Suvestinė redakcija nuo 2016-12-22 iki 2016-12-31

Nutarimas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 165-6027, i. k. 1041010NUTA0IX-2532

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

N U T A R I M A S

DĖL ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

2004 m. lapkričio 2 d. Nr. IX-2532

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas nutaria:

1 straipsnis.

Patvirtinti Etninės kultūros globos tarybos nuostatus (pridedami).

2 straipsnis.

Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. liepos 13 d. nutarimą Nr. VIII-1848 „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 59-1767).

3 straipsnis.

Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKAS                       ARTŪRAS PAULAUSKAS

PATVIRTINTI

Lietuvos Respublikos Seimo

2004 m. lapkričio 2 d.

nutarimu Nr. IX-2532

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS

N U O S T A T A I

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Etninės kultūros globos taryba (toliau – Taryba) - Seimo ir Vyriausybės ekspertas ir patarėjas etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais. Ji yra atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui.

2. Taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymu, kitais įstatymais ir norminiais teisės aktais bei šiais nuostatais.

3. Taryba yra viešasis juridinis asmuo, turi savo antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu ir sąskaitų bankuose.

4. Tarybos buveinė yra Vilniuje.

II. TARYBOS TIKSLAS IR FUNKCIJOS

5. Tarybos tikslas – skatinti etninės kultūros plėtotę, laiduojančią tautinio tapatumo ir savimonės išsaugojimą bei stiprinimą, savarankišką ir lygiavertį Lietuvos dalyvavimą pasaulio tautų kultūriniame gyvenime.

6. Tarybos funkcijos yra:

1) padėti Vyriausybei formuoti ir įgyvendinti etninės kultūros politiką bei koordinuoti etninės kultūros valstybinę globą;

2) teikti išvadas Seimui ir Vyriausybei apie strateginius etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimus;

3) teikti išvadas ir pasiūlymus valstybės institucijoms etninės kultūros klausimais;

4) vertinti etninės kultūros globos politikos ir strategijos įgyvendinimo programas, teikti siūlymus valstybės institucijoms dėl programų tobulinimo;

5) rengti įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su etninės kultūros globa, projektus;

6) teikti valstybės institucijoms išvadas dėl teisės aktų projektų, susijusių su etninės kultūros globa;

7) inicijuoti Lietuvos etnografinių kaimų išsaugojimo ilgalaikės programos rengimą ir padėti Vyriausybei prižiūrėti jos įgyvendinimą;

8) inicijuoti etninės kultūros plėtros programos rengimą ir padėti Vyriausybei prižiūrėti jos įgyvendinimą;

9) padėti Vyriausybei prižiūrėti etninės kultūros paveldo inventorizavimą;

10) kasmet iki kovo 1 dienos pateikti Seimui savo veiklos ataskaitą;

11) teikti visuomenei informaciją apie Tarybos veiklą;

12) ugdyti visuomenės savimonę, propaguoti etninės kultūros, kaip svarbios visuomenei vertybės, sampratą, padėti Vyriausybei integruoti etninės kultūros globos idėjas į švietimo programas;

13) tvirtinti regioninių etninės kultūros globos tarybų – Etninės kultūros globos tarybos padalinių – nuostatus;

14) atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

III. TARYBOS TEISĖS

7. Taryba turi teisę:

1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų informaciją, paaiškinimus, sprendimus, jų oficialius projektus ir kitus dokumentus, susijusius su etninės kultūros globa;

2) teikti siūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms dėl etninės kultūros vertybių kaupimo, saugojimo, tyrimo, etninės kultūros gyvosios tradicijos apraiškų palaikymo bei sklaidos;

3) teikti siūlymus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybai, taip pat viešosios informacijos rengėjams dėl etninės kultūros globos idėjų propagavimo;

4) sudaryti laikinas ekspertų grupes etninės kultūros globos problemoms nagrinėti ir norminių teisės aktų, susijusių su etninės kultūros globos problemomis, projektams rengti;

5) siūlyti Kultūros ministerijai kandidatus valstybinėms premijoms už nuopelnus puoselėjant etninę kultūrą gauti;

6) leisti informacinius leidinius.

IV. TARYBOS SUDARYMO TVARKA IR STRUKTŪRA

8. Taryba susideda iš 21 nario: 1 narį skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos Seimas Seimo Kultūros komiteto teikimu, 3 narius – Ministras Pirmininkas aplinkos, kultūros bei švietimo ir mokslo ministrų teikimu, po 2 narius deleguoja Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos universitetų rektorių konferencija, po 1 narį – Lietuvos liaudies kultūros centras, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvių katalikų mokslo akademija, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos muziejų asociacija, Lietuvių etninės kultūros draugija, Lietuvos kraštotyros draugija, Lietuvos ramuvų sąjunga ir 5 regioniniai Tarybos padaliniai (Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos).

