Suvestinė redakcija nuo 2008-03-07 iki 2013-01-30

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2007, Nr. 16-619, i. k. 1072212ISAK0000V-16

 

 

 

LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS GENERALINIO DIREKTORIAUS

 

Į S A K Y M A S

DĖL AUTOMOBILIŲ KELIŲ MINERALINIŲ MEDŽIAGŲ TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ APRAŠO TRA MIN 07 PATVIRTINIMO

 

2007 m. sausio 30 d. Nr. V-16

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3-457 „Dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 133-5041), 9.7.7 ir 13.4 punktais,

tvirtinu Automobilių kelių mineralinių medžiagų techninių reikalavimų aprašą TRA MIN 07 (pridedama).

 

 

 

GENERALINIS DIREKTORIUS                                                     VIRGAUDAS PUODŽIUKAS

PATVIRTINTA

Lietuvos automobilių kelių direkcijos

prie Susisiekimo ministerijos

generalinio direktoriaus 2007 m. sausio 30 d.

įsakymu Nr. V-16

 

AUTOMOBILIŲ KELIŲ MINERALINIŲ MEDŽIAGŲ TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ APRAŠAS TRA MIN 07

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Automobilių kelių mineralinių medžiagų techninių reikalavimų apraše TRA MIN 07 (toliau – aprašas) išdėstyti reikalavimai mineralinėms medžiagoms, naudojamoms kelių ir gatvių bei kitų eismo zonų dangos konstrukcijų sluoksniams iš asfalto, betono, trinkelių, nesurištųjų ir hidrauliškai surištųjų mineralinių medžiagų mišinių, šlamų ir paviršiaus apdorojimo sluoksniams.

2. Šiuo techninių reikalavimų aprašu, kuriame yra nurodytos atitinkamos mineralinių medžiagų savybių kategorijos, įgyvendinami šie Lietuvos standartai:

2.1. LST EN 13043+AC:2004 „Keliams, skridimo aikštėms ir kitoms eismo zonoms naudojamų bituminių mišinių ir paviršiaus apdorojimo sluoksnio mineralinės medžiagos“;

2.2. LST EN 13242:2003 „Užpildai palaidoms ir hidrauliškai surištoms medžiagoms, naudojamoms statybos darbuose ir keliams tiesti“ su keitiniu:

LST EN 13242:2003/AC:2004 „Užpildai palaidoms ir hidrauliškai surištoms medžiagoms, naudojamoms statybos darbuose ir keliams tiesti“;

2.3. LST EN 12620:2003 „Betono užpildai“ su keitiniu:

LST EN 12620:2003/AC:2005 „Betono užpildai“.

 

3. Techninių reikalavimų aprašas parengtas taikant Vokietijos kelių tiesimo leidinio „Technische Lieferbedingungen für Gesteinskörnungen im Straβenbau TL Gestein-StB 04“ (FGSV 613) nuostatas.

4. Savybių (rodiklių) vertės nurodomos masės procentais (masės %) ir tūrio procentais (tūrio %).

 

 

II SKYRIUS

NUORODOS

 

5. Techninių reikalavimų apraše pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus:

5.1. Automobilių kelių mineralinių medžiagų mišinių, naudojamų sluoksniams be rišiklių, techninių reikalavimų aprašą TRA SBR 07 (Žin., 2007, Nr. 16-621);

5.2. LST EN 196-2:2005 „Cemento bandymų metodai. 2 dalis. Cemento cheminė analizė“;

5.3. LST EN 459-2:2002 „Statybinės kalkės. 2 dalis. Bandymo metodai“;

5.4. LST EN 932-3:2001 „Užpildų pagrindinių savybių nustatymo metodai. 3 dalis. Supaprastinta petrografinė analizė ir terminai“ su keitiniu:

LST EN 932-3:2001/A1:2004 „Užpildų pagrindinių savybių nustatymo metodai. 3 dalis. Supaprastinta petrografinė analizė ir terminai“;

5.5. LST EN 933-1:2002 „Užpildų geometrinių savybių nustatymo metodai. 1 dalis. Granuliometrinės sudėties nustatymas. Sijojimo metodas“ su keitiniu:

LST EN 933-1:2002/A1:2005 „Užpildų geometrinių savybių nustatymo metodai. 1 dalis. Granuliometrinės sudėties nustatymas. Sijojimo metodas“;

5.6. LST EN 933-3:2002 „Užpildų geometrinių savybių nustatymo metodai. 3 dalis. Dalelių formos nustatymas. Plokštamo rodiklis“ su keitiniu:

LST EN 933-3:2002/A1:2004 2002 „Užpildų geometrinių savybių nustatymo metodai. 3 dalis. Dalelių formos nustatymas. Plokštamo rodiklis“;

5.7. LST EN 933-4:2002 „Užpildų geometrinių savybių nustatymo metodai. 4 dalis. Dalelių formos nustatymas. Formos rodiklis“;

5.8. LST EN 933-5:2002 „Užpildų geometrinių savybių nustatymo metodai. 5 dalis. Trupintųjų ir skaldytųjų dalelių santykinio kiekio stambiuosiuose užpilduose nustatymas“ su keitiniu:

LST EN 933-5:2002/A1:2005 „Užpildų geometrinių savybių nustatymo metodai. 5 dalis. Trupintųjų ir skaldytųjų dalelių santykinio kiekio stambiuosiuose užpilduose nustatymas“;

5.9. LST EN 933-6:2003 „Užpildų geometrinių savybių nustatymo metodai. 6 dalis. Paviršiaus charakteristikų įvertinimas. Užpildų birumo koeficientas“ su keitiniu ir pataisa:

LST EN 933-6:2003/AC:2005 „Užpildų geometrinių savybių nustatymo metodai. 6 dalis. Paviršiaus charakteristikų įvertinimas. Užpildų birumo koeficientas“,

LST EN 933-6:2003/P:2004 „Užpildų geometrinių savybių nustatymo metodai. 6 dalis. Paviršiaus charakteristikų įvertinimas. Užpildų birumo koeficientas“;

5.10. LST EN 933-7:2002 „Užpildų geometrinių savybių nustatymo metodai. 7 dalis. Kriauklių kiekio nustatymas. Santykinis kriauklių kiekis stambiuosiuose užpilduose“;

5.11. LST EN 933-8:2002 „Užpildų geometrinių savybių nustatymo metodai. 8 dalis. Smulkiausiųjų dalelių įvertinimas. Smėlio ekvivalento metodas“;

5.12. LST EN 933-9:2002 „Užpildų geometrinių savybių nustatymo metodai. 9 dalis. Smulkiausiųjų dalelių įvertinimas. Metilenmėlynojo metodas“;

5.13. LST EN 933-10:2003 „Užpildų geometrinių savybių nustatymo metodai. 10 dalis. Smuikelių įvertinimas. Mikroužpildų granuliometrinė sudėtis (frakcionavimas oro srautu)“;

5.14. LST EN 1097-1:2002 „Užpildų mechaninių ir fizikinių savybių nustatymo metodai. 1 dalis. Atsparumo dėvėjimuisi nustatymas (Devalio metodas)“ su keitiniu:

LST EN 1097-1:2002/A1:2004 „Užpildų mechaninių ir fizikinių savybių nustatymo metodai. 1 dalis. Atsparumo dėvėjimuisi nustatymas (Devalio metodas)“;

5.15. LST EN 1097-2:2001 „Užpildų mechaninių ir fizikinių savybių nustatymo metodai. 2 dalis. Atsparumo trupinimui nustatymo metodai“;

5.16. LST EN 1097-3:2002 „Užpildų mechaninių ir fizikinių savybių nustatymo metodai. 3 dalis. Piltinio tankio ir taštymėtamo nustatymas“;

5.17. LST EN 1097-4:2000 „Užpildų mechaninių ir fizikinių savybių nustatymo metodai. 4 dalis. Sausų sutankintų mikroužpildų taštymėtamo nustatymas“;

5.18. LST EN 1097-6+AC:2003 „Užpildų mechaninių ir fizikinių savybių nustatymo metodai. 6 dalis. Dalelių tankio ir įmirkio nustatymas“,

LST EN 1097-6+AC:2003/Al:2005 „Užpildų mechaninių ir fizikinių savybių nustatymo metodai. 6 dalis. Dalelių tankio ir įmirkio nustatymas“;

5.19. LST EN 1097-7:2004 „Užpildų mechaninių ir fizikinių savybių nustatymo metodai. 7 dalis. Mikroužpildų dalelių tankio nustatymas“;

5.20. LST EN 1097-8:2000 „Užpildų mechaninių ir fizikinių savybių nustatymo metodai. 8 dalis. Akmens poliruojamumo nustatymas“;

5.21. LST EN 1097-9:2002 „Užpildų mechaninių ir fizikinių savybių nustatymo metodai. 9 dalis. Atsparumo dėvėjimuisi dėl dygliuotų padangų poveikio nustatymas. Šiaurės metodas“ su keitiniu:

LST EN 1097-9:2002/A1:2006 „Užpildų mechaninių ir fizikinių savybių nustatymo metodai. 9 dalis. Atsparumo dėvėjimuisi dėl dygliuotų padangų poveikio nustatymas. Šiaurės metodas“;

