įveisimas – miško želdinimas žemėse, kurios prieš tai buvo naudojamos kitiems (ne miško auginimo) reikalams;

5.14. miško medžių populiacija – vienos rūšies giminingų ir laisvai besikryžminančių medžių bendrija, kuri daugelį kartų auga toje pačioje vietoje ir tam tikru lygiu prisitaikiusi prie esamų aplinkos sąlygų;

5.15. miško sėklinė bazė – sėkliniai ir I selekcinės grupės medynai, sėklinės plantacijos, klonų rinkiniai, bandomieji želdiniai, miško genetiniai draustiniai, pliusiniai bei elitiniai medžiai ir kiti vertingi miško genetiniai objektai (medynai, pavieniai medžiai ir kt.), įtraukti į Lietuvos miško sėklinės bazės sąvadą, iš kurių gaunama miško dauginamoji medžiaga;

5.16. miško sėklinė plantacija – atrinktų klonų arba šeimų plantacija, atskirta arba tvarkoma taip, kad nebūtų apdulkinama iš kitų šaltinių, ir galinti dažnai duoti gausų bei lengvai surenkamą sėklų derlių;

5.17. miško sėklinis medynas – iš kitų medynų atrinktas, produktyvus ir geros kokybės (I selekcinės grupės) medynas, skirtas sėklų ruošai;

5.18. miško sėklinė medžiaga – kankorėžiai, vaisiai, vaisynai ir sėklos, iš kurių auginami miško sodmenys;

5.19. miško sodmenys – iš sėklinės medžiagos, augalų dalių arba savaiminukų išauginti sumedėję augalai, skirti miškui želdinti;

5.20. neautochtoninio medyno (sėklų šaltinio) kilmė – vieta, iš kurios sėklos arba augalai iš pradžių buvo įvežti. Medyno (sėklų šaltinio) kilmė gali būti nežinoma;

5.21. pliusinis medis – selekciškai vertingas medis, atrinktas pagal nustatytus klasifikacinius fenotipinius požymius;

5.22. pliusinis medynas – selekciškai vertingas, tvarus, geros kokybės ir didelio produktyvumo medynas, kurio našumas didesnis už analogiškos augavietės I selekcinės grupės tokio pat amžiaus medyną;

5.23. prekyba miško dauginamąja medžiaga – miško dauginamosios medžiagos pateikimas prekybai, siūlymas parduoti, pardavimas arba pristatymas kitam asmeniui, įskaitant pristatymą pagal paslaugų sutartį;

5.24. pristatomasis bandinys – bandinys, kuris atrenkamas sėklų siuntos kokybei nustatyti;

5.25. provenencija (kilmė) – geografinė miško dauginamosios medžiagos kilmės vieta;

5.26. provenencijos (kilmės) rajonas – tai teritorija (arba keli plotai), kurioje susidaro beveik vienodos ekologinės sąlygos ir kurioje randami panašių fenotipinių arba genetinių požymių medynai (sėklų šaltiniai), jeigu reikia, atsižvelgiant į aukštį virš jūros lygio;

5.27. sėklų šaltinis – sėklų rinkimo rajone augantys medžiai ir krūmai, nuo kurių renkamos sėklos;

5.28. sėklų siunta – tai tiksliai apibrėžtas vienos medžių rūšies, kilmės ir kokybės sėklų kiekis, kuriam išduodamas sėklų kokybę patvirtinantis dokumentas;

5.29. šeimų tėvai – palikuonims gauti naudojami medžiai, kai identifikuotas motininis medis dirbtinai apdulkinamas arba kai jis laisvai apsidulkina vieno tėvo žiedadulkėmis (tikrasis sibas) arba keleto identifikuotų ar neidentifikuotų tėvų žiedadulkėmis (pusiau sibas);

5.30. vietinis medynas (sėklų šaltinis) – tai autochtoninis medynas (sėklų šaltinis) arba medynas (sėklų šaltinis), dirbtinai išaugintas iš sėklų, kurių kilmės vieta yra tame pačiame provenencijos (kilmės) rajone.

II. Miško Sėklinė bazė

6. Miško sėklinę bazę sudaro: sėkliniai ir I selekcinės grupės medynai, sėklinės plantacijos, klonų rinkiniai, bandomieji želdiniai, miško genetiniai draustiniai, pliusiniai, elitiniai medžiai ir kiti vertingi medynai bei pavieniai medžiai, įtraukti į Lietuvos miško sėklinės bazės objektų sąvadą (toliau – Sąvadas). Miško sėklinės bazės objektai (toliau – Objektai) registruojami Sąvade arba išregistruojami iš jo Lietuvos miško sėklinės bazės sąvado tvarkymo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 457 „Dėl Lietuvos miško sėklinės bazės sąvado ir jo tvarkymo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 89-3813) nustatyta tvarka. Sąvado tvarkymo įstaiga yra Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnyba (toliau – Tarnyba).

7. Miško sėklinė bazė kuriama ir plėtojama populiacinės ir individualiosios selekcijos pagrindu. Miško dauginamoji medžiaga, gauta iš Objektų, taip pat gali būti naudojama įvairiems moksliniams tyrimams, vykdant selekcijos ir sėklininkystės darbus.

8. Objektai steigiami valstybiniuose ir privačiuose miškuose (žemėje). Privačiuose miškuose (žemėje) jie steigiami, gavus raštišką privačių miškų (žemės) savininkų sutikimą ir pasirašytinai supažindinus juos su Objektų apsaugos, tvarkymo ir naudojimo reikalavimais.

9. Miško genetinių draustinių, sėklinių medynų, bandomųjų želdinių bei klonų rinkinių plotus ir ribas tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Miško sėklinių plantacijų plotus tvirtina aplinkos ministras.

10. Miško genetiniai draustiniai tvarkomi, naudojami ir atkuriami, vadovaujantis Augalų (miško) genetinių draustinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. D1-374 „Dėl Augalų (miško) genetinių draustinių nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 116 – 4345), nustatyta tvarka.

11. Miško sėkliniai medynai tvarkomi, naudojami ir atkuriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 496 „Dėl Miško sėklinių medynų nuostatų“ patvirtintų Miško sėklinių medynų nuostatų nustatyta tvarka.

12. Pliusinių ir elitinių medžių generatyvinės arba vegetatyvinės dalys naudojamos medžių selekcijai ir miško genetinių išteklių išsaugojimui. Jeigu pliusinis arba elitinis medis patenka į plyno kirtimo biržę, aplink jį paliekama ne mažesnė kaip 20–25 greta augančių medžių grupė, o eglynuose – 0,5 ha neiškirstas plotas.

13. Bandomieji želdiniai veisiami, siekiant įvertinti pliusinių medžių arba jų klonų bei populiacijų palikuonių, taip pat hibridų bei introdukuotų medžių rūšių ir kilmių paveldimąsias savybes, atrinkti bei rajonuoti geriausius.

14. Miško sėklinės plantacijos ir klonų rinkiniai įveisiami pagal specialius projektus, kuriuos parengia Tarnyba, o įvertina Lietuvos miškų institutas ir Miško genetinių išteklių, sėklininkystės ir miško atkūrimo ekspertų komisija. Projektuose, be kitų duomenų (klonų, jų mišrinimo schemų ir t. t.), nurodoma miško dauginamosios medžiagos kategorija bei provenencijų (kilmių) rajonai, kuriuose galima naudoti iš šių Objektų gautą miško dauginamąją medžiagą.

15. Įveisiant miško sėklines plantacijas, klonų skaičius turi būti parenkamas toks, kad sėklinės plantacijos palikuonys neprarastų savo pranašumo dėl per didelio plantaciją sudarančių klonų giminystės laipsnio. Žuvę klonai turi būti atsodinami to paties medžio klonais.

16. Klonų rinkinys įveisiamas vertingoms medžių genetinėms savybėms išsaugoti. Jame turi būti ne mažiau kaip 5 kiekvieno medžio klonai.

17. Miško sėklinių plantacijų ir klonų rinkinių įveisimo darbams metodiškai vadovauja Tarnyba.

18. Objektus veisia, saugo, prižiūri, atkuria ir lauke arba miške pažymi savo lėšomis miškų valdytojai bei privačių miškų (žemės) savininkai, kurių valdose jie yra.

19. Priešgaisrinė Objektų apsauga atliekama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 500 „Dėl Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklėmis (Žin., 1995, Nr. 32-751; 2001, Nr. 56-1996).

20. Jei Objektai patenka į saugomas teritorijas, kuriose nustatytas kitoks veiklos reglamentas, veikla jose derinama su veiklos tose teritorijose reglamentais.

21. Objektų apsaugos, tvarkymo, naudojimo ir atkūrimo nurodymus arba rekomendacijas teikia Tarnyba. Ji ne rečiau kaip kas dešimt metų įvertina Objektų būklę bei genetinę ir selekcinę vertę, prieš tai informavusi jų valdytojus arba savininkus. Po įvertinimo surašoma pažyma, kurioje nurodomos būtinos atlikti priemonės bei jų įvykdymo terminai. Tarnyba vertina ir kontroliuoja Objektų apsaugos, tvarkymo, naudojimo ir atkūrimo nurodymuose ir rekomendacijose numatytų ūkinių priemonių vykdymą.

22. Kiekvienam Objektui Tarnyba parengia šiuos dokumentus: genetiniam draustiniui ir sėkliniam medynui – pasus (21 ir 22 priedai) ir kartografinės medžiagos kopijas; sėklinei plantacijai, klonų rinkiniui – pasus (20 ir 24 priedai), klonų išdėstymo schemas, motinmedžių aprašymus; pliusiniam arba elitiniam medžiui, bandomiesiems želdiniams – pasus (23 ir 25 priedai) ir kartografinės medžiagos kopijas, kuriose pažymėta jų vieta. Be to, taksoraštyje Objekto valdytojas ties sklypo taksacine charakteristika turi pažymėti jo kodą, o tuose sklypuose, kuriuose yra pliusinių arba elitinių medžių, – nurodyti jų numerius pagal Sąvadą. Kartografinėje medžiagoje Objekto ribos turi būti pažymėtos sutartiniais ženklais ir jose įrašyta: „SM“ (sėklinis medynas), „GD“ (genetinis draustinis), „SP“ (sėklinė plantacija), „KR“ (klonų rinkinys). Pliusinis arba elitinis medis turi būti pažymėtas žalios spalvos tašku, skaitiklyje įrašyta „PL“ arba „EM“, o vardiklyje – medžio numeris pagal Sąvadą. Išregistravus iš Sąvado Objektą, taksoraštyje įrašoma išregistravimo data. Vienas Objekto paso ir kartografinės medžiagos egzempliorius saugomas Tarnyboje, kitas – perduodamas Objekto valdytojui (savininkui), kopija – girininkijai. Objekto pasai saugomi neterminuotai.

23. Pliusiniai ir elitiniai medžiai miške pažymimi taip: ant medžių kamienų 1,3 metro aukštyje nudažoma viena, elitinių medžių – dvi 5 cm pločio, lietaus nenuplaunamų baltų dažų juostos, o virš jų užrašomas numeris Sąvade. Kiti Objektai, kurie miške labai neišsiskiria iš gretimų medynų, atribojami spindžiais. Kampiniai ir kas 30–50 m (matomumo atstumu) prie ribos augantys medžiai 1,3 m aukštyje, išorinėje sklypo pusėje, pažymimi lietaus nenuplaunamų baltų dažų puslankiais.

III. MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS KILMĖS IR KOKYBĖS REIKALAVIMAI

24. Nuostatų 1 priede nurodytų medžių rūšių miško dauginamoji medžiaga turi būti ruošiama tik Sąvado objektuose. Ruošiant kitų, įskaitomų į medyno rūšinę sudėtį, medžių rūšių miško dauginamąją medžiagą ne Sąvado objektuose, reikia gauti raštišką Tarnybos sutikimą. Ruošiant krūmų bei tų medžių rūšių, kurios neįskaitomos į medyno rūšinę sudėtį (miškinė obelis, paprastoji kriaušė ir kt.) miško dauginamąją medžiagą, Tarnybos sutikimas nereikalingas.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-384, 2005-07-29, Žin., 2005, Nr. 94-3509 (2005-08-04), i. k. 105301MISAK00D1-384

25. Miško dauginamoji medžiaga skirstoma į šias kategorijas (2 priedas):

25.1. šaltinio tapatybė nustatyta (N) – miško dauginamoji medžiaga, gauta iš medynų arba sėklų šaltinių, augančių viename provenencijos (kilmės) rajone ir atitinkančių 3 priedo reikalavimus;

25.2. atrinkta (A) – miško dauginamoji medžiaga, gauta iš sėklinių medynų arba genetinių draustinių, augančių viename provenencijos (kilmės) rajone, atrinktų pagal fenotipą populiacijos lygmenyje ir atitinkančių 4 priedo reikalavimus;

25.3. atitinkanti (kokybės) reikalavimus (R) – miško dauginamoji medžiaga, gauta iš sėklinių plantacijų, šeimų tėvų, klonų arba klonų rinkinių, kurių sudedamosios dalys yra atrinktos pagal fenotipą individualiu lygmeniu ir atitinka 5 priedo reikalavimus. Bandymai gali būti nepradėti arba pabaigti;

25.4. išbandyta (I) – miško dauginamoji medžiaga, gauta iš sėklinių plantacijų, šeimų tėvų, klonų arba klonų rinkinių, atitinkančių 6 priedo reikalavimus. Dauginamosios medžiagos pranašumas turi būti įrodytas lyginamuoju bandymu arba įvertinant jos pranašumą, nustatytą remiantis jos sudedamųjų dalių genetiniu įvertinimu.

Nepriskirtą šioms kategorijoms medžių rūšių miško dauginamąją medžiagą miškų įveisimui ir atkūrimui naudoti draudžiama.

26. Objektuose paruoštą miško dauginamąją medžiagą atitinkamai miško dauginamosios medžiagos kategorijai priskiria Tarnyba, vadovaudamasi 3, 4, 5 ir 6 priedais bei Miško genetinių išteklių atrankos metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 213 „Dėl Miško genetinių išteklių atrankos metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 50-2235). Miško dauginamosios medžiagos kategorija nurodoma Sąvade ir Tarnybos išduotuose raštiškuose sutikimuose ruošti miško dauginamąją medžiagą ne Sąvado objektuose.

27. Nuostatų 1 priede nurodytoms medžių rūšims Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 317 „Dėl karpotojo beržo, paprastojo ąžuolo, paprastosios eglės, paprastosios pušies ir paprastojo uosio provenencijų (kilmių) rajonų patvirtinimo“, (Žin., 2002, Nr. 81-3495), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 54 „Dėl drebulės, juodalksnio, mažalapės liepos ir paprastojo klevo provenencijų (kilmių) rajonų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 16-676) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-357 „Dėl medžių rūšių provenencijų (kilmių) rajonų nustatymo“ (Žin., 2005, Nr. 89-3365) nustatyti provenencijų (kilmių) rajonai ir miško dauginamosios medžiagos naudojimo bei perkėlimo reikalavimai, kurių turi laikytis fiziniai ir juridiniai asmenys, atkuriantys bei įveisiantys mišką. Įvežti ir naudoti visų medžių rūšių miško dauginamąją medžiagą iš užsienio arba kitų provenencijų (kilmių) rajonų tų medžių rūšių, kurioms tokie rajonai nustatyti, galima gavus Tarnybos leidimą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-641 „Dėl Leidimų įvežti ir naudoti miško dauginamąją medžiagą miškui želdinti išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 184-6806) nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-384, 2005-07-29, Žin., 2005, Nr. 94-3509 (2005-08-04), i. k. 105301MISAK00D1-384

28. Vegetatyviniu dauginimo būdu gauta miško dauginamoji medžiaga turi būti „atrinkta“, „atitinkanti (kokybės) reikalavimus“ arba „išbandyta“ kategorijų ir atitikti 4, 5 ir 6 priedų reikalavimus.

29. Iš skirtingų objektų arba jų grupių gauta miško dauginamoji medžiaga rinkimo, pervežimo, perdirbimo, laikymo, išauginimo bei prekybos procedūrų metu turi būti atskirose siuntose ir identifikuojama, nurodant šiuos duomenis:

29.1. Pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato numerį;

29.2. botaninį pavadinimą (lietuvių ir lotynų kalbomis (Botanikos vardų žodynas, Botanikos instituto leidykla, Vilnius, 1998 m.);

29.3. miško dauginamosios medžiagos kategoriją;

29.4. paskirtį;

29.5. miško sėklinės bazės objektą;

29.6. Objekto kodą;

29.7. provenencijos (kilmės) rajoną;

29.8. ar medžiaga yra autochtoninė arba vietinė, neautochtoninė arba nevietinė, ar jos kilmė nežinoma;

29.9. sėkloms – nurodomi sėklų subrendimo metai, sodmenims – amžius ir tipas (pakirstos šaknys, sodinukai, sėjinukai, konteineriuose ir pan.);

29.10. ar miško dauginamoji medžiaga genetiškai modifikuota.

