Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 209

VAIKŲ IR JAUNIMO SOCIALIZACIJOS PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vaikų ir jaunimo socializacijos programa (toliau vadinama – ši Programa) parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015; 2002, Nr. 114-5100), 51 punktą, Vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos nacionalinę programą, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 197 (Žin., 1997, Nr. 21-510), Vaikų vasaros poilsio organizavimo ir finansavimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 560 (Žin., 1996, Nr. 46-1123), ir Socialinių pedagogų etatų steigimo švietimo įstaigose 2001–2005 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 471 (Žin., 2001, Nr. 36-1220).

2. Vaikų ir jaunimo teisės, taip pat pagrindiniai jų užimtumo ir socialinių įgūdžių formavimo principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (Žin., 1992, Nr. 31-953), Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (Žin., 1996, Nr. 33-807), Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 115-3228), Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatyme (Žin., 1996, Nr. 9-215), Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (Žin., 2000, Nr. 74-2262), Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, ratifikuotoje Lietuvos Respublikos 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I-983 „Dėl Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ratifikavimo“ (Žin., 1995, Nr. 60-1501), ir Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme (Žin., 2003, Nr. 119-5406).

3. Šios Programos įgyvendinimo pradžia – 2004 metai, pabaiga – 2014 metai.

4. Šios Programos paskirtis – užtikrinti vaikų ir jaunimo iki 18 metų gerovę, socialinės partnerystės pagrindu kuriant ir įgyvendinant kryptingas užimtumo, prevencijos ir edukacines programas (strategijas), sąlygojančias sėkmingą vaikų ir jaunimo socializaciją, ugdančias jų kultūrinę brandą, pilietiškumą, socialinius įgūdžius, saviraišką, gebėjimus ir polinkius, padedančias sudaryti geresnes socialines ir edukacines ugdymosi sąlygas.

5. Šios Programos vykdytojai – Švietimo ir mokslo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Teisingumo ministerija, Susisiekimo ministerija, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Valstybinė jaunimo reikalų taryba, apskričių viršininkai, savivaldybės, švietimo įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

6. Šioje Programoje vartojamos sąvokos:

Adaptacija – tarp individo ir jo aplinkos vykstantis dvipusis procesas, pakeičiantis aplinką arba skatinantis keistis jį patį.

Jaunimas (jauni žmonės) – asmenys nuo 14 iki 29 metų.

Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas.

Prevencija – priemonės ir būdai, kuriais siekiama užkirsti kelią socialinės rizikos veiksniams atsirasti ir plėtotis.

Resocializacija – socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis ugdytiniui, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą.

Saviraiška – asmenybės prigimties ir patirties realizavimas veikloje, kurios metu atsiskleidžia asmenybės talentas, gebėjimai ir išgyvenimai.

Socializacija – žmogaus vystymasis visą jo gyvenimą sąveikaujant su aplinka, socialinių normų ir kultūros vertybių perėmimo procesas, tobulinimasis ir savęs realizavimas toje visuomenėje, kuriai jis priklauso.

Socialinė aplinka – aplinkinis socialinis pasaulis: materialinės ir dvasinės žmogaus gyvenimo visuomenėje, vystymosi ir veiklos sąlygos.

Socialinė atskirtis – nesavanoriškas nutolimas nuo visuomenės vertybių.

Socialinė rizika – įvairios visuomeninio gyvenimo aplinkybės, sudarančios sąlygas vaikų ir jaunimo socialinei atskirčiai atsirasti.

Socialinis pedagogas – asmuo, įgijęs socialinio pedagogo profesinę kvalifikaciją aukštojoje mokykloje arba turintis socialinio darbuotojo kvalifikaciją ir įgijęs pedagogo profesinę kvalifikaciją.

Socialinė partnerystė – subjektų, dalyvaujančių socializacijos procese, bendradarbiavimas.

Socialinė pagalba – formali ir neformali veikla, kuria siekiama tenkinti individualius žmogaus poreikius, būtinus visaverčiam gyvenimui visuomenėje.

Vaikas – asmuo, neturintis 18 metų, jeigu pagal taikomą įstatymą jo pilnametystė nepripažinta anksčiau.

III. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

7. Sudėtinga šalies socialinė ir ekonominė būklė sąlygoja ne tik visuomenės kultūrinių, dvasinių ir ypač dorovinių vertybių nuosmukį. Nuo jos labai priklauso ir kriminogeninė bei socialinė vaikų ir jaunimo situacija.

8. Nepilnamečiai sudaro 14,3 procento bendro nusikaltimus padariusių asmenų skaičiaus. Antai 2002 metais iš visų nusikaltimų padarymu kaltinamų asmenų 13,7 procento buvo nepilnamečiai.

