Suvestinė redakcija nuo 1994-12-29 iki 1995-04-07
Nutarimas paskelbtas: Žin. 1994, Nr. 16-272, i. k. 094505ANUTA00000007
LIETUVOS BANKO VALDYBOS NUTARIMAS
DĖL BANKŲ FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS FORMŲ PATVIRTINIMO
1994 m. vasario 3 d. Nr. 7
Vilnius
Siekiant įdiegti naujas bankų finansinės atskaitomybės formas, skirtas bankų priežiūrai ir publikavimui, Lietuvos banko valdyba nutaria:
1. Patvirtinti šias bankų atskaitomybės formas:
1.1. Neteko galios nuo 1994-12-29
Papunkčio naikinimas:
Nr. 74, 1994-12-16, Žin. 1994, Nr. 100-2014 (1994-12-28), i. k. 094505ANUTA00000074
1.2. Formos, skirtos publikavimui (2 priedas): 1 forma. Balansinė ataskaita.
2 forma. Pelnas ir nuostoliai.
3 forma. Paskolos.
4 forma. Apskaičiuotos ir sukauptos sumos.
5 forma. Paskolos pagal ūkio šakas.
6 forma. Mokesčiai.
7 forma. Aktyvų ir pasyvų struktūra.
8 forma. Pagrindiniai ir nematerialūs fondai.
9 forma. Lėšų šaltiniai ir jų panaudojimas (pinigų srautai).
10 forma. Pagrindinių priemonių perkainavimo rezultatai.
11 forma. Užsienio valiutų pozicijos.
2. Vieną egzempliorių formų, skirtų publikavimui, bankai pateikia Lietuvos banko Bankų priežiūros departamentui.
BANKŲ FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS FORMŲ UŽPILDYMO TVARKA
I. Bendroji dalis
Bankams pateikiamos naujos finansinės atskaitomybės formos, kurios yra artimos tarptautiniam standartui ir tarptautinei praktikai. Plečiantis ekonominiams ryšiams su užsienio partneriais labai svarbu sudarinėti ir pateikti patikimą finansinę atskaitomybę, kurią galima būtų palyginti su užsienio partnerių atskaitomybe ir ji jiems būtų suprantama. Be to, labai svarbu, kad šių formų pagalba komerciniai bankai galėtų palyginti savo veiklą su kitais bankais.
Finansinės atskaitomybės 1 ir 2 formos yra skirtos komercinių bankų priežiūrai, t. y. bankų finansinės padėties, rentabilumo ir rizikos įvertinimui ir kt.
Publikavimui skirtas formas bankai privalo sudarinėti ir skelbti viešai vieną kartą per metus. Jos turi būti naudojamos bankams leidžiant informacinius leidinius apie savo veiklą. Vieną tokio leidinio egzempliorių privaloma pateikti Lietuvos banko Bankų priežiūros departamentui.
Visų finansinės atskaitomybės formų sudarymas pritaikytas pagal galiojantį sąskaitų planą.
II. Finansinės atskaitomybės formos, skirtos bankų priežiūrai
1. Balansinė ataskaita
Balansinė ataskaita (1 forma) sudaroma kas mėnesį suvestinio balanso (su filialais) paskutinės mėnesio dienos duomenimis ir pateikiama Bankų priežiūros departamentui per 7 dienas ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus.
Kiekvienas balansinės ataskaitos straipsnis klasifikuojamas, išskiriant rezidentus ir nerezidentus, operacijas, atvaizduotas apskaitoje nacionaline ir užsienio šalių valiuta.
Pagal Lietuvos banko 1991 m. rugpjūčio mėn. 5 d. patvirtintas Sąskaitų užsienio valiuta ir rubliais atidarymo ir disponavimo Lietuvos Respublikoje taisykles
rezidentai yra:
Lietuvos ir užsienio piliečiai, asmenys be pilietybės, pastoviai gyvenantys Lietuvos Respublikoje arba laikinai išvykę iš Lietuvos Respublikos į užsienį;
juridiniai ir fiziniai asmenys (įmonės, organizacijos), esantys Lietuvos Respublikoje, įregistruoti ir veikiantys pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tame tarpe įmonės, įsteigtos dalyvaujant užsienio investitoriams;
Lietuvos Respublikos diplomatinės, prekybinės ir kitos oficialios atstovybės užsienyje, besinaudojančios imunitetu ir diplomatinėmis privilegijomis, Lietuvos įmonių bei organizacijų atstovybės užsienyje, neatliekančios ūkinės-komercinės veiklos;
nerezidentai yra:
užsienio ir Lietuvos piliečiai, asmenys be pilietybės, pastoviai gyvenantys užsienyje arba laikinai atvykę į Lietuvos Respubliką;
juridiniai ir fiziniai asmenys (įmonės, organizacijos), esantys užsienyje, sukurti ir veikiantys pagal užsienio šalies įstatymus, tame tarpe įmonės, įsteigtos dalyvaujant Lietuvos investitoriams;
užsienio šalių diplomatinės, prekybinės ir kitos oficialios atstovybės, tarptautinės organizacijos (jų filialai) Lietuvos Respublikoje, besinaudojančios imunitetu ir diplomatinėmis privilegijomis, užsienio įmonių, firmų bei organizacijų atstovybės Lietuvos Respublikoje, neatliekančios ūkinės- komercinės veiklos.