30. Jei miško dauginamoji medžiaga yra genetiškai modifikuota, ji turi būti priskirta „išbandyta“ kategorijai ir atitikti 6 priedo reikalavimus. Genetiškai modifikuota dauginamoji medžiaga gali būti pateikiama į rinką arba naudojama tik gavus leidimą, kuris išduodamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. D1-225 „Dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką, pateikimo į rinką tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 71-2487) nustatyta tvarka.

31. Jei tame pačiame medelyne auginama miško medžių dauginamoji medžiaga, skirta ne tik miškų ūkio, bet ir urbanistiniams želdiniams, pastarosios lydimuosiuose dokumentuose turi būti nurodyta „ne miškų ūkio reikmėms“.

32. Fiziniai ir juridiniai asmenys, auginantys, dauginantys, įvežantys, sandėliuojantys, gabenantys, realizuojantys, superkantys miško dauginamąją medžiagą, turi užsiregistruoti Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 402 „Dėl Lietuvos Respublikos fitosanitarinio registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 32-1074) Lietuvos Respublikos fitosanitarinio registro nuostatų nustatyta tvarka.

33. Gavus Tarnybos raštišką suderinimą, galima sudaryti vieną siuntą iš miško dauginamosios medžiagos, kuri gauta iš kelių Objektų, esančių tame pačiame provenencijų (kilmių) rajone, bei priskirta „šaltinio tapatybė nustatyta“ arba „atrinkta“ kategorijoms. Dėl to Objektų pasuose Tarnyba turi nurodyti šių Objektų grupes.

34. Iš kelių sėklų siuntų likučių gali būti formuojama viena siunta ir išduodamas naujas Pagrindinis miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatas. Dėl to sėklų savininkai ne vėliau kaip prieš mėnesį iki sėklų išsėjimo kreipiasi į Tarnybą, prašydami sujungti sėklų siuntas, ir pateikia siuntų likučių Pagrindinius miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatus. Jeigu sujungiamos siuntos, kurios sudarytos iš tame pačiame Objekte surinktų, bet subrendusių skirtingais metais sėklų, Pagrindiniame miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikate nurodomi sėklų subrendimo metai ir kiek kiekvienų derliaus metų sėklų panaudota.

35. Jei siunta sudaroma iš sėklų, surinktų keliuose „šaltinio tapatybė nustatyta“ arba „atrinkta“ kategorijų Objektuose, esančiuose viename provenencijos (kilmės) rajone, naujai išduotame Pagrindiniame miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikate nurodomas kiekvieno Objekto panaudotų sėklų kiekis.

36. Išsėjant sėklas, išsodinant ar susukant į ritinius sodmenis, pildoma Medelyno kortelė (19 priedas) ir sudaromos apsėtų ir apsodintų plotų, ritinių išdėstymo schemos.

37. Parduodant arba perduodant miško dauginamąją medžiagą šalies arba miškų urėdijos (valstybinio parko) teritorijoje, pardavėjas jos pirkėjui (gavėjui) pateikia Pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato (15 priedas) patvirtintą kopiją, sėkloms – ir Miško sėklų kokybės pažymą (14 priedas). Prie kiekvienos siuntos pakuotės (taros) pritvirtinama etiketė, kurioje nurodoma: sodmenims – Pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato numeris ir Objekto kodas, sėkloms – užpildoma Miško sėklų etiketė (13 priedas). Važtaraščiuose arba pardavimo dokumentuose nurodomas Pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato numeris ir data bei Objekto kodas. Miško želdinimui panaudotos miško dauginamosios medžiagos kilmės dokumentai saugomi kartu su Miško želdinimo ir žėlimo projektais.

38. Pardavęs arba perdavęs miško dauginamąją medžiagą fiziniam arba juridiniam asmeniui, miško dauginamosios medžiagos tiekėjas Tarnybai du kartus per metus (birželio 1 d. ir gruodžio 31 d.) pateikia 16 priede nurodytus duomenis. Tais pačiais terminais Tarnybai pateikiami duomenys apie visus išsėtus spygliuočių ir tų lapuočių medžių rūšių, kurių sėklos laikomos ilgiau nei vienerius metus, sėklų kiekius pagal sėklų siuntas.

39. Miško dauginamosios medžiagos augintojai, savininkai, saugotojai ir Tarnyba miško dauginamosios medžiagos kilmės dokumentus privalo saugoti iki to laiko, kol iš jos įveisti arba atkurti medynai bus nukirsti.

IV. Miško dauginamosios medžiagos ruoša ir kokybės tyrimas

40. Miško sėklų derlius sėkliniuose medynuose, miško sėklinėse plantacijose, ąžuolo genetiniuose draustiniuose ir tuose medynuose, kuriuose numatoma sėklų ruoša, prognozuojamas atliekant fenologinius stebėjimus. Medynų žydėjimas ir derėjimas vertinamas pagal V. Kaper’io skalę (7 priedas). Pavienių medžių žydėjimas ir derėjimas vertinamas pagal A. Korčagin’o skalę (8 priedas). Fenologinius stebėjimus atlieka valstybinių miškų valdytojai. Laukiamo miško sėklų derliaus žiniaraščiai (9 priedas) siunčiami Tarnybai.

41. Valstybinių miškų valdytojai, atsižvelgdami į Tarnybos rekomendacijas, sėklų derliaus metais iš I–II kokybės klasės sėklų turi sudaryti rezervinį fondą: pušies sėklų – 5 metams, eglės – 10 metų ir jį pastoviai atnaujinti.

42. Miško sėklos ruošiamos derliaus metais, kai jos morfologiškai subręsta. Menko sėklų derliaus metais sėklų ruošti negalima.

43. Miško dauginamosios medžiagos ruošėjai prieš miško dauginamosios medžiagos ruošą turi raštu arba elektroniniu laišku apie tai informuoti Tarnybą, nurodydami ruošimo vietą ir laiką.

44. Prieš miško sėklų ruošą gali būti atliekamas išankstinis sėklų kokybės tyrimas. Tai atlieka pats sėklų savininkas arba, jam pageidaujant, – Tarnyba. Jei tai atlieka Tarnyba, ji išduoda Pažymą apie išankstinio miško sėklų kokybės tyrimo rezultatus (10 priedas).

45. Ruošiant miško dauginamąją medžiagą, būtina laikytis darbo saugos reikalavimų. Draudžiama laužyti šakas, pažeisti medžius, sugludinti arba suardyti dirvožemio paviršių ir pakenkti Objekto būklei.

46. Objekte paruošta miško dauginamoji medžiaga sveriama (skaičiuojama) ir pildoma Miško dauginamosios medžiagos ruošimo kortelė (11 priedas). Kai tą pačią siuntą ruošia keli ruošėjai (kelios girininkijos ir pan.), kiekvienas jų pildo Miško dauginamosios medžiagos ruošimo kortelę, kurių pagrindu, suformavus siuntą, pildoma jungtinė Miško dauginamosios medžiagos ruošimo kortelė.

47. Miško dauginamoji medžiaga ruošiama sudarant atskiras siuntas, kurios numeruojamos ir nurodoma siuntos sudarymo data. Jos sudaromos, atsižvelgiant į miško dauginamosios medžiagos kilmę, t. y. tai pačiai siuntai priskiriama tame pačiame Objekte arba jų grupėje vieno sezono metu paruošta miško dauginamoji medžiaga. Sėklų siunta sudaroma, pristatomasis bandinys atrenkamas bei jų svoris nustatomas, vadovaujantis LST 1402-2 „Tarptautinės sėklų tyrimo taisyklės. 2. Bandinių atrinkimas, apibrėžimai, metodai“ nustatyta tvarka.

48. Miško sėklų sėjamąsias savybes tiria Tarnyba. Sėklų savininkas, sudaręs sėklų siuntą, atrenka pristatomuosius bandinius sėklų kokybės tyrimui. Pristatomieji bandiniai supilami į švarius maišelius, į kuriuos įdedama nustatyto dydžio Miško sėklų etiketė. Kartu su pristatomaisiais bandiniais Tarnybai siunčiamas Miško sėklų kokybei nustatyti pristatomųjų bandinių atrinkimo aktas (12 priedas) bei Miško dauginamosios medžiagos ruošimo kortelės. Siunčiant bandinius išankstiniam sėklų kokybės tyrimui pridedamas tik Miško sėklų kokybei nustatyti pristatomųjų bandinių atrinkimo aktas, kuriame nenurodomas siuntos svoris bei taros vienetų skaičius, tik pažymima, kad bandiniai siunčiami išankstiniam kokybės tyrimui.

49. Stambių (ąžuolo, kaštono, lazdyno, riešutmedžio, buko, klevo) sėklų kokybę pjaustymo būdu gali nustatyti patys sėklų savininkai, vadovaudamiesi Medžių ir krūmų sėklų gyvybingumo tyrimo pjaustymo būdu metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. D1-288 (Žin., 2004, Nr. 88-3248). Nustačius sėklų kokybę, surašomas Miško sėklų kokybės nustatymo aktas (17 priedas), kuris kartu su Miško sėklų kokybei nustatyti pristatomųjų bandinių atrinkimo aktu ir Miško dauginamosios medžiagos ruošimo kortele siunčiami į Tarnybą.

50. Ištyrusi sėklas, Tarnyba išduoda Miško sėklų kokybės pažymą ir, vadovaudamasi Miško dauginamosios medžiagos ruošimo kortelės duomenimis, išduoda Pagrindinį miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatą.

51. Pakartotiniam sėklų kokybės tyrimui pristatomieji bandiniai pateikiami Tarnybai ne vėliau kaip prieš mėnesį iki Miško sėklų kokybės pažymos galiojimo pabaigos. Atsiradus išoriniams pakitimams (pakitus sėklų spalvai, būdingam tai rūšiai blizgesiui, atsiradus pelėsiui ir kt.) bent vienoje siuntos taroje, visa siunta džiovinama ir jos kokybė tiriama pakartotinai.

52. Sėklų savininkai bei saugotojai, gavę iš Tarnybos dokumentą, kuriame nurodyta, kad sėklų siuntą reikia išvalyti, tai atlieka per mėnesį ir Tarnybai nusiunčia Pakartotinio miško sėklų siuntos išvalymo aktą (18 priedas), Miško sėklų kokybei nustatyti pristatomųjų bandinių atrinkimo aktą bei iš išvalytos siuntos atrinktą pristatomąjį bandinį.

V. Miško Dauginamosios medžiagos gavyba, Laikymas, KOKYBĖ IR PARUOŠIMAS SĖJAI

53. Miško sėklinė medžiaga ruošiama, laikoma, gabenama ir sėklų bei miško sodmenų kokybė nustatoma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 337 „Dėl Miško sodmenų, medžių ir krūmų sėklų kokybės reikalavimų“ (Žin., 2003, Nr. 71-3292) patvirtintais Miško sodmenų kokybės reikalavimais ir Medžių ir krūmų sėklų kokybės reikalavimais.

54. Kankorėžių aižymo bei sėklų lukštenimo technologijos parenkamos tokios, kad nepakenktų sėklų gyvybingumui ir būtų išsaugomas siuntų grynumas.

55. Sėklos ruošiamos sėjai atsižvelgiant į jų biologines savybes, užkrėtimą grybinėmis ligomis, parazitais: stratifikuojamos, padidinamas luobelių laidumas drėgmei, dezinfekuojamos, dezinsekuojamos, stimuliuojama dygimo energija. Sėklas chemiškai apdoroti galima tik medžiagomis, nurodytomis Profesionalaus naudojimo augalų apsaugos priemonių sąraše ir Individualaus naudojimo augalų apsaugos priemonių sąraše, kurį kasmet tvirtina Valstybinė augalų apsaugos priemonių registracijos komisija.

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

56. Šiuose Nuostatuose pateiktų dokumentų sudarytojai ir gavėjai nurodyti 26 priede.

57. Nuostatų vykdymą kontroliuoja Tarnyba ir turi teisę uždrausti veisti ir atkurti miškus miško dauginamąja medžiaga, neatitinkančia Nuostatų reikalavimų.

58. Asmenys, pažeidę šių Nuostatų reikalavimus, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

______________

Miško dauginamosios medžiagos nuostatų

1 priedas

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2005 m. liepos 29 d.

įsakymo Nr. D1-384 redakcija)

MEDŽIŲ RŪŠIŲ, KURIOMS TAIKOMI VISI NUOSTATŲ REIKALAVIMAI, SĄRAŠAS

1. Baltalksnis Alnus incana (L.) Moench.

2. Baltažiedė robinija Robinia pseudoacacia L.

3. Bekotis ąžuolas Quercus petraea Liebl.

4. Didžialapė liepa Tilia platyphyllos Scop.

5. Drebulė Populus tremula L.

6. Europinis maumedis Larix decidua Mill.

7. Japoninis maumedis Larix kaempferi (Lamb.) Carriere

8. Juodalksnis Alnus glutinosa Gaertn.

9. Karpotasis beržas Betula pendula Roth.

10. Mažalapė liepa Tilia cordata Mill.

11. Paprastasis ąžuolas Qercus robur L.

12. Paprastasis bukas Fagus sylvatica L.

13. Paprastoji eglė Picea abies Karst.

14. Paprastasis klevas Acer platanoides L.

15. Paprastoji pušis Pinus sylvestris L.

16. Paprastasis skroblas Carpinus betulus L.

17. Paprastasis uosis Fraxinus excelsior L.

18. Plačiažvynis maumedis Larix eurolepis A. Henry

19. Plaukuotasis beržas Betula pubescens Ehrh.

20. Raudonasis ąžuolas Quercus rubra L.

21. Trešnė Cerasus avium Moench.

22. Tuopa ir dirbtiniai jos rūšies hibridai Populus spp.

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. D1-384, 2005-07-29, Žin., 2005, Nr. 94-3509 (2005-08-04), i. k. 105301MISAK00D1-384

Miško dauginamosios medžiagos nuostatų

2 priedas

MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS KATEGORIJOS

Miško sėklinės bazės objektas	Miško dauginamosios medžiagos kategorija
Miško sėklinės bazės objektas	Šaltinio tapatybė nustatyta (N)	Atrinkta (A)	Atitinkanti (kokybės) reikalavimus (R)	Išbandyta (I)
Sėklų šaltinis	x
Medynas	x	x		x
Sėklinė plantacija			x	x
Šeimos (-ų) tėvai			x	x
Klonas			x	x
Klonų rinkinys			x	x

______________

Miško dauginamosios medžiagos nuostatų

3 priedas

MINIMALŪS REIKALAVIMAI, TAIKOMI TVIRTINANT MIŠKO SĖKLINĘ BAZĘ, SKIRTĄ MIŠKO DAUGINAMAJAI MEDŽIAGAI, KURI TURI BŪTI SERTIFIKUOJAMA KAIP „ŠALTINIO TAPATYBĖ NUSTATYTA“, GAUTI

1. Sėklinė bazė – tai medžių grupės arba medynai, esantys viename provenencijos (kilmės) rajone, kurios įvertinimas turi būti atliktas šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka, jei iš jos gauta miško dauginamoji medžiaga naudojama konkrečioms miškų ūkio reikmėms.

2. Medžiai arba medynas atitinka nustatytus kriterijus.

3. Turi būti nurodytas provenencijos (kilmės) rajonas ir vietos (-ų), kurioje (-iose) dauginamoji medžiaga surinkta, geografinė padėtis bei aukštis virš jūros lygio.

4. Turi būti nurodyta, ar miško sėklinė bazė:

a) autochtoninė ar neautochtoninė, ar jos kilmė nežinoma,

b) vietinė ar nevietinė, ar jos kilmė nežinoma.

Turi būti nurodyta neautochtoninės arba nevietinės sėklinės bazės kilmė, jeigu ji žinoma.

______________

Miško dauginamosios medžiagos nuostatų

4 priedas

MINIMALŪS REIKALAVIMAI, TAIKOMI TVIRTINANT MIŠKO SĖKLINĘ BAZĘ, SKIRTĄ MIŠKO DAUGINAMAJAI MEDŽIAGAI, KURI TURI BŪTI SERTIFIKUOJAMA KAIP „ATRINKTA“, GAUTI

Bendrieji teiginiai: Medynas vertinamas atsižvelgiant į konkrečią nurodytą paskirtį, pagal kurią miško dauginamoji medžiaga bus naudojama, bei patvirtintus atrankos kriterijus. Reikiamas dėmesys skiriamas 1–10 punktų reikalavimams, atsižvelgiant į konkrečią sėklinės bazės paskirtį. Miško dauginamosios medžiagos paskirtis nurodoma Lietuvos miško sėklinės bazės sąvade.

1. Kilmė. Pateikiant istorinio pobūdžio įrodymus arba kitomis tinkamomis priemonėmis nustatoma, ar medynas yra autochtoninis/vietinis, neautochtoninis/nevietinis, ar jo kilmė nežinoma; turi būti nurodyta neautochtoninės/nevietinės miško sėklinės bazės kilmė, jeigu ji žinoma.

2. Atskyrimas. Medynai turi būti nutolę pakankamu atstumu nuo blogos kokybės tos pačios rūšies medynų arba nuo giminingų rūšių ar veislių, galinčių kryžmintis su minėtomis rūšimis. Ypatingas dėmesys kreipiamas į šį reikalavimą, kai autochtoninius/vietinius medynus supa neautochtoniniai/nevietiniai arba nežinomos kilmės medynai.

3. Pakankamas populiacijos dydis. Medynai turi būti sudaryti iš vienos arba keleto medžių grupių, kurios yra gerai pasiskirsčiusios ir pakankamai gausios, kad būtų užtikrintas veiksmingas tarpusavio apsidulkinimas. Medyne turi būti ne mažiau kaip 50 pakankamai gausiai ir reguliariai derančių medžių. Kad būtų išvengta nepageidautino inbrydingo poveikio, atrinkti medynai sudaromi iš pakankamo kiekio pakankamai tankiai tam tikrame plote augančių individų.

4. Amžius ir išsivystymas. Medynai turi būti sudaryti iš tokio amžiaus arba išsivystymo medžių, kad būtų galima aiškiai įvertinti atrankai taikomus kriterijus.

5. Vienodumas. Medynų atskiri morfologiniai požymiai turi skirtis ne daugiau kaip įprasta. Jeigu būtina, blogos kokybės medžius reikėtų pašalinti.

6. Prisitaikymas. Turi būti akivaizdu, kad prisitaikoma prie provenencijos (kilmės) rajone vyraujančių ekologinių sąlygų.

7. Sveikatingumas ir atsparumas. Medyno medžiai neturi būti apnikti žalingų organizmų ir turi būti atsparūs nepalankioms klimato ir vietos sąlygoms. Šis reikalavimas netaikomas medžių atsparumo teršalams jų augimo vietoje atvejais.

8. Medienos produktyvumas. Patvirtinant atrinktus medynus, medienos produktyvumas turi būti didesnis už priimtą vidurkį panašiomis ekologinėmis ir tvarkymo sąlygomis.

9. Medienos kokybė. Atsižvelgiama į medienos kokybę, o tam tikrais atvejais medienos kokybė gali būti pagrindinis kriterijus.

10. Stiebo forma ir augimo pobūdis. Medyno medžiai turi būti labai gerų morfologinių savybių: jų kamienai turi būti tiesūs ir apvalūs, šakojimosi pobūdis tinkamas, šakos smulkios, o nereikalingas šakas medis turi lengvai numesti. Be to, dvišakų ir įvijos medienos medžių turėtų būti nedaug.

______________

Miško dauginamosios medžiagos nuostatų

5 priedas

MINIMALŪS REIKALAVIMAI, TAIKOMI TVIRTINANT MIŠKO SĖKLINĘ BAZĘ, SKIRTĄ MIŠKO DAUGINAMAJAI MEDŽIAGAI, KURI TURI BŪTI SERTIFIKUOJAMA KAIP „ATITINKANTI (KOKYBĖS) REIKALAVIMUS „, GAUTI

1. Sėklinės plantacijos

a) Sėklinės plantacijos tipą, jos paskirtį, kryžminimo schemą, plantacijos išdėstymą, sudedamąsias dalis, atskyrimą ir vietą bei visus minėtų dalykų pakeitimus turi tvirtinti ir registruoti Tarnyba.

b) Plantaciją sudarantys klonai arba šeimos atrenkami pagal išskirtinius jų požymius, ypatingą dėmesį kreipiant į 4 priedo 4, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktų reikalavimus.

c) Plantaciją sudarantys klonai arba šeimos sodinami arba turėjo būti pasodinti pagal Tarnybos patvirtintą schemą, parengtą taip, kad būtų galima nustatyti kiekvienos sudedamosios dalies tapatybę.

d) Sėklinių plantacijų retinimas aprašomas kartu su atrankos kriterijais, kuriais vadovaujamasi atliekant tokius retinimus ir kuriuos rekomenduoja Tarnyba.

e) Sėklinės plantacijos tvarkomos, o sėklų derlius renkamas taip, kad būtų pasiekti plantacijoms nustatyti tikslai. Sėklinėse plantacijose, skirtose dirbtiniams hibridams gauti, hibridų procentas miško dauginamojoje medžiagoje turi būti nustatytas kontroliniu bandymu.

2. Šeimos (-ų) tėvai

a) Tėvai atrenkami pagal išskirtinius jų požymius, ypatingą dėmesį kreipiant į 4 priedo 4, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktų reikalavimus, arba pagal jų kombinacinę galią.

b) Šeimos (-ų) tėvų paskirtį, kryžminimo schemą ir apdulkinimo sistemą, sudedamąsias dalis, atskyrimą ir vietą bei visus minėtų dalykų pakeitimus turi tvirtinti ir registruoti Tarnyba.

c) Tėvų tapatybę, skaičių ir jų proporciją mišinyje turi tvirtinti bei registruoti Tarnyba.

d) Tėvų, skirtų dirbtiniams hibridams gauti, hibridų procentas dauginamojoje medžiagoje turi būti nustatytas kontroliniu bandymu.

3. Klonai

a) Klonų tapatybė nustatoma pagal skiriamuosius požymius, kuriuos tvirtina ir registruoja Tarnyba.

b) Atskirų klonų vertingumas nustatomas remiantis patirtimi arba įrodomas pakankamos trukmės bandymais.

c) Motininiai medžiai, naudojami klonams gauti, atrenkami pagal išskirtinius jų požymius, ypatingą dėmesį kreipiant į 4 priedo 4, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktų reikalavimus.

d) Turi būti nustatytas didžiausias patvirtinimo galiojimo metų skaičius arba didžiausias gautų remetų skaičius.

4. Klonų rinkinys

a) Klonų rinkinys atitinka 3a, 3b ir 3c punktų reikalavimus.

b) Rinkinį sudarančių klonų tapatybę, skaičių ir proporciją, atrankos būdą ir sodmenis turi tvirtinti ir registruoti Tarnyba. Kiekvienas rinkinys turi būti pakankamai genetiškai įvairus.

c) nustatomas didžiausias klonų rinkinio patvirtinimo galiojimo metų skaičius.

______________

Miško dauginamosios medžiagos nuostatų

6 priedas

MINIMALŪS REIKALAVIMAI, TAIKOMI TVIRTINANT MIŠKO SĖKLINĘ BAZĘ, SKIRTĄ MIŠKO DAUGINAMAJAI MEDŽIAGAI, KURI TURI BŪTI SERTIFIKUOJAMA KAIP „IŠBANDYTA“, GAUTI

1. VISIEMS BANDYMAMS TAIKOMI REIKALAVIMAI

a) Bendrieji teiginiai

Sėklinė bazė turi atitikti 4 arba 5 priedų atitinkamus reikalavimus.

Sėklinei bazei tvirtinti organizuojami bandymai turi būti parengti, išdėstyti ir atliekami, o jų rezultatai aiškinami laikantis pripažintos tarptautinės tvarkos. Kai atliekami lyginamieji bandymai, bandoma dauginamoji medžiaga turi būti palyginta su vienu arba geriau su keletu patvirtintų arba iš anksto parinktų standartų.

b) Požymiai, kuriuos reikia ištirti

i) Bandymai turi būti parengti taip, kad būtų įvertinti konkretūs požymiai, kurie turi būti nurodyti atliekant kiekvieną bandymą.

ii) Deramas dėmesys kreipiamas į prisitaikymą, augimą, svarbius biotinius ir nebiotinius veiksnius. Be to, kiti požymiai, kurie laikomi svarbiais dėl numatytos konkrečios paskirties, vertinami atsižvelgiant į rajono, kuriame atliekamas bandymas, ekologines sąlygas.

c) Dokumentai

Dokumentuose turi būti aprašytos bandymo vietos, įskaitant jų geografinę padėtį, klimatą, dirvą, ankstesnį dirvos naudojimą, personalą, tvarkymą ir bet kokią nebiotinių arba biotinių veiksnių padarytą žalą, o šie dokumentai turi būti kaupiami Tarnyboje. Medžiagos amžių ir vertinimo metu gautus rezultatus turi registruoti Tarnyba.

d) Bandymų organizavimas

i) Kiekvienas miško dauginamosios medžiagos pavyzdys auginamas, sodinamas ir prižiūrimas vienodai ir atsižvelgiant į sodmenų tipą.

ii) Kiekvienas eksperimentas turi būti atliekamas taikant galiojančią statistinę schemą ir naudojant pakankamą medžių skaičių tam, kad būtų įvertintos kiekvienos sudedamosios dalies, kuri tiriama, atskiros savybės.

e) Analizė ir rezultatų pagrįstumas

i) Eksperimentų duomenys turi būti analizuojami taikant pripažintus tarptautinius statistinius metodus ir pateikiami kiekvieno požymio tyrimo rezultatai.

ii) Bandymo atlikimo metodologija ir išsamūs jo rezultatai turi būti laisvai prieinami.

iii) Turi būti pateiktas pareiškimas apie siūlomą prisitaikymo rajoną, esantį šalyje, kurioje buvo atliktas bandymas, taip pat nurodytos savybės, kurios galėtų mažinti naudingumą.

iv) Jeigu bandymais įrodoma, kad miško dauginamajai medžiagai nebūdingos bent jau šios savybės:

- miško sėklinės bazės, iš kurios ji buvo gauta, savybės arba, kad

- dauginamoji medžiaga nėra tokia pat atspari ekonominės svarbos žalingiems organizmams kaip miško sėklinė bazė, tokia miško dauginamoji medžiaga atmetama.

2. REIKALAVIMAI SĖKLINĖS BAZĖS SUDEDAMOSIOMS DALIMS GENETIŠKAI VERTINTI

a) Genetiškai galima vertinti šias miško sėklinės bazės sudedamąsias dalis: sėklų plantacijas, šeimos (-ų) tėvus, klonus ir klonų rinkinius.

b) Dokumentai

Miško sėklinei bazei tvirtinti būtini šie papildomi dokumentai:

i) vertinamų sudedamųjų dalių tapatybės, kilmės ir geneologijos;

ii) kryžminimų schema, naudota gauti miško dauginamajai medžiagai, su kuria atliekami vertinimo bandymai.

c) Bandymų atlikimo tvarka

Turi būti laikomasi šių reikalavimų:

i) kiekvienos sudedamosios dalies genetinė vertė turi būti įvertinta dviejose arba keliose bandymo vietose, iš kurių bent viena turi būti tokioje aplinkoje, kurioje numatoma naudoti miško dauginamąją medžiagą;

ii) miško dauginamosios medžiagos, kuri turi būti parduodama, nustatytas pranašumas apskaičiuojamas remiantis pirmiau minėta genetine verte ir konkrečia kryžminimo schema;

iii) vertinimo bandymus ir genetinius skaičiavimus turi tvirtinti Tarnyba.

d) Aiškinimas

i) Nustatytas miško dauginamosios medžiagos pranašumas apskaičiuojamas palyginant su etalonine populiacija kurio nors požymio arba tam tikrų požymių atžvilgiu.

ii) Nurodoma, ar nustatyta dauginamosios medžiagos genetinė vertė palyginti su etalonine populiacija yra mažesnė kurio nors svarbaus požymio atžvilgiu.

3. MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS LYGINAMOJO BANDYMO REIKALAVIMAI

a) Miško dauginamosios medžiagos imčių paėmimas

i) Lyginamajam bandymui imama miško dauginamosios medžiagos imtis turi iš tiesų reprezentuoti dauginamąją medžiagą iš sėklinės bazės, kurią numatoma patvirtinti.

ii) Sėkliniu dauginimo būdu gautos miško dauginamosios medžiagos, skirtos lyginamajam bandymui:

- derlius turi būti surinktas tokiais metais, kai buvo geros žydėjimo ir vaisių bei sėklų brandinimo sąlygos; galima naudoti dirbtinį apdulkinimą;

- derlius turi būti surinktas tokiais būdais, kurie užtikrina, kad paimtos imtys yra reprezentatyvinės.

b) Etaloniniai medžiai

i) Etaloninių medžių, naudojamų palyginimo tikslams atliekant bandymus, vegetacijos ypatybės bandymų atlikimo rajone pagal galimybes turėtų būti žinomos pakankamai ilgą laiką. Etaloniniai medžiai iš esmės reprezentuoja medžiagą, kuri, kaip įrodyta, pačioje bandymo pradžioje buvo tinkama miškų ūkiui tokiomis ekologinėmis sąlygomis, kuriomis ją siūloma sertifikuoti. Etaloniniai medžiai pagal galimybes turėtų būti kilę iš medynų, atrinktų pagal 4 priedo kriterijus, arba iš sėklinės bazės, oficialiai patvirtintos išbandytai medžiagai gauti.

ii) Atliekant lyginamąjį dirbtinių hibridų bandymą pagal galimybes turi būti įtrauktos etaloninių medžių abiejų tėvų rūšys.

iii) Jeigu įmanoma, turi būti naudojama keletas etaloninių medžių. Kai būtina ir jeigu tai pagrįsta, etaloninius medžius galima pakeisti labiausiai tinkama bandomąja medžiaga arba bandyme naudojamų sudedamųjų dalių vidutinės kokybės augalais.

iv) Tokie pat etaloniniai medžiai naudojami atliekant visus bandymus kuo įvairesnėmis vietos sąlygomis.

c) Aiškinimas

i) Bent vieno svarbaus požymio atžvilgiu turi būti nustatytas didelis statistinis pranašumas palyginti su etaloniniais medžiais.

ii) Aiškiai nurodoma, jeigu buvo nustatyti kokie nors ekonominiu arba ekologiniu požiūriu svarbūs požymiai, kurie yra gerokai prastesni už tokius pačius etaloninių medžių požymius ir kurių poveikį turi kompensuoti tinkami požymiai.

4. SĄLYGINIS PATVIRTINIMAS

Remiantis preliminariu jaunų bandomųjų medžių vertinimu, galima duoti sąlyginį patvirtinimą. Tvirtinimus, kad esama pranašumo, grindžiamus preliminariu vertinimu, reikia iš naujo tikrinti ne vėliau kaip po dešimties metų.

5. ANKSTYVIEJI BANDYMAI

Medelyne, šiltnamyje ir laboratorijoje atliekamų bandymų rezultatus Tarnyba gali pripažinti ir jais remtis, duodama sąlyginį arba galutinį patvirtinimą, jeigu gali būti įrodyta, kad įvertinta savybė ir požymiai, kurie paprastai vertinami atliekant miško bandymus, yra glaudžiai susiję. Kiti požymiai, kurie turi būti ištirti, turi atitikti 3 punkte nustatytus reikalavimus.

