Suvestinė redakcija nuo 2010-07-16

 

Įsakymas paskelbtas: www.valstybes-zinios.lt 2009, Nr. 145-0; Žin. 2009, Nr.145-6467, i. k. 1092070ISAKSAK-2377

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

ĮSAKYMAS

 

DĖL GAMTOS IŠTEKLIŲ IR ŽEMĖS ŪKIO JUNGTINĖS TYRIMŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO

 

2009 m. lapkričio 24 d. Nr. ISAK-2377

Vilnius

 

Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. 321 „Dėl Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcijos patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 40-1489), vadovaudamasis Bendrąja nacionaline kompleksine programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2336 (Žin., 2008, Nr. 7-262, Nr. 122-4641), Jungtinių tyrimų programų rengimo ir įgyvendinimo aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. ISAK-1475 „Dėl jungtinių tyrimų programų rengimo ir įgyvendinimo aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 87-3732), 34 punktu ir atsižvelgdamas į Jungtinių tyrimų programų vertinimo komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-1730 „Dėl jungtinių tyrimų programų vertinimo“ (Žin., 2009, Nr. 102-4270), 2009 m. lapkričio 11 d. posėdžio protokolą Nr. TE-21 ir Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programų įgyvendinimo priežiūros tarybos, sudarytos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. ISAK-1366/4-324 „Dėl Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) priežiūros tarybos sudarymo“ (Žin., 2009, Nr. 81-3403), 2009 m. lapkričio 16 d. posėdžio protokolą Nr. TE-22:

1. Tvirtinu Gamtos išteklių ir žemės ūkio jungtinę tyrimų programą (pridedama)*

2. Nustatau, kad:

2.1. Gamtos išteklių ir žemės ūkio jungtinės tyrimų programos rengėjai įgyvendina Gamtos išteklių ir žemės ūkio jungtinę tyrimų programą vadovaudamiesi Jungtinių tyrimų programų rengimo ir įgyvendinimo aprašo nuostatomis;

2.2. iki 2010 m. gruodžio 15 d. Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) priežiūros taryba pakartotinai įvertins Gamtos išteklių ir žemės ūkio jungtinę tyrimų programą bei pradinius jos įgyvendinimo rezultatus ir pateiks siūlymus švietimo ir mokslo ministrui dėl galimo jos koregavimo.

 

 

Švietimo ir mokslo ministras                               Gintaras Steponavičius


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2009 m. lapkričio 24 d.

įsakymu Nr. ISAK-2377

 

GAMTOS IŠTEKLIŲ IR ŽEMĖS ŪKIO JUNGTINĖ TYRIMŲ PROGRAMA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Gamtos išteklių ir žemės ūkio jungtinė tyrimų programa (toliau – Programa) parengta atsižvelgiant į Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 321 (Žin., 2007, Nr. 4-1489), ir Bendrosios nacionalinės kompleksinės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2336 (Žin., 2008, Nr. 7-262, Nr. 122-4641), įgyvendinimo metu kilusias problemas, susijusias su integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) ir nacionalinių kompleksinių programų (toliau – NKP) įgyvendinimo koordinavimu bei vadovaujantis Jungtinių tyrimų programų rengimo ir įgyvendinimo aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. ISAK-1475 (Žin., 2009, Nr. 87-3732).

2. programa – tai rezultatų, kuriuos numatoma pasiekti plėtojant gamtos išteklių ir žemės, miškų ir maisto bei jūrinio ūkio sektorių mokslinius tyrimus ir ekonominę veiklą ir įgyvendinant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) infrastruktūros ir žmogiškųjų išteklių vystymo projektus, finansuojamus Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų ir nacionalinių fondų lėšomis, visuma.

3. Programos rengėjai – Lietuvos veterinarijos akademija, Klaipėdos universitetas, Lietuvos žemės ūkio universitetas, Lietuvos žemdirbystės institutas, Lietuvos energetikos institutas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universiteto Ekologijos institutas, Geologijos ir geografijos institutas, Botanikos institutas, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Lietuvos miškų institutas, vykdantys žemės, miškų ir maisto ūkio, jūrų aplinkos ir jūrinių technologijų, atsinaujinančios ir alternatyvios energetikos, ekosistemų, žemės gelmių tyrimų, klimato kaitos, kraštovaizdžio ir naudingųjų iškasenų tyrimų srityse ir bendradarbiaujantys su kitomis, susijusius MTEP darbus vykdančiomis mokslo ir studijų institucijomis, verslo įmonėmis ir su kitais atitinkamo mokslinių tyrimų ir ekonominės veiklos sektoriaus plėtra suinteresuotais juridiniais asmenimis.

4. Programa ženkliai prisidės Lietuvoje įgyvendinant Europos Vadovų Tarybos 2009 spalio 29–30 d. patvirtintą Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategiją, kuria siekiama padaryti šį regioną ekologiškai tvarų, klestintį, prieinamą ir patrauklų bei saugų, o viena esminių šios strategijos sričių yra tvari jūrinio sektoriaus, žemės ūkio ir žuvininkystės plėtrą.

5. Programa rengiama siekiant koordinuoti Gamtos išteklių, jūrinio sektoriaus, žemės, miškų ir maisto ūkio MTEP infrastruktūros, aukščiausios kvalifikacijos Lietuvos ir užsienio mokslininkų bei tyrėjų bendradarbiavimą, mokslo, studijų ir verslo sąveikos stiprinimą projektų, finansuojamų ES struktūrinės paramos ir kitų šaltinių lėšomis, įgyvendinimui ir veiksmingam jų rezultatų panaudojimui.

6. Programos įgyvendinimo laikotarpis – 2010–2018 metai.

 

II. APLINKOS ANALIZĖ

 

7. Lietuvos gamtos ištekliai, infrastruktūra, intelektinis potencialas ir sukaupta patirtis leidžia sėkmingai naudoti gamtos išteklius ir juos plėtoti, skatinant turimo mokslinio ir gamybinio potencialo telkimą ir bendradarbiavimą Lietuvos, Europos ir Pasaulio mastu, kuriant ir diegiant naujus didesnės pridedamosios vertės produktus tradiciniuose Lietuvos ūkio sektoriuose. Tai skatintų įmones aktyviau investuoti į MTEP, sudarytų reikiamas išankstines sąlygas stiprinti ilgalaikį Lietuvos ūkio konkurencingumą. Konkurencingumo pagrindu turi tapti gebėjimas diegti naujausias technologijas, plėtoti inovacinę veiklą konkurencingiems procesams ir produktams kurti.

8. Žemės ūkis yra didžiausias žemės naudotojas ir pagrindinis kraštovaizdžio ir aplinkos kokybę lemiantis veiksnys. Europos žemės ūkio modelis atspindi daugiafunkcę ūkininkavimo svarbą kraštovaizdžio, maisto produktų, kultūros ir gamtos paveldo vertingumui ir įvairovei. Gerus ekonominius rezultatus privalu suderinti su tausojamuoju gamtos išteklių naudojimu ir atliekų lygiu – išlaikyti biologinę įvairovę, išsaugoti ekosistemas ir išvengti dykumėjimo.

9. Tolesnė žemės, miškų ir maisto ūkio raida turėtų prisidėti prie tvaraus vystymosi, daugiau dėmesio turėtų būti skiriama sveikiems, aukštos kokybės produktams, aplinkosaugos požiūriu tvariems gamybos metodams, įskaitant ekologišką gamybą, atsinaujinančius energijos išteklius ir biologinės įvairovės apsaugą. Reformuotas žemės ir miškų ūkis, kaimo plėtra gali itin prisidėti prie konkurencingumo ir tvaraus vystymosi.

10. Tarybos 2006 m. vasario 20 d. sprendime 2006/144/EB dėl kaimo plėtros Bendrijos strateginių gairių numatyta kaimo vietovių konkurencingumui, darbo vietų kūrimui ir jovėms taikyti strategišką požiūrį. Privalu atkreipti didesnį dėmesį į ilgalaikes investicijas, skirtas žmonėms, pažangiajai patirčiai, kapitalui ūkio ir miškininkystės sektoriuose, naujiems ekologiškų ir visiems naudingų paslaugų teikimo būdams, naujų ir geresnių darbo vietų kūrimui. Šiame sprendime numatyti tokie pagrindiniai veiksmai prioritetams įgyvendinti: žemės ūkio sektoriaus restruktūrizavimas ir modernizavimas, integravimo į žemės ūkio ir maisto grandinę gerinimas, sąlygų inovacijai ir naudojimuisi moksliniais tyrimais, taikomąja veikla sudarymas ir panašiai.

11. 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamentas ir Europos Taryba bendru sutarimu patvirtino Septintąją bendrąją programą (7BP), kurios viena iš programų – maistas, žemės ūkis, žuvininkystė ir biotechnologijos. Minėtosios programos strateginis tikslas – telkti mokslo, pramonės ir kitų suinteresuotų grupių pajėgas žinių bioekonomikai Europoje sukurti. Žinių bioekonomika – tai ekonomika, pagrįsta naujomis žiniomis ir inovacijomis, susijusiomis su darniu biologinių išteklių valdymu, gamyba ir naudojimu, leidžiančiu kurti saugius, ekologiškus ir konkurencingus žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, maisto, pašarų, sveikatos ir kitų ūkio sričių produktus.

12. Lietuvos žemės ūkyje ir jį aptarnaujančiuose sektoriuose kartu su maisto produktų ir gėrimų pramone sukurta bendroji pridedamoji vertė 2008 metais sudarė 9,2 procento visos Lietuvoje sukurtos bendrosios pridedamosios vertės. Žemės ūkio ir maisto produktų dalis sudarė apie 20 procentų viso eksporto, užsienio prekybos balansas buvo teigiamas ir siekė daugiau kaip 1,85 mlrd. litų, tačiau labai žemas darbo našumas – jis keliskart mažesnis už ES valstybių vidurkį.

13. Miškų sektorius sukuria apie 4 procentus Lietuvos bendrojo vidaus produkto; medienos produktų pramonė – apie 10 procentų Lietuvos pramonės pridedamosios vertės. Miškų sektorius apima 220 tūkstančių privačių miško savininkų ir 52 tūkstančius medienos produktų pramonės ir miškininkystės darbuotojų. Tai yra viena sparčiausiai augančių ir teigiamą eksporto ir importo balansą turinčių Lietuvos pramonės šakų.

14. Viena iš perspektyviausių sričių – biomasės energetika. Lietuva įsipareigojo iki 2010 metų 12 procentų bendrosios energijos ir 7 procentus elektros energijos pakeisti atsinaujinančiais energijos ištekliais, kurių 80–90 procentų sudarytų biomasė. Lietuva, vykdydama 2003 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/30/EB dėl skatinimo naudoti biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą transporte nuostatas, 2004 metais išdėstė Lietuvos Respublikos biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymą nauja redakcija (Žin., 2000, Nr. 64-1940; 2004, Nr. 28-870) ir priėmė jo vykdymą reglamentuojančią Biokuro gamybos ir naudojimo skatinimo 2004–2010 metais programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 1056 (Žin., 2004, Nr. 133-4786), kurioje numatė iki 2010 m. 5,75 procento transporto sunaudojamų degalų pakeisti biodegalais. Jau 2008 metų pabaigoje bus įrengti 400 tūkst. tonų per metus biodegalų (bioeatanolio ir biodyzelino) gamybos pajėgumai, o iki 2020 m. Lietuvoje bus galima pagaminti iki 750–760 tūkst. tonų biodegalų per metus.

15. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas nuolat didėja dėl nuolatinio iškastinio kuro kainų augimo, energijos tiekimo saugumo užtikrinimo ir būtinumo mažinti teršalų ir dujų, sukeliančių šiltnamio efektą, išmetimus į atmosferą. Šis kompleksas uždavinių yra tiek svarbus, kad šalys yra priėmusios tam tikrus įsipareigojimus, kurie apibendrinti ES dokumentuose, tokiuose kaip atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimo direktyva 2009/28/EB, reglamentuojančioje privalomuosius veiksmus šioje srityje. Šia direktyva Lietuva yra įpareigota iki 2020 metų padidinti iki 23 procentų atsinaujinančių išteklių energijos dalį bendro galutinio energijos suvartojimo. Reikia pažymėti, kad šiuo metu atsinaujinančių išteklių energijos dalis tesudaro atitinkamai 9 procentus, o lengviausiai prienami ir ekonomiškai efektyviausi atsinaujinančios energijos ištekliai jau naudojami. Todėl siekiant šių užsibrėžtų tikslų turi būti diegiamos pažangios technologijos ir naujausi mokslo pasiekimai, kuriamos naujos energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos ir tiekimo infrastruktūros, plečiami intensyvūs moksliniai tyrimai.

16. Maisto pramonė, glaudžiai susijusi su žemės ūkiu, šiuo metu turi modernią gamybinę infrastruktūrą, diegia pažangias gamybos technologijas. Kad būtų garantuota maisto produktų sauga ir gera kokybė, svarbu pramonės įmones aprūpinti tinkama žaliava, o tai labai priklauso nuo technologijų taikymo pirminėje grandyje – ūkininkų ūkiuose ir žemės ūkio įmonėse. Lietuvos maisto ūkio pridedamoji vertė turėtų būti didinama skatinant naujų produktų kūrimą, tolesnį gamybos procesų tobulinimą.

17. 2002–2008 metais maisto pramonei buvo būdingas spartus restruktūrizacijos procesas. Tada daugiau nei perpus sumažėjo veikiančių ūkio subjektų ir padidėjo didesnių įmonių lyginamoji dalis. Per šį laikotarpį maisto pramonės dalis BVP sumažėjo nuo 4 iki 3,5 procento, t. y. pagal minėtą procentinės dalies BVP vidutinį metinį pokytį, maisto pramonė stabilesnes pozicijas išlaikė tiek visos apdirbamosios gamybos, tiek visos pramonės, kur vidutinis metinis rodiklio sumažėjimas sudarė atitinkamai 0,18 ir 0,36 procentinio punkto atžvilgiu. Eksportuojamų maisto produktų ir gėrimų dalis bendrojoje šalies eksporto vertėje vidutiniškai padidėdavo po 0,2 procentinio punkto, t. y. nuo 8,2 2002 metais iki 10,9 procento – 2007 metais. Kaip teigiama nacionalinėje 2007–2013 metų kaimo plėtros strategijoje, siekiant, kad Lietuvos žemės ūkio, maisto ir perdirbimo pramonės konkurencingumas nuolat stiprėtų, būtina nuosekliai investuoti į naujų produktų, procesų ir technologijų kūrimą, diegti inovacinius metodus, taip didinant pridedamąją vertę ir gerinant produkcijos kokybę. 2009 metais atlikto mokslinio tyrimo „Lietuvos maisto produktų gamybos pramonės konkurencingumo studija“ rezultatai parodė, kad Lietuvos maisto produktų gamybos sektoriaus įmonių vadovai ir specialistai pripažįsta novatoriškų gaminių kūrimo svarbą, todėl investuoja į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą ir sukuria inovacijas. Jų nuomone, sektoriaus įmonių novatoriškumo lygis yra pakankamai auštas. Palyginti aukštą sektoriaus įmonių inovacinį potencialą lemia aukštesnis nei kitose pramonės šakose mokslo ir tyrimų institucijų bendradarbiavimas su įmonėmis.

18. Žemės, miškų ir maisto ūkio sričių mokslo ir studijų institucijų mokslininkams vykdant Šeštosios bendrosios programos projektą INCO-CT-2004-003356 „Lietuvos maisto kokybės ir saugos tinklas“, buvo įkurtas virtualus Lietuvos maisto kokybės ir saugos tinklas (LIT-MKST). Tolesnis tikslas – įkurti LIT-MKST svečio narystę prie didelių, gerai įrengtų centrų Italijoje ir Švedijoje, sudarant sąlygas skatinti ir plėsti ryšį tarp LIT-MKST ir pasirinktų centrų, keistis informacija ir tyrimų rezultatais. Taip pat ketinama įgyvendinti projektą „BaltFood – Baltijos jūros regiono maisto klasterio tinklo sukūrimas“, kurio vienas iš tikslų – sujungti Baltijos jūros regione esančias maisto technologijų laboratorijas su mažo pajėgumo technologine įranga, siekiant veiksmingai panaudoti įrangą naujoms technologijoms kurti atskirose ES valstybėse. Šiuo metu glaudžiai bendradarbiaujama su užsienio universitetais ir kitomis mokslinių tyrimų institucijomis. Planuojama toliau aktyviai dalyvauti tarptautinių mokslinių tyrimų programų veikloje (pavyzdžiui, atsinaujinančių energijos išteklių, klimato kaitos ir kitomis temomis), tęsti vykdomus tarptautinių programų MTEP projektus.

19. Aplinkos būkle ir jos apsauga globaliu mastu pasaulis susirūpino pavėluotai – tik XX amžiaus pabaigoje. Lietuva tuo metu buvo dar Sovietu Sąjungos, kurioje aplinkos būklė buvo apverktinos būklės, Dalis. Tai gerokai pristabdė mokslinių tyrimų ekologijos, aplinkosaugos ir aplinkotvarkos srityse raidą. Tyrimai buvo vykdomi Vilniaus universitete, Biologijos, Zoologijos ir parazitologijos, Botanikos, Ekologijos, Geologijos institutuose. Didžiausias mokslininkų dėmesys skiriamas antropogeniniam poveikiui ir su tuo susijusioms pasekmėms ekosistemoms bei jų atskiriems komponentams, natūraliems gamtos procesams. Šioje srityje dirbančių šalyje mokslininkų skaičius visada buvo ribotas, skiriamas finansavimas menkas, mokslai nebuvo laikomi prioritetiniais. Tuo metu pasaulyje buvo skiriama ypač daug dėmesio taikomiesiems ekologijos aspektams – biologinės įvairovės apsaugos strategija, klimato kaitos strategija, Natura 2000, Paukščių ir Buveinių direktyvos, ECONET, Countdown 2010. Lietuva kol kas neatitinka tarptautinių standartų gamtos išteklių apsaugos bei valdymo srityje, todėl ateityje poreikis šiems darbams didės. Pagrindine problemos priežastimi galima nurodyti rimtų fundamentinių tyrimų nepakankamumą, dėl to nepajėgiama išspręsti kai kurių aplinkosaugos, įvairių ekonomikos sektorių problemų, pagerinti studijuojančių šalies universitetuose studijų programų kokybę.

20. Inovacijų svarba Europos ūkininkavimo, žemės ūkio ir maisto, miškininkystės sektoriams nuolat didėja. Lietuva turi gerai išplėtotą žemės, miškų ir maisto ūkio mokslinių tyrimų tinklą, rengiami įvairių krypčių aukštos kvalifikacijos specialistai, todėl Lietuvos ūkio subjektams aktualios inovacijos galėtų pastebimai pagerinti perdirbimo įmonių ir ūkių veiklos rezultatus. Naujos bendradarbiavimo formos galėtų sudaryti sąlygas pasinaudoti moksliniais tyrimais ir taikomąja veikla, inovacijomis, tada būtų galima sukurti naujoviškas gaminių realizavimo rinkas ar pradėti plėtoti atsinaujinančios energijos išteklių gamybą ir naudojimą energijai išgauti.

21. Siekiant paspartinti žinių visuomenės kūrimą ir sustiprinti ilgalaikius Lietuvos ūkio konkurencingumo pagrindus, buvo parengtos integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programos, skirtos atitinkamų sričių mokslinių tyrimų, studijų ir žinioms imlaus verslo potencialui sutelkti. Šis potencialas turėtų bendrą ir tinklinę mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros infrastruktūrą ir kryptingai prisidėtų prie susijusio ūkio sektoriaus plėtros, žinių ekonomikos kūrimo, Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimo.

22. 2008 m. liepos mėn. 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 786 (Žin., 2008, Nr. 92-3663) patvirtinta Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai programa, skirta jūros aplinkos ir jūrinių technologijų mokslinių tyrimų kryptims plėtoti.

23. 2008 m. spalio mėn. 01 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1130 (Žin., 2008, Nr. 131-5050) patvirtinta Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Nemunas“ plėtros programa, skirta žemės, miškų ir maisto ūkio sektoriaus moksliniams tyrimams plėtoti.

24. 2008 m. lapkričio mėn. 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1170 (Žin., 2008, Nr. 134-5201) buvo patvirtinta Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santaka“ plėtros programa, skirta darniosios chemijos, biofarmacijos, mechatronikos, elektroninių technologijų, atsinaujinančios ir alternatyvios energetikos, informacinių ir telekomunikacinių technologijų srityse atliekamų mokslinių tyrimų kryptims plėtoti.

25. 2008 m. lapkričio mėn. 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1263 (Žin., 2008, Nr. 140-5561) patvirtinta Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ plėtros programa, skirta biotechnologijos, inovatyvios medicinos technologijų, molekulinės medicinos, biofarmacijos, ekosistemų, darnaus vystimosi, informatikos ir komunikacinių technologijų srityse atliekamiems moksliniams tyrimams plėtoti.

26. Siekiant kompleksiškai (tiesioginėmis ir netiesioginėmis priemonėmis) padidinti moksliniams tyrimams bei taikomajai veiklai imlių ūkio sektorių lyginamąją dalį, užtikrinti mokslui imlių ūkio subsektorių teminių strategijų įgyvendinimą, kompleksiškai derinant specialistų rengimą, MTEP vystymą, atitinkamos infrastruktūros plėtrą, mokslo ir verslo bendradarbiavimą plėtojančias priemones, bei taikyti nustatytus kriterijus mokslui imlių ūkio subsektorių veiklai ir jų teminėms strategijoms įgyvendinti, rengiamos nacionalinės kompleksinės programos.

27. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2336 (Žin., 2008, Nr. 7-262, Nr. 122-4641) patvirtintos Bendrosios nacionalinės kompleksinės programos pagrindu rengiamos nacionalinės kompleksinės programos.

28. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2335 (Žin., 2008, Nr. 7-–261; 2009, Nr. 32-1252) patvirtintos Tyrėjų karjeros programos dauguma priemonių skirtos tyrėjų veiklai viešajame ir ūkio sektoriuose skatinti. Šios programos įgyvendinimas finansuojamas iš ES struktūrinių fondų lėšų.

29. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Nemunas“ plėtros programa, Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santaka“ plėtros programa, Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ plėtros programa, Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai programa, susijusios nacionalinės kompleksinės programos ir Tyrėjų karjeros programa buvo rengiamos siekiant paspartinti žinių visuomenės kūrimą ir sustiprinti ilgalaikius Lietuvos ūkio konkurencingumo pagrindus naudojant ES struktūrinių fondų lėšas. Siekiant koordinuoti minėtų programų projektų įgyvendinimą ir racionaliai naudoti skiriamas lėšas, parengta programa.