Aktyvas
1000 GRYNI PINIGAI – tai grynų pinigų ir kelioninių čekių likučiai kasoje ir kelyje.
1200 LĖŠOS CENTRINIUOSE BANKUOSE – tai visos piniginės lėšos Lietuvos banke ir kitų valstybių centriniuose bankuose.
1400 LĖŠOS DUKTERINIUOSE BANKUOSE. Dukterinis bankas yra savarankiškas juridinis asmuo, susijęs su motininiu banku tik kapitalo formavimo prasme. Paprastai motininis bankas turi daugiau negu 50 procentų dukterinio banko akcijų.
1600 LĖŠOS BANKUOSE IR KITOSE FINANSINĖSE INSTITUCIJOSE. Kitos finansinės institucijos – tai kompanijos, kurių pagrindinė veikla yra finansinė veikla, bet jos neturi licencijos bankinei veiklai, pvz., draudimo įstaigos, investicinės bendrovės, kurių pagrindinė veikla yra pirkti ir parduoti akcijas kitose kompanijose ir kt.
1800 SUTEIKTOS PASKOLOS (Įjungiant overdraftą)1.
1810 Respublikinėms valdymo įstaigoms. Respublikinės valdymo įstaigos – tai vyriausybinės institucijos.
1820 Vietinėms valdymo įstaigoms. Vietinės valdymo įstaigos – tai vietos savivaldybėms priklausančios įstaigos (finansų, švietimo ir kt.).
1830 Valstybinėms įmonėms. Valstybinės įmonės – tai tokios įmonės, kur valstybinio kapitalo dalis didesnė negu 50 %.
1840 Privačioms įmonėms. Privačios įmonės – tai visos įmonių rūšys, išskyrus valstybines, nepriklausomai nuo to, turi jos juridinio asmens teises ar ne.
1850 Visuomeninėms organizacijoms. Visuomeninės organizacijos – tai dažniausiai piliečių organizacijos, kurios yra išlaikomos iš stojamųjų ir nario mokesčių bei pajamų iš ūkinės-komercinės veiklos.
1870 Laiku negrąžintos paskolos – tai paskolos (be palūkanų), negrąžintos suėjus jų apmokėjimo terminui. Palūkanos atvaizduojamos 2820 eilutėje.
1880 Diskontuoti vekseliai – tai vekseliai, nupirkti prieš jų apmokėjimo terminą.
1890 Suteiktos paskolos iš lėšų, gautų iš užsienio bankų – tai paskolos, suteiktos iš lėšų, kurias komercinis bankas gauna (tiesiogiai arba per vyriausybę) iš užsienio bankų. Kredito riziką prisiima išduodantis paskolą bankas.
1Overdraftai – tai banko apmokėjimo dokumentų vertė, viršijanti klientų sąskaitose esančias lėšas.
1900 Suteiktos paskolos iš specialių skolinimo fondų lėšų – tai paskolos, suteiktos klientams iš kredito išteklių, gautų iš tarptautinių kredito organizacijų. Apskaičiuojant aktyvus, įvertintus pagal riziką, šių sąskaitų nereikia įtraukti į kapitalo pakankamumo ataskaitą, kadangi kredito riziką prisiima tarptautinė organizacija (eilutė 1910) ar Vyriausybės žinyba (eilutė 1915), teikianti lėšas, o ne komercinis bankas.
2000 IŠPERKAMOJI NUOMA (LIZINGAS) – tai įrengimų, automašinų ir kitų išnuomotų priemonių nuomos vertė.
2200 VERTYBINIAI POPIERIAI – tai akcijos, obligacijos ir kiti nuosavybės ar skolos dokumentai, naudojami vykdant finansines operacijas privačiame ir valstybiniame sektoriuje.
2210 Iždo vertybiniai popieriai – tai trumpalaikiai vyriausybės įsipareigojimai.
2250 Kiti vertybiniai popieriai – tai banko nusipirktos ir pardavimui skirtos kitų kompanijų (kurių akcijomis laisvai prekiaujama) akcijos.
2400 ĮSIGYTOS AKCIJOS – tai banko nusipirktos kitų kompanijų akcijos, kurios yra kaip ilgalaikė investicija.
2430 Kitose institucijose – tai įsigytos akcijos pasaulinėje tarpbankinių finansinių ryšių organizacijoje SWIFT.
2650 Nematerialūs fondai – tai turtas, kurio negalima tiksliai įvertinti bei apčiuopti (intelektualinė produkcija, kompiuterinės programos, prestižas, firmos vardas ir kt.).
2810 Tranzitinės sąskaitos – tai sumos, kurios jų gavimo metu negali būti įrašytos į atitinkamas sąskaitas pagal priklausomumą.
2820 Sukauptos pajamos – tai apskaičiuotos, bet dar negautos palūkanos už suteiktas paskolas, įrengimų nuomą. Tarptautiniai apskaitos principai reikalauja pajamas apskaitoje atvaizduoti tame ataskaitiniame laikotarpyje, kada jos uždirbtos. Jeigu palūkanų apskaičiavimo periodas nesutampa su mėnesio paskutine diena, už likusias dienas iki ataskaitinio mėnesio pabaigos palūkanos turi būti apskaičiuotos ir atvaizduotos šiame straipsnyje.
Be to, nepriklausomai nuo palūkanų sumokėjimo terminų, numatytų paskolų sutartyse, palūkanos turi būti apskaičiuojamos kas mėnesį ir kaupiamos augančiomis sumomis šiame straipsnyje iki jų sumokėjimo. Šioje eilutėje įrašomos ir laiku negrąžintos palūkanos, kurios šiuo metu apskaitomos 620 ir 780 sąskaitose.
2840 Kiti debitoriai – tai neužbaigtos valiutų pirkimo- pardavimo operacijos ir kiti debitoriai iš banko ūkinės veiklos.
Pasyvas
3600 ĮSISKOLINIMAI BANKAMS IR KITOMS FINANSINĖMS INSTITUCIJOMS – tai paskolos ir overdraftai kituose bankuose ir kitose finansinėse institucijose.
3800 DEPOZITAI – tai piniginės lėšos, patikėtos bankams saugoti ir naudoti, kurios turi būti grąžinamos su palūkanomis ar be jų, sutartu terminu arba po termino, depozitoriui pateikus bankui pranešimą. Šioje eilutėje taip pat atvaizduojamos garantijų ir akredityvų padengimo sąskaitos.
3900 Specialūs skolinimo fondai – tai fondai, kuriuos suteikia tarptautinės organizacijos ar vyriausybės pagal specialią paskolos programą.
4200 IŠLEISTI SKOLŲ VERTYBINIAI POPIERIAI – tai banko išduoti depozitų pažymėjimai, kuriuos pradinis depozitorius gali toliau parduoti. Jie išduodami trumpam terminui.
4610 Pagrindinių fondų nusidėvėjimas – tai pagrindinių priemonių, atvaizduotų balansinės ataskaitos aktyvo 2610-2640 straipsniuose, nusidėvėjimas.
4620 Kitos amortizacijos rūšys – tai nematerialių aktyvų nusidėvėjimas. Bankai, kurie 50 % mažaverčio inventoriaus vertės nusidėvėjimo nurašo į išlaidas, šiame straipsnyje parodo šių išlaidų sumą.
4820 Sukauptos sąnaudos – tai apskaičiuotos, bet dar nesumokėtos palūkanos už depozitus, einamųjų sąskaitų likučius bei įsigytas vertybes ir paslaugas. Šios išlaidos apskaičiuojamos ir atvaizduojamos tokiu pačiu principu kaip ir balanso 2820 eilutėje apskaičiuotos priklausančios gauti, bet dar negautos pajamos.
4840 Kiti kreditoriai – tai neužbaigtos valiutos pirkimo- pardavimo operacijos ir kiti kreditoriai iš banko ūkinės veiklos.
5010 SPECIFINIAI ATIDĖJIMAI – tai sudaryti rezervai, atspindintys numatomą nuostolį iš aktyvų, identifikuotų kaip abejotinos vertės aktyvai, balanso sudarymo dienai. Skolininkui grąžinus skolą po tam tikrų uždelsimų, dėl kurių bankas buvo priverstas sudaryti rezervus šiai paskolai, tas rezervas išformuojamas ir perkeliamas į pajamas. Atidėjimai turėtų būti apskaitomi operacinėse išlaidose.
5020 Specifiniai rezervai mokesčiams – tai avansiniai pelno mokesčiai, kurie apskaičiuojami tuo atveju, jeigu pelno mokestis mokamas ne dažniau negu vieną kartą per ketvirtį. Tais atvejais priklausanti mokėti pelno mokesčio suma turi būti apskaičiuojama ir kaupiama augančiomis sumomis iki mokesčio sumokėjimo į biudžetą.
5030 Apmokėtas, bet dar neįregistruotas akcinis kapitalas – tai akcininkų lėšos, sumokėtos už akcijas, bet akcinio kapitalo padidėjimas dar neįregistruotas Lietuvos banke.
5210 Nerealizuotas pelnas/nuostolis dėl valiutų kursų skirtumų – tai pelnas/nuostolis, gautas perkainavus užsienio valiutų likučius, pasikeitus jų kursui.
5400 BANKO TERMINUOTOS SKOLOS PAGRINDINIAM KAPITALUI FORMUOTI – tai subordinuotas kapitalas. Jis yra ilgalaikis papildomas kapitalas, sudaromas ne mažesniam negu 5 metų laikotarpiui. Likviduojant banką, subordinuotas kapitalas grąžinamas atsiskaičius su depozitoriais.
5611 Įregistruotas akcinis kapitalas – tai apmokėtas ir Lietuvos banke įregistruotas akcinis kapitalas, kurį sudaro banko steigėjų ir akcininkų lėšos, sumokėtos už akcijas.