______________

Miško dauginamosios medžiagos nuostatų

7 priedas

MEDYNŲ ŽYDĖJIMO IR DERĖJIMO ĮVERTINIMAS

Balas	Balo apibūdinimas
0	Nežydi ir nedera
1	Labai mažai žydi ir labai mažai dera (ant palaukėje ir pavieniui augančių medžių matomi pavieniai žiedai, kankorėžiai arba kitokie vaisiai)
2	Mažai žydi ir mažai dera (ant palaukėje ir pavieniui augančių medžių žiedų nedaug, jie išsidėstę tolygiai; kankorėžių arba kitokių vaisių auga mažai, nedaug jų ir medynų medžiuose)
3	Vidutiniškai žydi ir vidutiniškai dera (ant palaukėje ir pavieniui augančių medžių žiedų nemažai; kankorėžių arba kitokių vaisių – vidutiniškai, tiek pat jų ir pusamžiuose ir brandžiuose medynuose)
4	Gausiai žydi ir gausiai dera (ant palaukėje ir pavieniui augančių medžių gausu žiedų, kankorėžių arba kitokių vaisių, gausu jų ir pusamžiuose bei brandžiuose medynuose)
5	Labai gausiai žydi ir labai gausiai dera (ant palaukėje ir pavieniui augančių medžių, pusamžiuose ir brandžiuose medynuose labai gausu žiedų, kankorėžių arba kitokių vaisių)

______________

Miško dauginamosios medžiagos nuostatų

8 priedas

SUAUGUSIŲ MEDŽIŲ DERĖJIMO ĮVERTINIMAS

Derėjimas		Kankorėžių arba vaisių išsidėstymas medžių lajose
Balais	Gradacijomis	Kankorėžių arba vaisių išsidėstymas medžių lajose
0	Nedera	Kankorėžių arba vaisių nematyti net pro žiūroną
1	Labai menkas	Viršutinėje ir vidurinėje lajos dalyje iš pietų pusės ant kai kurių šakų matyti pavieniai kankorėžiai arba kiti vaisiai; eglių kankorėžiai daugiausia susitelkę pačiose viršūnėse
2	Menkas	Viršutinėje ir vidurinėje lajos dalyje, ypač iš pietų pusės, ant vienos kitos šakos matyti keli kankorėžiai ar kiti vaisiai; eglių lajos vidurinėje dalyje kankorėžių mažai ir jie auga pavieniui
3	Vidutinis	Lajos viršutinėje ir vidurinėje dalyje ant daugelio šakų, ypač iš pietų pusės, matyti vidutiniškai gausiai pavieniui ar grupėmis augantys kankorėžiai ar kiti vaisiai; eglių lajos vidurinėje dalyje kankorėžių mažai
4	Gausus	Lajos viršutinėje ir vidurinėje dalyje ant daugelio šakų kankorėžių matyti daug; lapuočių medžių lajose vaisiai išsidėstę tolygiai, jų ypač gausu pietinėje pusėje; eglių lajos viršutinėje dalyje kankorėžių ypač daug, ant vienmečių šakų jie dažnai susitelkę grupėmis (eglių lajose kekės po 5–10 kankorėžių); vidurinėje dalyje kankorėžių nedaug
5	Labai gausus	Lajos viršutinėje ir vidurinėje dalyje ant visų šakų kankorėžių daug; lapuočių medžių lajose visur vaisių labai daug, ypač pietinėje pusėje; eglių kankorėžių labai gausu lajos viršutinėje dalyje, jie susitelkę grupėmis (eglių lajose kekės po 10–15 kankorėžių, ypač lajų viršutinėje dalyje), gausu kankorėžių ir vidurinėje dalyje

______________

Miško dauginamosios medžiagos nuostatų

9 priedas

(Laukiamo miško sėklų derliaus žiniaraščio pavyzdys)

________________________________________________________________________________

(miškų urėdija, nacionalinio parko direkcija)

LAUKIAMO MIŠKO SĖKLŲ DERLIAUS ŽINIARAŠTIS

Medžių rūšies pavadinimas	Miško sėklinės bazės objekto kodas arba pavadinimas	Miško sėklinės bazės objekto plotas, ha	Žydėjimo (derėjimo) įvertinimas balais	Numatoma paruošti sėklų*, kg	Priežastys, turėjusios neigiamos įtakos medžių žydėjimui ir derėjimui

________________________________________________________________________________

(pareigos, parašas, vardas ir pavardė)

Data _______________________

Pastabos: 1. Duomenys siunčiami: paprastosios eglės ir paprastosios pušies žydėjimo – iki birželio 15 d.; juodalksnio, paprastojo ąžuolo, paprastosios eglės ir paprastosios pušies derėjimo įvertinimas ir numatomas paruošti sėklų kiekis – iki rugsėjo 1 d.

2. * – pildoma, vertinant derėjimą.

______________

Miško dauginamosios medžiagos nuostatų

10 priedas

(Pažymos apie išankstinio miško sėklų kokybės tyrimo rezultatus pavyzdys)

MIŠKO GENETINIŲ IŠTEKLIŲ, SĖKLŲ IR SODMENŲ TARNYBA

PAŽYMA APIE IŠANKSTINIO MIŠKO SĖKLŲ KOKYBĖS TYRIMO REZULTATUS

Nr.

(data)

Savininkas _______________________________________________________________________

Sėklų botaninė rūšis (lietuviškai ir lotyniškai) ____________________________________________

________________________________________________________________________________

Sėklų kokybei nustatyti pristatomųjų bandinių atrinkimo akto Nr. ____200__m.______mėn. ____d.

Pristatomojo bandinio registracijos Nr. _________ 200__m. __________mėn. _____d.

TYRIMO DUOMENYS

Dygimo energija per ______ dienų %

Daigumas per _________ dienų %

Švarumas__________________________________ %

1000 sėklų svoris ____________________________ g

Daigių (gyvybingų) sėklų skaičius 1 kg vnt.

Tyrimo duomenimis sėklos priskiriamos ____________________________________ kokybės klasei.

Rekomendacijos___________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________ ____

(Pareigos) (Parašas) (Vardas ir pavardė)

A. V.

______________

Miško dauginamosios medžiagos nuostatų

11 priedas

(Miško dauginamosios medžiagos ruošimo kortelės pavyzdys)

MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS RUOŠIMO KORTELĖ Nr. _________

I DALIS

Miško dauginamosios medžiagos botaninis pavadinimas (lietuviškai ir lotyniškai)__________________________

_________________________________________________________________________________________

Ruošėjas

Miško sėklinės bazės objekto vieta. Provenencijos (kilmės) rajonas_______geografinės koordinatės: ___________

ŠP ______ RI ____ AVJ___________________________________ miškų urėdija (nacionalinio parko direkcija),

________________________ girininkija _________________kv. ____________________________ skl.

_________________________________________________________________________________________

miško savininkas _______________, žemės sklypo adresas ir kadastro numeris _____________________

Miško dauginamosios medžiagos kategorija

Miško sėklinės bazės objekto kodas MGISST^* sutikimo Nr. data

Sėkloms: subrendimo metai kiekis kg Ūgleliams: kiekis vnt.

Savaiminukams: amžius m., kiekis vnt.

Miško dauginamosios medžiagos ruošėjas ______________________

(Parašas) (Vardas ir pavardė)

Data __________________

II DALIS

Aižyklos savininkas/ vaisių perdirbimo vieta

Kankorėžių/vaisių svoris, kg

Kankorėžių/vaisių kokybė (išvaizda, drėgnumas, švarumas ir pan.) _____________________________________

_________________________________________________________________________________________

Kankorėžius/vaisius priėmė __________________________________________________________

(Parašas) (Vardas ir pavardė)

III DALIS

Kankorėžių/vaisių perdirbimo data

Sėklų siuntos Nr. Data Sėklų siuntos svoris kg

Taros vnt. skaičius , numeriai

Sėklų išeiga %

Sėklų laikymo vieta ir būdas___________________________________________________________________

________________________________ ____

(Pareigos) (Parašas) (Vardas ir pavardė)

Data __________________

IV DALIS

MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS RUOŠA

Ruošimo data	Ruošėjo vardas, pavardė	Svoris, kg/ kiekis, vnt.	Priėmė (parašas)

______________

Miško dauginamosios medžiagos nuostatų

12 priedas

(Miško sėklų kokybei nustatyti pristatomųjų bandinių atrinkimo akto pavyzdys)

MIŠKO SĖKLŲ KOKYBEI NUSTATYTI PRISTATOMŲJŲ BANDINIŲ ATRINKIMO AKTAS

Nr.

_______________________________________________________________________________

(Įstaigos pavadinimas/privataus asmens pavardė, vardas)

________________________________________________________________________________

(įgalioto asmens sėklų pristatomiesiems bandiniams atrinkti pareigos, vardas, pavardė)

200__ m._______________ mėn. ___ d. atrinkau pristatomuosius bandinius iš žemiau išvardytų sėklų siuntų, saugomų ________________________________________________________________________

(saugojimo vieta)

Eil. Nr.	Medžio rūšis	Sėklų savininkas	Siuntos numeris ir data	Taros rūšis ir skaičius	Siuntos svoris, kg	Pristatomojo bandinio svoris, g	Pagrindinio kilmės sertifikato Nr. ir data	Paskutinės kokybės pažymos Nr. ir data

Pristatomieji bandiniai, atrinkti pagal_________________________________ , siunčiami Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnybai

Įgalioto asmens atrinkti pristatomuosius bandinius, parašas _________________________________

________________ garantuoja normalias sėklų siuntų laikymo sąlygas ir jų tapatybės išsaugojimą.

(įstaigos pavadinimas)

Įstaigos, saugančios sėklas, vadovas arba sėklų savininkas _________________________________

(Parašas, vardas, pavardė)

A. V.

______________

Miško dauginamosios medžiagos nuostatų

13 priedas

(Miško sėklų etiketės pavyzdys)

Miško sėklų etiketė

Pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato numeris ir data

Botaninis pavadinimas

Miško dauginamosios medžiagos kategorija

Paskirtis

Miško sėklinės bazės objekto kodas

Provenencijos (kilmės) rajonas

Kilmė: autochtoninė, vietinė, neautochtoninė, nevietinė, kilmė nežinoma (nereikalingą išbraukti)

Subrendimo metai Siuntos Nr. Data

Taros vnt. sk. Taros Nr.

Savininkas

_________________________________________________________________________________________

(Etiketę užpildžiusio asmens pareigos, vardas, pavardė, parašas)

_________________________________________________________________________________________

Data____________________________

______________

Miško dauginamosios medžiagos nuostatų

14 priedas

(Miško sėklų kokybės pažymos pavyzdys)

MIŠKO GENETINIŲ IŠTEKLIŲ, SĖKLŲ IR SODMENŲ TARNYBA

MIŠKO SĖKLŲ KOKYBĖS PAŽYMA

200 __ m. d. Nr. _________

Pagrindinis miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatas 200 __ m. __________ d. Nr._____

Savininkas _______________________________________________________________________

Sėklų botaninė rūšis________________________________________________________________

Sėklų siuntos Nr. ___ 200__ m. ________________ mėn. ____ d. Sėklų siuntos svoris_________ kg

Objekto kodas ______________________ Dauginamosios medžiagos kategorija________________

Sėklų laikymo vieta ______________________________________ tara______________________

Sėklų tyrimo metodas_______________________________________________________________

TYRIMO REZULTATAI

Švarumas, %

Daigumas/gyvybingumas

Dygimo energija po d.

Daigumas po d. / gyvybingumas

nesudygusių sėklų, %

Švarios sėklos

Inertiška medžiaga

Kitos sėklos

sveikų

nenormaliai sudygusių

kietų ankštinių

sušutusių

supuvusių

pažeistų kenkėjų

be gemalo

tuščių

(0,0 – nerasta, P – pėdsakai (kai mažiau kaip 0,05%, N – netirta)

1000 sėklų svoris _____ g, drėgnumas ___ %, daigių (gyvybingų) sėklų skaičius 1 kg _______ vnt.

Inertiškos medžiagos rūšis:

Kitų augalų sėklų (jų pavadinimas ir kiekis, vnt./kg):

Sėklų užkrėtimas grybais:

Kita informacija:

Sėklos tinkamos, netinkamos (nereikalingą išbraukti) rezervinio fondo sudarymui.

Rekomenduojamos priemonės sėklų kokybei pagerinti ____________________________________

________________________________________________________________________________

Sėklos priskiriamos ________________________________________ kokybės klasei.

Pažyma galioja iki 20__ m. ______________________ mėn. _____ d.

________________________________ ____________________________

(Pareigos) (Parašas) (Vardas ir pavardė)

A. V.

______________

Miško dauginamosios medžiagos nuostatų

15 priedas

(Pagrindinių miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatų pavyzdžiai)

A DALIS

PAGRINDINIS MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS, GAUTOS IŠ SĖKLŲ ŠALTINIŲ IR MEDYNŲ, KILMĖS SERTIFIKATAS

(Sertifikate tiksliai nurodytoje vietoje turi būti įrašyta visa toliau pateikiama informacija)

IŠDUOTAS LAIKANTIS DIREKTYVOJE 1999/105/EB NUSTATYTOS TVARKOS

VALSTYBĖ:

SERTIFIKATO EB NUMERIS: /(VALSTYBĖS KODAS)/NR.)....................................................................................

Patvirtinama, kad toliau aprašyta miško dauginamoji medžiaga buvo gauta:

laikantis EB direktyvos nuostatų 

taikant pereinamojo laikotarpio priemones 

1. Botaninis pavadinimas:....................................................................................................................

2. Dauginamosios medžiagos pobūdis: Sėkla  Augalų dalys  Sodmenys 
		4. Sėklinės bazės tipas: Sėklų šaltinis  Medynas 
3. Dauginamosios medžiagos kategorija: Šaltinio tapatybė nustatyta  Atrinkta  Išbandyta 

5. Paskirtis:............................................................................................................................................

6. Miško sėklinės bazės objekto kodas:

…………………………………………../Mišinys:...............................................................................

7. Autochtoninė  Neautochtoninė  Nežinoma 

Vietinė  Nevietinė 

8. Sėklinės bazės kilmė (neautochtoninės/nevietinės medžiagos, jeigu žinoma):

................................................................................................................................................................

9. Sėklinės bazės šalis ir provenencijos (kilmės) rajonas:...................................................................

Provenencija (trumpas pavadinimas, jeigu reikia):..................................................................................

10. Sėklinės bazės vietos aukštis virš jūros lygio.................................................................................

11. Sėklų subrendimo metai.................................................................................................................

12. Dauginamosios medžiagos kiekis...................................................................................................

13. Ar medžiaga, kuriai išduodamas šis sertifikatas, yra gauta padalijus didesnę siuntą, kuriai buvo išduotas ankstesnis EB sertifikatas? Taip  Ne 

Ankstesnio sertifikato numeris ……………… Pirminės siuntos kiekis....................................................................................

14. Augimo medelyne trukmė ........................................................................................................................................................

15. Ar iš sėklų gauta medžiaga vėliau buvo dauginama vegetatyviniu būdu? Taip  Ne 

Dauginimo būdas …………………Dauginimo ciklų skaičius..............................................................

16. Kita svarbi informacija:.................................................................................................................

17. Tiekėjo pavadinimas ir adresas

Oficialios įstaigos pavadinimas ir adresas:

Oficialios įstaigos antspaudas:

Data:

Atsakingo pareigūno vardas ir pavardė:

Parašas:

B DALIS

PAGRINDINIS MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS, GAUTOS IŠ SĖKLINIŲ PLANTACIJŲ ARBA ŠEIMOS (-Ų) TĖVŲ, KILMĖS SERTIFIKATAS

(Sertifikate tiksliai nurodytoje vietoje turi būti įrašyta visa toliau pateikiama informacija)

IŠDUOTAS LAIKANTIS DIREKTYVOJE 1999/105/EB NUSTATYTOS TVARKOS

VALSTYBĖ:

SERTIFIKATO EB NUMERIS: /(VALSTYBĖS KODAS)/NR.) ..................................................................................

Patvirtinama, kad toliau aprašyta miško dauginamoji medžiaga buvo gauta:

laikantis EB direktyvos nuostatų 

taikant pereinamojo laikotarpio priemones 

1. a) Botaninis pavadinimas:................................................................................................................

b) Sėklinės bazės pavadinimas (nurodytas kataloge).........................................................................

2. Dauginamosios medžiagos pobūdis:

Sėklos 

Augalų dalys 

Sodmenys 

4. Sėklinės bazės tipas:

Sėklinė plantacija 

Šeimos (-ų) tėvai 

3. Dauginamosios medžiagos kategorija:

Atitinkanti (kokybės) reikalavimus 

Išbandyta 

5. Paskirtis:............................................................................................................................................

6. Miško sėklinės bazės objekto kodas:...............................................................................................

7. (Jeigu reikia) Autochtoninė  Neautochtoninė  Nežinoma 

Vietinė  Nevietinė 

8. Sėklinės bazės kilmė (neautochtoninės/nevietinės medžiagos, jeigu žinoma):

................................................................................................................................................................

9. Sėklinės bazės šalis ir provenencijos (kilmės) rajonas arba vieta:.................................................

Provenencija (trumpas pavadinimas):.....................................................................................................

10. Sėklos gautos: kryžmiškai apdulkinant 

papildomai apdulkinant 

dirbtinai apdulkinant 

11. Sėklų subrendimo metai .........................................................

...........................................................................

12. Dauginamosios medžiagos kiekis...................................................................................................

13. Ar medžiaga, kuriai išduodamas šis sertifikatas, yra gauta padalijus didesnę siuntą, kuriai buvo išduotas ankstesnis EB sertifikatas? Taip  Ne 

Ankstesnio sertifikato numeris ……………….. Pirminės siuntos kiekis...............................................................................

14. Augimo medelyne trukmė:.......................................................................................................................................................

15. Reprezentuojamų sudedamųjų dalių skaičius:

Šeimos:..................................................................................................................................................................................................

Klonai:.................................................................................................................................................................................................

16. Sėklinės bazės vietos aukštis virš jūros lygio arba šio aukščio ribos..........................................

17. Ar gaunant sėklinę bazę buvo naudotas genetinis modifikavimas? Taip  Ne 

18. Dauginamosios medžiagos, gautos iš šeimos (-ų) tėvų:

Kryžminimų schema …………………………….. Šeimas sudarančių šeimų dalis procentais...........................................

19. Ar iš sėklų gauta medžiaga vėliau buvo dauginama vegetatyviniu būdu? Taip  Ne 

Dauginimo būdas …………………….. Dauginimo ciklų skaičius ...........................................................................................

20. Kita svarbi informacija:.................................................................................................................