9. Tai, kad vaikai ir jaunimas vis dažniau vartoja priklausomybę sukeliančias medžiagas, tampa jau grėsmingu socialiniu reiškiniu. Per pastaruosius 4 metus narkotikų šalyje imta vartoti 5 kartus daugiau, jie nelegaliai pardavinėjami mokyklose, gatvėse, diskotekose, kitose pramogų vietose. Intraveniniai narkotikai tampa pagrindiniu žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) plitimo keliu, infekuotų ŽIV asmenų amžius nuolat jaunėja. Jauniausiam infekuotam ŽIV asmeniui – 15 metų.

10. Alkoholį gana dažnai vartoja 10–31 procentas mokinių. Europos mokyklos alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo tyrimo projekto (ESPAD 99) duomenys rodo, kad tabaką rūko 5–10 procentų pradinių klasių mokinių, nuo 38 iki 77 procentų – vyresnių klasių mokinių.

11. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, bendrojo lavinimo mokyklų mokinių sveikatos rodikliai kasmet blogėja, vis mažėja I sveikatos grupės (sveikiausių) mokinių. Antai 1992 metais jų buvo 56,9 procento, 2000 metais – 46,3 procento, 2002 metais – 42,2 procento. Gausėja II sveikatos grupės (rizikos grupės) mokinių (atitinkamas metais – 36,9, 46,5 ir 49,2 procento), regos, laikysenos sutrikimų ir stuburo iškrypimų turinčių mokinių.

12. Kasmet gausėja socialinės atskirties šeimų, kartu – socialiai bei pedagogiškai apleistų vaikų. Savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų duomenimis, 2001 metais, palyginti su 1995 metais, tokių šeimų pagausėjo 1,9 karto. 2001 metais jose augo 40276 vaikai. Daugelis minėtų šeimų tėvų menkai išsilavinę, prasta šių šeimų socialinė būklė, todėl vaikai dar pačioje gyvenimo pradžioje atsiduria tokioje aplinkoje, kurioje palanki socializacija vargu ar įmanoma.

13. Vis dažnesni fizinės ir psichologinės prievartos, smurto prieš vaikus atvejai mokyklose ir jų prieigose. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2000 metais įvykdyti 55 nusikaltimai mokyklose ir 31 nusikaltimas – mokyklų prieigose. Vaikai, nukentėję nuo smurto mokyklose, dažnai negauna kvalifikuotos pedagoginės ir psichologinės pagalbos, nežino, kur jos ieškoti. Socialinės ir psichologinės problemos, intensyvūs ekonominių, kultūrinių ir socialinių permainų procesai, pagalbos ir paramos stoka lemia paauglių savižudybių didėjimo tendenciją. 2000 metais nusižudė penki 10–14 metų vaikai ir 57 jaunuoliai, sukakę 15–19 metų.

14. Mokiniams kylančias įvairias socialines problemas padeda spręsti socialiniai pedagogai, kurių etatus mokyklose pradėta steigti nuo 2001 metų. Šalies mokyklose 2002 metais dirbo per 600 socialinių pedagogų. Iki 2005 metų numatyta įsteigti per 800 socialinių pedagogų etatų.

15. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2001 metais mokyklos nelankė 5256 vaikai. Tai sudaro 1,1 procento visų vaikų. Savivaldybių duomenimis, 1998 metais mokyklos nelankė (ją metė) 1500, 1999 metais – 824, 2000 metais – 789, 2001 metais – 684 vaikai, 2003 metais – 572 vaikai iki 16 metų.

2003 metų pradžioje visiems vaikams įvesti asmens kodai. Tai suteiks galimybę tvarkyti tikslią į ugdymo įstaigas ateinančių, jas paliekančių ar keičiančių vaikų apskaitą.

Viena iš mokyklos nelankymo priežasčių yra antramečiavimas. Daugiausia vaikų kurso kartoti paliekama pirmojoje klasėje (24 procentai), taip pat aštuntojoje klasėje (15 procentų). Kartojančių kursą mokinių tolydžio mažėja (nuo 8,1 tūkstančio 1995–1996 iki 3,7 tūkstančio 2000–2001 mokslo metais).

16. Mokyklos nelankantiems, mokymosi motyvaciją praradusiems jaunuoliams socializuotis, grįžti prie nuoseklaus švietimo (-si) padeda jaunimo mokyklos. 1998–1999 mokslo metais 77 procentai jaunimo mokyklas baigusių mokinių grįžo mokytis į bendrojo lavinimo mokyklas arba įstojo į profesines. Dabar Lietuvoje yra 26 jaunimo mokyklos, kurios netenkina visų norinčiųjų ugdytis šio tipo įstaigose poreikio.

17. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 197 pritarė Vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos nacionalinei programai, ir kasmet organizuojamas jos įgyvendinimo konkursas. Programa labiau orientuota į postvenciją (t.y. vaikas jau yra rizikos grupėje, ir jam reikia pagalbos), o ne į prevenciją (t.y. užkirsti kelią perimti neigiamą socialinę patirtį ir netinkamas socialines normas). Šiai programai ir su ja susijusioms programoms įgyvendinti 1998 metais buvo skirta 5,85 mln. litų, 2002 metais – 1 mln. litų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei 1996 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 560 patvirtinus Vaikų vasaros poilsio organizavimo ir finansavimo tvarką, kasmet rengiami vaikų vasaros poilsio programų konkursai. Pagal šią tvarką rengiami konkursai orientuoti į socialiai remtinus vaikus, neužtikrina visiems vaikams lygių galimybių ilsėtis. Vaikų vasaros poilsiui organizuoti 1998 metais buvo skirta 5,29 mln. litų, 2003 metais – 2,9 mln. litų.

Pastaraisiais metais vis sunkiau įgyvendinti minėtąsias programas, nes mažėja jų finansavimas. Programoms įgyvendinti reikėtų beveik dešimteriopai daugiau lėšų, negu skiriama.

18. Susiformavusi vaikų ir jaunimo užimtumo sistema ir išlikusi bazė – svarbūs veiksniai, įgalinantys organizuoti vaikų ir jaunimo užimtumą, jų saviraišką. Šias funkcijas atlieka valstybės ir savivaldybių mokyklos. 2002 metais savivaldybėse veikė 233 papildomojo ugdymo (vaikų neformaliojo švietimo) įstaigos (2001 metais – 274), kuriose buvo užimta per 90 tūkstančių vaikų. Kuriasi nevalstybinės vaikų ir jaunimo organizacijos.

Daugelis buvusių vaikų laisvalaikio leidimo vietų (vaikų ir jaunimo klubai, sporto klubai ir panašiai) yra apleistos ir veikia vangiai, užsiėmimai ten yra mokami. Tai nesuteikia galimybės ugdytis visų socialinių sluoksnių vaikams, ypač tiems, kurie po pamokų patenka į ugdymuisi nepalankią aplinką.

19. Ne visuomet tinkamai ugdomi ir užimami mokymosi motyvaciją turintys vaikai ir jaunimas. Plėtoti gabumus trukdo ne tik gabių vaikų poreikių ir norų neatitinkančios ugdymo programos, nepakankama pedagogų kompetencija, bet ir socialinio dėmesio, finansinės paramos stoka gabiems ir talentingiems vaikams. Tai didina psichologines problemas, mažina mokymosi motyvaciją.

IV. PROGRAMOS TIKSLAI, PRIORITETAI IR UŽDAVINIAI

20. Strateginis šios Programos tikslas – plėtoti vaikų ir jaunimo socializacijos galimybes, skatinti kultūrinės ir pilietinės brandos ugdymą.

21. Šios Programos tikslai:

21.1. gerinti vaikų ir jaunimo ugdymą (-si) šeimoje;

21.2. plėtoti vaikų ir jaunimo socialinio ugdymo (-si) švietimo įstaigose kryptis ir formas;

21.3. telkti vietos bendruomenes (savivaldybes) ir socialinius partnerius, didinti jų galimybes rūpintis vaikų ir jaunimo socializacija;

21.4. sukurti informacijos sklaidos sistemą vaikų ir jaunimo socializacijos klausimais;

21.5. skatinti vaikų ir jaunimo užimtumą, jo įvairovę;

21.6. kurti saugią ir sveiką ugdymo (-si) ir socializacijos aplinką;

21.7. užtikrinti socialinę, pedagoginę, psichologinę ir kitą pagalbą socialinę atskirtį patiriantiems vaikams ir jaunimui;

21.8. ugdyti vaikų ir jaunimo socializacijos subjektų socialinę, edukacinę ir teisinę kompetenciją.

22. Šios Programos prioritetai:

22.1. vaikų ir jaunimo socializacijos socialinių, ekonominių ir edukacinių galimybių sistemos sukūrimas;

22.2. vaikų ir jaunimo užimtumo plėtotė, jo kokybės gerinimas;

22.3. vaikų teisių apsaugos ir jų asocialaus elgesio prevencija;

22.4. vaikų ir jaunimo socializacijos specialistų rengimas ir kvalifikacijos tobulinimas.