5.22. LST EN 1367-1:2001 „Užpildų šiluminių savybių ir atsparumo atmosferos poveikiams nustatymo metodai. 1 dalis. Atsparumo šaldymui ir atšildymui nustatymas“;

5.23. LST EN 1367-2:2001 „Užpildų šiluminių savybių ir atsparumo atmosferos poveikiams nustatymo metodai. 2 dalis. Magnio sulfato metodas“;

5.24. LST EN 1367-3:2003 „Užpildų šiluminių savybių ir atsparumo atmosferos poveikiams nustatymo metodai. 3 dalis. Bazalto atsparumo dūlėjimui nustatymas virinant“ su keitiniu:

LST EN 1367-3:2003/AC:2004 „Užpildų šiluminių savybių ir atsparumo atmosferos poveikiams nustatymo metodai. 3 dalis. Bazalto atsparumo dūlėjimui nustatymas virinant“;

5.25. LST EN 1367-5:2003 „Užpildų šiluminių savybių ir atsparumo atmosferos poveikiams nustatymo metodai. 5 dalis. Atsparumo terminiam smūgiui nustatymas“;

5.26. LST EN 1744-1:2003 „Užpildų cheminių savybių nustatymo metodai. 1 dalis. Cheminė analizė“;

5.27. LST EN 1744-3:2003 „Užpildų cheminių savybių nustatymo metodai. 3 dalis. Užpildų išplovų paruošimas“;

5.28. LST EN 1744-4:2006 „Užpildų cheminių savybių nustatymo metodai. 4 dalis. Bituminių mišinių užpildų jautrumo vandeniui nustatymas“;

5.29. LST EN 12620:2003 „Betono užpildai“ su keitiniu:

LST EN 12620:2003/AC:2005 „Betono užpildai“;

5.30. LST EN 12697-11:2005 „Bituminiai mišiniai. Karštojo asfalto mišinio bandymo metodai. 11 dalis. Mineralinės medžiagos ir bitumo sukibimo gebos nustatymas“;

5.31. LST EN 13179-1:2003 „Mikroužpildo, naudojamo bituminiuose mišiniuose, bandymai. 1 dalis. Žiedo ir rutulio metodas“;

5.32. LST EN 13179-2:2003 „Mikroužpildo, naudojamo bituminiuose mišiniuose, bandymai. 2 dalis. Bituminis skaičius“;

5.33. LST EN 13043+AC:2004 „Keliams, skridimo aikštelėms ir kitoms eismo zonoms naudojamų bituminių mišinių ir paviršiaus apdorojimo sluoksnio mineralinės medžiagos“;

5.34. LST EN 13242:2003 „Užpildai palaidoms ir hidrauliškai surištoms medžiagoms, naudojamoms statybos darbuose ir keliams tiesti“ su keitiniu:

LST EN 13242:2003/AC:2004 „Užpildai palaidoms ir hidrauliškai surištoms medžiagoms, naudojamoms statybos darbuose ir keliams tiesti“;

5.35. LST 1361.10:1995 „Mineralinės automobilių kelių medžiagos. Bandymo metodai. Skaldos atsparumo smūgiams nustatymas“.

 

III SKYRIUS

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

6. Techninių reikalavimų apraše naudojamos šios sąvokos:

6.1. Kategorija – mineralinės medžiagos savybės lygis, išreikštas verčių intervalu arba ribine verte. Tarp skirtingų savybių kategorijų nėra jokios tarpusavio priklausomybės.

6.2. Mineralinė medžiaga – grūdelių pavidalo medžiaga, naudojama statyboje. Mineralinė medžiaga gali būti gamtinė (natūrali), dirbtinė arba kartotinio perdirbimo.

6.3. Gamtinė mineralinė medžiaga – gamtoje randama mineralinė medžiaga, išgauta tik mechaniškai. Gamtinėms mineralinėms medžiagoms priskiriama: žvyras, smėlis, skaldytas žvyras, akmens skalda.

6.4. Dirbtinė mineralinė medžiaga – mineralinės kilmės medžiaga, gauta pramoniniu būdu, apimant terminį ar kitokį apdorojimą.

6.5. Kartotinio panaudojimo statybinė medžiaga – mineralinė medžiaga, gauta perdirbant anksčiau statyboje panaudotą neorganinę medžiagą.

6.6. RC statybinė medžiaga – kartotinio panaudojimo statybinių mineralinių medžiagų mišinys su ribotu sudėtinių dalių kiekiu.

6.7. Siauroji frakcija – mineralinės medžiagos dalelių dydis, apribotas apatinio (d) ir viršutinio (D) sietų akučių dydžių ir žymimas d/D. Tokia apibrėžtimi pripažįstama, kad jokios dalelės neužsilaiko ant viršutinio sieto ir jokios dalelės neprabyra pro apatinį sietą.

6.8. Plačioji frakcija/mišiniai – mineralinės medžiagos dalelių dydis, apribotas apatinio (d) ir viršutinio (D) sietų akučių dydžių ir žymimas d/D. Tokia apibrėžtimi pripažįstamas ir tam tikro kiekio dalelių, kurios užsilaiko ant viršutinio sieto (per didelės dalelės), ir tam tikro kiekio dalelių, kurios prabyra pro apatinį sietą (per mažos dalelės), buvimas. Apatinio sieto akučių dydis gali būti prilygintas nuliui.

6.9. Per smulkios dalelės, per smulki frakcija – mineralinės medžiagos dalis, praeinanti pro mažiausiųjų akučių sietą.

6.10. Per stambios dalelės, per stambi frakcija – mineralinės medžiagos dalis, užsilaikiusi ant didžiausių ribinių akučių sietų, naudojamų mineralinės medžiagos dydžiui apibūdinti.

6.11. Stambioji mineralinė medžiaga – dalelių dydis žymimas:

d

D

Taikymo sritis

≥ 2 mm

≥ 4mm

Betonas (pagal LST EN 12620)

≥ 2 mm

≤ 45 mm

Bituminiai mišiniai (pagal LST EN 13043)

≥ 1 mm

> 2mm

Nesurištieji ir hidrauliniais rišikliais sujungti mišiniai (pagal LST EN 13242)

 

6.12. Smulkioji mineralinė medžiaga – dalelių dydis žymimas:

d

D

Taikymo sritis

-

≤ 4mm

Betonas (pagal LST EN 12620)

-

≤ 2mm

Bituminiai mišiniai (pagal LST EN 13043)

0 mm

≤ 6,3 mm

Nesurištieji ir hidrauliniais rišikliais sujungti mišiniai (pagal LST EN 13242)

 

Smulki mineralinė medžiaga gali būti gaunama iš natūraliai irstančios uolienos arba žvyro ir/arba smulkinant uolieną ar žvyrą arba perdirbant dirbtinę mineralinę medžiagą.

 

6.13. Mineralinės medžiagos mišinys – stambios ir smulkios mineralinės medžiagos mišinys. Mišinys gali būti pagamintas, neatskyrus stambios ir smulkios frakcijos arba gali būti pagamintas, sumaišius stambią ir smulkią mineralinę medžiagą.

6.14. Mineralinės dulkės, smulkelės – mineralinės medžiagos dalelės, praeinančios pro 0,063 mm akučių dydžio sietą.

6.15. Mikroužpildas, mineraliniai milteliai – mineralinė medžiaga, kurios didžioji dalis praeina pro 0,063 mm akučių dydžio sietą ir kurios galima pridėti į statybines medžiagas, norint suteikti joms tam tikras savybes.

6.16. Mišrusis mikroužpildas, mišrieji mineraliniai milteliai – mineralinės kilmės milteliai, sumaišyti su kalcio hidroksidu (gesintų kalkių milteliai).

6.17. Papildomasis mikroužpildas, papildomieji mineraliniai milteliai mineralinės kilmės milteliai, pagaminti atskirai (su niekuo nesumaišius).

6.18. Granuliometrinė sudėtis – mineralinės medžiagos išskirstymas į frakcijas pagal dalelių dydžius, išreikštas masės procentais, praeinančiais pro nustatytą skaičių sietų.

 

IV SKYRIUS

ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI

 

7. Techninių reikalavimų apraše pateikiami šie žymenys ir sutrumpinimai:

7.1. AAV – paviršiaus atsparumas dilumui;

7.2. AN – atsparumas dilumui dėl dygliuotų padangų poveikio;

7.3. C – aptrupėjusių/skeltų paviršių kiekis;

7.4. CC – kalcio karbonato kiekis;

7.5. DeR&B – „delta žiedo ir rutulio“ bandymo rodiklis;

7.6. d – apatinio sieto akučių dydis;

7.7. D – viršutinio sieto akučių dydis;

7.8. ECS – kampuotumo (šiurkštumo) kategorija;

7.9. f – mineralinių dulkių kiekis;

7.10. F – atsparumas šalčiui;

7.11. FI – dalelių forma (plokštamo rodiklis);

7.12. G – granuliometrinė sudėtis;

7.13. GT – granuliometrinės sudėties nuokrypis, sijojant pro tarpinį sietą;

7.14. Ka – kalcio hidroksido kiekis;

7.15. LA – Los Andželo koeficiento vertė;

7.16. MBF – metilenmėlynojo rodiklis;

7.17. MDE – Devalio rodiklis;

7.18. mLPC – organinių teršalų kiekis;

7.19. MS – patvarumas magnio sulfato poveikiui;

7.20. PSV – atsparumas akmens poliruojamumui;

7.21. SE – smėlio ekvivalento rodiklis;

7.22. SI – dalelių forma (formos rodiklis);

7.23. SB – bazalto „Sonnenbrand“ atsparumo vertė;

7.24. SZ – atsparumo smūgiams vertė;

7.25. Wcm – vandens įmirkis;

7.26. WS – tirpumas vandenyje;

7.27. RC – kartotinio panaudojimo statybinė medžiaga.

 

V SKYRIUS

REIKALAVIMAI MINERALINĖMS MEDŽIAGOMS

 

I SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

8. Visų normuojamų savybių bandymo ir deklaravimo reikalingumas turi būti reglamentuojamas atsižvelgus į tai, kur mineralinė medžiaga bus panaudota, ir į medžiagos kilmę.