21. Tiekėjo pavadinimas ir adresas

Oficialios įstaigos antspaudas:

Data:

Oficialios įstaigos pavadinimas ir adresas:

Atsakingo pareigūno vardas ir pavardė:

Parašas:

C DALIS

PAGRINDINIS MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS, GAUTOS IŠ KLONŲ IR KLONŲ MIŠINIŲ, KILMĖS SERTIFIKATAS

(Sertifikate tiksliai nurodytoje vietoje turi būti įrašyta visa toliau pateikiama informacija)

IŠDUOTAS LAIKANTIS DIREKTYVOJE 1999/105/EB NUSTATYTOS TVARKOS

VALSTYBĖ:

SERTIFIKATO EB NUMERIS: /(VALSTYBĖS KODAS)/NR.).....................................................................................

Patvirtinama, kad toliau aprašyta miško dauginamoji medžiaga buvo gauta:

laikantis EB direktyvos nuostatų 

taikant pereinamojo laikotarpio priemones 

2. a) Botaninis pavadinimas:................................................................................................................

b) Klono arba klono mišinio pavadinimas..........................................................................................

2. Dauginamosios medžiagos pobūdis:

Augalų dalys 

Sodmenys 

4. Sėklinės bazės tipas:

Klonai 

Klonų mišinys 

3. Dauginamosios medžiagos kategorija:

Atitinkanti (kokybės) reikalavimus 

Išbandyta 

5. Paskirtis: ...........................................................................................................................................

6. Miško sėklinės bazės objekto kodas:...............................................................................................

7. (Jeigu reikia) Autochtoninė  Neautochtoninė  Nežinoma 

Vietinė  Nevietinė 

8. Sėklinės bazės kilmė (neautochtoninės/nevietinės medžiagos, jeigu žinoma):

................................................................................................................................................................

9. Sėklinės bazės šalis ir provenencijos (kilmės) rajonas arba vieta:.................................................

Provenencija (trumpas pavadinimas):.....................................................................................................

10. Ar gaunant sėklinę bazę buvo naudotas genetinis modifikavimas? Taip  Ne 

11. a) Dauginimo būdas:..............................................................................................................................................................

b) Daugininimo ciklų skaičius.....................................................................................................................................................

12. Dauginamosios medžiagos kiekis ..................................................................................................

13. Ar medžiaga, kuriai išduodamas šis sertifikatas, yra gauta padalijus didesnę siuntą, kuriai buvo išduotas ankstesnis EB sertifikatas? Taip  Ne 

Ankstesnio sertifikato numeris …………………Pirminės siuntos kiekis.............................................................................

14. Augimo medelyne trukmė:.......................................................................................................................................................

15. Klonų mišinių:

Klonų skaičius mišinyje …………………Klonų, sudarančių mišinį, dalis, procentais ........................................................

16. Kita svarbi informacija:.................................................................................................................

17. Tiekėjo pavadinimas ir adresas

Oficialios įstaigos pavadinimas ir adresas:

Oficialios įstaigos antspaudas:

Data:

Atsakingo pareigūno vardas ir pavardė:

Parašas:

______________

Miško dauginamosios medžiagos nuostatų

16 priedas

DUOMENYS APIE PARDUODAMĄ ARBA PERDUODAMĄ MIŠKO DAUGINAMĄJĄ MEDŽIAGĄ (MDM)

______________________________

(MDM tiekėjas)

MDM gavėjas		Medžių rūšis	Tiekėjo išduoto dokumento Nr. ir data	MDM kategorija	MDM kilmės sertifikato Nr. data/objekto kodas	Miško dauginamosios medžiagos (MDM)
juridinis, fizinis asmuo	adresas					pobūdis (sodmenys, sėklos, augalų dalys)	kiekis		amžius, m.
juridinis, fizinis asmuo	adresas					pobūdis (sodmenys, sėklos, augalų dalys)	kg	tūkst. vnt.	amžius, m.

Duomenis pateikė_____________________________________

(Pareigos) (Parašas) (Vardas ir pavardė)

Data___________________

______________

Miško dauginamosios medžiagos nuostatų

17 priedas

(Miško sėklų kokybės nustatymo akto pavyzdys)

MIŠKO SĖKLŲ KOKYBĖS NUSTATYMO AKTAS

200 __ m. mėn. _______ d.

________________________________________________________________________________

(Juridinis arba fizinis asmuo ir jo adresas)

________________________________________________________________________________

Įgaliotas asmuo arba savininkas ______________________________________________________

(Pareigos, vardas ir pavardė)

patikrino paruoštų sėklų kokybę ir surašė šį aktą.

Sėklų rūšies pavadinimas (lietuviškai ir lotyniškai)________________________________________

Sėklų siuntos svoris___________ kg, sėklų siuntos Nr. __________, data_____________________

Bandinio svoris arba tiriamų sėklų kiekis ____________g / vnt.,

bandinys atrinktas 200 __ m. ________________ mėn. ______ d.,

vadovaujantis_____________________________________________________________________

SĖKLŲ TYRIMO DUOMENYS

1. Švarumas _________________________ %,

mėginio svoris _______________ g

2. Sėklų atliekos ir priemaišos (iš viso)______ %

iš jų:

pažeistos kenkėjų_____________________ %

pažeistos ligų ________________________ %

pažeistos mechaniškai_________________ %

šiukšlės _____________________________ %

3. Sėklų gyvybingumas_________________ %,

iš___________________ mėginių

iš jų:

sveikų _____________________________ %

pakenktų___________________________ %

sugedusių___________________________ %

pažeistų kenkėjų______________________ %

tuščių______________________________ %

be gemalo___________________________ %

4. 1000 sėklų svoris _____________ g

5. Daigių (gyvybingų) sėklų 1 kg_____________ vnt.

Tyrimo duomenimis sėklos priskiriamos _____________________________ kokybės klasei.

Įgaliotas asmuo arba savininkas_______________________________________________________

(Parašas, vardas, pavardė)

______________

Miško dauginamosios medžiagos nuostatų

18 priedas

(Pakartotinio miško sėklų išvalymo akto pavyzdys)

PAKARTOTINIO MIŠKO SĖKLŲ IŠVALYMO AKTAS

200 __ m. mėn. ______ d.

________________________________________________________________________________

(Juridinis arba fizinis asmuo ir adresas)

Komisija, susidedanti iš ____________________________________________________________

(pareigos, vardai, pavardės)

_______________________________________________________________________________ ,

surašė šį pakartotinio sėklų išvalymo aktą. Vadovaujantis Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnybos išvadomis, pateiktomis 200 __ m. ________________ mėn. _____ d. Miško sėklų kokybės pažymoje Nr.____, pakartotinai 200 __ m._______________________________________________ mėn.___d. išvalyta

________________________________________________________________________________

(lietuviškas ir lotyniškas sėklų rūšies pavadinimas)

sėklų siunta Nr. ______________, sudaryta 200 __ m. _____________________ mėn. ________ d.

SĖKLŲ IŠVALYMO REZULTATAI

Sėklų siuntos svoris iki išvalymo_______________ kg

Sėklų siuntos svoris po išvalymo_______________ kg

Atliekų svoris______________________________ kg

Komisija: __________________________________________________________________

(Parašas, vardas ir pavardė)

__________________________________________________________________

(Parašas, vardas ir pavardė)

______________

Miško dauginamosios medžiagos nuostatų

19 priedas

(Medelyno kortelės pavyzdys)

MEDELYNO KORTELĖ

Nr.

(užpildoma išsėjant sėklas, persodinant, susukant į ritinius sodmenis)

Pridedama: 1. Pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato Nr.............................. ,

išduoto 200___m. _____________d., kopija arba nurodomas sėklų siuntos Nr. __________.

2. Apsėtų lysvių, apsodintų plotų, ritinių išdėstymo schema (pabraukti).

Botaninis rūšies pavadinimas (lietuviškai ir lotyniškai)______________________________________________

Sėklų išsėjimo, sodmenų persodinimo, auginimo ritiniuose vieta (medelyno adresas arba vieta, lauko Nr.)

Plotas ha, išsėta sėklų kg, persodinta (susukta į ritinius) daigų tūkst. vnt.

________________________________________________________________________________

(Pareigos, parašas, vardas, pavardė)

Data_____________________

DUOMENYS APIE SODMENŲ IŠAUGINIMĄ MEDELYNE

Data	Amžius, m. (pvz., 1+1)	Apskaityta, tūkst. vnt.	Sunaudota savoje girininkijoje, perduota savoje miškų urėdijoje (nac. parke), parduota			Parašas
Data	Amžius, m. (pvz., 1+1)	Apskaityta, tūkst. vnt.	sodmenų gavėjas arba pirkėjas	kiekis, tūkst. vnt.	išduoto dokumento Nr. ir data	Parašas

______________

Miško dauginamosios medžiagos nuostatų

20 priedas

(Miško sėklinės plantacijos paso pavyzdys)

MIŠKO SĖKLINĖS PLANTACIJOS PASAS

Miško sėklinės bazės objekto kodas valdytojas/ savininkas

........................................................ Vieta (adresas)...................................................

Plotas....................... ha.................. m. miškotv.

Geografinės koordinatės: ŠP............ RI............

AVJL...................... m

Provenencijos (kilmės) rajonas...........................

Įveisimo metai....................................................

1. Medžio rūšis (-ys)...............................................................................................................................

2. Buvusi sklypo kategorija (pabraukti arba įrašyti) – kirtavietė, pieva, dirbama žemė, kt. ...................

3. Dirvožemis, jo tipologinė grupė..........................................................................................................

4. Augavietė...........................................................................................................................................

5. Žolinė danga.......................................................................................................................................

6. Reljefas...............................................................................................................................................

7. Su plantacija besiribojantys objektai...................................................................................................

ir atstumai iki jų......................................................................................................................................

8. Dirvos dirbimo būdas.........................................................................................................................

9. Įveisimo būdas...................................................................................................................................

10. Sodmenų charakteristika: tipas.............................. skiepų amžius........ m., poskiepių amžius..... m.

12. Klonų skaičius....................................

12. Plantacijos sekcijų charakteristika:

Sekcijos Nr.	Plotas, ha	Įveisimo metai	Dauginamosios medžiagos kategorija	Klonų skaičius, vnt.	Skiepytų medžių		Sodinimo tankumas, vnt./ha	Sodinimo atstumai
					skaičius, vnt./ha	% nuo bendro skaičiaus		Sodinimo atstumai
					skaičius, vnt./ha	% nuo bendro skaičiaus		eilėse	tarp eilių

13. Sėklinės plantacijos planas ir klonų išdėstymo schema (pridedama).

14. Miško dauginamosios medžiagos platinimo galimybės (apribojimai)...............................................

15. Objekto paskirtis...............................................................

16. Saugojimo priežastys.................................................	SE – selekcinė vertė, RP – reprezentuoja vietinius medynus, AD – adaptacija augavietei, FI – fenotipinė ypatybė, AU – autochtoniškumas, ĮV – didelė formų įvairovė, SA – specifinė augavietė, MO – mokslinė vertė, DE – demonstracinė vertė, KI – kitos
17. Mokslinė vertė.............................................................	5 – labai vertingas, 4 – vertingas, 3 – vidutinės vertės, 2 – mažai vertingas, 1 – nevertingas
18. Demonstracinė vertė..................................................	5 – labai vertingas, 4 – vertingas, 3 – vidutinės vertės, 2 – mažai vertingas, 1 – nevertingas
19. Miško dauginamosios medžiagos kategorija ..............................................................................................	N – šaltinio tapatybė nustatyta, A – atrinkta, R – atitinkanti (kokybės) reikalavimus, I – išbandyta
20. Sėklų rinkimo galimybė.............................................	G – galima, L – limituota, S – sunkiai surenkamos, N – negalima, X – nežinoma
21. Teritorijos statusas ....................................................	ŽŪN – buvusios žemės ūkio naudmenos, ŪKM – ūkiniai miškai, DR3 – III miškų grupės ūkiniai miškai, LAM – laukų apsauginiai miškai, VAM – vandens telkinių apsaugos zonų miškai, PEM – priešeroziniai miškai, MPR – miško parkų rekreaciniai miško sklypai, MPA – miško parkai, MSM – miestų gamyklų sanitarinių zonų miškai, RMS – rekreaciniai miško sklypai, AVP – valstybinių parkų apsaugos zonų miškai, KUM – kurortų miškai
22. Miškų grupė ................................................................	I gr. – rezervatinis miškas, II(A) gr. – specialios paskirties ekosistemų apsaugos miškas, II(B) gr. – specialios paskirties rekreacinis miškas, III gr. – apsauginis miškas, IV gr. – ūkinis miškas
23. Grėsmės pobūdis.........................................................	SK – per didelis tankumas, PB – perbrendimas, ŠP – šalčio pakenkimai, VV – vėjavarta, VL – vėjalauža, SN – sniegalauža, UM – užmirkimas, SA – sausrų pakenkimai, SP – saulės pakenkimai, VP – vabzdžių pakenkimai, GL – grybinės ligos, ŽL – žvėrių padaryti pakenkimai (lajos), ŽŽ – žvėrių padaryti pakenkimai (žievės), GŽ – gaisras žemutinis, GA – gaisras aukštutinis, RE – didelis rekreacinis krūvis, ME – mechaniniai pažeidimai, OT – oro tarša, DS – dirvožemio suplūkimas
24. Rizikos laipsnis............................................................	5 – nėra grėsmės, 4- maža grėsmė, 3 – vidutinė grėsmė, 2 – didelė grėsmė, 1 – labai didelė grėsmė
25. Medžių pakenkimai...................................................	ST – stelbiama dėl per didelio tankumo, SK – stelbiama kitų medžių rūšių, PB – perbrendimas, ŠP – šalčio pakenkimai, AP – apledėjimo sukelti pakenkimai, VV – vėjavarta, SN – sniegalauža, UM – užmirkimas, SA – sausrų pakenkimai, SP – saulės pakenkimai, VP – vabzdžių pakenkimai, GL – grybinės ligos, ŽL – žvėrių padaryti pakenkimai (lajos), ŽŽ – žvėrių padaryti pakenkimai (žievės), GŽ – gaisras žemutinis, GA – gaisras aukštutinis, RE – didelis rekreacinis krūvis, ME – mechaniniai pažeidimai, OT – oro tarša, DS – dirvožemio suplūkimas
26. Pakenkimų datos .......................................................	...................................................................................................
27. Pakenkimų laipsnis....................................................	5 – nepakenkta, 4 – mažai pakenkta, 3 – vidutiniškai pakenkta, 2 – stipriai pakenkta, 1 – žuvęs
28. Bendra būklė...............................................................	6 – labai gera, 5 – gera, 4 – vidutinio gerumo, 3 – patenkinama, 2 – bloga, 1 – labai bloga
29. Būtinos priemonės......................................................	ŽY – objekto ribų žymėjimas, IN – selekcinė inventorizacija, TI – trako iškirtimas, PŽ – papildomas želdinimas, LF – lajų formavimas, ET – medžių/eilių etiketavimas, PP – papildomo ploto prijungimas, SA –sausinimas, VA – vandens lygio pakėlimas, SR – selekciniai retinimai, RK – rekonstrukcija (iškertant ir vėl apsodinant), TV – tvėrimas, AŽ – individuali apsauga nuo žvėrių, DS – dirvožemio skarifikacija, KV – kovos priemonės prieš vabzdžius, PG – priešgaisrinių juostų įrengimas, SS – sėklų pavyzdžių surinkimas į genų banką, ST – sėklų surinkimas tyrimams, ŪP – ūglelių paėmimas plantacijoms/klonų rinkiniams veisti, ŪT – ūglelių paėmimas tyrimams
30. Priemonių būtinumas.................................................	4 – pageidaujamos, 3 – reikalingos, 2 – skubiai būtinos, 1 – nedelsiant būtinos

Pastabos..................................................................................................................................................

Plantaciją projektavo..............................................................................................................................

Atsakinga institucija...............................................................................................................................

Aprobuota...............................................................................................................................................

Nurašyta.................................................................................................................................................

Pasą sudarė.............................................................................................................................................

(Pareigos, parašas, vardas, pavardė)

................................................................................................................................................................

Paso sudarymo data................................................................................................................................

1 lentelė. Sėklų ruoša plantacijoje

Sėklų siuntos Nr.	Data	Kiekis, kg	Pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato Nr. ir data	Užpildžiusio asmens pareigos, pavardė, parašas

2 lentelė. Ūglelių ruoša plantacijoje

Data	Kiekis, vnt.	Ūglelių rūšis	Pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato Nr. ir data	Užpildžiusio asmens pareigos, pavardė, parašas

3 lentelė. Priežiūros darbai

Data	Darbų pavadinimas	Mato vnt.	Apimtis	Užpildžiusio asmens pareigos, pavardė, parašas	Pastabos

Klonų charakteristika ir būklė ................................................................................................................

................................................................................................................................................................

______________

Miško dauginamosios medžiagos nuostatų

21 priedas

(Miško sėklinio medyno paso pavyzdys)

MIŠKO SĖKLINIO MEDYNO PASAS

Miško sėklinės bazės objekto kodas valdytojas/ savininkas

.................................................................................... Vieta (adresas)...................................................

..........................................................................

Plotas.…………... ha................ m. miškotvarka

Geografinės koordinatės: ŠP ...RI ...AVJL ... m

Provenencijos (kilmės) rajonas...........................

Išskyrimo metai..................................................

Objektų grupė....................................................

1. Medžių rūšis (-ys)................................................................................................................................

2. Medyno kilmė.....................................................................................................................................

3. Medyno..................... metų taksaciniai duomenys:

Kv.

Skl.

Plotas,

Rūšinė

sudėtis

Rūšis

Amžius

Vidutinis

Bonitetas

Dtg

Miško

tipas

Skalsumas

Tūris,

ktm/ha

Selekcinė

grupė

H, m

D, cm

4. Saugojimo priežastys..........................................................................................................................

RP – reprezent. viet. medynus, AD – adaptacija augavietei, SA – specifinė augavietė,

SE – selekcinė vertė, MO – mokslinė vertė, DE – demonstracinė vertė, FI – fenotipinė

ypatybė, AU – autochtoniškumas, RE – retumas, GE – kelios generacijos, ĮV – didelė formų

įvairovė, AM – didelis amžius, KI – kitos

5. Objekto paskirtis ................................................................................................................................

6. Miško dauginamosios medžiagos platinimo galimybės (apribojimai) ................................................

7. Vyraujantys dirvožemiai.....................................................................................................................

8. Reljefas...............................................................................................................................................

9. Trakas.................................................................................................................................................

10. Pomiškis............................................................................................................................................

11. Žolinė danga.....................................................................................................................................

12. Paklotė..............................................................................................................................................

13. Selekcinis įvertinimas (balais, palyginant su vidutinių medynų rodikliais):

Sanitarinė

būklė

Stiebų tiesumas

Lajos plotis

Šakų storis

Šakojimosi

kampas

Šakotu – mas

1 – blogesnis už vidutinį, 1,5 – kiek blogesnis už vidutinį, 2 – vidutinis, 2,5 – kiek geresnis už vidutinį, 3 – daug geresnis už vidutinį

14. Vyraujančios formos: fenologinė......................................................

žievės morfologinė........................................

lajos morfologinė...........................................

......................................... lajų tankumas................................................

Lajų ilgis......................................... m,........................% nuo medžio aukščio,

bešakės stiebo dalies ilgis.............. m,.........................% nuo medžio aukščio.

15. Mokslinė vertė........................................... 5 – labai vertingas, 4 – vertingas, 3 – vidutinės vertės,

2 – mažai vertingas, 1 – nevertingas

16. Demonstracinė vertė.................................. 5 – labai vertingas, 4 – vertingas, 3 – vidutinės vertės,

2 – mažai vertingas, 1 – nevertingas

17. Miško dauginamosios medžiagos ............. N – šaltinio tapatybė nustatyta, A – atrinkta, R–kategorija......................................................................... atitinkanti (kokybės) reikalavimus, I – išbandyta

18. Sėklų rinkimo galimybė............................. G – galima, L – limituota, S – sunkiai surenkamos,

N – negalima, X – nežinoma

19. Teritorijos statusas..................................... RM – rezervatiniai miškai, RAT – rezervatinių

apyrubių teritorijos, BAM – Baltijos jūros ir Kuršių

marių pakrančių miškai, DR2 – II miškų grupės

draustinių miškai, GIS – saugomų gamtos išteklių

miškai, SKO – saugomi gamtinio kraštovaizdžio

miškai, PEM – priešeroziniai miškai, MPR – miško

parkų rekreaciniai miško sklypai, KUM – kurortų

miškai, MPA miško parkai, MSM – miestų

gamyklų sanitarinių zonų miškai, RMS – rekreaciniai

miško sklypai, AVP – valstybinių parkų apsaugos

zonų miškai, VAM – vandens telkinių apsaugos zonų

miškai, DR3 – III miškų grupės draustinių miškai,

LAM – laukų apsauginiai miškai, UKM – ūkiniai

miškai

20. Miškų grupė............................................... I gr. – rezervatinis miškas, II(A) gr. – specialios

paskirties ekosistemų apsauginis miškas, II(B) gr. –

specialios paskirties rekreacinis miškas, III gr. –

apsauginis miškas, IV gr. – ūkinis miškas

21. Pliusinių medžių skaičius..................................................................................................................

22. Pliusinių medžių Nr..........................................................................................................................

23. Grėsmės pobūdis........................................ NA – nėra pakankamo atžėlimo, PB – perbrendimas,

KK – kitų rūšių konkurencija, SK – per didelis

medyno tankumas, RK – rūšių kaita, ŠP – šalčio

pakenkimai, VV – vėjovarta, SN – sniegolaužos, UM

– užmirkimas, SA – sausrų pakenkimai, SP – saulės

pakenkimai, VP – vabzdžių pakenkimai, GL –

grybinės ligos, ŽL – žvėrių padaryti pakenkimai

(lajos), ŽŽ – žvėrių padaryti pakenkimai (žievės), GŽ

– gaisras žemutinis, GA – gaisras aukštutinis, RE –

didelis rekreacinis krūvis, ME – mechaniniai

pažeidimai, OT – oro tarša, DS – dirvožemio

suplūkimas

24. Rizikos laipsnis.......................................... 5 – nėra grėsmės, 4 – maža grėsmė, 3 – vidutinė

grėsmė, 2 – didelė grėsmė, 1 – labai didelė grėsmė

25. Medžių pakenkimai.................................... ST – stelbiama dėl per didelio tankumo, SK – stelbiama

kitų medžių rūšių, PB – perbrendimas, ŠP – šalčio

pakenkimai, AP – apledėjimo sukelti pakenkimai,

VV – vėjavarta, VL – vėjalauža, SN – sniegalauža,

UM – užmirkimas, SA – sausrų pakenkimai, SP –

saulės pakenkimai, VP – vabzdžių pakenkimai, GL –

grybinės ligos, ŽL – žvėrių padaryti pakenkimai

(lajos), ŽŽ – žvėrių padaryti pakenkimai (žievės), GŽ

– gaisras žemutinis, GA – gaisras aukštutinis, RE –

didelis rekreacinis krūvis, ME – mechaniniai

pažeidimai, OT – oro tarša, DS – dirvožemio

suplūkimas.

26. Pakenkimų laipsnis..................................... 5 – nepakenkta, 4 – mažai pakenkta, 3 – vidutiniškai

pakenkta, 2 – stiprai pakenkta, 1 – žuvęs

27. Bendra medyno būklė................................ 6 – labai gera, 5 – gera, 4 – vidutinio gerumo, 3 –

patenkinama, 2 – bloga, 1 – labai bloga

28. Būtinos priemonės:.................................... ŽY – medžio ar objekto ribų žymėjimas lauke, IN –

selekcinė inventorizacija, SK – siaurabiržiai

atkuriamieji kirtimai, UG – ugdymo kirtimai, AT –

atvejiniai kirtimai, TI – trako iškirtimas, PI – kitų

rūšių pomiškio iškirtimas, AI – kitų rūšių ardo

iškirtimas, TV – tvėrimas, AŽ – individuali apsauga

nuo žievės laupymo, DS – dirvožemio skarifikacija,

KV – kovos priemonės prieš vabzdžius, PG –

priešgaisrinių juostų įrengimas, ŽE – želdinimas, PŽ

– papildomas želdinimas, SĖ – sėjimas, PS –

papildomas sėjimas, PP – papildomo ploto

prijungimas atkūrimui, SA – sausinimas, VA –

vandens lygio pakėlimas, SS – sėklų pavyzdžių

surinkimas į genų banką, ST – sėklų surinkimas

tyrimams, ŪP – ūglelių paėmimas plantacijoms/klonų

rinkiniams veisti, ŪT – ūglelių paėmimas tyrimams

29. Priemonių būtinumas................................. 4 – pageidaujamos, 3 – reikalingos, 2 – skubiai

būtinos, 1 – nedelsiant būtinos

Pastabos..................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

Sėklinį medyną atrinko...........................................................................................................................

Atsakinga institucija...............................................................................................................................

Aprobuotas.............................................................................................................................................

Statusą panaikino....................................................................................................................................

Pasą sudarė.............................................................................................................................................

(Pareigos, parašas, vardas, pavardė)

................................................................................................................................................................

Paso sudarymo data................................................................................................................................

1 lentelė. Sėklų ruoša medyne

Sėklų siuntos Nr.	Data	Kiekis, kg	Pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato Nr. ir data	Užpildžiusio asmens pareigos, pavardė, parašas

2 lentelė. Ūglelių ruoša medyne

Data	Kiekis, vnt.	Ūglelių rūšis	Pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato Nr. ir data	Užpildžiusio asmens pareigos, pavardė, parašas

3 lentelė. Priežiūros darbai

Data	Darbų pavadinimas	Mato vnt.	Apimtis	Užpildžiusio asmens pareigos, pavardė, parašas	Pastabos

______________

Miško dauginamosios medžiagos nuostatų

22 priedas

(Miško genetinio draustinio paso pavyzdys)

MIŠKO GENETINIO DRAUSTINIO PASAS

Miško sėklinės bazės objekto kodas valdytojas/savininkas

.................................................................................... Vieta (adresas)...................................................

Plotas.…………...... ha............. m. miškotvarka

Geografinės koordinatės:ŠP... RI... AVJL.... m

Provenencijos (kilmės) rajonas...........................

Išskyrimo metai..................................................

Objektų grupė....................................................

1. Saugomos medžių rūšys.....................................................................................................................

2. Medyno (-ų) kilmė..............................................................................................................................

3. Medyno (-ų)...................... metų taksaciniai duomenys:

Kv.

Skl.

Plotas,

Rūšinė

sudėtis

Rūšis

Amžius

Vidutinis

Bonitetas

Dtg

Miško

tipas

Skalsumas

Tūris,

ktm/ha

Selekcinė

grupė

H, m

D, cm

4. Sklypų skaičius draustinyje................................................................................................................

5. Saugojimo priežastys..........................................................................................................................

RP – reprezentuoja vietinius medynus, AD – adaptacija augavietei, SA – specifinė augavietė,

SE – selekcinė vertė, MO – mokslinė vertė, DE – demonstracinė vertė, FI – fenotipinė

ypatybė, AU autochtoniškumas, RE – retumas, GE – kelios generacijos, ĮV – didelė formų

įvairovė, AM – didelis amžius, KI – kitos

6. Vyraujantys dirvožemiai.....................................................................................................................

7. Reljefas...............................................................................................................................................

8. Trakas.................................................................................................................................................

9. Pomiškis..............................................................................................................................................

10. Žolinė danga.....................................................................................................................................

11. Paklotė..............................................................................................................................................

13. Selekcinis įvertinimas (balais, lyginant su vidutinių medynų rodikliais):

Sanitarinė

būklė

Stiebų tiesumas

Lajos plotis

Šakų storis

Šakojimosi

kampas

Šakotu-mas

1-blogesnis už vidutinį, 1,5-kiek blogesnis už vidutinį, 2-vidutinis, 2,5-kiek geresnis už vidutinį,

3-geresnis už vidutinį

14. Miško dauginamosios medžiagos platinimo galimybės (apribojimai)...............................................

15. Objekto paskirtis...............................................................................................................................

15. Vyraujančios formos: . fenologinė.........................................................

žievės morfologinė............................................

lajos morfologinė..............................................

lajų tankumas....................................................

lajų ilgis..................................... m,........................% nuo medžio aukščio

bešakės stiebo dalies ilgis.............. m,.....................% nuo medžio aukščio

16. Mokslinė vertė........................................... 5 – labai vertingas, 4 – vertingas, 3 – vidutinės vertės,

2 – mažai vertingas, 1 – nevertingas

17. Demonstracinė vertė.................................. 5 – labai vertingas, 4 – vertingas, 3 – vidutinės vertės,

2 – mažai vertingas, 1 – nevertingas

18. Miško dauginamosios N – šaltinio tapatybė nustatyta, A – atrinkta, R –

medžiagos kategorija atitinkanti (kokybės) reikalavimus, I – išbandyta

19. Sėklų rinkimo galimybė............................. G – galima, L – limituota, S – sunkiai surenkamos, N

– negalima, X – nežinoma

20. Teritorijos statusas..................................... RM – rezervatiniai miškai, RAT – rezervatinių

apyrubių teritorijos, BAM – Baltijos jūros ir Kuršių

marių pakrančių miškai, DR2 – II miškų grupės

draustinių miškai, SKO – saugomi gamtinio

kraštovaizdžio miškai, PEM – priešeroziniai miškai,

GIS – saugomų gamtos išteklių miškai, MPR – miško

parkų rekreaciniai miško sklypai, KUM – kurortų

miškai, MPA – miško parkai, MSM – miestų

gamyklų sanitarinių zonų miškai, RMS – rekreaciniai

miško sklypai, AVP – valstybinių parkų apsaugos

zonų miškai, VAM – vandens telkinių apsaugos zonų

miškai, DR3 – III miškų grupės draustinių miškai.,

LAM – laukų apsaugiai miškai, UKM – ūkiniai

miškai

21. Miškų grupė............................................... I gr. – rezervatinis miškas, II(A)gr. – specialios

paskirties ekosistemų apsaugos miškas, II(B)gr. –

specialios paskirties rekreacinis miškas, III gr. –

apsauginis miškas, IV gr. – ūkinis miškas

22. Pliusinių medžių skaičius..................................................................................................................

23. Pliusiniu medžių Nr..........................................................................................................................

24. Grėsmės pobūdis:....................................... NA – nėra pakankamo atžėlimo, PB-perbrendimas,

KK –kitų rūšių konkurencija, SK – per didelis

medyno tankumas, RK – rūšių kaita, ŠP – šalčio

pakenkimai, VV-vėjavarta, VL – vėjalauža, SN –

sniegalauža, UM – užmirkimas, SA – sausrų

pakenkimai, SP – saulės pakenkimai, VP – vabzdžių

pakenkimai, GL -grybinės ligos, ŽL – žvėrių padaryti

pakenkimai (lajos), ŽŽ – žvėrių padaryti pakenkimai

(žievės), GŽ – gaisras žemutinis, GA – gaisras

aukštutinis, RE – didelis rekreacinis krūvis, ME –

mechaniniai pažeidimai, OT – oro tarša, DS –

dirvožemio suplūkimas

25. Rizikos laipsnis.......................................... 5 – nėra grėsmės, 4 – maža grėsmė, 3 – vidutinė

grėsmė, 2 – didelė grėsmė, 1 – labai didelė grėsmė

26. Medžių pakenkimai.................................... ST – stelbiama dėl per didelio tankumo, SK –

stelbiama kitų medžių rūšių, PB- perbrendimas, ŠP –

šalčio pakenkimai, AP-apledėjimo sukelti

pakenkimai, VV – vėjavarta, VL – vėjalauža, SN –

sniegalauža, UM- užmirkimas, SA – sausrų

pakenkimai, SP – saulės pakenkimai, VP – vabzdžių

pakenkimai, GL – grybinės ligos, ŽL – žvėrių

padaryti pakenkimai (lajos), ŽŽ – žvėrių padaryti

pakenkimai – žievės, GŽ – gaisras žemutinis, GA –

gaisras aukštutinis, RE- didelis rekreacinis krūvis,

ME – mechaniniai pažeidimai, OT- oro tarša, DS –

dirvožemio suplūkimas

27. Pakenkimų laipsnis..................................... 5 – nepakenkta, 4 – mažai pakenkta, 3 – vidutiniškai

pakenkta, 2 – stipriai pakenkta, 1 – žuvęs

28. Bendra draustinio būklė............................. 6 – labai gera, 5 – gera, 4 – vidutinio gerumo, 3 –

patenkinama, 2 – bloga, 1 – labai bloga

29. Būtinos priemonės:.................................... ŽY – medžio ar objekto ribų žymėjimas lauke, IN –

selekcinė inventorizacija, SK – siaurabiržiai

atkuriamieji kirtimai, UG – ugdymo kirtimai, AT –

atvejiniai kirtimai, TI – trako iškirtimas, PI – kitų

rūšių pomiškio iškirtimas, AI – kitų rūšių ardo

iškirtimas, TV – tvėrimas, AŽ – individuali apsauga

nuo žievės laupymo, DS – dirvožemio skarifikacija,

KV – kovos priemonės prieš vabzdžius, PG –

priešgaisrinių juostų įrengimas, ŽE – želdinimas, PŽ-

papildomas želdinimas, SĖ – sėjimas, PS –

papildomas sėjimas, PP – papildomas ploto

prijungimas atkūrimui, SA – sausinimas, VA –

vandens lygio pakėlimas, SS – sėklų pavyzdžių

surinkimas į genų banką, ST – sėklų surinkimas

tyrimams, ŪP – ūglelių paėmimas plantacijoms/klonų

rinkiniams veisti, ŪT – ūglelių paėmimas tyrimams

30. Priemonių būtinumas................................. 4 – pageidaujamos, 3 – reikalingos, 2-skubiai

būtinos, 1 – nedelsiant būtinos

Pastabos..................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

Miško genetinį draustinį atrinko.............................................................................................................

Atsakinga institucija...............................................................................................................................

Aprobuotas.............................................................................................................................................

Statusą panaikino....................................................................................................................................

Pasą sudarė.............................................................................................................................................

(Pareigos, parašas, vardas, pavardė)

................................................................................................................................................................

Paso sudarymo data................................................................................................................................

1 lentelė. Sėklų ruoša draustinyje

Sėklų siuntos Nr.	Data	Kiekis, kg	Pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato Nr. ir data	Užpildžiusio asmens pareigos, pavardė, parašas

2 lentelė. Ūglelių ruoša draustinyje

Data	Kiekis, vnt.	Ūglelių rūšis	Pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato Nr. ir data	Užpildžiusio asmens pareigos, pavardė, parašas

3 lentelė. Priežiūros darbai

Data	Darbų pavadinimas	Mato vnt.	Apimtis	Užpildžiusio asmens pareigos, pavardė, parašas	Pastabos

______________

Miško dauginamosios medžiagos nuostatų

23 priedas

(Pliusinio/elitinio medžio paso pavyzdys)

PLIUSINIO/ELITINIO MEDŽIO PASAS

Miško sėklinės bazės objekto kodas valdytojas/ savininkas

.................................................................................... Vieta (adresas)

..........................................................................

Plotas.……………....... ha........ m. miškotvarka

Geografinės koordinatės:ŠP... RI... AVJL.... m

Provenencijos (kilmės) rajonas...........................

Atrinkimo metai.................................................

1. Medžio rūšies botaninis pavadinimas (lietuviškai ir lotyniškai)..........................................................

2. Pliusinio/elitinio medžio charakteristika:

- amžius...................................................................................................................................................

- aukštis, m..............................................................................................................................................

- skersmuo 1,3 m aukštyje, cm................................................................................................................

- stiebo tūris, m³......................................................................................................................................

- stiebo tiesumas.....................................................................................................................................

- stiebo nulaibėjimas...............................................................................................................................

- aukštis iki sausų šakų, m.......................................................................................................................

- aukštis iki žalių šakų.............................................................................................................................

- lajos vidutinis skersmuo, m..................................................................................................................

- lajos forma ir simetriškumas.................................................................................................................

- šakų storis.............................................................................................................................................

- šakojimosi kampas................................................................................................................................

- sunykusių šakų užgijimas.....................................................................................................................

- vilkūglių išsivystymas...........................................................................................................................

- fenologinė forma..................................................................................................................................

- žievės forma.........................................................................................................................................

- kitos morfologinės formos....................................................................................................................

3. Kaimyninių medžių charakteristika....................................................................................................

4. Selekcinis įvertinimas (balais, palyginant su vidutiniais medyno medžiais):

Sanitarinė būklė	H	D	Stiebo tiesumas	Lajos plotis	Šakų storis	Šakojimosi kampas	Šakotumas

1- blogesnis už vidutinį, 1,5 – kiek blogesnis už vidutinį, 2 – vidutinis, 2,5 – kiek geresnis už vidutinį, 3 – geresnis už vidutinį

5. Medyno............. metų taksaciniai duomenys:

Kv.

Skl.

Plotas,

Rūšinė

sudėtis

Rūšis

Amžius

Vidutinis

Bonitetas

Dtg

Miš-ko

tipas

Skalsumas

Tūris,

ktm/ha

Selekcinė

grupė

H, m

D, cm

6. Dirvožemis....................................................

7. Reljefas...............................................................................................................................................

8. Trakas.................................................................................................................................................

9. Pomiškis..............................................................................................................................................

10. Žolinė danga.....................................................................................................................................

11. Paklotė..............................................................................................................................................

12. Objekto paskirtis ..............................................................................................................................

13. Miško dauginamosios medžiagos platinimo galimybės (apribojimai) ..............................................

14. Saugojimo priežastys:................................ SE – selekcinė vertė, RP – reprezentuoja vietinius

medynus, AD – adaptacija augavietei, FI – fenotipinė

ypatybė, AU – autochtoniškumas, ĮV – didelė formų

įvairovė, SA –specifinė augavietė, MO – mokslinė

vertė, DE – demonstracinė vertė, KI – kitos

15. Mokslinė vertė........................................... 5 – labai vertingas, 4 – vertingas, 3 – vidutinės vertės,

2 – mažai vertingas, 1 – nevertingas

16. Demonstracinė vertė.................................. 5 – labai vertingas, 4 – vertingas, 3 – vidutinės vertės,

2 – mažai vertingas, 1 – nevertingas

17. Dauginamosios medžiagos N – šaltinio tapatybė nustatyta, A – atrinkta, R –

kategorija ........................................................ atitinkanti (kokybės) reikalavimus, I – išbandyta

18. Sėklų rinkimo galimybė............................. G – galima, L – limituota, S – sunkiai surenkamos, N

– negalima, X – nežinoma

19. Teritorijos statusas..................................... RM – rezervatiniai miškai, RAT – rezervatinių

apyrubių teritorijos, BAM – Baltijos jūros ir Kuršių

marių pakrančių miškai, DR2 – II miškų grupės

draustinių miškai, SKO – saugomi gamtinio

kraštovaizdžio miškai, PEM – priešeroziniai miškai,

GIS – saugomų gamtos išteklių miškai, MPR – miško

parkų rekreaciniai miško sklypai, KUM – kurortų

miškai, MPA – miško parkai, MSM – miestų

gamyklų sanitarinių zonų miškai, RMS – rekreaciniai

miško sklypai, AVP – valstybinių parkų apsaugos

zonų miškai, VAM – vandens telkinių apsaugos zonų

miškai, DR3 – III miškų grupės draustinių miškai,

LAM – laukų apsauginiai miškai, UKM – ūkiniai

miškai

20. Miškų grupė............................................... I gr. – rezervatinis miškas, II(A) gr. – specialios

paskirties ekosistemų apsaugos miškas, II(B) gr. –

specialios paskirties rekreacinis miškas, III gr. –

apsauginis miškas, IV gr. – ūkinis miškas

21. Grėsmės pobūdis........................................ PB – perbrendimas, KK – kitų rūšių konkurencija,

SK – per didelis medyno tankumas, ŽŽ – žvėrių

padaryti pakenkimai (žievės pakenkimai), ŠP – šalčio

pakenkimai, SN – snieglauža (lajos pažeidimas), UM

– užmirkimas, SA – sausrų pakenkimai, SP – saulės

pakenkimai, VP – vabzdžių pakenkimai, GL –

grybinės ligos, GŽ – gaisras žemutinis, GA – gaisras

aukštutinis, RE – didelis rekreacinis krūvis, ME –

mechaniniai pažeidimai, OT – oro tarša, DS–

dirvožemio suplūkimas

22. Rizikos laipsnis.......................................... 5 – nėra grėsmės, 4 – maža grėsmė, 3 – vid. grėsmė,

2 – didelė grėsmė, 1 – labai didelė grėsmė

23. Medžių pakenkimai.................................... ST – stelbiama dėl per didelio tankumo, SK –

stelbiama kitų medžių rūšių, PB – perbrendimas, ŠP –

šalčio pakenkimai, AP – apledėjimo sukelti

pakenkimai, VV – vėjavarta, SN – sniegalauža, UM –

užmirkimas, SA – sausrų pakenkimai, VP– vabzdžių

pakenkimai, GL – grybinės ligos, ŽL – žvėrių

padaryti pakenkimai (lajos), ŽŽ – žvėrių pakenkimai

(žievės), GŽ – gaisras žemutinis, GA – gaisras

aukštutinis, RE – didelis rekreacinis krūvis, ME –

mechaniniai pažeidimai, OT – oro tarša, DS –

dirvožemio suplūkimas

24. Pakenkimų laipsnis..................................... 5 – nepakenkta, 4 – mažai pakenkta, 3 – vidutiniškai

pakenkta, 2 – stipriai pakenkta, 1 – žuvęs

25. Bendra medžio būklė................................. 6 – labai gera, 5 – gera, 4 – vidutinio gerumo, 3 –

patenkinama, 2 – bloga, 1 – labai bloga

26. Būtinos priemonės..................................... ŽY- medžio ar objekto ribų žymėjimas lauke, IN –

selekcinė inventorizacija, TV – tvėrimas, AŽ –

individuali apsauga nuo žievės laupymo, UG –

ugdymo kirtimai, AT – atvejiniai kirtimai, SA –

sausinimas, VA – vandens lygio pakėlimas, KV –

kovos priemonės prieš vabzdžius, PG – priešgaisrinių

juostų įrengimas, SS – dėklų pavyzdžių surinkimas į

genų banką, ST – sėklų surinkimas tyrimams, ŪP –

ūgelių paėmimas plantacijoms/klonų rinkiniams

veisti, ŪT – ūglelių paėmimas tyrimams

27. Priemonių būtinumas................................. 4 – pageidaujamos, 3 – reikalingos, 2 – skubiai

būtinos, 1 – nedelsiant būtinos

Pastabos..................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

Pliusinį/elitinį medį atrinko.....................................................................................................................

28. Atsakinga institucija.........................................................................................................................

Aprobuotas.............................................................................................................................................

Nurašytas................................................................................................................................................

Pasą sudarė.............................................................................................................................................

(Pareigos, parašas, vardas, pavardė)

................................................................................................................................................................

Paso sudarymo data ...............................................................................................................................

1 lentelė. Sėklų ruoša

Sėklų siuntos Nr.	Data	Kiekis, kg	Pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato Nr. ir data	Užpildžiusio asmens pareigos, pavardė, parašas

2 lentelė. Ūglelių ruoša

Data	Kiekis, vnt.	Ūglelių rūšis	Pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato Nr. ir data	Užpildžiusio asmens pareigos, pavardė, parašas

3 lentelė. Priežiūros darbai

Data	Darbų pavadinimas	Mato vnt.	Apimtis	Užpildžiusio asmens pareigos, pavardė, parašas	Pastabos

______________

Miško dauginamosios medžiagos nuostatų

24 priedas

(Klonų rinkinio paso pavyzdys)

KLONŲ RINKINIO PASAS

Miško sėklinės bazės objekto kodas valdytojas/ savininkas

.................................................................................... Vieta (adresas)...................................................

.................................................................................... Plotas.…………...... ha............. m. miškotvarka

Geografinės koordinatės: ŠP... RI... AVJL.... m

Provenencijos (kilmės) rajonas...........................

Įveisimo metai ...................................................

1. Medžių rūšys......................................................................................................................................

2. Buvusi sklypo kategorija (miškas, kirtavietė, aikštė, pieva, dirbama žemė, durpynas, kt.)................

................................................................................................................................................................

3. Dirvožemis..........................................................................................................................................

4. Dirvožemio tipologinė grupė..............................................................................................................

5. Augavietė ir jos indeksas ...................................................................................................................

6. Žolinė danga.......................................................................................................................................

7. Reljefas...............................................................................................................................................

8. Su klonų rinkiniu besiribojantys objektai............................................................................................

ir atstumai iki jų......................................................................................................................................

9. Dirbos dirbimo būdas.........................................................................................................................

10. Įveisimo būdas..................................................................................................................................

11. Sodmenų tipas..................................................................................................................................

sodmenų amžius..........………... m.

poskiepių amžius.......……….... m.

12. Klonų skaičius................................................ vnt.

13. Rametų išdėstymo schema...............................................................................................................

14. Sodinimo atstumai: eilėse........……………... m.

tarp eilių........………….... m.

15. Sodinimo tankumas..................…………...... vnt./ha

iš viso pasodinta...…........... vnt.

16. Miško dauginamosios medžiagos paskirtis.......................................................................................

ir platinimo galimybės (apribojimai).......................................................................................................

17. Klonų charakteristika ir būklė (pridedama).

18. Klonų rinkinio planas ir klonų išsidėstymo schema (pridedama).

19. Saugojimo priežastys:................................ SE – selekcinė vertė, RP – reprezentuoja vietinius

medynus, AD – adaptacija augavietei, FI – fenotipinė

ypatybė, AU – autochtoniškumas, ĮV – didelė formų

įvairovė, SA – specifinė augavietė, MO – mokslinė

vertė, DE – demonstracinė vertė, KI – kitos

20. Mokslinė vertė........................................... 5 – labai vertingas, 4 – vertingas, 3 – vidutinės vertės,

2 – mažai vertingas, 1 – nevertingas

21. Demonstracinė vertė.................................. 5 – labai vertingas, 4 – vertingas, 3 – vidutinės vertės,

2 – mažai vertingas, 1 – nevertingas

22. Miško dauginamosios medžiagos N – šaltinio tapatybė nustatyta, A – atrinkta, R –

kategorija......................................................... atitinkanti (kokybės) reikalavimus, I – išbandyta

23. Sėklų rinkimo galimybė............................. G – galima, L – limituota, S – sunkiai surenkamos, N

– negalima, X – nežinoma

24. Teritorijos statusas..................................... ŽŪN – buvusios žemės ūkio naudmenos, ŪKM –

ūkiniai miškai, DR3 – III miškų grupės draustinių

miškai, LAM – laukų apsauginiai miškai, VAM –

vandens telkinių apsaugos zonų miškai, PEM –

priešeroziniai miškai, MPR – miško parkų

rekreaciniai miško sklypai, MPA – miško parkas,

MSM – miestų gamyklų sanitarinių zonų miškai,

RMS – rekreaciniai miško sklypai, AVP – valstybinių

parkų apsaugos zonų miškai, KUM – kurortiniai

miškai

25. Miškų grupė............................................... I gr. – rezervatinis miškas, II(A) gr. – specialios

paskirties ekosistemų apsaugos miškas, II(B)gr. –

specialios paskirties rekreacinis miškas, III gr. –

apsauginis miškas, IV gr. – ūkinis miškas

26. Grėsmės pobūdis........................................ SK – per didelis tankumas, PB – perbrendimas, ŠP –

šalčio pakenkimai, VV – vėjavarta, VL – vėjalauža,

SN – sniegalauža, UM – užmirkimas, SA – sausrų

pakenkimai, SP – saulės pakenkimai, VP – vabzdžių

pakenkimai, GL – grybinės ligos, ŽL – žvėrių

padaryti pakenkimai (lajos), ŽŽ – žvėrių padaryti

pakenkimai (žievės), GŽ – gaisras žemutinis, GA –

gaisras aukštutinis, RE – didelis rekreacinis krūvis,

ME- mechaniniai pažeidimai, OT – oro tarša, DS –

dirvožemio suplūkimas

27. Rizikos laipsnis.......................................... 5 – nėra grėsmės, 4 – maža grėsmė, 3 – vidutinė

grėsmė, 2 – didelė grėsmė, 1 – labai didelė grėsmė

28. Medžių pakenkimai.................................... ST – stelbiama dėl per didelio tankumo, SK –

stelbiama kitų medžių rūšių, PB – perbrendimas, ŠP –

šalčio pakenkimai, AP – apledėjimo sukelti

pakenkimai, VV – vėjavarta, SN – sniegalauža, UM –

užmirkimas, SA – sausrų pakenkimai, SP – saulės

pakenkimai, VP – vabzdžių pakenkimai, GL –

grybinės ligos, ŽL – žvėrių padaryti pakenkimai

(lajos), ŽŽ – žvėrių padaryti pakenkimai (žievės), GŽ

– gaisras žemutinis, GA – gaisras aukštutinis, RE –

didelis rekreacinis krūvis, ME – mechaniniai

pažeidimai, OT – oro tarša, DS – dirvožemio

suplūkimas

29. Pakenkimų datos:.............................................................................................................................

30. Pakenkimų laipsnis..................................... 5 – nepakenkta, 4 – mažai pakenkta, 3 – vidutiniškai

pakenkta, 2 – stipriai pakenkta, 1 – žuvęs

31. Bendra būklė.............................................. 6 – labai gera, 5 – gera, 4 – vidutinio gerumo, 3 –

patenkinama, 2 – bloga, 1 – labai bloga

32. Būtinos priemonės..................................... ŽY – medžio ar objekto ribų žymėjimas lauke, IN –

selekcinė inventorizacija, SK – siaurabiržiai

atkuriamieji kirtimai, UG – ugdymo kirtimai, AT –

atvejiniai kirtimai, TI – trako iškirtimas, PI – kitų

rūšių pomiškio iškirtimas, AI – kitų rūšių ardo

iškirtimas, TV-tvėrimas, AŽ-individuali apsauga nuo

žievės laupymo, DS – dirvožemio skarifikacija, KV –

kovos priemonės prieš vabzdžius, PG-priešgaisrinių

juostų įrengimas, ŽE – želdymas, PŽ – papildomas

želdymas, SĖ – sėjimas, PS – papildomas sėjimas, PP

– papildomo ploto prijungimas atkūrimui, SA –

sausinimas, VA – vandens lygio pakėlimas, SS –

sėklų pavyzdžių surinkimas į genų banką, ST – sėklų

surinkimas tyrimams, ŪP – ūgelių paėmimas

plantacijoms/klonų rinkiniams veisti, ŪT – ūglelių

paėmimas tyrimams

33. Priemonių būtinumas................................. 4 – pageidaujamos, 3 – reikalingos, 2 – skubiai

būtinos, 1 – nedelsiant būtinos

Pastabos..................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

Klonų rinkinį projektavo.........................................................................................................................