5612 Atsargos kapitalas – tai rezervai, sukaupti pagal Lietuvos banko reikalavimą (25 % pelno atskaičius mokesčius). Jie laikomi pagrindiniu kapitalu ir yra pastovūs iki banko likvidavimo.
5613 Gyventojų depozitų draudimo kapitalas – tai depozitorių interesams ginti sukaupti rezervai pagal Lietuvos banko reikalavimą (10 % pelno atskaičius mokesčius). Jis yra pastovus iki banko likvidavimo.
5614 Laisvanoriškas nepaskirstytas pelnas – tai nepaskirstyto pelno likučio dalis, kuri akcininkų visuotinio susirinkimo sprendimu ateityje gali būti nukreipta papildomam akcijų išleidimui, atitinkamai perkeliant 5614 į 5030 eilutę, o užregistravus akcinį kapitalą Lietuvos banke – į 5611 eilutę.
5621 Bendrosios paskirties rezervai galimiems paskolų nuostoliams dengti – tai rezervai, sukaupti būsimų nuostolių dengimui dėl tokių paskolų, kurios dar neidentifikuotos kaip blogos ar abejotinos. Šie rezervai sudaromi iš pelno, ir jų dydis paprastai yra ne mažiau kaip 1 % nuo visų paskolų, buvusių metų pabaigai.
5622 Kiti bendrosios paskirties rezervai – tai praėjusių metų nepaskirstytas pelnas, o taip pat pelnas, nukreiptas į išplėtimo fondus.
5623 Emisinis skirtumas – tai skirtumas tarp akcijos pardavimo ir nominalios vertės.
5624 Pagrindinių priemonių perkainojimo rezervai – tai pagrindinių priemonių vertės padidėjimas dėl jų perkainojimo ar indeksavimo Vyriausybės sprendimu.
NEBALANSINIAI STRAIPSNIAI
1. Banko išduotos garantijos, laidavimai – tai banko įsipareigojimas atlikti mokėjimą ateityje už fizinį ar juridinį asmenį, kuriam duota garantija, laidavimas, atsiradus tam tikroms specifinėms aplinkybėms.
2. Banko įsipareigojimai išduoti paskolą ar išleisti dokumentinį akredityvą su atidėtu apmokėjimu – tai įsipareigojimas skolinti esant tam tikroms sąlygoms. Jeigu paskolos sutarties įsigaliojimo dieną paskola nebuvo suteikta arba suteikta tik jos dalis, šiame nebalansiniame straipsnyje atvaizduojama pasirašytos sutartyje paskolos suma arba jos skirtumas.
4. Banko įsipareigojimai parduoti valiutą.
Balansinės ataskaitos sudarymo tvarka pateikta 1a formoje.
Pajamos
6000 Palūkanos, gautos iš operacijų, atvaizduojamų balansinės ataskaitos (1 priedas) eilutėse:
| Pelno ir nuostolių ataskaitos eilutės |
Balansinės ataskaitos eilutės: |
| 6010 |
1600 |
| 6020 |
1200 |
| 6030 |
1400 |
| 6040 |
1800 |
| 6044 |
2000 |
6050 Fiksuotos pajamos už vertybinius popierius – tai pajamos už gautus dividendus ir palūkanas iš vertybinių popierių (pvz., akcijų paketai, vekseliai, obligacijos), bet ne iš vertybinių popierių pirkimo ir pardavimo.
6200 Kitos bankinės pajamos – tai pajamos, gautos iš banko klientams teikiamų paslaugų, pavyzdžiui, už saugomas materialines vertybes ir kt.
6400 Nebankinės pajamos – tai pajamos, gautos iš banko pastatų, kito nekilnojamojo turto bei žemės nuomos, ir kitos pajamos, tiesiogiai nesusijusios su banko veikla.
7000 Pervedimai iš specifinių rezervų paskolų nuostoliams padengti – tai pervedimai į pajamas, sumažinus rezervus, kada skola, kuriai buvo skirti rezervai, grąžinta.
7200 Neįprastos ir nebūdingos pajamos – tai pajamos iš nebankinių operacijų. Tai galėtų būti pajamos, gautos pardavus mašiną ar kitą inventorių, sugrąžinus teismo išlaidas laimėjus bylą teisme, o taip pat pajamos iš vienkartinių bankinių operacijų, kurios tikriausiai nebepasikartos kitais metais.
Išlaidos
8000 Išlaidos palūkanoms, susijusios su operacijomis, atvaizduojamomis balansinės ataskaitos (1 priedas) eilutėse:
| Pelno ir nuostolių ataskaitos eilutės: |
Balansinės ataskaitos eilutės: |
| 8010 |
3200 |
| 8020 |
3400 |
| 8030 |
3600 |
| 8040 |
3800 |
| 8050 |
4200 |
9200 Specifinių rezervų, skirtų paskolų nuostoliams padengti, papildymas – tai dalies pajamų pervedimai į specifinius rezervus paskolų nuostoliams padengti.
9400 Nuostoliai, susiję su paskolų negrąžinimu – tai nuostoliai, atsirandantys skolininkams negrąžinus paskolų, kurioms nebuvo sudaryti rezervai, arba kai tie nuostoliai didesni už blogoms paskoloms sudarytus rezervus.