Kai savybės vertė yra reikalaujama, bet nenormuojama, jos dydis turėtų būti deklaruojamas gamintojo kaip XXdeklaruojama kategorija. Kai savybės vertės dydis nereikalaujamas, naudojama kategorija „nereglamentuojama“ XNR.

 

Medžiagos petrografinis aprašymas

 

8.1. Mineralinių medžiagų petrografiniai požymiai nustatomi pagal LST EN 932-3.

 

Dalelių sausasis tankis

 

8.2. Dalelių sausasis tankis mineralinėms medžiagoms turi būti nustatomas ir deklaruojamas pagal LST EN 1097-6 standarto skyrius:

8.2.1. frakcijos/mišiniai: 0–4 mm, siauroji frakcija 0,063/4 mm, pagal LST EN 1097-6, 9 ir 9.4 skyrius (dalelių sausasis tankis ρrd);

8.2.2. frakcijos/mišiniai: 4–32 mm, siauroji frakcija 8/12,5 mm, pagal LST EN 1097-6, 8 ir 8.4 skyrius (dalelių sausasis tankis ρrd);

8.2.3. frakcijos/mišiniai: > 32 mm, siauroji frakcija 35,5/45 mm, pagal LST EN 1097-6, A priedą, A.3 ir 3.3 skyrių (dalelių sausasis tankis ρp).

Dalelių, kurių dydis nuo 2 iki 45 mm, sausojo tankio vertės pateiktos A priede. Tai nėra reikalavimas.

Mineralinių miltelių dalelių 0/0,125 mm sausasis tankis nustatomas pagal LST EN 1097-7 ir deklaruojamas.

 

Piltinio tankio nustatymas

 

8.3. Kai reikia, piltinis tankis turi būti nustatytas pagal LST EN 1097-3, o rezultatai – deklaruojami.

 

II SKIRSNIS

REIKALAVIMAI STAMBIAJAI IR SMULKIAJAI MINERALINEI MEDŽIAGAI

 

9. Stambiajai ir smulkiajai mineralinei medžiagai galioja šie reikalavimai:

 

Mineralinės medžiagos dalelių dydžiai

 

9.1. Mineralinės medžiagos stambumas turi būti normuojamas, naudojantis 1 lentelėje nurodyto akučių dydžio sietais.

 

1 lentelė. Sietai mineralinės medžiagos stambumui nustatyti

 

Pagrindinis komplektas + 1-asis komplektas

mm

0

1

2

4

5,6

(5)

8

11,2

(11)

16

22,4

(22)

31,5

(32)

45

56

63

Skliaustuose pateikti suapvalinti dydžiai gali būti naudojami kaip mineralinių medžiagų supaprastinti apibūdinimai.

 

Granuliometrinė sudėtis

 

9.2. Mineralinės medžiagos žymėjimas turi atitikti 2 lentelę. Jų granuliometrinė sudėtis turi būti nustatoma pagal LST EN 933-1 bei atitikti 2 lentelės reikalavimus.

 

2 lentelė. Bendrieji granuliometrinės sudėties reikalavimai

 

Eil. Nr.

Frakcija 1)

Kategorija

Prasisijojusi dalis masės procentais

d/D

 

2D

1,4D a)

D b)

d

d/2 a)

mm/mm

 

%

1

Mineraliniai milteliai

žiūrėti 22 lentelę

Kategorijos iš LST EN 13043 ir LST EN 12620

2

0/2

GF85

100

–

85-99

–

–

3

2/5

GC90/10

100

100

90–99

0–10

0–2

4

5/8

GC90/15

100

98–100

90–99

0–15

0–5

5

8/11

GC90/15

100

98–100

90–99

0–15

0–5

6

11/16

GC90/15

100

98–100

90–99

0–15

0–5

7

16/22

GC90/15

100

98–100

90–99

0–15

0–5

8

0/5

GA85

100

98–100

85–99

–

–

9

5/8

GC90/20

100

98–100

90–99

0–20

0–5

10

5/11

GC90/20

100

98–100

90–99

0–20

0–5

11

8/11

GC90/20

100

98–100

90–99

0–20

0–5

12

8/16

GC90/20

100

98–100

90–99

0–20

0–5

13

11/16

GC90/20

100

98–100

90–99

0–20

0–5

14

11/22

GC90/20

100

98–100

90–99

0–20

0–5

15

16/22

GC90/20

100

98–100

90–99

0–20

0–5

16

16/32

GC90/20

100

98–100

90–99

0–20

0–5

17

22/32

GC90/20

100

98–100

90–99

0–20

0–5

Kategorijos iš LST EN 13242

18

0/2

GF80

100

98–100

80–99

–

–

19

0/4

GF80

100

98–100

80–99

–

–

20

0/5

GF80

100

98–100

80–99

–

–

21

2/4

GC80/20

100

98–100

80–99

0–20

0–5

22

4/8

GC80/20

100

98–100

80–99

0–20

0–5

23

5/8

GC80/20

100

98–100

80–99

0–20

0–5

24

5/11

GC80/20

100

98–100

80–99

0–20

0–5

25

8/11

GC80/20

100

98–100

80–99

0–20

0–5

26

8/16

GC80/20

100

98–100

80–99

0–20

0–5

27

11/16

GC80/20

100

98–100

80–99

0–20

0–5

28

11/22

GC80/20

100

98–100

80–99

0–20

0–5

29

16/22

GC80/20

100

98–100

80–99

0–20

0–5

30

16/32

GC80/20

100

98–100

80–99

0–20

0–5

31

22/32

GC80/20

100

98–100

80–99

0–20

0–5

32

22/45

GC80/20

100

98–100

80–99

0–20

0–5

33

32/45

GC80/20

100

98–100

80–99

0–20

0–5

34

32/56

GC80/20

100

98–100

80–99

0–20

0–5

35

32/63

GC80/20

100

98–100

80–99

0–20

0–5

36

45/56

GC80/20

100

98–100

80–99

0–20

0–5

a) Kuomet sietų akučių dydžiai 1,4 D ir d/2 neatitinka ISO 565:1990, R20 tikslių sietų numerių, tuomet pagal akučių dydį turi būti pasirinktas artimiausias gretimas sietas.

b) Jei ant sieto D pasilikęs masės procentas yra mažesnis kaip 1%, gamintojas turi tai įrašyti protokole ir deklaruoti tipišką granuliometrinę sudėtį, nustatomą su sietais, kurių akučių dydžiai D, d, d/2, ir su pagrindiniu sietų komplektu plius 1-uoju komplektu arba su pagrindiniu komplektu plius 2-uoju komplektu, kurių akučių dydžiai yra tarpiniai tarp d ir D.

Ypatingais atvejais galima naudoti frakciją 1/3,15 mm, atitinkančią GC 90/10 kategorijos reikalavimus.

 

1) Frakcijų naudojimas yra nurodytas 3-6 prieduose.

 

Yra leidžiama dviejų gretimų siaurųjų arba daugiau nei dviejų gretimų siaurųjų frakcijų sumaišymas. Prasisijojusios pro tarpinį sietą dalies reikalavimai nurodyti 3 lentelėje. Gamintojai turi įrašyti protokole ir deklaruoti tipiškas granuliometrines sudėtis ir jų ribines reikšmes, pasirinktas pagal 3 lentelės kategorijas, kai medžiaga sijojama per tarpinį sietą.

 

3 lentelė. Stambiosios mineralinės medžiagos granuliometrinės sudėties bendros ribos ir nuokrypiai, sijojant pro tarpinį sietą

 

Frakcijų mišiniai

D/d

Tarpinis sietas a)

Bendros ribos b)

Gamintojo deklaruoti tipiškos granuliometrinės sudėties nuokrypiai

Kategorija

 

 

mm

%

%

G

Mineralinės medžiagos frakcijų mišinys, kai D/d ≥ 2

<4

D/l,4

20–70

±15

G20/15 arba GTC20/15

25–70

± 15

GT15

≥4

D/2

20–70

± 17,5

G20/17,5 arba GTC20/17,5

25–70

± 17,5

GT17,5

Nereglamentuojama

GNR ir/arba GTNR

a) Kuomet apskaičiuoti, kaip parodyta aukščiau, tarpinio dydžio akučių sietai neatitinka ISO 565:1990, R20 tikslaus sieto dydžio, tuomet turi būti parinktas artimiausias sietas.

b) Mineralinei medžiagai 2/4 ir 4/8 neturi būti papildomų reikalavimų, išskyrus tuos, kurie nurodyti 2 lentelėje.

 

Kad butų galima kontroliuoti smulkiosios mineralinės medžiagos 0/2 ir 0/5 bei mineralinės medžiagos mišinio 0/8 kintamumą, 4 lentelėje yra nurodyti papildomi reikalavimai. Gamintojas turi registruoti ir deklaruoti kiekvienos gaminamos smulkiosios mineralinės medžiagos ir mineralinės medžiagos mišinio tipišką granuliometrinę sudėtį. Nuokrypiai turi atitikti reikalavimus, nurodytus 4 lentelėje.

 

4 lentelė. Reikalavimai smulkiosios mineralinės medžiagos 0/2, 0/5 ir mineralinės medžiagos mišinio 0/8 gamintojo deklaruojamos tipiškos granuliometrinės sudėties nuokrypiams

 

Sieto akučių dydis mm

D

D/2

0,063

Kategorija

Nuokrypiai

±5 a)

±10

±3 b)

GTC10 arba GTA10

Prasisijojusios masės procentas

Nereglamentuojama

GTCNR arba GTANR

a) Šioje lentelėje nurodyti mineralinės medžiagos procento, prasisijojusio per D, nuokrypiai ±5 neturi viršyti verčių, nurodytų 2 lentelėje.

b) Išskyrus kategoriją f3 (kai mineralinių dulkių kiekis ≤ 3 %), mineralinėms medžiagoms nuo 0/2 iki 0/5 pagal 5 lentelę.

 

Mineralinių dulkių kiekis

 

9.3. Kai reikia, mineralinių dulkių kiekis, nustatytas pagal LST EN 933-1, turi būti išreikštas atitinkama kategorija, nurodyta 5 lentelėje.

 

5 lentelė. Mineralinių dulkių kiekio verčių kategorijos

 

Eil. Nr.

Frakcijos

d/D

Pro 0,063 mm akučių sietą prasisijojantis kiekis procentais

Kategorija

f

 

mm

masės %

 

1

0/2–0/5

≤ 3

f3

2

0/2–0/5

≤ 10

f10

3

0/2–0/5

≤ 16

f16

4

0/2–0/5

> 16

fdeklaruojama

5

2/4–32/63

≤ 0,5

f0,5

6

2/4–32/63

≤ 1

f1

7

2/4–32/63

≤ 2

f2

8

2/4–32/63

≤ 4

f4

9

2/4–32/63

> 4

fdeklaruojama

Ypatingais atvejais galima vartoti frakciją 1/3,15 mm, kurios mineralinių dulkių kiekio kategorijos yra f0,5, f1 arba f4.

 

Sumaišius gretimas frakcijas mišinyje, galioja stambesnės frakcijos mineralinių dulkių kiekio reikalavimai.

 

Mineralinių dulkių kokybė

 

9.4. Kuomet smulkiojoje mineralinėje medžiagoje ar mineralinių medžiagų mišinyje mineralinių dulkių kiekis yra ne didesnis negu 3%, papildomi tyrimai yra nereikalingi.

Jei smulkiojoje mineralinėje medžiagoje mineralinių dulkių kiekis yra didesnis negu 3%, remiantis LST EN 933-9, turi būti ištiriamos kenksmingos dalelės (pvz., brinkstančio molio), t. y. 0/0,125 mm frakcija, nustatant „metilenmėlynajį rodiklį“ (MBF), ir/arba nustatomas 0/2 mm smėlio ekvivalentas (SE), remiantis LST EN 933-8. Šis rodiklis turi būti deklaruojamas priklausomai nuo atitinkamos kategorijas, nurodytos 6 lentelėje.

 

Jeigu (bituminiams mišiniams) mineralinių dulkių kiekis didesnis negu 10%, sutinkamai su V skyriaus III skirsnio reikalavimais patikrinama, ar šios dulkės tenkina atitinkamus reikalavimus, nustatytus mineraliniams milteliams.

 

6 lentelė. Mineralinių dulkių kokybė

 

Eil. Nr.

Mineralinė medžiaga naudojama

Mineralinių dulkių masės procentai

3 < ir ≤ 10

>10

1

Bituminiams mišiniams

MBF deklaruojama, SE 45

Atliekama pagal punktus: 10.2, 10.4, 10.5, 10.6

2

Betonams ir hidrauliškai surištiems mišiniams

MBF deklaruojama *, SE deklaruojama *

3

Biriesiems mišiniams

Nereikia

*) Jei reikia

 

Stambiosios mineralinės medžiagos forma

 

9.5. Stambiosios mineralinės medžiagos dalelių formos plokštumo rodiklis turi būti nustatomas remiantis LST EN 933-3 arba formos rodiklio kategorija nustatoma remiantis LST EN 933-4. Formos rodiklio kategorijų reikalavimai nurodyti 7 lentelėje.

 

7 lentelė. Formos rodiklio verčių kategorijos

 

Formos rodiklis

Kategorija
SI

≤ 15

SI15

≤ 20

SI20

≤ 30

SI30

≤ 50

SI50

≤ 55

SI55

Nereglamentuojama

SINR

 

Plokštumo rodiklio kategorijų reikalavimai nurodyti 8 lentelėje.

 

8 lentelė. Plokštumo rodiklio verčių kategorijos

 

Plokštumo rodiklis

Kategorija
FI

≤ 15

FI15

≤ 20

FI20

≤ 30

FI30

≤ 50

FI50

Nereglamentuojama

FINR

 

Aptrupėjusio ir skelto paviršiaus dalelių procentas stambiojoje mineralinėje medžiagoje

 

9.6. Aptrupėjusių ir skelto paviršiaus dalelių, įskaitant ir visiškai sutrupintas daleles, bei visiškai apzulintų dalelių procentinis kiekis, remiantis LST EN 933-5, turi būti nurodomi pagal atitinkamas kategorijas, kurios yra 9 lentelėje.

 

9 lentelė. Stambiosios mineralinės medžiagos dalelių kategorijos pagal aptrupėjusių ir skeltų paviršių procentą (įskaitant visiškai sutrupintų ar suskaldytų bei visiškai apvalių dalelių procentą)

 

Visiškai sutrupintų ar suskaldytų dalelių masės procentas

Visiškai ir iš dalies sutrupintų ar suskaldytų dalelių masės procentas

Visiškai apvalių dalelių masės procentas

Kategorija C

90–100

100

0

C100/0

30–100

90–100

0–1

C90/1

–

90–100

0–3

C90/3

–

50–100

0–10

C50/10

–

50–100

0–30

C50/30

–

–

0–70

CNR/70

Nereglamentuojama

CNR

 

Mineralinės medžiagos, gautos iš sutrupintos uolienos, turi būti priskiriamos C100/0 kategorijai ir nereikalauja papildomo tyrimo.

 

Smulkiosios mineralinės medžiagos 0/2 mm kampuotumas (šiurkštumas)

 

9.7. Kai reikia, smulkiosios mineralinės medžiagos kampuotumas (šiurkštumas), nustatytas pagal LST EN 933-6 standarto 8 skyrių, turi būti išreikštas atitinkama kategorija, nurodyta 10 lentelėje.

 

10 lentelė. Smulkiosios mineralinės medžiagos kampuotumas (šiurkštumas)

 

Aptakumo koeficientas

Kategorija

ECS

<30

ECSdeklaruojama

Nereglamentuojama

ECSNR

 

Stambiosios mineralinės medžiagos atsparumas trupinimui

 

9.8. Stambiosios mineralinės medžiagos atsparumas trupinimui nustatomas remiantis LST EN 1097-2 standarto 6 skyriumi (atsparumas smūgiams) arba, jei reikia, LST EN 1097-2 standarto 5 skyriumi (Los Andželo koeficientas).

 

Atsparumo smūgiams kategorijų reikalavimai nurodyti 11 lentelėje.

 

Bandinio masei apskaičiuoti turi būti nustatytas sausasis dalelių tankis pagal LST EN 1097-6, A priedą.

 

11 lentelė. Atsparumo smūgiams verčių kategorijos

 

Atsparumo smūgiams vertė

%

Kategorija

SZ

≤ 18

SZ18

≤ 22

SZ22

≤ 26

SZ26

≤ 32

SZ32

≤ 35

SZ35

Nereglamentuojama

SZNR

 

Los Andželo koeficiento kategorijų reikalavimai nurodyti 12 lentelėje.

 

12 lentelė. Los Andželo koeficiento verčių kategorijos

 

Los Andželo koeficientas

Kategorija LA

≤ 20

LA20

≤ 25

LA25

≤ 30

LA30

≤ 40

LA40

≤ 50

LA50

Nereglamentuojama

LANR

 

Mineralinių medžiagų, kurių dalelės didesnės negu 32 mm, atsparumas smūgiams nustatomas pagal LST 1361.10, o atsparumo trupinimui Los Andželo metodas rengiamas. SR35/45 (SZ35/45) rezultatai neturi viršyti nurodytų 1 priede. Tai taikoma visoms mišinio dalelėms, didesnėms negu 32 mm.

 

Paviršiaus sluoksniuose naudojamos stambiosios
mineralinės medžiagos atsparumas poliruojamumui

 

9.9. Kai reikia, stambiosios mineralinės medžiagos, naudojamos paviršiaus sluoksniuose, atsparumas poliruojamumui (akmens poliruojamumo vertė – PSV) turi būti nustatomas pagal LST EN 1097-8.