23. Šios Programos uždaviniai:

23.1. didinti šeimos socialines, ekonomines, edukacines, teisines galimybes ir atsakomybę už vaikų ugdymą;

23.2. plėtoti aktyvią socialinę paramą socialinę atskirtį patiriantiems vaikams, sudaryti jiems socialinės integracijos visuomenėje galimybes;

23.3. didinti institucinio ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo (-si) prieinamumą ir gerinti kokybę;

23.4. užtikrinti išlyginamojo mokymosi ir lavinimosi galimybes;

23.5. skatinti vietos bendruomenes (savivaldybes) ir socialinius partnerius spręsti vaikų ir jaunimo socializacijos problemas;

23.6. plėtoti tautinių mažumų, užsieniečių vaikų, laikinai gyvenančių Lietuvoje, socialinę integraciją;

23.7. informuoti visuomenę apie vaikų ir jaunimo socializacijos procesus;

23.8. sukurti vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo teisinę norminę bazę ir finansavimo sistemą;

23.9. sudaryti vaikams ir jaunimui socialiai teisingas saviraiškos ir laisvalaikio užimtumo galimybes;

23.10. skatinti vaikų ir jaunimo pilietinės kultūros ugdymą;

23.11. plėtoti vaikų socializacijos vasarą formų įvairovę, garantuoti jų prieinamumą;

23.12. skatinti vaikų ir jaunimo užimtumą mokinių atostogų metu;

23.13. ugdyti vaikų ir jaunimo sveiką gyvenseną;

23.14. ugdyti vaikų ir jaunimo psichologinį atsparumą žalingiems aplinkos veiksniams;

23.15. laiduoti saugias ugdymo (-si) ir socializacijos sąlygas;

23.16. laiku nustatyti socialinės įtampos židinius ir organizuoti prevencinį darbą;

23.17. didinti vaiko teisių apsaugos sistemos veiksmingumą;

23.18. skatinti vietos bendruomenes (savivaldybes) teikti kryptingą socialinę, pedagoginę pagalbą socialinę atskirtį patiriantiems vaikams ir jaunimui;

23.19. apibrėžti subjektų, vykdančių vaikų ir jaunimo socializaciją, profesinę (socialinę, edukacinę, teisinę ar kitokią) kompetenciją;

23.20. sudaryti subjektams, vykdantiems vaikų ir jaunimo socializaciją, galimybę ugdyti (-s) socialinę, edukacinę ir teisinę kompetenciją.

24. Šios Programos įgyvendinimo priemonės pateiktos jos priede.

V. ĮGYVENDINIMO ETAPAI

25. Numatomi trys šios Programos įgyvendinimo etapai:

25.1. Pirmasis, parengiamasis, etapas (2004–2006 metai): išanalizuoti ir įvertinti vaikų ir jaunimo socializacijos eigą, numatyti būtinas priemones vaikų ir jaunimo socializacijai užtikrinti, įgyvendinti kitas su šia Programa susijusias programas.

25.2. Antrasis etapas (2007–2011 metai): sukurti vaikų ir jaunimo socializacijos socialinių, ekonominių, finansinių, teisinių, organizacinių, informacinių, analitinių priemonių stebėsenos sistemą, įdiegti naujus valdymo ir veiklos principus, užtikrinti sistemos funkcionavimą.

25.3. Trečiasis etapas (2012–2014 metai): įvertinti sistemos funkcionavimą, tikslinti ir tobulinti ją.

VI. LĖŠŲ POREIKIS

26. Ši Programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų, taip pat iš kitų šaltinių. Jos tikslams įgyvendinti kooperuojamos ir privačios, įvairių fondų bei investicijų lėšos.

Preliminarus lėšų poreikis 2004–2014 metais – 197180000 litų.

Šios Programos įgyvendinimo priemonėms numatomos lėšos gali būti tikslinamos rengiant kiekvienų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir valstybės investicijų programas.

Numatytas priemones savivaldybės vykdo atsižvelgdamos į vietos bendruomenės poreikius ir esamas lėšas.

VII. NUMATOMI REZULTATAI IR VERTINIMO KRITERIJAI

27. Įgyvendinus Programą, prognozuojami šie rezultatai:

27.1. padidės tėvų (globėjų, rūpintojų), kitų vaikų ir jaunimo socializacijoje dalyvaujančių subjektų atsakomybė už tinkamą vaikų ugdymą;

27.2. maždaug 10 procentų sumažės socialinę atskirtį patiriančių vaikų ir jaunimo;

27.3. bus sudarytos socialiai teisingos vaikų ir jaunimo laisvalaikio ir saviraiškos sąlygos;

27.4. bus išplėtota pedagoginės ir psichologinės pagalbos šeimoms, jų švietimo ir konsultavimo sistema;

27.5. bus išplėstos mokyklų socialinės, edukacinės, kultūrinės veiklos funkcijos;

27.6. maždaug 10 procentų sumažės nepilnamečių, linkusių į teisėsaugos pažeidimus;

27.7. bus sukurta saugi ir sveika ugdymo (-si) ir socializacijos aplinka;

27.8. padidės vaikų ir jaunimo pilietinės ir kultūrinės brandos ugdymo (-si) galimybės;

27.9. padidės vaikų ugdymo (-si) šeimose, švietimo įstaigose, vietos bendruomenėse (savivaldybėse) socialinės ir kultūrinės galimybės;

27.10. veiksmingiau bus teikiama socialinė ir pedagoginė pagalba vaikams ir jaunimui;

27.11. padidės specialistų, dirbančių vaikų ir jaunimo socializacijos srityje, kompetencija.