 

III. Programos Tikslas ir uždaviniai

 

30. Programos tikslas – įgyvendinant darnaus vystymo ir tausojančio išteklių naudojimo principus, sutelkti žemės, miškų ir maisto ūkio (agrobiotechnologijų, bioenergetikos, miškininkystės, biosistemų ir vandens inžinerijos, maisto technologijų, gyvūnų mitybos, sveikatingumo maisto žaliavų saugos ir kokybės), jūrų aplinkos ir jūrinių technologijų, atsinaujinančios ir alternatyvios energetikos, ekosistemų, žemės gelmių, klimato, kraštovaizdžio ir naudingų išteklių tyrimų sričių mokslinį potencialą, pagrįsti ES struktūrinių fondų lėšų, skirtų šių sričių mokslinių tyrimų ir ekonominės veiklos sektorių plėtrai, racionalų naudojimą, sukurti mokslo ir studijų sistemos bendradarbiavimo su verslu savireguliavimo mechanizmus ir susieti planuojamus įgyvendinti Slėnių ir NKP projektus su mokslinių tyrimų ir ekonominės veiklos sektorių tobulinimu.

31. Siekiant Programos tikslo, ketinama įgyvendinti šiuos uždavinius:

31.1. sukurti stiprius tarptautiniame kontekste pastebimus atitinkamų mokslinių tyrimų ir ekonominės veiklos sektorių mokslinės kompetencijos centrus;

31.2. pritraukti geriausius mokslininkus, tyrėjus ir kitus specialistus;

31.3. sukurti realius partnerystės ryšius tarp pasaulinio lygio bendrovių ir slėnių mokslo centrų;

31.4. sudaryti sąlygas sparčiam naujų tarptautiniu mastu konkurencingų įmonių radimuisi;

31.5. užtikrinti inovacijų ir aukštųjų technologijų diegimą gamtos išteklių ir žemės ūkio sektoriuje.

 

IV. MOKSLINIŲ TYRIMŲ tematikOS IR projektai

 

32. Programa skirta gamtos išteklių ir žemės ūkio moksliniams tyrimams ir susijusios ekonominės veiklos sektoriui plėtoti. Programą sudarančios tematikos:

32.1 žemės, miškų ir maisto ūkio (agrobiotechnologijų, bioenergetikos, miškininkystės, biosistemų ir vandens inžinerijos, maisto technologijų, gyvūnų mitybos, sveikatingumo maisto žaliavų saugos ir kokybės);

32.2. jūros aplinka ir jūrinės technologijos;

32.3. klimato kaita ir ekosistemos;

32.4. gamtos ištekliai, atsinaujinanti ir alternatyvi energetika.

33. Programos įgyvendinimo metu ketinama išplėtoti numatytoms tematikoms skirtą MTEP ir susijusią infrastruktūrą. Kuriami atviros prieigos centrai bus aprūpinami šiuolaikine MTEP įranga. Pasinaudodami sukurta nauja aukšto lygio MTEP infrastruktūra, gamtos išteklių ir žemės ūkio srities mokslininkai ir tyrėjai įgyvendins Lietuvos mokslo bei ūkio plėtrai aktualius fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros darbus, finansuojamus nacionalinių bei tarptautinių MTEP programų, privačių ūkio subjektų lėšomis.

34. Siekiant išplėtoti numatytas Programos tematikas, ketinama įgyvendinti šiuos projektus:

34.1. Jungtinio Gamtos tyrimų centro įkūrimas;

34.2. Jūrinio slėnio branduolio sukūrimas ir studijų infrastruktūros atnaujinimas;

34.3. Agrobiotechnologijų, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos MTEP centrų, aukštojo mokslo studijų ir susijusios infrastruktūros plėtra bei mokslo ir studijų institucijų reorganizavimas;

34.4. Gyvūnų sveikatingumo, mitybos ir gyvūninių žaliavų mokslo ir studijų infrastruktūros plėtra, mokslinio potencialo konsolidacija;

34.5. Maisto mokslo ir technologijų MTEP infrastruktūros plėtra ir mokslinio potencialo konsolidacija;

34.6. Atsinaujinančios ir alternatyvios energetikos mokslo centro įkūrimas ir veiklų, susijusių su pažangių technologijų įsisavinimų ir naujų kūrimu, atsinaujinantiems ir alternatyviems energijos ištekliams panaudoti, vystymas.

35. Verslo, mokslo ir studijų integracija pasireikš įgyvendinant bendrus projektus, kurių daliniu finansavimu suinteresuotos inovatyvios verslo įmonės. Dalį lėšų numatoma gauti per Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos administruojamas ES finansinės paramos priemones. Todėl, greta Lietuvos žemės ūkio universiteto Mokomojo ūkio planuojama statyti eksperimentinę pieno perdirbimo įmonę, greta Lietuvos žemės ūkio universiteto Bandymų stoties planuojama statyti Biomasės energetikos centro demonstracinių projektų parką; Lietuvos veterinarijos akademijos praktinio mokymo ir bandymų centre planuojama įkurti pašarų bei pašarinių priedų gamybos įmonę, eksperimentinių gyvūnų veisimo patalpas bei naujų preparatų veterinarijos tikslams gamybos (kartu su uždarąją akcine bendrove „Ruvera“) įmonę; uždaroji akcinė bendrovė „Pirmagra“ ketina įrengti eksperimentinį šiltnamį tausojančiai žemdirbystei plėtoti, ekologinio ir tausojančio ūkio technologijoms diegti, daržovių apdorojimo ir perdirbimo cechą. Į Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Nemunas“ veiklą, kuriant fizinę infrastruktūrą, planuoja įsilieti ir pirmaujančios trąšų gamybos bendrovės, kurios, šalia besikuriančių kitų verslo subjektų, planuoja steigti trąšų laboratoriją, kurioje bus bandomos, tobulinamos jau turimos ir gaminamos naujos trąšos. Visi planuojantys savo veiklą Slėnyje „Nemunas“ verslo subjektai glaudžiai bendradarbiaus tarpusavyje, nes naudosis vieni kitų paslaugomis, produkcija, dirbs su tais pačiais mokslininkais, doktorantais, studentais, įtraukdami juos į slėnio veiklą, taip pat tiesiogiai komunikuodami užtikrins naujų veiklų radimąsi, skatins į slėnį ateiti paslaugų teikėjus, kitus Programos dalyvius įtraukti į bendrą veiklą.

36. Siekiant, kad mokslininkai, tyrėjai, studentai ir verslininkai produktyviai bendradarbiautų, būtų užtikrinta mokslinio potencialo panaudojimo sinergija, būtų sukurta nuolatinė inovacijų paramos sistema, skirta mokslo ir verslo bendradarbiavimo tinklams ir inovacinei veiklai plėtoti, ir technologijų perdavimo inovatyvioms verslo įmonėms mechanizmas, įgyvendinant Slėnio „Nemunas“ plėtros programą Lietuvos žemės ūkio universiteto teritorijoje ketinama įkurti Komunikavimo ir technologijų perdavimo centras koordinuos mokslo potencialą, orientuotą į naujų technologijų kūrimą ir plėtojimą, skatins mokslininkų ir inovacinių įmonių bendradarbiavimą, kad mokslininkų žinios būtų panaudotos realią naudą teikiantiems produktams kurti, skatins ir rems inovacijų pradžią ir žinioms imlių verslo įmonių inkubavimą. Šiame centre numatomas sutelkti Agroinovacijų ekonomikos ir vadybos centras vykdys sektoriaus rinkotyros ir rinkodaros taikomuosius tyrimus. Tikimasi, kad prie numatytos tematikos plėtojimo prisijungs ir nacionalinės technologinės platformos: ateities augalų, biodegalų, biomasės ir biokuro gamybos ir naudojimo, gyvūnų sveikatingumo ir gerovės, maisto ūkio, miškų sektoriaus.

37. Įgyvendinus numatytus Programos MTEP ir susijusios infrastruktūros plėtros projektus, bus sukurti Žemės ir miškų ūkio jungtinis tyrimų centras, Agroekologijos ir augalų biopotencialo mokslo ir studijų centras, Augalų genetikos ir biotechnologijos mokslo ir studijų centras, Gyvūnų mitybos ir biotechnologijų centras, Miškų sektoriaus tyrimų, studijų ir plėtros centras, Biosistemų inžinerijos, biomasės energetikos ir vandens inžinerijos centras; Maisto mokslo ir technologijų centras, Gyvūnų sveikatingumo ir gyvūninių žaliavų centras, Zootechnikos ir veterinarijos mokslo ir mokymo centras (bazė), Gyvūnų veislinės vertės nustatymo edukacinis centras, Komunikavimo ir technologijų perdavimo centras (su Agroinovacijų ekonomikos ir vadybos centru bei Žemės ūkio mokslo, mokymo ir konsultavimo informacinių technologijų centru), Ekotoksikologijos centras, Biotaksonomijos, ekologijos ir molekulinių tyrimų centras, Geotyrimų centras, Atsinaujinančios ir alternatyvios energetikos mokslo centras, Nacionalinis jūros mokslo ir technologijų centras.

 

V. Žmogiškųjų išteklių plėtra

 

38. Programos ir atskirų projektų įgyvendinimo metu bus siekiama konsoliduoti mokslininkus ir tyrėjus, dirbančius įvairiose institucijose ir įkuriamuose Žemės ir miškų jungtinių tyrimų; Agroekologijos ir augalų biopotencialo mokslo ir studijų; Augalų genetikos biotechnologijos; Gyvūnų mitybos ir biotechnologijų; Miškų sektoriaus tyrimų, studijų ir plėtros; Biosistemų inžinerijos, biomasės energetikos ir vandens inžinerijos; Biosistemų ir vandens inžinerijos tyrimų ir studijų; Maisto mokslo ir technologijų; Gyvūnų sveikatingumo ir gyvūninių žaliavų saugos ir kokybės; Zootechnikos ir veterinarijos mokslo ir mokymo (bazėje); Gyvūnų veislinės vertės nustatymo edukaciniame; Ekotoksikologijos; Biotaksonomijos, ekologijos ir molekulinių tyrimų; Geotyrimų; Atsinaujinančios ir alternatyvios energetikos mokslo; Nacionaliniame jūros mokslo ir technologijų tyrimų centruose.

39. Siekiant sutelkti trūkstamą mokslinį ir techninį potencialą bus vykdomos Tvaraus gamtinės aplinkos naudojimo nacionalinės kompleksinės programos, Jūrinio sektoriaus nacionalinės kompleksinės programos ir Žemės, miškų ir maisto sektoriaus nacionalinės kompleksinės programos A ir B veiklos bei naudojamos šios priemonės:

39.1. Aukštojo mokslo studijų programų kūrimas, atnaujinimas ir įgyvendinimas I–II studijų pakopose; aukštojo mokslo studijų personalo (dėstytojų) kompetencijų ugdymas ir mobilumo skatinimas. (pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos antrąjį prioritetą „Mokymasis visą gyvenimą“; VP 1.2 prioritetas)

39.2. Doktorantūros studijų kūrimas, atnaujinimas, įgyvendinimas; tyrėjų kvalifikacijos tobulinimas ir kompetencijų ugdymas, mobilumo skatinimas. (pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos trečiąjį prioritetą „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“; VP 1.3 prioritetas)

39.3. Mokslinės–tiriamosios veiklos skatinimas (pagal Tyrėjų karjeros programos priemonę 1.1 „Subsidijos Lietuvos tarptautinio lygio mokslininkams“ ir 2.3 „Studentų mokslinių darbų skatinimas“).

39.4. Aukšto lygio mokslininkų pritraukimas ir reintegracija (pagal Tyrėjų karjeros programos priemonę 1.2. „Subsidijos aukšto lygio mokslininkų pritraukimui ir reintegracijai“ ir 2.2 „Mokslininkų iš užsienio trumpalaikiai vizitai“).

39.5. Podoktorantūrinių stažuočių skatinimas (pagal Tyrėjų karjeros programos priemonę 2.1 „Podoktorantūrinės stažuotės“).