 

Atsparumo poliruojamumui kategorijų reikalavimai nurodyti 13 lentelėje. Ypatingais atvejais gali būti ir didesnės PSV (≥53, ≥ 55) reikšmės.

 

13 lentelė. Atsparumo poliruojamumui verčių kategorijos

 

Akmens poliravimosi vertė

Kategorija

PSV

≥ 50

PSV50

≥ 44

PSV44

vidutinės vertės ir < 44

PSVdeklaruojama

Nereglamentuojama

PSVNR

 

Paviršiaus atsparumas dilumui

 

9.10. Kai reikia, paviršiaus atsparumas dilumui (mineralinės medžiagos dilumo vertė – AAV) turi būti nustatomas pagal LST EN 1097-8:1998 standarto A priedą.

 

Paviršiaus atsparumo dilumui kategorijų reikalavimai nurodyti 14 lentelėje.

 

14 lentelė. Paviršiaus atsparumo dilumui verčių kategorijos

 

Mineralinės medžiagos dilumo vertė

Kategorija AAV

Nereglamentuojama

AAVNR

 

Stambiosios mineralinės medžiagos atsparumas dėvėjimuisi

 

9.11. Kai reikia, stambiosios mineralinės medžiagos atsparumas dėvėjimuisi (Devalio rodiklis, turi būti nustatomas pagal LST EN 1097-1. Stambiosios mineralinės medžiagos atsparumo dėvėjimuisi kategorijų reikalavimai nurodyti 15 lentelėje.

 

15 lentelė. Atsparumo dėvėjimuisi verčių kategorijos

 

Devalio rodiklis

Kategorija MDE

≤ 10

MDE10

≤ 15

MDE15

≤ 20

MDE20

≤ 25

MDE25

Nereglamentuojama

MDENR

 

Stambiųjų mineralinių medžiagų, naudojamų paviršiaus sluoksniuose, atsparumas dilumui nuo dygliuotųjų padangų

 

9.12. Kai reikia, atsparumas nuo dygliuotųjų padangų (Šiaurės dilumo rodiklis AN) turi būti nustatomas pagal LST EN 1097-9. Atsparumas dilumui nuo dygliuotųjų padangų turi būti deklaruojamas pagal atitinkamą kategoriją, nurodytą 16 lentelėje.

 

16 lentelė. Atsparumo dilumui nuo dygliuotųjų padangų rodiklių kategorijos

 

Šiaurės dilimo rodiklio vertės

Kategorija

AN

Nereglamentuojama

ANNR

 

Atsparumas šalčiui

 

9.13. Atsparumas šalčio poveikiui vertinamas pagal vandens įmirkio vertes ir, jeigu reikia, pagal šaldymo ir atšildymo vertes.

 

Įmirkio vertė, kaip atsparumo šalčiui įvertinimas

 

9.13.1. Vandens įmirkio vertė turi būti nustatyta veiksmais, nurodytais LST EN 1097-6 standarto B priede, po to deklaravus tyrimo rezultatų ir taikyto bandymo veiksmus.

Jei vandens įmirkio vertė, nustatyta pagal LST EN 1097-6 standarto B priedą, yra ne didesnė negu didžiausia vertė 0,5, nurodyta 17 lentelėje, mineralinė medžiaga turi būti vertinama kaip atspari šaldymo ir atšildymo ciklams. Jei vandens įmirkis viršija 0,5%, tai atsparumo šalčiui bandymas atliekamas pagal 9.13.2 punktą.

 

17 lentelė. Vandens įmirkio verčių kategorijos (LST EN 1097-6, B priedas)

 

Vandens įmirkis masės procentais

Kategorija

Wcm

≤ 0,5

Wcm0,5

 

Atsparumas šaldymui ir atšildymui

 

9.13.2. Kai reikia, atsparumas šaldymui ir atšildymui turi būti nustatytas pagal LST EN 1367-1. Kategorijų reikalavimai nurodyti 18 lentelėje.

 

18 lentelė. Atsparumo šalčiui verčių kategorijos

 

Šaldymas ir atšildymas

Masės nuostoliai procentais

Kategorija F

≤ 1

F1

≤ 2

F2

≤ 4

F4

> 4

Fdeklaruojama*)

*) Šiuos reikalavimus taikyti RC medžiagoms pagal atitinkamus TRA SBR 07 skirsnius.

 

Kai reikia, patvarumas magnio sulfato poveikiui nustatomas pagal LST EN 1367-2. Kategorijų reikalavimai nurodyti 19 lentelėje.

 

19 lentelė. Patvarumo magnio sulfato poveikiui verčių kategorijos

 

Magnio sulfato vertė

Masės nuostolis procentais

Kategorija

MS

≤ 18

MS18

 

Atsparumas šalčiui druskų tirpale

 

9.13.3. Kai reikia, atsparumas šalčiui druskų tirpale turi būti nustatomas pagal LST EN 1367-1 standarto B priedą, o rezultatai deklaruojami.

 

Atsparumas šiluminiam smūgiui

 

9.14. Kai reikia, atsparumas šiluminiam smūgiui turi būti nustatomas pagal LST EN 1367-5, o rezultatai deklaruojami.

 

Stambiųjų mineralinių medžiagų suderinamumas (sukibimas) su bituminiais rišikliais

 

9.15. Kai reikia, stambiųjų mineralinių medžiagų suderinamumas (sukibimas) su bituminiais rišikliais turi būti nustatomas pagal LST EN 12697-11, naudojant B 50/70 markės bitumą, o rezultatai deklaruojami.

 

Bazalto bandymas „Sonnenbrand“ metodu

 

9.16. Kai įtariami „Sonnenbrand“ ženklai uolienoje, masės nuostoliai ir atsparumas trupinimui turi būti nustatomi pagal LST EN 1367-3 ir LST EN 1097-2.

Baigus virinimo bandymą, masės nuostoliai ir atsparumas trupinimui (SBSZ arba SBLA) turi būti nurodyti pagal atitinkamą kategoriją 20 lentelėje.

 

20 lentelė. „Sonnenbrand“ atsparumo verčių kategorijos

 

Bandymo metodas

Rezultatas

%

Kategorija

SB

LST EN 1367-3

Masės nuostoliai po virinimo bandymo

≤ 1

SBSZ

LST EN 1097-2

Atsparumo smūgiams vertės padidėjimas po virinimo

≤ 5

 

LST EN 1367-3

Masės nuostoliai po virinimo bandymo

≤ 1

SBLA

LST EN 1097-2

Los Andželo koeficiento padidėjimas po virinimo

≤ 8

 

„Sonnenbrand“ yra uolienos dūlėjimo atvejis, galintis atsirasti kai kuriuose bazaltuose dėl atmosferinių sąlygų įtakos. Jis prasideda pilkų (baltų) dėmių pasirodymu. Paprastai susidaro plauko storio įskilos, einančios iš dėmių ir sujungiančios jas spinduliais. Tai sumažina mineralinės medžiagos stiprumą, todėl uoliena suyra į mažas daleles. Priklausomai nuo medžiagos genetinės kilmės šis procesas gal užimti mėnesius arba tęstis keletą dešimtmečių. Išskirtiniais atvejais dėl greito skilimo susidaro gausūs plyšiai, ir uoliena suirsta į mineralinės medžiagos daleles.

 

Stambiosios lengvos organinės priemaišos

 

9.17. Kai reikia, stambiųjų lengvų organinių priemaišų kiekis turi būti nustatytas pagal LST EN 1744-1 standarto 14.2 poskyrį ir išreikštas atitinkama kategorija, nurodyta 21 lentelėje, atsižvelgus į mineralinės medžiagos ir galutinio produkto konkrečias naudojimo sąlygas.

 

21 lentelė. Stambiųjų lengvų organinių priemaišų kiekio verčių kategorijos

 

Mineralinė medžiaga

Stambiųjų priemaišų procentas

Kategorija

mLPC

Smulkioji mineralinė medžiaga

≤ 0,10

mLPC0,10

≤ 0,25

mLPC 0,25

≤ 0,50

mLPC0,50

> 0,50

mLPCdeklaruojama

Stambioji mineralinė medžiaga

≤ 0,05

mLPC0,05

≤ 0,10

mLPC0,10

≤ 0,50

mLPC0,50

> 0,50

mLPCdeklaruojama

 

III SKIRSNIS

MINERALINIAI MILTELIAI

 

10. Mineraliniai milteliai turi atitikti LST EN 13043 ir šiuos techninius reikalavimus. Jei naudojami aktyvinti mineraliniai milteliai, jie turi atitikti LST 1419 „Reikalavimai aktyvintiems mineraliniams milteliams“ ir bandomi pagal LST 1419.1 „Aktyvintų mineralinių miltelių bandymo metodai“.

 

Granuliometrinė sudėtis

 

10.1. Granuliometrinė sudėtis turi būti nustatyta pagal LST EN 933-10. Granuliometrinės sudėties vertės turi atitikti reikalavimus, nurodytus 22 lentelėje.

 

22 lentelė. Granuliometrinės sudėties reikalavimai papildomiesiems mineraliniams milteliams

 

Sieto akučių dydis

mm

Prasisijojusi dalis masės procentais

Bendros ribos

Gamintojo deklaruojamos didžiausios granuliometrinės sudėties ribos

2

100

–

0,125

85–100

10

0,063

70–100

10

a) Deklaruojamos granuliometrinės sudėties ribos nustatytos remiantis 20 paskutinių verčių (žr. LST EN 13043, B priedą). 90% deklaruojamų rezultatų turi neperžengti šių ribų, bet visi rezultatai turi neperžengti bendrųjų granuliometrinės sudėties ribų (žr. šios lentelės 2 stulpelį).

 

Kenksmingos mineralinės dulkės

 

10.2. Kenksmingos mineralinės dulkės (pvz., brinkstančio molio dalelės) turi būti nustatomos remiantis LST EN 933-9 pagal vadinamą „metilenmėlynojo rodiklį“ (MBF). Šis rodiklis turi būti deklaruojamas.

Vandens (drėgmės) kiekis

 

10.3. Papildomųjų mineralinių miltelių vandens (drėgmės) kiekis, nustatytas pagal LST EN 1097-5, turi būti ne didesnis negu 1% masės.

 

Tankumo savybės

 

10.4. Tankumo savybės vertinamos pagal sausų tankintų mineralinių miltelių tuštymėtumą ir „delta žiedo ir rutulio“ bandymo rodiklį.

 

Sausų tankintų mineralinių miltelių tuštymėtumas (Rigden metodas)

 

10.4.1. Sausų tankintų mineralinių miltelių tuštymėtumas turi būti nustatomas remiantis LST EN 1097-4 ir deklaruojamas pagal atitinkamą kategoriją, nurodytą 23 lentelėje.

 

23 lentelė. Sausų sutankintų mineralinių miltelių tuštymėtumo kategorijos

 

Bendros ribos tūrio %

Gamintojo deklaruojamos didžiausios granuliometrinės sudėties ribos a)

tūrio %

Kategorijos

V

28–45

4

V28/45

44–55

4

V44/55

a) Deklaruojamos sausų tankintų mineralinių miltelių tuštymėtumo ribos nustatytos remiantis mažiausiai 20 paskutinių verčių (žr. LST EN 13043, B priedą). 90% deklaruojamų rezultatų, kaip apskaičiuota, turi neperžengti šių ribų, bet visi rezultatai turi neviršyti bendrųjų ribų (žr. šios lentelės 1 stulpelį).

 

Bituminių mišinių mineralinių miltelių „delta žiedo ir rutulio“ bandymo rodiklis

 

10.4.2. „Delta žiedo ir rutulio“ rodiklis turi būti nustatomas remiantis LST EN 13179-1 ir turi atitikti kategorijų reikalavimus, nurodytus 24 lentelėje.

 

24 lentelė. Mineralinių miltelių „delta žiedo ir rutulio“ bandymo rodiklio ribinės kategorijos

 

„Delta žiedo ir rutulio“ rodiklis

°C

Kategorija

ΔR&B

8–25

ΔR&B8/25

> 25

ΔR&B25

 

Tirpumas vandenyje

 

10.5. Tirpumas vandenyje turi būti nustatomas remiantis LST EN 1744-1 standarto 16 skyriumi ir deklaruojamas pagal atitinkamą kategoriją, nurodytą 25 lentelėje.

 

25 lentelė. Tirpumo vandenyje verčių kategorijos

 

Tirpumas vandenyje masės procentais

Kategorija

WS

≤ 10

WS10

 

Jautrumas vandeniui

 

10.6. Jautrumas vandeniui turi būti nustatomas pagal LST EN 1744-4, o rezultatai deklaruojami.

 

Kalcio karbonato kiekis klintiniuose mineraliniuose milteliuose

 

10.7. Kalcio karbonato kiekis turi būti nustatomas remiantis LST EN 196-2 ir turi atitikti kategorijų reikalavimus, nurodytus 26 lentelėje.

 

26 lentelė. Kalcio karbonato kiekio verčių kategorijos

 

Kalcio karbonato kiekis masės procentais

Kategorija

CC

≥ 90

CC90

≥ 80

CC80

≥ 70

CC70

Pagal LST EN 196-2 standarto bandymą nustatomas anglies dioksido kiekis. Norint apskaičiuoti kalcio karbonato kiekį, anglies dioksido kiekis yra dauginamas iš koeficiento 2,2742.

 

Kalcio hidroksido kiekis mišriuose mineraliniuose milteliuose

 

10.8. Kalcio hidroksido kiekis mišriuose mineraliniuose milteliuose turi būti nustatomas remiantis LST EN 459-2 ir turi atitikti kategoriją, nurodytą 27 lentelėje.

 

27 lentelė. Kalcio hidroksido kiekio verčių kategorijos

 

Kalcio hidroksido kiekis masės procentais

Kategorija

Ka

≥ 25

Ka25

≥ 20

Ka20

≥ 10

Ka10

< 10

Ka deklaruojama

Pagal LST EN 459-2 standarto bandymą nustatomas anglies oksido kiekis. Norint apskaičiuoti kalcio hidroksido kiekį, kalcio oksido kiekis yra dauginamas iš koeficiento 1,3213.

 

Mineralinių miltelių gamybos pastovumui keliami reikalavimai

 

10.9. Mineralinių miltelių gamybos pastovumas apibūdinamas toliau pateiktais medžiagos techniniais reikalavimais.

 

Papildomųjų mineralinių miltelių, dalelių tankis

 

10.9.1. Papildomųjų mineralinių miltelių dalelių tankis turi būti nustatomas pagal LST EN 1097-7. Gamintojo deklaruojama riba neturi būti didesnė negu 0,2 Mg/m.

 

Akmens anglies lakiųjų pelenų kaitinimo nuostoliai

 

10.9.2. Susmulkintų akmens anglies lakiųjų pelenų, naudojamų kaip mineraliniai milteliai, kaitinimo nuostoliai turi būti nustatomi pagal LST EN 1744-1 standarto 17 skyrių. Gamintojo deklaruojama riba neturi būti didesnė negu 6% masės.

 

VI SKYRIUS

ATITIKTIES ĮVERTINIMAS

 

I SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

11. Atitiktis įvertinama pagal atitikties deklaravimo sistemą 2+. Gamintojas turi atlikti pradinį produkto tipo bandymą pagal VI skyriaus II skirsnį ir vidinę gamybos kontrolę pagal LST EN 13043, B priedą, LST EN 13242, C priedą, LST EN 12620, H priedą, siekiant užtikrinti, kad produktas atitinka šiuos techninius reikalavimus ir atitinkamas deklaruojamas vertes.

 

II skirsnis. Pradiniai produkto tipo bandymai

 

12. Siekiant nustatyti, ar produktas atitinka nustatytus reikalavimus pagal numatytą naudojimo paskirtį, turi būti atliekami pradiniai produkto tipo bandymai, esant šioms aplinkybėms:

– kai mineralinės medžiagos yra gaunamos iš kitos naujos vietos;

– kai yra kiek didesnis žaliavų rūšies ar gamybos sąlygų pasikeitimas, kuris gali daryti įtaką mineralinių medžiagų savybėms.

Pradinių bandymų rezultatai turi būti registruojami kaip tos medžiagos gamybos kontrolės išeities taškas.

 

III SKIRSNIS

VIDINĖ GAMYBOS KONTROLĖ

 

13. Gamintojas turi turėti vidinės gamybos kontrolės sistemą, atitinkančią standarto LST EN 13043, B priedo, LST EN 13242, C priedo, LST EN 12620, H priedo reikalavimus. Gamintojo įrašai turi parodyti, kokie kokybės kontrolės veiksmai yra taikomi, gaminant mineralines medžiagas. Gamybos kontrolės sistema turi būti patvirtinama ją sertifikuojant.

 

VII SKYRIUS

ŽYMĖJIMAS

 

I SKIRSNIS

ŽYMĖJIMAS IR APRAŠYMAS

 

14. Mineralinės medžiagos turi būti identifikuojamos pagal požymius:

14.1. šaltinis ir gamintojas; jeigu medžiaga perduodama per sandėlį, turi būti nurodyti ir šaltinis ir sandėlis;

14.2. mineralinės medžiagos rūšis (žr. 8.1 punktą);

14.3. mineralinės medžiagos frakcijos dydis;

14.4. reikalaujamos kategorijos ir/arba deklaruojamos vertės.

 

II SKIRSNIS

PAPILDOMA INFORMACIJA MINERALINEI MEDŽIAGAI APRAŠYTI

 

15. Kitos informacijos būtinumas priklauso nuo situacijos ir galutinio naudojimo paskirties, pavyzdžiui:

15.1. kodas, siejantis žymėjimą su aprašymu;

15.2. bet kokia kita papildoma informacija, reikalinga konkrečiai mineralinei medžiagai identifikuoti.

Užsakymo metu pirkėjas (vartotojas) turėtų informuoti gamintoją (tiekėją) apie tam tikrus specialius reikalavimus, susijusius su konkrečia galutinio naudojimo paskirtimi, ir apie papildomos informacijos, kuri nepateikta 3-6 prieduose, poreikį.

 

VIII SKYRIUS

ŽENKLINIMAS IR ETIKETĖS

 

16. Važtaraštyje turi būti įrašyta bent tokia informacija:

16.1. ženklinimas;

16.2. išsiuntimo data;

16.3. važtaraščio serijos numeris;

16.4. nuoroda į atitinkamą LST EN standartą.

 

IX SKYRIUS

CE ŽENKLINIMAS

 

17. Apie produkcijos žymėjimą CE ženklu ir ženklinimą etiketėmis žiūrėti LST EN 12620, LST EN 13043 ir LST EN 13242, ZA priedo ZA.3 poskyrį.

______________

Automobilių kelių mineralinių medžiagų

techninių reikalavimų aprašo

TRA MIN 07 1 priedas (privalomasis)

 

DALELIŲ SAUSASIS TANKIS IR ATSPARUMAS TRUPINIMUI

 

 

Uolienos, uolienų grupės

Dalelių sausasis tankis

Atsparumas trupinimui

 

Pr

LA (10/14)

SZ (8/12,5)

Smūginis trupis SR (35,5/45)

Los Andželo koeficientas LA1 (35,5/45)

 

Mg/m3

Kateg.

Kateg.

Masės %

Masės %

 

1

Granitas

Sianitas

2,60–2,80

LA30

SZ26

≤ 22

≤ 22

 

2

Dioritas

Gabras

2,70–3,00

LA25

SZ223

≤ 18

 

 

3

Kvarcinis porfyras

Porfyritas

Andezitas

2,50–2,85

LA25

SZ223

≤ 22

≤ 15

 

4

Bazaltas

2,85–3,05

LA25

SZ223

≤ 17

≤ 13

 

5

Diabazas

2,75–2,95

LA25

SZ223)

≤ 17

≤ 14

 

6

Klintys Dolomitas

2,65–2,85

LA30

SZ322

≤ 30

≤ 33

 

7

Kvarcitas Smiltainis

2,60–2,75

LA30

SZ26

≤ 22

≤ 15

 

8

Gneisas Amfibolitas

2,65–3,10

LA30

SZ26

≤ 22

≤ 18

 

9

Žvyro skalda

2,60–2,75

LA30

SZ26

–

–

 

10

Žvyras

2,55–2,75

LA40

SZ35

–

–

 

11

RC statybinė medžiaga

 

LA40

SZ32

≤ 33

≤ 36

 

1 vertės pateiktos patirčiai įgyti;

2 SZ vertė negali viršyti 28% masės;

3 SZ vertė negali viršyti 20% masės.

 

______________

Automobilių kelių mineralinių medžiagų

techninių reikalavimų aprašo

TRA MIN 07 2 priedas (privalomasis)

 

REIKALAVIMAI RC KARTOTINIO PANAUDOJIMO STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ SUDĖTINĖMS DALIMS

 

Medžiagos grupė

Masės %

Trupintas asfaltas, dalelių > 4 mm

≤ 30

Klinkerio plytos, plytos ir akmens keramika, dalelių > 4 mm

≤ 30

Silikatinės plytos, tinkas ir panašios medžiagos, dalelių > 4 mm

≤ 5

Mineralinės lengvos ir statybinės medžiagos (poringas ar pemzos betonas), dalelių > 4 mm

≤ 1

Teršalai (medis, guma, sintetinės medžiagos ir tekstilė) mišinyje

≤ 0,2

Kelių pikiu ar pikio turinčiu rišikliu sujungtos medžiagos yra pašalinamos. Taip pat negalima vartoti rišlaus grunto, sudūlėjusių ir dūlėti linkusių akmenų ir panašių netinkamų medžiagų.

 

______________

Automobilių kelių mineralinių medžiagų

techninių reikalavimų aprašo

TRA MIN 07 3 priedas (privalomasis)

 

REIKALAVIMAI MINERALINĖMS MEDŽIAGOMS, NAUDOJAMOMS SLUOKSNIAMS BE RIŠIKLIŲ

 

Mineralinių medžiagų savybės ir kategorijos

Punktas

Sluoksniai

Savybė

Apsauginiai šalčiui atsparūs sluoksniai (AŠAS)

Skaldos/žvyro pagrindo sluoksniai (SPS/ŽPS)

Dangos sluoksniai be rišiklių (DSBR)

8.1.

Medžiagos petrografinis aprašymas

Deklaruojama

8.2.

Dalelių sausasis tankis

Deklaruojama

9.2.

Granuliometrinė sudėtis

plačiosios frakcijos / tiekėjo deklaruojamos frakcijos pagal 2 lentelę

GF80 (18-20 eilutės)

GC80/20 (21-36 eilutės)

GC85/15 (kuomet yra jungiamos 3 ir daugiau frakcijų)

 

gretimų frakcijų mišinys

pagal 3 lentelę

9.3.

Mineralinių dulkių kiekis

 

frakcijos/tiekėjo deklaruojamos frakcijos

nuo 0/2 iki 0/5

fdeklaruojama

pagal 5 lentelę nuo

2/4 iki 32/63

f4

fdeklaruojama

9.5.

Stambiosios mineralinės medžiagos forma

SI55 (FI50)

9.6.

Aptrupėjusio ir skelto paviršiaus dalelių procentas

CNR

C90/3 1)

CNR; C50/30

9.8.

Atsparumas trupinimui

pagal 1 priedą2'

pagal 1 priedą

9.13.1.

Įmirkio vertė, kaip atsparumo šalčiui įvertinimas

Wcm0,5

9.13.2.

Atsparumas šaldymui ir atšildymui

F4

F4; Fdeklaruojama3)

9.16.

Bazalto „Sonnenbrand“ ženklai 4)

SBSZ (SBLA)

1) tik skaldos pagrindui; 2) ir pagal TRA SBR 07 9 punktą; 3) galioja tik RC statybinėms medžiagoms; 4) nustatoma užsakovui (statytojui) ar pirkėjui pareikalavus

 

______________

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos

generalinio direktoriaus 2007 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. V-16

(Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos

generalinio direktoriaus 2008 m. vasario 29 d. įsakymo Nr. V-44

redakcija) Automobilių kelių mineralinių medžiagų techninių

reikalavimų aprašo TRA MIN 07 4 priedas (privalomasis)

 

REIKALAVIMAI MINERALINĖMS MEDŽIAGOMS, NAUDOJAMOMS BITUMINIAMS MIŠINIAMS IR PAVIRŠIAUS APDOROJIMO SLUOKSNIAMS

 

Mineralinių medžiagų savybės ir kategorijos

Punktas

Naudojimo sritis Savybė

AC P

AC PD

AC AN (AC AS)1)

AC VN, AC VL, MA N

AC AS

SMA S, SMA N, MA S, AC VS

PA

Šlamas

Paviršiaus apdorojimas

8.1.

Medžiagos petrografinis aprašymas

Deklaruojama

8.2.

Dalelių sausasis tankis

Deklaruojama

 

Stambioji ir smulkioji mineralinė medžiaga

9.2.

Granuliometrinė sudėtis

 

plačiosios frakcijos / tiekėjo deklaruojamos frakcijos pagal 2 lentelę

GF85 (2 eilutė),

GA85 (8 eilutė),

GC90/10 (3 eilutė),

GC90/15 (4–7 eilutės),

GC90/20 (9–17 eilutės),

GC90/15 – kai jungiamos 3 frakcijos,

GA85 – mišiniams su d=0

GF85 (2 eilutė),

GA85 (8 eilutė),

GC90/10 (3 eilutė),

GC90/15 (4–6 eilutės),

GC90/20 (9–13 eilutės),

GA85 – mišiniams su d=0

GF85 (2 eilutė),

GA85 (8 eilutė, tik skaldytam smėliui),

GC90/10 (3 eilutė),

GC90/15 (4–7 eilutės),

GC90/20 (9–15 eilutės)

GF85 (2 eilutė),

GC90/10 (3 eilutė),

GC90/15 (4–7 eilutės),

GC90/10 (3 eilutė),

GC90/15 (4–5, (6) eilutės)

gretimų frakcijų mišinys pagal 3 lentelę

G20/15; G20/17,5

–

gamintojo deklaruojamos tipiškos granul. sudėties nuokrypiai pagal 4 lentelę

GTC10

9.3.

Mineralinių dulkių kiekis

pagal 5 lentelę

neskaldytam smėliui – f5; mineralinių medžiagų mišiniui – f16; nuo 2/5 iki 22/32 – f4

neskaldytam smėliui – f3; iki 0/2 – f16; iki 0/5 – f10; nuo 2/5 iki 8/11 – f2; nuo 8/16 ir didesniems – f1

iki 0/2 (neskald. smėliui) – f3; iki 0/2 – f16; iki 0/5 – f10; nuo2/5 iki 8/11 – f2; nuo 8/16 ir didesniems – f1

iki 0/2 (neskald. smėliui) – f3; iki 0/2 – f16; nuo 2/5 iki 8/11 – f2; nuo 11/16 ir didesniems – f1

f0,5

9.4.

Mineralinių dulkių kokybė

pagal 6 lentelę

pagal 6 lentelės 1 eilutę

–

9.5.

Stambiosios mineralinės medžiagos forma

SI50(FI50)

SI30(FI30)

SI20(FI20)

SI15 (FI15)

SI20(FI20)

9.6.

Aptrupėjusio ir skelto paviršiaus dalelių procentas

Cnr; C50/30

Cnr; C50/30

C90/1; C100/0

C90/1; C100/0

C100/0

C90/1; C100/0

Mineralinių medžiagų savybės ir kategorijos

9.7.

Smulkios mineralinės medžiagos 0/2 mm kampuotumas (šiurkštumas)

ECS deklaruojama

ECS35

ECS deklaruojama

9.8.

Atsparumas trupinimui

neturi viršyti 1 priedo didžiausių reikšmių

SZ22 (LA25)

SZ22 (LA25); SZ26 (LA30)

SZ18(LA20)

SZ18 (LA20); SZ22 (LA25)

9.9.

Stambios mineralinės medžiagos atsparumas poliruojamumui

PSVNR

PSVdeklaruojama

PSVNR

PSV44

PSVNR

PSVdek. (48); PSV50

PSV50

PSVdeklaruojama; PSV44; PSV50

9.13.1.

Įmirkio vertė, kaip atsparumo šalčiui įvertinimas

Wcm0,5

9.13.2.

Atsparumas šaldymui ir atšildymui

F4

F1; (F2) 2)

F2

F1

9.13.3.

Atsparumas šalčiui druskų tirpale 3)

–

≤ 8%

–

≤ 8%

–

≤ 8 %

9.14.

Atsparumas šiluminiam smūgiui 3)

Deklaruojama

 

9.15.

Suderinamumas (sukibimas) su bituminiais rišikliais

Deklaruojama

9.16.

Bazalto „Sonnenbrand“ ženklai 3)

SBSZ (SBLA)

9.17.

Stambiosios lengvos organinės priemaišos

mLPC0,10

 

Mikroužpildas (mineraliniai milteliai)

10.1.

Granuliometrinė sudėtis

pagal 22 lentelę

 

10.2.

Kenksmingos mineralinės dulkės

Deklaruojama

10.3.

Vandens (drėgmės) kiekis

≤ 1 %

10.4.1.

Sausų tankintų mineralinių miltelių tuštymėtumas (Rigden)

V28/45; V44/55

10.4.2.

„Delta žiedo ir rutulio“ rodiklis

ΔR&B8/25; ΔR&B25

10.5.

Tirpumas vandenyje

WS10

10.6.

Jautrumas vandeniui

Deklaruojama

10.7.

Kalcio karbonato kiekis

CC70; CC80; CC90

10.8.

Kalcio hidroksido kiekis

Ka10; Ka20; Ka25

1) kai statytojas (užsakovas), išskyrus SV dangos konstrukcijos klasę, turi ilgametę teigiamą patirtį naudoti ar naudoti iš dalies mineralinę medžiagą, kurios atsparumo trupinimui kategorija yra SZ22/LA25.

2) kai statytojas (užsakovas) turi ilgametę teigiamą patirtį naudoti ar naudoti iš dalies mineralinę medžiagą kurios atsparumo šaldymui ir atšildymui kategorija yra F2.

3) nustatoma užsakovui (statytojui) ar pirkėjui pareikalavus.

______________

 

Priedo pakeitimai:

Nr. V-44, 2008-02-29, Žin., 2008, Nr. 27-1007 (2008-03-06), i. k. 1082212ISAK0000V-44

 

 

Automobilių kelių mineralinių medžiagų

techninių reikalavimų aprašo

TRA MIN 07 5 priedas (privalomasis)

 

REIKALAVIMAI MINERALINĖMS MEDŽIAGOMS, NAUDOJAMOMS PAGRINDO SLUOKSNIAMS SU HIDRAULINIAIS RIŠIKLIAIS IR BETONO DANGOMS

 

Mineralinių medžiagų savybės ir kategorijos

Punktas

Sluoksniai

 

Savybė

Stabilizuotas pagrindo sluoksnis

Sucementuotas pagrindo sluoksnis

Betono pagrindo sluoksnis

Betono dangos apatinis sluoksnis

Betono dangos viršutinis sluoksnis (IV-VI dangos konstrukcijos klasė)

Betono dangos viršutinis sluoksnis 0/22 (SV, I-III dangos konstrukcijos klasė)

Betono dangos viršutinis sluoksnis 0/8 (SV, I-III dangos konstrukcijos klasė)

8.1.

Medžiagos petrografinis aprašymas

Deklaruojama

8.2.

Dalelių sausasis tankis

Deklaruojama

 

Stambioji ir smulkioji mineralinė medžiaga

9.2.

Granuliometrinė sudėtis

 

plačiosios frakcijos / tiekėjo deklaruojamos frakcijos pagal 2 lentelę

GF80 (18–20 eilutės),

GC80/20 (21–36 eilutės),

GC85/15 (kuomet yra jungiamos 3 ir daugiau frakcijų)

GF80 (18–20 eilutės),

GC80/20 (21–36 eilutės)

GF85 (2 eilutė),

GC90/10 (3 eilutė),

GC90/15 (4–7 eilutės)

 

gretimų frakcijų mišinys pagal 3 lentelę gamintojo deklaruojamos tipiškos

pagal 3 lentelę

 

granuliometrinės sudėties nuokrypiai pagal 4 lentelę

–

pagal 4 lentelę

9.3.

Mineralinių dulkių kiekis

frakcijos / tiekėjo deklaruojamos frakcijos pagal 5 lentelę

nuo 0/2 iki 0/5

fdeklaruojama

f3

nuo 2/4 iki 2/63

fdeklaruojama

f1

9.5.

Stambiosios mineralinės medžiagos forma

SI55 (FI50)

SI55

(FI50)

SI20 (FI20)

SI15 (FI15)

9.6.

Aptrupėjusio ir skelto paviršiaus dalelių procentas

–

C90/3

C90/1

C100/0; (C90/1)2)

9.8.

Atsparumas trupinimui

pagal 1 priedą

–

9.9.

Stambiosios mineralinės medžiagos atsparumas poliruojamumui

–

PSV44

PSV50

PSVdeklaruojama (53)

9.13.1.

Įmirkio vertė, kaip atsparumo šalčiui įvertinimas

Wcm0,5

9.13.2.

Atsparumas šaldymui ir atšildymui

F4

–

9.13.3.

Atsparumas šalčiui druskų tirpale

–

≤ 5%

9.16.

Bazalto „Sonnenbrand“ ženklai 1)

SBSZ (SBLA)

9.17.

Stambiosios lengvos organinės priemaišos 1)

 

smulkioji mineralinė medžiaga

mLPCNR

mLPC0,25

stambioji mineralinė medžiaga

mLPCNR

mLPC0,05

10.1.

Mineralinių miltelių granuliometrinė sudėtis

–

pagal 22 lentelę

1) nustatoma užsakovui (statytojui) ar pirkėjui pareikalavus; 2) tik esant vietinei patirčiai

 

______________

Automobilių kelių mineralinių medžiagų

techninių reikalavimų aprašo

TRA MEST 07 6 priedas (privalomasis)

 

REIKALAVIMAI MINERALINĖMS MEDŽIAGOMS, NAUDOJAMOMS TRINKELIŲ IR PLYTELIŲ DANGŲ POSLUOKSNIUI IR SIŪLIŲ UŽPILUI

 

Mineralinių medžiagų savybės ir kategorijos

Punktas

Sluoksniai

Savybė

Posluoksnio medžiaga

Siūlių užpilo medžiaga

8.1.

Medžiagos petrografinis aprašymas

Deklaruojama

8.2.

Dalelių sausasis tankis

Deklaruojama

 

Stambioji ir smulkioji mineralinė medžiaga

9.2.

Granuliometrinė sudėtis

 

plačiosios frakcijos / tiekėjo deklaruojamos frakcijos pagal 2 lentelę

GF80 (18 eilutė), GF80 (19 eilutė), GF80 (20 eilutė), GC80/20 (21-25 eilutės)

gretimų frakcijų mišinys pagal 3 lentelę

GC 90/15

GTC 20/15; GTC 20/17,5

gamintojo deklaruojamos tipiškos granuliometrinės sudėties nuokrypiai pagal 4 lentelę

GTA10

9.3.

Mineralinių dulkių kiekis

pagal 5 lentelę

fdeklaruojama1

fdeklaruojama2

9.5.

Stambiosios mineralinės medžiagos forma

SI55 (FI50)

9.6.

Aptrupėjusio ir skelto paviršiaus dalelių procentas

CNR; C90/3

9.7.

Smulkios mineralinės medžiagos 0/2 mm kampuotumas (šiurkštumas)3

ECS deklaruojama

9.8.

Atsparumas trupinimui

SZ18 (LA20); SZ22 (LA25); SZ26 (LA30)

9.13.1.

Įmirkio vertė, kaip atsparumo šalčiui įvertinimas

Wcm0,5

9.13.2.

Atsparumas šaldymui ir atšildymui

F4

9.16.

Bazalto „Sonnenbrand“ ženklai3)

SBSZ (SBLA)

1 visų frakcijų mišinio mineralinių dulkių kiekis neturi viršyti 5%; 2 visų frakcijų mišinio mineralinių dulkių kiekis neturi viršyti 9%; 3 nustatoma užsakovui (statytojui) ar pirkėjui pareikalavus

 

______________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Įsakymas

Nr. V-44, 2008-02-29, Žin., 2008, Nr. 27-1007 (2008-03-06), i. k. 1082212ISAK0000V-44

Dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. V-16 "Dėl Automobilių kelių mineralinių medžiagų techninių reikalavimų aprašo TRA MIN 07 patvirtinimo" pakeitimo