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-111, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-21, i. k. 2016-29236

9. Taryba turi regionines etninės kultūros globos tarybas – regioninius etninės kultūros globos tarybos padalinius. Į juos Tarybos darbo reglamento nustatyta tvarka atstovus deleguoja etnografiniame regione veikiančios visuomeninės organizacijos ir valstybės institucijos, susijusios su etninės kultūros globa.

10. Tarybos sudėtį tvirtina Seimas Kultūros komiteto teikimu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-111, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-21, i. k. 2016-29236

11. Tarybos narių įgaliojimų laikas – ketveri metai. Tarybos narys šias pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Tarybos nario įgaliojimų laikas skaičiuojamas nuo paskyrimo į pareigas dienos.

12. Tarybos pirmininką Seimo Kultūros komiteto teikimu iš Etninės kultūros globos tarybos narių 4 metams skiria ir atleidžia Seimas. Kultūros komitetas Etninės kultūros globos tarybos pirmininko kandidatūrą apsvarsto kartu su Etninės kultūros globos taryba.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-111, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-21, i. k. 2016-29236

13. Tarybos pirmininko pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybės institucijose bei įstaigose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Tarybos pirmininkas negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už mokslinę, pedagoginę bei kūrybinę veiklą.

14. Tarybos pirmininkas turi pavaduotoją. Jį renka Taryba iš savo narių. Pavaduotojo kandidatūrai turi pritarti 2/3 Tarybos narių.

15. Tarybos sudarymą organizuoja ir pirmąjį Tarybos posėdį rengia Seimo Kultūros komitetas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-111, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-21, i. k. 2016-29236

16. Tarybos pirmininkas:

1) organizuoja Tarybos darbą;

2) yra biudžeto asignavimų valdytojas;

3) šaukia Tarybos posėdžius ir jiems vadovauja, rūpinasi posėdžiams teikiamų nutarimų projektų rengimu;

4) parašu tvirtina Tarybos nutarimus;

5) atstovauja Tarybai;

6) teikia Tarybai tvirtinti jos išlaidų sąmatą, sekretoriato struktūrą ir pareigybių sąrašus;

7) vadovauja Tarybos sekretoriatui, įstatymų nustatyta tvarka priima į darbą ir atleidžia iš jo valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, tvirtina pareigybių aprašymus;

8) pagal savo kompetenciją priima kitus sprendimus;

9) ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito Seimui už Tarybos darbą.

17. Kai Tarybos pirmininkas laikinai negali eiti pareigų, šių nuostatų 16 punkto 1, 3, 4, 5 papunkčiuose nurodytas funkcijas atlieka Tarybos pirmininko pavaduotojas.

18. Tarybos narys turi teisę:

1) siūlyti sušaukti neeilinį Tarybos posėdį;

2) siūlyti įrašyti į Tarybos posėdžio darbotvarkę papildomą klausimą.

19. Taryba turi sekretoriatą. Sekretoriato veiklą nustato Sekretoriato nuostatai.

20. Tarybos sekretoriatas:

1) aptarnauja Tarybos, jos ekspertų veiklą;

2) rengia Tarybos dokumentų projektus ir kitą medžiagą;

3) rengia Tarybos išlaidų sąmatos projektą;

4) konsultuoja piliečius, juridinius asmenis etninės kultūros globos klausimais.

V. TARYBOS DARBO ORGANIZAVIMAS

21. Eiliniai Tarybos posėdžiai vyksta ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

22. Jeigu Tarybos narys be pateisinamos priežasties nedalyvavo keturiuose posėdžiuose iš eilės, Taryba sprendimu kreipiasi į tą narį išrinkusią ar paskyrusią instituciją dėl jo atšaukimo.

23. Prireikus į Tarybos posėdžius kviečiami specialistai, suinteresuotų įstaigų atstovai ir suinteresuoti asmenys. Tarybos posėdžio darbotvarkė ir medžiaga Tarybos nariams pateikiamos ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki Tarybos posėdžio.

24. Taryba gali keisti savo posėdžio darbotvarkę paprasta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma.

25. Klausimai gali būti sprendžiami ir Tarybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių. Tarybos sprendimai priimami ne mažiau kaip 2/3 posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų.

26. Tarybos sprendimai skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

VI. TARYBOS LĖŠOS

27. Tarybos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų.

28. Tarybos lėšos naudojamos:

1) Tarybos uždaviniams įgyvendinti;

2) Tarybos narių ir ekspertų darbui apmokėti;

3) etatinių darbuotojų darbo užmokesčiui;

4) pagrindinėms priemonėms įsigyti;

5) renginiams, susijusiems su etninės kultūros globa, organizuoti;

6) informacijai apie etninę kultūrą skleisti;

7) ūkio išlaidoms.

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

29. Taryba pertvarkoma, reorganizuojama ar likviduojama Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nustatyta tvarka.

______________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Nutarimas

Nr. XIII-111, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-21, i. k. 2016-29236

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. IX-2532 „Dėl Etninės kultūros globos tarybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo