Įsakymas netenka galios 2019-12-14:
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Įsakymas
Nr. B1-689, 2019-09-20, paskelbta TAR 2019-09-23, i. k. 2019-14981
Dėl Veršelių gerovės reikalavimų patvirtinimo
Suvestinė redakcija nuo 2003-01-26 iki 2019-12-13
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 110-3562, i. k. 100110MISAK00000387
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL VERŠELIŲ LAIKYMO IR KIAULIŲ LAIKYMO TAISYKLIŲ IŠDĖSTYMO NAUJA REDAKCIJA
2000 m. gruodžio 22 d. Nr. 387
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2728) 3, 4 ir 11 straipsnių reikalavimus ir atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 05 04 nutarimu Nr. 505 „Dėl rinkos priežiūros institucijų reorganizavimo“ (Žin., 2000, Nr. 38-1064) Valstybinė veterinarijos tarnyba buvo reorganizuota į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, išdėstau nauja redakcija:
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2000 m. gruodžio 22 d.
įsakymu Nr. 387
(Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2003 m. sausio 14 d. įsakymo
Nr. B1-65 redakcija)
VERŠELIŲ LAIKYMO REIKALAVIMAI
Veršelių laikymo reikalavimai (toliau – reikalavimai) parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2728) 3, 4 ir 11 straipsniais, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir 1991 m. lapkričio 19 d. Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 91/629/EEB „Dėl veršelių apsaugos minimalių standartų“ nuostatomis.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
II. BENDRIEJI VERŠELIŲ LAIKYMO REIKALAVIMAI
3. Visos veršidės turi atitikti šiuos reikalavimus:
3.1. vyresnis negu aštuonių savaičių veršelis neturi būti laikomas individualiame garde, išskyrus tuos atvejus, kai veterinarijos gydytojas patvirtina, kad veršelis dėl susirgimo arba elgsenos sutrikimų turi būti atskirtas nuo kitų veršelių gydymui; šiuo atveju individualaus gardo plotis turi būti ne mažesnis kaip stovinčio veršelio aukštis ties ketera, o ilgis – ne mažesnis už veršelio ilgį nuo nosies galo iki sėdynkaulio gumburo krašto, padaugintą iš koeficiento 1,1; individualių veršelių gardų, išskyrus tuos atvejus, kai izoliuojami sergantys veršeliai, sienos negali būti aklinos, jose turi būti tarpai, kad veršeliai galėtų matyti ir liesti vienas kitą;
3.2. laikant veršelius garduose grupėmis, turi būti užtikrintas toks grindų plotas, kuriame veršeliai galėtų laisvai judėti ir apsisukti; grindų plotas, atsižvelgiant į veršelio svorį, turi būti 1,5 m2 – iki 150 kg svorio veršeliams, 1,7 m2 – 150–220 kg svorio veršeliams, 1,8 m2 – 220 kg ir didesnio svorio veršeliams.
4. 3 punkto nuostatos netaikomos:
5. Veršidės, pastatytos iki 1994 metų sausio 1 dienos, kurios neatitinka 3 punkto reikalavimų, turi nutraukti veiklą nuo 2004 metų sausio 1 dienos.
6. Medžiagos, naudojamos veršidėms statyti ir gardams įrengti, bei įrengimai, prie kurių gali liestis veršeliai, turi būti nekenksmingi veršeliams, lengvai valomi ir dezinfekuojami.
8. Veršidės izoliacija, šildymas ir vėdinimas turi būti toks, kad oro judėjimas, dulkių kiekis, temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dujų koncentracija ore būtų nekenksmingi veršeliams. Jei naudojama dirbtinė ventiliacijos sistema, turi būti įrengta atsarginė ventiliacijos sistema, kuri užtikrintų pakankamą oro kaitą veršidėje ir apsaugotų veršelių sveikatą ir gerovę, sutrikus pagrindinės ventiliacijos sistemos darbui. Turi būti įrengta automatinė aliarmo sistema, kuri įspėtų apie ventiliacijos sistemos gedimą. Aliarmo sistema turi būti reguliariai tikrinama.
9. Veršeliai neturi būti visą laiką laikomi tamsoje. Atsižvelgus į jų elgsenos bei fiziologinius poreikius, turi būti naudojamas natūralus arba dirbtinis apšvietimas. Dirbtinio apšvietimo trukmė turi atitikti natūralaus apšvietimo laiką, t. y. nuo 9.00 iki 17.00 val. Be to, turi būti tinkamas šviestuvas (stacionarus arba nešiojamas), kuriuo pasišviečiant veršelius būtų galima apžiūrėti bet kokiu paros metu.
10. Veršelių savininkas arba atsakingas asmuo visus veršidėje laikomus veršelius turi apžiūrėti bent du kartus per dieną, o laikomus lauke – bent kartą per dieną. Sergantys arba sužeisti veršeliai turi būti gydomi tinkamai ir nedelsiant. Kai veršelio sveikatos būklė negerėja, būtina kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją. Jei reikia, sergantys arba sužeisti veršeliai turi būti izoliuojami atitinkamose patalpose, kuriose yra sausi ir patogūs guoliai.
11. Veršeliai turi būti laikomi taip, kad galėtų laisvai atsigulti, atsistoti, pailsėti ir patenkinti etologinius poreikius.
12. Veršeliai turi būti nerišami, išskyrus grupėmis laikomus veršelius, kurie gali būti pririšami ne ilgesniam kaip vienos valandos laikotarpiui, kai veršeliai girdomi pienu arba pieno pakaitalu. Jei veršeliai rišami saitais, saitai neturi žeisti veršelių, turi būti nuolatos tikrinami ir, jeigu reikia, pritaikomi, kad būtų patogūs. Saitai veršeliams pririšti turi būti padaryti taip, kad veršeliai neužsismaugtų arba nesusižeistų ir galėtų laisvai atsigulti, atsistoti, pailsėti ir patenkinti etologinius poreikius.
13. Veršidės, gardai, įrengimai ir loviai turi būti švarūs ir išdezinfekuoti, kad būtų išvengta veršelių užsikrėtimo ir ligos sukėlėjų kaupimosi. Mėšlas, srutos ir nesuėsti pašarai turi būti nuolatos šalinami, kad nebūtų nemalonaus kvapo, kuris galėtų privilioti musių arba graužikų.
14. Grindys turi būti lygios, bet neslidžios, kad veršeliai nesusižeistų, ir taip padarytos, kad veršeliai nesusižeistų arba kentėtų ant jų stovėdami arba gulėdami. Jos turi būti pritaikytos tam tikro dydžio ir svorio veršeliams, sudaryti tvirtą ir patvarų paviršių. Guolis turi būti patogus, švarus ir sausas, neturi neigiamai veikti veršelių. Visiems iki dviejų savaičių amžiaus veršeliams garduose turi būti pakreikta tinkamų pakratų.
15. Visi veršeliai turi būti šeriami atsižvelgiant į jų amžių, svorį, elgsenos bei fiziologinius poreikius, kad jie būtų sveiki ir gerai jaustųsi. Jų pašare turi būti pakankamai geležies, kad hemoglobino kiekis veršelio kraujyje būtų ne mažesnis kaip 4,5 mmol/l. Kiekvienas vyresnis negu dviejų savaičių amžiaus veršelis kas dieną turi gauti ląstelienos, kurios kiekis nuo 50 g aštuonių savaičių veršeliui turi būti nuolatos didinamas iki 250 g dvidešimties savaičių veršeliui. Veršeliui neturi būti dedamas antsnukis.
16. Visi veršeliai turi būti šeriami bent du kartus per parą. Laikant veršelius grupėmis ir skiriant ribotą pašarų kiekį arba naudojant automatinę šėrimo sistemą, visi veršeliai turi gauti pašarą vienu metu.
17. Visi vyresni negu dviejų savaičių amžiaus veršeliai turi gauti pakankamą kiekį švaraus vandens arba turi patenkinti skysčių poreikį gerdami kitokių skysčių. Jeigu oras karštas arba veršeliai serga, jie turi nuolatos gauti pakankamai šviežio geriamojo vandens.
18. Šėrimo ir vandens tiekimo sistema turi būti sukonstruota, įrengta ir prižiūrima taip, kad būtų išvengta pašarų ir vandens užteršimo.
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus
2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 387
(Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2003 m. sausio 14 d. įsakymo Nr.
B1-65
redakcija)
KIAULIŲ LAIKYMO REIKALAVIMAI
Kiaulių laikymo reikalavimai (toliau – reikalavimai) parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2728) 3, 4 ir 11 straipsniais, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir 1991 m. lapkričio 19 d. Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 91/630/EEB „Dėl kiaulių apsaugos minimalių standartų“ nuostatomis.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
2. Vartojamos sąvokos:
Nujunkytas paršelis – kiaulė po nujunkymo iki 10 savaičių amžiaus.
Auginamas paršelis – paršelis nuo 10 savaičių amžiaus iki paskerdimo arba kergimo.
Laktuojanti kiaulė – kiaulė po apsiparšiavimo iki paršelių nujunkymo.
Kiaulaitė – subrendusi kiaulių patelė iki apsiparšiavimo.
Kiaulė – įvairaus amžiaus veislinė arba penima kiaulė.
Kuilys – subrendęs veislinis kiaulių patinas.
Nelaktuojanti paršinga kiaulė – kiaulė po paršelių nujunkymo iki apsiparšiavimo.
Paršavedė – kiaulių patelė po pirmojo apsiparšiavimo.
Paršelis – kiaulės jauniklis nuo gimimo iki nujunkymo.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) – Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija.
II. BENDRIEJI KIAULIŲ LAIKYMO REIKALAVIMAI
3. VMVT turi užtikrinti, kad:
3.1. visos kiaulių laikymo vietos atitiktų šiuos reikalavimus:
3.1.1. laikant kiaules garduose grupėmis, kiekvienam nujunkytam paršeliui ir auginamai kiaulei, išskyrus sukergtas kiaulaites ir paršavedes, turi būti laisvo grindų ploto ne mažiau kaip: 0,15 m2 – iki 10 kg svorio paršeliams, 0,20 m2 – 11-20 kg svorio paršeliams, 0,30 m2 – 21-30 kg svorio kiaulėms, 0,40 m2 – 31-50 kg svorio kiaulėms, 0,55 m2 – 51-85 kg svorio kiaulėms, 0,65 m2 – 86-110 kg svorio kiaulėms, 1,00 m2 – daugiau kaip 110 kg svorio kiaulėms,
3.1.2. laikant sukergtas kiaulaites ir paršavedes grupėmis, kiekvienai sukergtai kiaulaitei turi tekti ne mažiau kaip 1,64 m2 laisvo grindų ploto, o paršavedei – ne mažiau kaip 2,25 m2 laisvo grindų ploto; kai sukergtos kiaulaitės arba kiaulės laikomos grupėje, kurioje yra mažiau kaip 6 kiaulės, laisvas grindų plotas kiekvienai kiaulei turi būti 10 % didesnis; kai šie gyvuliai laikomi grupėje, kurioje yra daugiau kaip 40 kiaulių, laisvas grindų plotas turi būti mažinamas 10 %;
3.2. grindys atitiktų šiuos reikalavimus:
3.2.1. sukergtai kiaulaitei turi būti skirta ne mažiau kaip 0,95 m2, o sukergtai paršavedei – ne mažiau kaip 1,3 m2 vientiso, kietu paviršiumi grindų ploto; 15 % grindų ploto, nurodyto 3.1.2 punkte, turi būti skirta kanalizacijos angoms,
3.2.2. kai kiaulės laikomos ant betoninių grindų:
3.2.2.1. kanalizacijos grotelių angų maksimalus plotis turi būti: 11 mm – paršeliams, 14 mm – nujunkytiems paršeliams, 18 mm – auginamoms kiaulėms, 20 mm – sukergtoms kiaulaitėms ir paršavedėms,
3.4. paršavedės ir kiaulaitės, nuo sukergimo praėjus 4 savaitėms ir iki numatyto paršiavimosi likus 1 savaitei, būtų laikomos grupėmis; gardo, kuriame laikoma grupė kiaulių, šoninės sienos ilgis turi būti didesnis kaip 2,8 m; jei garde laikoma mažiau kaip 6 kiaulės, šoninių sienų ilgis turi būti didesnis kaip 2,4 m;
3.5. išimties 3.4 punktui tvarka, kai kiaulių laikymo vietoje laikoma mažiau kaip 10 paršavedžių, 3.4 punkte nurodytu laikotarpiu paršavedės galėtų būti laikomos po vieną garde; individualiame garde turi būti pakankamai vietos, kad jos galėtų laisvai apsisukti;
3.7. laikomos grupėmis paršavedės ir kiaulaitės būtų šeriamos taip, kad kiekviena kiaulė gautų pakankamai pašaro, net jeigu dėl jo kovojama;
3.8. kiaulių alkio ir noro kramtyti patenkinimui visos nelaktuojančios kiaulės ir kiaulaitės gautų pakankamą kiekį stambių arba daug ląstelienos ir energijos turinčių pašarų;
3.9. kiaulės, kurios turi būti laikomos grupėmis, tačiau yra agresyvios, buvo puolamos kitų kiaulių, sergančios ir sužeistos kiaulės galėtų būti laikinai laikomos individualiuose garduose; individualiame garde turi būti pakankamai vietos, kad kiaulė galėtų laisvai apsisukti, jeigu tai nedraudžiama veterinarijos gydytojo nurodymu;
3.10. reikalavimai, nurodyti 3.1.2, 3.2, 3.4, 3.5, 3.6 punktuose ir 3.9 punkto antrajame sakinyje, būtų taikomi visose naujai įrengtose arba perstatytose arba pradėtose naudoti pirmą kartą kiaulių laikymo vietose; nuo 2013 metų sausio 1 dienos šio punkto reikalavimai turi būti taikomi visose kiaulių laikymo vietose; reikalavimai, nurodyti 3.4 punkte, gali būti netaikomi kiaulių laikymo vietoms, kur laikoma mažiau kaip 10 paršavedžių.