9600 Neįprastos ir nebūdingos išlaidos – tai išlaidos, susijusios su nebankinėmis operacijomis (baudos, pralaimėtų bylų teisme išlaidos, o taip pat vienkartinės bankinės išlaidos, kurios tikriausiai nebepasikartos kitais metais).
III. Finansinės atskaitomybės formos, skirtos publikavimui
Balansinė ataskaita, skirta publikavimui (1 forma). Jos sudarymo atitikmuo su balansine ataskaita, skirta bankų priežiūrai, aprašytas 1a formoje. Tokios formos balansinę ataskaitą bankai privalės skelbti spaudoje bei informacinio pobūdžio bankų leidžiamuose leidiniuose.
Pelno ir nuostolių ataskaita, skirta publikavimui (2 forma), yra sutrumpinta, lyginant su 2 forma, skirta bankų priežiūrai. Jos atitikmuo su pelno ir nuostolių ataskaita, o taip pat su balansu aprašytas 2a formoje.
Kitos finansinės atskaitomybės formos, skirtos publikavimui, yra šios:
Paskolos
Sukauptos sumos
Paskolos pagal ūkio šakas
Mokesčiai
Aktyvų ir pasyvų struktūra
Pagrindiniai ir nematerialūs fondai
Lėšų šaltiniai ir jų panaudojimas (pinigų srautai)
Pagrindinių priemonių perkainojimo rezultatai
Užsienio valiutų pozicijos
Kartu pateikiame kai kurių balanso formoje naudojamų sąskaitų bei terminų aprašymą.
Finansiniai duomenys išreiškiami tik litais – vienintele Lietuvos Respublikos valiuta. Sąskaitos užsienio valiuta (V skyriaus sąskaitos) padalinamos į grupes, kurios atitinka kiekvieną balansinės ataskaitos punktą ir pridedamos prie jų.
Naujų finansinių ataskaitų rengimo metu kai kurios sąskaitos turi būti padalintos į dvi ar tris dalis, kurios įrašomos į skirtingus punktus. Minėtos sąskaitos turėtų būti pildomos pagal ekonominę punktų prasmę (turinį). Užfiksuotos kitaip, šios sąskaitos neatspindės operacijų, priskirtinų tai pačiai kategorijai. Taigi jos turėtų būti išskirstytos ir užfiksuotos visuose tinkančiuose punktuose.
BANKO AKTYVAI. Juos sudaro banko naudojamos lėšos ar pretenzijos kitiems ūkio subjektams, tarp kurių – centrinis bei kiti komerciniai bankai ir kt. Minėti ūkio subjektai sugrupuojami pagal partnerių tipus ir mažėjantį likvidumą.
1. GRYNI PINIGAI. Į šią kategoriją įrašomi pinigai ir monetos (grynieji pinigai, esantys saugykloje, tarp kurių – pinigai kelyje bei užsienio valiuta, kelioniniai čekiai, išreikšti litais, grynieji inkasuojami pinigai).
2. LĖŠOS CENTRINIUOSE BANKUOSE – tai lėšų likučiai Lietuvos banke, o taip pat centriniuose bankuose tų šalių, kuriose ataskaitą pildantis bankas turi skyrių ar filialų (čia turima omenyje ir depozitai, būtini draudimui ar reguliavimo tikslams (privalomi rezervai, kurie laikomi minėtuose centriniuose bankuose)).
3. LĖŠOS BANKUOSE IR KITOSE FINANSINĖSE INSTITUCIJOSE. Ši sąskaita apibūdinama kaip pinigų likučiai (kartu su overdraftais), terminuoti ir taupomieji likučiai (su tarpbankinėmis paskolomis ir avansais), esantys Lietuvos komerciniuose bankuose bei kredito įstaigose, taip pat kitų šalių kredito įstaigose. Minėti likučiai naudojami įvairiems tikslams, pvz., mokėjimo pagreitinimui ar apmokėjimui korespondentams už atliktas paslaugas.
4. VERTYBINIAI POPIERIAI. Šis straipsnis apima obligacijų, vekselių bei skolinių įsipareigojimų (tarp jų – trumpalaikės paskolos arba iždo vekseliai), priklausančių centrinei vyriausybei arba vietos savivaldybėms, firmoms, bendrovėms, įmonėms, bankams bei kitoms Lietuvos ar užsienio kompanijoms, balansinę vertę. Minėtų dokumentų vertė ateityje turėtų būti perskaičiuojama kiekvieno laikotarpio pabaigoje pagal esančias rinkos kainas, kad atsispindėtų jų realizacinė vertė, buvusi balanso sudarymo metu.
5. AKCIJOS, ĮSIGYTOS PARDAVIMUI ANTRINĖJE RINKOJE. Tai investiciniai vertybiniai popieriai, įsigyti siekiant gauti pajamas iš dividendų.
6. PASKOLOS. Šiame straipsnyje fiksuojama bendroji balansinė vertė visų paskolų, avansinių išmokų bei panašių operacijų, atliktų su visais klientais (kurie skirstomi į tris kategorijas: valdžios ir valdymo institucijos, bet kokios nuosavybės formos įmonės ir trečia kategorija, į kurią įeina pavieniai asmenys, gyventojai). Čia turi būti įskaityti ir overdraftai klientų einamosiose (atsiskaitymų) sąskaitose, išskyrus skolas ir avansines išmokas bankams, kurios žymimos punkte „Indėliai bankuose ir kitose finansinėse institucijose“. Minėtieji elementai fiksuojami prieš lėšų atskaičiavimą į specialųjį rezervą, skirtą galimiems paskolų nuostoliams padengti (rezervo lėšos apskaičiuojamos remiantis specialiose Lietuvos banko instrukcijose išdėstytais paaiškinimais). Operacijos, panašios į paskolų ar avansinių išmokų teikimo operacijas, apima faktoringą ir diskonto operacijas, o taip pat lėšų išmokėjimą avansu, esant įmonių tarpusavio atsiskaitymų sutrikimams ir kt.
7. IŠPERKAMOJI NUOMA. Šiame straipsnyje žymimi neapmokėti ilgalaikės nuomos likučiai už turtą, įsigytą nuomos finansavimo tikslais.
8. MINUS: ATIDĖJIMAI GALIMIEMS PASKOLŲ NUOSTOLIAMS PADENGTI. Šis rezervas sudaromas tam, kad būtų galima nustatyti nuostolius, susidariusius dėl negrąžintų paskolų, bei siekiant neišdalinti akcininkams tos pelno dalies, kuri ateityje galėtų būti panaudota minėtiems nuostoliams padengti. Atidėjimai paskolų nuostoliams padengti sudaromi iš tam tikro laikotarpio pajamų tuo metu, kai atsiranda skolos negrąžinimo pavojus. Atidėjimai nustatomi kiekvieno laikotarpio pabaigoje, peržiūrint paskolų kokybę ir priskiriant paskolas skirtingoms rizikos grupėms, kurioms taikomi specialūs rezerviniai koeficientai.
9. GRYNOSIOS PASKOLOS IR IŠPERKAMOJI NUOMA. Atėmus iš punktų „Paskolos“ ir „Išperkamoji nuoma“ rezervo galimiems paskolų nuostoliams padengti sumą, gaunama grynųjų paskolų ir lizingo suma.
10. PAGRINDINĖS PRIEMONĖS IR NEMATERIALŪS AKTYVAI. Atėmus iš likutinės visų banko patalpų, bankui ar banko skyriams bei filialams priklausančių baldų ar įrangos vertės nuvertėjimo ar nusidėvėjimo sumas, gauname grynąją jų vertę.
11. INVESTICINIAI VERTYBINIAI POPIERIAI. Šioje grafoje įrašomi investavimai įmonėse ir kituose bankuose, kur bankui priklauso daugiau kaip 10% balsavimo teisę turinčių akcijų.
12. SUKAUPTOS PAJAMOS. Jas sudaro bendroji sukauptų pajamų, gautų atliekant visas operacijas, suma (t. y. pajamos, sukauptos (uždirbtos) per ataskaitinį laikotarpį, tačiau dar negautos grynųjų pinigų ar jų ekvivalento pavidalu) bei iš anksto apmokėtos išlaidos (t. y. jau apmokėtos, bet siejamos su būsimais ataskaitiniais laikotarpiais išlaidos, kurių atsiradimo faktas numatomas tik ateityje).
13. KITI AKTYVAI. Jie apima tarpbankinius likučius, kurie nebuvo panaikinti konsoliduojant sąskaitas ir pelną (pajamas) ataskaitiniu laikotarpiu.
BANKO PASYVAI atspindi kitų ekonominių subjektų pretenzijas ataskaitą pildančiam bankui. Joms priklauso ir lėšos, gautos išleidus skolos dokumentus. Akcinis kapitalas parodo, kokia banko kapitalo dalis priklauso akcininkams.
15. ĮSISKOLINIMAI CENTRINIAMS BANKAMS apima bendrąją indėlių iki pareikalavimo sumą, priklausančią Lietuvos bankui, valstybiniams ar centriniams bankams tų šalių, kuriose bankas turi skyrių ar filialų; o taip pat terminuoti ir kitokie indėliai, priklausantys minėtoms institucijoms ir laikomi ataskaitą pildančiame banke.
16. ĮSISKOLINIMAI BANKAMS IR KITOMS FINANSINĖMS INSTITUCIJOMS apima Lietuvoje ir užsienyje laikomų kitų bankų bei Lietuvos ir užsienio kredito įstaigų visų rūšių indėlius ir sąskaitas.
17. DEPOZITAI IR AKREDITYVAI apima asmenų, bendrovių, respublikinės ir vietos valdžios, organizacijų ir bendrijų terminuotus indėlius bei indėlius iki pareikalavimo, sąskaitas akredityvų padengimui. Indėlius iki pareikalavimo sudaro einamosios arba atsiskaitomosios sąskaitos.
18. IŠLEISTI SKOLŲ VERTYBINIAI POPIERIAI apima visus turimus skolinius įsipareigojimus, kuriuos išleido ir pardavė komercinis bankas, nepriklausomai nuo to, ar jie konvertuojami, ar ne.
19. SUKAUPTOS SĄNAUDOS IR ATEINANČIO LAIKOTARPIO PAJAMOS apima apskaičiuotas išlaidas (t. y. išlaidas, susidariusias ataskaitiniu laikotarpiu, kurios dar neapmokėtos grynais pinigais ar jų ekvivalentu) bei būsimos (dar neuždirbtos) pajamos (t. y. jau gautos pajamos, kurios siejamos su ateities ataskaitiniais laikotarpiais, kurių atsiradimo faktas bus užfiksuotas tik ateityje).
20. KITI PASYVAI apima daugelį punktų, kurie negali būti tiksliai suskirstyti į kategorijas pagal kitus pavadinimus. Tai ypač pasakytina apie bankų skyrių sąskaitų likučius, kurie nebuvo panaikinti konsoliduojant sąskaitas.
21. SPEC. REZERVAI MOKESČIAMS IR KT. apima rezervą, skirtą tokioms išlaidoms, kaip būsimi mokesčių mokėjimai.
23. PRIVILEGIJUOTOS AKCIJOS – pirmasis akcinio kapitalo komponentas arba pagrindinio kapitalo sąskaita, rodanti akcininkų turtą arba grynąją banko vertę.
24. PAPRASTOSIOS AKCIJOS. Šis straipsnis atspindi nominalinę paprastųjų banko išleistų akcijų vertę. Jeigu akcijos buvo parduotos už aukštesnę kainą nei jų nominalinė vertė, tai susidaręs emisijos skirtumas pažymimas atskirame punkte „Einamųjų metų nepaskirstytas pelnas“.
25. ATSARGOS KAPITALAI. Šiame punkte žymimi visi fondai, sudaryti iš pelno, sukaupto nuo banko akcijų išleidimo pradžios. Šis punktas apima sumas, kurios iki banko likvidavimo bus pastovios, jei neiškils ypatingų aplinkybių.
26. BENDROSIOS PASKIRTIES REZERVAI – tai fondai, sudaryti iš pelno po to, kai buvo išmokėti dividendai.
Lietuvos banko valdybos nutarimo
1994 m. vasario 3 d. Nr. 7
2 priedas
Publikavimui
1 forma
BALANSINĖ ATASKAITA
________________________________________________________________________ Tūkst. Lt.
AKTYVAI
14. IŠ VISO AKTYVŲ (1+2+3+4+5+9+10+11+12+13)
________________________________________________________________________________
PASYVAI
1a forma
BALANSINĖS ATASKAITOS, SKIRTOS PUBLIKAVIMUI, ATITIKIMAS BANKO BALANSINEI ATASKAITAI
(1 formai, skirtai bankų priežiūrai)
________________________________________________________________________ Tūkst. Lt.
AKTYVAI Straipsnio Nr.
6. Paskolos: 1800,1900
14. IŠ VISO AKTYVŲ (1+2+3+4+5+9+10+11+12+13)
________________________________________________________________________________
PASYVAI
17. Depozitai, akredityvai: 3800,3900
Publikavimui
2 forma
PELNO NUOSTOLIŲ ATASKAITA
________________________________________________________________________ Tūkst. Lt.
PALŪKANOS
2a forma
PELNO IR NUOSTOLIŲ ATASKAITOS, SKIRTOS PUBLIKAVIMUI,
(2 formai, skirtai bankų priežiūrai)
______________
Publikavimui
3 forma
Paskolos
Tūkst. Lt
| Paskolų judėjimas |
Trumpalaikės paskolos |
Ilgalaikės paskolos |
Iš viso |
|
| 1. Paskolų likučiai metų pradžiai |
|
|
|
|
| 2. Išduotos paskolos nuo metų pradžios |
|
|
|
|
| 3. Grąžintos paskolos nuo metų pradžios iš jų laiku negrąžintų |
|
|
|
|
| 4. Iš viso (1)+(2)-(3) iš jų laiku negrąžintų |
|
|
|
|
______________
4 forma
Sukauptos sumos *
Tūkst. Lt
|
|
Įsiskolinimas |
Sukauptos sumos, kurių apmokėjimo terminas yra: |
|
| iki 1 mėn |
virš 1mėn |
||
| SUKAUPTOS PAJAMOS: |
|||
| -iš centrinio banko |
|
|
|
| -iš bankų ir kitų finansinių institucijų |
|
|
|
| -iš klientų |
|
|
|
| SUKAUPTOS SĄNAUDOS |
|||
| -centriniam bankui |
|
|
|
| -bankams ir kitoms finansinėms institucijoms |
|
|
|
| - depozitoriams |
|
|
|
* šioje lentelėje duomenys turi būti pateikti pagal balansinės ataskaitos (1 forma) 2820 ir 4820 eilučių aprašymo principus.
______________
Publikavimui
5 forma
Paskolos pagal ūkio šakas
Tūkst. Lt
| Eil. Nr. |
Šakos pavadinimas |
Trumpalaikės paskolos |
Iš jų laiku negrąžintos |
Ilgalaikės paskolos |
Iš jų laiku negrąžintos |
||
| Vietine valiuta |
Užsienio valiu ta |
Vietine valiuta |
Užsienio valiuta |
||||
| 1. |
Žemės ūkis |
|
|
|
|
|
|
| 2. |
Pramonė |
|
|
|
|
|
|
| 3. |
Energetika |
|
|
|
|
|
|
| 4. |
Statyba |
|
|
|
|
|
|
| 5. |
Prekyba ir paslaugos |
|
|
|
|
|
|
| 6. |
Transportas ir ryšiai |
|
|
|
|
|
|
| 7. |
Finansinis tarpininkavimas |
|
|
|
|
|
|
| 8. |
Kitos (soc. draudimas, švietimas ir kt.) |
|
|
|
|
|
|
| 9. |
iš viso |
|
|
|
|
|
|
______________
Publikavimui
7 forma
Aktyvų ir pasyvų struktūra
Tūkst. Lt
|
|
BANKO AKTYVAI IR PASYVAI PAGAL GRĄŽINIMO TERMINUS |
|||||||
| Iš viso |
Iki 1 mėn. |
Nuo 1 iki 3 mėn. |
Nuo 3 iki 6 mėn. |
Nuo 6 iki 12 mėn. |
Nuo 12 iki 3 metų |
Virš 3 metų |
Pradelstos paskolos |
|
|
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
| AKTYVAS |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Gryni pinigai |
|
|
*** |
*** |
*** |
*** |
*** |
*** |
| Lėšos Centriniame banke |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Lėšos bankuose ir kitose finansinėse institucijose |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Paskolos |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Lizingas |
|
*** |
*** |
*** |
*** |
*** |
*** |
*** |
| Lėšos Centriniame banke |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Apskaičiuotos, priklausančios ir negautos pajamos |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Kiti aktyvai |
|
*** |
*** |
*** |
*** |
*** |
*** |
*** |
| IŠ VISO AKTYVŲ |
|
|
|
|
|
|
|
|
| PASYVAS |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Įsiskolinimai Centriniam bankui |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Įsiskolinimai bankams ir kitoms finansinėms institucijoms |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Depozitai |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Apskaičiuotos, priklausančios ir nepadarytos išlaidos |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Kiti pasyvai |
|
*** |
*** |
*** |
*** |
*** |
*** |
*** |
| IŠ VISO PASYVŲ |
|
|
|
|
|
|
|
|
______________
Publikavimui
8 forma
Pagrindiniai ir nematerialūs fondai
Tūkst. Lt
|
|
Ataskaitinio laikotarpio pradžiai |
Nurašyta per ataskaitinį laikotarpį |
Ataskaitinio laikotarpio pabaigai |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
| 1. Banko pastatai |
|
|
|
| 2. Kiti nekilnojamojo turto fondai ir žemė |
|
|
|
| 3. Įrengimai |
|
|
|
| 4. Transporto priemonės |
|
|
|
| 5. Nematerialūs fondai |
|
|
|
______________
Publikavimui
9 forma
Lėšų šaltiniai ir jų panaudojimas
(pinigų srautai)
Pastabos:
Antroje skiltyje atvaizduojami pasikeitimai (padidėjimai ir sumažėjimai) per metus, o trečioje – bendros sumos.
Pinigų rezervai metų pradžioje ir pabaigoje- tai bankų kasos, brangiųjų metalų ir korespondentinių sąskaitų likučiai vietine ir konvertuojama valiuta, išskyrus privalomų rezervų konvertuojama valiuta likutį centriniame banke.
Grynas pelnas – banko gautas pelnas per metus, sumokėjus pelno mokestį.
Nusidėvėjimas – apskaičiuota pagrindinių priemonių ir kitų nematerialių aktyvų nusidėvėjimo suma per metus.
Pasyvų ir aktyvų padidėjimas ir sumažėjimas (atitinkamai II.2, III.1 ir III.2, II.3) – atvaizduojamos sąskaitų kredito ir debeto apyvartos per metus.
Išmokėti dividendai – išmokėtų akcininkams dividendų suma per metus.
______________
Publikavimui
10 forma
Pagrindinių priemonių perkainojimo rezultatai
Tūkst. Lt
| 1. PAGRINDINIŲ PRIEMONIŲ PERKAINOJIMO REZERVAI IKI PERKAINOJIMO |
|
|
| 2. PERKAINOJIMO REZULTATAS +/- |
|
|
______________
Publikavimui
11 forma
Užsienio valiutų pozicijos
ATVIRA POZICIJA
+/-
| 1. KONVERTUOJAMA VALIUTA |
|
| 2. NEKONVERTUOJAMA VALIUTA |
|
| 3. LITAI |
|
______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos banko valdyba, Nutarimas
Nr. 74, 1994-12-16, Žin., 1994, Nr. 100-2014 (1994-12-28), i. k. 094505ANUTA00000074
Dėl specialiųjų atidėjimų dėl paskolų nuostolių apskaitos ir atvaizdavimo ataskaitose taisyklių