28. Šios Programos vertinimo kriterijai:

28.1. kiek išplėtota pedagoginės psichologinės pagalbos teikimo ir konsultavimo sistema;

28.2. kiek vaikų dalyvauja saviraiškos ir kryptingo užimtumo programose (bendras skaičius);

28.3. kiek socialiai remtinų vaikų turi galimybę pailsėti vasarą (bendras skaičius);

28.4. kokiai daliai vaikų (procentais) iš dalies finansuojamas vasaros poilsis;

28.5. kokia socialinę atskirtį patiriančių vaikų dalis (procentais) turi galimybę gauti socialinę, pedagoginę, psichologinę ir kitą pagalbą;

28.6. kiek socialiai ir pedagogiškai apleistų vaikų dalyvauja prevencinėse programose

(bendras skaičius);

28.7. kiek socializacijoje dalyvaujančių subjektų kelia kvalifikaciją (bendras skaičius);

28.8. kiek išplėtota, atnaujinta ir prieinama suinteresuotiems asmenims neformalaus vaikų švietimo duomenų bazė.

VIII. ĮGYVENDINIMO KONTROLĖ

29. Už šios Programos administravimą atsako Švietimo ir mokslo ministerija. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu sudaroma Nacionalinė koordinavimo taryba iš institucijų, atsakingų už šios Programos priemonių įgyvendinimą, atstovų: Švietimo ir mokslo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, Teisingumo ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Valstybinės jaunimo reikalų tarybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, nevyriausybinių organizacijų ir kitų institucijų. Nacionalinės koordinavimo tarybos nariai dirba visuomeniniais pagrindais ir atsako už Programoje numatytų priemonių įgyvendinimo koordinavimą.

Kiekvienais kalendoriniais metais Švietimo ir mokslo ministerija teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei ataskaitą apie šios Programos vykdymo rezultatus.