III. SPECIALIEJI KIAULIŲ LAIKYMO REIKALAVIMAI
5. Kiaulių laikymo vietos turi atitikti Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimus (Žin., 2002, Nr. 51-1974) ir šiuos reikalavimus:
5.1. pastato dalyje, kurioje laikomos kiaulės, nuolatinis triukšmas neturi viršyti 85 dBA; turi būti vengiama nuolatinio arba staigaus triukšmo;
5.2. kiaulės turi būti laikomos ne mažiau kaip 8 valandas per parą apšviestoje patalpoje, kur apšvietimas būtų ne mažesnis kaip 40 liuksų;
5.3. kiaulių laikymo vieta turi būti įrengta taip, kad kiaulės galėtų:
5.3.1. laisvai judėti gulėjimui skirtame plote, kuris turi būti patogus ir šiltas, sausas ir švarus, patogus sugulti kiaulėms vienu metu,
5.4. kiaulės privalo turėti nuolatinį priėjimą prie pakankamo kiekio medžiagų, kad galėtų jas tyrinėti ir jomis užsiimti; šiomis medžiagomis gali būti šiaudai, šienas, medis, pjuvenos, grybų kompostas, durpės arba jų mišinys, kurie nekenkia kiaulių sveikatai;
5.5. grindys turi būti lygios, bet neslidžios, padarytos ir prižiūrimos taip, kad kiaulės nesusižeistų ir nekentėtų; jos turi būti pritaikytos tam tikro dydžio ir svorio kiaulėms ir, jeigu nekreikiamos, sudaryti tvirtą ir patvarų paviršių;
5.6. visos kiaulės turi būti šeriamos bent vieną kartą per parą; jeigu šeriama grupė kiaulių ir jos gauna ribotą pašarų kiekį arba kiaulės šeriamos individualiai automatine šėrykla, visos kiaulės turi gauti pašarą vienu metu;
5.8. bet kokios procedūros, išskyrus kiaulių gydymą, tyrimą ligos diagnozei nustatyti, kiaulių ženklinimą VMVT nustatyta tvarka, kurių metu sužeidžiama arba pašalinama jautri kūno dalis arba pažeidžiamas kaulų vientisumas, turi būti uždraustos, išskyrus:
5.8.1. vienodą iltinių dantų sutrumpinimą juos nutrinant arba nukerpant jaunesniems kaip 7 dienų amžiaus paršeliams, kad liktų lygus jų paviršius; kuilių iltys gali būti sutrumpintos, jeigu būtina apsaugoti kitus gyvūnus ar žmones nuo sužeidimo,
5.9. uodega ir iltiniai dantys turi būti šalinami paršeliams, kai yra aiškių paršavedžių spenių, kitų kiaulių ausų ir uodegos pažeidimo požymių; atsižvelgus į aplinkos faktorius ir kiaulių tankį turi būti imtasi kitų priemonių, siekiant apsaugoti kiaules nuo uodegos kandžiojimo ir kitų ydų; būtina keisti netinkamas kiaulių laikymo sąlygas, kurios sudaro prielaidas šioms ydoms kilti; visas procedūras turi atlikti veterinarijos gydytojas arba paruoštas asmuo, kuris turi būti pakankamai patyręs atlikti atitinkamas operacijas higieninėmis sąlygomis; jeigu vyresni kaip 7 dienų kuiliukai kastruojami arba kiaulėms šalinama uodega, operaciją turi atlikti veterinarijos gydytojas; kiaulėms turi būti atliekama anestezija, suleidžiami ilgo veikimo skausmą mažinantys vaistai po operacijos.
6. Kuilio gardas turi būti padarytas taip, kad jis galėtų apsisukti, girdėti, užuosti ir matyti kitas kiaules, ir būti ne mažesnis kaip 6 m2. Jeigu kuilio gardas naudojamas natūraliam kiaulių kergimui, jo plotas turi būti ne mažesnis kaip 10 m2 ir jame neturi būti kitų įrengimų. Nuo 2003 metų sausio 1 dienos šio punkto reikalavimai turi būti taikomi visoms naujai įrengtoms ir perstatytoms arba pirmą kartą naudojamoms kuilių laikymo vietoms. Nuo 2005 metų sausio 1 dienos šio punkto reikalavimai turi būti taikomi visoms kuilių laikymo vietoms.
7. Laikant paršavedes ir kiaulaites grupėmis, turi būti imtasi priemonių, siekiant sumažinti jų agresyvumą.
8. Paršingoms paršavedėms ir kiaulaitėms, jei reikia, turi būti skirtos priemonės vidaus ir išorės parazitų naikinimui. Paršingos paršavedės ir kiaulaitės, laikomos paršiavimuisi skirtuose garduose, turi būti švariai nuplautos.
9. Vieną savaitę prieš numatytą paršiuotis laiką paršavedžių ir kiaulaičių gardai turi būti gerai pakreikti, išskyrus tą atvejį, kai tai neįmanoma techniškai atlikti dėl naudojamos srutų surinkimo sistemos.
10. Paršiavimuisi skirtame garde turi būti pakankamai vietos kiaulei apsiparšiuoti, net ir padedant žmogui.
11. Paršiavimuisi skirtuose garduose, kuriuose paršavedės laikomos palaidos, turi būti priemonių (skersinių), apsaugančių paršelius nuo paršavedės nugulimo.
12. Paršeliams garde turi būti pakankamai vietos, kad jie galėtų vienu metu atsigulti. Grindys turi būti lygios arba padengtos kilimėliu, arba pakreiktos šiaudais arba kita tinkama medžiaga.
14. Negalima nujunkyti nuo paršavedės jaunesnių kaip 28 dienų amžiaus paršelių, išskyrus tuos atvejus, kai jie turi būti nujunkomi dėl paršavedžių gerovės arba sveikatos sutrikimo priežasčių, arba kitaip gali būti pakenkta paršelių sveikatai. Paršeliai gali būti nujunkyti 7 dienomis anksčiau, jeigu jie suleidžiami į paršeliams laikyti skirtas patalpas, kurios yra gerai išvalytos ir išdezinfekuotos prieš atvežant paršelius ir atskirtos nuo paršavedžių laikymo patalpų, kad paršeliai neužsikrėstų užkrečiamosiomis ligomis.
15. Laikant grupėmis nujunkytus paršelius ir auginamas kiaules, turi būti imtasi priemonių, užkertančių kelią jų kovoms, kurios peržengia natūralios elgsenos ribas.
16. Reikia vengti vienos grupės kiaulių sumaišymo su kitos grupės kiaulėmis. Jeigu viena kitos nepažįstančios kiaulės turi būti laikomos kartu, kiaulių grupė turi būti sudaroma iš kaip galima jaunesnių paršelių. Geriausiai, kad kiaulių grupės būtų sudaromos iš nujunkytų paršelių, praėjus vienai savaitei nuo nujunkymo. Kai kartu laikomos skirtingų grupių kiaulės, turi būti sudaryta galimybė joms pabėgti arba pasislėpti nuo jas puolančių kiaulių.
17. Jeigu kiaulės smarkiai kovoja, turi būti nustatytos kiaulių agresyvumo priežastys ir imtasi tinkamų priemonių agresyvumui sumažinti. Labai agresyvios kiaulės turi būti laikomos atskirtos nuo kitų kiaulių.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Įsakymas
Nr. B1-65, 2003-01-14, Žin., 2003, Nr. 9-334 (2003-01-25), i. k. 103110MISAK000B1-65
Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 387 pakeitimo