 

VI. LĖŠOS IR FINANSAVIMO ŠALTINIAI

 

40. Programos MTEP ir susijusios infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių plėtros, mobilumo skatinimo, studijų tobulinimo projektams skirtų lėšų pagrindą sudaro ES struktūrinių fondų (Europos regioninės plėtros bei Europos socialinio fondų) ir nacionalinės lėšos (1 lentelė).

 

1 lentelė. Programos Gamtos ištekliai ir žemės ūkis projektų lėšos ir finansavimo šaltiniai

 

Programa, projektas

Iš viso, tūkst., litų.

Finansavimo šaltinis, lėšos, tūkst.. litų.

Švietimo ir mokslo ministerija

Ūkio ministerija, Europos regioninės plėtros fondas

Kiti

Europos regioninės plėtros fondas

Europos socialinis fondas

Slėnio „Santara“ programa:

Jungtinių gamtos tyrimų centro įkūrimas

20 030

15 030

 

 

5 000 (Aplinkos ministerija)

Tvaraus gamtinės aplinkos naudojimo nacionalinė kompleksinė programa:

Gamtinių biologinių ir geologinių išteklių tyrimai, studijos ir tvarus naudojimas (BIOGEONAUDA)

12 600

8 520

4 080

 

 

Jūrinio slėnio programa:

Jūrinio slėnio branduolio sukūrimas ir studijų infrastruktūros atnaujinimas

89 181

89 181

 

 

 

Žuvininkystės ir jūrinės akvakultūros laboratorijos sukūrimas

5 000

 

 

 

5 000 (Žemės ūkio ministerija)

Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų įrengimas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko infrastruktūros plėtra Jūriniame slėnyje

18 000

 

 

18 000

 

Nacionalinio jūros mokslo ir technologijų centro priemonė

4 000

 

4 000

 

 

Asociacijos „Baltijos slėnis“ veiklos stiprinimas, konkursinis projektas

1 500

 

1 500

 

 

Jūrinio sektoriaus nacionalinė kompleksinė programa

A ir B veiklos: Jūrinio sektoriaus studijų tobulinimas, mokslininkų ir tyrėjų kvalifikacijos kėlimas ir mobilumo skatinimas

9 410

 

9 410

 

 

Slėnio „Nemunas“ programa:

Agrobiotechnologijų, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos MTEP centrų, aukštojo mokslo studijų ir susijusios infrastruktūros plėtra bei mokslo ir studijų institucijų reorganizavimas

80 289

80 289

 

 

 

Gyvūnų sveikatingumo, mitybos ir gyvūninių žaliavų mokslo ir studijų infrastruktūros plėtra, mokslinio potencialo konsolidacija

30 303

30 303

 

 

 

Maisto mokslo ir technologijų MTEP infrastruktūros plėtra ir mokslinio potencialo konsolidacija

8 433

8 433

 

 

 

Gyvūnų veislinės vertės nustatymo mokslinis – edukacinis centras

47 348

 

 

 

47 348

(Žemės ūkio ministerija)

Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro plėtra

10 000

 

 

10 000

 

Asociacijos „Slėnis Nemunas“ veiklos stiprinimas siekiant užtikrinti slėnio „Nemunas“ programos įgyvendinimą

1 500

 

1 500

 

 

Žemės, miškų ir maisto sektoriaus nacionalinė kompleksinė programa:

A veikla: Mokslininkų kompetencijų ugdymas ir mobilumo skatinimas

1 250

 

1 250

 

 

B veikla: Aukštojo mokslo studijų programų kūrimas, atnaujinimas ir įgyvendinimas I–II studijų pakopose, aukštojo mokslo studijų personalo (dėstytojų) kompetencijų ugdymas

2 500

 

2 500

 

 

Slėnio „Santaka“ programa:

Atsinaujinančios ir alternatyvios energetikos mokslo centro įkūrimas ir veiklų, susijusių su pažangių technologijų įsisavinimų ir naujų kūrimu, atsinaujinantiems ir alternatyviems energijos ištekliams panaudoti, vystymas

5 297

5 297

 

 

 

Mechatronikos nacionalinė kompleksinė programa

Mažų dujų debitų pamatinės matavimo sistemos, pagrįstos sistemos darbo elementų mechaninių poslinkių matavimu ir jų valdymu, sukūrimas

100

100

 

 

 

 

346 741

237 153

24 240

28 000

57 348

 

41. Vystant Programoje numatytas tematikas ir pasinaudojant sukurta nauja, aukšto lygio MTEP infrastruktūra, ketinama įgyvendinti įvairius fundamentinius, taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros darbus, finansuojamus nacionalinių bei tarptautinių MTEP programų, privačių ūkio subjektų lėšomis.

42. Programos administravimas finansuojamas ES Struktūrinių fondų ir kitų šaltinių lėšomis, numatytomis Tyrėjų karjeros programos 5.2 priemonėje „Tematinių tinklų, asociacijų, mokslo organizacijų veiklos stiprinimo priemonė“.

 

VII. Atviros prieigos užtikrinimas

 

43. Įgyvendinant Programą, bus sukurta atviros prieigos infrastruktūra – mokslo infrastruktūra (MTEP įranga, įrangos kompleksai), prie kurios atvira prieiga bus suteikiama suinteresuotiems mokslo, studijų ir verslo subjektams, vadovaujantis paraiškų pateikimo laiko eiliškumo, lygiateisiškumo ir atvirumo principais. MTEP ir atviros prieigos paslaugos privatiems ūkio subjektams bus teikiamos už Atviros prieigos centro valdymo reglamento numatyta tvarka nustatytą kainą. Atviros prieigos centro valdymo reglamentą tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1004, 2010-06-28, Žin., 2010, Nr. 84-4433 (2010-07-15), i. k. 1102070ISAK00V-1004

 

44. Atviros prieigos centras formuojamas mokslo ir studijų institucijų MTEP infrastruktūros, įskaitant laboratorinę ar kitą įrangą, įsigytą ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis, ir kompetencijos pagrindu. Atviros prieigos centro valdytojas skiriamas Atviros prieigos centro valdymo reglamento nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1004, 2010-06-28, Žin., 2010, Nr. 84-4433 (2010-07-15), i. k. 1102070ISAK00V-1004

 

45. Atviros prieigos centro valdytojas vadovaujasi Tipiniu atviros prieigos centrų valdymo reglamentu, pagal kurį valdytojas parengia Atviros prieigos centro administravimo taisykles.. Tipinį atviros prieigos centrų valdymo reglamentą tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

 

VIII. Programos valdymas

 

46. Sprendimus dėl Programoje vykdomų projektų finansavimo priima už ES struktūrinių fondų ir nacionalinio biudžeto administravimą atsakingos ministerijos. Strateginius klausimus dėl Programos įgyvendinimo priima ir siūlymus atsakingoms ministerijoms teikia Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programų įgyvendinimo priežiūros taryba, sudaryta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. liepos 1 d įsakymu Nr. ISAK-1366/4-324 (Žin., 2009, Nr. 81-3403) (toliau – Slėnių priežiūros taryba).

47. Informaciją, reikalingą sprendimams dėl slėnių plėtros priimti, Slėnių priežiūros tarybai teikia Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) stebėsenos grupė (toliau – Slėnių stebėsenos grupė). Slėnių stebėsenos grupė vykdo Programos, su ja susijusių nacionalinių kompleksinių programų projektų ir slėnių projektų stebėseną bei konsultuoja jų vykdytojus.

48. Programos valdymą ir administravimą užtikrina Gamtos išteklių ir žemės ūkio jungtinės tyrimų programos koordinavimo taryba (toliau – Koordinavimo taryba).

49. Dėl Koordinavimo tarybos sudėties sutaria Programos dalyviai. Vieną Koordinavimo tarybos narį deleguoja švietimo ir mokslo ministras. Koordinavimo tarybos sprendimų įgyvendinimą koordinuoja ir veiklos efektyvumą užtikrina Programos administratorius. Koordinavimo taryba paskirdama administratorių gali nuspręsti jam deleguoti dalį Koordinavimo tarybos funkcijų.

50. Koordinavimo tarybos funkcijos:

50.1. koordinuoti, prižiūrėti ir vertinti Programos įgyvendinimo eigą;

50.2. planuoti naujas Programos tematikas, projektus ir teikti siūlymus Slėnių priežiūros tarybai dėl naujų tematikų ar projektų įrašymo į Programą;

50.3. analizuoti Programos įgyvendinimo pažangą ir teikti rekomendacijas Programos projektų vykdytojams ir dalyviams bei už projekto finansavimą atsakingai ministerijai;

50.4. stebėti užsibrėžtų Programos įgyvendinimo rezultatų siekimą, kitimą pagal atskirus Programos įgyvendinimo etapus;

50.5. rengti Programos įgyvendinimo ataskaitas ir kas pusmetį teikti jas Slėnių priežiūros tarybai;

50.6. teikti siūlymus Slėnių priežiūros tarybai dėl strateginių sprendimų, susijusių su Programos įgyvendinimu;

50.7. analizuoti Programos projektų vykdytojų siūlymus ir teikti atsakingai ministerijai siūlymus dėl jų finansavimo korekcijų;

50.8. užtikrinti Atviros prieigos centro valdymo reglamento principų laikymąsi;

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1004, 2010-06-28, Žin., 2010, Nr. 84-4433 (2010-07-15), i. k. 1102070ISAK00V-1004

 

50.9. teikti siūlymus atviros prieigos centrų valdytojams dėl Atviros prieigos centro veiklos taisyklių korekcijų;

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1004, 2010-06-28, Žin., 2010, Nr. 84-4433 (2010-07-15), i. k. 1102070ISAK00V-1004

 

50.10. nagrinėti suinteresuotų asmenų ginčus, kylančius dėl Atviros prieigos centrui priskirtos įrangos naudojimo, intelektinės nuosavybės apsaugos principų pažeidimų ar ginčus, kylančius kitu pagrindu, tačiau tiesiogiai susijusių su Atviros prieigos centru;

50.11. teikti siūlymus, kuriuos įgyvendinus būtų galima sukurti realius partnerystės ryšius tarp pasaulinio lygio bendrovių ir integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių), paskatinti spartų naujų tarptautiniu mastu konkurencingų įmonių radimąsi, užtikrinti inovacijų ir aukštųjų technologijų diegimą įvairiuose ūkio sektoriuose.

51. Koordinavimo tarybos veiklą reglamentuoja Gamtos išteklių ir žemės ūkio jungtinės tyrimų programos koordinavimo tarybos darbo reglamentas.

52. Už atskirų Programos projektų įgyvendinimą atsakingi tų projektų vykdytojai (pareiškėjas ir partneriai). Projektų vykdytojai atsako už tinkamą Programoje numatytų projektų įgyvendinimą, reikiamos informacijos apie Programos projektų įgyvendinimą ir pasiektus rezultatus pateikimą.

53. Projektų vykdytojai gali teikti pasiūlymus Koordinavimo tarybai dėl Programos įgyvendinimo, projektų, rodiklių, rezultatų, dalyvauti rengiant Programos įgyvendinimo ataskaitą.

 

IX. Programos įgyvendinimo rezultatai

 

54. Programos įgyvendinimo rodikliai pateikiami pagal Jungtinių tyrimų programų rengimo ir įgyvendinimo aprašo 24 punktą (3 priedas).

55. Vadovaujantis Jungtinių tyrimų programų rengimo ir įgyvendinimo aprašo 26 punktu Programa bus įgyvendinama 3 etapais:

55.1. nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.;

55.2. nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.;

55.3. nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

56. Po kiekvieno Programos įgyvendinimo etapo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija organizuos tarpinių Programos rezultatų vertinimą, atsižvelgdama Programos įgyvendinimo rezultatų rodiklius.

 

X. Baigiamosios nuostatos

 

57. Priklausomai nuo atliktos Programos įgyvendinimo tarpinių rezultatų analizės Programa gali būti koreguojama.

_________________

 

 

 

Gamtos išteklių ir žemės ūkio jungtinės tyrimų programos

1 priedas

 

Preliminari Gamtos išteklių ir žemės ūkio jungtinės tyrimų programos projektų lentelė

 

Nr.

Projekto pavadinimas

Preliminarus projekto biudžetas, mln. litų

Lėšos iš privačių projekto partnerių, mln. litų

Finansavimo šaltiniai (mln. litų)

Projekto dalyviai, partneriai

Įgyvendinimo pradžia

Įgyvendinimo pabaiga

Projekto rezultatai

Projekto tikslai

1.

Jungtinio gamtos tyrimų centro įkūrimas

20,03

15,03 (Švietimo ir mokslo ministerija) 5 (Aplinkos ministerija)

Vilniaus universiteto Ekologijos institutas; Geologijos ir geografijos institutas; Botanikos institutas; Vilniaus universitetas

2009 metai

2013 metai

Įkurti 3 atviros prieigos centrai (toliau – APC); APC aptarnavimui įsigyta įranga už 9.878.431 litų; pastatytas Jungtinio gamtos tyrimų centro laboratorijų korpusas; įdarbinta 39 nauji darbuotojai, iš jų 25 mokslininkai ir 14 doktorantų; sukurtos, atnaujintos ir įranga aprūpintos 6 mokslinės laboratorijos.

Sukurti šiuolaikinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą buvusių ir dabartinių ekosistemų ir darnaus vystymosi tyrimų ir studijų bei aplinkosauginių technologijų plėtros reikmėms, sutelkti aukščiausios kvalifikacijos specialistus. Skatinti mokslo, studijų bei verslo plėtrą tausojančio gamtinių išteklių naudojimo ir aplinkosaugos sektoriuje bei pramonėje (žuvininkystė, transportas, turizmas, naudingosios iškasenos ir kt.). Šis projektas užtikrina Vilniaus universiteto Ekologijos instituto, Botanikos instituto bei Geologijos ir Geografijos instituto apjungimą į Slėnyje „Santara” steigiamą valstybės mokslinių tyrimų institutą – Gamtos tyrimų centrą.

2.

Tvaraus gamtinės aplinkos naudojimo nacionalinė kompleksinė programa: Gamtinių biologinių ir geologinių išteklių tyrimai, studijos ir tvarus naudojimas (BIOGEONAUDA)

12,6

Švietimo ir mokslo ministerija

Vilniaus universiteto Ekologijos institutas; Geologijos ir geografijos institutas; Botanikos institutas

2009 metai

2013 metai

Renovuotose patalpose, instaliuota Slėnio „Santara“ programoje numatyto Jungtinio gamtos tyrimų centro aparatūra;

ne mažiau kaip 60 Vilniaus universiteto studentų įtraukti į praktines bei MTEP veiklas; įkurtos 5 specializuotos laboratorijos

Kompleksiškai derinti biologinių ir žemės gelmių išteklių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vystymą su specialistų rengimu visų pakopų studijose, su MTEP ir studijų infrastruktūros plėtra bei mokslo ir verslo bendradarbiavimą plėtojančias priemones

3.

Jūrinio slėnio branduolio sukūrimas ir studijų infrastruktūros atnaujinimas

89,181

Švietimo ir mokslo ministerija

Klaipėdos universitetas, Vilniaus universiteto Ekologijos institutas, Botanikos institutas

2009 metai

2013 metai

Laboratorijų pastato bendras plotas – apie 5000 kv. metrų; Įranga aprūpintų mokslinių laboratorijų skaičius – 4;

Įsigytų ir įranga aprūpintų mokslinių tyrimų laivų skaičius – 1; Atnaujintų auditorijų ir laboratorijų skaičius – 10; Atnaujintų lauko tyrimų laboratorijų skaičius – 2

Siekiama sukurti šiuolaikinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą bendrosioms Lietuvos jūrinio sektoriaus mokslinių tyrimų, studijų ir technologinės plėtros reikmėms, ES jūrų politikos tikslams įgyvendinti ir įvairių valstybės institucijų jūrinių tyrimų poreikiams tenkinti.

4.

Žuvininkystės ir jūrinės akvakultūros laboratorijos įrengimas

5

Žemės ūkio ministerija

Klaipėdos universitetas,

Žemės ūkio ministerija

2010 metai

2013 metai

Sukurta atviros prieigos Žuvininkystės ir jūrinės akvakultūros laboratorija – 1

Sukurti atviros prieigos Žuvininkystės ir jūrinės akvakultūros laboratoriją

5.

Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų įrengimas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko infrastruktūros plėtra Jūriniame slėnyje

18

Ūkio ministerija

Klaipėdos universitetas,

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas

2010 metai

2013 metai

2 paruošti ir įgyvendinti techniniai projektai; 2 ekspertizės; paruošta 10 ha teritorijos; pastatytas 2000 kv.metrų pastatas; įsigyta 3D kompiuterinė modeliavimo įranga 5 darbo vietoms bei eksperimentinei gamybai skirta mechaninio apdirbimo įranga

Sukurti inžinerinę infrastruktūrą, reikalingą Jūrinio slėnio laboratorinio pastato statybai ir technologijų verslo inkubatoriaus statyba.

6.

Nacionalinio jūros mokslo ir technologijų centro priemonė

4

 

Švietimo ir mokslo ministerija

Klaipėdos universitetas

2011 metai

2013 metai

Sukurtas 1 mokslinis centras.

Sukoncentruoti jūrinio mokslo potencialą ir sukurti aukšto lygio mokslinį centrą tenkinantį jūrinio verslo, mokslo ir studijų poreikius bei valstybės interesus ES integruotos jūrų politikos ir Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinime.

7.

Asociacijos „Baltijos slėnis“ veiklos stiprinimas

1,5

 

Švietimo ir mokslo ministerija

Asociacija „Baltijos slėnis“

2010 metai

2011 metai

Dalyvavimas tarptautinėse organizacijose – 4 vnt.; informacinis portalas – 1 vnt.; paskaitos – 10 vnt.; mokslo populiarinimo publikacijos – 12 vnt.; leidinys – 1 vnt.; konferencijų organizavimas – 4 vnt.; audiovizualinė medžiaga – 2 vnt.; TV laidos – 4 vnt.; kursai, stažuotės – 22 asmenims; parengta galimybių studija – 1 vnt.; parengtas valorizacijos planas – 1 vnt.

Koordinuoti jūrinio slėnio veiklas bei projektus

8.

Jūrinio sektoriaus nacionalinė kompleksinė programa: Jūrinio sektoriaus studijų tobulinimas, mokslininkų ir tyrėjų kvalifikacijos kėlimas ir mobilumo skatinimas

9,41

 

Švietimo ir mokslo ministerija

Klaipėdos universitetas,

Vilniaus universiteto Ekologijos institutas,

Botanikos institutas

Lietuvos energetikos institutas,

Geologijos ir geografijos institutas

2010 metai

2013 metai

Atnaujintų I pakopos studijų programų – 3 vnt. Sukurtų II pakopos studijų programų – 1 vnt. Atnaujintų II pakopos studijų programų – 5 vnt. Sukurtų II pakopos tarpdisciplininių studijų programų – 1 vnt. Naujai parengtų modulių – 12 vnt. Įsigyta naujų vadovėlių – 50 pavadinimų po 5 vnt. Įdiegtų metodų – 3 vnt. Studijų programų, kuriose šie metodai naudojami – 10 vnt. Inovatyvius metodus taikančių dėstytojų skičius – 25. Studentų, atlikusių praktikas, skaičius – 100. Studentų, įtrauktų į MTEP veiklas, skaičius – 20. Parengta studentų praktikos programa – 1 vnt. Parengta studentų dalyvavimo MTEP veikloje programa – 1 vnt. Stažuočių skaičius – 10.

Vizitų į konferencijas skaičius – 15.

Neformaliai apmokytų dėstytojų skaičius – 100. Parengtos jungtinės doktorantūros studijos su užsienio universitetais – 2 vnt. Parengta jungtinių doktorantūros studijų su Lietuvos mokslo institucijomis – 1 vnt. Atnaujinta jungtinių doktorantūros studijų – 1 vnt.

Parengta modulių anglų k. – 8 vnt. Užsienio mokslininkų vizitų skaičius – 60. Vizitų į konferencijas skaičius – 140. Suorganizuota tarptautinių konferencijų – 4 vnt. Vizitų į stažuotes skaičius – 60. Apmokytų tyrėjų skaičius – 40. Užsienio mokslininkų, atvykusių konsultuoti – 10.

Kompleksiškai atnaujinti, modernizuoti bei sukurti naujas studijų programas, atsižvelgiant į šalies jūrinio sektoriaus poreikius, tobulinti jūrinio sektoriaus mokslininkų ir tyrėjų bei studijų personalo kvalifikaciją ir kompetencijas bei jaunų mokslininkų rengimą, skatinti jūrinio sektoriaus mokslo ir verslo bendradarbiavimą

9.

Agrobiotechnologijų, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos MTEP centrų, aukštojo mokslo studijų ir susijusios infrastruktūros plėtra bei mokslo ir studijų institucijų reorganizavimas

80,289

Švietimo ir mokslo ministerija

Žemės ūkio universitetas,

Žemdirbystės institutas,

Sodininkystės ir daržininkystės institutas,

Miškų institutas

Žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos institutas,

Žemės ūkio universiteto Vandens ūkio institutas

2009 metai

2013 metai

Sukurti ir veikiantys 5 mokslinių tyrimų centrai;

sukurta 60 bendrų darbo vietų mokslinių tyrimų srityje;

pasirašyta 20 bendradarbiavimo sutarčių tarp tyrimų institucijų ir labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių;

sukurtos, atnaujintos ir/arba įranga aprūpintos 34 mokomosios laboratorijos bei auditorijos;

sukurtos, atnaujintos ir/arba įranga aprūpintos 33 mokslinės laboratorijos.

Sustiprinti viešąją žemės ir miškų MTTP ir studijų bazę, suformuojant mokslinių tyrimų, studijų ir plėtros centrus kuriant ir atnaujinant mokslinių tyrimų vykdymui skirtą bendrąją technologinę ir informacinę infrastruktūrą, konsoliduoti mokslinį potencialą vykdant 2008 m. spalio 1 d. LR Vyriausybė nutarimu Nr. 989 patvirtiną valstybės mokslinių tyrimų įstaigų, susijusių su integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtra, tinklo pertvarkos planą, atnaujinti studijų infrastruktūra, reikalinga mokslui imliems ūkio subvektoriams ir sudaryti tinkamas sąlygas studentų teorinių ir praktinių įgūdžių ugdymui bei tyrėjų kvalifikacijos tobulinimui.

10.

Gyvūnų sveikatingumo, mitybos ir gyvūninių žaliavų mokslo ir studijų infrastruktūros plėtra, mokslinio potencialo konsolidacija

30,303

Švietimo ir mokslo ministerija

Lietuvos veterinarijos akademija, Lietuvos veterinarijos akademijos Veterinarijos institutas, Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas.

2009 metai

2013 metai

Įkurti 2 mokslinių tyrimų centrai; įkurta 10 ir atnaujintos 5 mokslinių tyrimų laboratorijos; sukurta 15 naujų darbo vietų ir atnaujinta 41; atnaujinta 12 mokomųjų laboratorijų; integruoti 2 mokslinių tyrimų institutai.

Šiuo projektu siekiama prisidėti prie vykdomų gyvūnų sveikatingumo, mitybos ir gyvūninių žaliavų tyrimų plėtros, prisidėti prie rengiamų specialistų studijų kokybės gerinimo. Projekto metu bus išplėtota gyvūnų sveikatingumo, mitybos ir gyvūninių žaliavų MTEP infrastruktūra; išplėtota studijų infrastruktūra LVA bei konsoliduotas mokslinis potencialas zootechnikos ir veterinarinės medicinos mokslų kryptyse.

11.

Maisto mokslo ir technologijų MTEP infrastruktūros plėtra ir mokslinio potencialo konsolidacija

8,433

Švietimo ir mokslo ministerija

Kauno technologijos universitetas

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas;

Kauno technologijos universiteto Maisto institutas

2009 metai

2013 metai

Įvykdytų mokslo ir studijų institucijų restruktūrizavimo projektų skaičius – 1

Šiuo projektu siekiama prisidėti prie aktyvesnio maisto mokslo ir technologijų plėtojimo Lietuvoje, konsoliduojant mokslinį potencialą ir išplečiant MTEP infrastruktūrą.

12.

Gyvūnų veislinės vertės nustatymo mokslinis – edukacinis centras

47,348

 

Žemės ūkio ministerija

Lietuvos veterinarijos akademija

2010 metai

2013 metai

Sukurtas gyvūnų veislinės vertės nustatymo mokslinis – edukacinis centras – 1

Sukurti gyvūnų veislinės vertės nustatymo mokslinį – edukacinį centrą, sudarant sąlygas veislinių gyvulių augintojams gauti integruotas gyvulių veislinės vertės nustatymo ir pardavimo paslaugas.

13.

Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro plėtra

10

Ūkio ministerija

Lietuvos žemės ūkio universitetas, Lietuvos veterinarijos akademija, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas ,Lietuvos žemdirbystės institutas, Kauno technologijos universitetas, Kauno technologijos universiteto Maisto institutas, Lietuvos miškų institutas, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio institutas, Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos institutas, Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės, Lietuvos veterinarijos akademija Veterinarijos institutas, asociacija „Slėnis Nemunas“, uždaroji akcinė bendrovė „Arvi ir ko“, koncernas „Achemos grupė“, uždaroji akcinė bendrovė „Utenos mėsa“, akcinė bendrovė „Kauno grūdai“, asociacija „Litbioma“, Lietuvos melioracijos įmonių asociacija, Baltijos agroverslo institutas, uždaroji akcinė bendrovė „Mestilla“ ir kt.

2010 metai

2012 metai

Subjektų, įsikūrusių technologijų parke ir verslo inkubatoriuje, skaičius (per 3 metus po Slėnio programos įgyvendinimo) – 40. Sukurtas ir veikiantis komercializavimo ir technologijų perdavimo funkcijas atliekantis padalinys – 1 vnt. Susikūrusios naujos žinioms imlios įmonės (per 3 metus po Slėnio programos įgyvendinimo) – 10 vnt.

MTTP ir inovacijų aplinkos gerinimo projektai – 1 vnt. Paremtų technologijų parko ir verslo inkubatoriaus infrastruktūros objektų plotas (kv. metrai) – 1000 kv.m. Bus įvykdyti 2 MTEP ir inovacijų aplinkos gerinimo projektai.

Įmonių, pasinaudojusių inovacijų paramos paslaugomis, skaičius pasieks 40.

Užtikrinti žinioms imlių verslo įmonių, mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje, mokslinio potencialo panaudojimo sinergiją, sukurti nuolat veikiančią inovacijų paramos sistemą

14.

Asociacijos „Slėnis Nemunas“ veiklos stiprinimas siekiant užtikrinti slėnio „Nemunas“ programos įgyvendinimą

1,5

 

Švietimo ir mokslo ministerija

Asociacija „Slėnis Nemunas“ ,

asociacija „Maisto ūkio klasteris“

2010 metai

2012 metai

Dalyvavimas tarptautiniuose mokslo tinkluose ir tarptautinėse organizacijose – 9 vnt. Studijų parengimas –5 vnt. Asociacijos sisteminio modelio parinkimas–1 vnt. Mokslinių pasiekimų ir komercializuotinų rezultatų duomenų bazės ir internetinio portalo sukūrimas ir palaikymas – 1 vnt. Valorizacijos plano parengimas ir vykdymas – 1 vnt. Tarptautinių konferencijų organizavimas–2 vnt. Dalyvavimas parodose – 3 vnt. Informacinio leidinio paruošimas ir išleidimas – 1 vnt. DVD sukūrimas ir išleidimas–1 vnt. Verslo savaičių, mokslo dienų, technologijų dienų vykdymas – 5 vnt. Informaciniai, viešinimo straipsniai – 26 vnt. Mokslo kavinės įsteigimas ir viešinimo renginiai – 3 vnt.

Komercializuotinų produktų pristatymai – 24 renginiai. 50 darbuotojų bendrųjų gebėjimų stiprinimas.

Asociacijos, tikslas yra skatinti mokslo ir studijų integraciją bei naujų technologijų perdavimą verslui, mokslininkų ir tyrėjų gebėjimų stiprinimą,

koordinuoti, efektyviai planuoti ir vystyti Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro – „Slėnis Nemunas“ – asociacijos narių veiklą, atstovauti Asociacijos narių interesams, vykdyti Asociacijos narių nustatytus tikslus, uždavinius bei funkcijas siekiant užtikrinti Slėnio „Nemunas“ programos įgyvendinimą..

15.

Žemės, miškų ir maisto ūkio nacionalinė kompleksinė programa: Mokslininkų kompetencijų ugdymas ir mobilumo skatinimas

1,25

 

Švietimo ir mokslo ministerija

Lietuvos žemės ūkio universitetas, Lietuvos veterinarijos akademija, Lietuvos žemdirbystės institutas,

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas,

Lietuvos miškų institutas

2010 metai

2012 metai

Atnaujintos 3 doktorantūros studijos. 40 doktorantų ir tyrėjų dalyvaus vertingiausiose tarptautinėse mokslinėse konferencijose. Organizuotos 2 doktorantų ir tyrėjų tarptautinės mokslinės konferencijos; 16 doktorantų ir tyrėjų stažuotės užsienio mokslo centruose; 150 tyrėjų bendrųjų gebėjimų ugdymas.

Pagerinti žemės, miškų ir maisto sektoriams reikalingų specialistų bei tyrėjų rengimo kokybę bei pagerinti esamų MTEP žmogiškųjų išteklių kokybę

16.

Žemės, miškų ir maisto ūkio nacionalinė kompleksinė programa: Aukštojo mokslo studijų programų kūrimas, atnaujinimas ir įgyvendinimas I–II studijų pakopose, aukštojo mokslo studijų personalo (dėstytojų) kompetencijų ugdymas

2,5

 

Švietimo ir mokslo ministerija

Lietuvos žemės ūkio universitetas, Lietuvos veterinarijos akademija

2010 metai

2012 metai

Sukurtos ir atnaujintos 5 studijų programos; 150 dėstytojų dalyvavimas bendrųjų ir didaktinių kompetencijų plėtotės kursuose; 20 dėstytojų stažuotės užsienio universitetuose.

Pagerinti žemės, miškų ir maisto sektoriams reikalingų specialistų (studentų) rengimo kokybę bei pagerinti esamų žmogiškųjų išteklių (dėstytojų) kokybę

17.

Atsinaujinančios ir alternatyvios energetikos mokslo centro įkūrimas ir veiklų, susijusių su pažangių technologijų įsisavinimų ir naujų kūrimu, atsinaujinantiems ir alternatyviems energijos ištekliams panaudoti, vystymas

5,297

Švietimo ir mokslo ministerija

Kauno technologijos universitetas; Kauno medicinos universitetas akcinė bendrovė „Astra“, uždaroji akcinė bendrovė „Kalvis“, akcinė bendrovė „Vienybė“, kitos bendrovės dujų, vandens, šilumos ir skystojo kuro tiekėjos bei šilumos ir skystojo biokuro gamintojos

2009 metai

2013 metai

Naujų tyrimų plėtrai užtikrinti įsteigti padaliniai – 1.

Naujai įdarbinti specialistai:

daktarai – 9; dr. stažuot. – 11; doktorantai – 15; kiti tyrėjai – 15.

Sustiprinti MTEP bazę bei konsoliduoti tyrėjų ir verslo atstovų pajėgas bei bendradarbiavimą, vystant pažangias atsinaujinančio ir atliekinio kuro efektyvaus panaudojimo ir atliekų nukenksminimo aukštatemperatūriniame sraute technologijas bei susietus medžiagų ir srautų tyrimus ir jų realizavimą praktikoje

18.

Mechatronikos nacionalinė kompleksinė programa: Mažų dujų debitų pamatinės matavimo sistemos, pagrįstos sistemos darbo elementų mechaninių poslinkių matavimu ir jų valdymu, sukūrimas

0,1

Švietimo ir mokslo ministerija

Lietuvos energetikos institutas,

Kauno technologijos universitetas

2010 metai

2013 metai

Sukurta 1 mokslinių tyrimų laboratorija.

Sukurti mikrosrautų MTEP bazę ir atlikti tyrimus, siekiant nustatyti skysčių ir dujų tekėjimo ir masės bei energijos pernašos dėsningumus mikrosistemose, kurias suformuoja nanostruktūros, kapiliariniai kanalai ir paviršių struktūriniai elementai

 

Iš viso:

346,741

 

 

 

 

 

 

 

 

_________________


Gamtos išteklių ir žemės ūkio jungtinės tyrimų programos

2 priedas

 

Laboratorinės įrangos įsigijimo grafikas

 

1.

2.

Eil. Nr.

Projektai

Metai, ketvirtis

2009

2010

2011

2012

2013

IV

I

II

III

IV

I

II

III

IV

I

II

III

IV

I

II

III

IV

3.

Jungtinio gamtos tyrimų centro įkūrimas

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

4.

Jūrinio slėnio branduolio sukūrimas ir studijų infrastruktūros atnaujinimas

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

5.

Agrobiotechnologijų, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos MTEP centrų, aukštojo mokslo studijų ir susijusios infrastruktūros plėtra bei mokslo ir studijų institucijų reorganizavimas

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

 

 

 

 

 

 

6.

Gyvūnų sveikatingumo, mitybos ir gyvūninių žaliavų mokslo ir studijų infrastruktūros plėtra, mokslinio potencialo konsolidacija

 

 

X

X

X

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7.

Maisto ūkio (maisto technologijos): Maisto mokslo ir technologijų MTEP infrastruktūros plėtra ir mokslinio potencialo konsolidacija

X

X

X

X

X

X

X

X

X

 

 

 

 

 

 

 

 

8.

Atsinaujinančios ir alternatyvios energetikos mokslo centro įkūrimas ir veiklų, susijusių su pažangių technologijų įsisavinimų ir naujų kūrimu, atsinaujinantiems ir alternatyviems energijos ištekliams panaudoti, vystymas

 

X

X

X

X

X

X

X

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

_________________


Gamtos išteklių ir žemės ūkio jungtinės tyrimų programos

3 priedas

 

Gamtos išteklių ir žemės ūkio jungtinės tyrimų programos įgyvendinimo rezultatų lentelė

 

Programos pavadinimas

Programos įgyvendinimo etapai

Iš viso

2010 01 01–2011 12 31

2012 01 01–2013 12 31

2014 01 01–2015 12 31

 

Rodikliai

Numatomi rezultatai

Netaikoma

Komentarai

Numatomi rezultatai

Netaikoma

Komentarai

Numatomi rezultatai

Netaikoma

Komentarai

 

1. Programai ir jos sudedamosioms dalims (Slėniams, dalyvaujančioms institucijoms ir kt.) valdyti pritrauktų panašaus masto projektų sėkmingo įgyvendinimo užsienyje patirtį turinčių mokslo specialistų skaičius

Jungtinis gamtos tyrimų centras

0

 

 

0

 

 

2

 

 

2

Jūrinis slėnis

0

x

Kartu su Lietuvos mokslų akademija sudaryta užsienio jūros mokslų specialistų konsultacinė grupė

0

x

 

0

x

 

0

Agrobiotechnologijos, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos centrai

0

x

 

0

x

 

0

x

 

0

Gyvūnų sveikatingumas, mityba ir gyvūninės žaliavos centrai

0

x

 

0

x

 

0

x

 

0

Maisto mokslo ir technologijų centras

0

x

 

0

x

 

0

x

 

0

Nacionalinis ateities energetikos technologijų mokslo centras

1

 

Patarėjai specialistai iš ILA bendrovės ir PTB instituto (Vokietija)

1

 

Patarėjai specialistai iš ILA bendrovės ir PTB instituto (Vokietija)

1

 

Vieno specialisto įtraukimas valdymo funkcijoms

3

Iš viso:

1

 

 

1

 

 

3

 

 

5

2. Naujai įdarbintų mokslininkų, tyrėjų ir kitų specialistų (atskirai vertinant profesorius, daktarus stažuotojus ir doktorantus), dirbančių Programoje plėtojamose mokslinių tyrimų kryptyse skaičius

Jungtinis gamtos tyrimų centras

18

 

1 profesorius, 4 daktarai, 3 stažuotojai, 10 doktorantų

18

 

1 profesorius, 4 daktarai, 3 stažuotojai, 10 doktorantų

18

 

1 profesorius, 4 daktarai, 3 stažuotojai, 10 doktorantų

18

Jūrinis slėnis

37

 

17 habilituotų daktarų ir daktarų,

1 daktaras stažuotojas,

12 doktorantų

8 kiti tyrėjai

49

 

21 habilituotų daktarų ir daktarų, 1 daktaras stažuotojas,

15 doktorantų

12 kiti tyrėjai

67

 

25 habilituotų daktarų ir daktarų, 2 daktarai stažuotojai 18 doktorantų

22 kiti tyrėjai

67

Agrobiotechnologijos, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos centrai

25

 

2 profesoriai, 8 daktarai, 15 doktorantų

35

 

5 profesoriai, 10 daktarų, 20 doktorantų

50

 

5 Profesoriai, 15 daktarų, 30 doktorantų

50

Gyvūnų sveikatingumas, mityba ir gyvūninės žaliavos centrai

2

 

1 profesorius, 1 doktorantas

7

 

Profesorių, daktarų – 5;

Doktorantų – 2

8

 

Profesorių, daktarų – 5; Daktarų stažuotojų – 1;

Doktorantų – 2

8

Maisto mokslo ir technologijų centras

5

 

Profesoriai ir daktarai – 2

Stažuotojai – 1

Doktorantai – 1

Kiti tyrėjai – 1

10

 

Profesoriai ir daktarai – 3

Stažuotojai – 3

Doktorantai – 2

Kiti tyrėjai – 2

12

 

Profesoriai ir daktarai – 3

Stažuotojai – 3

Doktorantai – 4

Kiti tyrėjai – 2

12

Nacionalinis ateities energetikos technologijų mokslo centras

13

 

Daktarai – 2

Daktarų stažuotojų – 3

Doktorantai – 4

Kiti tyrėjai – 4;

17

 

Daktarai – 3;

Daktarų stažuotojų – 4;

Doktorantai – 5;

Kiti tyrėjai – 5.

21

 

Daktarai – 4

Daktarų stažuotojų – 5;

Doktorantai – 6;

Kiti tyrėjai – 6

21

Iš viso:

100

 

 

136

 

 

176

 

 

176

3. Sėkmingai naujų tyrimų tematikų plėtrai užtikrinti įsteigtų struktūrinių padalinių (katedrų, centrų, institutų ir kt.), kuriems vadovauja tam naujai pritraukti tarptautinio lygio mokslininkai, skaičius

Jungtinis gamtos tyrimų centras

0

 

 

0

 

 

2

 

 

2

Jūrinis slėnis

1

 

Jūros mokslo ir technologijų centras

0

 

 

4

 

JMTC sudėtyje įkurtos 4 laboratorijos

5

Agrobiotechnologijos, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos centrai

2

 

 

2

 

suformuojami 5 centrai ir Agrarinių ir miškų mokslų centras

4

 

 

8

Gyvūnų sveikatingumas, mityba ir gyvūninės žaliavos centrai

2

 

Sukuriami 2 nauji slėnio programoje numatyti centrai

2

 

Sukuriami 2 nauji slėnio programoje numatyti centrai

3

 

 

7

Maisto mokslo ir technologijų centras

0

 

 

1

 

 

1

 

 

2

Nacionalinis ateities energetikos technologijų mokslo centras

0

 

 

0

 

 

1

 

Tyrimų padalinys mikrosrautams tirti

1

Iš viso:

5

 

 

5

 

 

15

 

 

25

4. Mokslininkų, naujai įdarbintų verslo įmonėse, dirbančiose Programoje plėtojamose mokslinių tyrimų kryptyse, skaičius

Jungtinis gamtos tyrimų centras

1

 

 

2

 

 

3

 

 

6

Jūrinis slėnis

0

 

 

2

 

 

2

 

 

4

Agrobiotechnologijos, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos centrai

2

 

 

3

 

 

6

 

 

11

Gyvūnų sveikatingumas, mityba ir gyvūninės žaliavos centrai

2

 

 

3

 

 

5

 

 

10

Maisto mokslo ir technologijų centras

1

 

 

2

 

 

2

 

 

5

Nacionalinis ateities energetikos technologijų mokslo centras

0

 

 

1

 

 

2

 

 

3

Iš viso:

6

 

 

13

 

 

20

 

 

39

5. Mokslininkų iš kitų institucijų (nedalyvaujančių įgyvendinant Programą), taip pat verslo įmonėse dirbančių tyrėjų, pasinaudojusių APC, veikiančių pagal Programą, laboratorijų paslaugomis, skaičius ir kiti rodikliai, apibūdinantys APC laboratorijų apkrovą (pačių Programos rengėjų nuožiūra)

Jungtinis gamtos tyrimų centras

0

 

APC kūrimo procesas

4

 

 

7

 

 

11

Jūrinis slėnis

0

 

Kol nėra sukurta infrastruktūra

15

 

Mokslininkų ir tyrėjų skaičius

20

 

Mokslininkų ir tyrėjų skaičius

35

Agrobiotechnologijos, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos centrai

5

 

Mokslininkų ir tyrėjų skaičius

10

 

Mokslininkų ir tyrėjų skaičius

20

 

Mokslininkų ir tyrėjų skaičius

35

Gyvūnų sveikatingumas, mityba ir gyvūninės žaliavos centrai

10

 

 

20

 

 

35

 

 

65

Maisto mokslo ir technologijų centras

23

 

Verslo įmonių tyrėjai – 8

Kitų institucijų tyrėjai – 15

28

 

Verslo įmonių tyrėjai – 10

Kitų institucijų tyrėjai – 18

34

 

Verslo įmonių tyrėjai – 12

Kitų institucijų tyrėjai – 22

85

Nacionalinis ateities energetikos technologijų mokslo centras

14

 

5 daktarai,

9 tyrėjai

15

 

6 daktarai,

9 tyrėjai

13

 

4 daktarai,

9 tyrėjai

42

Iš viso:

52

 

 

92

 

 

129

 

 

273

6. Programai vykdyti sutelktų žmogiškųjų išteklių tarptautiškumo lygis, t. y. užsienio šalių piliečių lyginamasis skaičius 1–5 rodikliuose

Jungtinis gamtos tyrimų centras

0,01

 

 

0,01

 

 

0,02

 

 

0,013

Jūrinis slėnis

0,03

 

Kol nėra sukurta infrastruktūra

0,06

 

 

0,06

 

 

0,05

Agrobiotechnologijos, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos centrai

0,03

 

 

0,04

 

 

0,05

 

 

0,04

Gyvūnų sveikatingumas, mityba ir gyvūninės žaliavos centrai

0,11

 

 

0,24

 

 

0,31

 

 

0,22

Maisto mokslo ir technologijų centras

0,1

 

 

0,12

 

 

0,14

 

 

0,12

Nacionalinis ateities energetikos technologijų mokslo centras

0,11

 

1 iš 9

0,13

 

1 iš 8

0,17

 

1 iš 6

0,14

Iš viso:

0,065

 

 

0,1

 

 

0,125

 

 

0,097

7. Studentų (pagal studijų pakopas (įskaitant doktorantus), baigusių pagal atitinkamos Programoje plėtojamos mokslinių tyrimų ir ekonominės veiklos sektoriaus krypties studijų programas ir dirbančių įgyvendinant atitinkamos Programos projektus, skaičius

Jungtinis gamtos tyrimų centras

45

 

 

50

 

 

68

 

 

163

Jūrinis slėnis

33

 

20 bakalaurų, 10 magistrantų, 3 doktorantai

47

 

30 bakalaurų, 12 magistrantų, 5 doktorantai

51

 

30 bakalaurų, 14 magistrantų, 7 doktorantai

131

Agrobiotechnologijos, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos centrai

60

 

 

80

 

 

100

 

 

240

Gyvūnų sveikatingumas, mityba ir gyvūninės žaliavos centrai

50

 

32 magistrantai, 10 rezidentų, 8 doktorantai

60

 

42 magistrantai, 10 rezidentų, 8 doktorantai

70

 

57 magistrantai, 13 rezidentų, 10 doktorantų

180

Maisto mokslo ir technologijų centras

41

 

Bakalaurai – 25

Magistrantai – 14

Doktorantai – 2

48

 

Bakalaurai – 30

Magistrantai – 16

Doktorantai – 2

57

 

Bakalaurai – 35

Magistrantai – 18

Doktorantai – 4

146

Nacionalinis ateities energetikos technologijų mokslo centras

15

 

6 studentai stažuotės, 4 magistrų įdarbinimas,

5 doktorantai.

18

 

7 studentų stažuotės, 5 magistrų įdarbinimas,

6 doktorantai.

27

 

8 studentų stažuotės, 6 magistrų įdarbinimas,

7 doktorantai.

60

Iš viso:

244

 

 

303

 

 

373

 

 

920

8. Pritrauktų lėšų iš įmonių ir tarptautinių MTEP programų, vykdžius MTEP užsakymus, pokytis pamečiui, palyginti su pastarųjų 4–5 metų laikotarpio vidurkiu (vertinamos absoliučios ir santykinės vienam tyrėjui tenkančios vertės)

Jungtinis gamtos tyrimų centras

0

x

 

0

x

 

 

x

0

0

Jūrinis slėnis

10

 

procentų,

22 tūkst. litų vienam tyrėjui

20

 

procentų,

24 tūkst. litų vienam tyrėjui

30

 

procentų,

26 tūkst. litų vienam tyrėjui

20 procentų

Agrobiotechnologijos, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos centrai

10

 

procentų,

10 tūkst. litų vienam tyrėjui

18

 

procentų,

12 tūkst. litų vienam tyrėjui

36

 

procentai,

16tūkst. litų vienam tyrėjui

21,3 procento

Gyvūnų sveikatingumas, mityba ir gyvūninės žaliavos centrai

8

 

procentai,

5 tūkst. litų vienam tyrėjui

12

 

procentų,

6 tūkst. litų vienam tyrėjui

23

 

procentai,

10tūkst. litų vienam tyrėjui

14,3 procento

Maisto mokslo ir technologijų centras

10

 

procentų,

10 tūkst. litų vienam tyrėjui

15

 

procentų,

15 tūkst. litų vienam tyrėjui

20

 

procentų,

20 tūkst. litų vienam tyrėjui

15 procentų

Nacionalinis ateities energetikos technologijų mokslo centras

10

 

procentų,

16,5 tūkst. litų vienam tyrėjui

15

 

procentų,

17,3 tūkst. litų vienam tyrėjui

20

 

procentų,

18 tūkst. litų vienam tyrėjui

15 procentų

Iš viso:

8

 

 

13,33

 

 

21,5

 

 

14,27 procento

9. Bendrų projektų su įmonėmis (išskiriant užsienio kapitalo įmones (atskirai išskiriant Lietuvoje veikiančias) ir užsienyje veikiančias Lietuvos kapitalo įmones), kurios įsitraukė į Programą jos įgyvendinimo metu, t. y. nuo 2010 m. sausio 1 d., skaičius ir iš jų pritrauktos lėšos, mln. litų.

Jungtinis gamtos tyrimų centras

0

x

 

0

x

 

0

x

 

0

Jūrinis slėnis

0,1

 

2 įmonės – iš jų 1 veikianti Lietuvoje ir 1 užsienio kapitalo įmonė

0,2

 

3 įmonės – iš jų 2 veikiančios Lietuvoje ir 1 užsienio kapitalo įmonė

0,5

 

7 įmonės – iš jų 5 veikiančios Lietuvoje ir 2 užsienio kapitalo įmonės

0,8

Agrobiotechnologijos, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos centrai

0,9

 

2 įmonės – iš jų 1 Lietuvoje veikianti ir 1 užsienio kapitalo įmonė

1,2

 

4 įmonės – iš jų 3 veikiančios Lietuvoje ir 1 užsienio kapitalo įmonė

1,5

 

6 įmonės – iš jų 5 veikiančios Lietuvoje ir 1 užsienio kapitalo įmonė

3,6

Gyvūnų sveikatingumas, mityba ir gyvūninės žaliavos centrai

0,05

 

2 įmonės

0,07

 

1 Lietuvoje veikianti. įmonė

0,085

 

2 įmonės – iš jų 1 veikianti Lietuvoje ir 1 užsienio kapitalo įmonė

0,205

Maisto mokslo ir technologijų centras

0,3

 

 

0,4

 

 

0,5

 

 

1,2

Nacionalinis ateities energetikos technologijų mokslo centras

0,5

 

10 įmonių

iš jų 1 užsienio kapitalo įmonė

0,6

 

11 įmonių

iš jų 1 užsienio kapitalo įmonė

0,7

 

12 įmonių – iš jų 1 užsienio kapitalo įmonė

1,8

Iš viso:

1850000

 

14 įmonių

2470000

 

19 įmonių

3285000

 

27 įmonės

7605000

10. Programoje dalyvaujančių įmonių biudžeto dalis, kasmet skiriama MTEP veiklai

Jungtinis gamtos tyrimų centras

 

x

 

 

x

 

 

x

 

 

Jūrinis slėnis

 

x

 

 

x

 

 

x

 

 

Agrobiotechnologijos, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos centrai

 

x

 

 

x

 

 

x

 

 

Gyvūnų sveikatingumas, mityba ir gyvūninės žaliavos centrai

 

x

 

 

x

 

 

x

 

 

Maisto mokslo ir technologijų centras

 

x

 

 

x

 

 

x

 

 

Nacionalinis ateities energetikos technologijų mokslo centras

0,02

 

1/50

0,025

 

1/40

0,03

 

1/30

0,025

Iš viso:

0,02

 

 

0,025

 

 

0,03

 

 

0,025

11. Sukurtų naujų žinioms imlių įmonių skaičius, palyginti su 2008 metais

Jungtinis gamtos tyrimų centras

 

x

 

 

x

 

 

x

 

0

Jūrinis slėnis

 

x

 

 

x

 

 

x

 

0

Agrobiotechnologijos, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos centrai

1

 

 

2

 

 

3

 

 

6

Gyvūnų sveikatingumas, mityba ir gyvūninės žaliavos centrai

 

x

 

 

x

 

 

x

 

0

Maisto mokslo ir technologijų centras

0

 

 

1

 

 

1

x

 

2

Nacionalinis ateities energetikos technologijų mokslo centras

0

 

 

1

 

 

1

 

 

2

Iš viso:

1

 

 

4

 

 

5

 

 

10

12. Paskelbtų mokslinių publikacijų svarbiausiuose tarptautiniuose mokslo žurnaluose skaičius, nurodant mokslinių publikacijų cituojamumą apibūdinančius rodiklius, ir pokytis pamečiui, palyginti su pastarųjų 4–5 metų laikotarpio vidurkiu

Jungtinis gamtos tyrimų centras

66

 

10 procentų

68

 

20 procentų

72

 

30 procentų

206

Jūrinis slėnis

30

 

ISI WOS, 25 procentai

40

 

ISI WOS, 40 procentų

50

 

ISI WOS, 60 procentų

120

Agrobiotechnologijos, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos centrai

40

 

ISI WOS

60

 

ISI WOS

90

 

ISI WOS

190

Gyvūnų sveikatingumas, mityba ir gyvūninės žaliavos centrai

30

 

IndexCopernicus – 5.7; citavimų vidurkis – 5

43

 

IndexCopernicus –7.7; citavimų vidurkis – 7

52

 

IndexCopernicus – 8.7; citavimų vidurkis – 10

125

Maisto mokslo ir technologijų centras

12

 

Leidiniuose, kurių impact factor > 0,3. Didėjimas – 20 procentų

16

 

Leidiniuose, kurių impact factor > 0,3. Didėjimas – 60 procentų

20

 

Leidiniuose, kurių impact factor > 0,3. Didėjimas – 100 procentų

48

Nacionalinis ateities energetikos technologijų mokslo centras

18

 

ISI – 25 procentai

25

 

ISI – 40 procentų

40

 

ISI – 60 procentų

83

Iš viso:

196

 

 

252

 

 

324

 

 

772

13. Užregistruotų tarptautinių paraiškų ir patentų Europos patentų biure, Jungtinių Amerikos valstijų patentų ir prekybos ženklų biure ir Japonijos patentų biure skaičius po 2009 metų

Jungtinis gamtos tyrimų centras

0

x

 

0

x

 

0

x

 

0

Jūrinis slėnis

0

 

 

1

 

 

1

 

 

2

Agrobiotechnologijos, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos centrai

0

 

 

0

 

 

1

 

 

1

Gyvūnų sveikatingumas, mityba ir gyvūninės žaliavos centrai

0

x

 

0

x

 

0

x

 

0

Maisto mokslo ir technologijų centras

0

x

 

0

x

 

0

x

 

0

Nacionalinis ateities energetikos technologijų mokslo centras

0

 

 

1

 

 

1

 

 

2

Iš viso:

0

 

 

2

 

 

3

 

 

5

14. Sukurtų naujų produktų ir paslaugų, įdiegiamų Lietuvos įmonėse, pagal pasirašytas atitinkamas technologijų ir produktų prototipų perdavimo sutartis, skaičius

Jungtinis gamtos tyrimų centras

0

x

 

0

x

 

0

x

 

0

Jūrinis slėnis

0

x

 

0

x

 

0

x

 

0

Agrobiotechnologijos, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos centrai

2

 

 

5

 

 

7

 

 

14

Gyvūnų sveikatingumas, mityba ir gyvūninės žaliavos centrai

1

 

 

2

 

 

4

 

 

7

Maisto mokslo ir technologijų centras

2

 

 

4

 

 

6

 

 

12

Nacionalinis ateities energetikos technologijų mokslo centras

4

 

 

5

 

 

6

 

 

15

Iš viso:

9

 

 

16

 

 

23

 

 

48

15. Institucijų, dalyvaujančių JTP, pritrauktų iš atitinkamos NKP lėšų dalis procentais nuo iš viso tai NKP skiriamų lėšų (jeigu JTP tematikoje yra patvirtinta NKP) ir lėšos, pritrauktos iš atskirų Tyrėjų karjeros programos priemonių

Jungtinis gamtos tyrimų centras

37

 

Iš viso NKP – 17 mln. litų

37

 

Iš viso NKP 17 mln. litų

0

 

 

74

Jūrinis slėnis

50

 

Iš viso NKP – 9,41 mln. litų

25

 

Iš viso NKP 9,41 mln. litų

25

 

Iš viso NKP 9,41 mln. litų

100

Agrobiotechnologijos, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos centrai

40

 

Iš viso NKP – 3,75 mln. litų

27,46

 

Iš viso NKP – 3,75 mln. litų

0

 

 

67,46

Gyvūnų sveikatingumas, mityba ir gyvūninės žaliavos centrai

15

 

Iš viso NKP – 3,75 mln. litų

10,46

 

Iš viso NKP – 3,75 mln. litų

0

 

 

25,46

Maisto mokslo ir technologijų centras

7,08

 

Iš viso NKP – 3,75 mln. litų

0

 

0

0

 

 

7,08

Nacionalinis ateities energetikos technologijų mokslo centras

1,09

 

Iš viso NKP – 9,2 mln. litų

0

 

 

0

 

 

2,7

Iš viso:

34,12

 

Iš viso NKP – 39,36 mln. litų

25,6

 

 

5,98

 

 

65,7

16. Programoje dalyvaujančių institucijų organizuotų tarptautinių mugių, skirtų Programos rezultatams pristatyti, dalyvavimo svarbiausiose tarptautinėse konferencijose ir parodose, kuriose buvo pristatoma Programa, skaičius ir kiti Programos rengėjų nurodyti rezultatų viešinimo būdai

Jungtinis gamtos tyrimų centras

0

 

 

1

 

 

2

 

 

3

Jūrinis slėnis

2

 

 

4

 

 

4

 

 

10

Agrobiotechnologijos, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos centrai

5

 

Kasmetinės parodos „Ką pasėsi“, „Sprendimų ratas“ ir kt.; tarptautinė paroda ar konferencija

6

 

Kasmetinės parodos „Ką pasėsi“, „Sprendimų ratas“ ir kt.; tarptautinė paroda ar konferencija

6

 

Kasmetinės parodos „Ką pasėsi“, „Sprendimų ratas“ ir kt.; tarptautinė paroda ar konferencija

17

Gyvūnų sveikatingumas, mityba ir gyvūninės žaliavos centrai

20

 

Konferencijų pranešimai

30

 

Konferencijų pranešimai

40

 

Konferencijų pranešimai

90

Maisto mokslo ir technologijų centras

12

 

 

15

 

 

20

 

 

47

Nacionalinis ateities energetikos technologijų mokslo centras

14

 

8 konferencijos,

4 parodos,

7 reklamos,

2 tarptautinių techninių komitetų posėdžiai.

17

 

9 konferencijos

6 parodos

8 reklamos

2 tarptautinių techninių komitetų posėdžiai.

18

 

10 konferencijų

6 parodos

8 reklamos

2 tarptautinių techninių komitetų posėdžiai.

49

Viso:

53

 

 

73

 

 

90

 

 

216

 

_________________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-1004, 2010-06-28, Žin., 2010, Nr. 84-4433 (2010-07-15), i. k. 1102070ISAK00V-1004

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. ISAK-2377 "Dėl Gamtos išteklių ir žemės ūkio jungtinės tyrimų programos patvirtinimo" pakeitimo

 

 



* Gamtos išteklių ir žemės ūkio jungtinė tyrimų programa skelbiama „Valstybės žinių“ tinklalapyje www.valstybes-zinios.lt.