––––––––––––––––

Vaikų ir jaunimo socializacijos programos

priedas

VAIKŲ IR JAUNIMO SOCIALIZACIJOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Prioritetai	Tikslai	Uždaviniai	Priemonės	Vykdytojai	Įvykdymo terminas (metai)	Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų)
1. Vaikų ir jaunimo socializacijos socialinių, ekonominių, edukacinių, teisinių galimybių sistemos sukūrimas	1.1. gerinti vaikų ir jaunimo ugdymą (-si) šeimoje	1.1.1. didinti šeimos socialines, ekonomines, edukacines, teisines galimybes bei atsakomybę už vaikų ugdymą	1.1.1.1. parengti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti vaikų ir jaunimo rengimo šeimai programų rengimo metodines rekomendacijas	Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	2005	–
			1.1.1.2. parengti tėvams skirtą informacinę medžiagą apie vaikų socialinį ugdymą šeimoje	Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	2005	20
			1.1.1.3. organizuoti šeimų pedagoginio, psichologinio švietimo ir konsultavimo kursus	savivaldybės, Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija	2004–2014	10
			1.1.1.4. steigti neformalias tėvų mokyklas	savivaldybės	2004–2014	savivaldybių biudžetai
			1.1.1.5. rengti ilgalaikius vaikų sugrąžinimo į biologinę šeimą projektus	savivaldybės	2004–2014	savivaldybių biudžetai
		1.1.2. plėtoti aktyvią socialinę paramą socialinę atskirtį patiriantiems vaikams, sudaryti jiems socialinės integracijos visuomenėje galimybes	1.1.2.1. padaryti pakeitimus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir kituose teisės aktuose, taip pat parengti įstatymo lydimuosius teisės aktus siekiant tobulinti mokinių nemokamo maitinimo organizavimą	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Finansų ministerija	2004	–
			1.1.2.2. padaryti pakeitimus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir kituose teisės aktuose, taip pat parengti įstatymo lydimuosius teisės aktus siekiant tobulinti nepasiturinčių ir socialinės rizikos šeimų vaikų aprūpinimą būtiniausiomis ugdymo priemonėmis prasidedant naujiems mokslo metams	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Finansų ministerija	2004	–
	1.2. plėtoti vaikų ir jaunimo socialinio ugdymo (-si) švietimo įstaigose kryptis ir formas	1.2.1. didinti institucinio ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo (-si) prieinamumą ir gerinti kokybę	parengti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti pedagoginių, psichologinių, socialinių paslaugų 5–6 metų vaikams, nelankantiems priešmokyklinių grupių, teikimo tvarką	Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės	2004	–
		1.2.2. užtikrinti išlyginamojo mokymosi ir lavinimosi galimybes	1.2.2.1. parengti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti išlyginamojo mokymosi ugdymo planų ir programų sudarymo metodiką	Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės	2005	–
			1.2.2.2. tobulinti Mokinio krepšelio ir sutartinių mokinių apskaičiavimo metodiką – numatyti didesnes galimybes bendrojo lavinimosi mokyklose steigti išlyginamąsias klases	Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės	2005	–
			1.2.2.3. tobulinti Mokinio krepšelio ir sutartinių mokinių apskaičiavimo metodiką, – numatyti didesnes galimybes steigti jaunimo klases mokyklose ir jaunimo mokyklas	Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės	2005	–
	1.3. telkti vietos bendruomenes (savivaldybes) ir socialinius partnerius, didinti jų galimybes rūpintis vaikų ir jaunimo socializacija	1.3.1. skatinti vietos bendruomenes (savivaldybes) ir socialinius partnerius spręsti vaikų ir jaunimo socializacijos problemas	1.3.1.1. papildyti Seniūnijos veiklos nuostatus – įteisinti seniūnų funkciją telkti socialinius partnerius vaikų socialinėms ir edukacinėms problemoms spręsti	savivaldybės	2005	–
			1.3.1.2. skatinti seniūnijas iš gyvenamųjų vietovių bendruomenės atstovų sudaryti seniūnijų tarybas socialinei ir edukacinei veiklai organizuoti	savivaldybės	2004–2014	savivaldybių biudžetai
			1.3.1.3. organizuoti jaunimą, kad jis savanoriškai padėtų teikti socialinę, pedagoginę, psichologinę pagalbą socialinę atskirtį patiriantiems vaikams ir jaunimui	savivaldybės, apskričių viršininkai	2004–2014	savivaldybių biudžetai
			1.3.1.4. inicijuoti, kad visų tipų mokyklos, ypač kaime, būtų atveriamos ir pritaikomos įvairiems kultūros, sporto, edukaciniams, socialiniams vietos bendruomenės poreikiams	savivaldybės, mokyklos	2004–2014	–
		1.3.2. plėtoti tautinių mažumų, užsieniečių vaikų, laikinai gyvenančių Lietuvoje, socialinę integraciją	1.3.2.1. organizuoti užsieniečių vaikų ugdymą ikimokyklinėse ir bendrojo lavinimo mokyklose	Švietimo ir mokslo ministerija, apskričių viršininkai, savivaldybės	2004–2014	savivaldybių biudžetai
			1.3.2.2. sudaryti sąlygas tautinių mažumų šeštadieninių, sekmadieninių mokyklų veiklai	Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės	2004–2014	–
	1.4. sukurti informacijos sklaidos sistemą vaikų ir jaunimo socializacijos klausimais	1.4.1. informuoti visuomenę apie vaikų ir jaunimo socializacijos procesus	1.4.1.1. reguliariai informuoti visuomenę apie vaikų ir jaunimo socializaciją	Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės	2004–2014	–
			1.4.1.2. inicijuoti kryptingos socialinės reklamos kūrimą	Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija	2004–2014	–
			1.4.1.3. inicijuoti socialines, kultūrines ir edukacines žiniasklaidos laidas, skirtas vaikams ir jaunimui	Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Kultūros ministerija	2004–2014	–
2. Vaikų ir jaunimo užimtumo plėtotė, jo kokybės gerinimas	2.1. skatinti vaikų ir jaunimo užimtumą, jo įvairovę	2.1.1. sukurti vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo teisinę norminę bazę ir finansavimo sistemą	2.1.1.1. parengti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti vaikų ir jaunimo užimtumo programų vertinimo kriterijus	Švietimo ir mokslo ministerija	2005	–
			2.1.1.2. parengti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti neformaliojo vaikų švietimo koncepciją	Švietimo ir mokslo ministerija	2005	–
			2.1.1.3. parengti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti neformaliojo vaikų švietimo įstaigų bendrųjų nuostatų kriterijus	Švietimo ir mokslo ministerija	2005	–
			2.1.1.4. parengti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti neformalaus vaikų švietimo finansavimo modelį	Švietimo ir mokslo ministerija, Finansų ministerija	2005	–
			2.1.1.5. parengti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti vaikų neformalaus ugdymo įstaigų audito metodiką	Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės	2005	–
			2.1.1.6. atlikti vaikų neformalaus ugdymo įstaigų veiklos auditą	Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės	2006	80
			2.1.1.7. sukurti vaikų neformalaus ugdymo duomenų bazę ir integruoti ją į bendrąją švietimo sistemos duomenų bazę	Švietimo ir mokslo ministerija	2006	–
		2.1.2. sudaryti vaikams ir jaunimui socialiai teisingas saviraiškos ir laisvalaikio užimtumo galimybes	2.1.2.1. organizuoti vaikų ir jaunimo neformalaus švietimo programų konkursus	Švietimo ir mokslo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Valstybinė jaunimo reikalų taryba, apskričių viršininkai, savivaldybės	2004–2014	500
			2.1.2.2. parengti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti vaikų neformalaus ugdymo įstaigų tinklo optimizavimo gaires	Švietimo ir mokslo ministerija, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apskričių viršininkai, savivaldybės	2006	–
			2.1.2.3. parengti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti gabių vaikų programų rėmimo kriterijus	Švietimo ir mokslo ministerija, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės	2005	–
			2.1.2.4. sutvarkyti bendrojo lavinimo mokyklų sporto aikštynus, sales, užtikrinti reikiamas higienos sąlygas	Švietimo ir mokslo ministerija, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nevyriausybinės organizacijos, savivaldybės	2006	700
		2.1.3. skatinti vaikų ir jaunimo pilietinės kultūros ugdymą	2.1.3.1. parengti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti vaikų ir jaunimo organizacijų švietimo įstaigose programų rėmimo tvarką	Švietimo ir mokslo ministerija, Valstybinė jaunimo reikalų taryba, savivaldybės	2005	–
			2.1.3.2. atlikti mokinių savivaldos įtakos socializacijos procesams tyrimą	Švietimo ir mokslo ministerija	2006	40
			2.1.3.3. organizuoti mokyklose projektinį darbą, susijusį su pilietinės visuomenės problemų sprendimu	Švietimo ir mokslo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, savivaldybės, mokyklos	2004–2014	–
		2.1.4. plėtoti vaikų socializacijos vasarą formų įvairovę, garantuoti jų prieinamumą	2.1.4.1. parengti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti vaikų vasaros poilsio programų finansavimo tvarką	Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Finansų ministerija, savivaldybės	2004	–
			2.1.4.2. organizuoti vaikų socializacijos vasarą konkursus	Švietimo ir mokslo ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės	2004–2014	15000
			2.1.4.3. parengti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti vaikų vasaros poilsio stovyklų bendruosius nuostatus	Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija	2006	–
		2.1.5. skatinti vaikų ir jaunimo užimtumą mokinių atostogų metu	2.1.5.1. rengti ir įgyvendinti vietos bendruomenėse (savivaldybėse) vaikų ir jaunimo užimtumo mokinių atostogų metu projektus	savivaldybės, mokyklos	2004–2014	savivaldybių biudžetai
			2.1.5.2. rengti ir įgyvendinti vaikų neformaliojo ugdymo institucijose vaikų ir jaunimo užimtumo mokinių atostogų metu projektus	savivaldybės, mokyklos	2004–2014	savivaldybių biudžetai
3. Vaikų teisių apsaugos ir jų asocialaus elgesio prevencija	3.1. kurti saugią ir sveiką ugdymo (-si) ir socializacijos aplinką	3.1.1. ugdyti vaikų ir jaunimo sveiką gyvenseną	3.1.1.1. atlikti mokinių sveikatos tyrimą	Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija	2004, 2009, 2014	40
			3.1.1.2. parengti ir bendru sveikatos apsaugos ministro ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti šalies vaikų sveikatingumo programos rengimo metodines rekomendacijas	Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, apskričių viršininkai, savivaldybės	2005	–
			3.1.1.3. rengti ir įgyvendinti mokyklose ilgalaikes narkomanijos, savižudybių, seksualinio išnaudojimo prevencijos, psichikos sveikatos tausojimo ir stiprinimo priemonių planus	savivaldybės, mokyklos	2004–2014	savivaldybių biudžetai
		3.1.2. ugdyti vaikų ir jaunimo psichologinį atsparumą žalingiems aplinkos veiksniams	3.1.2.1. parengti vaikų ir jaunimo konsultavimo socialinės integracijos klausimais metodiką mokykloms	savivaldybės, Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija	2006	10
			3.1.2.2. kurti ir įgyvendinti mokyklose vaikų ir jaunimo gyvenimo įgūdžių ugdymo priemonių planus	savivaldybės, mokyklos	2004–2014	savivaldybių biudžetai
		3.1.3. laiduoti saugias ugdymo (-si) ir socializacijos sąlygas	3.1.3.1. diegti bendrojo lavinimo mokyklose socialinio, specialiojo pedagogo, logopedo, psichologo, vaikų slaugytojo komandinio darbo įgūdžius	savivaldybės, mokyklos	2004–2014	–
			3.1.3.2. rengti ir įgyvendinti ugdymo įstaigose smurto prevencijos priemonių planus	savivaldybės, mokyklos	2004–2014	savivaldybių biudžetai
			3.1.3.3. rengti ir įgyvendinti priemonių planus saugiai ir sveikai ugdymosi aplinkai sukurti	Vidaus reikalų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, mokyklos	2004–2014	savivaldybių biudžetai
			3.1.3.4. tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius vaikų ir jaunimo saugą ugdymo procese	Švietimo ir mokslo ministerija	2005	–
			3.1.3.5. parengti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti vaikų vežiojimo į neformalaus ugdymo įstaigas tvarką	Švietimo ir mokslo ministerija, Susisiekimo ministerija	2006	–
	3.2. užtikrinti socialinę, psichologinę, pedagoginę ir kitą pagalbą socialinę atskirtį patiriantiems vaikams ir jaunimui	3.2.1. laiku nustatyti socialinės įtampos židinius ir organizuoti prevencinį darbą	3.2.1.1. parengti ir vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtinti socialinės aplinkos duomenų rinkimo, analizės ir vertinimo metodiką, leidžiančią atskleisti ir įvertinti socialinės įtampos židinius	Vidaus reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Teisingumo ministerija	2007	–
			3.2.1.2. organizuoti vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos programų konkursus	Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apskričių viršininkai, savivaldybės	2004–2014	4000
			3.2.1.3. parengti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti vaikų sugrąžinimo į mokyklas gaires	Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, apskričių viršininkai, savivaldybės	2005	–
		3.2.2. didinti vaiko teisių apsaugos sistemos veiksmingumą	rengti ir įgyvendinti vietos bendruomenėse (savivaldybėse) nepilnamečių, grįžusių iš specialiųjų auklėjimo ir globos namų, įkalinimo įstaigų, resocializacijos projektus	apskričių viršininkai, savivaldybės	2004–2014	savivaldybių biudžetai
		3.2.3. skatinti vietos bendruomenes (savivaldybes) teikti kryptingą socialinę, pedagoginę pagalbą socialinę atskirtį patiriantiems vaikams ir jaunimui	3.2.3.1. steigti įvairias vaikų užimtumo ir socialinės pagalbos įstaigas (dienos centrus, laikinos globos namus, vaikų krizių centrus)	savivaldybės, apskričių viršininkai	2004–2014	savivaldybių biudžetai
			3.2.3.2. organizuoti psichologines ir pedagogines reabilitacijos stovyklas vaikams, patyrusiems smurtą, nukentėjusiems nuo narkotinių medžiagų vartojimo	Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, savivaldybės	2004–2014	100
4. Vaikų ir jaunimo socializacijos specialistų rengimas ir kvalifikacijos tobulinimas	4.1. ugdyti vaikų ir jaunimo socializacijos subjektų socialinę, edukacinę ir teisinę kompetenciją	4.1.1. apibrėžti subjektų, vykdančių vaikų ir jaunimo socializaciją, profesinę (socialinę, edukacinę, teisinę ar kitokią) kompetenciją	4.1.1.1. parengti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti subjektų, vykdančių vaikų ir jaunimo socializaciją, socialinės, edukacinės ir teisinės kompetencijos aprašus	Švietimo ir mokslo ministerija, aukštosios mokyklos	2005	10
			4.1.1.2. aprobuoti kvalifikacijos tobulinimo programas vaikų ir jaunimo socializacijos srityje	Švietimo ir mokslo ministerija, aukštosios mokyklos	2006	10
		4.1.2. sudaryti subjektams, vykdantiems vaikų ir jaunimo socializaciją, galimybę ugdyti (-s) socialinę, edukacinę ir teisinę kompetenciją	4.1.2.1. organizuoti įvairių institucijų specialistų, dirbančių su socialinės atskirties vaikais ir jaunimu, mokymą, tobulinti jų kvalifikaciją	Švietimo ir mokslo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, aukštosios mokyklos	2004–2014	20

Priedo pakeitimai:

Nr. 322, 2006-04-03, Žin., 2006, Nr. 38-1344 (2006-04-06)

––––––––––––––––––

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 322, 2006-04-03, Žin., 2006, Nr. 38-1344 (2006-04-06)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2004 M. VASARIO 23 D. NUTARIMO NR. 209 "DĖL VAIKŲ IR JAUNIMO SOCIALIZACIJOS PROGRAMOS PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2006-04-10)

autrap@lrs.lt

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

NUTARIMAS

DĖL VAIKŲ IR JAUNIMO SOCIALIZACIJOS PROGRAMOS PATVIRTINIMO