Atsakinga institucija...............................................................................................................................

Aprobuotas.............................................................................................................................................

Nurašytas................................................................................................................................................

Pasą sudarė.............................................................................................................................................

(Pareigos, parašas, vardas, pavardė)

................................................................................................................................................................

Paso sudarymo data................................................................................................................................

1 lentelė. Sėklų ruoša klonų rinkinyje

Sėklų siuntos Nr.	Data	Kiekis, kg	Pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato Nr. ir data	Užpildžiusio asmens pareigos, pavardė, parašas

2 lentelė. Ūglelių ruoša klonų rinkinyje

Data	Kiekis, vnt.	Ūglelių rūšis	Pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato Nr. ir data	Užpildžiusio asmens pareigos, pavardė, parašas

3 lentelė. Priežiūros darbai

Data	Darbų pavadinimas	Mato vnt.	Apimtis	Užpildžiusio asmens pareigos, pavardė, parašas	Pastabos

4 lentelė. Klonų charakteristika ir būklė

Klono Nr.	Motin-medžio kodas	Motinmedžio augimo vieta	Klonų skaičius, vnt.
			Pasodinta	inventorizuota
			Pasodinta	pirmais metais	antrais metais	trečiais metais	.	.	.

______________

Miško dauginamosios medžiagos nuostatų

25 priedas

(Bandomųjų želdinių paso pavyzdys)

BANDOMŲJŲ ŽELDINIŲ PASAS

Miško sėklinės bazės objekto kodas valdytojas/ savininkas

.................................................................................... Vieta (adresas)...................................................

Plotas.…………...... ha............. m. miškotvarka

Geografinės koordinatės:ŠP... RI... AVJL.... m

Provenencijos (kilmės) rajonas...........................

Įveisimo metai ...................................................

1. Medžių rūšys......................................................................................................................................

2. Želdinių pavadinimas.........................................................................................................................

................................................................................................................................................................

3. Bandymų pobūdis..............................................................................................................................

4. Buvusi sklypo kategorija (kirtavietė, aikštė, pieva, dirbama žemė, kt.)..............................................

5. Dirvožemis..........................................................................................................................................

6. Dirvožemio tipologinė grupė..............................................................................................................

7. Augavietė ir jos indeksas....................................................................................................................

8. Žolinė danga.......................................................................................................................................

9. Reljefas...............................................................................................................................................

10. Šlaito statumas.....................................…………….., kryptis..........................................................

11. Besiribojantys objektai.....................................................................................................................

ir atstumai iki jų......................................................................................................................................

12. Dirvos dirbimo būdas.......................................................................................................................

13. Įveisimo būdas..................................................................................................................................

14. Sodmenų charakteristika: tipas..................................................……........., amžius.................... m.

15. Bandomų vienetų skaičius.......................................................................................................... vnt.

16. Mišrinimo schema.............................................................................................................................

17. Pakartojimų skaičius.........................................................................................................................

18. Sodinimo atstumai: eilėse....………………………...... m, tarp eilių........................................... m

19. Sodinimo tankumas.............................................................................................................. vnt./ha

20. Iš viso pasodinta...................………....... vnt., auga.................., išsilaikymas............................ %,

inventorizacijos data ..............................................................................................................................

21. Objekto paskirtis ..............................................................................................................................

22. Miško dauginamosios medžiagos platinimo galimybės (apribojimai)...............................................

23. Želdinių planas ir genetinių vienetų išsidėstymo schema (pridedama).

24. Saugojimo priežastys:................................ SE – selekcinė vertė, RP – reprezentuoja vietinius

medynus, AD – adaptacija augavietei, FI – fenotipinė

ypatybė, AU – autochtoniškumas, ĮV – didelė formų

įvairovė, SA – specifinė augavietė, MO – mokslinė

vertė, DE – demonstracinė vertė, KI – kitos

25. Mokslinė vertė........................................... 5 – labai vertingas, 4 – vertingas, 3 – vidutinės vertės,

2 –mažai vertingas, 1 – nevertingas

26. Demonstracinė vertė.................................. 5 – labai vertingas, 4 – vertingas, 3 – vidutiniškai

vertingas, 2 – mažai vertingas, 1 – nevertingas

27. Miško dauginamosios medžiagos N – šaltinio tapatybė nustatyta, A – atrinkta, R –

kategorija......................................................... atitinkanti (kokybės) reikalavimus, I-išbandyta

28. Sėklų rinkimo galimybė............................. G – galima, L – limituota, S – sunkiai surenkamos, N

– negalima, X – nežinoma

29. Teritorijos statusas..................................... ŽŪN – buvusios žemės ūkio naudmenos, ŪKM –

ūkiniai miškai, DR3 – III miškų grupės draustinių

miškai, LAM – laukų apsauginiai miškai, VAM –

vandens telkinių apsaugos zonų miškai, PEM –

priešeroziai miškai, MPR – miško parkų rekreaciniai

miško sklypai, MPA – miško parkai, MSM – miestų

gamyklų sanitarinių zonų miškai, RMS – rekreaciniai

miško sklypai, AVP – valstybinių parkų apsaugos

zonų miškai, KUM – kurortų miškai

30. Miškų grupė............................................... I gr. – rezervatinis miškas, II(A) gr. – specialios

paskirties ekosistemų apsaugos miškas, II(B) gr. –

specialios paskirties rekreacinis miškas, III gr. –

apsauginis miškas, IV gr. – ūkinis miškas

31. Grėsmės pobūdis........................................ SK – per didelis tankumas, PB – perbrendimas, ŠP –

šalčio pakenkimai, VV – vėjavarta, VL – vėjalauža,

SN – sniegalauža, UM – užmirkimas, SA – sausrų

pakenkimai, SP – saulės pakenkimai, VP – vabzdžių

pakenkimai, GL – grybinės ligos, ŽL – žvėrių

padaryti pakenkimai (lajos), ŽŽ – žvėrių padaryti

pakenkimai (žievės), GŽ – gaisras žemutinis, GA –

gaisras aukštutinis, RE – didelis rekreacinis krūvis,

ME – mechaniniai pažeidimai, OT – oro tarša, DS –

dirvožemio suplūkimas

32. Rizikos laipsnis.......................................... 5 – nėra grėsmės, 4 – maža grėsmė, 3 – vidutinė

grėsmė, 2 – didelė grėsmė, 1 – labai didelė grėsmė

33. Medžių pakenkimai.................................... ST – stelbiama dėl per didelio tankumo, SK –

stelbiama kitų medžių rūšių, PB – perbrendimas, ŠP –

šalčio pakenkimai, AP – apledėjimo sukelti

pakenkimai, VV –vėjavarta, SN – sniegalauža, UM –

užmirkimas, SA – sausrų pakenkimai, SP – saulės

pakenkimai, VP – vabzdžių pakenkimai, GL –

grybinės ligos, ŽL – žvėrių padaryti pakenkimai

(lajos), ŽŽ – žvėrių padaryti pakenkimai (žievės), GŽ

– gaisras žemutinis, GA – gaisras aukštutinis, RE-

didelis rekreacinis krūvis, ME – mechaniniai

pažeidimai, OT – oro tarša, DS – dirvožemio

suplūkimas

34. Pakenkimų datos:.............................................................................................................................

35. Pakenkimų laipsnis..................................... 5 – nepakenkta, 4 – mažai pakenkta, 3 – vidutiniškai

pakenkta, 2 – stipriai pakenkta, 1 – žuvęs

36. Bendra būklė.............................................. 6 – labai gera, 5 – gera, 4 – vidutinio gerumo,

3 – patenkinama, 2 – bloga, 1 – labai bloga

37. Būtinos priemonės..................................... ŽY – medžio ar objekto ribų žymėjimas lauke, IN –

selekcinė inventorizacija, SK – siaurabiržiai

atkuriamieji kirtimai, UG – ugdymo kirtimai, AT –

atvejiniai kirtimai, TI – trako iškirtimas, PI – kitų

rūšių pomiškio iškirtimas, AI- kitų rūšių ardo

iškirtimas, TV – tvėrimas, AŽ – individuali apsauga

nuo žievės laupymo, DS – dirvožemio skarifikacija,

KV – kovos priemonės prieš vabzdžius, PG-

priešgaisrinių juostų įrengimas, ŽE – želdymas, PŽ –

papildomas želdymas, SĖ – sėjimas, PS – papildomas

sėjimas, PP – papildomo ploto prijungimas atkūrimui,

SA – sausinimas, VA – vandens lygio pakėlimas, SS

– sėklų pavyzdžių surinkimas į genų banką, ST –

sėklų surinkimas tyrimams, ŪP – ūglelių paėmimas

plantacijoms/archyvams veisti, ŪT – ūglelių

paėmimas tyrimams

38. Priemonių būtinumas................................. 4 – pageidaujamos, 3 – reikalingos, 2 – skubiai būtinos,

1 – nedelsiant būtinos

Pastabos..................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

Želdinius projektavo...............................................................................................................................

Atsakinga institucija...............................................................................................................................

Aprobuoti...............................................................................................................................................

Nurašyti..................................................................................................................................................

Pasą sudarė.............................................................................................................................................

(Pareigos, parašas, vardas, pavardė)

................................................................................................................................................................

Paso sudarymo data................................................................................................................................

1 lentelė. Sėklų ruoša bandomuosiuose želdiniuose

Sėklų siuntos Nr.	Data	Kiekis, kg	Pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato Nr. ir data	Užpildžiusio asmens pareigos, pavardė, parašas

2 lentelė. Ūglelių ruoša bandomuosiuose želdiniuose

Data	Kiekis, vnt.	Ūglelių rūšis	Pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato Nr. ir data	Užpildžiusio asmens pareigos, pavardė, parašas

3 lentelė. Priežiūros darbai

Data	Darbų pavadinimas	Mato vnt.	Apimtis	Užpildžiusio asmens pareigos, pavardė, parašas	Pastabos

4 lentelė. Genetinių vienetų charakteristika ir būklė

Šeimos Nr.	Motin-medžio Nr.	Motinmedžio augimo vieta	Šeimos tipas	Selekcinė vertė	Provenencijos (kilmės) rajonas	Individų skaičius šeimoje, vnt.
						pasodinta	inventorizuota
						pasodinta	pirmais metais	antrais metais	trečiais metais

______________

Miško dauginamosios medžiagos nuostatų

26 priedas

NUOSTATUOSE PATEIKTŲ DOKUMENTŲ SUDARYTOJAI IR GAVĖJAI

Priedo Nr.	Dokumento pavadinimas	Dokumento sudarytojas	Egz. sk.	Dokumento gavėjai	Pastabos
9	Laukiamo miško sėklų derliaus žiniaraštis	Miškų valdytojai	2	Tarnyba
10	Pažyma apie išankstinio miško sėklų kokybės tyrimo rezultatus	Tarnyba	1	Sėklų ruošėjas
11	Miško dauginamosios medžiagos ruošimo kortelė	Miško dauginamosios medžiagos ruošėjas	3	Miško dauginamosios medžiagos savininkas, sandėlys, Tarnyba	Užpildžius kortelės I dalį, į aižyklą (vaisių perdirbimo vietą) kartu su kankorėžiais (vaisiais) pristatomi visi trys kortelės egzemplioriai. Užpildžius II ir III dalis, vienas kortelės egzempliorius grąžinamas dauginamosios medžiagos savininkui, antras – kartu su dauginamąja medžiaga pateikiamas sandėliui, trečias – kartu su atrinktu pristatomuoju bandiniu siunčiamas Tarnybai. Jeigu tos pačios siuntos kankorėžius, vaisius arba sėklas rinko keletas ruošėjų (girininkijų, miško ruošos brigadų), arba Objekte (Objektų grupėje) miško dauginamoji medžiaga ruošta kelis kartus, pildoma jungtinė Miško dauginamosios medžiagos kortelė, prie jos pridedamos atskirų ruošėjų kortelės su užpildyta I dalimi ir antroje jos pusėje esančia ruošos lentele. Jungtinės kortelės numerio vietoje užrašomi atskirų kortelių numeriai ir pildomos visos trys jos dalys, tačiau jos antroje pusėje esanti ruošos lentelė nepildoma. Su krūmų sėklų siuntų pristatomaisiais bandiniais Tarnybai siunčiama tik viena Miško dauginamosios medžiagos kortelė su užpildytomis I-III dalimis, nepildant jos IV dalies
12	Miško sėklų kokybei nustatyti pristatomųjų bandinių atrinkimo aktas	Asmuo, atsakingas už pristatomųjų bandinių atrinkimą	2	Tarnyba	Įstaigos, laikančios sėklas, vadovo įsakymu skiriamas asmuo, atsakingas už pristatomųjų bandinių atrinkimą, sėklų laikymą, sėklų siuntų vientisumo išsaugojimą. Įsakymo kopija siunčiama Tarnybai. Jei sėklų savininkas privatus asmuo – jis pats atrenka pristatomuosius bandinius ir surašo aktą. Sėklų siuntų pristatomieji bandiniai atrenkami ir išsiunčiami į Tarnybą sėklų kokybei nustatyti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo siuntų sudarymo. Aktas siunčiamas kartu su pristatomuoju bandiniu
13	Miško sėklų etiketė	Už sėklų laikymą atsakingas asmuo arba jų savininkas	2 ir >	Tarnyba, sandėlis, gavėjas, pirkėjas	Įdedama į sėklų pristatomąjį bandinį, pritvirtinama prie kiekvienos sėklų taros ir įdedama į taros vidų. Pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato numeris ir data įrašomi, gavus jį iš Tarnybos
14	Miško sėklų kokybės pažyma	Tarnyba	1	Įmonė arba privatus asmuo, saugantis sėklas	Įmonė, sauganti sėklas, raštu informuoja sėklų savininką apie saugomų sėklų kokybę
15	Pagrindinis miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatas	Tarnyba	2	Miško dauginamosios medžiagos savininkas	Pagrindinis dokumentas, liudijantis miško dauginamosios medžiagos tapatybę. Patvirtinta Sertifikato kopija pridedama prie kiekvienos siuntos ją parduodant bei perduodant
16	Duomenys apie parduodamą arba perduodamą miško dauginamąją medžiagą	Miško dauginamosios medžiagos savininkas	1	Tarnyba	Užpildoma ir pateikiama Tarnybai parduodant arba perduodant miško dauginamąją medžiagą kitam fiziniam arba juridiniam asmeniui
17	Miško sėklų kokybės nustatymo aktas	Sėklų savininkas	1	Tarnyba	Surašomas sėkloms, kurių kokybę nustato sėklų savininkas pjaustymo būdu
18	Pakartotinio miško sėklų išvalymo aktas	Sėklų savininkas arba įmonė, laikanti sėklas	3 (2)	Tarnyba, įmonė, laikanti sėklas
19	Medelyno kortelė	Miško sodmenų augintojas	1		Lysvės, apsodinti, rulonais apstatyti plotai lauke pažymimi etiketėmis, kuriuose užrašomas Pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato numeris ir Objekto kodas
20	Miško sėklinės plantacijos pasas	Tarnyba	3	Miškų valdytojai (savininkai), kopiją – girininkija
21	Miško sėklinio medyno pasas	Tarnyba	3	Miškų valdytojai (savininkai), kopiją – girininkija
22	Miško genetinio draustinio pasas	Tarnyba	3	Miškų valdytojai (savininkai), kopiją – girininkija
23	Pliusinio /elitinio medžio pasas	Tarnyba	3	Miškų valdytojai (savininkai), kopiją – girininkija
24	Klonų rinkinio pasas	Tarnyba	3	Miškų valdytojai (savininkai), kopiją – girininkija

______________

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-681, 2004-12-24, Žin., 2005, Nr. 5-115 (2005-01-13), i. k. 104301MISAK00D1-681

Dėl aplinkos ministro 2003 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 521 "Dėl Miško dauginamosios medžiagos nuostatų patvirtinimo" pakeitimo

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-384, 2005-07-29, Žin., 2005, Nr. 94-3509 (2005-08-04), i. k. 105301MISAK00D1-384

Dėl aplinkos ministro 2003 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 521 "Dėl Miško dauginamosios medžiagos nuostatų patvirtinimo" pakeitimo

^* Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnyba